Praktikos ataskaita advokatų kontoroje

Turinys

ĮVADAS

Advokatai atlieka savo veiklą partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens, sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir įkūrę advokatų darbo vietą.

Pagrindinis advokatų kontoros uždavinys teikti piliečiams ir organizacijoms teisinę pagalbą. Advokatai teikia teisinę konsultaciją, atstovauja ir gina asmenis civilinėse, šeimos, baudžiamosiose bylose, rengia ir surašo įvairius teisinius dokumentus.

Advokatas (lot. advocatus „pašauktasis“) – profesinis teisininko vardas, asmuo, kuriam pavesta imtis asmens teisinės gynybos ir teisinės apsaugos. Advokato profesija yra reguliuojama valstybės teisės aktais. Advokatų savivaldą įgyvendina profesinės organizacijos bei institucijos, tokios kaip Advokatų rūmai, Liietuvoje – Lietuvos advokatų taryba.

Praktikos ataskaitoje apžvelgiau pagrindinius teisės aktus, kurie reglamentuoja advokatų veiklą: Advokatūros įstatymas, Lietuvos advokatūros statutas, Advokatų profesinės etikos kodeksas, Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodeksas bei šiek tiek detaliau panagrinėjau juos. Apžvelgiau visus skirsnius kokie yra tuose teisės aktuose, bei išskyriau, mano nuomone, svarbesnius punktus. Taip pat aprašiau advokato civilinę ir drausminę atsakomybę, bei teises ir pareigas.

ADVOKATŲ VEIKLĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI

Apžvelgiant advokatų veiklą reglamentuojančius įstatymus, mano manymu, pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, nes pastaroji yra aukščiausią juridinę gaalią turintis teisės aktas, kurios pagrindu yra sukurtas Advokatūros Įstatymas bei visi kiti teisės aktai reglamentuojantys advokatų veiklą (išskyrus Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodeksą).

Antras pagal svarbą būtų Lietuvos advokatūros įstatymas. Būtent todėl, kad šiame įstatyme yra nustatyti pagrindai tam: ka

as gali tapti advokatu; kas gali tapti advokato padėjėju ir kokiomis salygomis; numatyti reikalavimai asmenims siekiantiems būti įrašytiems į praktikuojančių advokatų sąrašą ir t.t. Advokatūros įstatymą patvirtina Lietuvos Respublikos Advokatūros Įstatymo Ir Įgyvendinimo Įstatymas.

Sekantis advokatų veiklą reglamentuojantis įstatymas yra Lietuvos Advokatūros statutas.

Dar vienas advokatų veiklą reglamentuojančių teisės aktų būtų Advokatų profesinės etikos kodeksas. Jame kalbama apie advokatų tarpusavio santykius, santykius su klientais bei kokie pastarieji santykiai turi būti ir kuo grindžiami.

Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodeksas taip pat nagrinėja klausimus susijusius su: santykiai su teismais, santykiai su klientais, santykiai su kitais advokatais, tačiau tai apima visų Europos Sąjungos narių advokatus.

Lietuvos advokatų tarybos sprendimas taip pat gali būti įvardijamas, kaip advokatų veiklą reglamentuojamas teisės aktas.

 

Advokatūros įstatymas

Advokatūros įstatymas reglamentuoja advokatų veiklos sąlygas bei tvvarką. Pastarąjį įstatymą iš viso sudaro keturiolika skirsnių.

Pirmąjį skirsnį sudaro bendrosios nuostatos. Pastarajame yra pažymima įstatymo (Advokatūros) paskirtis bei kokias teisines paslaugas gali teigti advokatas; kas yra advokatų veikla, kokie veiklos principai bei kokią vietą Lietuvos teisinėje sistemoje užima advokatai.

Antrasis skirsnis pavadintas asmens pripažinimas advokatu, taigi šiame skirsnyje aprašoma viskas, kas susiję su tapimu advokatu: reikalavimai tapti advokatu siekiančiam asmeniui, kas yra nepriekaištinga reputacija, kokie turi būti pateikti dokumentai, klausimai susiję su advokatų kvalifikaciniais egzaminais bei egzamino komisija ir t.t.

Trečiajame sk

kirsnyje aprašyta teisė verstis advokato veikla. Čia apžvelgiama kas turi teisę verstis advokato veikla; kas ir kaip vyksta įrašymas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą; kokiaq yra advokato priesaika; tai kad advokatas turi būti apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; kokios yra advokatų veiklos formos ir t.t.

Ketvirtasis skirsnis aprašo individualios advokato veiklos sąlygas.

Penktasis skirsnis kalba apie advokatų veikiančių partnerystės pagrindais, neįsteigiant juridinio asmens, veiklos sąlygas.

Šeštajame skirsnyje rašoma apie advokatų veiklą įsteigiant juridinį asmenį bei apie advokatų profesinės bendrijas.

Septintasis skirsnis „skirtas“ advokato padėjėjui . Pastarajame pažymima kas gali tapti advokato padėjėju; kas gali būti,kokiu atveju, įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą bei kur ir kas gali vadovauti praktikai.

Aštuntąjį skirsnį sudaro advokatų teisės ir pareigos bei advokatų veiklos garantijos. Smulkiau aprašant čia kalbama apie draudimą reklamuotis; kada gali advokatas atsisakyti teikti teisines paslaugas; kada advokatas turi teisę susitikti su klientu bei su sulaikytu ar suimtu advokatu.

Devintasis skirsnis nagrinėja tokius klausimus, kurie yra susiję su teisinių paslaugų įforminimą ir apmokėjimą( bei kliento ir advokato susitarimas, ginčai dėl teisinių paslaugų teikimo).

Dešimtasis skirsnis kalba apie advokatų ( advokatų padėlėjų) drausminę atsakomybę.Detaliau čia kalbama apie: advokatų drausmės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą; drausminių nuobaudų rūšis; Advokatų garbės teismo sprendimo apskundimą.

Vienuoliktasis skirsnis skirtas advokatų savivaldai. Šiame skirsnyje kalbama apie Lietuvos advokatūrą,Visuotinį advokatų susirinkimą, Advokatų ta

arybą ir apie Advokatų garbės teismą.

Dvyliktasis skirsni skirtas Europos Sąjungos valstybinių narių teisininkų teisė laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje.

Tryliktajame skirsnyje nusakoma, kurie iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų turi teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje.

Keturioliktasis skirsnis skirtas baigiamosiomis nuostatom

Tačiau jau dabar yra pateiktas Seimui projektas, kad Advokatūros įstatymo septinto straipsnio trečios dalies reikalavimai būtų pakeisti ( šiuo metu 7 straipsnio 3 dalyje rašoma, kad „asmuo norintis tapti advokatu turi turėti nemažesnį, kaip dvejų metų teisinio darbo stažo ... išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą“, o rengiamas projektas, kad asmuo norintis tapti advokatu turėtų nemažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo stažą).

 

Lietuvos advokatūros statutas

Lietuvos dvokatūros statutas priimtas vykdant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą, nustato Statuto reglamentavimo sričiai priskirtą, taip pat Advokatūros įstatymo neaptartą bei kitą Lietuvos advokatūros veiklą. Advokatūros statutą sudaro vienuolika skyrių

Pirmasis skyrius. Čia kalbama apie asmens pripažinimo advokatu tvarką

Antrasis skyrius nurodo įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą tvarką.

Trečiasis skyrius susideda iš advokato(-ų) kontoros, jos skyrių (padalinių) steigimo, registravimo, darbo organizavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos ( detaliau kalbama apie tai kas gali dirbti advokatų kontorose, kokios yra advokatų kontoros seniūno teisės ir pareigas).

Ketvirtasis skyrius nustato įrašymo į advokatų padėjėjus tvarką bei advokatų padėjėjų teises ir pareigas, praktikos atlikimo tvarką( įrašymo į advokatų padėjėjus tvarką, sąlygas, praktikos atlikimo tvarką nustato Advokatūros įstatymas ir ši

is Statutas, tik pastarajame detaliau nurodoma kokį prašymą Lietuvos advokatų tarybai turi pateikti asmuo, norintis būti įrašytas į advokatų padėjėjų sąrašą; kokia tvarka advokato padėjėjas atlieka darbą ir koks turi būti jo honoraras, bei kiti dalykai liečiantys advokatų padėjėjus).

Penktas skyrius skirtas advokato kvalifikacijos kėlimui. Čia pagrindinis reikalavimas, kad advokatas privalo nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją.

Šeštajame skyriuje kalbama apie susitarimą dėl teisinės pagalbos sudarymo. Taip pat čia minima advokato orderio užpildymo tvarka ir sąlygos taip pat advokato honoraro už klientui teikiamą teisinę pagalbą nustatymo tvarka ir sąlygos.

Septintasis skyrius nustato Visuotinio Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimo šaukimo ir rengimo tvarką.

Aštuntasis skirsnis skirtas Advokatų garbės teismui( Advokatų garbės teismas nagrinėja advokatų drausmės bylas pagal Advokatūros įstatymą, šį Statutą, Advokatų garbės teismo darbo reglamentą).

Devintasis skyrius kalba apie Lietuvos advokatų tarybos darbo organizavimo tvarką, jos

teises ir pareigas ( Lietuvos advokatų taryba savo veikloje vadovaujasi Advokatūros Įstatymu, šiuo statutu, taip pat gali turėti ir savo darbo reglamentą. Lietuvos advokatų tarybos narių rinkimą tvarką nustato Lietuvos advokatų tarybos parengtas reglamentas, kurį tvirtina advokatų susirinkimas).

Dešimtasis skyrius nustato Advokatų tarybos pirmininko teises ir pareigas

Vienuoliktasis skyrius nustato Revizijos komisijos darbo tvarką ( Revizijos komisija savo darbe vadovaujasi Advokatūros įstatymu, šiuo Statutu ir savo reglamentu, kurį tvirtina pati).

Advokatų profesinės etikos kodeksas

Šis Advokatų profesinės etikos kodeksas skirtas, kad advokatas sąžiningai ir dorai atliktų savo profesines pareigas, laikytųsi Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimų. Savo veikloje advokatas privalo laikytis duotos priesaikos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Advokatūros įstatymo, kitų įstatymų bei Lietuvos advokatūros statuto.

Advokatų profesinės etikos kodekso bendrosiose nuostatuose numatyta, kad advokatas privalo sąžiningai ir dorai atlikti savo profesines pareigas, teisėtais būdais atstovauti klientams, ginti juos teisminėse institucijose, vykdyti kitus pavedimus, asmeniniu elgesiu nežeminti savo profesijos bei advokato vardo. Taip pat numatyta už kokius žeminančius poelgius advokatai atsako drausmine tvarka( keletas iš žeminančių poelgių būtų: žmogaus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos advokatūros, valstybės institucijų bei jų pareigūnų garbės ir orumo žeminimas; advokato priesaikos sulaužymas; nepadorus, nesąžiningas profesinės pareigos vykdymas, taip pat nesilaikymas visuotinai pripažintų dorovės normų bei tokių papročių negerbimas ir t.t..).

Advokatų tarpusavio santykiuose numatyta, kad pastarieji santykiai grindžiami pasitikėjimu, sąžiningumu, draugiškumu, taktiškumu ir mandagumu. Taip pat numatyti tokie atvejai, kad jeigu klientas prašo bendrai atstovauti jam, ginti jį kartu su kitu advokatu, tai reikia derinti su tuo advokatu. Kai advokatas priima pavedimą atstovauti kliento interesams byloje prieš kitą advokatą, tai, priėmęs pavedimą, advokatas privalo apie tai pranešti Lietuvos advokatų tarybai (nes advokatas neturi teisės pradėti bet kokių procesinių veiksmų prieš savo kolegas, prieš tai nepranešęs Lietuvos advokatų tarybai).Bet geriausia ir naudingiausia kai advokatai tarpusavio ginčą sprendžia abipusiu susitarimu.

 

Advokato santykiuose su klientais galima akcentuoti keletą punktų:

1) Advokatas gali priimti pavedimą ginti arba atstovauti kliento interesams tik paties kliento arba jo įstatyminio atstovo prašymu. Iš kitų asmenų pavedimą ginti arba atstovauti klientui gali priimti tik tada, kai jie kreipiasi šio pavedimu arba šio sutikimu; taip pat sutikęs ginti įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį, advokatas neturi teisės to atsisakyti. Gindamas advokatas turi teisėtais būdais ir priemonėmis siekti klientui palankaus rezultato. Nors gynėjas baudžiamoje byloje ir yra savarankiškas proceso dalyvis, jis negali be ginamojo žinios laikytis bet kokios gynybos pozicijos. Jis turi tartis su ginamuoju ir atsižvelgti į šio samprotavimus bei argumentus.

2) Advokatas negali priimti pavedimo bylai kai advokatas ir pareigūnas, kuris atliko parengtinį tardymą ar tyrė bylą, yra susieti giminystės ar svainystės ryšiais ar dalyvavęs šioje byloje kvotėju, tardytoju, prokuroru, visuomeniniu kaltintoju, teisėju, teismo posėdžio sekretoriumi, nukentėjusiuoju, liudytoju, kviestiniu, ekspertu, civiliniu ieškovu ar atsakovu. Taip pat kai byla yra prieš tiesiosios, aukštutinės, žemutinės bei šoninės linijos giminaičius ar labai artimus draugus.

Advokato santykiai su advokatūros savivaldos institucijomis grindžiami abipuse pagarba, geranoriška ir aktyvia pagalba (Lietuvos Respublikos advokatūros savivaldos institucijomis laikoma: visuotinis Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija), Lietuvos advokatų taryba, Lietuvos advokatų tarybos susirinkimas, Advokatų garbės teismas ir kitos savivaldos institucijos, įsteigtos visuotinio Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimo (konferencijos) arba Lietuvos advokatų tarybos nutarimu).Visų pirma Advokatas privalo kruopščiai ir atsakingai vykdyti advokatūros savivaldos institucijų priimamus sprendimus (nutarimus). O sekančios nuostatos yra privalomos: išrinktas į advokatūros savivaldos instituciją narys privalo aktyviai dalyvauti jos darbe, taip pat visuose posėdžiuose ir susirinkimuose bei privalo mokėti advokatūros nustatytą nario mokestį.

Baigiamosiose nuostatose nustatyta, kad advokatų profesinės etikos kodekso nuostatos taikomas advokatams bei advokatų padėjėjams. Tais atvejais, kai advokato elgesys profesinėje veikloje nereglamentuojamas įstatymų, Lietuvos advokatūros statuto arba šio kodekso, jis privalo laikytis advokatų praktikoje susiformavusių tradicijų, kurių turinys atitinka bendrus etikos ir dorovės principus.

Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodeksas

Nuo to laiko, kai Lietuvos Respublika tapo Europos Sąjungos nare, Lietuvos advokatams bei kitų Europos Sąjungos valstybių advokatams yra taikomas Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodeksas. Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodeksas buvo sukurtas tam tikslui, kad besitęsianti Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės integracija ir padažnėjusi tarptautinė advokatų veikla Europos Ekonominėje Erdvėje nulėmė būtinybę ginant viešąjį interesą nustatyti bendras tarptautinės praktikos taisykles, taikomas visiems Europos Ekonominės Erdvės advokatams, nepriklausomai nuo to, kuriai advokatūrai ar teisininkų draugijai jie priklauso. Išskirtinis šių taisyklių nustatymo tikslas – sumažinti sunkumų, atsirandančių dėl „dvejopos etikos“ standartų taikymo. ES advokatų profesinės etikos kodeksą sudaro penki skirsniai: preambulė, bendrieji principai, santykiai su klientais, santykiai su teismais bei bendrieji principai.

Preambulėje aprašoma, kad advokato vaidmuo visuomenėje nesibaigia sąžiningu įstatymais nedraudžiamų nurodymų vykdymu. Advokatas turi tarnauti teisingumo interesams ir tiems, kurių teises ir laisves jam patikėta įgyvendinti ir ginti. Taip pat yra pažymėta kokia yra tarptautinės veiklos terpė (visi profesiniai ryšiai su kitų valstybių narių advokatais bei advokato profesinė veikla kitoje valstybėje narėje, nepriklausomai nuo to, ar advokatas fiziškai yra toje valstybėje narėje). Taip pat aprašoma kodekso paskirtis.

Bendruosiuose principuose minimos tokios sąvoka kaip: nepriklausomumas (čia reiškia tai, kad advokatas turi būti nepriklausomas nuo asmeninių interesų ir išorinės įtakos. Siekiant pasitikėjimo teisingumo įgyvendinimu, toks nepriklausomumas yra būtinas tiek pat, kiek ir teisėjo nešališkumas). Taip pat kalbama, kad konfidencialumas yra pirmiausia ir svarbiausia advokato teisė ir pareiga. Todėl advokatas privalo užtikrinti visos informacijos, kuri jam tapo žinoma vykdant profesinę veiklą konfidencialumą.

Svarbu tai, kad vadovaujantis Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės teisės aktais, advokatas iš kitos valstybės narės gali būti įpareigotas laikytis priimančiosios valstybės narės advokatūros ar teisininkų draugijos taisyklių. Advokatai turi pareigą susipažinti su taisyklėmis, kurios jiems bus taikomos vykdant bet kurią konkrečią veiklą. Taip pat advokatas negali užsiimti nesuderinama veikla su advokato darbu.

Santykiais su klientais skirsnyje kalbama apie tai, kad :

Advokatas neturi imtis bylos jei negauna pavedimo bei jei jis nėra kompetentingas atlikti tokį pavedimą nepasitelkęs į pagalbą kompetentingo advokato.

Advokatas negali konsultuoti, atstovauti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu toje pačioje byloje ar tuo pačiu klausimu, jeigu yra tų klientų interesų konfliktas arba didelė tikimybė jam atsirasti.

Advokatas neturi teisės sudaryti išankstinio susitarimo su klientu dėl paslaugų apmokėjimo dar bylai nepasibaigus, jei atlygis skaičiuojamas proporcingai byloje pasiektam rezultatui (advokatas neturi teisės sudaryti pactum de quota litis).

Tačiau advokatas turi teisę gauti honorarą ( paprastai advokato honoraras nustatomas pagal advokatūros arba teisininkų draugijos, kuriai jis priklauso, taisykles arba advokato ir kliento susitarimu) bei avansą.

Advokatai turi būti apsidraudę nuo ieškinių dėl profesinio nerūpestingumo dydžiui, kuris yra pagrįstas atsižvelgiant į riziką, kuri priklauso nuo advokato veiklos pobūdžio ir masto ir t. t.

Santykiuose su teismais kalbama apie tai, kad advokatas turi laikytis taikomų profesinės etikos taisyklių, privalo tinkamai elgtis teismo proceso metu (negali bendrauti su teisėju prieš tai neinformavęs advokato, atstovaujančio priešingai šaliai, ar pateikti daiktinių įrodymų, pastabų ar dokumentų teisėjui, tinkamu laiku su jais nesupažindinęs kitos šalies advokato) ir t. t.

Advokatų tarpusavio santykiai turi būti grindžiami pasitikėjimu ir bendradarbiavimu jų klientų naudai. Bendradarbiaujančių valstybės narės advokato ir kitos valstybės narės advokato bendra pareiga yra atsižvelgti į galimus jų teisinių sistemų ir profesinių organizacijų bei valstybių narių advokatų kompetencijos ir pareigų skirtumus.

Siekiant didesnio pasitikėjimo ir glaudesnio skirtingų valstybių narių advokatų tarpusavio bendradarbiavimo jų klientų naudai, reikia skatinti geresnį valstybių narių vidaus įstatymų ir procedūrų žinojimą. Kadangi būtina suteikti jauniesiems advokatams gerą profesinį išsilavinimą, advokatai turi atsižvelgti į poreikį mokyti kitų valstybių narių jaunuosius advokatus.

Bet kurį profesinio pobūdžio asmeninį tarpusavio ginčą skirtingų valstybių narių advokatai privalo, jeigu įmanoma, iš pradžių mėginti spręsti draugiškai. Bet jei tai nepavyksta advokatas negali pradėti jokių procesinių veiksmų prieš kolegą iš kitos valstybės narės, prieš tai neinformavęs advokatūrų ar teisininkų draugijų, kurioms jie abu priklauso, kad advokatūros ar teisininkų draugijos turėtų galimybę padėti jį išspręsti.

CIVILINĖ IR DRAUSMINĖ ADVOKATŲ ATSAKOMYBĖ

Advokato civilinė atsakomybė

Asmenims, besiverčiantiems profesine veikla, taip pat ir advokatams, už netinkamą profesinių pareigų atlikimą, sukėlusį asmenims žalą (nuostolius), jų reikalavimu yra taikoma civilinė atsakomybė.

Advokatas, atstovaudamas kliento interesams teisme, turi įvairaus pobūdžio pareigų, dėl kurių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo klientas gali patirti žalą. Pavyzdžiui, advokatui nekvalifikuotai surašius ieškinį ir netinkamai suformulavus ieškovo reikalavimus, ieškinys gali būti atmestas, o klientas prarasti teisę kreiptis į teismą antrą kartą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba advokatui be svarbių priežasčių nepateikus įrodymų parengiamojoje stadijoje, vėliau teismas gali atsisakyti juos priimti, o bylą išspręsti pagal esamus įrodymus, arba advokatui praleidus apeliacinio apskundimo terminą be svarbiu priežasčių, kliento netenkinantis sprendimas nebegali būti peržiūrėtas nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Šie ir kiti panašūs advokato arba advokato padėjėjo veiksmai yra pagrindas klientui pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Neneigiant Lietuvos advokatų kvalifikacijos, žala klientams neretai būna padaroma, todėl reikia ieškoti kitų priežasčių, kodėl nekeliamos tokio pobūdžio bylos.

• Asmuo, kuris spręsdamas savo pagrindinę problemą samdosi advokatą, patiria

nemažai išlaidų: žyminis mokestis, apmokėjimas už teisinę pagalbą, mokesčiai antstoliams ir kita. Susidūręs su advokato nekompetentingumu žmogus dažniausiai nutraukia atstovavimo sutartį ir samdosi kitą advokatą, kuris pabaigtų savo kolegos darbą, ir net nesusimąsto apie tai, kad inicijuoti dar vieną bylą dėl žalos atlyginimo iš blogai savo pareigas atlikusio advokato.

• Lietuvoje yra palyginti nedaug advokatų ir dažniausiai jie vienas kitą pažįsta. Todėl klientas, svarstydamas, ar verta inicijuoti bylą, dažnai pagalvoja apie advokatų tarpusavio solidarumą, tai yra koks advokatas imsis bylos prieš kitą advokatą, o jei ir imsis, bus rimtas pagrindas abejoti jo nešališkumu. Tai, kad kilus rimtesniam konfliktui tarp advokato ir kliento advokatas stengiasi taikiai išspręsti ginčą dar jam nepasiekus teismo, taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl tokios bylos nepasiekia teismo.

• Tai, kad nėra teismų praktikos šios kategorijos bylose ir galimos įrodinėjimo problemos, taip pat stabdo šios kategorijos bylų atsiradimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Advokato drausminė atsakomybė

Advokatui už profesinės etikos kodekso reikalavimų bei profesinės veiklos pažeidimus gali būti keliama drausminė byla. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Advokatų drausmės bylą nagrinėja advokatų garbės teismas, kurį sudaro 5 (turi turėti ne mažesnį kaip 8 metų advokato darbo stažą) įgaliojimų laikas-3 metai.

3 narius iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas (konferencija)

2 narius iš advokatų skiria teisingumo ministras.

Advokatui už pažeidimus , garbės teismas gali skirti šias nuobaudas (Lietuvos advokatūros įstatymo 53 str.):

pastabą;

papeikimą;

papeikimą, viešai apie tai paskelbus;

pripažinti negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu.

Advokato padėjėjui taikomos tokios pat drausminės nuobaudos išskyrus 4, vietoj jos gali būti paskirtas išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.

Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti apskundžiami Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo dienos advokatui ar advokato padėjėjui.

Kalbant apie advokato atsakomybę tai Lietuvos advokatų etikos kodekso 4 straipsnio 4.3 dalis numato, jog advokatui neturi būti taikomos baudžiamosios, administracinės, civilinės, ekonominės arba kitokios sankcijos už veiksmus, kurių jis ėmėsi kliento įsipareigojimams įvykdyti pagal įstatymų ar profesinės etikos reikalavimus.

ADVOKATŲ TEISĖS IR PAREIGOS

Remiantis Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatomis advokatas savo profesinėje veikloje turi teises, nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Advokatūros įstatyme, kituose teisės aktuose, tarptautiniuose dokumentuose ir šiame kodekse.

Advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę:

gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus , jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti.

Savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją.

Susipažinti su teismų it kitų institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir bylų medžiaga

Daryti bylos, kurioje jis yra atstovas ar gynėjas, dokumentų kopijas, išskyrus bylas, kurios nagrinėtos uždarame teismo posėdyje

Tvirtinti bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašus. Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, susiderinusi su LR teisingumo ministerija

Draudžiama kliudyti advokatui be pašalinių susitikti su klientu. Advokato ir jo kliento susitikimo duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai.

 

Advokatas privalo :

Sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai ir pilietiškai.

Savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų.

Saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti.

Teismo posėdžio metu dėvėti mantiją.

Nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Advokatų profesinės etikos kvalifikacijos tobulinimą organizuoja Lietuvos advokatūra.

LR archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoti advokato veiklos dokumentus

Advokatas privalo kas 5 metai LR sveikatos apsaugos ministerijos ir LR teisingumo ministerijos nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą.

Lietuvos respublikos advokatų etikos kodeksas įtvirtina nuostatas, jog

 

Advokatas neturi teisės:

atlikti veiksmų, kuriuos draudžia Advokatūros įstatymas;

veikti byloje neatsižvelgdamas į ginamojo valią, išskyrus atvejus, kai yra įsitikinęs, kad šis neteisingai prisiima kaltę;

ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų;

pripažinti ginamojo kaltę, kai šis ją neigia, arba kitaip veikti prieš kliento interesus gindamas jį ar atstovaudamas jam teisme, valstybės arba savivaldybių institucijose ar kitose organizacijose.

Yra išskiriama ir daugiau advokatų veiklą reglamentuojančių taisyklių o tai lemia šios profesijos atstovų vykdomos specifinės funkcijos ir tai , kad jie nėra komercinės ūkinės veiklos subjektai.

ADVOKATO VEIKSMAI GINANT KALTINAMĄJĮ TEISME

Teisminis piliečių teisių gynimas – tai sudėtinga procesinių veiksmų visuma, ir čia svarbų vaidmenį atlieka advokatūra. Būtent advokatai atlieka atstovavimo civiliniame procese funkciją. Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais advokatai daugiausiai dalyvavo baudžiamosiose bylose, o dabar dėl įvairių priežasčių padėtis radikaliai pasikeitė, nors advokato veikla civilinėse bylose dažnai yra sudėtingesnė, nes jai reikia daugiau profesinio atidumo ir fizinės ištvermės, laiko sąnaudų. Kita vertus, dalyvaudamas, pavyzdžiui, civilinėse ūkinėse komercinėse bylose, jis turi galimybę gauti gerokai didesnius honorarus negu baudžiamosiose bylose. Todėl advokato darbo ir išlaidų, susijusių su jo profesine veikla, apmokėjimas nepasiturinčių, nesugebančių ginti savo teisių asmenų civilinėse bylose yra itin aktualus klausimas. Advokato, teikiančio teisinę pagalbą tokiose bylose, darbas turėtų būti apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų. Tada advokato teisinė pagalba daugeliui piliečių būtų prieinamesnė, išsiplėstų jos mastai, kartu sustiprėtų ir teisinė šių piliečių interesų gynyba. Atstovavimas civiliniame procese – tai specifinė veikla, reikalaujanti atitinkamos kvalifikacijos, atidumo, rūpestingumo, oratorinių sugebėjimų. Atstovas padeda ne tik šalims tinkamai ginti savo interesus, bet ir teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą byloje. Pagal naująjį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) teisė atstovauti teisme pagal pavedimą paliekama numatant nedideles išimtis tik advokatams ir advokatų padėjėjams. Šiuo pasirinkimu įstatymų leidėjas dar kartą patvirtino, kad atstovavimas teisme yra svarbi visuomenei ir valstybei veikla, kurią vykdantys asmenys klientams turi garantuoti kokybiškas paslaugas, o klaidos ar nepakankamo atidumo atveju – teisingą žalos atlyginimą. Taigi kalbant apie atstovavimą pagal pavedimą atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sutrumpėjo sąrašas asmenų, galinčių būti tokiais atstovais. Iš esmės yra dviejų rūšių atstovavimas pagal pavedimą: kai atstovas yra pašalinis asmuo ir kai atstovas nėra pašalinis asmuo. Jeigu atstovas yra pašalinis asmuo, fiziniam asmeniui gali atstovauti tik advokatai, tai yra įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą, ar jų padėjėjai. Šios sąlygos išimtis yra tik jei asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą atstovauja savo artimiesiems giminaičiams, sutuoktiniui arba sugyventiniui. Kita išimtis – profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Taip pat vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu gali atstovauti teisme. Kitais atvejais kiti asmenys, net ir turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, negali atstovauti civilinėje byloje. Viena iš svarbesnių priežasčių tokiom išimtims – atstovo ir atstovaujamojo teisiniai santykiai pagal savo pobūdį yra fiduciariniai (pasitikėjimo), todėl atstovas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Tai yra ne tik teisinė, bet ir profesinė moralinė jo pareiga. Minėtas išlygas lemia ypatingi atstovo ir atstovaujamojo pasitikėjimo santykiai, grindžiami arba bendra teise (pareiga), arba giminyste, arba santuoka, arba aktyvesniu silpnesnės proceso šalies (darbuotojo) interesų gynimo poreikiu. Iš kitos pusės atstovaujamojo civilinėse bylose pasirinkimo ribojimus lemia keletas priežasčių, o pirmiausiai tai, kad tik advokatai privalo drausti savo civiline atsakomybę, tik advokatūroje yra aiški savivaldos, taigi ir savikontrolės sistema, tai yra garbės teismas ir galiausiai advokatai yra išlaikę reikiamus kvalifikacinius egzaminus, įrodančius, jog jų žinių pakanka konsultuoti. Advokatų padėjėjai atitinkamas teises turi todėl, kad už juos visiškai atsako advokatai – jų praktikos vadovai.

IŠVADOS

Savo praktikos darbe turėjau išnagrinėti tokius klausimus kaip: kokie yra advokatų veiklą reglamentuojantys teisės aktai; kokios pagrindinės advokatų veiklos kryptys; kokios institucijos kontroliuoja advokatų veiklą bei kokie yra socialiniai ekonominiai veiksniai, darantys įtaką advokatų veiklai .

Darbą rašyti buvo gan įdomu, kadangi medžiagos( įstatymų) buvo daug, todėl reikėjo susisteminti visą informaciją, kurią sužinojau. Daug naudos davė pati praktika, kadangi realiai buvo galima stebėti, kaip vyksta advokatų darbas. Beje labai daug naudingos informacijos radau www.advoco.lt internetiniame puslapyje.

Advokatų kontoros (biurai) padeda saugoti piliečių ir organizacijų teises ir teisėtus interesus, vykdyti teisingumą, laikytis teisėtumo ir jį stiprinti, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypstamai vykdytų įstatymus, gerbtų kitų piliečių teises, ų garbę, orumą, bendrojo gyvenimo taisykles.

Teisinę pagalbą organizacijoms ir piliečiams advokatai teikia įvairiomis formomis: duoda konsultacijas ir paaiškinimus teisiniais klausimais, teikia informaciją apie įstatymus žodžiu ir raštu; surašo pareiškimus, skundus ir kitus teisinio pobūdžio dokumentus, atstovauja teisme, arbitraže, civilinėse bylose ir bylose dėl administracinių teisės pažeidimų; dalyvauja parengtiniame tardyme ir teisme baudžiamosiose bylose kaip gynėjai, nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų, civilinių atsakovų atstovai; teikia piliečiams bei organizacijoms kitokią teisinę pagalbą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodeksas – 1998.

Lietuvos advokatūros internetinis puslapis [interaktyvus], [Žiūrėta 2013 m. gruodžio 3 d.]. < http://www.advoco.lt/lt/i-pradzia.html >

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas. 2002m .vasario 28d. Nr. IX- 743.Vilnius

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas – 2004 Nr. IX-2066.

Lietuvos Respublikos advokatūros statutas – 1999 Nr. 288.

Lietuvos Respublikos advokatų profesinės etikos kodeksas – 1999.

Lietuvos Respublikos Konstitucija.Vilnius,1999m.

 

Leave a Comment