Įvadas
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.
Sutartys gali būti dvišalės ir vienašalės; atlygtinės ir neatlygtinės; konsensualinės ir realinės; vienkartinio įvykdymo sutartys ir tęstinio vykdymo sutartys; vartojimo sutartys ir kitos. Pagal sudarymo būdą sutartys skirstomos į abipusėmis derybomis sudaromas sutartis ir prisijungiant sudaromas sutartis.
Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.
Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.
Sutarties sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita.
Pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima indentifikuoti jį siuntusios šalies parašą.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti pirkimo-pardavimo sutartį.
Siekiant iškelto tikslo reikia atlikti tokius uždavinius:
1) išnagrinėti sutarties objektą;
2) išanalizuoti prekių pardavimo bei mokėjimo sąlygas;
I. sutarties objektas
Kaip jau minėjau, šiame darbe yra analizuojama pirkimo-pardavimo sutratis, šia sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise. Sutarties objektas yra dovanų pakavimo reikmenys.
CK 6.305 str. numato, kad pirkėjas pirkdamas daiktą įsipareigoja priimdamas iš pardavėjo daiktą sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Šis punktas yra įtrauktas nagrinėjamoje pirkimo-pardavimo sutartyje. II.
Prekių pardavimo sąlygos ir šalių pareigos
Kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios. Tad laikoma, kad šalys turėjo omeny kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje yra įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, atitinkančią protingumo kriterijaus kainą.
Sutartyje nurodyta, kad pagrindinis dokumentas, kuriuo remiamiasi apmokant už prekes yra sąskaita-faktūra. Šioje sutartyje nėra nustatytas terminas pagal, kurį pardavėjas turi pristatyti pirkėjui prekes (yra paminėta, kad pagal iš anksto suderintą asortimentą ir kiekį). Tad remiantis CK 6.319 str. daiktai turėtų būti perduotu per protingą terminą po sutarties sudarymo.
Sutartyje yra nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja sutarties galiojimo metu nemokamai suteikti pirkėjui papildomą įrangą (lentynas, stovus ir kt.). Taip pat, kad pirkėjas įsipareigoja šią įrangą naudoti tik pardavėjo teikiamoms prekėms pardavinėti. Tačiau nėra numatyti, kas apmokės nuostolius, susidariusius dėl netyčinės žalos atsiradimo (pvz. sulūžus lentynoms, stovams ir kt. atvejais). Todėl pagal CK 6.320 str. daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą.
Iii. mokėjimai ir atsiskaitymai
Vienas iš svarbiausių sutarties sąlygų yra mokėjimai ir atsiskaitymai. CK 6.344 str. reikalauja, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje nustatytus terminus. Nagrinėjamoje sutartyje yra numatyta, kad pirkėjas atsiskaito su pardavėju ne vėliau kaip per 30
kalendorinių dienų nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Taip pat yra nurodytos sąlygos kada laikoma, kad pardavėjas gavo apmokėjimą. T.y.
mokėjimų datomis laikomos pardavėjo kasos pajamų orderio išrašymo arba pagal mokėjimų paedimus pervestų į pardavėjo sąskaitą sumų įskaitymo į šią sąskaitą datos.
Sutartyje yra nurodyta, kad pardavėjas pirkėjui taiko prekybinę nuolaidą, tačiau nėra nustatytos sąlygos, kurioms atsiradus nuolaida bus taikoma.
Iv. šalių atsakomybė
Sutarstis teigia, kad kiekviena iš šalių pilnai atsako už savo įsiapreigojimų įvykdymą ir privalo apmokėti kitai šaliai visus tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl jos kaltės.
CK 6.344 str. sako, kad už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas rpivalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo šalių sutarto termino. Nagrinėjamos sutarties terminas, kuriam pasibaigus yra nesumokėta už prekes ir po to skaičiuojami delspinigiai, – 30 kalendorinių dienų.
Tuomet pirkėjas moka 0,02 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną.
V. ginčų sprendimo tvarka ir kitos sąlygos
Kaip ir reikalauja CK, sutartyje yra nurodyta, kad visi ginčia, susiję su šia sutartimi, sprendžiami derybų keliu tarp šalių, neišsprendus ginčų derybų keliu galutinai jie sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.
Ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir patvirtinimo antspaudais momento. Taip pat yra numatytas jos galiojimo terminas.
Šiame rašytiniame sandoryje yra nurodyta, kad sutartis laikoma kasmet pratęsta vienerių metų laikotarpiui, jeigu šalys prieš vieną mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos nepareikš noro ją nutraukti.
Nagrinėjamoje sutartyje yra nurodyta, kad ją galima nutraukti ir vienašališkai. Šiuo atveju šalys prieš 30 dienų privalo raštu pranešti viena kitai apie ketinimą nutruakti sutartį.
Kaip ir reikalauja CK, taip ir šiame sandoryje yra numatyta, kad nė viena iš šalių neturi teisės perduoti trečiajam asmeniui savo įsipareigojimų vykdymo be kitos šalies raštiško sutikimo.
Sutartyje yra nurodyta, kad grąžintos gali būti tik kokybiškos prekės. Pardavėjas nepriima pretenzijų dėl grąžinamų prekių jeigu yra pažeista jų prekinė išvaizda. Tačiau nėra parašyta apie reikalavimus apie prekių kokybei, kuomet paradvėjas prekes pristato pirkėjui. Nes pagal CK
6.327 str. parduodamų prekių kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas atitikimas paaiškėja vėliau. Tame pat 6.327 str. taip pat teigiama, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neattinka.
Sutartyje nėra nurodyta kada pirkėjas turi teisę patikrinti daiktų kokybę. Tad pagal 6.328 str. pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka pritingumo kriterijus. Daiktų patikrinimo išlaidos tenka pirkėjui. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patikrinimo išlaidas, jei patikrinimo metu nustatyta, kad daiktas neatitinka jam keliamų reikalavimų
(CK 6.328 str. skirsnis).
Vi. reklaminė-ekspozicinė medžiaga
Papildomų susitarimu pirkėjas suteikia pardavėjui vietą reklaminiam – ekspoziciniam stendui, kuris naudojamas tik paradvėjo prekių pasiūlytam asortimentui eksponuoti. Pirkėjas materialiai atsako už reklaminio – ekspozicinio stendo išsaugojimą ir įsipareigoja padengti pardavėjo nuostolius, atsiradusius dėl jo turto netekimo.
Vii. sutarties vykdymas
Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Jos neturi pažeidinėti ir nevykdyti įvairių nurodymų esančių sutartyje. Visų pirma, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.
Sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant. Be to, iki sutarties pasirašymo praneša kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje. Šalys vykdo sutartį sąžiningai dar tada, kai viena šalis pasiūlo kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją. Taigi vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.
Pagaliau jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.
Šalys sutartį privalo įvykdyti tuo pačiu metu, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis nelemia jos prigimtis ar aplinkybės.
Išvados
1. Pirkimo – pradavimo sutarties praktinė reikšmė pasireiškia tuo, kad pagal ją perkamo – parduodamo daikto teisė iš pardavėjo pereina pirkėjui.
2. Pirkėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento.
3. Pagrindinės pirkėjo pareigos yra priimti nupirktą daiktą ir sumokėti už jį sutartą pinigų sumą.
4. Už pavėlavimą sumokėti kainą, pirkėjas privalo sumokėti palūkanas.
5. Pirkimo – pardavimo sutarties turinį sudaro tos sąlygos, dėl kurių pirkėjas ir pardavėjas susitaria.
6. Parduodamas daiktas turi atitikti tos rūšies daiktų standartą.
7. Pirkimo – pardavimo sutartes forma atitinka bendrus sandorio formos reikalavimus.
Literatūra
Specialioji:
1.MIKELĖNAS V., Sutarčių teisė: bendrieji sutarčių teisės klausimai. Vilnius, 1996.
2. Pavyzdinės sutartys. Vilnius, 2001.
Norminė
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1999.
2. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas. Vilnius, 2001.