Sandėliai

ĮVADAS

Sandėlis suprantamas kaip vieta medžiagų atsargoms, kurios nedaro tiesioginės įtakos gamybai. Turimo medžiagos laiko požiūriu yra panaudojamos vėliau.
Sandėliavimas siaurąja prasme atlieka funkciją – laiko perdengimą tarp turimų medžiagų ir poreikių. Sandėliavimo procesas prasideda medžiagų priėmimu ir baigiasi gaminių išdavimu į gaminių arba persiuntimo sandėlį.
Sandėlių logistikos uždavinys – sukurti visų sandėliavimo rūšių atrinkimo, taip pat krovinių gabenimo (pradedant prekių gavimu, jų judėjimu per visas gamybos pakopas) sistemą iki pat prekių išdavimo.
Svarbiausios sandėlių logistikos sritys ir uždaviniai yra tokie:
• Sandėlių strategija
• Sandelių funkcija
• Sandėlių rūšys
• Sandėlių išdėstymo vietos
• Judėjimas saandėlių išorėje ir viduje
• Sandėlių kaštai
• Sandėlių administravimas ir tvarkymas
• Sandėlių sistema

1. Sandėlių funkcijos (1)

Sandėliavimas turi didelę reikšmę gamybai – įmonės gamybos parengties palaikymui ir klientų aptarnavimui.
Svarbiausios sandėlių funkcijos yra šios:

1. Išlyginamosios funkcijos
Išlyginamosios sandėlio funkcijos – tai medžiagų poreikio ir medžiagų gavimo neatitikimo šalinimas. Gali būti trukmės ir kiekio neatitikimas.
Trukmės neatitikimas būna tada, kai atitinkamos medžiagos yra reikalingos per metus, o aprūpinimas jomis galimas tik atitinkamais momentais arba ribotais laikotarpiais. Tokių reiškinių būna perdirbant vaisius. Jie perdirbami ištisus metus, o pristatymas vykdomas derliaus nuėmimo laikotarpiu, toodėl vaisius reikia sandėliuoti. Sandėlis šiuo atveju atlieka tarpinę funkciją.
Kiekio neatitikimas būna tada, kai pagal periodinės gamybos procesą dėl technologijos savybių galima gaminti tik nedidelį produktų kiekį. Mažas periodinės gamybos kiekis dažnai neatitinka reikalingo kiekio, todėl toks neatitikimas kompensuojamas per sa

andėlį. Sutartiniai įsipareigojimasi priimti mažesnį kiekį taip pat gali sukelti kiekio neatitikimus.

2. Garantinės funkcijos
Įmonėse labai dažnai pastebima informacijos stoka apie:
• Tikslų būsimųjų laikotarpių poreikį
• Pristatymų kiekį
• Poreikių laiką
• Pristatymų laiką
• Sandėlių nuostolius
Šis informacijos nepatikimumas turi įtakos sandėliavimui.

3. Spekuliatyvinės funkcijos
Didėjant aprūpinimo rinkos kainoms, būtina apdairiai pirkti atsargas, jeigu neaktualus jų poreikis. Tai taip pat turi įtaką sandėliavimui. Nuogąstavimai dėl kokybės blogėjimo gali turėti įtakos sandėliavimui, kaip ir palankūs pasiūlymai pigiau pirkti medžiagas.

4. Pagerinimo funkcijos
Pagerinimo funkcijos vadinamos taip pat gamybos operacijomis, kadangi gerinama sandėliuojamų medžiagų kokybė. Sandėliavimas yra gamybinių operacijų dalis. Tokioms operacijoms priskiriamas sendinimas, džiovinimas, brandinimas arba fermentavimas ir pan. Šie procesai atliekami sandėliuojant tokius gaminius ir medžiagas, kaip konjakas, medis, sūris ir t.t.

2. Sandėlių funkcijos (2)

1. Transporto apjungimo.
Dažnai įmonės susiduria su nepilnu užkrovimu žaliavomis ar galutinėmis prekėmis. Veždamos nedideliais attstumais prekes į sandėlį ar iš jo, įmonės negali apjungti siuntų ir pilnai pakrauti prekėmis transporto priemonės, tuo pačiu sumažinant transportavimo išlaidas.

Paskirstymo sistema:

2. Asortimento formavimo.
Firmoms dažnai reikia tūkstančių skirtingų produktų, kurie skiriasi spalva, dydžiu, išmatavimais ir forma. Klientai pateikdami užsakymus dažnai nori produktų įvairovės, kurie dažniausiai gaunami skirtingose gamyklose. Jei prekės nesandėliuojamos, užsakymas bus atliekamas iš skirtingų vietovių, dėl to bus skirtingas jų gavimo laikas.
3. Poreikių išlyginimo.
Ši funkcija svarbi, nes dažnai siuntos būna didelės, gaminamos netolygiais laikotarpiais, o vartojimas yra daugmaž vi

ienodas, pastovus. Sandėlių pagalba siuntų gavimas ir poreikių tenkinimas sinchronizuojami.
4. Užtikrinamoji.
Esmė (ypač svarbi gamybinėse įmonėse) – užtikrinti gamybos procesų tęstinumą, išvengti gamybos sustabdymo dėl žaliavų trūkumo.
5. Spekuliacinė.
Ši funkcija būdinga įmonėms, turinčioms reikalų su sezoninėmis prekėmis. Spekuliacija – kai perkama esant didelei pasiūlai ir mažoms kainoms, tikintis ateityje, kai produkcijos kainos pakils, parduoti. Būdinga žemės ūkio produkcijai.
6. Pakeitimo.
Būdinga įmonėms besispecializuojančioms didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Čia gautos prekės gali būti rūšiuojamos, džiovinamos, pakuojamos ar perpakuojamos. Dažnai tai įtakoja skirtingi matavimo vienetai įvairiose šalyse. Pakeitus prekės apimtis, jų kiekis būna suprantamesnis vartotojams. Didmenininkai gali pirkti ir didesniais kiekiais, vadinamaisiais „big bag“ ir patys perpakuoti.
7. Serviso.
Esmė – užtikrinti kokybišką kliento aptarnavimą. Aptarnavimo tikslas – aprūpinti klientą produktais iš kelių vietų. Prekių pakankamumas sandėlyje, kai gaunamas kliento užsakymas ir jei sandėlis yra pakankamai arti nuo kliento, paprastai leidžia patenkinti kliento poreikius ir padidinti tolesnes pardavimo apimtis.
8. Nenumatytų atvejų išvengimo.
Apima saugomąją sandėlių funkciją nuo galimų streikų, vėlavimų, krovinio apgadinimo kelyje. Paskirstant produkciją ši funkcija svarbi, kai prekės sugadinamos kelyje ir reikia greitai atnaujinti tiekimą.

3. Sandėliavimo uždaviniai

Pagrindinis sandėliavimo uždavinys yra poreikių arba medžiagų užsakymo ir jų gavimo (pristatymo) reguliavimas.

3.1 Sandėliavimo pakopos.
Gamybos įmonėje technologinis procesas gali būti išdėstytas įvairiomis pakopomis, kuriomis reguliuojamas medžiagų srautas, todėl šiam tikslui yra atskiri sandėliai.
Sandėliavimo pakopos yra to

okios:

I sandėliavimo pakopa tai gavimo sandėliai. Jų uždavinys – užtikrinti gamybą, nenutrūkstamai aprūpinti gamybos procesą reikalingomis medžiagomis ir tvarkyti garantines atsargas. Iš jų taip pat naudojamos spekuliatyviai parūpintos medžiagos. Gavimo sandėliai vykdo garantines, spekuliatyvias ir tarpines funkcijas.
II sandėliavimo pakopa jungia gamybos sandėlius. Turimi omenyje tarpiniai sandėliai, taip pat įrankių arba lygiagretūs sandėliai. Jie reikalingi organizuojant atskiras gamybos pakopas, tačiau pagrindinė šių sandėlių funkcija yra tarpinė.
III sandėliavimo pakopa pradeda funkcionuoti užbaigus gamybos procesą. Šie sandėliai vadinami gaminių, taip pat realizavimo arba galutiniais sandėliais. Jie reikalingi dėl realizavimo rinkos svyravimų. Gaminių sandėliai vykdo visas sandėlių funkcijas.
IV sandėliavimo pakopa – apie šią pakopą yra pateikiama mažai medžiagos, ji aprašoma retai, palyginus su kitomis pakopomis. Į šią sandėliavimo pakopą įeina prekių sandėliavimas.

3.2 Medžiagų srauto analizė.
Medžiagų srauto analizė priskiriama nematerialioms logistikos priemonėms ir ne vien tik optimizuoja transportą, tačiau gali pateikti išsamią informaciją, svarbią įmonės strateginiams sprendimams.
Medžiagų srautas sudarytas iš:
• Kokybinių komponentų
• Kiekybinių komponentų
Kokybinis medžiagų srautas nustatomas remiantis darbo planais. Nustatomi vadinamieji atrankiniai bandiniai, nes ne kiekviena atskira dalis nustato kaštų atsiradimo šaltinius. Iš šių duomenų sudaroma kokybinė medžiagų srauto matrica.
Medžiagų srauto matrica gali būti papildomai parengta įvertinus anketas apie įdiegtas pagalbines krovimo priemones. Į anketas taip pat privalo įeiti mokėjimai už gabenimą.
Išdėstant kiekybinį medžiagų srautą, yra papildomi da

arbo planai, susiję su gamybos kiekiu. Pateikiant medžiagų srautą dažnai įtaką turi vadinamoji „iš – į“ diagrama.

4. Sandėliavimo operacijos

• judėjimas;
• saugojimas.

Judėjimas apima trumpus nuotolius, bet jis yra svarbus sandėliavimo aspektas. Judėjimo operacijos:
• atsargų gavimas iš transportavimo tinklo;
• perkėlimas į tam tikrą vietą sandėlyje;
• atsargų komplektavimas pagal kliento užsakymą;
• užsakytų atsargų pakrovimas, transportavimas pas klientą ar į gamybos liniją.

Į sandėlius atvežtos prekės juda per sandėlį labai greitai, t.y. vyksta greitas prekių pasikeitimas. Yra daug priežasčių, dėl kurių vyksta greita prekių apyvarta, tačiau pagrindinė priežastis – aukšta galutinės produkcijos saugojimo kaina. Galutinė produkcija yra vertingesnė ir jai reikalingi atitinkami saugojimo įrengimai, o visa tai padidina atsargų kainas.

Būtina, kad prekės judėtų per paskirstymo sandėlius greitai ir efektyviai. Paskirstymo sandėlyje nuolat turi būti vykdoma aktyvi veikla. Naudojant modernias technologijas, sandėlių panaudojimo efektyvumas padidėja.

5. Pagrindinės sandėliavimo funkcijos

5. 1 Produktų srautų valdymas
• priėmimas. Iškrovimas, informacijos apie atsargas kore¬gavimas, krovinio apžiūra (ar nepažeistas);
• patalpinimas. Krovinys patalpinamas tam tikroje sandė¬lio vietoje, skirtoje saugoti, siuntas jungti ar išsiųsti;
• kliento užsakymo paruošimas. Prekės atrenkamos ir sugrupuojamos pagal užsakymo reikalavimus;
• perkrovimas. Kroviniai tiesiai iš priėmimo platformos patenka į išsiuntimo.
• išsiuntimas. Paruoštos siuntos kraunamos į vežėjo trans¬portą, koreguojama informacija apie atsargas. Kartais reikia krovinį papildomai perpakuoti, perrišti ir įdėti tam tikrą informaciją- siuntėjas, gavėjas, vežėjas ir pan.

1. Pav. Perkrovimo variantai.

Galima taikyti perkrovimą, jeigu egzistuoja bent dvi iš šių sąlygų:
• jau gaunant krovinį yra žinoma, kur jis bus siunčia¬mas;
• gavėjas pasirengęs tuoj pat priimti krovinį;
• siunčiama ne daugiau kaip į 200 vietų per dieną;
• dienos srautą sudaro ne mažiau kaip 2000 dėžių;
• daugiau nei 70 % krovinio yra paruošta toliau trans¬portuoti;
• į sandėlį patenka dideli kiekiai vienodų krovinių;
• kroviniai patenka su etiketėmis; kroviniams svarbus laiko veiksnius.

5. 2 Produktų saugojimas
• Laikinas saugojimas. Saugomi tik tie produktai, kurie skirti atsargoms papildyti. Jų kiekis priklauso nuo logistikos siste¬mos konstrukcijos, paklausos ir pristatymo laiko svyravimų.
• Pusiau pastovus saugojimas. Rezervinių atsargų saugoji¬mas. Priežastys: sezoniniai paklausos svyravimai, nepastovi paklausa, specifinės produkto savybės, išankstiniai spekuliaciniai pirkimai, specialios nuolaidos (pirkimas dideliais kie¬kiais).

5. 3 Informacijos perdavimas

Iš sandėlių gaunama informa¬cija apie atsargų lygius, krovinių judėjimą, gaunamas ir išsiunčiamas siuntas, duomenis apie klientus. Naujausios in¬formacijos rinkimo ir apdorojimo technologijos yra elektro¬ninis duomenų perdavimas ir brūkšniniai kodai.

2. Pav. Pagrindinės sandėlių funkcijos ir prekių srautai.

6. Medžiagų sandėliavimo uždaviniai

6. 1 Priėmimas į sandėlį
Priimant medžiagas į sandėlį atliekamos tokios operacijos:

Medžiagų priėmimas sudarytas iš tokių procesų:
• Medžiagų priėmimo
• Tapatybes kontrolės
• Sąskaitų kontrolės
• Priimamų medžiagų duomenų nustatymo
Tapatybė nustatoma prieš medžiagų priėmimą. Sandėliuojamos medžiagos yra suskirstomos pagal nustatytus sandėliavimo vietų kriterijus ir pirmenybę. Šiuos kriterijus apibūdina:
• Sandėliuojamų medžiagų rūšis
• Matmenys ir tūris
• Svoris
• Temperatūra
• Krovinio pavojingumo laipsnis
• Saugojimo ir priežiūros poreikis
• Sandėliavimo vienetai
• Paėmimo dažnis

Identifikavimas paprastai užbaigiamas išdėstymu – vietos sandėlyje paskyrimu. Vieta sandėlyje paskiriama pagal kaupimo arba lokalinį principą.
Pagal kaupimo principą kiekvienas krovinys turi sandėlyje nustatytą vietą, todėl nepakankamai panaudojamas sandėlių pajėgumas.
Pagal lokalinį principą sandėliuojama savotiškai, krovinys negauna sandėlyje nuolatinės vietos – po kiekvieno priėmimo to paties krovinio vieta gali būti keičiama.
Vieta sandėlyje yra nustatoma pagal tam tikrą sistemą. Šios sistemos tęsinys yra kompiuterinis sandėlio valdymas. Pagal lokalinį principą užtikrinamas geras sandėlio pajėgumo panaudojimas. Chaotiško principo pavyzdys – aukšti stelažiniai sandėliai.
Stelažų lentynų duomenys su jų maksimaliomis krovinių talpinimo galimybėmis yra kaupiami elektroniniuose duomenų apdorojimo įrenginiuose. Sandėlio patalpa yra sudaryta iš stelažų aukščio ir lentynų tūrio vietų skaičiaus. Kiekviena ši vieta nustatoma pagal tris dydžius: stelažo lentynų, stelažo aukščio ir lentynos gylio.
Ypač efektyvus lokalinis sandėliavimo būdas, nes galima pasiekti aukštą automatizavimo laipsnį.
Yra naudojami tokie sandėliavimo įrenginiai:
• Centriniai elektroniniai duomenų apdorojimo įrenginiai, kuriais tvarkomos atsargos ir saugoma informacija apie sandėliuojamus krovinius. Į juos įeina krovinių judėjimo operacijos sandėlyje nenurodant sandėliavimo vietos.
• Aukštų stelažų skaičiavimo mašina, gaunanti informaciją apie krovinių judėjimo operacijas iš centrinių elektroninių duomenų apdorojimo įrenginių.
Elektroninė duomenų apdorojimo įrenginių sistema sugeba optimizuoti talpinimą į sandėlius ir krovinių išdavimo maršrutus.
Techninis priėmimas į sandėlį dar vadinamas materialiu priėmimu. Sandėlių kroviniai atitinkamais kėlimo ir gabenimo įrenginiais yra kraunami į laisvas vietas.

6. 2 Atsargų kontrolė ir priežiūra
Atsargų kontrolė ir priežiūra nėra tarp pirminių logistikos uždavinių, tačiau nepakankama sandėlio krovinių kontrolė ir priežiūra sudaro medžiagų srauto ir logistikos grandinės pertrūkius.
Atsargų kontrolė ir priežiūra yra susijusi su:
• Nuostoliais dėl išgaravimo, svorio netekimo, korozijos
• Vagystėmis
• Nepakankamu atsargų tvarkymu

6. 3 Medžiagų išdavimas iš sandėlio
Medžiagų išdavimas iš sandėlio susijęs su trimis užduočių kompleksais:

Užsakymų paruošimo uždavinys – įforminti medžiagų poreikį ir parengti sandėlio interesus atitinkančią sutartį.
Medžiagų poreikis yra dažnai įforminamas vienu būdu, kuris nepakankamai atspindi sandėlio poreikius. Dažnai trūksta svarbių duomenų apie laikymo vietos numerį arba sandėlyje atliekamus apibrėžtus darbus, kurie reikiamose vietose yra nežinomi, todėl atsiranda papildomų užsakymo paruošimo darbų.
Užsakymų paruošimas atliekamas gavus užsakymą (pareikalavimą), kuris vadinamas operatyviu arba realiuoju trukmės apdorojimu arba užsakymai yra surenkami ir tada apdorojamas jų visas pluoštas. Tai paprastai vadinama užsakymo paketo apdorojimu.
Atrinkimas yra viena svarbiausių sandelių srities logistikos užduočių. Pagal poreikių informaciją sandėlio kroviniai iš specifinės sandėliavimo būklės yra transformuojami (perkeliami) į specifinę panaudojimo būklę.
Atrinkimas yra apibrėžtų dalių kiekio (prekių) parinkimas iš paruošto bendro kiekio (asortimento), remiantis poreikių informacija (užsakymu).
Užsakymas gali būti vidinio pobūdžio – gamybos užsakymas arba išorinio pobūdžio – klientų arba realizavimo užsakymas.
Medžiagų srautas vykdant atrinkimą atrodo taip:

Paruošimas gali būti:
• Statinis („žmogus prie prekių“)
• Dinaminis („prekės prie žmogaus“)
Statinis paruošimas dar vadinamas „žmogus prie prekių“ paruošimu. Jo ypatybė ta, kad atrenkantysis juda prie prekių arba medžiagų. Pagal jau minėta tvarką atrenkantysis iš bendro kiekio parenka apibrėžtą dalį. Nereikalingos medžiagos lieka sandėlyje.
Dinaminis paruošimas yra „prekės prie žmogaus“ paruošimas. Prekės iš automatizuoto sandėlio automatiniais prietaisais gabenamos prie atrenkančiojo. Pastarasis paima numatytą kiekį, o sandėliavimo vienetai su turimomos prekėmis vėl grąžinami į sandėliavimo vietas.
Į žmogaus veiklą dinaminio paruošimo metu įeina tik:
• Atpažinimas
• Paėmimas
• Patvirtinimas

Galima teigti, kad dinaminio paruošimo pagrindiniai privalumai svarbūs todėl, kad:
• Atrinkimo metu dažniausiai galima išvengti klaidų
• Atrinkimo pajėgumas yra daug didesnis negu esant statiniam paruošimui.
• Galima optimaliau panaudoti techninius įrenginius
• Susidaro kaštų ekonomija likviduojant tuščiosios eigos trukmę
• Atrenkančiojo veikla yra ribojama kvalifikuotomis užduotimis.

Dinaminio paruošimo pagrindinis trūkumas – didelės investicijos. Šiuo metu yra naudojami atrinkimo robotai ir atrinkimo automatai.
Atrinkimo automato panaudojimas yra susijęs su tam tikrais sunkumais. Gana greitai ir patikimai dirbantys automatai kol kas negali būti plačiai pritaikomi, nes jie tinka tik tam tikrų matmenų kroviniams ir pagalbinėms krovimo priemonėms.
Robotų panaudojimas taip pat sukelia tam tikrų problemų. Jie privalo būti aprūpinti universaliais griebtuvais ir naudojamomis vaizdo apdorojimo sistemomis tam, kad galėtų techniškai įvykdyti užduotį.
Todėl atrinkimo darbams didelę reikšmę turi žmogus.
Reikalingas kiekis iš sandėliavimo vietų paimamas:
• Rankomis
• Mechanizuotai
• Automatizuotai

Paėmimo rūšys priklauso nuo:
• Prekių rūšies, talpos, svorio ir t.t.
• Sandėliavimo rūšies

Sandėlio krovinių su atitinkamomis savybėmis paėmimas rankomis nesukelia jokių problemų, nes kroviniai yra žmogaus apžvalgos ir paėmimo srityje. Ir kuo daugiau prekių yra šios srities išorėje, tuo daugiau galima panaudoti mechaninių pagalbinių priemonių.
Aukštuose stelažų sandėliuose yra naudojami stelažų transporto ir aptarnavimo įrenginiai, nes žmogus paprastomis mechaninėmis priemonėmis yra nepajėgus paimti prekių. Jeigu prekės paimamos visiškai be žmogaus, laikoma, kad tai yra automatinis paėmimas.
Perkėlimas prekių atrinkimo metu yra kelias iki arba tarp paėmimo vietų. Perkėlimas gali būti :
• Viendimensis
• Dvidimensis

Viendimensis perkėlimas – atrenkantysis juda vien tiktai vienoje plokštumoje ir atrenka tik vienoje apribotoje srityje.
Dvidimensis perkėlimas – atrenkantysis juda horizontaliai ir vertikaliai. Tam yra įvairios pagalbinė priemonės. Užgriebio sritis yra žymiai praplėsta. Svarbios dvidimensės pagalbinės perkėlimo priemonės yra atrinkimo įrenginiai su elektrine pavara ir vairuojamos bėgiais arba laisvai valdmos atrenkančiojo. Viršutinėje užgriebio srityje dažniausiai sandėliuojamos rezervinės arba retai naudojamos medžiagos.
Paimtas atitinkamas medžiagų arba prekių kiekis yra išduodamas, gavėjui pasirašius už gautą kiekį. Dažnai šis procesas yra susijės su rankine ar automatine kontrole.

6. 4 Atrinkimo rūšys
Vienpakopis atrinkimas yra tada, kai kiekvieno užsakymo prekės yra atrenkamos ir atskirai paruošiamos prekių išdavimo vietoje. Vienpakopis atrinkimas ypač tinka pristatymams kaip tik laiku, nes yra susijęs su labai mažu kiekiu.
Daugiapakopis atrinkimas vyksta dviem pakopomis. Prekės pagal daugelį užsakymų yra atrenkamos iš sandėliavimo vietų ir kartu pristatomos į specialiai numatytą vietą. Antroje pakopoje iš šios vietos prekės yra išskirstomos pagal atskirus užsakymus.
Daugiapakopis atrinkimas ypač paplitęs, nes atliekamas daug greičiau nedidelį kiekį atrenkant pagal daugelį užsakymų.
Pagal serijinį atrinkimą yra sudaroma užsakymų atrinkimo pozicijų eilė. Tam naudojami:
• Pagrindinio kelio būdas
• Pagrindinio pasirinktinio kelio būdas.

Naudojant pagrindinio kelio būdą kiekvienas sandėlio kelias traktuojamas kaip pagrindinis. Atrinkimo vežimėliai apvažiuoja visus sandėlio kelius ir surenka reikalingas prekes. Pagrindinio kelio būdui būdingas ilgas kelias, todėl gerokai pailgėja atrinkimo kaštai.
Pagrindinio pasirinktinio kelio būdu kompensuojamo pagrindinio kelio būdo trūkumai – sandėlis dalijamas į pagrindinius ir pasirinktinius kelius. Dažniausiai reikalingos prekės sandėliuojamos prie pagrindinių kelių, mažiau reikalingos – prie pasirinktinių.
Jeigu rečiausiai užsakomi gaminiai yra laikomi toliausioje nuo pradžios zonoje, atrenkantysis sutaupo namažai kelio, nes visą pasirinktinio kelio ruožą jis privalo įveikti tik pagal aplinkybes.
Serijinio atrinkimo būdo trūkumas yra ilgas atrenkančiojo kelias.
Lygiagretus atrinkimas turi daugybę pranašumų, tačiau yra susijęs su tam tikra rizika, todėl yra naudojamas tik atitinkamose srityse.
Tokio atrinkimo esmę sudaro tai, kad atrinkimo užsakymą sandėlio valdymo skaičiavimo mašina padalija į daugelį atrinkimo sričių. Padalijimo kriterijai yra sandėliavimo vieta.
Pagal sandėliavimo srities būdą užsakymas dalijamas į dvi, tris arba keturias sudėtines dalis, pagal kurias apibrėžtuose sandėlio sketoriuose talpinamos prekės. Pagal lygiagretaus atrinkimo būdą atrenkantysis kompetentingas tik savo sandėlio srityje. Jis geriausiai pažysta savo sektorių, todėl dažnai išvengia klaidų. Tie gaminiai, kurie ateina iš įvairių sandėlio sričių iki tol, kol bus pateikti persiųsti, vėl suvežami kartu.
Pagal sandėlio kelio būdą sandėlis yra suskirstytas į keletą kelių, kurie yra kaip atrinkimo sritys. Užsakymų suskirstymas į kelių zonas sutrumpina atrinkimo trukmę, kuriai reikia nedidelių organizavimo kaštų. Toks užsakymas be elektroninių duomenų apdorojimo įrenginių yra neįvykdomas. Atrenkantysis savo zonoje įvykdo daug užsakymų, todėl neišvengiamai atsiranda klaidų, ir todėl reikalinga kontrolė.

6. 5 Atrinkimo našumo nustatymas
Atrinkimo efektyvumą galima nustatyti pagal kai kuriuos rodiklius. Iš jų pažymėtini:
• Kiekvieno užsakymo atrinkimo trukmė
• Kiekvieno užsakymo atrinkimo pozicijų skaičius
= atrinkimo pozicijų bendras skaičius / užsakymų skaičius
• Klaidų dalis (kvota)
= atrinkimo klaidos*100 / bendras atrinkimo skaičius
• Kiekvieno užsakymo atrinkimo kaštai
= bendri atrinkti skaičiai / atrinkimo užsakymų skaičius
• Kiekvienos pozicijos atrinkimo kaštai
= valandos kaštai įmonėje / efektyvus atrinkimo valandos našumas
• Efektyvus atrinkimo našumas
= teorinis atrinkimo našumas * galimybė naudotis * apkrova
• Teorinis atrinkimo našumas
= 3600 sekundžių / kiekvienos pozicijos atrinkimo trukmė sekundėmis
Galimybė naudotis = atrinkimo sistemos panaudojimo laipsnis
Ji priklauso nuo sistemos kokybės ir našumo.
Apkrova = maksimalus apkrovos laipsnis

6. 6 Medžiagų išdavimas
Medžiagų pervežimas iš vieno sandėlio į kitą užbaigimas medžiagų išdavimu. Po atrinkimo prekės yra paruoštis tolesniam naudojimui. Jos patenka arba į gamybą, arba į persiuntimo vietą.
Jeigu krovinį paima užsakovas, laikoma, kad tai paėmimo sistema, jeigu krovinys pristatomas užsakovui – atidavimo sistema.
Gabenant krovinius į jų panaudojimo vietas, svarbus veiksnys yra gabenimo laiko minimizavimas.
Gabenimo kelius sandėlio viduje skaičiavimo mašina nustato labai greitai ir toliau perduoda kompiuteriu transporto priemonės vairuotojui.
Išdavimo srauto optimizavimas sandėlyje gali žymiai sumažinti gabenimo trukmę, o parinkus teisingą gabenimo sistemą, minimizuoti gabenimo kaštus.
Parenkant gabenimo sistemą, reikia atkreipti dėmesį į:
• Optimalų jos panaudojimą
• Aukšta aptarnavimo laipsnį
• Didelį lankstumą
• Aukštą apželgiamumą

7. Sandėlių naudojimo būdai

Gamybos aprūpinimas. Smulkios žaliavų ir kitų ga¬mybai reikalingų medžiagų partijos yra gaunamos iš skirtingų tiekėjų. Sandėlyje jos yra konsoliduojamos į stambesnį vienetą ir transportuojamos į gamybos vietą.

Produkto asortimentas. Produktai atvežami iš skirtingų gamyklų į centrinį sandėlį, kur sukuriamas pageidauja¬mas asortimentas.

Konsolidavimas. Smulkios siuntos iš gamyklų yra jun¬giamos į didelę siuntą, skirta klientui.

Skaidymas. Iš gamyklos į sandėlį yra gaunama viena di¬delė siunta. Čia ji išskaidoma į mažesnes „nepilno sunk¬vežimio“ siuntas, kurios pristatomos klientui.

3. Pav. Sandėlių panaudojimas tiekimo ir prekių paskirstymo operacijose.
8. Sandėlių vaidmuo „stūmimo” ir „traukimo” sistemose.

Tradicinė paskirstymo sistema remiasi „stūmimo“ principu. Gaminama atsižvelgiant į gamybos pajėgumus ir galimybes, o vėliau prekės yra „stumiamos” paskirstymo kanalu. Jeigu pasiūla, kurią diktuoja gamyba, viršija paklausą, prekės sandėliuojamos ir laukiama paklausos padidėjimo, kad būtų galima realizuoti prekes. Šio atveju sandėlis yra tarsi atsarginis „rezervuaras“, kur „suteka“ perteklinės prekės. „Traukimo“ paskirstymo sistemoje prekė „nelaukia“, kol ją nupirks. Pre¬kę iš gamintojo ar pardavėjo „ištraukia” paklausa. Gamyba yra paremta paklausos stebėjimu ir prognoze, todėl sandėliuose prekės neužsiguli ir vyksta nuolatinė atsargų kaita.

9. Sandėliavimas ir transportavimas

Transporto sąnaudų ekonomija pasiekiama sandėliuose jungiant arba išskaidant žaliavų ir prekių siuntas. Žaliavų tiekimo atveju smulkios tiekėjų siuntos („nevisiškai pakrautas sunkvežimis“) sandėliuose yra jungiamos ir su¬formuojamos „visiškai pakrauto sunkvežimio“ partijos. To¬kie sandėliai yra statomi netoli žaliavų tiekimo vietų. Dažnai gamintojas turi keletą gamyklų, kurios gamina tik da¬lį produkto linijos. Todėl paskirstomos prekės dideliais kie¬kiais vežamos į teritorinius sandėlius. Vežama traukiniais ar¬ba vilkikais, todėl vieneto transportavimo sąnaudos yra ne¬didelės. Sandėliuose didelės siuntos išskirstomos ir performuojamos pagal tai, kokio asortimento pageidauja klientas. Klientui užsakymai pristatomi mažesnėmis „visiškai” arba „nevisiškai“ „pakrauto sunkvežimio“ siuntomis.

10. Sandėliavimas ir gamyba

Trumpi gamybos ciklai iš vienos pusės leidžia sumažinti sandėliavimo ir atsargų sąnaudas, bet iš kitos pusės padidėja gamybos linijos paleidimo ir keitimo sąnaudos.

Kuo daugiau produkto gaminame, tuo mažesnės yra gamy¬bos vieneto sąnaudos. Tačiau padidėja sandėliavimo ir at¬sargų aptarnavimo sąnaudos.

Kadangi sandėliuojama, įmanoma įsigyti žaliavų dideliais kiekiais. Šitaip gaunama nuolaida iš tiekėjo, nes perkamas didelis kiekis, ir nuolaida iš vežėjų, nes vežama dideliais kiekiais. „Pristatymo reikiamu laiku atveju“ įmanoma gauti kaupiamąją nuolaidą, t.y. užsakytų ir pervežtų žaliavų kiekiai sumuojami.

11. Pagrindinės priežastys, kodėl sandėliuojamos atsargos

1. Transporto sąnaudų ekonomija;
2. Gamybos sąnaudų ekonomija;
3. Įsigyjant atsargas dideliais kiekiais suteikiama nuolaida;
4. Palaikomas atitinkamas klientų aptarnavimo lygis;
5. Apsaugo nuo rinkos nestabilumo (sezoniškumas, paklau¬sos svyravimai, konkurencija);
6. Panaikina skirtumą tarp gamybos vietos ir laiko bei vartojimo vietos ir laiko;
7. Užtikrina mažiausius įmanomus bendrąsias logistikos są¬naudas, kurios reikalingos atitinkamam klientų aptarna¬vimo lygiui sukurti;
8. Sandėliavimas yra „pristatymo reikiamu laiku“ sistemos dalis;
9. Sandėliavimas sukuria prekių asortimentą;
10. Saugomos atliekos (reversinės logistikos elementas).

IŠVADOS

Į sandėlių logistiką dažnai žiūrima ne kaip į savarankišką, bet kaip į realizavimui priskiriamą aprūpinimo sritį. Dėl didelės svarbos klientams optimaliai tiekiant medžiagas, sandėliai yra reikšmingas savarankiškas logistikos komplekso padalinys.
Šiame darbe apžvelgėme pagrindines sandėlių ir sandėliavimo funkcijas, uždavinius bei operacijas. Pagrindinis sandėliavimo uždavinys yra poreikių arba medžiagų užsakymo ir jų gavimo (pristatymo) reguliavimas.
Sandėliavimas turi didelę reikšmę gamybai – įmonės gamybos parengties palaikymui ir klientų aptarnavimui.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. R. Minalga „Logistika“. Vilnius: Petro ofsetas, 2001
2. Ž. Židonis „Verslo logistika“. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2002
3. R. Minalga „Krovinių transporto sistema“. Vilnius: VU leidykla, 1998
4. R. Minalga „Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais: tarptautinė logistika“. Vilnius: Pačiolis, 1997
5. A. Garalis „Logistika“. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2003
6. Lechenmüller M. „Handelsbetriebslehre“. Rhein: Ludwigshafen, 1995
7. Bicher K. „Beschaffungs und Lagerwirtschaft“. Wiesbaden, 1992

Leave a Comment