Prokuratūros funkcijos ir uždaviniai

Turinys

Turinys 2
Įžanga 3
Prokuratūros įstatymas 4
Prokuratūros statusas ir funkcijos 4
Prokuratūros veikla 4
Prokuratūros veiklos kontrolė 5
Prokuratūros tarptautinis bendradarbiavimas 5
Generalinė prokuratūra 5
Generalinės prokuratūros funkcijos 5
Teritorinės prokuratūros, jų funkcijos 6
Prokurorai 6
Prokurorai gina viešąjį interesą 7
Prokuratūra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 7
Prokuratūra spaudoje 7
Išvados 9
Minėtos sąvokos 9
Literatūra 10Įžanga
Lietuvos Respublikos prokuratūra yra savarankiška teisminės valdžios dalis. Įstatymų nustatyta tvarka atstovaudama valstybei, ji padeda vykdyti teisingumą bei siekia užtikrinti teisėtumą šalyje. Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatyme numatyti jos uždaviniai, sistema, prokurorų teisės ir pareigos, socialinės garantijos bei kitos normos sėkmingai vykdyti funkcijas.

Lietuvos Respublikos prokurorai ir kiti prokuratūros pareigūnai priklauso vientisai, centralizuotai prokuratūros sistemai, kurią sudaro:
a) Generalinė prokuratūra prrie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo;
b) apygardų prokuratūros prie apygardų teismų;
c) apylinkių prokuratūros prie apylinkių teismų.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymais ir kitais teisės aktais yra patvirtinti Prokuratūros sistemos kompetencijos paskirstymo nuostatai. Jais nustatoma Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, apygardų prokuratūrų bei apylinkių prokuratūrų, jų struktūrinių padalinių, taip pat prokuratūros pareigūnų kompetencija vykdant atskiras įstatymų numatytas prokurorines funkcijas bei organizuojant darbą. Nuostatai reguliuoja tuos kompetencijos klausimus, kurie nereglamentuoti ar nekonkretizuoti įstatymais (tarp jų –Baudžiamojo proceso bei Civilinio proceso kodeksais), tačiau priskirti Lietuvos Respublikos Generalinės prrokuratūros kompetencijai. Generalinės prokuratūros prokurorai derina centrinių kvotos ir tardymo institucijų veiksmus prieš nusikalstamumą, analizuoja nusikalstamumo, atskirų nusikaltimų išaiškinamumo būklę visoje šalyje bei atskiruose regionuose, numato ir organizuoja priemones sąlygoms, padėjusioms padaryti nusikaltimus, pašalinti. Ši prokuratūros veikla susijusi su nusikaltimo au

ukų problemomis, kadangi kova su nusikalstamumu – tai ir piliečių saugumo užtikrinimas nuo nusikalstamų kėsinimųsi.

Generalinės prokuratūros prokurorai tiria pareiškimus ir pranešimus apie organizuotus nusikaltimus bei korupcijos1 atvejus, atlieka parengtinį tyrimą šios kategorijos baudžiamosiose bylose bei palaiko valstybinį kaltinimą. Prokurorai gali atlikti tardymą bet kurioje byloje dėl genocido faktų Lietuvoje. Jie tikrina, ar teisėti apygardos prokuratūros prokurorų priimti nutarimai atsisakyti kelti baudžiamąsias bylas dėl genocido faktų, ir priima galutinį sprendimą, kontroliuoja parengtinį tardymą tiriamose baudžiamosiose bylose dėl Lietuvos gyventojų genocido. Generalinės prokuratūros specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorai baigtose baudžiamosiose bylose palaiko valstybinį kaltinimą.

Generalinės prokuratūros prokurorai nagrinėja skundus, pareiškimus, faktus dėl valstybės interesų bei pažeistų asmenų teisių gynimo. Gavę pareiškimą ar kitą informaciją apie šiuos pažeidimus, įstatymo nustatyta tvarka jie rengia medžiagą civilinei bylai teeisme iškelti bei dalyvauja teismo procese. Jie taip pat rengia apeliacinius2 ir kasacinius3 skundus civilinėse bylose dėl nepagrįstų ir neteisėtų neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir dalyvauja teismo procese, palaikydami skundus. Ši prokuratūros veikla tiriant bylas, palaikant kaltinimus jose – tai nukentėjusiųjų asmenų teisių apsauga nuo nusikaltimų, t.y. teisinė garantija atstatant jų pažeistus teisėtus interesus. Prokuratūra, vykdydama žmogaus teisių apsaugą, pagrindinį dėmesį skiria įtariamajam, kaltinamajam. Tačiau nusikaltimo aukai, realiai tapusiai proceso dalyviu, pripažinus ją nukentėjusiuoju, įstatymas skiria mažiau dėmesio.

Jei trumpai, prokuratūros funkcijos yra ši

ios:
Padėti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Kontroliuoti kvotos organų veiklą. Atlikti parengtinį tardymą. Palaikyti valstybinį kaltinimą. Kontroliuoti nuosprendžių įvykdymą. Derinti kvotos ir parengtinio tardymo organų veiksmus prieš nusikalstamumą. Įstatymų nustatyta tvarka ginti teisėtus valstybės interesus bei asmenų pažeistas teises, rengti medžiagą civilinei bylai teisme iškelti ir dalyvauti ją narinėjant.
Kadangi Prokuratūros veiksmus apsprendžia Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymas, daugiausiai cituosiu šį įstatymą, bei su j.uo susijusius norminius aktus.Prokuratūros įstatymas
Pirmasis Prokuratūros įstatymas buvo paskelbtas 1994 m. spalio 13 d., vėliau iki šių dienų buvo 7 šio įstatymo pakeitimai. Paskutinis pakeitimas buvo skelbtas valstybės žiniose 2003 m. gegužės 1 d. Tai buvo pilnai pakeistas pakeitimo įstatymas.
Šis aktas nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas.Prokuratūros statusas ir funkcijos
Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vy
ykdymą, koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas; gina viešąjį interesą, pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas, dalyvauja teisėkūros procese.Prokuratūros veikla
Prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo.
Teisėti prokuroro reikalavimai ir nutarimai yra privalomi visoms valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareigūnams, tarnautojams ir darbuotojams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos valstybės teritorijoje. Šie subjektai4 už prokuroro reikalavimų ir nutarimų nevykdymą atsako pagal įstatymus.
Prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui.
Dėl neteisėtų prokurorų veiksmų ar neveikimo asmenims atsiradusi žala atlyginama žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo arba Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.Prokuratūros veiklos kontrolė
Prokuratūrai vadovauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Už prokuratūros veiklą jis atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui. Prokuratūros veiklos prioritetus nustato ir prokuratūros parlamentinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir te
eismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų ūkinę ir finansinę veiklą kontroliuoja generalinis prokuroras arba jo įgalioti prokurorai, Valstybės kontrolė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos. Generalinis prokuroras apie prokuratūros veiklą teikia informaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir visuomenei.Prokuratūros tarptautinis bendradarbiavimas
Prokuratūra įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijoms rengia, teikia ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus. Prokuratūra užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių institucijų prašymus gauna per Generalinę prokuratūrą. Teritorinėse prokuratūrose tiesiogiai gauti užsienio valstybių įstaigų ar tarptautinių institucijų prašymai vykdomi gavus Generalinės prokuratūros leidimą. Prokuratūra bendradarbiauja su užsienio valstybių prokuratūromis, kitomis valstybinėmis įstaigomis ar visuomeninėmis organizacijomis, dalyvauja tarptautinių institucijų veikloje.Generalinė prokuratūra
Generalinę prokuratūrą sudaro departamentai ir skyriai. Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro pavaduotojai pagal kompetenciją. Generalinės prokuratūros departamentui vadovauja departamento vyriausiasis prokuroras, skyriui – skyriaus vyriausiasis prokuroras. Generalinėje prokuratūroje sudaroma patariamoji institucija – Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegija. Kolegijos pirmininkas yra generalinis prokuroras, jos nariai – generalinio prokuroro pavaduotojai ir apygardų vyriausieji prokurorai. Į kolegiją nariais generalinio prokuroro sprendimu gali būti įtraukti ir kiti prokurorai. Į kolegijos posėdį gali būti kviečiami teisėjai, teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai. Kolegijos sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra yra viešasis juridinis asmuo. Ji turi atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu “Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra. Generalinės prokuratūros buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.Generalinės prokuratūros funkcijos
Generalinė prokuratūra vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir kontroliuoja jų veiklą. Formuoja vienodą nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmų kontrolės praktiką, atlieka ikiteisminį tyrimą ir palaiko valstybinį kaltinimą itin svarbiose baudžiamosiose bylose, organizuoja centrinėse ikiteisminio tyrimo įstaigose atliekamą ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja ir kontroliuoja šių įstaigų pareigūnų atliekamus baudžiamojo proceso veiksmus, formuoja vienodą valstybinio kaltinimo baudžiamosiose bylose palaikymo praktiką ir dalyvauja nagrinėjant bylas apeliacine bei kasacine tvarka, koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas, gina viešąjį interesą5 ir formuoja vienodą prokurorų veiklos praktiką šioje srityje, organizuoja prokurorų profesinį rengimą, kvalifikacijos kėlimą ir teikia jiems metodinę pagalbą, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka susižino su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis institucijomis, rūpinasi prokuratūros finansiniu, materialiniu aprūpinimu, taip pat prokurorų socialinėmis garantijomis, analizuoja prokuratūros veiklą ir tvarko prokuratūros statistinius duomenis, atlieka kitas įstatymų bei tarptautinių sutarčių nustatytas funkcijas.Teritorinės prokuratūros, jų funkcijos
Teritorines prokuratūras steigia, reorganizuoja ir likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas, atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijas, nustato generalinis prokuroras. Teritorinei prokuratūrai vadovauja teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras.
Apygardų prokuratūros pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, atlieka ikiteisminį tyrimą, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, dalyvauja apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą, koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas, gina viešąjį interesą, įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus, atlieka kitas prokuratūros funkcijas.
Apylinkių prokuratūros pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja. Atlieka ikiteisminį tyrimą, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą, koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas, gina viešąjį interesą, įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka vykdo užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių institucijų teisinės pagalbos prašymus, atlieka kitas prokuratūros funkcijas.Prokurorai
Prokuroras yra asmuo, paskirtas į prokuroro pareigas Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka. Prokuroro – valstybės pareigūno statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir tarptautinės sutartys. Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams ir tarnautojams, politinėms partijoms ir politikams, visuomeninėms organizacijoms ir visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą. Mėginimas paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą, yra kišimasis į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę. Mitingai, piketai, kitos akcijos prokuratūros patalpose, taip pat prie prokuratūros pastatų arčiau, negu 25 metrai, yra draudžiami, tai nustatyta Susirinkimų įstatyme. Asmenims, išskyrus prokurorus ir prokuratūros personalą, filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus prokuratūros patalpose galima tik turint Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vadovo leidimą.
Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi.
Generalinis prokuroras arba jo pavaduotojai ir teritorinių prokuratūrų vyriausieji prokurorai pagal kompetenciją koordinuoja nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai dalyvauja prokuroro pagal kompetenciją rengiamuose koordinaciniuose pasitarimuose. Prokurorai turi teisę dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas, taip pat suinteresuotoms valstybės institucijoms teikti su tuo susijusią informaciją ir pasiūlymus.
Prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.Prokurorai gina viešąjį interesą
Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus, dalyvauti teismo procese, kai nagrinėjamos civilinės bylos, civiliniai ieškiniai, prokuroro pareikšti baudžiamosiose bylose, administracinės bylos, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus, priimti nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn, nutarimu perduoti tyrimo medžiagą nagrinėti administracine tvarka, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą. Prokurorai Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais gali nutarimu reikalauti pradėti baudžiamąjį procesą. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme palaikantys prokurorai, gindami viešąjį interesą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl nusikalstamos veikos padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų.Prokuratūra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
Mūsų šalies Konstitucijoje irgi kalbama apie prokuratūrą, prokurorus, tiesa labai mažai, bet to pakanka, kad suprastume prokuratūros lygį ir svarbą. Konstitucijoje skelbiama, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras, jis gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Šiame sakinyje turėtume suprasti, kad prokuroras gina viską, t.y. viską, kas gali būti nuskriaustas. Labai svarbu yra turėti sąžiningą prokurorą, nes jis atlieka daug funkcijų ir yra “sunkios rankos”.
Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Bet patirtis rodo, kad ne visada taip būna ir kartais maišomi vieši ir privatūs interesai. Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Prezidentas dažniausiai skiria sau gerai pažystamą žmogų arba net draugą, kuriuo gali pasitikėti.Prokuratūra spaudoje
Labai norėtųsi tikėti Lietuvos teisėtvarka, bet šiuolaikinė žiniasklaida daug mums praneša apie padarytas klaidas. Paskaičius straipsnių sunku patikėti, kad mūsų prokuratūra principinga ir nepriklausoma nuo jokių politinių vėjų. Todėl norėčiau pacituoti keletą man įstigusių atvejų susijusių su prokuratūra.
Neseniai generalinis prokuroras Antanas Klimavičius skelbė, kad Latvijai išduotą omonininką-smogiką Igorį Gorbaną Lietuva galės bet kada pasiekti, kai tik reikės. Šiandien, kai Latvija šį antivalstybine veikla ir žudymais kaltinamą veikėją paleido už pasižadėjimą neišvykti, mūsų generalinis prokuroras jau kalba, kad Medininkų žudynių bylą tiriantiems pareigūnams I.Gorbano nebereikia. Nors iš Seimo tribūnos A.Klimavičius buvo atsiprašęs vienintelio gyvo išlikusio Medininkų pasienio posto didvyrio Tomo Šerno, bet dabar pats tarsi patvirtina įžeidimus, kokius buvo metęs vieninteliam liudytojui prokuroras Algimantas Kliunka. Ką gali atsiminti žmogus su peršauta galva po10 metų. Tai kas, kad T. Šernas atpažino I.Gorbaną kaip vieną iš Medininkų žudynių budelių. Tai kas, kad gydytojas teigia, jog T. Šernas pajėgus ir prisiminti, ir atpažinti. Tai kas, kad didvyris po sužeidimo baigė net aukštąjį mokslą. Mūsų prokuratūra labiau tiki įtariamojo versija (daugiau liudytojų nėra), kad tas žudynėse nedalyvavo. Nors I. Gorbanas neturi alibi. Ko jis buvo su Rygos omonininkais tuokart atvykęs į Vilnių? Ne į svečius tikriausiai. Ir jau visai juokingai atrodo per Medininų dešimtmetį kalbėjusio A.Klimavičiaus tvirtinimas, kad Medininkų byla ištirta. Tik reikia sulaukti, kad nusikaltėlius teistų ta valstybė, kuri juos slapsto ir neišduoda. Mūsų prokuratūra dirbo dešimtmetį, prirašė dešimtis bylos tomų. Kas iš jų, jei tyrėjai nukentėjusiojo parodymus atmeta, o vienintelį pagautą įtariamąjį paleidžia. Na, gal dar yra vilties, kad prokuratūra slaptai vykdo kokį nors sudėtingą planą, kurio mums viešai negali atskleisti. Tarkim, susitarę su latviais mūsų prokurorai tyčia paleido I.Gorbaną ir dabar seka kiekvieną jo žingsnį, kuris atves tiesiai į smogikų omonininkų irštvą. Labai norėtųsi tikėti prokuratūra, bet vis dėlto tokie “sudėtingi planai” labiau panašūs į bobutės pasaką. Daug įtikinamiau atrodo, kad ir mūsų, ir latvių prokurorams kažkas įsakmiai pašnibždėjo: nelipkite imperininkams smogikams ant kulnų. Nereikia erzinti Rusijos, reikia su ja gerų santykių. Kas pašnibždėjo? Kokie nors borisovai, už rusiško terorizmo pinigus remiantys mūsų politikus? O kad pats Prezidentas Rolandas Paksas generaliniam prokurorui šį tą įsakmiai liepė – visiškai aišku. Liepė greičiau baigti tirti “Mažeikių naftos” grobstymo bylą. Reikia greičiau, nes kuo gi kitu gali mušti konservatorius R. Pakso sukurti liberaldemokratai, o ir socialdemokratai per kitų metų rinkimus. “Williams”6 atėjimo į Mažeikius istorija – stipriausias vėzdas. Ne, vis dėlto dar norisi pasitikėti prokuratūra. “Williams” istorija Lietuvai tikrai buvo tokia nesėkminga. Įstatymai buvo sukurti specialiai šiai kompanijai, visa verslo rizika užkrauta ne jai, o mūsų valstybei. Gal iš tikrųjų prokuratūra susekė kažką slaptai kenkusį Lietuvai? Ir turėjusį materialios naudos iš to kenkimo? Juk kažkaip suskaičiuota ir “Williams” vadovavimo metu padaryta žala. Vienąkart prokuratūra mini 750 mln. Lt nuostolį, kitąkart – 1,5 mlrd. Lt. Bet nė karto nepasako, iš kur tas nuostolis. Ar kažkas tuos pinigus pavogė? Ar suskaičiuoti tik nuostolingo verslo praradimai? Ar į žalą įpaišyta mūsų valstybės “Mažeikių naftai”suteikta paskola, kurią ramiai perėmė ir pasiryžo grąžinti dabartinė įmonės šeimininkė Rusijos “JUKOS”7 kompanija. Ir “Williams”, ir “JUKOS” mokėjo sutartas palūkanas už šią paskolą. Nuostolingas verslas gali būti tyčinis, o gali ir natūraliai nesisekti, nes “Williams” valdymo metu Rusija tyčia netiekė naftos. Jei paskola neišgrobstyta, o grąžinama, jos nuostoliais jokiu būdu negalima vadinti. Tuo labiau kad valstybė dar ir uždirbo iš palūkanų. Generalinis prokuroras pareiškė, kad kaltinimai bus pateikt.i ir buvusiems “Williams” vadovams, dirbusiems “Mažeikių naftoje”. Juos galima kaltinti tik tuo atveju, jei jie savanaudiškai veikė, pažeisdami sutartis. Jei laikėsi sutarčių, tai A.Klimavičiaus įsitikinimas, jog jie bus teisiami Amerikoje, – dar juokingesnis negu jo viltys išvysti omonininkus Rusijos teisme. Bet pagrindiniais įtariamaisiais “Mažeikių naftos” byloje išvardyti du buvę konservatorių ministrai ir viceministras. Va čia jau reikia suklusti. Buvę ministrai Rimantas Didžiokas ir Sigitas Kaktys kaltinami tuo, kad pasirašė Lietuvai nenaudingas sutartis su “Williams”. Ministrai, kaip žinoma, neužsiėmę saviveikla, sutartis pasirašyti juos įgaliojo tuometinis premjeras, dabartinis Prezidentas R. Paksas, kai pats atsistatydino, pabūgęs atsakomybės. Jeigu tos sutartys sukurtos tyčia žalingos Lietuvai ir prieštarauja įstatymams, tai kodėl kaltinimai nepateikiami dabartinei Algirdo Brazausko Vyriausybei, kuri tų sutarčių nepanaikino, o būtent pagal jas priėmė Rusijos bendrovę “JUKOS”? A.Brazausko Vyriausybė, susiderėjusi su “JUKOS”, pakeitė tik įmonės valdymo sutartį. Jei žalingiausia tarp sutarčių ir yra šioji, tai kodėl kaltinimai nepareiškiami R.Paksui ir jo buvusios Vyriausybės derybininkų vadui Eugenijui Maldeikiui? Kaip tik jie į sutartį įrašė (dabar panaikintą) punktą, kad už įmonės valdymą mokamas 40 mln. Lt mokestis nepriklausomai nuo įmonės veiklos rezultatų. Net “Williams” siūlė, kad valdymo mokestis priklausytų nuo pelno. R. Pakso derybininkai, perėmę estafetę iš Gedimino Vagnoriaus derybininkų, ir kitais punktais pablogino sutartis bei padidino valstybės finansinius įsipareigojimus įmonei. Tai gal jie tą darė tyčia kenkdami valstybei, iš anksto planuodami nepasirašyti pačių sukurtų “blogų” sutarčių? Gal kaip tik tokią užduotį E. Maldeikio derybininkams pateikė Rusijos monstras LUKoil, kurio konsultantu E. Maldeikis yra dirbęs? “Mažeikių naftos” istorijoje yra daug įdomių detalių nuo pat pradžios iki galo. Bet jei didžiausi kaltinamieji pasirodys besą tik sutartis pasirašę ministrai, tai galima teigti, kad prokuratūra nieko neištyrė. Tuomet konservatoriai tikrai teisūs, keikdami, kad prieš jų partiją sukurpta politinė byla, kurią inicijavo Prezidentas R.Paksas. O taip norėtųsi, kad mūsų teisėsauga būtų nepriklausoma, kaip ir dera demokratinėms valstybėms.Išvados
Prokuratūra Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį. Yra svarbi įstatyminė bazė, reglamentuojanti šios teisminės valdžios darbą. Ir nors atrodo, kad mūsų šalyje įstatymai pakankamai apibrėžia prokuratūros darbą bei teisinę atsakomybę, pasitaiko viešai matoma neteisybė, kurią galime tik stebėti iš šalies. Dažnai Prokuratūra neatlieka savo pareigų, bet dėl to reiktų kaltinti ne tik ją pačią, bet ir Prezidentą bei kitus susijusius valstybės vadovus. Tačiau kiekvienoje veikloje pasitaiko klaidų ir nesusipratimų, todėl norime tikėti, kad iš klaidų bus mokomasi.Minėtos sąvokos
1. Korupcija – asmens pažadėjimas, siūlymas ar davimas bet kokio neteisėto atlygio valstybės politikui, pareigūnui, tarnautojui, taip pat valstybės politiko, pareigūno ar tarnautojo tiesioginis ar netiesioginis prašymas arba priėmimas bet kokio neteisėto atlygio.

2. Apeliacinis skundas – tai skundas paduodamas, dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties.

3. Kasacinis skundas – reiškia skundą, paduodamą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties.

4. Subjektas – fizinis, juridinis asmuo, besiverčiantis su pirmtakais susijusia veikla.

5. Viešasis interesas – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.

6. Williams – Williams International Company privatizavusi dalį AB “Mažeikių nafta”.

7. JUKOS – OAO „Yukos“ Oil Corporation“ AB “Mažeikių nafta” akcijų pirkėja iš Williams. Rusijos naftos kompanija tiekia naftą AB “Mažeikių naftai” pagal specialų susitarimą.Literatūra
Norminė literatūra:
1. Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymas
2. Lietuvos Respublikos Konstitucija
3. Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymas
4. Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas
5. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas
6. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksas
(Litlex Intranet teisės aktų bazė)

Specialioji literatūra:
1. LR BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO KOMENTARAS. 2003
2. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖ. Gintaras Švedas, 2003.
3. LR PREZIDENTO STATUSAS IR ĮGALIOJIMAI. Paulius Vinkleris, 2002.
4. LR ĮSTATYMUOSE VARTOJAMŲ SĄVOKŲ ŽODYNAS. 2002.
5. Laikraštis “Valstiečių laikraštis”. 2003.08.26.
6. LR TEISMŲ PRAKTIKA.

Leave a Comment