Profesinių veiklų privalomasis civilinis draudimas

TURINYS

ĮVADAS 3
1. CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS 3
2. PRIVALOMOJO DRAUDIMO SĄVOKA 4
3. PRIVALOMOSIOS DRAUDIMO FORMOS RŪŠYS 5
4.VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS 6
5. PRIVALOMASIS SVEIKATOS DRAUDIMAS 6
6. NOTARŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMASIS DRAUDIMAS 7
7. ANTSTOLIŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMASIS DRAUDIMAS 8
8. ADVOKATŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMASIS 8
9. AUDITO ĮMONIŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS 8
10. DRAUDIMO TARPININKŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMASIS DRAUDIMAS 9
11. RANGOVO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMASIS DRAUDIMAS 9
12. STATINIO PROJEKTUOTOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMASIS DRAUDIMAS 9
IŠVADOS 10
NAUDOTA LITERATŪRA 11ĮVADAS
Yra teigiama, jog draudimas – tai žmogaus proto pergalė prieš netikėtus, atsitiktinius gyvenimo reiškinius. Taip pat nesuklystume jei draudimą laikytume – visuomenę drausminančiu ir tvarką kuriančiu veiksniu.
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 4 str. 2 d. ir LR civilinio kodekso 6.988 str. 1 d. yra nuustatyta, jog draudimas gali būti vykdomas dviem formom – privaloma ir savanoriška. Daugeliu atveju draudimas vykdomas savanoriška forma, t.y. remiantis privataus susitarimo tarp draudiko (draudimo įmonės) ir draudėjo pagrindu. Tačiau pasaulinėje praktikoje yra nusistovėjusi tendencija svarbius visuomenei ir valstybei draudimo teisinius santykius reguliuoti valstybės mastu. Tuo siekiama apsaugoti ūkio subjektų turtinius interesus nuo didelių finansinių nuostolių.

Draudimo formų – savanoriškojo ir privalomojo – išskyrimas yra reikšmingas ne tik grynai teoriniu – moksliniu, bet ir praktiniu požiūriu. „Draudimas atlieką ypatingą ir savarankišką vaidmenį visuomenės reprodukcijos procesų apptarnavime, todėl pasinaudodama, galima sakyti, unikaliais draudimo ypatumais ir pripažindama tam tikras draudimo rūšis privalomomis, valstybė tuo pačiu gali perkelti į privatų sektorių dalį visuomenės socialinės apsaugos funkcijų“ .

Šio darbo tikslas – atskleisti privalomojo draudimo sąvoką, aprašyti kokios draudimo rūšys yra laikomos pr

rivalomomis Lietuvoje, jas detalizuoti.1. CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS
Civilinės atsakomybės draudimas yra glaudžiai susijęs su šalyje egzistuojančiomis teisinėmis civilinės atsakomybės normomis. Jei civilinė asmens atsakomybė įstatymais būtų nenumatyta, t.y. jei nereikėtų atlyginti už kitiems asmenims ar jų turtui padarytus nuostolius (žalą), tai civilinės atsakomybės draudimas arba visiškai neegzistuotų, arba būtų nepopuliari ir nereikšminga draudimo rūšis.
Mūsų šalies Civilinis kodeksas apibrėžia civilinę atsakomybę kaip ,,turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių (žalos) atlyginimo ar netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimo, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)”. Europos Sąjungos direktyva Nr. 73/23 9/EWG bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas išskiria keturias civilinės atsakomybės draudimo grupes, o būtent: a) sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą; b) skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimą; c)) laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) civilinės atsakomybės draudimą; d) bendrosios civilinės atsakomybės draudimą.
Apskritai, civilinės atsakomybės rizika yra labai pavojinga draudimo įmonėms, kadangi gali atnešti labai didelius nuostolius neprognozuojamoje, o gal būt ir visai netolimoje ateityje. Ypatingai profesinių atsakomybių atveju, kai draudimo polisai su prailgintu galiojimo laikotarpiu iššaukia didžiulius ieškinius, kuriuos reikia apmokėti draudimo įmonėms.
Civilinės atsakomybės draudimo atveju, nuostolių atlyginimo bylose neegzistuoja viršutinė iš anksto numatyta nuostolių atlyginimo nukentėjusiajam riba, tai reiškia, kad suma, kurią turėtų sumokėti draudėjas gali bū
ūti milžiniška, kas reiškia, kad net draudimo sutartyje nurodyta suma gali būti per maža kompensuoti visai padarytai žalai.
Taigi, tais atvejais, kai yra padaroma žala tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui, ji turi būti kompensuota nustatytos atsakomybės ribose.
Žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudimas nesuteikia nukentėjusiam asmeniui teisės tiesiogiai iš draudimo įmonės reikalauti jam padarytų nuostolių atlyginimo. Draudimo įmonė bei žalą patyręs asmuo teisiškai neturi vienas kitam jokių įsipareigojimų. Tačiau praktikoje draudimo išmoka dažniausiai yra pervedama tiesiogiai nukentėjusiam ar nukentėjusiems asmenims, aplenkdama civilinės atsakomybės draudėją. Priklausomai nuo to, ar civilinės atsakomybės draudimas yra vykdomas laisvu draudėjo bei draudimo įmonės susitarimu, ar dėl egzistuojančio įstatyminio reikalavimo, yra skiriamas privalomas bei savanoriškas civilinės atsakomybės draudimas. Dažniausiai sutinkamos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo rūšys yra: – transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas; – darbdavių civilinės atsakomybės draudimas; – profesinės civilinės atsakomybės draudimas. Dažniausiai sutinkamos neprivalomojo civilinės atsakomybės draudimo rūšys yra: – bendrosios asmens civilinės atsakomybės draudimas; – ūkinės veiklos civilinės atsakomybės draudimas. Šių santykių giminingumą rodo ta aplinkybė, kad tie patys objektai gali būti apdrausti tiek privaloma, tiek savanoriška tvarka, atsiranda materialiai vieningas ir pavaldus vienam teisiniam režimui santykis tarp draudiko ir draudėjo, nors atsiradimo pagrindai skirtingi.2. PRIVALOMOJO DRAUDIMO SĄVOKA
Privalomąjį draudimą galėtume apibrėžti taip – įstatymais reglamentuota tam tikrai asmenų grupei ar vi
isiems asmenims privaloma draudimo rūšis ar grupė. Tai tokia draudimo forma, kaip privataus sektoriaus pagalba sukurtas instrumentas visuomenės socialinėms reikmėms tenkinti, yra efektyvus tik tuomet, kai atitinkamas Lietuvos Respublikos įstatymas aiškiai apibrėžia draudimo rūšies turinį, draudimo sutarties šalių teises bei pareigas, draudimo sumas, draudimo įmokas, draudimo išmokas, draudiminius ir nedraudiminius įvykius, draudimo sutarties terminus, draudimo sutarties galiojimo aplinkybes ir kita. Toks reglamentavimas turi vieningai galioti visų draudimo įmonių, vykdančių privalomąjį draudimą, o taip pat ir draudėjų atžvilgiu. Taigi, atitinkamuose Lietuvos Respublikos įstatymuose turi būti ne tik išvardinamos privalomojo draudimo rūšys, bet ir įteisinamos pagrindinės tokio draudimo nuostatos, o taip pat išdėstomi svarbiausieji privalomojo draudimo rūšies taisyklių principai. Taigi Privalomajam draudimui būdingi tokie principai:

1. Privalomoji forma nustatoma įstatymu, pagal kurį draudikai privalo apdrausti atitinkamus objektus, o draudėjai – įnešinėti reikalaujamas draudimo įmokas. Įstatymas paprastai numato: privalomai draudžiamų objektų sąrašą, draudiminės atsakomybės apimtį, draudiminio apsaugojimo lygį ar normas, tarifų sumų nustatymo tvarką arba vidutinį šių sumų dydį (suteikiant teisę jas diferencijuoti vietose), draudimo įmokų įnešimo periodiškumą, pagrindines draudiko ir draudėjo teises ir pareigas. Įstatymas kaip taisyklė privalomąjį draudimą paveda vykdyti valstybinėms draudimo institucijoms.

2. Objektų, nurodytų įstatyme, visiškas apėmimas privalomuoju draudimu. Tuo tikslu draudimo organai kasmet vykdo apdraustų objektų registraciją, draudimo įmokų skaičiavimus ir įmokų paėmimą nu
ustatytais terminais.

3. Automatiškumas apdraudžiant privalomuoju draudimu įstatyme nurodytus objektus. Draudėjas neprivalo pranešti draudimo institucijai apie privalomai draudžiamo objekto atsiradimą pas jį. Šis objektas automatiškai įjungiamas į draudimo sferą. Jei tai, pavyzdžiui, yra turtas, atliekant eilinę registraciją jis bus įskaitytas, o draudėjui bus pateiktos sumokėti draudimo įmokų sumos. Taip Lietuvoje buvo nustatyta, kad pastatai, priklausantys gyventojams, buvo laikomi apdraustais nuo to momento, kai jie pastatyti nuolatinėje buvimo vietoje ir uždengtas stogas. 4.Privalomojo draudimo galiojimas nepriklausomai nuo draudimo įmokų įnešimo. Tais atvejais, kai draudėjas nesumokėjo priklausančių draudimo įnašų, jie išieškomi teismine tvarka. Jei žūva ar yra padaroma žala apdraustam turtui, už kurį nebuvo įneštos draudimo įmokos, draudimo atlyginimas yra išmokamas atskaičius įsiskolinimus už nesumokėtos draudimo įmokas. Už įnašų laiku nesumokėjimą imamos baudos.

5. Privalomasis draudimas yra neterminuotas. Jis galioja visą laiko periodą, kol draudėjas naudojasi apdraustu turtu. Turtui pereinant kitam draudėjui draudimas nenutrūksta. Jis netenka galios tik apdraustam turtui žuvus.

6. Privalomojo draudimo draudiminės apsaugos normavimas. Siekiant supaprastinti draudimo sumą ir draudimo atlyginimo išmokėjimo tvarką yra nustatomos draudimo apsaugos normos procentais ar pinigais už vieną objektą.
Privalomajame asmens draudime visa apimtimi veikia visiško objektų apėmimo, automatiškumo, draudiminės apsaugos normavimo principai. Tačiau čia yra aiškiai apibrėžtas terminas, ir draudimas priklauso nuo draudimo įmokos sumokėjimo (pvz., nesenai nutrauktas privalomasis keleivių draudimas Lietuvoje).
Valstybės suinteresuotumas kištis į draudimo rinkos veikimą kyla iš bendro suvokimo, kad draudimas rizikos kaštų išskleidimo būdu duoda visuomenei naudos. Todėl visai logiška, jog tam tikros draudimo rūšys turi būti privalomos.
Privalomojo draudimo atveju draudikas ir draudėjas yra atitinkamų įstatymų pagrindu įpareigoti sudaryti privalomojo draudimo sutartis pagal privalomojo draudimo rūšies taisykles, kurios yra bendros visoms pr.ivalomąjį draudimą vykdančioms draudimo įmonėms, o taip pat tiems draudėjams, kurie pagal savo ypatumus ar veiklos pobūdį atitinka kriterijus privalančių sudaryti atitinkamos rūšies draudimo sutartis. Svarbu paminėti, jog privalomojo draudimo sutarties šalys neturi teisės tarpusavio susitarimu siaurinti draudiminės apsaugos ribų, nustatytų privalomojo draudimo rūšies taisyklėse.3. PRIVALOMOSIOS DRAUDIMO FORMOS RŪŠYS
Šiuo metu Lietuvoje vyksta dideli pasikeitimo procesai privalomojo draudimo srityje – vienos draudimo rūšys panaikinamos, formuojamos kitos. Ir jos liečia didelę visuomenės dalį, todėl privalomąjį draudimą reikėtų panagrinėti kiek detaliau.
Privalomojo draudimo atsiradimas yra susijęs su valstybės reguliacinės funkcijos išaugimu, šioje srityje pasireiškiančios normatyvinių nuorodų išleidimu užsiimantiem atitinkama veikla asmenim sueiti į teisinius draudimo santykius nustatomomis sąlygomis. Pasaulyje aiškiai išryškėjo tendencija, kad pastoviai yra didinamas privalomojo draudimo rūšių ratas, kurios, kaip taisyklė, yra susijusios su atsakomybės draudimu. Atsakomybės draudimas iš pradžių atspindėjo suinteresuotų asmenų norą apsaugoti save nuo reikalavimų ir ieškinių iš asmenų, kuriem jie padarė žalą, pusės. Vėliau buvo užakcentuota trečiųjų asmenų didesnė apsauga, ko pasekoje privalomas atsakomybės draudimas apėmė įvairiausias sferas. Privalomas draudimas, atsiradęs ryšium su auto transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimu, daugelyje šalių taipogi paplito ir transporto srityje, įmonių, susijusių su atomine energija, veikloje ir kitose veiklos rūšyse (medžioklė, dviračių, arklių sportas).
Anksčiau minėtos privalomojo draudimo rūšys visų pirma liečia atsakomybę už sveikatos pažeidimus ir kai kuriais atvejais už žalą, padarytą turtui. Vėlesnės privalomojo draudimo rūšys neapsiriboja atsakomybe už materialią žalą, nustatydamos pareigą draustis nuo trečiaisiais asmenim prarastos naudos. Bendra taisykle tampa įstatymo įpareigojimai tam tikrų profesijų asmenim drausti savo atsakomybę, kylančią iš klaidų profesinėje veikloje.
Norėčiau išskirti kelias privalomojo draudimo rūšis Lietuvoje:

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Audito įmonių civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Draudimo tarpininkų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomasis draudimas.4.VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS
Valstybinis socialinis draudimas yra valstybinės socialinės politikos dalis, kurio viena iš pagrindinių funkcijų – kiekvieno šalies gyventojo egzistavimo, t.y. minimalių pajamų, reikalingų pragyvenimui, užtikrinimas.
Kas privalo draustis valstybiniu socialiniu draudimu? Tai visi viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, taip pat fiziniai asmenys, samdantys darbuotojus bei turintys individualias įmones (savarankiškai dirbantys asmenys). LR Vyriausybė savo programoje yra numačius „plėsti socialinio draudimo įmokų mokėtojų ratą“.
Valstybinis socialinis draudimas teikia paramą sulaukus senatvės pensijos amžiaus, tapus invalidu, susirgus, pagausėjus šeimai ar ištikus netekčiai. Ši parama teikiama iš valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurias kas mėnesį draudėjai perveda į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kurią apdraustajam pradedamas skaičiuoti atlyginimas už darbą ar tarnybą. Draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuotos atlyginimo už darbą ar tarnybą sumos, bet ne mažesnės už kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalią mėnesinę algą, perskaičiuotą proporcingai dirbtam laikui. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ir jų dydžiai atskiroms draudimo rūšims kasmet tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.
Valstybinio socialinio draudimo išmokos paprastai yra finansuojamos iš per patį periodą surinktų socialinio draudimo įmokų.
Valstybinio socialinio draudimo rūšys:
1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;
2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;
3) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal Bedarbių rėmimo įstatymą;
4) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.5. PRIVALOMASIS SVEIKATOS DRAUDIMAS
1996 10 03 įstatymu įvestas privalomas sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimas. Pagal 16 jo str. sveikatos priežiūros įstaigos, akredituotos asmens sveikatos priežiūrai, ją vykdydamos, privalo drausti civilinę atsakomybę už žalą, padarytą pacientams gydytojų ar slaugos darbuotojų teisėtais veiksmais. Jei įstaiga priklauso Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai, tai draudiku gali būti tik Valstybinė ligonių kasa. Ji tam tikslui suformuoja savarankišką Asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už žalą, padarytą pacientams, draudimo fondą. Sveikatos priežiūros įstaigos, nepriklausančios Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai, draudžiasi sudarydamos draudimo sutartis su draudimo įmonėmis, turinčiomis teisę vykdyti bendrosios civilinės atsakomybės draudimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, arba sudarydamos sutartis su Valstybine ligonių kasa. Jei sutartis sudaroma su draudimo įmone, tai joje ir nustatomos draudimo sąlygos, draudimo išmokų dydis, jų mokėjimo tvarka ir kita. Tačiau pacientam padarytos žalos samprata nustatoma vieninga. Tai yra žala, kuri: atsirado kaip pacientų gydymo ar medicininių tyrimų pasekmė; atsirado dėl infekcijos ar uždegimo, siejamų su pacientų tyrimu ar gydymu; atsirado dėl diagnostinės procedūros ar pjūvio, jeigu tai nepagrįstai sukelia ilgalaikius sveikatos sutrikimus, ar pan. Jei minėtos įstaigos neapsidraudžia nuo civilinės atsakomybės už tokią žalą, jos neturi teisės vykdyti asmens sveikatos priežiūros.
Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:
– apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos;
– LR biudžeto įmokos už apdraustuosius valstybės lėšomis;
– institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;
– papildomi LR biudžeto asignavimai;
– savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;
– iš sveikatos priežiūros įstaigų teritorinių ligonių kasų išieškotos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.6. NOTARŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMASIS DRAUDIMAS
Privalomąja tvarka turi draustis notarai. LR notariato įstatymo 6 straipsnis nustato, kad notaras per tris mėnesius nuo priesaikos priėmimo dienos turi atidaryti savo biurą (gali ir drauge su kitais notarais) ir apsidrausti dėl galimo ieškinio, jei notariniais veiksmais fiziniam asmenim ar juridiniam asmenim būtų padaryta žala. Taigi be civilinės atsakomybės draudimo notarai neturi teisės dirbti – jis privalomas. Nuo 2003 m. liepos 1 d. įsigalioja notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, jis reglamentuoja notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau vadinama – draudimo sutartis) sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – iki sutartines bei sutartines teises ir pareigas, apdraustojo teises ir pareigas.
Šio privalomojo draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė už notarų, jų atstovų ir notarų biurų darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Draudimo objektu nėra laikoma apdraustojo civilinė atsakomybė už bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su notaro profesine veikla.

Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali notaro profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 100000 litų vienam notarui kiekvienam draudiminiam įvykiui. Jeigu draudikas išmoka draudimo išmoką, lygią visai draudimo sumai ar jos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties galiojimo ir šalių nustatyto laikotarpio, ne trumpesnio kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos, pasibaigimo visai draudimo sumai, neišskaitant iš jos išmokėtų draudimo išmokų. Sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip.7. ANTSTOLIŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMASIS DRAUDIMAS
Pagal Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles šio privalomojo draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas. Bet kokia kita veikla, kuri nesusijusi su antstolio funkcijomis nebus laikoma draudimo objektu.
Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma yra 200000 litų vienam draudiminiam įvykiui.8. ADVOKATŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMASIS
LR Advokatūros įstatyme yra numatyta, kad verstis advokato praktika gali tik savo civilinę atsakomybę apdraudęs advokatas.
Advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra advokato civilinė atsakomybė už advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą. Draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti. Advokatas profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant advokato profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra advokatas arba advokatų profesinė bendrija. Kai advokatai veikia įsteigę advokatų profesinę bendriją, gali būti draudžiama advokatų profesinės bendrijos civilinė atsakomybė. Šiuo atveju draudimo suma nustatoma pagal šios advokatų profesinės bendrijos dalyvių skaičių, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų. Vieno advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 100 000 litų vienam draudiminiam įvykiui. Advokatas gali pats papildomai draustis advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą.
Advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą atlygina draudikas išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs advokatas atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą.9. AUDITO ĮMONIŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS
Audito įmonė, prieš pradėdama audito veiklą, privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės arba privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Metinė minimali bendrosios civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 100 000 Lt. Bendrosios civilinės atsakomybės objektas yra audito įmonės civilinė atsakomybė už vykdant Įstatymo numatytą veiklą užsakovui, klientams ir (arba) tretiesiems asmenims padarytą žalą. Civilinės atsakomybės draudimu audito įmonė privalo draustis visą audito veiklos laikotarpį.10. DRAUDIMO TARPININKŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMASIS DRAUDIMAS
Draudimo tarpininkai privalo apsidrausti savo profesinę atsakomybę. Draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už turtinę žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 2 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų apdraustojo veiksmų vykdant draudimo tarpininkavimo veiklą.
Metinė minimali draudimo tarpininko civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 1 000 000 eurų vienam draudiminiam įvykiui ir ne mažesnė kaip 1 500 000 eurų visiems draudiminiams įvykiams, galintiems atsirasti dėl apdraustojo neteisėtų veiksmų, atliktų per vienerius draudimo sutarties galiojimo metus. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime (polise), ir draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis. . Draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.11. RANGOVO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMASIS DRAUDIMAS
Nuo 2002 balandžio 30d. įsigaliojo rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, jos reglamentuoja statinio rangovo (toliau – rangovo) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – iki sutartines ir sutartines teises ir pareigas. Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę. Draudėjas yra atsakingas už jo subrangovų pareigų vykdymą. Rangovas privalo savo civilinę atsakomybę apdrausti atskirai dėl kiekvieno statomo statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis. Rangovas neprivalo drausti savo civilinės atsakomybės statydamas nesudėtingus statinius ir atlikdamas statinio paprastąjį remontą. Taip pat neprivaloma draustis juridiniams ir fiziniams asmenims, atliekantiems statybos darbus ūkio būdu.
Draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei 2 metai, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų. Draudimo objektu taip pat nėra draudėjo civilinė atsakomybė dėl bet kokios kitos jo veiklos, nesusijusios su statinio statybos darbais. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė nei 150 000 Lt vienam draudiminiam įvykiui. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo sutartis sudaroma terminui, kuris apima laikotarpį nuo vieno statinio statybos darbų pradžios iki pabaigos (statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagal paskirtį). Draudiminės apsaugos terminas negali būti trumpesnis nei 2 metai nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Jei draudimo sutartis pasibaigė anksčiau draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį.12. STATINIO PROJEKTUOTOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMASIS DRAUDIMAS
Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – iki sutartines ir sutartines teises ir pareigas. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę. Draudėjas yra atsakingas už jo subrangovų pareigų vykdymą.
Statinio projektuotojas privalo savo civilinę atsakomybę apdrausti pagal kiekvieną statinio projektą atskirai arba pagal projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus. Statinio projektuotojas neprivalo drausti savo civilinės atsakomybės projektuodamas nesudėtingus statinius.
Sudarius draudimo sutartį, šiose taisyklėse nurodytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.

Draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis už Civiliniame kodekse nustatytą garantinį terminą, dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atlikto statinio projektavimo, kai draudimo sutartis sudaryta pagal atskirą statinio projektą, arba dėl netinkamo statinio projektavimo, kurio statinio projektai ar jų dalys buvo perduoti užsakovams draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir kurių projektavimo darbų rangos sutartys buvo pasirašytos po statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos, kai draudimo sutartis sudaryta pagal projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus. Minimali draudimo suma, apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę dėl vieno statinio projekto, turi būti ne mažesnė kaip 150000 litų. Minimali draudimo suma, draudžiant pagal projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus, turi būti ne mažesnė kaip 1000000 litų.
Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime (polise).IŠVADOS
Privalomuoju draudimu paprastai draudžiama tos žmogaus veiklos sritys, kuriose dėl veiklos specifikos gali būti padaryta didelė žala visuomenei. Privalomojo draudimo sutartis apsaugo draudėją nuo finansinių nuostolių, kurie gali atsirasti nukentėjusiesiems pareiškus pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Kita vertus, tokia draudimo forma apsaugo trečiųjų asmenų turtą, nes žalos kaltininkas gali stokoti lėšų žalai atlyginti.
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas tikslingas ne tik tose srityse, kuriose didelė žala padaroma vieno įvykio metu, tačiau ir tose, kur tokie įvykiai dažnai kartojasi. Ne kiekvienas kaltininkas gali atlyginti materialinę žalą, o dažnas nė neketina to daryti. Stengiantis išieškoti žalos atlyginimą per teismą, kartais paaiškėja, jog kaltininkas jokio turto neturi arba žalai atlyginti jo turto nepakanka. Tuomet žalos atlyginimo išieškojimas užsitęsia, ir žalos padarymas tampa jau ne kaltininko, o nukentėjusiojo asmens problema. Privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu valstybė įpareigotų galintį padaryti žalą ūkio subjektą ar fizinį asmenį apdrausti savo civilinę atsakomybę (vadinasi, garantuoti, kad nelaimės atveju nukentėjusiajam žalą tikrai atlygins draudimo įmonė).
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas apsaugo ne tik asmens ar įmonės interesus, bet iš dalies ir mokesčių mokėtojų pinigus, nes gana dažnai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamos kompensacijos ar teikiama kitokia parama nukentėjusiems asmenims, kai kaltininkas nežinomas, jo neįmanoma nustatyti arba jis neturi pinigų žalai atlyginti.
Notarų, advokatų, draudimo brokerių, antstolių civilinės atsakomybės privalomasis draudimas galėtų būti vadinamas profesinės atsakomybės draudimu, todėl reikėtų parengti ir priimti vieną bendrą Lietuvos Respublikos profesinės civilinės atsakomybės draudimo įstatymą, kuris įtvirtintų pagrindines šių rūšių draudimo nuostatas ir jų vykdymo tvarką, o išsamesnį reglamentavimą palikti kiekvienos rūšies bendrosioms privalomojo draudimo taisyklėms.
Taigi, ekonominiu ir socialiniu požiūriu draudimas yra būtina šalies vidaus plėtros ir klestėjimo sąlyga.NAUDOTA LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas.
2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
3. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas.
4. Lietuvos Respublikos notariato įstatymas.
5. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas.
6. LR Vyriausybės nutarimas. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo plėtojimo programos patvirtinimo Valstybės žinios;
8. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos.
9. Čepinskis J., Raškinis D., Stankevičius R., Šernius A. Draudimas. Kaunas, 1999.
10. Draudimo tarpininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.
11. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.
12. Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo įstatymas.
13. Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.

Leave a Comment