PIRKIMO – PARDAVIMO SUTARTYS

TurinysĮVADAS 21.PIRKIMO – PARDAVIMO SUTARTIES SAMPRATA 31.1.Pirkimo-pardavimo sutarčių porūšiai 31.2. Pirkimo-pardavimo sutarčių dalykas 31.3.Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos: 32.PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARČIŲ RŪŠYS: 42.1.Pirkimo-pardavimo sutarčių objektas. 52.2. Sutarties objekto kaina. 63. PIRKIMO-PARDAVIMO OBJEKTO APMOKĖJIMO IR ATSISKAITYMO FORMOS. 73.1. Sutarties vykdymo terminai. 73.2.Pirkimo-pardavimo sutarčių terminų nustatymas: 84. PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS. 85. PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES SUDARYMO IR VYKDYMO VIETA. 9IŠVADOS 10LITERATŪROS SĄRAŠAS: 11ĮVADASMano pasirinkta rašto darbo tema-pirkimo-pardavimo sutartys. Mano nuomone, šiandieniniame gyvenime teisiniai dalykai užima svarbią vietą, tačiau ne visi suprantame, kad teisės normų išmanymas ir žinojimas daugiau ar mažiau reikšmingas kiekvienam iš mūsų. Sudaryti įvairias sutartis – natūralus kasdieninio gyvenimo reiškinys. Žmonės sudaro įvairiausias sutartis: darbo, nuomos, panaudos, rangos, reklamos, samdos, paskolos, remonto, materialinės atsakomybės, pirkimo-pardavimo, vežimo, draudimo, bendradarbiavimo, labdaros, užstato, perdavimo, hipotekos, ir t.t. Todėl sutarties institutas nepaprastai svarbus tiek pavieniam asmeniui, tiek visai visuomenei ir valstybei. Sutartis yra visos visuomenės ir valstybės egzistavimo ir funkcionavimo pagrindas. Pirmiausiai sutartis yra kaip teisinė civilinė apyvartos išraiška . Be jos būtų neįmanoma egzistuoti rinkoje, vykdyti prekių ir paslaugų mainų tarp fizinių ir juridinių, tarp valstybių. Sutartis svarbi ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu atžvilgiu. Ji padeda sumažinti įtampą tarp socialinių grupių, derinti skirtingus įvairių asmenų interesus. Sutarčių sudarymo pagrindas yra Lietuvos Respublikos įstatymai, Civilinis kodeksas, kiti šalies tarptautiniai ir norminiai aktai. Sutartiniai ryšiai tarptautinėje rinkoje kaskart tampa įvairesni ir sudėtingesni. Todėl tiesiog privalome domėtis teisinių norminių aktų struktūra, kad galėtume tikslingai sudaryti reikiamas sutartis ir suvokti jų esmę.Šiandieninėje rinkoje kiekvienas kovoja už vietą “po saule“, stengiasi išlikti tiek stambūs, tiek vidutiniai verslai. Be pirkimo-pardavimo sutarčių neįsivaizduoju ekonominių bei asmeninių santykių. Juk kažką pirkdami ar parduodami sudarome sutartis, kurios naudingos tiek vienai, tiek kitai šaliai. Todėl, sudarant sutartis geriau pasidomėti įstatymais ir priimti teisingus sprendimus.

Pirkimo-pardavimo sutartis yra viena iš svarbiausių komercinės veiklos sutarčių. …kokis rušys?………Savo rašto darbe nagrinėsiu šias pirkimo-pardavimo sutarčių sritis: kokios yra pirkimo-pardavimo sutartys, jų rūšys, sąlygos, pirkimo-pardavimo sutarčių objekto apmokėjimo ir atsiskaitymo formos, sutarčių vykdymo terminai, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo vietą bei kitas šioms sutartims būdingas sąlygas.1.Pirkimo – pardavimo sutarties samprata LR CK 6.305 str. 1d. pateikia pirkimo-pardavimo sutarties sąvoką: “Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą)”. [4 skirsnis, p.284]1.1.Pirkimo-pardavimo sutarčių porūšiaiPirkimo-pardavimo sutartys skirstomos į 3 pogrupius:porūšiai???• Vartojimo• Komercines (prekybines)• Viešojo pirkimoTačiau šios sutartys skiriasi pagal subjektą ir sutarties pobūdį, nes kiekvienai sutarčių grupei taikomaos kitokios sutarties sąlygos ir sutarties teisinis rėžimas. 1.2. Pirkimo-pardavimo sutarčių dalykas Pagrindiniai pirkimo-pardavimo sutarties elementai yra pirkimo ir pardavimo dalykas (merx) ir kaina (pretium).Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti iš iš apyvartos neišimti daiktai, vertybiniai popieriai bei kitokie daiktai ir turtinės teisės. Taip pat gali būti prieaugis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai.Kaina turi būti išreikšta tam tiru pinigų kiekiu ir apibrėžta tam tikra pinigine ir kitokia verte.1.3.Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos:1. Pirkimo-pardavimo sutarties objektas;2. Sutarties objekto kaina;3. Pirkimo-pardavimo objekto apmokėjimo ir atsiskaitymo formos;4. Sutarties vykdymo terminai;5. Įsipareigojimai ir sąlygos;Pirkimo-pardavimo sutarties papildomos sąlygos:1. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo vieta;2. Prekių kokybės ir reklamacijos;3. Garantijų apribojimai;4. Dokumentai;5. Nenugalimos jėgos (“force majeure”) sąlygos.

2.Pirkimo-pardavimo sutarčių rūšys:

1. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.350 str. 1d. vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę – kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą.

2. Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.371 str. didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. 3. Viešojo pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.380 str. viešojo pirkimo-pardavimo sutartį valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas perka daiktus ar moka už darbus ar paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti. 4. Energijos pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.383 str. 1d. energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. 5. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.394 str. 1d. pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. 6. Įmonės pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.402 str. 1d. įmonės pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybės teise visą įmonę kaip turtinį kompleksą ar jos esminę dalį, išskyrus teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės perduoti kitiems asmenims, o pirkėjas įsipareigoja tai priimti ir sumokėti kainą.
7. Daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys. Pagal LR CK 6.411 str. 1d. daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. 8. Pirkimas-pardavimas su atpirkimo teise. Pagal LR CK 6.417 str. 1d. pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę. 9. Prekių (turto) pardavimas aukcione. Pagal LR CK 6.419 str. 1d. daiktų pirkimas–pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą. 10…. Teisių pirkimas-pardavimas. Pagal LR CK 6.425 str. teisių pirkimo-pardavimo sutarčiai taikomos šio skyriaus nuostatos tiek, kiek tai neprieštarauja tų teisių prigimčiai ir esmei. 11. Vertybinių popierių ir valiutos pirkimas-pardavimas. Pagal LR CK 6.428 str. vertybinių popierių ir valiutos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ypatumus nustato atskiri įstatymai.2.1.Pirkimo-pardavimo sutarčių objektas.Pirkimo-pardavimo objektui keliama nemaža reikalavimų: tikslus produkto pavadinimas, visi etiketėse reikalingi pažymėjimai, tikslus prekės gamintojo nurodymas, savos šalies ar importinės kilmės nurodymas, kokybės sertifikatas. Jei prekės gamyba pagrįsta rankų darbu ar kitais ypatumais, reikalinga išankstinė technologinė kontrolė, papildomos garantijos ir specialus ženklinimas.Nepaisant keliamų kokybės reikalavimų, produktas gali turėti užslėptų defektų. Nuostoliams dėl to padengti gali būti taikomos įvairios priemonės: garantinis remontas, gaminio pakeitimas nauju, gaminio vertės apmokėjimas ir kt. Pirkimo-pardavimo objektas gali būti realiai egzistuojantis objektas arba daiktas, kuris turi pasirodyti ateityje.Pastaruoju atveju kontraktas gali būti komutatyvus: Pardavimo objektas yra daiktas, už kurį sutarta kaina bus sumokėta tik jį gavus;
 Kontraktas gali priklausyti nuo įvykio.

V. Sūdžius. “Sutartys: principai ir praktika“ 2dalis; p.20 V., 20012.2. Sutarties objekto kaina.Jei didėja pinigų kiekis, didėja kitų mokėjimo priemonių emisija, spartėja cirkuliacija, kyla aukso kaina, didėjantis valstybės biudžeto deficitas sukelia kainų kilimo tendenciją. Ji ypač išryškėja, kai prekių gamyba sulėtėja arba atsilieka nuo pinigų kiekio augimo cirkuliacijos sferoje.Kainas, jų lygį lemiančius veiksnius ir požymius galima sugrupuoti:■ pagal laiką (ilgalaikiai, trumpalaikiai, su pertrūkiais, epizodiniai, sezoniniai);■ pagal poveikio pobūdį (cikliniai, anticikliniai);■ pagal poveikio kryptį (mažinantys, didinantys, stabilizuojantys);■ pagal veikimo ryšį (tiesioginiai, netiesioginiai);■ pagal prekinį požymį (visoms prekėms, atskiroms prekių grupėms ir konkrečioms prekėms). [Sūdžius V. 2 dalis, p.22]Pagal CK 6.313 str. Parduodamo daikto Kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Tais atvejais, kai prkimo-pardavimo sutartyje nei teisiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ir nenurodyta tvarka jai nustatyti ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos sutartyje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja,-nprotingumo kriterijus atitinkanti kaina. Kai kaina nustatoma pagal svorį, ji nhustatoma pagal neto svorį, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Jeigu kainą turi nustatyti viena šalis ir tokiu būdu nustatyta kaina aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, tai nepaisant šalių susitarimų sutarties kaina turi būti pakeista atitinkančia protingumo kriterijus kaina. LR CK 6.198 str. teigia, kad tam tikrais atvejais kainos nustatomos pagal iš anksto nustatytas taisykles:• jei rinkoje ribota konkurencija arba apsirūpinimas žaliavomis, prekėmis, veikia specialūs Vyriausybės potvarkiai;• kaip laikina priemonė ypatingomis aplinkybėmis ar pakilus kainoms.Be to, mokesčių, konkurencijos ir kiti įstatymai veikia taip, kad parduodamų prekių kaina nebūtų mažesnė nei pirktų.

Sutartyje kainos gali būti labai įvairios: tvirtos (fiksuotos), svyruojančios, fiksuojamos vėliau. Jei sutartyje nenustatyta tvirta kaina bei atitinkamos išlaidos, pardavėjas turi teisę didinti suderintas kainas ir išlaidas tiek, kiek prekės kaina, išlaidos, įskaitant ir darbo užmokestį, padidėjo nuo sutarties pasirašymo iki prekių išsiuntimo datos. [2, p. 26-27]3. Pirkimo-pardavimo objekto apmokėjimo ir atsiskaitymo formos.Pagrindinės atsiskaitymo formos: mokėjimas grynaisiais, inkaso, akredityvais, atvira sąskaita, bankinis perdavimas, vekseliais ir čekiais, atsiskaitymas mainais, atsiskaitymas pardavus prekę, apmokėjimas dalimis naudojant kreditą, lizingą, nuomą ir t.t.Pati paprasčiausia prekių apmokėjimo forma – grynaisiais arba lėšų pervedimu į pardavėjo banką tiek prieš pateikiant prekes, tiek jas gavus.Išankstinis prekių apmokėjimas kaip patikima garantija gali būti naudingas ne tik pardavėjui, bet ir pirkėjui. Pirkėjas yra garantuotas, jog prekių kaina nepadidės, jei pardavėjas sulaiko prekę reikalaudamas priemokos, nuostolius dėl netesybų dangia vien pardavėjas.Parduodant prekes į kreditą ir norint apsisaugoti nuo nemokaus pirkėjo, sutartyje gali būti numatyta, jog nuosavybės teisę į prekę pirkėjas įgyja tik visiškai už ją sumokėjęs.Pirkimo-pardavimo objektas gali būti apmokėtas iš karto ar po tam tikro laiko per nustatytą laikotarpį, visiškai ar dalimis. Gali būti sudaroma lizingo sutartis, kai pirkėjui prekė perduodama iš karto mainais už pardavėjo pažadą parduoti prekę pasibaigus lizingo laikotarpiui.Sutartyse gali būti nurodoma, jog po jos pasirašymo pirkėjas įsipareigoja per nustatytą laikotarpį įmokėti 5-10 proc. dydžio avansą nuo sandorio sumos. Papildomai gali būti pasirašytas susitarimas su pardavėjo banku dėl avanso grąžinimo pirkėjui. Sutartyje gali būti numatytas ne avansas, bet piniginis užstatas (rankpinigiai). [V.Sūdžius 2 dalis , p.31-32]3.1. Sutarties vykdymo terminai.
Pagal LR CK 6.181 str. sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Sutartyje turi būti nurodyti prekių pateikimo ar darbų atlikimo terminai: tam tikru laikotarpiu ar kalendorine data. Sutartyje numatytas momentas nurodo, kada pardavėjas privalo perduoti prekę pirkėjui arba jo vardu veikiančiam prekių gavėjui.Jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. LR CK 1.71 str. nustato šias pirkimo-pardavimo sutarties formas: sutartys(sandoriai) sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. O jeigu sutarčiai nėra įstatymo konkrečiai numatytos formos, tai sutartis laikoma sudaryta, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sutartį (konkliudentiniai veiksmai).Pagal LR CK 1.117 str. įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas.3.2.Pirkimo-pardavimo sutarčių terminų nustatymas:Kai prekės teikiamos dalimis, terminai gali būti nustatomi:• nurodant kalendorines datas;• nurodant laikotarpį;• nurodant terminus: nedelsiant (per 1-14 dienų), iš sandėlio skubiai ir t.t.Prekių pristatymo data sutartyje nurodo, kada jos perduodamos pirkėjui (perimama nuosavybės teisė). Prekių perdavimo pirkėjui ar kitam gavėjui momentas yra ypač svarbūs, nes nuo jo pradžios pastarasis įgyja naujas teises ir pareigas, nes neretai pasikeičia ir prekės savininkas.Atsižvelgiant į prekių gavimo tvarką, priėmimo data gali būti:• kai transporto ekspedicinė įmonė priima prekes tolesniam gabenimui;• atitinkamo krovinio priėmimo dokumento data;• krovinio pateikimo į pirkėjo sandėlį data;• krovinio išdavimo iš pardavėjo sandėlio data.Sudarant sutartį visoms jos šalims būtina apsispręsti dėl sutarties ir joje numatytų prievolių vykdymo terminų, jų nurodymo ar nenurodymo. Galima prievolių įvykdymo terminų ir neapibrėžti. Pagal LR CK 6.35 str. sutarties vykdymo terminą gali nustatyti įstatymai, šalių susitarimas ar teismo sprendimas. Iš sutarties atsiradusios abišalės pareigos turi būti įvykdytos tuo pačiu metu, jeigu įstatymo, sutarties ar prievolės esmė nenumato ko kita. [V.Sūdžius 2 dalis , p.32-35]

4. Pirkimo-pardavimo sutarties šalių teisės ir pareigos.

Prekių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos pagal tarptautinius reikalavimus gali būti: esminės, paprastosios, tarpinės.Esminės, arba pagrindinės, sąlygos sudaro sutarties esmę. Bet kokios esminės sąlygos nevykdymas leidžia pirkėjui nepriimti prekių.Paprastosios sąlygos nėra tokios reikšmingos, todėl pirkėjas dėl jų negali atsisakyti prekių, tačiau gali pareikšti pretenzijas ir gauti kompensaciją už skirtumą, susidariusį tarp numatytos sutartyje ir faktinės prekių kokybės ir būklės.Tarpinės sutarties sąlygos yra tokios, kai, iš vienos pusės, jas galima priskirti ar prilyginti esminėms (kai yra rimti pažeidimai ar pasekmės) ir, iš kitos pusės, galima priskirti prie paprastųjų (kai nusižengimo pobūdis nėra toks žalingas). Todėl šalys dėl šių sąlygų nevykdymo ar netinkamo vykdymo gali visiškai nutraukti kontraktą, priešingu atveju – tik atlyginti patirtus nuostolius. Labai svarbi pirkimo-pardavimo kontrakto sąlyga yra nustatyti atsiskaitymo formas. Atsiskaitymo forma gali palengvinti ar apsunkinti prekės pirkimo ir pardavimo procesą, paveikti faktinę pirkimo kainą ir turėti lemiamos įtakos tolesnei komercinei veiklai. [V.Sūdžius 2 dalis, p.35-40]5. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo vieta.Pirkimo-pardavimo vietos gali būti įvairios: parduotuvė, turgavietė, mugė, automobilis, vagonas, laivas, sandėlis, pirkėjo namai ir t.t.Prievolės vykdymo vieta nustatoma sutartyje, įstatyme arba numatoma pagal sandorį.Galima prekyba paštu. Šiam tikslui nustatoma speciali kontrakto forma.Plinta prekyba siūlant prekes telefonu. Čia turi būti numatyta galimybė grąžinti prekes, jei pirkėjas per nustatytą laikotarpį spėjo pakeisti savo apsisprendimą. [V.Sūdžius 2 dalis , p.41-44]Prekių birža yra teisiškai įforminta ir nuolat veikianti prekių didmeninė rinka, turinti nuolatinę vietą, padedanti sudaryti sandorius pagal iš anksto nustatytas taisykles, standartus ir pavyzdžius bei oficialiai kotiruojamas kainas. Pati birža neperka ir neparduoda, ji kaip rinkos infrastruktūros dalis, užtikrina sandorių sudarymą, apskaitą, draudimą, operacijų atlikimo kontrolę, saugumą ir patikimumą.

Aukcionas yra specialiai organizuotas viešas pardavimas (varžytynės), kuris veikia tam tam tikroje prekyvietėje, o prekės išparduodamos iš anksto nurodytu laiku .Taip pat yra aukcionai, skirti antikvariniams, unikaliems, vienetiniams dirbiniams, gaminiams bei kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, kitoms vertybėms parduoti. Aukcionai gali vykti keliais etapais, iš pradžių skirti visiems (vieši), po tam tikros atrankos gali tapti pusiau uždari ar visai uždari, skirti tik specialistams ir tam tikros srities pirkėjams. Išimtys ir apribojimai galios, jei bus įforminti sutartimis arba pirkėjai susipažins su jais pirkdami. Garantijos gali būti apibrėžtos atskiru sutarties punktu arba priedu, raštu “Ribota garantija”.Ši garantija suteikiama vietoj visų kitų garantijų ir draudimų, pateiktų kieno nors prašymu, ar praktiškai įteisintais kokybės, pritaikymo, tinkamumo prekybai ir kitais atžvilgiais.Galima pardavimo be garantijos įforminimo tvarka. [V.Sūdžius 2 dalis , p.51-52]

Išvados

Trumpai apžvelgusi pirkimo-pardavimo sutartis galiu teigti, kad jos yra vienos iš labiausiai paplitusių iš visų esmų sutarčių. Pirkimo-pardavimo sutarti reglamentuoja CK Viešojo pirkimo-pardavimo įstatymai ir kiti aktai .Pirkimo-pardavimo sutartyse svarbu nurodyti: pirkimo-pardavimo objektą, kainą ir mokėjimo sąlygas, įsipareigojimo vykdymo terminus, sutarties šalių teises ir pareigas, šalių atsakomybę, šalių juridinius adresus bei papildomas sąlygas. Pagal teisių ir įsipareigojimų pasiskirstymą sutartys gali būti: vienašalės, kai viena iš šalių turi teises, o kita tik pareiga ; dvišalės, kai teisės ir pareigos numatytos abiem šalims.Sutartys taip pat skirstomos į :• konsensualines, kurios pradeda galioti nuo jų sudarymo, tai yra nuo šalių susitarimo momento. Tokioms sutartims ir priklauso pirkimo-pardavimo sutartys.• realines.Pirkimo-pardavimo sutartys, kaip ir daugelis kitų sutarčių gali būti sudaromos raštu (paprastosios ir notarinės), žodžiu arba šalių veiksmais.Pirkimo-pardavimo sutartys šiandieniniame verslo pasaulyje vienos iš populiariausių sutarčių rūšių. Studijuodama prekybos vadybą ateityje tikrai susidursiu su šiomis sutartimis, todėl manau, kad įgytos žinios tikrai pravers.

Literatūros sąrašas:

1. Vytautas Sūdžius. Sutartys: principai ir praktika, 3 leidinys V., 20012. Albrechtas J. Komercinių kontraktų sudarymas ir vykdymas. Ekonomikos valdymo centras. V., 19963. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (patvirtintas 2001 10 05 įstatymu Nr. VIII-1864)4. I.Nekrošius ,V.Nekrošius. S.Vėlyvis – Romėnų teisė 5. http://www.lda.lt/export/buy.guide.convencion.html 6. www.google.lt

PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIS Nr._______________ m. ______________ mėn. ______ d., _________ (vieta)

UAB “______________”, įmonės kodas ________________, atstovaujama veikiančio pagal įstatus direktoriaus _____________________, (toliau – Pardavėjas), iš vienos pusės, ir UAB “_____________”, įmonės kodas ________________, atstovaujama veikiančio pagal įg…aliojimą Nr. ____, išduotą ______ m. ___________ mėn. ______ d. _____(kieno)__________________, (toliau – Pirkėjas), iš kitos pusės, sudarė šią sutartį. Toliau sutartyje abi šalys bendrai vadinamos Šalimis.

1. SUTARTIES OBJEKTAS IR DALYKAS1.1. Šia sutartimi Pardavėjas įsipareigoja perduoti jam nuosavybės teise priklausančias sutarties 1.2. punkte numatytas prekes Pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka.1.2. Parduodamų prekių pavadinimas, asortimentas, kiekybė, techninės charakteristikos ir kokybė nurodytos sutarties priede Nr.1.

2. ŠALIŲ TESĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI2.1. Pardavėjas įsipareigoja:2.1.1. perduoti prekes Pirkėjo nuosavybėn šios sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka;2.1.2. saugoti prekes ir neleisti joms pablogėti iki prekių perdavimo Pirkėjui.2.2. Pardavėjas turi teisę:2.2.1. reikalauti, kad Pirkėjas priimtų prekes ir sumokėtų šioje sutartyje nustatytą kainą;2.2.2. reikalauti, kad Pirkėjas atlygintų nuostolius, padarytus prekių priėmimo uždelsimu;2.2.3. atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu Pirkėjas, pažeisdamas sutartį, atsisako priimti prekes arba sumokėti už jas nustatytą kainą.2.3. Pirkėjas įsipareigoja:2.3.1. priimti nupirktas prekes;2.3.2. sumokėti už jas nustatytą kainą sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka.2.4. Pirkėjas turi teisę:2.4.1. reikalauti perduoti jam perkamas prekes;2.4.2. reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu;2.4.3. atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu Pardavėjas, pažeisdamas sutartį, neperduoda Pirkėjui prekių.

2. SUTARTIES KAINA2.1. Parduodamų prekių kaina (sutarties kaina) yra _________________________________ Lt (____________________________________ litų _______ centų).2.2. Sutarties kaina apskaičiuota remiantis sutarties priede Nr. 2 (nurodomas kainynas, katalogas, kalkuliacija ir pan.) nustatytomis prekių kainomis. Prekių kaina skaičiuojama už (nurodomas prekės vienetas, konkretus svorio vienetas, pakuočių skaičius ir pan.).2.3. Prekių kaina apima jų įpakavimą, ženklinimą, saugojimą Pardavėjo sandėlyje iki šioje sutartyje numatytos prekių išsiuntimo Pirkėjui datos. Prekių kaina taip pat apima jų transportavimo išlaidas iki prekių pristatymo Pirkėjui datos. Nuo šios sutarties 5.1. punkte numatytos prekių priėmimo datos visos tolesnės jų transportavimo išlaidos tenka Pirkėjui.2.4. Prekių kainos gali būti keičiamos atskiru raštišku sutarties Šalių susitarimu.

3. PREKIŲ TIEKIMO TERMINAI IR TVARKA3.1. Sutarties priede Nr. 1 nurodytos prekės turi būti patiektos (pateikiamas grafikas, numatomi galutiniai ar tarpiniai terminai, per tam tikrą terminą po Pirkėjo pareikalavimo sutartyje numatytomis ryšio priemonėmis ir pan., taip pat konkretizuojamas pateikiamų prekių kiekis).3.2. Prekių paskirties vieta _______________________.3.3. Per ________ dienas nuo prekių išsiuntimo, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip _______ dienos iki prekių pristatymo paskirties vietoje, Pardavėjas praneša Pirkėjui apie prekių išsiuntimo datą, kiekį, skaičių ar svorį, transporto priemonės pavadinimą ir apibūdinimą, tikslų prekių pristatymo paskirties vietoje laiką. 3.4. Pardavėjas perduoda prekes paskirties vietoje Pirkėjo įgaliotam asmeniui, pateikusiam jo įgalinimus patvirtinantį dokumentą.

4. PREKIŲ KOKYBĖ4.1.Prekių kokybė turi atitikti šios sutarties priede Nr. 3 numatytus reikalavimus ir norminių dokumentų (standartų, techninių sąlygų, etalonų, pavyzdžių ir kt.) reikalavimus, išskyrus tas prekes, kurioms norminių dokumentų nereikia.4.2.Laikoma, kad prekės neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų prekių kiekis, dydis ar svoris neatitinka šios sutarties sąlygų arba perduotos kitos rūši…es, negu numatyta sutartyje, prekės.

5. PREKIŲ PRĖMIMAS5.1.Prekių priėmimas vykdomas jų pristatymo 3.2. punkte nurodytoje prekių paskirties vietoje ne vėliau kaip per ____ dienų nuo jų pristatymo. Prekės, kurioms nustatytas garantinis laikas, turi būti priimamos nesibaigus nustatytam garantiniam laikui.

5.2.Prekių priėmimas yra Pirkėjo atliekamas jų kiekio ir kokybės bei komplektiškumo patikrinimas.5.3.Priimant prekes, gali dalyvauti abiejų Šalių atstovai.5.4.Prekių priėmimo rezultatai įforminami prekių priėmimo aktu, kuris surašomas tą pačią dieną, kai baigiamas priėmimas. Prekių priėmimo akte turi būti aptarti Pirkėjo nustatyti prekių defektai.5.5.Nustatęs, kad gautų prekių kokybė ar komplektiškumas neatitinka sutarties, normatyvinių dokumentų (standartų, techninių sąlygų ir kt.) bei lydinčiųjų dokumentų reikalavimų, ar prekių kiekis neatitinka nurodyto pirminiuose juridinę galią turinčiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, pirkėjas Privalo sustabdyti prekių ir įrengimų priėmimą, surašyti aktą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti apie tai raštu Pardavėjui. Atsižvelgiant į laiką, kurio reikia Pardavėjui atvykti, pranešime nurodoma tolesnio prekių kokybės ar kiekio tikrinimo data.5.6.Pardavėjas, gavęs pranešimą, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu atsakyti Pirkėjui. Pirkėjas gali tęsti prekių priėmimą vienašališkai, be Pardavėjo ar jo įgalioto atstovo, jeigu yra rašytinis Pardavėjo sutikimas. Negavęs atsakymo į savo pranešimą ir nurodytu laiku nesulaukęs Pardavėjo ar jo įgalioto atstovo, Pirkėjas savo nuožiūra turi kviestis prekių ekspertizę atliekančios institucijos ekspertą, kad jis įvertintų prekių kokybę.5.7.Jeigu prekių priėmimo metu tarp Šalių kyla ginčų nustatant prekių kokybės neatitikimo ar kiekio trūkumo priežastis, bet kurios iš Šalių nuožiūra kviečiamas aukščiau nurodytos institucijos atstovas.5.8.Nustatęs gautų prekių kokybės neatitikimų, Pirkėjas savo nuožiūra turi teisę reikalauti iš Pardavėjo:5.8.1. kad būtų atitinkamai sumažinta prekių kaina;5.8.2. kad prekės būtų pakeistos tinkamos kokybės prekėmis;5.8.3. kad Pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų trūkumus arba atlygintų Pirkėjo išlaidas jiems pašalinti, jei trūkumus galima pašalinti;
5.8.4. grąžinti sumokėtus pinigus ir nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės prekių pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.5.9.Nustatęs gautų prekių komplektiškumo neatitikimų, Pirkėjas savo nuožiūra turi teisę reikalauti iš Pardavėjo:5.9.1. kad būtų atitinkamai sumažinta prekių kaina;5.9.2. kad Pardavėjas per protingą terminą sukomplektuotų prekes;5.9.3. grąžinti sumokėtus pinigus ir nutraukti sutartį, kai nekomplektiškų prekių pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

6. APMOKĖJIMO SĄLYGOS6.1. Apmokėjimas už pristatytas (išsiųstas, pateiktas) prekes atliekamas iš anksto, per _____ dienas nuo jų pristatymo (priėmimo) dienos, inkaso ar akredityvo būdu ir pan.6.2. Laiku neapmokėjęs už prekes, Pirkėjas įsipareigoja mokėti Pardavėjui 0,2 % dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną.

7.SUTARTIES GALIOJIMO TERMINAS IR JOS NUTRAUKIMO TVARKA7.1. Sutartis galioja iki _______ m. ___________________ mėn. ______ d.7.2. Nei vienai iš Šalių nepranešus kitai Šaliai apie sutarties pasibaigimą likus ne mažiau kaip _______ dienų iki jos galiojimo termino pabaigos, laikoma, kad sutartis pratęsta neribotam terminui.7.3. Kiekviena iš Šalių, pilnai atsiskaičiusi pagal šią sutartį su kita šalimi, turi teisę nutraukti sutartį pranešusi apie tai kitai Šaliai prieš ___________ mėnesius iki jos nutraukimo. 7.4. Nutraukiant sutartį dėl kitos sutarties Šalies kaltės, 7.3. punkte numatyto pranešimo terminas netaikomas. Šiuo sutarties nutraukimo atveju Šalys atlieka viena kitai pagal …šią sutartį joms priklausančius mokėjimus. Kalta dėl sutarties nutraukimo Šalis taip pat atlygina kitai Šaliai dėl to atsiradusius nuostolius.

8. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖS SĄLYGOS8.1.Šalis, neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų arba įvykdžiusi juos netinkamai, atsako turtu, tik esant kaltei (tyčiai arba neatsargumui). 8.2.Įvykus nepaprastoms aplinkybėms (force majeure), kurių negalima nei numatyti, nei išvengti, sutarties Šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą arba netinkamą vykdymą, laikantis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 (VŽ 19960719 Nr.68).

8.3.Šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie force majeure aplinkybę bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai Šaliai apie susidariusią situaciją. Būtina pranešti ir tuomet, kai išnyksta pagrindas nevykdyti įsipareigojimų. Pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsiranda nuo kliūties atsiradimo momento arba, jeigu apie ją laiku pranešta, nuo pranešimo momento. Laiku nepranešusi įsipareigojimų nevykdanti Šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingu atveju būtų išvengta, atlyginimą.

9.BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 9.1.Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visų sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš šios sutarties, įvykdymo.9.2.Sutartis gali būti pakeista ar papildyta atskiru raštišku Šalių susitarimu.9.3.Visi rašytiniai pranešimai, vienos iš šalių skirti kitai šaliai, laikomi atlikti tinkamu būdu, jei buvo adresuoti šios sutarties 10 straipsnyje nurodytais adresais. Nepranešusi apie adreso pasikeitimą Šalis, atsako kitai Šaliai už visus su nepranešimu susijusius nuostolius.9.4.Visi ginčai, kylantys iš šios sutarties, sprendžiami Šalių susitarimu. Nepavykus susitarti, ginčo sprendimas bet kurios iš Šalių iniciatyva gali būti perduotas spręsti Lietuvos Respublikos teismui, taikant Lietuvos Respublikos teisę. 9.5.Sutartis sudaryta dviem vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną kiekvienai Šaliai.9.6.Sutarties priedai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 yra neatskiriama šios sutarties dalis.

10. JURIDINIAI ŠALIŲ ADRESAI IR PARAŠAI10.1. Pardavėjas 10.2. Pirkėjas