TurinysĮvadas …………………………………………………….2I. Iš policijos istorijos ……………………………………….31. Lietuvos policijos susikūrimas …………………………..32. Lietuvos policija 1940 – 1945 ir pokario metais …………53. Lietuvos policijos atkūrimas 1990 – 1991 metais ………..7II. Policijos sistema, uždaviniai. Jos funkcijos………………7Naudota literatūra………………………………………..11ĮvadasTarnauti Lietuvai, Įstatymui, žmogui – kilnus policijos pareigūnų pašaukimas, atsakinga jų pareiga. Svarbiausias jų darbo tikslas – rimtis Tėvynėje ir žmonių saugumas. Atkuriant nepriklausomos Lietuvos valstybės institucijas, 1990 m. gruodžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos policijos Įstatymas, sukurta ir Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje pašventinta policijos vėliava, kurioje įrašyti prasmingi žodžiai: “Įstatymas ir teisėtumas”, atkurta Policijos diena – spalio 2-oji. Kilniems priesakams vykdyti bei policijos darbuotojams rengti pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje duris atvėrė Teisės akademija, jos filialas Kaune, Klaipėdos aukštesnioji policijos mokykla. Šiame darbe trumpai apžvelgsiu policijos susikūrimo Lietuvoje faktus, jos veiklą nepriklausomybės metais, policijos keitimą milicija okupacijos metu, policijos atkūrimą ir jos struktūra Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metu ir dabar.I. Iš policijos istorijos1. Lietuvos policijos susikūrimasKiekvienos tautos dabartis ir ateitis glaudžiai siejasi su praeitimi. Lietuvos policijos istorija – neatskiriama pačios Lietuvos dalis. Lietuvos policijos tradicijos buvo kuriamos ne vieną dešimtmetį. Lietuvoje policijos įstaigos atsirado XIX amžiaus pradžioje, kai Lietuva po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos Respublikos padalijimo buvo atsidūrusi carinės Rusijos imperijos sudėtyje. 1811 metais birželio 25 d. caras Aleksandras I išleido įstatymą “Apie ministerijų įsteigimą”, kuriuo remiantis imperijoje buvo įsteigta 12 ministerijų, tarp jų ir Vidaus reikalų ministerija. Lietuvišką policiją įsteigti Lietuvoje pirmą kartą mėginta Pirmojo pasaulinio karo metais. Carinės Rusijos karinė vadovybė 1915 m. leido organizuoti Lietuvoje vietinę policiją. Jai buvo pavesta tvarkyti gyventojų turto evakavimą į Rusiją, išduoti gyventojams įvairias pažymas ir liudijimus, saugoti miestų turtą, gyventojų gyvybę, kovoti su plėšikavimu, turto grobimu, rūpintis viešosios tvarkos palaikymu. 1915m. rugsėjo 18 d. vokiečių kariuomenei užėmus Vilnių, o netrukus ir visą Lietuvą, vietinė policija nustojo veikti.
Nuo 1918 m. vasario 16 iki 1918 m. lapkričio mėn. pradžios Lietuva gyvavo be savos vyriausybės ir be savos policijos. Tuo metu kaizerinė Vokietija buvo okupavusi Lietuvą ir neskubėjo pripažinti jos nepriklausomybės. Tik 1918 m. kovo 25 d. kaizeris Vilhelmas II pasirašė Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo aktą ir tiktai 1918 m. spalio 20 d. buvo leista sudaryti nacionalinę vyriausybę. 1918 m. lapkričio 11 d. Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvos Vyriausybės posėdis, kurį saugojo jau lietuvių policija. Nuosavos policijos sukūrimas buvo vienas iš svarbiausių ir pirmaeilių besikuriančios valstybės uždavinių. Prdžioje buvo naudojamas”milicijos” terminas, kuris 1924 m. sausio 1d. pakeistas policijos pavadinimu. Lietuvos milicijos susikūrimo darbas prasidėjo visiškai tuščioje vietoje, nuo nulio. Sunkiausia buvo tai, kad nebuvo kvalifikuotu darbuotojų. Į miliciją dirbti stojo žmonės, nepasirengę šitam darbui, nemokantys elgtis su ginklu, nežinantys kaip ir kokioje situacijoje jie turėtų pasielgti. Žmonės buvo labai įvairūs: tarnavę rusų kariuomenėje, vokiečių žandarmerijoje arba niekur jokio karinio apmokymo neišėje miesto gyventojai ir apsukresni kaimų vyrai. Pradžioje vadovavo gydytojai, advokatai, vaistininkai, net kai kur kunigai. Buvo labai įvairi apranga, kartais užteko tik balto raiščio ant rankovės, Įvairūs ginklai – šautuvai, pistoletai, kardai, susrasti kas kur kaip išmanė. Sunku buvo ir dėl lietuvių kalbos. Vėliau viskas gerėjo: buvo priiminėjami sąžiningi, rimti žmonės, atitarnavę kariuomenėje ar specialiai apmokomi; priimant keliami tam tikri amžiaus, ūgio bei išsilavinimo reikalavimai. Policijos darbui suvienodinti pastoviai veikė policijos mokyklos, kurių viena 1922 – 1940 metais veikė Kaune, kita nuo 1923 – Rokiškyje (panaikinta 1936 m.). Veikė ir specialūs kursai: apskrities policijos vadų, nuovadų viršininkų, saugumo, kriminalinės, pasienio rajonų policijos vadų. Mokė žymūs to meto teisininkai, universiteto profesoriai, karininkai, gydytojai ir kt. 1919 metais buvo nustatyta pirmoji vieningo pavyzdžio milicijos uniforma. Ji nebuvo detaliai reglamentuota. Skiriamieji pareiginiai ženklai – žali trikampiai – buvo siuvami ant apykaklės, kepurių apvadai – skirtingų spalvų. Tokia uniforma buvo dėvima iki 1923 metų. Lietuvos policija buvo tvarkoma karinės drausmės pagrindais; jokiom politinėm organizacijom, partijom nepriklausė. Tarnybiniai reikalavimai buvo dideli ir griežti. 1918 – 1920 m. laikotarpiu Lietuvoje buvo sukurtos 2 milicijos (policijos) rūšys – viešoji ir kriminalinė. Viešoji policija buvo pavaldi Piliečių apsaugos ( nuo 1935 m.- Policijos) departamentui. Ji buvo pati gausiausia. Pagrindinės veiklos kryptys buvo šios: valstybės nustatytos bei visuomeninės tvarkos, valstybės iždo, piliečių turto, viešosios dorovės apsauga; ginklų įsigijimo ir saugojimo, sanitarijos, viešbučių priešgaisrinės apsaugos, trobesių statybos …ir kitų taisyklių įgyvendinimo bei laikymosi kontrolė; asmenų vengiančių atlikti karinę tarnybą, persekiojmas; mokesčių išieškojimas ir suimtųjų siuntimas.Kriminalinės milicijos susikūrimo Lietuvoje data galima laikyti 1919 metų sausio 20 d., kai Kaune buvo įsteigtos milicijos viršininko padėjėjo kriminalinėje srityje pareigos. Kriminalinė milicija atliko šiuos uždavinius: nusikaltėlių aiškinimas, nusikaltėlių paieška ir sulaikymas, kvota. Šios abi milicijos rūšys glaudžiai bendradarbiavo tarpusavyje. 1920 m. gegužės 14 d. buvo priimtas “Milicijos įstatymas”, kuris juridiškai įteisino milicijos susikūrimą Lietuvoje ir reglamentavo jos veiklą. Jame buvo juridiškai įteisintos tokios nuostatos, kad milicija išlaikoma valstybės lėšomis, ji yra centralizuota struktūra kaip vidaus reikalų sistemos sudėtinė dalis, milicija tvarkoma drausmės pagrindais, rengiama vieninga uniforma ir apginkluojama centralizuotai. Vėlesniais metais Lietuvoje buvo sukurtos dar kelios milicijos (policijos) rūšys: politinė (saugumo), pasienio, geležinkelių, vandens kelių, jūros apsaugos ir privatinė policija. Lietuvos policija savo globėjais buvo pasirinkus Angelus Sargus. Jų šventė spalio 2 d. policijos pradėta viešai švęsti 1924 metais. Lietuvos policija turėjo ir savo šūkį: TVARKA IR TEISĖTUMAS – VALSTYBĖS PAGRINDAS. Lietuvos policija buvo kelių rūšių, bet visų buvo bendras tikslas ir tas pats. Skirtumas buvo matomas tik uniformoje.2. Lietuvos policija 1940 – 1945 ir pokario metaisLietuvos valstybės panaikinimas ir jos įjungimas į Tarybų Sąjungos sudėtį 1940 metais sąlygojo visų buvusių valstybinių organų bei institucijų, tarp jų ir policijos, likvidavimą. TSRS spaudimu sudaryta Lietuvos vyriausybė pakeitė tik Lietuvos policijos vadovybės viršūnę centre ir apskrityse, sukeitinėjo policijos vadus, o žemesniojo rango policijos pareigūnų veikloje esminių pakitimų neivyko. 1940 m. liepos mėn. sukūrus liaudies miliciją, iki rugsėjo mėn. antros pusės Lietuvoje lygiagrečiai veikė dvi teisėtvarką vykdančios organizacinės struktūros – policija (nuo 1940 m. liepos 29 d. – milicija) ir liaudies milicija (nuo 1940 m. liepos 29 d. – pagalbinė milicija). Pastarosios darbas ir funkcijos nuolat didėjo ir plėtėsi, o pirmosios – siaurėjo. Po Lietuvos valstybės panaikinimo, įjungus ją į TSRS sudėtį, nuo 1940 m. rugsėjo 17 d. prasidėjo staigus Lietuvos policijos ( milicijos) pakeitimas pagal TSRS modelį sukurta darbininkų ir valstiečių milicija, o atleistoji iš darbo Lietuvos policija ( milicija) buvo priskirta prie vadinamųjų liaudies priešų ir ruošiamas jos fizinis likvidavimas, ištrėmimas. Vokiečių okupacijos metais (1941 – 1944) Lietuvos Laikinajai Vyriausybei paraginus policijos tarnautojus sugrįžti į ankstesnes savo darbo vietas, apie 3 tūkst. (beveik 40% ) nepriklausomos Lietuvos laikų policininkų vėl pradėjo dirbti policijoje. Policininkams buvo palikta teisė vilkėti senas uniformas, bet jie privalėjo ryšėti vokiečių antspauduotus nustatytos formos raiščius. Lietuvių policijos veikla karo metu vertinama teigiamai. Ilgą laiką ji sugebėjo krašte palaikyti tvarką ir ramybę. Lietuvai buvo naudingiau turėti savo, o ne vokiečių policiją. Nors vokiečių valdžia vertė lietuvių policiją vykdyti okupacinės valdžios užduotis (gaudyti žmones, siunčiamus darbams į Vokietiją ir į kariuomenę, rinkti duokles ir t.t.), tačiau dažnas lietuvių policininkas įspėdavo krašto gyventojus apie vokiečių organizuojamas akcjias, ir jie tam pasiruošdavo. Žinoma, buvo ir aklai atsidavusių vokiečiams policininkų. Vis dėlto tai, kad buvo ir lietuvių policija, sušvelnino okupacinės valdžios spaudimą krašto gyventojams. TSRS kariuomenei 1944 – 1945 metais vėl okupavus Lietuvą, buvo grąžintos tarybų valdžios ir valdymo struktūros. Milicijos organizacija ir veiklos kryptys buvo beveik tos pačios kaip ir prieš karą, tačiau represinis jos pobūdis buvo ypač ryškus. Vidaus reikalų ministerija Lietuvoje buvo tarsi TSRS vidaus reikalų ministerijos lietuviškas filialas, nes nurodymai, finansavimas, materialinis ir techninis aprūpinimas buvo gaunami iš centro – Maskvos. Pokario metais norinčių dirbti LTSR milicijoje buvo labai sunku rasti. Daug darbuotojų atvyko iš Rusijos, ypač iš Saratovo milicijos mokyklos. Pagrindinės veiklos kryptys – viešosios tvarkos apsauga, kova su nusikaltimais, tarybų valdžios nurodymų vykdymas, pasipriešinimo tarybų valdžiai slopinimas ir kt. Taigi, milicija Lietuvoje buvo atkurta kaip TSRS represinio aparato dalis, reglamentuojama ir formuojama TSRS VRLK bei vykdanti okupacinės valdžios reikalavimus.3. Lietuvos policijos atkūrimas 1990 – 1991 metais1990 kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo atkurta ir valstybės policija. Pati milicijos pertvarkymo idėja Lietuvoje brendo dar gerokai iki Nepriklausomybės atkūrimo. Ją atkūrus buvo priimtas “Lietuvos Respublikos policijos įstatymas”, kiti norminiai dokumentai ir nuo 1990 m. gruodžio 11 d. prasidėjo Lietuvos milicijos reorganizavimo į policiją procesas. Jis buvo nutrauktas dėl 1991 m. sausio 11 – 13 tragiškų įvykių. Savo pareigą Lietuvai policija atliko garbingai. Daug policijos, vidaus reikalų organų darbuotojų už nuopelnus ginant Lietuvos Nepriklausomybę buvo apdovanoti Sausio 13-osios medaliu. Po sausio įvykių netrukus vėl buvo atnaujintas reorganizavimo darbas, kuris iki 1991 m. rugsėjo mėn. buvo užbaigtas. Buvo parengti Vyriausybės patvirtinti būtiniausi norminiai dokumentai, nauja Lietuvos policijos pareigūnų uniforma, simbolika, skiriamieji bei pareiginių laipsnių ženklai. Lietuvos policininkais tapo beveik visi buvę milicininkai, atitikę dorovės, profesijos bei sveikatos reikalavimus. Labai svarbia milicijos reorganizavimo į policiją sudėtine dalimi buvo nacionalinių aukštos kvalifikacijos policijos kadrų rengimo problemos išsprendimas. 1990 metų rugsėjo 1 d. savo veiklą pradėjo Lietuvos policijos akademija. Vadovaujantis policijos įstatymo 14 sraipsniu viešojoje policijoje buvo sukurti atskiri savarankiški padaliniai. “Aras” specialiosios paskirties dalinys, kurio pagrindinė paskirtis – įkaitų vadavimas, nesvarbu kur jie būtų. “Aro” kompetencijai priskirtas pavojingų, ginkluotų nusikaltėlių sulaikymas. Taip pat patikima ypač svarbių liudininkų apsauga, jie nukenksmina sprogmenis.II. Policijos sistema, uždaviniai. Jos funkcijosLietuvos Respublikos policija yra teisėtvarką užtikrinanti vykdomoji valstybės valdžios institucija. Ji veikia LR vidaus reikalų sistemoje. Policijos veiklą ir jos organizaciją reglamentuoja LR policijos įstatymas. Lietuvos Respublikos policijos sistemą sudaro:· Policijos departamento vadovaujamos respublikinės ir savivaldybių policijos tarnybos ir struktūriniai padaliniai;(vadovauja generalinis komisaras, kurį skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras)· Pasienio policijos departamento prie VRM padaliniai;(vadovauja vyriausiasis pasienio policijos komisaras, kurį skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras)· Mokesčių departamento prie VRM padaliniai.(vadovauja vyriausias mokesčių policijos komisaras, kurį skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras)Pagrindiniai policijos uždaviniai yra tokie:· nusikaltimų ir kitokių teisės pažeidimų prevencija;· nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas;· viešosios tvarkos, visuomenės rimties ir saugumo, piliečių teisių, laisvių bei turto apsauga;· eismo saugumo priežiūra;· neatidėliotinos pagalbos teikimas gyventojams.Policija gina visus Lietuvos Respublikos piliečius, organizacijas, taip pat visus asmenis, kurie yra LR teritorijoje ir priklauso jos jurisdikcijai nepriklausomai nuo jų pilietybės, tautybės, socialinės padėties, tikybos, pažiūrų. Respublikinė policija. Joje yra:· kriminalinė policija;· transporto policija;· kelių policija;· viešoji policija.Kriminalinė policija užkerta kelią nusikaltimams, veda jų apskaitą, atskleidžia ir tiria jau padarytus nusikaltimus, išaiškina juos padariusus asmenis, atlieka kvotą jos kompetencijai priskirtose bylose. Joje atskiroms funkcijoms ir užduotims vykdyti sudarytos specialios tarnybos: Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba (ONTT), Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba (ENTT), Kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (KNTT), Operatyvinės veiklos tarnyba ir kt. Viešoji policija užtikrina viešąją tvarką renginiuose, teikia reikiamą pagalbą prokuratūrai ir tardymui tiriant nusikaltimus, teismams – nagrinėjant bylas; užtikrina viešąją tvarką įstatymų nustatytais atvejais, valstybės pareigūnams vykdant įstatymo pavestas pareigas; Vyriausybės pavedimu saugo valstybines įstaigas ir kt. svarbius objektus.Transporto policija vykdo kriminalinės ir viešosios policijos funkcijas geležinkelio, oro ir vandens transporto linijose.Kelių policija vykdo automobilių ir kitų transporto priemonių eismo saugumo priežiūrą, tiria kelių eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius, skiria nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus.Savivaldybių policija. Ją sudaro padaliniai, kurie vykdo teisėtvarkos pažeidimų pevenciją, atlieka kvotą įstatymo numatyta tvarka, saugo viešą tvarką ir užtikrina visumenės rimtį bei piliečių, jų interesų ir teisių apsaugą. Šias funkcijas vykdo teritoriniu principu sudaromos savivaldybių policijos nuovados. Pasienio policija. Ją sudaro padaliniai, užtikrinantys valstybės sienų režimą ir atliekantys teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, valstybės sienų sargybą ir priežiūrą bei pagal savo kompetenciją regulioujantys pasienio incidentus. Taip pat užtikrina visuomenės rimtį bei piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Šias funkcijas pasienio policija atlieka pasienio ruože ir tose vietose, kuriose galioja pasienio režimas. Pasienio policija užtikrina valstybės sienų apsaugą ir neliečiamumą, LR valstybės sienos įstatymo ir kitų įstatymų vykdymą, padeda įgyvendinti valstybės migracijos politiką, užtikrina perėjimo per valstybės sieną tvarką ir kt. Mokesčių policija išaiškina ir tiria nusikaltimus bei teisės pažeidimus finansų srityje, atlieka jų prevenciją, vykdo priemones, kurios leidžia išieškoti mokesčius.Įgyvendindama jai pavestus uždavinius, policija vykdo tokias funkcijas:· atlieka nusikaltimų ir kitokių teisės pažeidimų prevenciją;· atskleidžia ir tiria nusikaltimus;· atlieka operatyvinę veiklą;· saugo viešąją tvarką, visuomenės rimtĮ bei saugumą, piliečių teises bei laisves;· atlieka… valstybės sienų apsaugą;· atlieka valstybės finansų apsaugą;· atlieka eismo priežiūrą;· teikia socialinę pagalbą gyventojams;· bendradarbiauja su kitomis policijos tarnybomis.Policijos pareigūnas yra LR pilietis, tarnaujantis policijoje, einantis tam tikras pareigas ir vykdantis policijos funkcijas. Pareigūnas atlikdamas tarnybines pareigas, vadovaujasi tik įstatymais. Jis asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų padarinius. Priėmimo į tarnybą ir atleidimo iš jos tvarką reglamentuoja Policijos įstatymas ir Tarnybos LR vidaus reikalų sistemoje statutas. Taigi, šiandien Lietuvos policija, nors ir orientuota į prieškario policijos tradicijas, turi kiek kitokią struktūrą. Tai vientisa policijos organizacija, kurios jungiamoji ir vadovaujamoji grandis – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Naudota literatūra:
1. P. Kuconis, V. Nekrošius. “Teisėsaugos institucijos”.- V., 20002. “Lemtingi posūkiai Lietuvos policijos istorijoje”.- V., 19933. “Lietuvos policija: [statymų ir tvarkos sargyboje”.- Chicago, 19744. www.policija.lt5. www.vrm.lt