PROCESO DALYVIAI BAUDŽIAMOJOJE BYLOJE

TURINYS

I. BAUDŽIAMOJO PROCESO DALYVIA 3
II. ASMENYS NUO KURIŲ PRIKLAUSO BYLOS EIGA 4
1. Teismai 4
2. Prokuroras 4
3. Tardytojas 4
4. Kvotos organas 4
III. ASMENYS TURINTYS SAVARANKIŠKUS

ĮSTATYMINIUS INTERESUS 4
1. Įtariamasis 4
2. Kaltinamasis 5
3. Teisiamasis 5
4. Nukentėjusysis 5
5. Civilinis ieškovas 6
6. Civilinis atsakovas 6
IV. ATSTOVAI IR GYNĖJAI 6
1. Kaltianamojo gynėjas 6
V. KITI ASMENYS 7
1. Liuditojas 7
2. Ekspertas 7
3. Vertėjas 7
VI. PRAŠYMŲ REIŠKIMAS, TEISMO NUTARČIŲ

IR NUOSPRENDŽŲ SKUNDIMAS 8
LITERATŪRA 9

BAUDŽIAMOJO PROCESO DALYVIAI

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato šiuos proceso dalyvius baužiamojoje byloje:
Asmenys nuo kurių priklauso bylos eiga:
• Teismas
• Teisėjas
• Prokuroras
• Tardytojas
• Kvotos organas
Asmenys , turintys savarankiškus įstatyminius interesus:
• Įtariamasis,
• Kaltinamasis,
• Nukentėjusysis,
• Teisiamasis,
• Civilinis ieškovas,
• Civilinis atsakovas
Atstovai ir gynėjai:
• Kaltinamojo gynėjas
• Teisiamojo gynėjas
• Nepilnamečio kaltinamojo, teisiamojo atstovas
• Nukentėjusiojo atstovas
• Civilinio ieškovo atstovas
• Civilinio atsakovo atstovas
Visuomeniniai atstovai:
• Visuomeninis atstovas
• Visuomeninis gynėjas
Kiti asmenys:
• Liuditojai
• Ekspertas
• Specialistas
• Kviestiniai
• Vertėjas
• Kiti asmenys

ASMENYS NUO KURIŲ PRIKLAUSO BYLOS EIGA

Lietuvos Reespublikoje yra šie teismai:
o Apylinkės teismas
o Apygardos teismas
o LR apeliacinis teismas
o LR aukščiausiasis teismas
Pirma instancija nagrinėja bylas apylinkės teismas ir apygardoas teismas. Bylas nagrinėja vienas teisėjas, bet jei apygardos teisme nagrinėjamas toks nusikaltimas, kuriam pritaikomas 105 str., Tai nagrinėja 3 teisėjų kolegija. Baudžiamo proceso kodeksas numato atvejus, kada gali bylą nagrinėti atsarginis teisėjas. Taip pat yra apribojimai nagrinėjant tą pačią bylą, t.y. neleistinumas teisėjui nagrinėjant tą pačią bylą.
Prokuroras Tai valstybinis kaltintojas, kuris palaiko kaltinimą.
Proceso dalyvių skundus dėl prokuroro veiksmų ir sprendimų teismas privalo išnagrinėti ir prriimti nutartį per tris dienas nuo skundo ir reikiamos skundui išnagrinėti medžiagos gavimo. Jei skundas patenkinamas, nutartyje nurodomi prokuroro padaryti pažeidimai ir pasiūloma juos pašalinti; jei skundas atmetamas, – motyvai, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Skundą padavęs asmuo turi te

eisę dalyvauti teisminiame skundo nagrinėjime. Suimtas įtariamasis, kaltinamasis pristatomas teisėjui, jeigu tai yra būtina. Apie teismo priimtą dėl skundo sprendimą pranešama skundą padavusiam asmeniui. Jeigu teisėjas patenkina skundą, nutartis pasiunčiama prokurorui vykdyti. Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama (BPK 2442 str.).
Proceso dalyviai skundus dėl prokuroro veiksmų ir sprendimų turi paduoti aukštesniam prokurorui, laikydamiesi įstatymo nustatytų taisyklių tardytojo veiksmams apskųsti, o aukščiau aprašytais Baudžiamojo proceso kodekso 2441 straipsnyje numatytais atvejais – teismui. Proceso dalyviai turi teisę paduoti apylinkės teismui ir skundus dėl aukštesnio prokuroro veiksmų ir sprendimų. Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras (BPK 244 str.)
Atliekant tyrimą prokuroras privalo išspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų proceso dalyvių skundus dėl neeteisėtų ir nepagrįstų tardytojo, kvotėjo veiksmų. Apie prokuroro sprendimą privalu pranešti skundą padavusiam asmeniui (BPK 243 str.).

Tardytojas Tai įstatymo tvarka paskitras nusikaltimo tyrimo organo pareigūnas, kuris savarankiškai pagal suteiktus įgaliojimus atlieka parengtinį tyrimą baudžiamojoje byloje. Skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka dėl neteisėtų tardytyojo veiksmų-tokia pati kaip ir prokuroro.

Kvotos organas Kvota tai procesinis veiksmas, kurio metu kvotos organai apžiūri įvykio vietą, ten sudarnt ir įtvirtinant nusikaltimo pėdsakus. Kvotos organai atlieka ne tik tardyminius veiksmus, bet ir tradytojų duotus pavedimus, atlieka kratą, poėmius. Jų

ų neteisėtų veiksmų apskundimo tvarka yra tokia pati kaip ir tardytojo ir prokuroro.

ASMENYS TURINTYS SAVARANKIŠKUS ĮSTATYMINIUS INTERESUS
Įtariamasis Atskirai įstatyme išvardintas procesines teises turi ir įtariamasis. Įtariamuoju, kaip proceso dalyviu, laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikaltimą, arba asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė prieš pareiškiant kaltinimą, arba asmuo, kuris apklausiamas apie jo padarytą nusikalstamą veiką.
Įtariamasis turi teisę:
1) duoti byloje paaiškinimus;
2) pareikšti prašymus;
3) apskųsti kvotėjo, tardytojo ir prokuroro veiksmus;
4) turėti gynėją (BPK 59 str.). Įtariamasis taip pat turi teisę reikšti nušalinimus, teikti įrodymus, įstatymo nustatyta tvarka apskųsti teisėjo nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą).
Kaltinamasis Nemažai dėmesio baudžiamajame procese yra skirta kaltinamojo teisėms nustatyti. Kaltinamuoju laikomas asmuo, kurio atžvilgiu įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas nutarimas patraukti kaltinamuoju ar nutarimas iškelti jam baudžiamąją bylą sumarinio (pagreitinto) proceso tvarka. Atiduotas teismui kaltinamasis vadinamas teisiamuoju; kaltinamasis, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, vadinamas nuteistuoju; kaltinamasis, kurio atžvilgiu yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, vadinamas išteisintuoju.
Kaltinamasis turi teisę:
1) žinoti, kuo jis kaltinamas, ir duoti paaiškinimus dėl pareikšto jam kaltinimo;
2) teikti įrodymus;
3) pareikšti prašymus;
4) baigus parengtinį tardymą, susipažinti su visa bylos medžiaga;
5) turėti gynėją;
6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime pirmosios instancijos teisme;
7) pareikšti nušalinimus;
8) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus.

Teisiamasis Asmuo, kuriam tyrimo metu buvo pareikštas kaltinimas, nuo baudžiamosios bylos perdavimo į teismą momento yra įvardijamas kaip teisiamasis.
Teisiamasis turi teisę:
1) gauti įstatymo nustatytu laiku ka

altinamosios išvados nuorašą ir įstatyme numatytais atvejais – teismo tvarkomojo posėdžio nutarties ar teisėjo nutarimo atiduoti teismui nuorašą;
2) turėti gynėją;
3) pareikšti prašymus;
4) pareikšti nušalinimą teisėjams, prokurorui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui;
5) dalyvauti tiriant visus įrodymus;
6) duoti klausimus liudytojams, ekspertams, specialistams, kitiems teisiamiesiems, taip pat nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir civiliniam atsakovui bei jų atstovams;
7) bet kuriuo teisminio tardymo momentu duoti paaiškinimus apie teismo tiriamos bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę apie kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių pareikštus prašymus;
8) dalyvauti teisminiuose ginčuose, jeigu nėra gynėjo;
9) kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu;
10) pateikti pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo;
11) apskųsti teismo nuosprendį ir nutartį (BPK 267 str.).
Jei teisiamas asmuo yra nepilnametis, tai į teisiamąjį posėdį turi būti šaukiami nepilnamečio teisiamojo tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai. Jie turi teisę dalyvauti tiriant teisminiame tardyme įrodymus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus ir nušalinimus (BPK 268 str.).
Teisiamasis turi paskutinio žodžio teisę (BPK 52 str.). Šios teisės asmeniui suteikiamos nuo to momento, kai priimamas procesinis sprendimas pripažinti jį kaltinamuoju. Išvardintas procesines teises, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso stadijas, realizuoja ir teisiamasis, ir nuteistasis, ir išteisintasis. Įstatyme įtvirtintos kaltinamojo teisės suteikia šiam asmeniui galimybę aktyviai dalyvauti baudžiamosios bylos tyrimo (nagrinėjimo) procese, gintis nuo pareikšto kaltinimo bei teisėtomis priemonėmis ir būdais daryti įtaką proceso eigai ir rezultatams.

Nukentėjusysis Asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju ga

ali būti pripažintas ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės. Pilietis, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikaltimo, turi teisę būti apklaustas byloje. Įstatymų leidėjas, norėdamas, kad nukentėjusysis būtų aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis, suteikė jam ir kitas teises. Visas teises nukentėjusysis gali įgyvendinti tiek pats, tiek per atstovą, kurį gali turėti ne tik nepilnametis ar neveiksnus nukentėjusysis.
Taigi nukentėjusysis ir jo atstovas turi taip pat ir šias teises:
1) teikti įrodymus;
2) pareikšti prašymus;
3) susipažinti su visa bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas;
4) dalyvauti teisminiame nagrinėjime;
5) pareikšti nušalinimus;
6) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį arba nutartis ir teisėjo nutarimus;
7) palaikyti kaltinimą teisminiame nagrinėjime (BPK 60 str.). Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikaltimo, yra miręs, jo, kaip nukentėjusiojo, teises perima vienas iš artimųjų giminaičių, atsižvelgiant į giminaičių tarpusavio susitarimą.

Civilinis ieškovas Asmuo, kuris dėl nusikaltimo turėjo materialinės žalos ir pagal Baudžiamojo proceso kodekso 65 ir 66 straipsniais pareiškė reikalavimą ją atlyginti, yra pripažįstamas civiliniu ieškovu.
Civilinis ieškovas ar jo atstovas turi teisę:
1) teikti įrodymus;
2) pareikšti prašymus;
3) prašyti kvotos organą, tardytoją ir teismą imtis priemonių jų pareikštam ieškiniui užtikrinti;
4) palaikyti civilinį ieškinį;
5) susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas, – nuo atidavimo teismui momento;
6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime;
7) pareikšti nušalinimus;
8) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu (BPK 61 str.).
Naudotis šiomis išvardintomis teisėmis civiliniu ieškovu pripažintas asmuo gali tiek pats, tiek per atstovą ar kartu su atstovu. Civilinis ieškovas savo teisėmis gali pasinaudoti tiek, kiek tai yra susiję su civiliniu ieškiniu.

Civilinis atsakovas Atskirai įstatyme aptariamos ir civilinio atsakovo teisės tiriant baudžiamąją bylą. Civiliniais atsakovais gali būti traukiami tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, kurie pagal įstatymą materialiai atsako už žalą, padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais.
Civilinis atsakovas ar jo atstovas turi teisę:
1) prieštarauti pareikštam ieškiniui;
2) duoti paaiškinimus dėl pareikšto ieškinio esmės;
3) teikti įrodymus;
4) pareikšti prašymus;
5) susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas, – nuo atidavimo teismui momento;
6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime;
7) pareikšti nušalinimus;
8) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu (BPK 62 str.).

Naudotis šiomis išvardintomis teisėmis civiliniu ieškovu pripažintas asmuo gali tiek pats, tiek per atstovą ar kartu su atstovu. Civilinis ieškovas savo teisėmis gali pasinaudoti tiek, kiek tai yra susiję su civiliniu ieškiniu.

Civilinis atsakovas Atskirai įstatyme aptariamos ir civilinio atsakovo teisės tiriant baudžiamąją bylą. Civiliniais atsakovais gali būti traukiami tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, kurie pagal įstatymą materialiai atsako už žalą, padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais.
Civilinis atsakovas ar jo atstovas turi teisę:
1) prieštarauti pareikštam ieškiniui;
2) duoti paaiškinimus dėl pareikšto ieškinio esmės;
3) teikti įrodymus;
4) pareikšti prašymus;
5) susipažinti su bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas, o bylose, kuriose parengtinis tardymas nebuvo daromas, – nuo atidavimo teismui momento;
6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime;
7) pareikšti nušalinimus;
8) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu (BPK 62 str.).
1.

KITI ASMENYS
Liuditojai Iki baudžiamosios bylos iškėlimo gali būti daromos liudytojo apklausos. Taigi pilietis, pranešęs apie padarytą nusikaltimą, gali tapti šių ir kitų galimų iki baudžiamosios bylos iškėlimo atliekamų procesinių veiksmų dalyviu. Neatsižvelgiant į tai, ar procesiniai veiksmai atliekami iki baudžiamosios bylos iškėlimo, ar jau iškėlus baudžiamąją bylą, pilietis turi visas teises, kurios numatytos atliekant konkretų procesinį veiksmą. Asmeniui, šaukiamam liudytoju, , paliekamas vidutinis uždarbis jo darbovietėje už visą laiką, jo nedirbtą ryšium su šaukimu pas kvotėją, tardytoją, prokurorą ar į teismą. Asmenims, kurie nėra darbininkai ar tarnautojai, išmokamas atlyginimas už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo. Be to, visi liuditojai turi teisę gauti turėtų kelionės išlaidų atlyginimą (BPK 122 str.). Jei pilietis yra įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, baudžiamojoje byloje jis gali būti apklausiamas kaip liudytojas tik jam sutikus. Toks asmuo gali visiškai atsisakyti duoti parodymus arba atsisakyti atsakinėti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Įstatymas draudžia versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius (BPK 781 str.). Liudytojas turi teisę ir pareigą perskaityti savo apklausos protokolą arba prašyti, kad protokolas jam būtų perskaitytas, turi teisę reikalauti papildyti protokolą ir padaryti jame pataisas, taip pat teisę po apklausos pats surašyti visą tai, ką papasakojo (BPK 180 str.).
Ekspertas Tai yra asmuo turintis reikiamas žinias, specialiais klausimais, kylančiais baudžiamosios bylos procese. Juos skiria kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas. Jis duoda išvadas savo vardu, pats atsako už savo duotą išvadą. Gali būti skiriami keli ekspertai vienoje baudžiamojoje byloje.
Eksperto teisės:
1. Susipažinti su bylos medžiaga, kuri liečia ekspertizės dalyką;
2. prašyti kvotos organą, tardytoją, prokurorą, teismą pateikti jam papildomos medžiagos, reikalingos išvadai duoti;
3. Kvotėjo, tradytojo, prokuroro liudimui apklausiant kaltininką, nukentėjusįjį, liuditojus ir duoti klausimus, keičiančius ekspertizėa dalyką;
4. Teisminio nagrinėjimo metu būti posėdžio salėje.
Baudžiamojo proceso kodeksas numato ir būtinosios ekspertizės atvejus.

Vertėjas Lietuvos Respublikoje baudžiamųjų bylų procesas vyksta lietuvių kalba. Lietuviškai nemokantiems proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, pareikšti prašymus, paduoti skundus ir kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais tais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga, proceso dalyviai turi teisę nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis šio kodekso nustatyta tvarka. Tardymo ir teismo dokumentai, remiantis šio kodekso nustatyta tvarka, kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams įteikiami išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka (BPK 15 str.). Taigi įstatymų leidėjas užtikrina aktyvų dalyvavimą baudžiamajame procese, realų savo teisių ir laisvių įgyvendinimą.

PRAŠYMŲ REIŠKIMAS, TEISMO NUTARČIŲ IR NUOSPRENDŽŲ SKUNDIMAS
Teisminio nagrinėjimo metu pirmininkaujantysis paklausia teisiamąjį, įstatyminį jo atstovą, nukentėjusįjį ir jo atstovą, civilinį ieškovą, civilinį atsakovą arba jų atstovus, ar jie prašo šaukti naujus liudytojus, ekspertus bei specialistus ir išreikalauti kitus įrodymus. Proceso dalyviai turi teisę teisiamojo posėdžio metu pareikšti prašymus visais byloje iškylančiais klausimais, neatsižvelgiant į tai, ar šie prašymai jau buvo sprendžiami, darant parengtinį tyrimą arba sprendžiant kaltinamojo atidavimo teismui klausimą. Teismas, išklausęs kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių nuomonės, turi apsvarstyti kiekvieną pareikštą prašymą, patenkinti jį, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, arba priimti motyvuotą nutartį atmesti pareikštą prašymą. Patenkinęs pareikštą prašymą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas greitas bylos išnagrinėjimas. Prašymo atmetimas neapriboja to asmens, kurio prašymas atmestas, teisės vėl pareikšti jį vėliau, atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo eigą (BPK 306 str.).
Proceso dalyviams suteikiama teisė skųsti teismo nutartis ir nuosprendžius. Proceso dalyviai, išvardyti Baudžiamojo proceso kodekso 247 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, t.y. nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas ir jo atstovas, kaltinamasis, jo įstatyminis atstovas, civilinis atsakovas ir jo atstovas, dalyvaudami tvarkomajame teismo posėdyje, turi teisę duoti paaiškinimus pareikštiems prašymams dėl tolesnės bylos eigos, dėl jų dalyvavimo teisiamajame posėdyje, dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, dėl kardomosios priemonės pakeitimo, dėl civilinio ieškinio ir jo užtikrinimo bei turi teisę apskųsti apeliacine tvarka teismo tvarkomojo posėdžio nutartį nutraukti bylą. Teismo tvarkomojo posėdžio nutartį bylą grąžinti tyrimui papildyti turi teisę apeliacine tvarka apskųsti nukentėjusysis ir jo atstovas, kaltinamasis ar jo įstatyminis atstovas (BPK 257 str.). Pažymėtina, kad tvarkomasis teismo posėdis šaukiamas prieš teisminį nagrinėjimą kaltinamojo atidavimo teismui klausimui išspręsti bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, taip pat jeigu teisėjas nesutinka su kaltinamojoje išvadoje daromomis išvadomis ar prokuroras pripažįsta, kad parengtinis tyrimas yra neišsamus, o jo papildyti teisme negalima, ir raštu prašo teismą leisti jam pateikti naujus įrodymus (BPK 245 str.).
Apeliacinius skundus, t.y. skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio, remdamiesi bet kuriais pagrindais ir motyvais, turi teisę paduoti (neminint prokuroro ir gynėjo) nuteistasis, jo įstatyminis atstovas, nukentėjusysis ir jo atstovas. Išteisintasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu. Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Nuteistojo ar išteisintojo gynėjas turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tada, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai. Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjas gali paduoti apeliacinį skundą, nepaisydamas nuteistojo ar išteisintojo valios. Įstatyminiai atstovai, paduodami apeliacinį skundą, nesaistomi nuteistojo ar išteisintojo valios (BPK 366 str.). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, jų įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai (BPK 376 str.).
Baudžiamojo proceso dalyviams įstatymas numato skirtingas kasacinio skundo, t.y. skundo dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, padavimo teises ir sąlygas. Nuteistasis, jo atstovas pagal įstatymą, išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, jo atstovas pagal įstatymą, artimieji giminaičiai bei nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį Baudžiamojo proceso kodekso 4181 straipsnyje numatytais pagrindais, t.y. jeigu:
1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;
2) padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, išvardinti kodekso 382 straipsnyje;
3) padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nagrinėjant bylas apeliacine tvarka. Nuteistojo ar išteisintojo gynėjas turi teisę paduoti kasacinį skundą tik tada, kada tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai. Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjas gali paduoti kasacinį skundą, nepaisydamas nuteistojo valios. Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami ir nenagrinėjami. Pakartotiniu laikomas kasacinis skundas, jeigu baudžiamojoje byloje tas pats proceso dalyvis paduoda antrą kartą kasacinį skundą po to, kai kasacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, taip pat ir toks skundas, jeigu, išnagrinėjus bylą pagal nuteistojo ar išteisintojo skundą, jį paduoda savo vardu pilnamečio nuteistojo gynėjas, arba toks skundas, jeigu, išnagrinėjus bylą pagal pilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjo skundą, jį paduoda nuteistasis ar išteisintasis (BPK 417 str.). Kasatorius turi teisę atšaukti savo skundą. Atšaukti skundą leidžiama iki teismo išėjimo į pasitarimo kambarį priimti nutarties (BPK 418 str.). Apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos (BPK 419 str.). Nagrinėjant kasacinę bylą teismo posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, jeigu pagal eksperto išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis, jų atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas, asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, artimieji giminaičiai.

LITERATŪRA

.Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamojo proceso kodeksą galimi tam tikri procesiniai tyrimo veiksmai ir nusikaltimo požymiams nustatyti. Tai liudytojo apklausa, akistata, parodymas atpažinti, poėmis, asmens krata, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, apžiūra, parodymų patikrinimas vietoje, tardymo eksperimentas, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas, revizija, ekspertizė, specialisto išvados gavimas. Šie procesiniai veiksmai gali būti atliekami ir iki baudžiamosios bylos iškėlimo tikrinant pareiškimuose ar pranešimuose apie nusikaltimus išdėstytus faktus, siekiant, kad baudžiamoji byla būtų iškelta tik tais atvejais, kai pakanka duomenų, rodančių, kad yra nusikaltimo požymiai. Kiti procesiniai veiksmai galimi tik esant iškeltai baudžiamajai bylai. Procesiniai veiksmai, kurie pažeidžia asmens konstitucines teises ir laisves, tokie kaip sulaikymas, suėmimas, krata, turto areštas, pašto-telegrafo korespondencijos poėmis, telefoninių pokalbių klausymas, apibendrintai įvardijami kaip susiję su atskirų piliečių teisių ir laisvių suvaržymu, gali būti atliekami tik iškėlus baudžiamąją bylą ir griežtai Baudžiamojo proceso kodekso reglamentuota tvarka ir pagrindais.
Pilietis, kuris raštu ar žodžiu pranešė apie padarytą nusikaltimą, baudžiamajame procese įvardijamas pareiškėju. Pareiškėjui suteikta teisė pasirinkti, kokiu būdu – žodžiu ar raštu – kreiptis į teisėsaugos instituciją dėl tyrimo pradėjimo. Žodinius pareiškimus kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teisėjas įrašo į protokolą ir asmuo privalo šį protokolą pasirašyti (BPK 127str.). Kartu pareiškėjui turi būti išaiškinama jo atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnį už melagingą pranešimą. Tai atitinkamai pažymima protokole ir patvirtinama pareiškėjo ir pareiškimą priėmusiojo pareigūno parašais.
Dėl pateikto pareiškimo teisėsaugos pareigūnas įstatymo nustatytais terminais (BPK 128 str.) gali priimti vieną iš trijų sprendimų:
1) iškelti baudžiamąją bylą;
2) atsisakyti kelti baudžiamąją bylą;
3) perduoti pareiškimą ar pranešimą pagal tardyminį priklausomumą ar teismingumą.
Apie priimtą sprendimą privaloma pranešti pareiškėjui. Taigi pareiškėjas turi teisę į tai, kad jam būtų išaiškinta aukščiau minėta galima jo baudžiamoji atsakomybė, kad jo pareiškimas būtų išnagrinėtas laiku, ir turi teisę žinoti, koks procesinis sprendimas priimtas dėl jo pareiškimo. Prokuroro, tardytojo, kvotos organo nutarimą atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą pareiškėjas gali apskųsti atitinkamam prokurorui arba teismui. Jei prokuroras, išnagrinėjęs skundą, nepanaikina nutarimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, toks prokuroro nutarimas gali būti apskųstas apylinkės teismui (BPK 131str.). Atkreiptinas dėmesys, kad piliečiai retai pasinaudoja šia teise ir, prokurorui nepanaikinus nutarimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, tokio nutarimo neapskundžia teismui.
Kaip jau minėta, iki baudžiamosios bylos iškėlimo gali būti daromos liudytojo apklausos, gali būti atliekamos akistatos, parodymai atpažinti, vykdomas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės bylai, poėmis. Taigi pilietis, pranešęs apie padarytą nusikaltimą, gali tapti šių ir kitų galimų iki baudžiamosios bylos iškėlimo atliekamų procesinių veiksmų dalyviu. Neatsižvelgiant į tai, ar procesiniai veiksmai atliekami iki baudžiamosios bylos iškėlimo, ar jau iškėlus baudžiamąją bylą, pilietis turi visas teises, kurios numatytos atliekant konkretų procesinį veiksmą. Asmeniui, šaukiamam liudytoju, nukentėjusiuoju, ekspertu, specialistu, vertėju ar kviestiniu, paliekamas vidutinis uždarbis jo darbovietėje už visą laiką, jo nedirbtą ryšium su šaukimu pas kvotėją, tardytoją, prokurorą ar į teismą. Asmenims, kurie nėra darbininkai ar tarnautojai, išmokamas atlyginimas už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo. Be to, visi nurodytieji asmenys turi teisę gauti turėtų kelionės išlaidų atlyginimą (BPK 122 str.). Jei pilietis yra įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, baudžiamojoje byloje jis gali būti apklausiamas kaip liudytojas tik jam sutikus. Toks asmuo gali visiškai atsisakyti duoti parodymus arba atsisakyti atsakinėti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Įstatymas draudžia versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius (BPK 781 str.). Liudytojas turi teisę ir pareigą perskaityti savo apklausos protokolą arba prašyti, kad protokolas jam būtų perskaitytas, turi teisę reikalauti papildyti protokolą ir padaryti jame pataisas, taip pat teisę po apklausos pats surašyti visą tai, ką papasakojo (BPK 180 str.).
Daug daugiau teisių piliečiai įgyja būdami baudžiamojo proceso dalyviais, t.y. nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu, įtariamuoju, kaltinamuoju, civiliniu atsakovu ar nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovu.

Galima pastebėti, kad jau minėti proceso dalyviai turi teisę apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus. Tardytojų veiksmų apskundimo tvarką reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso 242 straipsnis, kuriame nurodoma, kad proceso dalyviai gali paduoti prokurorui motyvuotus skundus dėl kvotėjo ir tardytojo neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų darant tyrimą. Skundai paduodami prokurorui tiesiogiai arba per kvotėją, tardytoją, dėl kurių nušalinimo ar neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų skundžiamasi. Skundai gali būti ir rašytiniai, ir žodiniai. Žodinius skundus prokuroras, tardytojas ar kvotėjas įrašo į protokolą. Protokolą pasirašo pareiškėjas ir skundą priėmęs asmuo. Tardytojas gautą skundą kartu su savo paaiškinimais privalo per dvidešimt keturias valandas perduoti prokurorui. Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamojo veiksmo vykdymo, jeigu tai padaryti nepripažįsta esant reikalinga pats tardytojas ar prokuroras. Baudžiamojo proceso kodekso 2441 straipsnyje paminėti atskiri kvotėjo, tardytojo ar prokuroro nutarimai – tai nutarimas nubausti administracine nuobauda šio kodekso 643 straipsnio tvarka neatvykusį pagal šaukimą asmenį, taip pat nutarimas šio kodekso 1011 straipsnio tvarka pervesti valstybei užstatą. Šie kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimai gali būti apskundžiami teismui, nereikalauja prieš tai paminėtus nutarimus apskųsti prokurorui. Asmuo, kurio turtui šio kodekso 195 straipsnio nustatyta tvarka uždėtas areštas, taip pat turi teisę nutarimą dėl arešto turtui uždėjimo apskųsti betarpiškai teismui. Skundas gali būti paduotas per visą nutarimo dėl arešto turtui uždėjimo galiojimo laiką. Apylinkės teismo nutartis gali būti skundžiama aukštesniajam teismui. Aukštesniojo teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Proceso dalyvių skundus dėl neteisėtų ir nepagrįstų tardytojo, kvotėjo veiksmų atliekant tyrimą prokuroras privalo išspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų. Apie prokuroro sprendimą privalu pranešti skundą padavusiam asmeniui (BPK 243 str.).
Proceso dalyvių skundus dėl kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų ir sprendimų teismas privalo išnagrinėti ir priimti nutartį per tris dienas nuo skundo ir reikiamos skundui išnagrinėti medžiagos gavimo. Jei skundas patenkinamas, nutartyje nurodomi kvotėjo, tardytojo ar prokuroro padaryti pažeidimai ir pasiūloma juos pašalinti; jei skundas atmetamas, – motyvai, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Skundą padavęs asmuo turi teisę dalyvauti teisminiame skundo nagrinėjime. Suimtas įtariamasis, kaltinamasis pristatomas teisėjui, jeigu tai yra būtina. Apie teismo priimtą dėl skundo sprendimą pranešama skundą padavusiam asmeniui. Jeigu teisėjas patenkina skundą, nutartis pasiunčiama prokurorui vykdyti. Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama (BPK 2442 str.).
Be to, kiekvienas pilietis turi teisę į išsamų, nešališką ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką atliekamą bylos aplinkybių ištyrimą. Kiek bylos aplinkybės yra ištiriamos išsamiai, nešališkai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką. iš dalies priklauso ir nuo to, kaip piliečiai, proceso dalyviai, pasinaudoja įstatymo jiems suteiktomis teisėmis baudžiamajame procese.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas (“teises konsultantas”)

LIERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Badžiamojo proceso kodeksas;
2. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso komentaras, sudarytojas Gintaras Goda, Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, 2001;
3. V. Barkauskas. Piliečio teisės baudžiamajame procese // Teisės Konsultantas, 2002 m. Nr.4.

Leave a Comment