Komercinės teisės subjektai

KOMERCINĖS TEISĖS SUBJEKTAI

Komercinės teisės atribojimo kriterijus – reglamentuojamų santykių subjektų teisinis statusas.

Teisės subjektais apskritai vadinami žmonės (piliečiai) ir jų įsteigti organizaciniai dariniai. Teisės doktrinoje, norminiuose aktuose ir teisinėje praktikoje pirmieji vadinami fiziniais asmenimis, o kai kurie jų įsteigti organizaciniai dariniai – juridiniais asmenimis arba šio statuso neturinčiomis organizacijomis.

Iš kitų civilinės teisės subjektų komercinės teisės subjektai išsiskiria tuo, kad jiems įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė verstis komercine – ūkine veikla ir dalyvauti su ja susijusiuose teisiniuose santykiuose.

Komercinės teisės subjektai yra visi:

1.fiziniai asmenys 2.juridiniai asmenys,

kurie savo asmeniniu ar firmos vardu dalyvauja rinkos santykiuose su tiekėjais, pirkėjais, užsakovais ir kitais subjektais. Tokie asmenys visose valstybėse įteisinami (legalizuojami) registracine ar kitokia įstatymų nustatyta tvarka. Po įteisinimo jie įgyja komercinės teisės subjekto teisinį statusą ir kartu teisę dalyvauti materialinių vertybių gamyboje ir/ar prekių bei paslaugų apyvartoje.

Pagrindiniai kriterijai, skiriantys komercinės teisės subjektą nuo kitokio teisės subjekto taip pat turinčio teisę sudaryti teisinius sandorius ir juridinę prievolę atsakyti už savo įsipareigojimus savo turtu, yra šie:

1. komercinės teisės suubjekto veikla (gamyba, prekyba, paslaugų teikimas, darbų atlikimas ir kt.) turi būti atskirai įteisinta;
2. šią veiklą komercinės teisės subjektas atlieka savo vardu, tuo tarpu kai kiti asmenys komercines operacijas gali atlikti ir kito vardu;
3. savo veiklą komercinės teisės subjektas plėtoja profesiniu pagrindu (k

kaip nuolatinį ar pagrindinį verslą);
4. šia savo veikla komercinės teisės subjektas siekia pelno (materialinės naudos).

Apibendrinant išvardintus požymius, darytina išvada, kad komercinės teisės subjektas (verslininkas, komersantas) yra fizinis ar juridinis asmuo, legaliai profesiniu pagrindu praktikuojantis gamybinę, paslaugų teikimo ar kitokią komercinę – ūkinę veiklą, siekiant iš jos pelno ar kitokios materialinės naudos ir tuo tikslu sudarantis savo vardu komercinius (t.y.pelno siekiančius) sandorius.

Visų komercinės teisės subjektų komercinis – ūkinis subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas) atsiskleidžia per jiems tenkančias tam tikras teises ir pareigas.

Komercinės teisės subjektai klasifikuojami į:

1. Viešosios teisės
2. Privatinės teisės

Viešajai teisei būdinga tai, kad jos teisės normos reguliuoja pavaldumu grindžiamus santykius, kurių bent viena šalis yra valstybė, jos institucija ar pareigūnas.

Privatinės teisės normos reguliuoja iš esmės santykius, kurie grindžiami lygybės principu, o jiems reguliuoti taikomas diispozityvinis metodas.

Viešosios teisės ir privatinės teisės subjektai atskiriami vienas nuo kito iš esmės pagal akto (dokumento), kurio pagrindu jie steigiami ir kuriame užfiksuota steigėjo valia, prigimtį.

Viešosios teisės subjektai steigiami valstybės organo priimto akto: įstatymo, Vyriausybės, ministro, savivaldybės ar kitokio viešosios prigimties akto pagrindu. Jame nustatomos jo teisnumo bei veiksnumo ribos, bendrojo pobūdžio tikslai ir uždaviniai.

Privatinės teisės subjektai steigiami privačių fizinių asmenų ar jų grupių iniciatyva ir jų privataus steigiamojo akto (sutarties, įstatų) pagrindu.

Fiziniai asmenys
Juridiniai asmenys

Fiziniai asmenys:

Fiziniai asmenys yra na

atūralūs asmenys, t.y. žmonės. Jie gali turėti civilines teises ir pareigas nuo gimimo iki mirties. Pagal priklausomybę tam tikrai valstybei fiziniai asmenys skirstomi į:
1. Piliečius – fizinius asmenis, turinčius Lietuvos Respublikos pilietybę;
2. Užsieniečius – fizinius asmenis, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.

Pagal galėjimo įgyti teises laipsnį fiziniai asmenys skirstomi į:

1. Visiškai veiksnius – tai fiziniai asmenys, sulaukę pilnametystės; fiziniai asmenys, įstatymų nustatytais atvejais sudarę santuoką anksčiau negu jiems sueis 18 metų; nepilnamečiai fiziniai asmenys, teismo tvarka pripažinti visiškai veiksniais (emancipuoti);
2. Turinčius dalinį veiksnumą – nepilnamečiai fiziniai asmenys nuo 14 iki 18 metų bei fiziniai asmenys, kurių civilinis veiksnumas apribotas teismo tvarka;
3. Neveiksnius – nepilnamečiai fiziniai asmenys iki 14 metų bei fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

Fizinių asmenų civilinio teisnumo samprata

Galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripažįstamas visiems fiziniams asmenims.

Fizinių asmenų civilinio teisnumo turinys

1. Fiziniai asmenys vadovaujantis įstatymais gali turėti turtą, kaip privačios nuosavybės objektą, teisę verstis ūkine komercine veikla, steigti įmones ar kitokius juridinius asmenis,
paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti išradimo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises, taip pat turėti kitokias turtines ir civilinės teisės saugomas asmenines neturtines teises.

2. Fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais.

3. Kiekvienas asmuo, ku

uris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas, turintis teisinį interesą asmuo, bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas.

Fizinių asmenų civilinio teisnumo atsiradimas ir išnykimas

Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus.

Fizinių asmenų civilinis veiksnumas

1. Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų.

2. Tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis aštuoniolika metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento. Jeigu vėliau ši santuoka nutraukiama ar pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgyto visiško veiksnumo nenustoja.

Neleistinumas apriboti fizinių asmenų civilinį teisnumą ar veiksnumą įstatymuose nenumatytais pagrindais

1. Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka.

2. Sandoriai, valstybės ar savivaldybių institucijų ir pareigūnų aktai, kuriais apribojamas civilinis teisnumas ar veiksnumas, negalioja, išskyrus atvejus, kai tokius sandorius ar aktus leidžia įstatymai.

2.Juridinių as

smenų sąvoka, samprata,

Pradedant kalbėti apie juridinius asmenys, reikėtu aptarti, kas gi yra juridiniai asmenys.

CK-se pateiktas juridinio asmens apibrėžimas (CK 2.33 str.).
Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teisės bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.
Prie juridinių asmenų priskiriamos įvairios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, valstybinės įstaigos ir įmonės, visuomeninės organizacijos ir pan. Pagal naują Civilinį kodeksą juridiniai asmenys, kurie buvo įsteigti ir įregistruoti iki įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui (įsigaliojo 2001, liepos 1diena) laikomi ir toliau juridiniais asmenimis. Individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, kurios buvo įsteigtos ir įregistruotos iki Civilinio kodekso įsigaliojimo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka, laikomos neribotos atsakomybės juridiniais asmenimis be atskiro perregistravimo.

Juridinio asmens požymiai gali būti:
1. pirminiai ir
2. išvestiniai.

Pirminiai požymiai apibrėžia juridinį asmenį. Juridinio asmens pirminiai požymiai yra organizacinis vieningumas, civilinis veiksnumas, civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas.

Išvestiniai požymiai papildo, detalizuoja pirminius juridinio asmens požymius. Išvestinių požymių raiška gali būti įvairi – tai priklauso nuo juridinio asmens teisinės formos. Išvestinis juridinio asmens požymis yra ir atskiras juridinio asmens turtas. Jis leidžia juridiniam asmeniui įgyvendinti tikslus, kuriems jis yra įsteigtas.

CK 2.59 straipsnyje yra užslėpta uždara juridinių asmenų sistema, įtvirtinta Lietuvoje “juridiniai asmenys steigiami šio kodekso ir įstatymų nustatyta tvarka”, t.y. juridinis asmuo gali atsirasti tik tuomet, kai tai apibrėžta įstatymu, savo laisva valia įkurti betkokį juridinį asmenį negalima. Išlyga – kvazi juridiniai asmenys – advokatų kontora, įsteigta partnerystės pagrindu.
Ne mažiau svarbus yra juridinio asmens teisinis statusas – apibūdinama tam tikra būklė, kuri nesusiję su pagrindine veikla – pvz. likviduojama, bankrutuojanti, reorganizuojama ir šis statusas turi būti nurodytas registre firminiuose blankuose).

Civilinis veiksnumas – tai galėjimas savo veiksmais įgyti ir įgyvendinti tokias teises bei savo veiksmais susikurti pareigas ir jas vykdyti (CK 2.5 str.).

Civilinis teisnumas – tai galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų numatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas (CK 2.1 str.).

Skirtingai nei fizinių asmenų, juridinių asmenų veiksnumas ir teisnumas atsiranda tuo pačiu metu, įsteigus juridinį asmenį.

Be civilinio veiksnumo ir civilinio teisnumo yra dar civilinis procesinis veiksnumas, leidžiantis įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (CPK 32-33 str.) ir civilinis procesinis teisnumas, suteikiantis galėjimą turėti civilines teisės ir pareigas.

Kiekvienas juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį galima būtų atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Juridiniai asmenys neturi teisės naudotis svetimu firmos vardu. Firmos vardas individualizuoja juridinį asmenį, leidžia jį išskirti iš kitų juridinių asmenų.

Juridinio asmens steigėjai – asmenys, sudarantys steigimo sutartį arba steigimo aktą arba teisės aktas, jeigu jį steigia viešas asmuo. Steigėjas, įregistravus juridinį asmenį, tampa juridinio asmens dalyviu – akcininku, pajininku, profsąjungos nariu ir pan.

Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.

Steigimo dokumentai pirmiausia reiškia įstatus, steigimo sandorį, po to finansinius dokumentus.

Juridinio asmens steigimo dokumentai – veiklos dokumentai

1.įstatai arba

2.steigimo sandoris arba
3.bendrieji nuostatai.
Steigimo dokumentų turinį reglamentuoja:
1.CK 2.47 str.
2.Atskiros juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai
3.Dalyviai
Juridiniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka gali steigti filialus ir atstovybes.
Filialai – tai struktūriniai juridinio asmens padaliniai, kurie atlieka juridinio asmens funkcijas kitoje vietoje. Už filialo sudarytus sandorius atsakingas juridinis asmuo.

Atstovybės tai pat steigiamos ne juridinio asmens buvimo vietoje. Jos juridinio asmens vardu atlieka atskirus teisinius veiksmus, tokius kaip: sutarčių sudarymas, atsiskaitymas ir pan. Filialai ir atstovybės yra juridinio asmens padaliniai.

Juridinių asmenų rūšys

Juridiniu asmeniu gali vadintis tik tas susivienijimas ar organizacija, kuri turi visus juridinio asmens požymius.
Juridiniai asmenys gali būti skirstomi (klasifikuojami) remiantis įvairiais kriterijais : – pagal veiklos pobūdį jie gali būti skirstomi į įmones, įstaigas ir organizacijas:

Įmonė – tai susivienijimas, užsiimantis ūkine komercine veikla arba veikla, kuria siekiama naudos, jos steigėjams.

Įstaiga – yra susivienijimas, vykdantis įstatymu nustatytas valstybės ar savivaldybės funkcijas, ar susivienijimas, veikiantis socialinio, švietimo mokslo, kultūros, sporto ar kituose panašiuose srityse, kurio tikslas – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, pvz., viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga ir kt.

Organizacija – yra bet kuris kitas susivienijimas, skirtas jį sudariusių narių poreikiams tenkinti ir tikslams įgyvendinti (visuomeninė organizacija, politinė partija ir pan.).
Kiekvienas juridinis asmuo privalo turėti civilinį teisnumą ir civilinį veiksnumą.
– pagal veiklos sritį į juridinius asmenis,užsiimančius komercinę, ūkine, kultūrine, socialine, sportine mokslo ir kitokia veiklą;
– pagal turtinės atsakomybės apimtį – į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenys;

Atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles tenkant ne tik juridiniam asmeniui, bet ir jo dalyviams, juridinis asmuo vadinamas neribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu. Prie jų priskiriamos individualios įmonės, ūkinės bendrijos. Neribotos civilinės atsakomybės asmenimis nebus vadinami asmenys, kurių dalyviai atsako dėl to, kad šitaip yra numatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose.

– pagal steigimo būdą – į egzistuojančius (pvz. KT, teismai ir kt.), steigiamus teisės aktu, registruojamus, egzistuojančius atsiradus tam tikrom aplinkybėm ir kt.
– pagal teisines formas (individuali įmonė, akcinė bendrovė, uždara akcinė bendrovė, viešoji įstaiga, asociacija ir t.t.)

Nauja CK-se 2.34 str. juridinių asmenų skirstymas į viešuosius ir privačiuosius yra vienas iš skirstymo būdų, turinčių reikšmę kaip kurioms juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Du dalykai svarbūs šiai kvalifikacijai: 1. specialus teisnumas (ultra vires principas taikomas viešajam juridiniam asmeniui); 2.kompetencija (sandoris dudarytas vadovo, viršijus juridinio asmens įgaliojimą arba be jo – sandoris niekinis).
Viešieji ir privatieji asmenys

1. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).

2. Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

Viešieji juridiniai asmenys

Viešieji juridiniai asmenys steigiami kompetentingos valstybės institucijos akto pagrindu. Tai gali būti įstatymas,Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministro, savivaldybės aktas įsteigti atitinkamą juridinį asmenį. Toks steigimo aktas ir atitinkami įstatymai nulemia viešojo juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą, jo organizacinę struktūra.

Viešieji juridiniai asmenys turi valdinius įgalinimus, tačiau civiliniuose teisiniuose santykių dalyvauja kaip lygiateisiški civilinės teisės subjektai. Jie negali kitų asmenų priversti su jais sudaryti sandorių, pasinaudodami valdiniais įgalinimais kitai sutarties šaliai primesti savo sąlygų. pvz. Lietuvoje teismas savo sprendimais kartais įpareigoja ginčo šalis arba vieną iš šalių sudaryti sutartį. Tai ydinga praktika. Visi sandoriai turi būti sudaromi laisva šalių valia.

Viešosios teisės juridinių asmenų materialinę bazę sudaro valstybei arba savivaldybei nuosavybes teise priklausantis turtas, kurį šie juridiniai asmenys valdo, naudoja ir disponuoja jį patikėjimo teise. Viešieji juridiniai asmenys nesiekia naudos sau, jų tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Viešiesiems juridiniams asmenims būdingas specialusis teisnumas.Sandoriai, kuriuos sudarė viešojo juridinio asmens organai pažeisdami savo kompetenciją, nusikelia prievolių juridiniam asmeniui (CK 2.84 str.), viešasis juridinis asmuo, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, negali būti pertvarkytas į privatųjį juridinį asmenį.

Viešojo juridinio asmens steigėjas negauna jokios materialios naudos iš jo įsteigto juridinio asmens. Materialioji nauda gali pasireikšti nebūtinai pinigine forma. Tai gali būti paslaugų teikimas.Viešojo juridinio asmens dalyvis ar valdymo organų narys gali pirkti ar gauti paslaugas iš viešojo juridinio asmens, tačiau tik vienodais pagrindais ir tik teisingai atlygindamas arba kompensuodamas ją įnašais į turtą.viešasis juridinis asmuo gali turėti ir siekti pelno, bet viešojo juridinio asmens dalyvis negali gauti pelno dalies, jeigu viešojo juridinio asmens veikla pelninga, negali gauti likviduojamo viešojo juridinio asmens turto dalies, viršijančios dalyvio įnašus į turtą. Viešojo juridinio asmens dalyviui, jei tai valstybė ar savivaldybė, tenkanti turto dalis likvidavimo atveju gali atitekti visa. Turto panaudojimo klausimas turi būti sprendžiamas formuojant ir tvirtinant valstybės ar savivaldybės biudžetą.

Valstybė ir savivaldybė, kaip juridiniai asmenys, priskiriamos prie viešųjų juridinių asmenų, t.y. valstybė gali įgyti tik tokias civilines teises ir prisiimti tik tokias civilines pareigas, kurios neprieštarauja LR Konstitucijai,o savivaldybės – tokias, kurios neprieštarauja Konstitucijai ir kitiems įstatymams.

Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teisės, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas.

Prie viešųjų juridinių asmenų taip pat priskiriamos valstybės įmonės, biudžetinės įstaigos, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, politinės partijos, profesinės sąjungos ir panašiai. Įstatymai, reglamentuojantis konkrečias juridinių asmenų teisinęs formas, gali nustatyti viešųjų juridinių asmenų veiklos ypatumus tiek, kiek leidžia Civilinis kodeksas. Reglamentuojant viešųjų juridinių asmenų veiklą būtina atsižvelgti į jos ypatybes ir tinkamai detalizuoti teisės aktuose. Ta pati teisinė forma, neatsižvelgiant į ypatybes, neturėtų būti taikoma ir viešajam, ir privačiajam juridiniam asmeniui.

Valstybės ir savivaldybės įmonės kaip viešieji juridiniai asmenys

Valstybė ir savivaldybės

1. Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių buvimą numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, yra juridiniai asmenys įstatymų nustatytais atvejais.

Valstybės įmonė yra juridinio asmens teises turinti įmonė, iš valstybės lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.

Savivaldybės įmonė yra juridinio asmens teises turinti įmonė, iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.

Valstybės ir savivaldybės įmonės steigiamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka. Steigiamai įmonei turtą suteikia arba valstybė, arba savivaldybė, priklausomai nuo įmonės rūšies. Suteikto turto savininku lieka valstybė arba savivaldybė, o įmonė turtą valdo, juo naudojasi ir disponuoja pasitikėjimo teise pagal įmonės įstatus. Įmonė pagal savo prievoles atsako tik įmonės turtu, j kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Įmonė neatsako už valstybės ar savivaldybės prievoles (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 straipsnio 1oji dalis). Įmonė privalo apdrausti valstybės ar savivaldybės turimą kapitalą Lietuvos Respublikoje įregistruotoje draudimo įstaigoje ar įmonėje. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnis įmonei suteikia teisę disponuoti tik trumpalaikiu ir visiškai susidėvėjusiu ilgalaikiu turtu. Kitą ilgalaikį turtą įmonė gali parduoti ar kitaip perleisti įvairiems asmenims tik valstybinio turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Kyla klausimas, ar galima nukreipti išieškojimą į įmonei pasitikėjimo teise valstybės ar savivaldybės perduotą turtą pagal įmonės kreditorių reikalavimus. Valstybė ar savivaldybė, įsteigdama įmonę ir suteikdama jai turtą, dalyvauja civilinėje apyvartoje ir rizikuoja rinkos sąlygomis įmonei patikėjimo teise suteiktu turtu. Todėl tokios įmonės kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami ne tik naudojantis įmonės piniginėmis lėšomis, jos pagaminta produkcija, bet ir valstybės įmonei perduotu turtu. Tokios įmonės pagaminta produkcija, įgytas turtas nuosavybės teise priklauso arba valstybei, arba savivaldybei. Valstybės ir savivaldybės įmonės yra juridiniai asmenys. Tačiau šios įmonės nėra visiškai savarankiškos, nes įmonės steigėjas turi teisę nustatyti privalomus darbus, prekių ir paslaugu kainas, administracijos. kurios darbuotojus skiria steigėjas, pareigybes.

Valstybė ir savivaldybė neatsako pagal valstybinių ir savivaldybių organizacijų, kurios yra juridiniai asmenys, prievoles, o šios organizacijos neatsako pagal valstybės ar savivaldybių prievoles Valstybinė organizacija neatsako pagal jai pavaldžios organizacijos ar įmonės, kuri yra juridinis asmuo, prievoles, taip pat tokia organizacija ar įmonė neatsako pagal organizacijos, kuriai ji pavaldi, prievoles .

Valstybinės ir savivaldybių įstaigos yra išlaikomos iš valstybės arba savivaldybių biudžeto lėšų. Jos turi specialųjį teisnumą. Gali sudarinėti tik tokius sandorius, kuriuos nustato jų nuostatai (įstatai) ir sandorius, kurie yra reikalingi normaliai įstaigos veiklai ir jos paskirčiai. Visi kiti sandoriai, kaip prieštaraujantys įstaigos tikslams, turi būti pripažįstami negaliojančiais. Šiais atvejais neturėtų būti preziumuojama, kad įstaigos kontrahentas nežinojo ir negalėjo žinoti specialiojo įstaigos teisnumo. Įstaigų paskirtis ir jų atliekamos funkcijos, nustatytos norminių aktų, yra visuomenei žinotinos. Šiuo atveju taikytinas principas, kad teisės normų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas bendra įstatymų nustatyta tvarka gali būti nukreipiamas į valstybės ar savivaldybių įstaigų ar organizacijų turtą. Įstatymai gali nustatyti valstybės ar savivaldybių nuosavybės objektus, į kuriuos negalima nukreipti išieškojimo. Tokiu atveju kreditorių reikalavimai tenkinami iš kito įstaigų ar organizacijų turto, o jei tokio nėra, – atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.
Privatieji juridiniai asmenys

Privatūs juridiniai asmenys steigiami privačių asmenų iniciatyva. Steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau gali būti tiek privatus, tiek viešieji juridiniai asmenys. Steigėjai steigiamam juridiniam asmeniui suteikia turtą, tuo sudarydama materialinę bazę, nustato jo veiklos sritį ir tikslus, valdymo organus ir jų kompetenciją. Steigėjai gali keistis, pvz. akcininkai gali parduoti savo akcijas kitiems asmenims, tačiau tai neturi įtakos juridinio asmens veiklai ir jo teisėms. Privatus juridinis asmuo veikia nepriklausomai nuo jį sudarančių asmenų ir steigėjų pasikeitimo. Privačiųjų juridinių asmenų tikslas yra tenkinti privačius jų steigėjų interesus. Privataus juridinio asmens interesai – turėti materialinę naudą, kurią siekią gauti tiek juridinio asmens dalyviai, steigėjai, tiek juridinio asmens organų nariai.

Privačiųjų juridinių asmenų teisinės formos reglamentavimas pasižymi tam tikromis ypatybėmis: privačiųjų juridinių asmenų dalyvių interesai atriboti nuo juridinių asmenų interesų, saugoma juridinių asmenų valdymo organų teisė priimti savarankiškus sprendimus ir kita.

Juridinių asmenų turtas

1. Juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise.

2. Turtas, kurį juridinis asmuo valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui nuosavybės teise.

ĮMONĖS

Įmonių sąvoka apima turi kelis aspektu, – įmonę kaips:
1) kaip ekonominę kategoriją;
2) kaip teisinę kategoriją;
3) kaip sociologinę kategoriją;
4) kaip techninę kategoriją.

Įmonė kaip ekonominė kategorija – tai ekonominis subjektas, kuris vykdo ūkinę veiklą ir turi savarankiškumą priimdamas sprendimus bei prisiima riziką (3 požymiai:
Sprendimų priėmimas – tai nustatymas, kaip, kiek, ir kokių prekių gaminti, kaip ir už kiek jas parduoti. Sprendimų priėmimas taip pat reiškia klausimų, susijusių su energijos, žaliavos vartojimu, darbo jėgos samdymu.
Įmonės rizika – tai nuostolių tikimybė. Įmonės rizikos gali būti įvairios, pvz., ūkinė rizika – ji yra bendroji, susijusi su bendru verslo sprendimu (tiek gamyboje, tiek prekyboje, tiek teikiant paslaugas). Komercinė rizika – tai piniginių lėšų netekimas dėl santykio perkant prekes ir jas parduodant. Valiutinė rizika – pasikeitė valiuta. Infliacinė rizika, bankinė rizika (pvz., bankas ”sugriuvo”), paskolinė (negrąžinta paskola) ir t.t.
Ūkinė veikla (verslas) – yra paminėtų rizikų prisiėmimas, o jų valdymas (nes jų išvengti negalima). Įmonė ekonomine prasme gali būti fabrikas, parduotuvė, cechas, kas nebūtinai bus savarankiškas juridinis asmuo. Nežiūrint į tai, kokiu tikslu įsteigta įmonė, ji gamins prekes tik tada, kai už pagamintą produkciją gaus kainą, galinčią kompensuoti gamybos kaštus.
Įmonė kaip sociologinė kategorija – įmonėje dirba žmonių kolektyvas, nukreipiamas konkretiems tikslams pasiekti, žmonių tarpusavio santykiai, grupės elgesys ir sudaro įmonės kaip sociologinės kategorijos tyrinėjimo esmę. Įmonė technine prasme – tai t.t. įrengimų ir procesų visuma. Technologijos yra neatskiriama šiuolaikinių įmonių dalis.
Įmonė teisine prasme gali būti suprantama dvejopai:
1) įmonė kaip juridinio asmens teisinė forma, skirta ūkinei veiklai vykdyti;
2) įmonė kaip turtinis kompleksas.
Tinkamos teisinės formos pasirinkimas turi didelę įtaką (teigiamą ir neigiamą). Įmonė yra juridinio asmens teisinė forma, skirta ūkinei veiklai.
Lietuvoje gali veikti šios teisinės formos įmonės:
1) individualios (personalinės) įmonės;
2) tikrosios ūkinės bendrijos;
3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;
4) akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės;
5) valstybės įmonės;
6) savivaldybės įmonės;
7) žemės ūkio bendrovės;
8) kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).
Įmonės, jei tai neprieštarauja LR konkurencijos įstatymui, gali jungtis į koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus junginius.

ĮMONIŲ RŪŠYS

Įmones klasifikuoti galima įvairiais kriterijais – pagal nuosavybę, veiklos pobūdį, veiklos teritoriją, dydį ir t.t.

Pagal nuosavybės kriterijų:
1) privačios įmonės;
2) valstybinės.
Tačiau teisine prasme toks skirtumas nepagrįstas. Jis pagrįstas, jei sprendžiame klausimą, kas įmonę kontroliuoja (bet ne pagal nuosavybę).
Pagal nuosavybę galima būtų skirti:
1) įmonės, kurios savo turtą valdo nuosavybės teise;
2) įmonės, kurios savo turtą valdo patikėjimo teise.
Patikėjimo teise valdomas turtas yra išimtis – pagal įstatymus Valstybės ir Savivaldybės turtą valdo patikėjimo teise. Kai įmonė savo turtą valdo patikėjimo teise, nuosavybės teise jis priklauso asmeniui, perdavusiam tą turtą steigiant įmonę arba didinant jos kapitalą. Įmonė patikėjimo teise gali turėti ir kitokį turtą, tačiau jis nebus laikomas turtu, kuris kaupiamas kaip įmonės kapitalas.

Įmonės pagal veiklos pobūdį gali būti:

1) įmonės, kurios veikia gamybos srityje (perdirbamosios pramonės įmonės (pvz., medžio apdirbimas), antrinės gamybos įmonė (pvz., mašinos baldai), atliekų perdirbimo įmonės, kalnakasybos ir elektros gamybos įmonės);
2) įmonės, kurios veikia paslaugų srityje (buitinių paslaugų įmonės (pvz., viešasis maitinimas, turizmo paslaugos), logistinių paslaugų įmonės (prekybos, transporto įm.), konsultacinės įmonės (pvz., reklamos), teikiančios paslaugas, susijusios su aptarnavimu, finansinių paslaugų įmonės).

Pagal dalyvių atsakomybę už juridinių asmnų prievoles skirstomi į:
1) ribotos atsakomybės;
2) neribotos atsakomybės.

1.Ribotos atsakomybės – tai juridiniai asmenys pagal savo prievoles atsakantys jiems nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu;
2.Neribotos atsakomybės – tai juridiniai asmenys, pagal kurių prievoles taip pat atsako jų dalyviai visu ar dalimi turto, jeigu joms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto (t.y. kai prievolei įvykdyti nepakanka įmonės turto) – tai personalinės įmonės, ūkinės bendrijos. Civilinis kodeksas numato vieną tokią naujovę, pagal kurią net ir ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvis gali atsakyti pagal to juridinio. asmens prievoles. Tokių atvejų yra du:
1) jei tai yra numatyta to juridinio asmens steigimo dokumentuose (įstatuose). Tačiau tokia įmonė nebus laikoma neribotos civilinės atsakomybės įmone, nes tokia prievolė priklauso nuo dalyvių valios. Ribotos civilinės atsakomybės įmone laikoma tik tokia įmonė, nuo kurios dalyvių valios tai nepriklauso;
2) tam tikri to dalyvio veiksmai – šių veiksmų pasėkoje ribota atsakomybė išnyksta: tai yra dalyvio nesąžiningi veiksmai, dėl kurių juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės. Šis nuostata įgyvendina sąžiningumo principą.

Žemiau pateikiami dažniausiai pasitaikantys tam tikros rūšies juridinių asmenų atvejai:

Ribotos atsakomybės privatūs juridiniai asmenys:

1. Akcinės bendrovės:
1.1. Akcinė bendrovė – komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis, kurios gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais, pagal savo prievoles atsakantis tik savo turtu, atskirtu nuo akcininkų turto;
1.2. uždaroji akcinė bendrovė – komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis, kurios negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei įstatymuose nenustatyta kitaip, pagal savo prievoles atsakantis tik savo turtu, atskirtu nuo akcininkų turto;
1.3. specialios paskirties bendrovės – akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurioms suteiktas specialios paskirties bendrovės statusas dėl jų vykdomų gyvybiškai būtinų funkcijų arba jų veiklai būtino specialaus režimo, ir kuriose valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios ne mažiau kaip 2/3 visų balsų.
2. Kooperatinė bendrovė
3. Žemės ūkio bendrovė
4. Kredito unija.

Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės pagal veiklą:
1. bankas;
2. investicinė bendrovė;
3. investicinė kintamo kapitalo bendrovė;
4. draudimo įmonė (draudikas);
5. audito įmonė;
6. turtą ar verslą vertinanti įmonė;
7. finansų maklerio įmonė.

Neribotos atsakomybės privatūs juridiniai asmenys:

1. Individuali (personalinė) įmonė – individuali įmonė yra fizinio asmens verslo teisinė forma, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka.
2. Tikroji ūkinė bendrija yra kelių fizinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei – ūkinei veiklai ir kitokiai įstatymuose neuždraustai veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę, kurios turtas neatskirtas nuo jos narių turto, ir pagal kurios prievoles jos nariai atsako visu savo turtu, o ji neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.
3. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija – įmonė, kurią sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise; jos turtas neatskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto, pagal jos prievoles tikrieji nariai atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo, o nariai komanditoriai – tik ta turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos veiklai; ši bendrioja neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.

Viešieji juridiniai asmenys:

1. Valstybė dalyvauja civiliniuose santykiuose kaip juridinis asmuo, kuris įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas.
2. Savivaldybė – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei LR Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą.
3. Valstybės įmonė yra iš valstybės lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka vasltybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.
4. Savivaldybės įmonė iš savivaldybės lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.
5. Biudžetinė įstaiga yra valstybės ar savivaldybės institucija, steigiama įstatymų nustatyta tvarka, visiškai arba iš dalies išlaikoma iš biudžeto ir taip įvardyta steigimo akte bei nuostatuose.
6. Teritorinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos fondo biudžeto lėšų, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas bankuose.
7. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojantis juridinis asmuo, kurios pagrindinis uždavinys – operatyvus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų tvarkymas ir apskaita, užtikrinant įmokų surinkimą bei išmokų paskirstymą gavėjams.
8. Religinė bendruomenė yra asmenų grupė, siekianti įgyvendinti tos pačios religijos tikslus. Ji gali būti atitinkamos religinės bendrijos vietinis padalinys. Religinės bendrijos yra bažnyčių ir tolygių religinių organizacijų – bendruomenių, siekiančių įgyvendinti tos pačios religijos tikslus, susivienijimai. Bendriją sudaro ne mažiau kaip dvi religinės bendruomenės, turinčios bendrą vadovybę.
9. Viešoji įstaiga – įstatymų nustatyta tvarka iš dalininkų (savininko) turto įsteigta ne pelno organizacij, veikianti socialinėje, mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse ir viešai teikianti šių sričių paslaugas visuomenės nariams, taip pat savivaldybės tarybos sprendimu iš saviovaldybės turto įsteigta ne pelno organizacija, teikianti paslaugas keleivinio transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio, komunalinio ūkio ar kitose panašiose srityse.
10. Fondas – neturinti narių ne pelno organizacija, kurios veiklos tikslai yra labdara arba (ir) parama mokslo, kultūros,švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitoms Labdaros ir paramos įstatymo nustatytoms sritims.

Juridiniai asmenys, kurie gali būti ir viešieji, ir privatūs

1. Garažų statybos ir ekspluatavimo bendrija
2. Sodininkų bendrija
3. Gyvenamojo namo statybos bendrija
4. Daugiabučio namo savininkų bendrija
5. Švietimo įstaiga
6. Sveikatos priežiūros įstaiga
7. Visuomeninė organizacija
8. Asociacija
9. Politinės partijos ir politinės organizacijos
10. Profesinės sąjungos.

Įmonės gali būti klasifikuojamos pagal veiklos teritoriją:

1. Nacionalinės (vietinės) – registruotos ir veikia Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Užsienio – įregistruotos užsienyje, bet veikia Lietuvoje. Pvz., nuolatinės buveinės, filialo ar buveinės įsteigimas Lietuvoje ar eksportinis pardavimas – tokia veikla.
3. Įregistruotos Lietuvos Respublikoje, bet veikia užsienyje.
4. Transnacionalinės įmonės – “skirtingų tautybių” įmonės, susietos bendru kapitalu ir valdymu ir veikia, kaip vienas ekonominis vienetas. Jos veikia įvairiose šalyse.

Pagal santykį su kitomis įmonėmis:
1. Dukterinės įmonės;
2. Motininės įmonės;
3. Įmonių grupės – jei bendra kontrolė ar bendri dalyviai;
4. Holdinginės įmonės – įmonės, susietos nuosavybės principu.

Pagal įmonės dydį:
1. Mažos;
2. Vidutinės;
3. Didelės.

Įmonės pagal investitorius (investicijų kilmę):
1. Įmonės, kuriose investuotas lietuviškas kapitalas;
2. Įmonės, kuriose investuotas užsienio kapitalas.

Pagrindinis skirstymas – pagal įmonių teisinę formą. Teisinė forma – naujas terminas, reiškiantis teisinę juridinio asmens organizacinę struktūrą. Įmonių teisinės formos yra labai įvairios ir priklauso nuo šalies nacionalinės teisės.

Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų įmones:
 individualias (personalines) įmones,
 tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas,
 akcines, uždarąsias akcines, investicines bendroves,
 žemės ūkio, kooperatines bendroves,
 valstybės ir savivaldybės įmones.

Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas.

Lietuvoje komerciniai – ūkiniai dariniai vadinami įmonėmis, o jų savininkai – įmoninkais.

Komercinės teisės subjektu (teisių ir pareigų profesionaliai verstis pelno siekiančia veikla turėtoju) gali būti ne kiekvienas fizinis asmuo, o tik tas, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra įregistravęs savo komercinę įmonę ar tokiai veiklai atskirą leidimą (patentą).

Leave a Comment