Pensiju Sistemos Reforma Lietuvoje Iki 2003 Metu

KLAIPĖDOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJOS
VILNIAUS FILIALAS

STUDIJŲ PROGRAMA TEISĖ
IIT GR. STUDENTAS ČESLOVAS ZINKEVIČIUS

PENSIJŲ SISTEMOS REFORMA LIETUVOE IKI 2003 METŲ

REFERATAS

VADOVĖ
IRUTĖ OSIČNIENĖ
2005-.-.

VILNIUS 2005
TURINYS
1.

2.ĮVADAS 3
3.PENSIJŲ SISTEMOS REFORMA LIETUVOJE 4
4.PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 4
5.PENSIJŲ SISTEMOS REFORMAVIMO PRIELAIDOS 5
6.FINANSINĖS PENSIJŲ SISTEMOS REFORMAVIMO PRIELAIDOS 7
7.SIŪLITOS PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS KRYPTYS 9
8.LITERATŪROS SĄRAŠAS 15

2. ĮVADAS

Socialinė apsauga yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Jos pagrindą sudaro Valstybinio socialinio draudimo sistema, užtikrinanti apdraustiems šalies gyventojams pajamas senatvės, ligos, invalidumo, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe atvejais.

Pensinis draudimas – svarbiausia ir reikšmingiausia Lietuvos socialinio draudimo dalis.

Pensinis draudimas apima beveik visus šalies gyventojus: viieni moka socialinio draudimo įmokas busimai pensijai, kiti gauna pensijas. Suteikdamas žmonėms socialinį saugumą senatvėje, invalidumo bei našlystės atvejais, pensinis draudimas yra svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime.

Tačiau problema yra ta, kad pensijos dydis toks menkas, kad jo neužtenka užtikrinti minimalius poreikius. Vidutinis pensijos dydis 2001 m. buvo 317,61 Lt. Jis sudarė 42 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kai tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse pajamų atkūrimo koeficientas siekė apie 60-70 proc.

Mažą pensijų dydį sąlygoja daug veiksnių: prasta šalies ekonominė situacija, nepalanki demografinė situacija (visuomenės senėjimas), didelis nedarbas ir t..t.

Lietuvoje pensijų sistema buvo reformuota 1994-1995 metais, kai po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo pradėjo veikti pirmieji Lietuvos Respublikos pensijų įstatymai. Tuo metu buvo sukurta pensijų sistema, paremta einamųjų įmokų bei išmokų, kartų solidarumo principais. Vykdomos pensijų reformos principai padėjo išspręsti aktualiausias to

o meto problemas, todėl 1995-1998 metais pensijų sistema pakankamai gerai funkcionavo, nuolat buvo didinamos pensijos.

Tačiau nuo 1998 m. išryškėjo šios sistemos trūkumas – pasireiškiantis finansiniu nepajėgumu išmokėti pensijas, kurį lėmė Lietuvos ekonominės bei demografinės problemos.

Norint užtikrinti pensijų išmokėjimą esantiems ir būsimiems pensininkams būtina reformuoti pensijų sistemą taip, kad padidėtų finansiniai ištekliai.

2002 m. gruodžio 3 d. buvo žengtas svarbus žingsnis naujos pensijų sistemos link – LR Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Pensijų sistemos reformos įstatymo projektui. Viena esminių reformos ypatybių yra ta, kad kiekvienas žmogus, draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu savanoriškai, galės dalį pensijos pats kaupti asmeninėje sąskaitoje, esančioje pasirinktame pensijų fonde ar gyvybės draudimo bendrovėje.
3. PENSIJŲ SISTEMOS REFORMA LIETUVOJE

1994 m. priimtas ir vėliau įsigaliojęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, buvo pirmasis Lietuvos pensijų siistemos reformavimo žingsnis – perėjimas nuo sovietinės pensinio aprūpinimo sistemos. Šia reforma buvo siekta paskatinti žmones dalyvauti pensijų sistemoje, aiškiai susieti mokamas įmokas ir gaunamas išmokas, pensijų dydį diferencijuoti pagal sumokėtas įmokas. Mažiau įdėjai – mažiau gausi!

Praėjus keliems metams po šio svarbaus žingsnio, išryškėjus funkcionuojančios pensijų sistemos trūkumams, buvo prieita išvados, kad reikalinga gilesnė Lietuvos pensijų sistemos reforma.

Norint užtikrinti socialinio draudimo pensijų sistemos gyvybingumą ilgalaikėje perspektyvoje bei išspręsti dabartines VSD problemas, būtina reformuoti VSD pensijų sistemą, reformos rengėjų nuomone, papildant ją savanoriškuoju ka

aupimu senatvei. T.y. nuo einamojo finansavimo pereiti prie lėšų kaupimo individualiose sąskaitose ir sukauptų pinigų investavimo su tikslu padidinti jų kiekį. Atsižvelgiant į šią nuomonę, numatyta įvykdyti pensijų sistemos reformą, šalia einamuoju finansavimu paremtos valstybinės pensijų draudimo sistemos sukurti kaupiamuoju principu paremtą pensinio draudimo sistemą.

4. PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Reikšmingas žingsnis socialinio draudimo pensijų sistemos reformos link buvo Vyriausybės nutarimas dėl Pensijų reformos koncepcijos patvirtinimo, priimtas 2000 m. balandžio 26 dieną. Remiantis šia koncepcija 2000 m. spalį buvo parengta Pensijų reformos Baltoji knyga. Pensijų reforma siekiama keleto tikslų:
1. neatidėliotinas tikslas – subalansuoti socialinio draudimo pensijų sistemos finansinius srautus, kad sistema veiktų be finansinio deficito, pati save išlaikytų.
2. ilgalaikis ir svarbiausias pensijų reformos tikslas – pakeisti pensijų sistemą, kad sulaukę pensinio amžiaus asmenys gautų didesnę darbo ar kitų pajamų, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, dalį nei gavo iki šiol. Šio tikslo pasiekti tikimasi įvedus savanorišką kaupimą pensijų fonduose.
3. siekiama pensijų sistemą padaryti patrauklesnę tiek dėl privataus kaupimo, tiek dėl to, kad valstybės teikiamų pensijų sistemoje bus atsisakyta nepagrįstų privilegijų mokant papildomas valstybines pensijas, kurios iškreipia pensijų sistemos universalumą ir pažeidžia socialinį teisingumą.
4. pensijų reforma siekiama paskatinti taupymą šalyje bei sumažinti socialinio draudimo įmokų vengimą.
5. Privačių kaupiamųjų fondų atsiradimas sustiprins kapitalo rinkos ir finansų infrastruktūros plėtrą. Pensijų fondų kapitalas turėtų at

tverti erdvę investicijoms ir tuo radikaliau paspartinti šalies ekonominę raidą.
6. siekiama, kad naujoji pensijų sistema būtų finansiškai stabili ir gyvybinga, jai pritartų Lietuvos gyventojai.

Aukščiau įvardintų pensijų sistemos reformos tikslų sėkmingas įgyvendinimas galimas tuomet, jei pensijų sistemos reforma bus vykdoma nuosekliai, jai bus tinkamai pasirengta: sudarytos sąlygos reformai įvykdyti, reformos sprendimai bus gerai apgalvoti, jų pasekmės išanalizuotos.

5. PENSIJŲ SISTEMOS REFORMAVIMO PRIELAIDOS

Lietuvoje, kaip ir kiekvienoje pensijų sistemą reformuoti nusprendusioje šalyje, steigiant privatų kaupiamąjį draudimą, tureio būti sudarytos tam tikros išankstinės sąlygos.

Pensijų sistemos reformavimo sąlygas remiantis Pensijų reformos Baltąja knyga galima suskirstyti taip:
1. socialinio draudimo įmokų administravimo perdavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai ( VMI );
2. reformos teisinės bazės parengimas;
3. privačių pensijų fondų įsteigimas;
4. Valstybinės pensijų fondų ir draudimo įmonių priežiūros institucijos įsteigimas;
5. šalies finansų sistemos pasirengimas tokiai reformai;
6. visuomenės šviečiamosios kampanijos pensijų reformos klausimais vykdymas.

Socialinio draudimo įmokų administravimo reformavimas.

2000 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo reformos koncepcija. Šioje koncepcijoje numatyta perduoti įmokų administravimo funkcijas, kurias šiuo metu atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Idėja socialinio draudimo įmokų administravimo funkcijas perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai – ne nauja, dar 1996 metais ją Lietuvos vyriausybei pasiūlė Pasaulio bankas.

Šiuo įmokų ir mokesčių administravimo centralizavimu siekiama šių rezultatų:
1. sumažinti vengimo mokėti įmokas ir mokesčius riziką;
2. panaikinti įmokų ir

r mokesčių administravimo funkcijų dubliavimąsi;
3. sumažinti įmokų ir mokesčių administravimo išlaidas;
4. sudaryti sąlygas visuotiniam pajamų deklaravimui.

Reformavus VSD įmokų administravimą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos būtų atsakinga už mokesčių ir įmokų administravimą, o VSDF būtų atsakingas už išmokų administravimą.

Siekiant sumažinti išlaidas, susijusias su įmokų surinkimu, 2002 m. pradžioje priimtas principinis sprendimas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo reformos įgyvendinimo. Numatyta centralizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimą, kad už lėšų surinkimą į valstybės ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo bei Privalomojo sveikatos draudimo fondus būtų atsakinga viena institucija. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų pagrindinė paskirtis bus užtikrinti socialines garantijas apdraustiesiems.

Pensijų sistemos reformos rengėjų nuomone, VSD įmokų administravimo perdavimas VMI turi būti baigtas iki pensijų reformos pradžios.

Taip pat, kaip pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė A. Morkūnienė, turėtų būti priimtas ir Socialinės apsaugos pagrindų įstatymas, apibūdinantis reformuotą pensinio draudimo sistemą ir nustatantis apdraustųjų asmenų teises gauti valstybinio, privataus kaupiamojo draudimo pensijas. Be šių įstatymų priėmimo reikėtų pakeisti LR valstybinio socialinio draudimo įstatymą taip, kad jis atspindėtų esminius pensijų sistemos pakeitimus.

Pensijų reformos rengėjų nuomone, tik suformavus pensijų sistemos reformos teisinę bazę bus galima pradėti vykdyti reformą.

Privačių pensijų fondų įsteigimas.

Ypatingas vaidmuo, steigiant nevalstybinį kaupiamąjį draudimą, tenka naujoms Lietuvoje finansų institucijoms – pensijų fondams. Tačiau dėl siūlomos pensijų reformos specifikos (apie šią reformą plačiau 2.3. dalyje), kad pensijoms skirtos socialinio draudimo įmokos bus kaupiamos ne tik pensijų fonduose, bet ir gyvybės draudimo bendrovėse, pensijų fondai gali visai nesusikurti, o bus tik gyvybės draudimo sistema.

1999 m. birželio 3 d. buvo priimtas LR Pensijų fondų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 d. Tačiau, nors šis įstatymas galioja jau kelis metus, pensijų fondų, sudarančių galimybę gauti papildomų pajamų senatvėje, Lietuvoje kol kas neįsikūrė. Vadinasi, tam tikros kliūtys trukdo kurtis pensijų fondams ir tik pašalinus šias kliūtis, galima tikėtis, kad iki pensijų sistemos reformos pradžios įsikurs nors keletas pensijų fondų.(plačiau apie pensijų fondus 2.4. dalyje).

Valstybinės pensijų fondų ir draudimo įmonių priežiūros institucijos įsteigimas.

Reformuojant socialinio draudimo pensijų sistemą, kai privačiam sektoriui bus patikėta dalis valstybės funkcijų, būtina užtikrinti kuo didesnį naujosios pensijų sistemos saugumą. Taigi, svarbus vaidmuo šioje sistemoje tenka valstybiniam privačių pensijų fondų ir draudimo įmonių reguliavimui ir priežiūrai..

Vyriausybė 2002 m. gruodžio mėn. patvirtino Pasirengimo pensijų sistemos reformai priemonių planą. Jame numatoma patikslinti galiojantį pensijų fondų ir draudimo įmonių reglamentavimą, kad jis tiktų naujai veiklai – daliai socialinio draudimo įmokų kaupti, nustatant šios veiklos saugumo, skaidrumo užtikrinimo bei kitus reikalavimus.

Viena svarbiausių Pasirengimo pensijų sistemos reformai priemonių plano dalis – visuomenės švietimas.

Labai didelę reikšmę sėkmingam pensijų sistemos reformavimui turės informacinė kompanija. Jos pagrindinis tikslas – Lietuvos visuomenei populiariai išaiškinti kaupimo pensijų sistemą kaip galimybę užsitikrinti didesnes pajamas senatvės atveju bei dalyvavimo šioje sistemoje tvarką.

6. FINANSINĖS PENSIJŲ SISTEMOS REFORMAVIMO PRIELAIDOS

Vertybinių popierių rinkos išsivystymas yra lemiamas veiksnys, pereinant prie privataus pensinio draudimo sistemos. Privačių kaupiamųjų pensijų fondų ir draudimo įmonių veikla remiasi apdraustųjų lėšų investavimu, siekiant išsaugoti įmokų vertę ir auginti prieaugį. Todėl vertybinių popierių rinkos likvidumas, platumas (kapitalizacija) ir saugumas yra būtini pensijų reformos atributai.

Vertybinių popierių rinkos pamatai buvo padėti 1992 metais, kada buvo priimti vertybinių popierių rinką reglamentuojantys teisės aktai bei įsteigtos vertybinių popierių rinkos institucijos – vertybinių popierių birža, vertybinių popierių komisija ir depozitoriumas. Lietuvoje veikia prancūziškasis vertybinių popierių rinkos modelis, kada akcijos yra dematerializuotos, apskaitomos įrašais centriniame depozitoriume, kuris atlieka saugojimo ir kliringo funkciją. Teisinį Nacionalinės vertybinių popierių biržos veiklos reglamentavimą bei priežiūrą atlieka Vertybinių popierių komisija. Visišką sandorių įvykdymą garantuoja prie biržos veikiantis Garantinis fondas, kuris apdraudžia centrinėje rinkoje sudarytus sandorius.

2000-aisiais Lietuvos vertybinių popierių rinka iš esmės buvo stabili, su nedidelėmis neigiamomis tendencijomis. Per metus bendra NVPB kapitalizacija sumažėjo apie 1 proc. ir metų pabaigoje siekė 13,7 mlrd. litų. Šį sumažėjimą lėmė tai, kad nelistinguojamų vertybinių popierių kapitalizacija smuko 28,1 proc., tačiau reikėtų pasakyti, kad listinguojamų vertybinių popierių kapitalizacija išaugo net 37,6 proc. Nepaisant to, kad krito akcijų kainos ir kelios bendrovės atsisakė savo išleistų likvidžių akcijų kotiravimo Biržoje, 2000-aisiais metais Lietuvos vertybinių popierių rinka ir toliau liko svarbi Lietuvos ekonomikos dalis. Bendra Biržos kapitalizacija sudarė 30,6 proc. (1999 m. – 32,6 proc.) Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Nuo pat pirmosios emisijos 1994-aisiais vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP) tapo svarbia vertybinių popierių rinkos dalimi. 2000 metais Lietuvos banke įvyko 60 VVP aukcionų. Juose buvo siūloma įsigyti VVP už 2495 mln. litų nominalios vertės VVP. 2000 metais Vyriausybė sustiprino savo pozicijas kapitalo rinkoje: 1999 metų pabaigoje jos išleistų vertybinių popierių, kuriais buvo galima prekiauti Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje, kapitalizacija buvo 1,1 mlrd. litų, o 2000 metų pabaigoje VVP kapitalizacija jau siekė 1,5 mlrd. litų, o 2001 m. rugsėjo pabaigoje – 1,7 mlrd. litų.

Aukštos realios VVP palūkanų normos atspindi praėjusio laikotarpio Lietuvos Vyriausybės riziką. Tikėtina, kad ateityje jos turėtų mažėti. 1999 metų pabaigoje buvusios didelės VVP palūkanos per 2000-2001 metus krito, o tai sąlygojo antrinės VVP rinkos suaktyvėjimą. Autorės nuomone, šiuo metu pensijų fondams būtų patrauklu investuoti į VVP.

Statistika rodo, kad per 1996-2000 m. laikotarpį lietuviškų akcijų LITIN-G indeksas, pagrindinis Lietuvos vertybinių popierių rinkos indeksas, nukrito nuo 1327,47 iki 1046,89, arba 21 proc., o LITIN indeksas, skaičiuojamas vertybinių popierių, esančių oficialiame sąraše, nukrito nuo 903,48 iki 457,80, arba 49 proc.

Taigi toks lietuviškų akcijų indeksų kritimas per praėjusį laikotarpį iš esmės reiškia, kad investuoti į lietuviškas akcijas yra gana rizikinga.

Paskutiniais dešimtmečiais daugelio užsienio šalių akcijų indeksai padidėjo. Per 1984-1998 metų laikotarpį kai kurių Vakarų valstybių akcijų rinkos pelningumo perviršis, palyginti su obligacijų rinkos pelningumu, vietos valiuta svyravo nuo 1 proc. iki 10 proc. per metus. Taigi pensijų fondams būtų patraukliau investuoti į užsienio vertybinių popierių rinkas. Tai priklausys nuo valstybės nustatyto kapitalo investavimo užsienyje rėžimo.

2002 m. rugsėjo 31 d. veikė 21 finansų maklerio įmonė, 9 komercinių bankų finansų maklerio departamentai, dvi investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės bei dvi investicinių bendrovių valdymo įmonės. Per 2002 m. III ketvirtį iš veiklos, susijusios su VP, gavo 41,0 mln. Lt. pajamų. Didžioji dalis pajamų – tai pajamos, gautos iš prekybos vertybiniais popieriais ir palūkanų. Per 2002 m. III ketvirtį FMĮ ir KB FMD valdomų vertybinių popierių portfelių skaičius padidėjo 40 portfelių. Ketvirčio pabaigoje FMĮ ir KB FMD valdė 209 savo ir klientų VP portfelius, kurių vertė sudarė 95006,9 tūkst. litų.

Taigi Lietuvos privačios finansinės institucijos turi pakankamą investicijų į Lietuvos vertybinių popierių rinką valdymo patirtį.

Kapitalo rinkos tarpininkų problema – lėšų saugumo užtikrinimas.

Komercinių bankų sistema taip pat yra rizikos šaltinis, kadangi dauguma atsiskaitymų vyksta negrynais pinigais, per banką. Net ir apsaugojus klientų lėšas kapitalo rinkos tarpininkuose, visos lėšos patiria bankinę riziką – kad jos bus prarastos banke. Ši problema jau sprendžiama. 2001 m. vasario 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymas, kuris numato, kad investuotojas galės gauti tam tikro dydžio išmoką iš Indėlių draudimo fondo tuo atveju, jei komercinis bankas negalės grąžinti investuotojui priklausančių lėšų.

Lietuvos vertybinių popierių rinka – besivystanti rinka. Todėl labai svarbu informuoti visuomenę apie jos veiklą, supažindinti visus besidominčiuosius su vertybinių popierių rinkos privalumais ir trūkumais. Būsimieji Pensijų fondų ir draudimo įmonių klientai, turi žinoti, kokį poveikį vertybinių popierių rinka daro bendrai šalies ūkio raidai, kokios naudos iš jos gali turėti kiekvienas asmeniškai ir su kokia rizika susiduria šioje rinkoje dalyvaujantys investuotojai.

7. SIŪLITOS PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS KRYPTYS

Prognozuojamas socialinio draudimo fondo pensijų biudžeto ilgalaikis deficitas gresia ne tik Lietuvai – analogiška padėtis numatoma ir išsivysčiusios ekonomikos šalių prognozėse. Šią iš esmės demografinę problemą bandoma spręsti įvairiais būdais: didinti išėjimo į pensiją amžių ir socialinio draudimo įmokų tarifą, mažinti pajamų pakeitimo santykį, kurti kaupiamuosius pensijų fondus.

Kaip rodo teorinė analizė ir kitų šalių praktika, vienas iš efektyvių būdų šiai problemai išspręsti – transformuoti dabartinę pensijų sistemą į du posistemius: viena dalis pensijos būtų mokama iš perskirstomuoju principu pagrįsto einamųjų įmokų-išmokų posistemio, o kita dalis – iš kaupiamųjų pensijų fondų posistemio.

– Pirmosios pensijų sistemos pakopos pensija kiekvienam Lietuvos gyventojui turėtų užtikrinti apsaugą nuo skurdo ir kompensuoti dalį pajamų, prarastų dėl senatvės ir negalios. Ji būtų finansuojama einamųjų įmokų-išmokų principu. Pajamų kompensavimo funkcija šioje pakopoje pamažu silpnėtų plėtojantis antrajai pakopai. Pensijos dydis priklausytų nuo valstybės išgalių teikti paramą ir visuomenės dalyvavimo kartų solidarumu pagrįstoje sistemoje, kai dirbančiųjų įmokomis būtų finansuojamos nedirbančių asmenų pensijos bei pašalpos. Šį draudimą vykdytų Valstybinio socialinio draudimo fondas.

– Antroji pensijų sistemos pakopa – privalomojo kaupiamojo pensijų draudimo pensijos. Ši pakopa garantuotų didesnį nei dabar pajamų, prarastų dėl senatvės, kompensavimą, t. y. didesnę pensiją.

– Trečioji pensijų sistemos pakopa – pensijos, paremtos savanoriško kaupimo principu. Ši pakopa būtų skirta tiems, kurie norėtų gauti senatvėje pajamų daugiau, nei numatyta ankstesnėse pakopose.

2002 m. spalio 4 d. Vyriausybė pateikė Seimui naują Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą Pensijų sistemos reformos įstatymo projektą, o 2002 m. gruodžio 4 dieną Seimas pritarė šiam projektui.

Atsižvelgiant į įvairių Lietuvos politinių jėgų sutarimą, šio pensijų reformos varianto esmė ta, kad pensijų sistemoje būtini du elementai – einamosiomis įmokomis pagrįsta sistema ir kaupiamoji, – įteisinti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimą pensijų fonduose ir gyvybės draudimo bendrovėse. Taigi gyventojams suteikiama teisė kaupti socialinio draudimo įmokos dalį ne tik pensijų fonduose, tai numatyta ankstesniame pasiūlyme, bet ir gyvybės draudimo bendrovėse. Tokia nuostata pasiūlyta atsižvelgiant į tai, kad draudimo sistema Lietuvoje jau turi susiformavusią infrastruktūrą ir dėl to naujos sistemos administravimo išlaidos turėtų būti mažesnės. Kadangi numatomos pensijų reformos kaupimo įmokos tarifas bus nedidelis ir dalyvių skaičius sunkiai prognozuojamas, tikėtina, kad pensijų fondai apskritai nebus steigiami. Kita vertus, dauguma potencialių pensijų fondų steigėjų (bankai, draudimo bendrovės), jau turi įsteigę gyvybės draudimo bendroves, tad tikėtina, kad jos siūlomo įstatymo nustatytą pensijų kaupimą vykdytų naudodamos jau esančią struktūrą. Gyvybės draudimo įmonės jau turi sukurtą infrastruktūrą ir darbo patirties. Be to, Lietuvoje gerai išplėtota šių įmonių priežiūros struktūra.

Siekiant užtikrinti gyvybės draudimo ir kitų bendrovių, kaupiančių pensijas, saugumą, valstybė nustatys griežtus reikalavimus.

Visų pirma steigiant tokią bendrovę, be įstatinio kapitalo reikalavimo, bendrovės darbuotojams, ypač vadovams, bus keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Šių bendrovių veikla bus griežtai licencijuojama ir prižiūrima kompetentingų valstybės institucijų.

Kadangi pensijų kaupimo bendrovių veiklą reglamentuos Draudimo ir Pensijų fondų įstatymai, Pensijų sistemos reformos įstatymo projekte numatytos tik pagrindinės šių bendrovių veiklos saugumą užtikrinančios priemonės.

Pirma – ypatinga investicinė priežiūra bei pensijų turto apsauga. Tam bus nustatyti diversifikavimo reikalavimai bei investavimo apribojimai, kuriais siekiama sumažinti investicijų rizikingumą ir užtikrinti jų likvidumą; bendrovės turės užtikrinti savo dalyviams santykinį pajamingumą; bendrovių kreditoriams bus draudžiama nukreipti išieškojimą į pensijų turtą; numatyta atskaitymų iš pensijų turto pensijų kaupimo bendrovės naudai struktūra ir nustatyti apribojimai.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad kiekvienas pensijų fondas ir gyvybės draudimo bendrovė privalės formuoti garantijų rezervą santykiniam pajamingumui (skaičiuojamasis visų šalies fondų pajamingumo vidurkis) užtikrinti.

Antra – pensijų kaupimo bendrovių veiklos viešumas ir atskaitomybė. Tai užtikrins kasmetinis nepriklausomas bendrovių auditas, bendrovių veiklos ir finansinės būklės atskaitų viešas paskelbimas bei dalyvių teisė gauti informaciją apie bendrovių veiklą ir asmeninėje sąskaitoje sukauptą turtą.

Dalis šių priemonių jau įtvirtinta galiojančiuose teisės aktuose.

Siekiant garantuoti visišką savanoriškumą ir laisvę rinktis, siūloma, kad kaupti socialinio draudimo įmokos dalį pensijų kaupimo bendrovėse teisę turi visi asmenys, draudžiami visai valstybinei socialinio draudimo pensijai. Tam tikras privalomumo požymis siūlomoje sistemoje išliks, kadangi į asmenų pensijų sąskaitą, atidarytą pensijų fonde ar gyvybės draudimo bendrovėje, bus pervedama socialinio draudimo įmokos dalis, kurią dabar turi mokėti gyventojai, būdami darbo santykių dalyviai, taip pat jų darbdaviai. Asmenys turės teisę laisvai rinktis pensijų kaupimo bendrovę, veikiančią Lietuvos Respublikoje ir turinčią teisę kaupti pensijas. Siekiant išvengti diskriminacijos pagal amžių, nenustatoma ir amžiaus riba, iki kada rinktis kaupiamąją sistemą.

Pensijų kaupimo įmokos dydis pirmaisiais reformos metais būtų 2,5 proc. apdraustojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Šią įmoką siūloma kasmet didinti 1 proc. punktu iki 5,5 proc. 2007 metais. Galima atkreipti dėmesį, kad buvo galima nustatyti iškart daug didesnį kaupimo tarifą, bent jau 5 proc., kaip buvo numatyta prieš tai siūlytame reformos projekte. Tuomet pensijų sistemos reformos rezultatai būtų matomi greičiau.

Svarbu tai, kad bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifo dydis (34 proc.) pensijų kaupimo įmokos dydžiu dėl vykdomos pensijų reformos nedidės. Kadangi numatyta, jog pensijų kaupimo įmoka yra apdraustojo valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo dalis, Seimas, priimdamas VSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, nuo 2005 metų iki 2007-ųjų turės perskirstyti bendrąjį valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifą (34 proc.): kasmet sumažinant darbdavio įmokos tarifą 1 proc. punktu (iki 28 proc. 2007 metais) ir atitinkamai padidinti apdraustojo kaupimo įmokos tarifą. Taip pat reformos projekte numatyta, kad paskirtos pensijos dėl reformos nebus mažinamos.

Žmogui pasirinkus pensinį kaupimą, jo darbdavys kaip ir iki šiol pervedinės tas pačias įmokas „Sodrai“, tuo tarpu „Sodra“ perves reikiamas lėšas į asmenines sąskaitas pensijų kaupimo bendrovėse. Taigi asmenys, dalyvaujantys pensijų kaupime, gaus pensijas iš dviejų šaltinių – iš „Sodros“ ir pasirinktos privačios pensijų kaupimo bendrovės.

Be to, nors siūloma pensijų pakopa sudarys sąlygas dalyviams gauti išmokas tik sukakus pensiniam amžiui, minėtame projekte numatytos tam tikros išimtys asmenims, tapusiems visiškai neįgaliais. Šiuo atveju tokiems asmenims bus leista pasiimti savo sąskaitoje sukauptą sumą ir jos investicinį prieaugį.

Svarbu ir tai, kad asmens pensijų kaupimo bendrovėje kaupiamas turtas bus traktuojamas kaip asmeninė nuosavybė, kuriai taikoma paveldėjimo teisė, t.y. asmeniui mirus jo artimieji nustatyta tvarka įgis teisę į palikėjo pensijų kaupimo bendrovėje sukauptą pensijų turtą. Ši aplinkybė turėtų paskatinti gyventojus mokėti socialinio draudimo įmokas.

Taigi, pirmaisiais metais kaupiamos lėšos bus nedidelės ir augs palaipsniui, todėl Lietuvos finansų rinka nesunkiai galės panaudoti tas lėšas. Taip pat tai reiškia, kad reformos finansavimo našta didės tik palaipsniui, kuomet vis didesnę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito dalį bus galima dengti šiame biudžete susidarysiančio pertekliaus lėšomis. Šis perteklius prognozuojamas nuo 2004 metų. Jis siejamas su laukiamu trumpalaikiu šalies demografinės situacijos pagerėjimu – darbingo amžiaus žmonių ir pensinio amžiaus žmonių santykis turėtų šiek tiek padidėti. Tai gali lemti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklės pagerėjimą ir kartu palankesnį pensijų reformos finansavimą.

Reformos kaina pirmaisiais metais galėtų būti nuo 20 mln. Lt. iki 140 mln. Lt. – priklausomai nuo kaupiamosios pensijų sistemos dalyvių skaičiaus. Remiantis jau pradėjusių panašias pensijų sistemos reformas Latvijos ir Estijos patirtimi, kur pensijų kaupimą pasirinko tik 5-6 proc. apdraustųjų, galima daryti prielaidą, kad pirmaisiais reformos metais jos išlaidos būtų minimalios, t. y. apie 20 mln. Lt.

Taigi Lietuvoje planuota pensijų reforma bus laipsniškas perėjimas nuo perskirstomosios pensijų sistemos prie kaupiamuoju principu paremtos pensijų draudimo sistemos. Kiekvienas žmogus galės pats sau kaupti pensiją asmeninėje sąskaitoje, kurią galės atsidaryti pasirinktame pensijų fonde arba gyvybės draudimo bendrovėje. Pensijų kaupimo bendrovės imsis investicinės veiklos, sukauptas lėšas investuos ir gaus palūkanas.

Kaip rodo pasaulio šalių patirtis, pensijos, finansuojamos kaupimo būdu, yra didesnės, nei gaunamos iš valstybinių perskirstomųjų sistemų, mokant tą patį įmokų tarifą. Pagrindinė priežastis – akumuliacijos efektas – įmokos investuojamos kartu su jau sukauptu kapitalu. Tai sumuojama ir per ilgą laiką gaunamas didesnis uždarbis.

Be to, kaupiamuoju principu finansuojamų pensijų įmokos bus investuojamos į vertybinius popierius, iš dalies į nekilnojamąjį turtą bei bankų depozitus. Taigi padidės kapitalo pasiūla, sustiprės finansų infrastruktūra. Visa tai turės teigiamą poveikį ekonomikos augimui.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė G. Steponavičienė išskire tokius kaupiamojo privataus draudimo privalumus ir trūkumus:

Privalumai:
1. Efektyvumas: mokėdami tokias pačias įmokas, žmonės gaus didesnes išmokas nei dabar.
2. Gyvybingumas: gyventojų įmokos kaupiamos bei investuojamos, o ne išmokamos tik surinktos.
3. Galimybė taupyti.
4. Žmonių iniciatyvos skatinimas: pensijų fondų dalyviai patys pasirinks fondą, apsispręs dėl programos.
5. Motyvacija dalyvauti: pensijų fondai konkuruodami stengsis patraukti žmones, sudarydami jiems palankesnes sąlygas daugiau sutaupyti savo senatvei.
6. Nėra priklausomybės nuo demografinės situacijos ir užimtumo struktūros.
7. Teigiama įtaka šalies kapitalo rinkai.
8. Valstybės funkcijų mažinimas: perėjimas prie kaupiamųjų privačių pensijų fondų reiškia pensinio aprūpinimo privatizavimą.
9. Mažesnė politinė rizika: įsipareigojimus prisiima fondą valdanti įmonė. Nei Seimas, nei Vyriausybė negalės nei pakeisti išmokų dydžių, nei priversti išmokėti pensijas įmokų nemokėjusiems žmonėms.
10. Teisingumas: kaupiamuosiuose fonduose kiekvienas žmogus kaupia sau, niekas nesinaudoja privilegijomis kitų sąskaita.

Tačiau ekspertė nurodo ir tam tikrus kaupimo principu paremtos pensijų sistemos trūkumus.

Trūkumai:
1. Investicinė rizika: nors riziką sumažina įstatymai (apibrėžtas atsargų investicijų krepšelis, griežta pensijų fondų veiklos priežiūra), tačiau vis tik ji išlieka.
2. Rizika, kad nebus norinčių kurti kaupiamuosius fondus, dėl per didelių apribojimų fondų steigimui bei veiklai ir dėl nepakankamos teisinės reglamentacijos.
3. Rizika, kad nebus norinčių dalyvauti kaupiamuosiuose fonduose (savanoriškas kaupiamasis draudimas). Tai susiję su didele mokesčių našta – žmonės neturi pinigų taupyti.

Minėtame pensijų reformos įstatymo projekte nustatyti socialinio draudimo pensijų sistemos ir kaupiamosios pensijų dalies pagrindiniai sąveikos principai. Pensijų kaupimas leistų padidinti jo dalyvių pensijas, nedidinant socialinio draudimo įmokų tarifo. Kaip rodo pasaulio praktika, kapitalo grąža iki šiol buvo didesnė nei darbo užmokesčio augimas. Todėl galima tikėtis, kad pensijos su kaupiamąja dalimi bus apie 20 proc. didesnės, negu būtų palikus galioti tik einamojo finansavimo sistemą. Tokia reformos kryptis paskatintų žmones nebevengti mokėti socialinio draudimo įmokų, nes kaupimas bus organizuojamas individualiomis sąskaitomis, kuriose esančios lėšos priklausys apdraustiesiems nuosavybės teise.
Taigi po reformos socialinio draudimo pensijų sistemą turėtų sudaryti dvi skirtingai finansuojamos ir valdomos pakopos: valstybinis socialinis pensijų draudimas, finansuojamas einamosiomis įmokomis ir privatus savanoriškas pensijų draudimas, finansuojamas kaupiamuoju principu.
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Dėl pensijų sistemos reformos koncepcijos. LR Vyriausybės 2000 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. 465 // Valstybės žinios. 2000. Nr. 36-998. P. 1, 2, 4.
2. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija/Ataskaita/2000. P.4.
3. Maldeikienė A. Išmokite skaičiuoti savo pinigus. 2002. Vilnius. P. 230.
4. Maldeikienė A. Išmokite skaičiuoti savo pinigus. 2002. Vilnius. P. 230.
5. Pensijų reformos Baltoji knyga / Ats. red. A. Morkūnienė. Vilnius: LR SADM, 2000. P. 49.
6. Pensijų kaupimo bendrovė – pensijų fondas ar gyvybės draudimo bendrovė, vykdanti Lietuvos teritorijoje
7. Socialinis pranešimas 1999 / Ats. red. L. Perminienė. Vilnius: LR SADM. 2000. P. 59, 60.
8. Socialinis pranešimas 2000 / Ats. red. R. Lazutka. Vilnius: LR SADM, 2001. P. 76.
9. Saugios ir turtingos senatvės garantas (V. Šumilovaitės interviu su SADM viceministre A. Morkūniene)//Lietuvos žinios. 2001. Nr. 280. P. 12 .
10. Steponavičienė G. Kaupiamieji privatūs pensijų fondai//Esu. 2000. Nr. 2 (199). P. 8.
11. Šatkuvienė V. Iš didelio debesio mažas lietus//Esu. 2002. Nr. 21(266). P. 22.
12. http://www.lrs.lt
13. http://www.lrv.lt
14. http://www.sodra.lt/
15. http://www.vpk.lt/

Leave a Comment