TURINYS
Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………..31. Pirmoji medicinos pagalba…………………………………………………………………………………..42. Apalpimas (sąmonės netekimas)…………………………………………………………………………..43. Kaip padėti apalpusiajam…………………………………………………………………………………….6Išvados……………………………………………………………………………………………………………………7Literatūra………………………………………………………………………………………………………………..8
ĮVADAS
Nelaimingas atsitikimas darbe ar kitoje žmogų supančioje aplinkoje – tai staigus sveikatos pakenkimas, kai pavojingi ar kenksmingi veiksniai sukelia traumą arba taip pakenkia sveikatai, kad žmogus netenka darbingumo bent vienai dienai arba net gi miršta. Organizmo gyvybei palaikyti būtina nuolatinė kraujotaka ir kvėpavimas. Nelaimingo atsitikimo metu sutrikus šioms funkcijos ištinka mirtis. Staigios mirties atveju pradinės stadijos (klinikinė mirtis) pakitimai yra grįžtamieji, todėl skubiai suteikta kvalifikuota pagalba ir pradėtas gaivinimas gali išgelbėti nuo mirties.Dėl nelaimingų atsitikimų darbe Lietuvoje kasmet nukenčia apie 20 tūkstančių žmonių. 1000 dirbančiųjų tenka 3 nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 0,14 mirtini. Nelaimingo atsitikimo liudininkai nemoka teikti pirmosios pagalbos ir greitai organizuoti medicinos pagalbos nukentėjusiam. Organizmo gyvybei palaikyti būtina nuolatinė kraujotaka ir kvėpavimas. Nelaimingo atsitikimo metu sutrikus šioms funkcijos ištinka mirtis. Staigios mirties atveju pradinės stadijos (klinikinė mirtis) pakitimai yra grįžtamieji, todėl skubiai suteikta kvalifikuota pagalba ir pradėtas gaivinimas gali išgelbėti nuo mirties. Dirbantis žmogus niekada nėra saugus. Objektyvūs ir subjektyvūs pavojingi veiksniai veikia dirbantįjį, ir dirbantysis yra traumuojamas, staiga pablogėja jo sveikata, netenka darbingumo ir ištinka staigi mirtis. Toks reiškinys darbų saugos požiūriu suprantamas kaip nelaimingas atsitikimas darbe. Pavojingi ir kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, dėl kurių dirbantysis traumuojamas arba suserga, skirstomi į fizinius ir cheminius, biologinius ir psichofizinius. Veikiant šiems veiksniams, traumos būna labai įvairios – sužeidimai, sumušimai, nudegimai, nušalimai, apsinuodijimai, įkandimai ir t.t. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, ypač jei nelaimingas atsitikimas sunkus ar mirtinas, susidaro ypatinga gamybinė situacija, atskleidžianti bendradarbių ir ypač vadovų kvalifikacines, organizacines, o taip pat ir moralines – psichologines savybes. Aplinkinių elgsena priklauso nuo moralinių – psichologinių savybių bei sugebėjimo teikti pirmąją pagalbą nelaimingo atsitikimo metu.
Viena iš traumų yra apalpimas.Šiame darbe bus pateikta informacija apie tai, ką turi žinoti studentas apie pirmosios pagalbos suteikimą apalpus žmogui.Pirmoji medicinos pagalba
Kas yra pirmoji medicininė pagalba?Pirmoji pagalba tai pirminė nukentėjusiojo priežiūra ar gydymas. Paprasčiausi tikslingi veiksmai ir būdai, kuriais, naudojant turimas medicinos ir kitokias priemones bei medžiagas išsaugoma nukentėjusiojo ar ūmiai susirgusio žmogaus gyvybė, sustabdomi sveikatai žalingi veiksniai. Pirmosios pagalbos veiksmų galima išmokti tik pratybų metu. Pirmąją pagalbą taip pat gali suteikti šalia esantis asmuo arba profesionalus gydytojas. Ši pagalba nukentėjusiajam dažnai būna pati svarbiausia, tačiau vien tik jos gali nepakakti. Tada reikia pasirūpint, kad būtų iškviestas gydytojas ar greitoji pagalba. Pirmosios pagalbos tikslas išsaugoti gyvybę, pasirūpinti,kad nepablogėtų nukentėjusiojo būklė taip pat pagreitinti sveikimą.Teikiančiojo pirmąją pagalbą uždavinys yra išsiaiškinti, kas atsitiko. Pastebėti gresiantį pavojų ir imtis priemonių, kad jo būtų išvengta. Asmuo teikiantis pirmąją pagalbą turi nukentėjusiojo būkle ar trauma (apalpimu) rūpintis ramiai ir sumaniai. Pasirūpinti tolimesne nukentėjusiojo priežiūra, t.y. įsitikinti, kad nukentėjusysis saugiai sugrįš namo, patarti jam pailsėti arba nugabenti į ligoninę.Kiekvienam patartina ir privaloma savo namuose ar darbo įstaigose turėti vaistinėle, kurioje būtu patys reikalingiausi medicininiai medikamentai pirmajai pagalbai suteikti. Jums nereikia jokių ypatingų priemonių, nors pirmosios pagalbos vaistinėlėje visuomet praverčia : tvarsčiai, bintai, pleistrų rinkinys, tamponai pincetas, žirklės plastikiniai veido uždangalai, apsauginis maišas iš plastiko, apsauginis maišas iš folijos, šluostukai žaizdoms valyti, plastikinės vienkartinės pirštinės, antklodė, jodo, amonijako. Apalpimas (sąmonės netekimas)
Alpimas – tai staiga apėmęs didelis silpnumas, kuris gali būti su trumpu sąmonės netekimu. Dažniausiai alpstama laikinai sumažėjus kraujospūdžiui, pvz., staiga pakeitus padėtį, atsistojus iš sėdimos padėties. Alpimą sukelia staigus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas. Paprastai dažniau alpsta nėščios moterys, nusilpę, taip pat labilios, tai yra silpnos nervų sistemos, žmonės. Alpstama ir dėl emocinės įtampos. Alpstama pervargus, ilgai būnant tvankioje patalpoje ir stovint vienoje vietoje, iš baimės pamačius žaizdą, kraują. Apalpimą gali sukelti skausmas arba emocijos, todėl kartais jis dar vadinamas nerviniu šoku. Būdinga tai, kad prieš tai žmogus nusiskundžia galvos svaigimu, pykinimu, temimu akyse ir tik paskui krenta. Dažnai alpdamas žmogus ant žemės nusileidžia lengvai, smarkiai neužsigaudamas. Ramiai pagulėjus, silpnumas praeina.
Jei tirpsta kuri nors kūno dalis, matomas miglotas vaizdas, sutrinka pusiausvyra ir orientacija, sunku kalbėti ar judinti galūnes, o jei staiga apalpsta prieš tai tamsiomis deguto spalvos išmatomis tuštinęsis žmogus, jam gali kraujuoti iš virškinamo trakto, todėl jau būtina skubi medicinos pagalba. Šalia esantis žmogus ne medicinos darbuotojas nebepadės. Tada rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei žmogus praranda sąmonę, būna pablyškęs, šaltomis galūnėmis – jo arterinis ir veninis kraujospūdis sumažėjęs. Kitaip negu šoko ištikto ligonio, apalpusiojo pulso dažnis gali būti nedaug pakitęs. Apalpęs asmuo būna išblyškęs, oda išpilta šaltu prakaitu, kojos, rankos šaltos. Tikrinant pulsą arterijos srityje, dažnai jis jaučiamas silpnas ar neapčiuopiamas, tik kartais retas ar padažnėjęs. Apalpimas trunka 20 – 40 sekundžių, paskui žmogus atgauna sąmonę.Apalpimų priežastis gali būti sutrikusi galvos smegenų kraujotaka, reta ar neritmiška širdies veikla, ją sukelia labai ryški smegenų ischemija ir hipoksija, išprovokuota suretėjąs širdies susitraukimas.Dėl šių veiksnių poveikio laikinai išsenka vazomotorinių centrų veikla, suretėja širdies veikla, atsiranda smegenų hipoksija. Žmogus pajunta silpnumą, šleikštulį, pablykšta, netenka sąmonės ir, jei stovi, parkrinta.Teikiant pirmąją pagalbą apalpusiajam svarbiausia, kad kraujas pasiektų galvos smegenis. Pirmiausia jį reikia paguldyti taip, kad galva būtų žemiau, o kojos pakeltos aukščiau širdies lygio, nes taip pagerėja smegenų kraujo apytaka. Patariama atsegti veržiančius drabužius ties kaklu, krūtine ir liemeniu, vyrams atrišti kaklaraištį. Reikėtų atidaryti langą arba duris, kad būtų daugiau gryno oro bei deguonies, duoti pauostyti amoniako, juo patrinti smilkinius. Galima šaltu vandeniu apšlakstyti veidą. Labai susilpnėjus kvėpavimui, retais atvejais prireikia daryti dirbtinį kvėpavimą.Nukentėjusiajam pradėjus atsigauti, reikėtų jį nuraminti ir padėti pamažu atsisėsti. Tinkamai pasirūpinus apalpusiu žmogumi, jis greitai visiškai atsigauna. Jei po 3 minučių nukentėjusysis neatgauna sąmonės, aplinkiniai turėtų iškviesti greitąją medicinos pagalbą.Svarbiausios apalpimo priežastys yra šios: 1. Psichogeniniai veiksniai. 2. Dėl padidėjusio karotidinio sinuso jautrumo atsiradusi hipotenzija ir bradikardija.3. Ilgas stovėjimas arba staigus atsistojimas. 4. Širdies ligos. 5. Mažas deguonies kiekis atmosferoje. 6. Ilgiau trunkančio kosulio priepuoliai. 7. Hiperventiliacija. 8. Kai kurie vaistai sukelia apalpimą.
Kaip padėti apalpusiajam
Paguldykite apalpusį žmogų horizontaliai (be pagalvės) arba šiek tiek pakėlus kojas. Atverkite langą ar duris. Atsekite apykaklę, atriškite kaklaraištį. Apšlakstykite veidą, kaklą, krūtinę vandeniu. Duokite įkvėpti amoniako, patrinkite smilkinius vata, suvilgyta amoniake. Rankomis patrinkite smilkinius ir krūtinę. Paplokite ligoniui per veidą delnais arba rankšluosčiu, sumirkytu šaltame vandenyje. Pašildykite pėdas termoforu, apklokite. Apžiūrėkite, ar krisdamas žmogus neužsigavo galvos, ar nesusižeidė. Esant galimybei, pamatuokite arterinį spaudimą, jei jis būtų per žemas, skubiai kvieskite Greitąją medicinos pagalbą. Ligoniui atgavus sąmonę, pasiteiraukite apie savijautą (ar neskauda, ar nesilpna, ar nejaučia širdies pertrūkių ir pan.).
IŠVADOS
Mano manymu pirmosios pagalbos žinios yra būtinos kiekvienam asmeniui, nes turimi įgūdžiai arba žinoma informacija kaip pasielgti susidūrus su žmogumi, kuriam reikalinga suteikti pirmąją medicininę pagalbą ir kai turi pasikliauti tik savo turima informacija. Todėl manau, kad kiekvienas turi būti bent susipažinęs su pirmosios pagalbos suteikimo eiga, kad galėtų padėti nukentėjusiam arba netgi sau pačiam. Juk gali būti, kad būtent nuo mūsų veiksmų priklausys ar bus išgelbėta žmogaus gyvybė. Darbo saugumą reglamentuojantys įstatymai, nuostatai bei taisyklės įpareigoja darbų vadovus nedelsiant teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems žmonėms. Darbuotojams skirtose saugumo technikos instrukcijose turi būti įrašytas nurodymas nedelsiant teikti pirmąją pagalbą bendradarbiams bei kitiems nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusiems žmonėms. Dirbantieji turi būti nuosekliai mokomi ir psichologiškai rengiami teikti pirmąją pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui.
Už nesuteikimą būtinos ir neatidėliotinos pagalbos asmeniui, kurio gyvybei gresia pavojus, jeigu tokią pagalbą galima suteikti be pavojaus sau ir kitiems, Lietuvos baudžiamajame kodekse yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.LITERATŪRA
1. http://pirmojipagalba.visiems.lt/2. http://www.sveikas.lt/patarimai3.asp?id=113. http://klubas.autos.lt/index.php?group=vairuotojui&topic=pirmapagalba&src=044. Britų Raudonasis Kryžius „Praktinė pirmoji pagalba“