Mineralinių trašų įtaka dirvožemiui ir augalams

Mineralines trąšos nemažiau svarbios negu organinės. Dideliuose ūkiuose, kuriuose yra nuo fermų labai nutolusių laukų, iki šiol uztekdavo vien mineralinių trąšų. Organinių trąšų nuošalūs laukai negaudavo ištisus dešimtmečius.

Mineralinės trąšos svarbios įvairiais požiūriais. Tais metais, kai neįterpiamos organinės trąšos, mineralinės yra svarbiausias maisto šaltinis. Kai laukai gauna organinių trąšų, mineralines papildo ir sustiprina jų veiksmą, padeda subalancuoti visas augalams būtinas maisto medžiagas.

Mineralinės trąšos pagal veikliąją medžiagą, esančią jose, skirstomos į azoto, fosforo, kalio, mikroelementines ir sudėtines bei kompleksines. Svarbesnių trąšų savybės buus nurodytos 1 lentelėje . Naudojamos dar ir kitokioa mineralinės trąšos. Dėl diedelės įvairovės ir sandėlių stokos, šias trąšas lakyti sunku ir dažnai nuostolinga.

Mineralinių trąšų savybės

Trąšų grupė,pavadinimas ircheminė formulė Maistomedžiagu % Svarbesnių priemaišų % Trąšų išvaizda ir kaikurios savybės Tirpumas vande- nyje
1 2 3 4 5
Paprastosios
Azoto
Amonio salietra NH4NO3 N34-35 P2O5 – 0,5Ca+MgO – 0,3Azoto rūgšties – 0,1 Baltos, kartais gelsvos granulesArba kristalai. Labai drėksta, supuola. Sudrė -kę blogai byra. Labai geras
Amonio sulfatas (NH4)2SO4 N20,5-21 Laisvos sieros rūgšties – 0,05 – 0,2 Baltos, pilkos, žalsvos arba gelsvos spalvos smulkūs kristalai Geras
1 2 3 4 5

Mažai drėksta ir menkai supuola, gerai byra.
KarbamidasCO(NH2)2 N46 Biureto – 1 Baltos granulės arba kristalai. Drrėgname ir šil- tame ore labai drėgsta ir blogai byra Labaigeras
Amoniakinis vanduo NH4OH N16-20,5 – Bespalvis skystis, nehermetiškai laikomas garuo-ja. Būtina įterpti į dirvą. –
Fosforo
Miltinis paprastas superfosfatasCa(H2PO4)2H2O+2CaSO4 (P2O5)18-21 Gipso – 45 – 50;laisvos rūgšties iki5,5 Pilki arba pilkšvai balti miltai. Drėksta, supuola ir tuomet blogai drėgsta. Silpnas
Granuliuotas paprastas superfosfatas (P2O5)19,5 “ 1-4 mm, pilkos arba pi

ilkai baltos granulės. Mažai drėgsta ir nesupuola. Byra labai gerai “
Granuliuotas dvigubas superfosfatas (P2O5)40-50 Neturi gipso;laisvos rūgšties2,5-5 Pilkos granulės. Drėgnai laikant supuola. Byra labai gerai “
Kalio
Kalio chloridas KCL (K2O)54-63 Chloro – 0,1;Nedaug NaCl Rausvos, rausvai raudonos, pilkos ar baltos spalvos kristalai arba granulės. Mažai drėgsta, ilgainiui supuola, tada blogai byra Geras
Kalio druskaKCL* NaCL (K2O)30-40 Chloro 0,1 – 0,2; yraNaCl Panaši į kalio chloridą. Mažai drėgsta Geras
Kalio sulfatas K2SO4 (K2O)45-48 Chloro 0,002 Gelsvai baltos spalvos smulkūs kristalai. Mažai drėgsta.Nesu-puola. Gerai byra Geras
Sudėtinės ir kompleksinės
Kalio salietra KNO3 N13,(K2O)46 – Balti, gelsvai pilki kristalai. Mažai supuola ir drėgsta Labaigeras
Kalcio salietra Ca(NO3)2 N13,5 ,(CaO)28 1-2 amoniako azoto Balti kristalai arba granulės. Labai drėgsta, atviros greit skystėja Labaigeras
Nitrofoska N11-12(P2O5)10-12(K2O)11-12 Gipsas Rausvos arba pilkos, labai drekstančios granulės Azoto ir kalio – gerai, fosforo -silpnai
Amofosas NH4*H2PO4 N11-12(P2O5)49-50 Pilkos spalvos granulės, nedrėkstančios, nesupuolančios, lengvai byran-Čios Apie pusė fosforo ištirpsta
Kristalinas N20;18;10(P2O5)16;6;5(K2O)10;18;20 Drėgmės ne daugiau kaip 1,5; vandenyje netirpių liekanų ne daugiau kaip 1. Gali būti magnio oksido Baltos granulės Lengvai tirpsta

Azoto trąšos.

Tręšiant azzoto trąšomis, nitratai lieka dirvožemio vandens tirpale ir greit paimami augalų, o amonio jonus prisijungia dirvožemis. Jie darosi mažiau judrūs, kol mokroorganizmai paverčia nitratais. Nitratai lengavai tirpsta ir išsiplauna iš dirvpžemio, ypač iš lengvų. Kad amonio azotas nevirstu nitratiniu ir neišsiplautų, pradėta specialiais junginiais (inhibitoriais) slopinti nitrifikuojančių mikroorganizmų veiklą. Nitratinės trąšos šarmina, o amonio – rūgština dirvožemio reakciją. Birias azoto trąšas reikėtų išbeti pavasarį, o amnoniakinį vandenį galima įterpti ir rudenį apie 10 cm gyliu.
Karbamidą geriau įterpti prieš sėją arba akėjimą. Dirvoje az

zotas labai judrus, jo kiekis nepastovus, todėl tręšimą azoto trąšomis sunku normuoti.Tręšiant atsižvelgiama į priešsėlį ir jo tręšimą. Drėgnais metai azoto trąšos daug veiksmingesnės negu sausais. Dėl neigiamo poveikio aplinkai, sunkesnio įterpimo ir transportavimo amoniakinis vanduo palaipsniui pakeistas biriomis trąšomis

Fosforo trąšos.

Fosforo derliaus vienetui augalai sunaudoja apie du kartus mažiau negu kalio, tačiau dėl jo trūkumo dažniausiai ir nukenčia. Ypač jam jautrios jaunų augalų šaknys,kurios neišauga, nepaima kitų maisto medžiagų, todėl prastai auga ir antžeminė augalo dalis. Beveik visą fosforą augalai pasisavina intensyviai augdami, vėlaiujo ima labai mažai, o bręsdami ir visai neima. Tuomet į sėklas, grūdus, šakniavaisius ir kitas maistui ar pašarui naudojamas augalų dalis fosdoras pereinaiš lapų, stiebų, kitų vegetatyvinių dalių.
Atsidūręs naudojamose augalo dalyse fosforas nebegrįžta su kraiku ar panašiu būdu į dirvą ir todėl tręšti fosforo trąšomis labai svarbu.

Fosforo trąšos veikia daug lėčiau negu azoto, todėl jos išberiamos prieš sėją, o neretai su kalio trąšomis – rudenį. Tuo laiku jomis tręšiami ne tik žiemkenčiai, bet ir linams, žirniams, vikiams, cukriniams runkeliams skirit plotai. Pavasarį, kad pakaktų fosforo dygstantiems ir besivystantiems augalams, kartu su sėkla į eilutes įterpiama apie 50 kg/ha granuliuoto superfosfato. Anksti pavasarį ir ant sniego fosforo trąšų barstyti negalima, kad vanduo nenuplautų. Sunkesnėse ir puveningesnėse dirvose jų beriama daugiau. Geriau patręšti fo

osforo trąšomis augalai ankščiau subręsta.

Kalio trąšos.

Dirvožemyje kalio daugiau negu azoto ir fosforo, tačiau augalai ne visą jį gali naudoti. Judrusis kalis nesunkiai išsiplauna iš dirvožemio. Augalai iš dirvos paima didelius kalio kikeius. Ypač daug jo reikia pašariniams ir cukriniams runkeliams, bulvėms, daržovėms, linams, daugiametėm žolėms. Kaip ir fosforas, kalis daugiausia paimamas intensyvaus augimo metu. Šios trąšos padidina augalų atsparumą šalčiams, sausroms, ligoms, išgulimui. Kalio trūkumas labiau jaučiamas gausiai tręšiant amonio tąšomis jautrius kaliui jau minėtus augalus.

Daugelis kalio trąšų turi nemažai chlorido, kuriam jautrūs lianai ir bulvės. Šiems augalams geriau tiktų mažiau chloro turintis kalio chloridas. Jei turima tik kalio druskos, ją geriau išberti rudenį, kad dalis chloro išsiplautų.

————————————————————————–
Mineralinių trąšų vidutinės normos lauko augalams (kg/ha)
Augalai ir jų augimo sąlygos N P2O5 K2O
Žiemkenčiai

Tręšti mėšlu 50 40 50

po javų 90 60 70
Vasarojus

po kaupiamųjų augalų 60 40 50

po daugiamečių žolių 60 50 70

po javų 80 60 70

su įsėliu po kaupiamųjų augalų 40 50 60
Ankštinai javai 60 90
Varpinių ir ankštinių javų mišinys grūdams 40 50 70
Linai 30 60 90
Cukrinai runkeliai 140 120 160
Pašarinai runkeliai 120 80 150
Pašarinai griežčiai 120 80 150
Bulvės 90 70 120
Kukurūzai 120 70 100
Daugiamečių žolių mišinys

I naudojimo metais – 60 90

II naudojimo metais 60 40 60
Daugiametės varpinės žolės 100 50 70
Kultūrinės varpiniū žolių ganyklos mineraliniame dirvožemyje 120 50 70
Kultūrinės varpinių žolių pievos mineraliniame dirvožemyje 90 50 90

Referatui naudota literatūra

1. Jonas Galvydis – Agronomijos pagrindai, bendroji agronomija Vilnius 1997
2. Helmutas Jantra – Mažos daržo gudrybės

Leave a Comment