Nušalinimas Nuo Darbo

SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJOS
VILNIAUS FILIALAS

STUDIJŲ PROGRAMA TEISĖ
IIT GR. STUDENTAS ČESLOVAS ZINKEVIČIUS

Nušalinimas Nuo Darbo

Darbo Teises Referatas

VADOVAS:

2006 -. -.

VILNIUS 2006

Turinys

Įvadas 3
I. NUŠALINIMO NUO DARBO POŽYMIAI IR SĄVOKA 4
1. Nušalinimas nuo darbo – tai darbo sutarties vykdymo sustabdymas 5
2. Nušalinimas nuo darbo vykdomas tik įstatyme numatytais atvejais 6
3. Nušalinimo nuo darbo laikinumas 8
4. Nušalinimas paprastai vykdomas dėl su pačiu darbuotoju susijusių aplinkybių 8
5. Nušalinimo nuo darbo prevencinis pobūdis 9
6. Nušalinimo metu darbuotojui neleidžiama likti darbo vietoje 10
Išvados 12
LITERATŪROS SĄRAŠAS 13
I. NORMINĖ LITERATŪRA 13
II. MOKSLINĖ TEORINĖ LITERATŪRA 13

Įvadas

Vie¬na iš dar¬bo tei¬sė¬je ži¬no¬mų po¬vei¬kio prie¬mo¬nių yra nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo. Pra¬džiai, nesigi¬li¬nant į nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo są¬vo¬kos tik¬s¬lią irr iš¬sa¬mią for¬mu¬luo¬tę, jį ga¬li¬ma bū¬tų įvar¬din¬ti, kaip lai¬ki¬ną ne¬lei¬di¬mą dar¬buo¬to¬jui dir¬b¬ti su¬lyg¬to dar¬bo. Ši tei¬si¬nė prie¬mo¬nė at¬si¬ra¬do ir bu¬vo pra¬dė¬ta tai¬ky¬ti XX am¬žiaus pra¬džio¬je, bet jos pa¬nau¬do¬ji¬mas la¬biau suak¬ty¬vė¬jo pas¬ku¬ti¬niu me¬tu. Tai paaiškina¬ma tuo, kad vis di¬des¬nis dar¬bo pro¬ce¬so me¬cha¬ni¬za¬vi¬mas, su¬dė¬tin¬gų tech¬no¬lo¬gi¬jų tai¬ky¬mas, išau¬gęs dė¬me¬sys dar¬buo¬to¬jų sau¬gai ir ki¬toms jų tei¬sėms bei ga¬mi¬na¬mos pro¬duk¬ci¬jos, tei¬kia¬mų paslau¬gų var¬to¬to¬jų ap¬sau¬gai rei¬ka¬lau¬ja skir¬ti di¬des¬nį dė¬me¬sį dar¬bo draus¬mei, dar¬buo¬to¬jų svei¬ka¬tai, ga¬mi¬na¬mos pro¬duk¬ci¬jos bei tei¬kia¬mų pas¬lau¬gų sau¬gu¬mui ir ko¬ky¬bei. Nu¬ša¬li¬ni¬mai nuo dar¬bo kaip tik irr pa¬de¬da siek¬ti šių tik¬s¬lų.
Prak¬ti¬ko¬je tai¬kant nu¬ša¬li¬ni¬mus nuo dar¬bo da¬ro¬mų klai¬dų prie¬žas¬tys ga¬na įvai¬rios ir dar¬bo teisės teo¬ri¬jo¬je jos skir¬s¬to¬mos į ob¬jek¬ty¬vią¬sias ir sub¬jek¬ty¬vią¬sias prie¬žas¬tis.
Ob¬jek¬ty¬vio¬mis nušalinimo nuo dar¬bo prak¬ti¬nio tai¬ky¬mo klai¬dų prie¬žas¬ti¬mis ga¬lė¬tu¬me laikyti to¬kias ap¬lin¬ky¬bes:
1. tei¬sės nor¬mos, nu¬ma¬tan¬čios nu¬ša¬li¬ni¬mo nu

uo dar¬bo at¬ve¬jus, iš¬sk¬lai¬dy¬tos dau¬gelyje šal¬ti¬nių, ku¬rie priim¬ti skir¬tin¬gu lai¬ku ir skir¬tin¬gais tik¬s¬lais;
2. nu¬ša¬li¬ni¬mai nuo darbo tei¬sės nor¬mo¬se mi¬ni¬mi tik epi¬zo¬diš¬kai, frag¬men¬tiš¬kai, iš¬sa¬miai nesureguliuojant vi¬sų ky¬lan¬čių klau¬si¬mų;
3. nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo re¬gu¬liuo¬ja¬mas skir¬tin¬gų tei¬sės ša¬kų: dar¬bo, ad¬mi¬nis¬t¬ra¬ci¬nės, baudžia¬mo¬jo pro¬ce¬so tei¬sės nor¬mo¬mis;
4. ne¬pa¬kan¬ka¬mas šio tei¬sės in¬s¬ti¬tu¬to iš¬nag¬ri¬nė¬ji¬mas tei¬si¬nė¬je mok¬s¬li¬nė¬je li¬te¬ra¬tū¬ro¬je.
Sub¬jek¬ty¬vio¬mis prie¬žas¬ti¬mis ga¬li¬ma bū¬tų įvar¬din¬ti to¬kias:
1. dar¬b¬da¬viai ne¬pa¬kan¬ka¬mai ži¬no nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo (pareigų) tvar¬ką, pag¬rin¬dus ir jo suke¬lia¬mas ju¬ri¬di¬nes pa¬sek¬mes;
2. nu¬ša¬li¬ni¬mų nuo darbo pai¬nio¬ji¬mas su ki¬to¬mis pa¬na¬šio¬mis tei¬si¬nė¬mis prie¬mo¬nė¬mis;
3. po¬lin¬kis ple¬čia¬mai aiš¬kin¬ti, nu¬ša¬li¬ni¬mus nu¬ma¬tan¬čių nor¬mi¬nių ak¬tų nuos¬ta¬tas ar net¬gi nuša¬lin¬ti dar¬buo¬to¬jus, ne¬sant įs¬ta¬ty¬me nus¬ta¬ty¬to nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo pag¬rin¬do, pa¬žei¬di¬nė¬ti ki¬tas su nu¬ša¬li¬ni¬mu nuo dar¬bo su¬si¬ju¬sias dar¬buo¬to¬jų tei¬ses;
Dėl ne¬tin¬ka¬mo ir ne¬pa¬kan¬ka¬mo šios tei¬si¬nės prie¬mo¬nės tai¬ky¬mo ky¬la įvai¬rios ža¬lin¬gos pasek¬mės. Ga¬li bū¬ti pa¬da¬ry¬ta ma¬te¬ria¬li¬nė ir fii¬zi¬nė ža¬la: tur¬to pra¬ra¬di¬mas, jo su¬ga¬di¬ni¬mas, dar¬buo¬to¬jų trau¬ma¬vi¬mas, už¬k¬re¬čia¬mų li¬gų iš¬p¬li¬ti¬mas, dėl ne¬tin¬ka¬mų pre¬kių ir pas¬lau¬gų at¬si¬ran¬dan¬ti ža¬la vartotojams.

I. NUŠALINIMO NUO DARBO POŽYMIAI IR SĄVOKA

Įs¬ta¬ty¬mai ne¬pa¬tei¬kia nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo są¬vo¬kos apib¬rė¬ži¬mo. Šią sp¬ra¬gą ban¬do už¬pil¬dy¬ti dar¬bo tei¬sės teo¬ri¬ja. Čia pa¬tei¬kia¬mos gan įvai¬rios nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo są¬vo¬kos, la¬biau akcentuojant tai vie¬nus, tai ki¬tus nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo po¬žy¬mius.
Pa¬vyz¬d¬žiui, 1990 m. A.Dam¬b¬raus¬ko, V.Nek¬ra¬šo, I.Nek¬ro¬šiaus pa¬ra¬šy¬tas dar¬bo tei¬sės vadovė¬lis „nušalinimas nuo darbo“ apibrėžiamas – „Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo – tai neleidimas dar¬buo¬to¬jui ei¬ti sa¬vo dar¬bi¬nes pa¬rei¬gas, ne

emo¬kant jam už tą lai¬ką at¬ly¬gi¬ni¬mo“ . Mi¬nė¬to apib¬rė¬ži¬mo trū¬ku¬mas toks, kad čia ne¬nu¬ro¬do¬ma jog nušalinimas yra lai¬ki¬nas.
V.Nek¬ra¬šas st¬raip¬s¬ny¬je „Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo tam įga¬lio¬tų or¬ga¬nų rei¬ka¬la¬vi¬mu“ pa¬tei¬kia to¬kią nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo są¬vo¬ką: „Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo – tai įs¬ta¬ty¬mų nu¬ma¬ty¬tais at¬ve¬jais, pagal val¬s¬ty¬bės įga¬lio¬to or¬ga¬no pa¬siū¬ly¬mą, ar¬ba be jo, įmo¬nės ad¬mi¬nis¬t¬ra¬ci¬jos duo¬tas pat¬var¬ky¬mas lai¬ki¬nai ne¬leis¬ti dar¬buo¬to¬jui dir¬b¬ti, ei¬ti tar¬ny¬bi¬nių pa¬rei¬gų, sus¬tab¬dant jam at¬ly¬gi¬ni¬mo iš¬mo¬kė¬ji¬mą, tu¬rin¬tis tik¬s¬lą pa¬ša¬lin¬ti vi¬suo¬me¬nei ken¬ks¬min¬gas pa¬sek¬mes, ku¬rios ga¬li at¬si¬ras¬ti jam to¬liau dir¬bant“ .

G.De¬re¬vian¬ko st¬raip¬s¬ny¬je „Tran¬s¬por¬to vai¬ruo¬to¬jų nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo“ nu¬ša¬li¬ni¬mą nuo darbo siū¬lo apib¬rėž¬ti taip:

„Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo – dar¬buo¬to¬jo as¬me¬ni¬nių sa¬vy¬bių są¬ly¬go¬tas, lai¬ki¬nas ne¬lei¬di¬mas jam vyk¬dy¬ti tar¬ny¬bi¬nių už¬duo¬čių ar dar¬bo fun¬k¬ci¬jos, sie¬kiant ža¬lin¬gų pa¬sek¬mių pro¬fi¬lak¬ti¬kos, ly¬di¬mas dar¬bo už¬mo¬kes¬čio mo¬kė¬ji¬mo sus¬tab¬dy¬mo ir tai¬ko¬mas įs¬ta¬ty¬me nu¬ma¬ty¬tais at¬ve¬jais“ .
1999 m. Vik¬to¬ro Tiaž¬ki¬jaus, Ra¬mū¬no Pet¬ra¬vi¬čiaus ir Gin¬tau¬to Bu¬žin¬s¬ko pa¬ra¬šy¬to¬je kny¬go¬je „Dar¬bo tei¬sė“ nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo apib¬rė¬žia¬mas taip:
„Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo reiš¬kia, kad lai¬ki¬nai sus¬tab¬do¬mas dar¬bo su¬tar¬ties vyk¬dy¬mas, tai yra dar¬buo¬to¬jas tam tik¬rą lai¬ką nei¬na sa¬vo dar¬bo pa¬rei¬gų, o dar¬b¬da¬vys už tą lai¬ką ne¬mo¬ka jam dar¬bo užmo¬kes¬čio“ .
Hen¬ri¬kas Da¬vi¬da¬vi¬čius st¬raip¬s¬nių rin¬ki¬ny¬je „Dar¬bo įs¬ta¬ty¬mų ko¬men¬ta¬ras“ nu¬ša¬li¬ni¬mą nuo dar¬bo siū¬lo apib¬rėž¬ti taip:

„Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo yra to¬kia pa¬dė¬tis, kai dar¬b¬da¬vys įs¬ta¬ty¬mų nu¬ma¬ty¬tais at¬ve¬jais sa¬vo ini¬cia¬ty¬va ar¬ba val¬s¬ty¬bės įga¬lio¬tų in¬s¬ti¬tu¬ci¬jų (pa¬rei¬gū¬nų) nu¬ro¬dy¬mu dar¬buo¬to¬jui ne¬lei¬džia dir¬b¬ti ir bū¬ti dar¬bo vie¬to¬je“ .<

Šia¬me nu¬ša¬li¬ni¬mo apib¬rė¬ži¬me kaip ir an¬ks¬čiau ci¬tuo¬ta¬me V.Nek¬ra¬šo pa¬siū¬ly¬ta¬me nu¬ša¬li¬ni¬mo apib¬rė¬ži¬me nu¬ro¬do¬ma, kad nu¬ša¬lin¬tam dar¬buo¬to¬jui sa¬vo ar¬ba įga¬lio¬tų val¬s¬ty¬bės in¬s¬ti¬tu¬ci¬jų ini¬cia¬ty¬va ne¬lei¬džia dir¬b¬ti dar¬b¬da¬vys. Ta¬čiau kar¬tais ga¬li bū¬ti ir taip, kad ne dar¬b¬da¬vys, o pa¬ti val¬s¬ty¬bi¬nio valdy¬mo in¬s¬ti¬tu¬ci¬ja nu¬ša¬li¬na nuo dar¬bo dar¬buo¬to¬ją. Pa¬vyz¬d¬žiui, Lietuvos Respublikos ko¬mer¬ci¬nių ban¬kų įs¬ta¬ty¬mo 37 str. 1 d. 5 ir 7 p. nus¬ta¬to, kad Lie¬tu¬vos ban¬kas tu¬ri tei¬sę nu¬ša¬lin¬ti ban¬ko valdy¬bos na¬rį ar ban¬ko ad¬mi¬nis¬t¬ra¬ci¬jos va¬do¬vą. 2000 m. bir¬že¬lio 28 d. LR Vy¬riau¬sy¬bės nutarimu Nr. 744 pat¬vir¬tin¬tų Valsty¬bi¬nės mais¬to ir ve¬te¬ri¬na¬ri¬jos tar¬ny¬bos nuos¬ta¬tų 8.8. p., kur nus¬ta¬ty¬ta mi¬nė¬tų tar¬ny¬bų pareigū¬nų tei¬sė mais¬to tvar¬ky¬mo vie¬to¬se ne¬leis¬ti dir¬b¬ti as¬me¬nims, galintiems pla¬tin¬ti už¬k¬re¬čia¬mą¬sias li¬gas.
Į H.Da¬vi¬da¬vi¬čiaus pa¬teik¬tą nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo apib¬rė¬ži¬mą įt¬rauk¬tas an¬ks¬čiau nie¬kur dar¬bo tei¬sės li¬te¬ra¬tū¬ro¬je neap¬tar¬tas, nors iš es¬mės ga¬na tei¬sin¬gas nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo bruo¬žas: nušalinimo me¬tu dar¬buo¬to¬jui ne tik ne¬lei¬džia¬ma dir¬b¬ti, bet ir bū¬ti dar¬bo vie¬to¬je. Tai nau¬jas ir ga¬na įdo¬mus bei svar¬bus pas¬te¬bė¬ji¬mas.
Da¬bar¬ti¬nės Lie¬tu¬vių kal¬bos žo¬dy¬nas ter¬mi¬ną nu¬ša¬lin¬ti apib¬rė¬žia taip: “Nu¬ša¬lin¬ti, -a, -o – at¬leis¬ti, pa¬ša¬lin¬ti, (pap¬ras¬tai lai¬ki¬nai) iš (nuo) pa¬rei¬gų” .
LR DK 123 straipsnyje „Nušalinimas nuo darbo“ nėra pateikiama išsamaus apibrėžimo, kas tai yra nušalinimas nuo darbo. Tačiau Darbo kodekso komentare yra pateikiamas išsamesnis apibrėžimas.
„Nušalinimas nuo darbo yra laikinas darbo funkcijų sustabdymas. Nušalintam darbuotojui neleidžiama dirbti darbo sutartyje sulygto darbo arba eiti pareigų ir už nu
ušalinimo laiką jam nemokamas darbo užmokestis“ .
Prieš pa¬siū¬ly¬da¬mas sa¬vo nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo są¬vo¬kos va¬rian¬tą, ap¬tar¬si¬u es¬mi¬nius šios tei¬si¬nės prie¬mo¬nės po¬žy¬mius:
1. Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo darbo – tai dar¬bo su¬tar¬ties vyk¬dy¬mo sus¬tab¬dy¬mas

Vie¬nas iš pag¬rin¬di¬nių vi¬soms tei¬si¬nėms su¬tar¬tims tai¬ko¬mų prin¬ci¬pų yra pac¬ta sunt ser¬van¬da –su¬tar¬ties rei¬kia lai¬ky¬tis. Pa¬gal šį prin¬ci¬pą su¬tar¬ties ša¬lys ne¬ga¬li vie¬na¬ša¬liš¬kai, be ki¬tos ša¬lies sutikimo, keis¬ti su¬tar¬ties są¬ly¬gų ar sus¬tab¬dy¬ti jos vyk¬dy¬mą, iš¬s¬ky¬rus įs¬ta¬ty¬muo¬se nu¬ma¬ty¬tas išim¬tis. Šis prin¬ci¬pas bū¬din¬gas ir dar¬bo su¬tar¬čiai. Šia su¬tar¬ti¬mi „dar¬buo¬to¬jas įsi¬pa¬rei¬go¬ja dir¬b¬ti tam tik¬ros profesijos, specialybės, kvalifikacijos dar¬bą, arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o dar¬b¬da¬vys įsipareigoja su¬teik¬ti dar¬buo¬to¬jui sutartyje nustatytą dar¬bą, mokė¬ti darbuotojui sulygtą dar¬bo už¬mo¬kes¬tį ir už¬tik¬rin¬ti dar¬bo są¬ly¬gas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu“.
Tai¬gi, kol dar¬bo su¬tar¬tis nė¬ra nut¬rauk¬ta įs¬ta¬ty¬mų nus¬ta¬ty¬ta tvar¬ka, dar¬b¬da¬vys ne¬ga¬li ne¬leis¬ti dar¬buo¬to¬jui dir¬b¬ti su¬tar¬ti¬mi su¬lyg¬to dar¬bo ir nus¬to¬ti mo¬kė¬ti jam dar¬bo už¬mo¬kes¬tį. Ta¬čiau dar¬bo sutar¬tis įt¬vir¬ti¬na pa¬kan¬ka¬mai su¬dė¬tin¬gus, spe¬ci¬fi¬nius, il¬gą lai¬ką trun¬kan¬čius tei¬si¬nius san¬ty¬kius, to¬dėl yra nu¬ma¬ty¬ta ke¬le¬tas išim¬čių, kai ga¬li¬ma nuk¬ryp¬ti nuo šio prin¬ci¬po. Vie¬nas iš to¬kių at¬ve¬jų ir yra nuša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo (pareigų) dar¬b¬da¬vio ini¬cia¬ty¬va. Pa¬na¬šiai yra ir nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo tam įgalio¬tų in¬s¬ti¬tu¬ci¬jų ini¬cia¬ty¬va at¬ve¬ju. Tik toks nu¬ša¬li¬ni¬mas yra išim¬tis jau ne¬be iš pac¬ta sunt ser¬van¬da prin¬ci¬po, o iš ki¬to su¬tar¬čių tei¬sė¬je eg¬zis¬tuo¬jan¬čio – pa¬ša¬li¬nių as¬me¬nų ne¬si¬ki¬ši¬mo į su¬tar¬ti¬nius santykius prin¬ci¬po. Ka¬dan¬gi to¬kio nu¬ša¬li¬ni¬mo at¬ve¬ju dar¬bo su¬tar¬ties vyk¬dy¬mas sus¬tab¬do¬mas ne dėl su¬tar¬ties ša¬lies va¬lios, o spe¬cia¬lius įga¬li¬ni¬mus tu¬rin¬čių in¬s¬ti¬tu¬ci¬jų pas¬tan¬go¬mis. Tai¬gi nu¬ša¬li¬ni¬mo metu, dėl tam tik¬rų įs¬ta¬ty¬muo¬se nu¬ma¬ty¬tų ap¬lin¬ky¬bių, sus¬tab¬do¬mas dar¬bo su¬tar¬ties vyk¬dy¬mas. Darbuo¬to¬jui ne¬lei¬džia¬ma vyk¬dy¬ti pag¬rin¬di¬nės sa¬vo dar¬bo su¬tar¬ti¬mi pri¬siim¬tos pa¬rei¬gos, t.y. dir¬b¬ti sulyg¬to dar¬bo ar ei¬ti tam tik¬rų pa¬rei¬gų, o dar¬b¬da¬vys jam daž¬nai ne¬mo¬ka dar¬bo už¬mo¬kes¬čio. Senesnė¬je li¬te¬ra¬tū¬ro¬je bu¬vo gan ka¬te¬go¬riš¬kai tei¬gia¬ma, kad nu¬ša¬li¬ni¬mo me¬tu sus¬tab¬do¬mas dar¬bo užmo¬kes¬čio mo¬kė¬ji¬mas. Pa¬vyz¬d¬žiui mi¬nė¬ta¬me V.Nek¬ra¬šo st¬raip¬s¬ny¬je sa¬ko¬ma: „Nu¬ša¬lin¬tam nuo dar¬bo dar¬buo¬to¬jui sus¬tab¬do¬mas dar¬bo už¬mo¬kes¬čio mo¬kė¬ji¬mas. Dar¬bo už¬mo¬kes¬tis už nu¬ša¬li¬ni¬mo laiką ga¬li bū¬ti iš¬mo¬ka¬mas tik ta są¬ly¬ga, jei¬gu nu¬ša¬li¬ni¬mas pri¬pa¬žįs¬ta¬mas ne¬tei¬sė¬tu“ . Pa¬na¬šiai tvir¬ti¬no ir ki¬ti ta¬ry¬bi¬niais lai¬kais šia te¬ma ra¬šę tei¬si¬nin¬kai. Tuo me¬tu taip teig¬ti bu¬vo tei¬sin¬ga, nes tary¬bi¬niai įs¬ta¬ty¬mai ne¬nu¬ma¬tė nei vie¬no nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo at¬ve¬jo, kai nu¬ša¬lin¬tam dar¬buo¬to¬jui mo¬ka¬mas dar¬bo už¬mo¬kes¬tis. Ta¬čiau da¬bar¬ti¬niai mū¬sų įs¬ta¬ty¬mai nu¬ma¬to ir to¬kių nu¬ša¬li¬ni¬mo at¬ve¬jų, ku¬rių me¬tu nu¬ša¬lin¬tam dar¬buo¬to¬jui mo¬ka¬mas vi¬sas ar bent da¬lis dar¬bo už¬mo¬kes¬čio.
Pavyzdžiui, 2004 m. Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 10 str. 2 dalyje sakoma: „kad apsaugos darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam už laiką kol pasitikrins sveikatą, gali būti nemokamas darbo užmokestis“ . Kaip matome, įstatymas imperatyviai darbdaviui nenustato mokėti ar nemokėti už tą laiką, kol jis pasitikrins sveikatą.
2. Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo vyk¬do¬mas tik įs¬ta¬ty¬me nu¬ma¬ty¬tais at¬ve¬jais

Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo ar pa¬rei¬gų dar¬buo¬to¬ją sta¬to į gan sun¬kią, nea¬pib¬rėž¬tą pa¬dė¬tį. Jam ne¬mo¬ka¬mas dar¬bo už¬mo¬kes¬tis. Pa¬gal įs¬ta¬ty¬mus sus¬tab¬dy¬ti dar¬bo su¬tar¬ties vyk¬dy¬mą ir nu¬ša¬lin¬ti nuo dar¬bo dar¬buo¬to¬ją ga¬li¬ma ar¬ba pri¬va¬lo¬ma, ne bet ka¬da, o tik esant įs¬ta¬ty¬muo¬se nu¬ma¬ty¬toms aplinkybėms. Tai ga¬na aiš¬kiai nu¬ro¬do DK 123 str. 1 d.: „.nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais“. To¬kie at¬ve¬jai, t.y. ap¬lin¬ky¬bės, ka¬da ga¬li¬ma nu¬ša¬lin¬ti nuo dar¬bo, dar¬bo tei¬sės teo¬ri¬jo¬je va¬di¬na¬mi nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo pag¬rin¬dais. Ky¬la klausimas ar nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo pag¬rin¬dus ga¬li nus¬ta¬ty¬ti tik įs¬ta¬ty¬mai ar ir poįs¬ta¬ty¬mi¬niai ak¬tai. Kol kas poįs¬ta¬ty¬mi¬niai ak¬tai nu¬ma¬to ga¬na daug nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo at¬ve¬jų. Ta¬čiau iš DK 123 str. 1 d. 2 sakinio kon¬st¬ruk¬ci¬jos ga¬li¬ma sp¬ręs¬ti, kad poįs¬ta¬ty¬mi¬niai ak¬tai ga¬li nu¬ma¬ty¬ti tik to¬kius nušalini¬mo nuo dar¬bo at¬ve¬jus, kai dar¬buo¬to¬jui ne¬sus¬tab¬do¬mas dar¬bo už¬mo¬kes¬čio mo¬kė¬ji¬mas, o numa¬ty¬ti nu¬ša¬li¬ni¬mus, sus¬tab¬dant dar¬bo už¬mo¬kes¬čio mo¬kė¬ji¬mą, poįs¬ta¬tymi¬niuo¬se ak¬tuo¬se ga¬li¬ma tik ta¬da, kai įs¬ta¬ty¬mai Vy¬riau¬sy¬bei ar ki¬toms vyk¬do¬mo¬sioms val¬d¬žios in¬s¬ti¬tu¬ci¬joms pa¬ve¬da tai nus¬ta¬ty¬ti. Pa¬vyz¬d¬žiui, tai pa¬da¬ry¬ta LR Vi¬daus van¬de¬nų tran¬s¬por¬to ko¬dek¬se, ku¬rio 18 str. 2 d. nus¬ta¬ty¬ta, kad „per¬so¬na¬lo priė¬mi¬mo ir at¬lei¬di¬mo tvar¬ką, jo tei¬ses bei pa¬rei¬gas ir tar¬ny¬bos lai¬vuo¬se są¬ly¬gas nus¬ta¬to dar¬bo įs¬ta¬ty¬mai, šis ko¬dek¬sas, ki¬ti tei¬sės ak¬tai, Su¬si¬sie¬ki¬mo mi¬nis¬te¬ri¬jos pat¬vir¬tin¬tas Tar¬ny¬bos Lietuvos Respublikos vidaus van¬de¬nų lai¬vuo¬se sta¬tu¬tas ir pa¬rei¬gi¬niai nuos¬ta¬tai“.

At¬k¬reip¬ti¬nas dė¬me¬sys, jog an¬ks¬čiau ga¬lio¬ju¬si tei¬si¬nė nor¬ma nu¬ma¬tė ga¬li¬my¬bę nu¬ša¬lin¬ti ir „tam įga¬lio¬tų or¬ga¬nų pa¬siū¬ly¬mu“. Šiuo me¬tu galiojantis DK 123 str. 2d. „Darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, nemoka jam darbo užmokesčio pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą. Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas“. Vieną iš svarbiausių tokių atvejų reguliuoja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau tekste – BPK) 157 straipsnis. Pagal šį nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę verstis tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas .
Nu¬ša¬li¬ni¬mams nuo darbo skir¬to¬je mok¬s¬li¬nė¬je li¬te¬ra¬tū¬ro¬je mi¬nė¬ta¬me V.Nek¬ra¬šo straip¬s¬ny¬je nu¬ro¬do¬ma: „nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo ga¬li bū¬ti vyk¬do¬mas tik įs¬ta¬ty¬mų nu¬ma¬ty¬tais pag¬rin¬dais. Plečiamai aiš¬kin¬ti nu¬ma¬ty¬tus pag¬rin¬dus taip pat nus¬ta¬ty¬ti nau¬jus nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo pag¬rin¬dus įmo¬nės, įs¬tai¬gos, orga¬ni¬za¬ci¬jos ad¬mi¬nis¬t¬ra¬ci¬ja ne¬tu¬ri tei¬sės” .
Tai¬gi tiek anksčiau, tiek ir dabar, esant Darbo kodeksui, nu¬ša¬lin¬ti nuo dar¬bo, sustabdant dar¬bo už¬mo¬kes¬čio mo¬kė¬ji¬mą, ga¬li¬ma tik esant įs¬ta¬ty¬muo¬se nus¬ta¬ty¬tiems pag¬rin¬dams. Už ne¬pag¬rįs¬tą, ne¬mo¬ty¬vuo¬tą dar¬buo¬to¬jų nu¬ša¬li¬ni¬mą tai at¬li¬ku¬siems as¬me¬nims, ga¬li kil¬ti:
– drausminė atsakomybė – pavyz¬d¬žiui, Lie¬tu¬vos Respublikos ge¬le¬žin¬ke¬lio tran¬s¬por¬to darbuo¬to¬jų draus¬mės sta¬tu¬to 21 p. ;
– mate¬ria¬li¬nė – DK 249, 250 str, Lietuvos Respublikos Ci¬vi¬li¬nio ko¬dek¬so (to¬liau tekste – CK) 6.272 str. ;
– ad¬mi¬nis¬t¬ra¬ci¬nė – Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau tekste – ATPK) 41 str.);
– ar kar¬tais net¬gi bau¬džia¬mo¬ji – Lietuvos Respublikos Bau¬džia¬mo¬jo ko¬dek¬so (to¬liau tekste – BK) 176 str.
3. Nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo lai¬ki¬nu¬mas

Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo dar¬buo¬to¬ją sta¬to į gana nea¬pib¬rėž¬tą pa¬dė¬tį. Jo at¬ž¬vil¬giu sus¬tab¬do¬mas dar¬bo su¬tar¬ties vyk¬dy¬mas, dar¬buo¬to¬jas ne¬dir¬ba, daž¬niausiai ne¬gau¬na ir dar¬bo už¬mo¬kes¬čio. Nušalinimas ne¬ga¬li tęs¬tis ne¬ri¬bo¬tą lai¬ką. Dar¬bo tei¬sės li¬te¬ra¬tū¬ro¬je dau¬gu¬ma au¬to¬rių pab¬rė¬žia nušalini¬mo nuo dar¬bo lai¬ki¬ną cha¬rak¬te¬rį. Pa¬vyz¬d¬žiui, P. Sta¬vis¬kis st¬raip¬s¬ny¬je „Nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo pag¬rin¬dai“ nu¬ro¬do: „Nu¬ša¬li¬ni¬mas tai ypa¬tin¬ga lai¬ki¬na prie¬mo¬nė, tu¬rin¬ti įs¬pė¬ja¬mą¬jį po¬bū¬dį. Nušalinimas tę¬sia¬si tol, kol at¬si¬ras įs¬ta¬ty¬me nu¬ma¬ty¬tas ju¬ri¬di¬nis fak¬tas, ar¬ba iš¬nyks nu¬ša¬li¬ni¬mą sukėlu¬sios ap¬lin¬ky¬bės, ar¬ba kol ad¬mi¬nis¬t¬ra¬ci¬ja iš¬sp¬ręs nu¬ša¬lin¬to dar¬buo¬to¬jo klau¬si¬mą“ . Su to¬kia nuo¬mo¬ne ži¬no¬ma rei¬kė¬tų su¬tik¬ti, tik no¬rė¬tų¬si pas¬te¬bė¬ti, kad nu¬ša¬li¬ni¬mą su¬kė¬lu¬sių ap¬lin¬ky¬bių iš¬ny¬ki¬mas ir dėl nu¬ša¬lin¬to dar¬buo¬to¬jo to¬les¬nio dar¬bo klau¬si¬mo iš¬sp¬ren¬di¬mas taip pat yra ju¬ri¬di¬niai fak¬tai, pir¬mu at¬ve¬ju įvy¬kis, an¬t¬ruo¬ju – veik¬s¬mas.
Tai¬gi nu¬ša¬li¬ni¬mas pra¬si¬de¬da, kai ki¬lus įs¬ta¬ty¬muo¬se nus¬ta¬ty¬tiems pag¬rin¬dams, ad¬mi¬nis¬t¬ra¬ci¬ja už¬d¬rau¬džia dar¬buo¬to¬jui dir¬b¬ti su¬lyg¬tą dar¬bą ar ei¬ti pa¬rei¬gas, o bai¬gia¬si at¬si¬ra¬dus tam tik¬ram juridiniam fak¬tui, ar praė¬jus DK 123 str. 2 d. nus¬ta¬ty¬tam ter¬mi¬nui.
4. Nu¬ša¬li¬ni¬mas pap¬ras¬tai vyk¬do¬mas dėl su pa¬čiu dar¬buo¬to¬ju su¬si¬ju¬sių ap¬lin¬ky¬bių
Pa¬nag¬ri¬nė¬jus nu¬ša¬li¬ni¬mo pag¬rin¬dus, ga¬li¬ma pas¬te¬bė¬ti, kad jais yra to¬kios ap¬lin¬ky¬bės, ku¬rios su¬si¬ju¬sios su pa¬čiu dar¬buo¬to¬ju, su jo as¬me¬niu. Dar¬buo¬to¬jo neb¬lai¬vu¬mas, ap¬s¬vai¬gi¬mas nuo narkotinių, tok¬si¬nių me¬džia¬gų, dar¬buo¬to¬jo sir¬gi¬mas už¬k¬re¬čia¬ma li¬ga, dar¬buo¬to¬jo at¬si¬sa¬ky¬mas įstatyme nus¬ta¬ty¬ta tvar¬ka ir ter¬mi¬nais pa¬si¬tik¬rin¬ti svei¬ka¬tą, pa¬rei¬gū¬no pat¬rau¬ki¬mas įtariamuoju kaltinamuoju, parei¬gū¬no ne¬tin¬ka¬mu¬mas uži¬ma¬moms pa¬rei¬goms, dar¬buo¬to¬jo at¬si¬sa¬ky¬mas pa¬si¬tik¬rin¬ti ži¬nias ar kvali¬fi¬ka¬ci¬nių eg¬za¬mi¬nų neiš¬lai¬ky¬mas – tai vis to¬kios ap¬lin¬ky¬bės, ku¬rios tiesiogiai, betarpiš¬kai, siejasi su pa¬čiu dar¬buo¬to¬ju, jo as¬me¬ni¬nė¬mis sa¬vy¬bė¬mis. Toks nu¬ša¬li¬ni¬mo bruo¬žas daž¬nai nu¬ro¬do¬mas ir dar¬bo tei¬sės mok¬s¬li¬nė¬je li¬te¬ra¬tū¬ro¬je. Pa¬vyz¬d¬žiui, G.De¬re¬vian¬ko straipsny¬je „Transporto vai¬ruo¬to¬jų nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo“ tei¬gia: „Nu¬ša¬li¬ni¬mas vi¬sa¬da su¬si¬jęs su dar¬buo¬to¬jo as¬me¬ni¬nėm sa¬vy¬bėm: svei¬ka¬tos būk¬le, spe¬cia¬lių ži¬nių ly¬giu. As¬mens nu¬ša¬li¬ni¬mas reiš¬kia, kad jis nega¬li vyk¬dy¬ti pas¬kir¬to dar¬bo (dar¬bo fun¬k¬ci¬jos) tol, kol neiš¬nyks nu¬ša¬li¬ni¬mo pag¬rin¬dai: dar¬bin¬gu¬mo grį¬ži¬mas, rei¬kia¬mų žinių ar įgū¬džių įgi¬ji¬mas“ . R.Ma¬ci¬jaus¬kie¬nė st¬raip¬s¬ny¬je „Pro¬ku¬ra¬tū¬ros ir po¬li¬ci¬jos pa¬rei¬gū¬nų draus¬mi¬nės at¬sa¬ko¬my¬bės as¬pek¬tai“ nu¬ro¬do, kad nu¬ša¬li¬ni¬mas yra in¬di¬vi¬dua¬laus po¬bū¬džio ir tu¬ri bū¬ti at¬siž¬vel¬gia¬ma į kiek¬vie¬no as¬mens ypa¬ty¬bes . Pa¬na¬šiai nu¬ro¬do¬ma ir dau¬ge¬lio ki¬tų dar¬bo teisės spe¬cia¬lis¬tų dar¬buo¬se.
LR darbo kodekso 265 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis“.
„Darbo kodekso komentare“ komentuojamo 265 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad darbuotojo „toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kurio sunkumas priklauso nuo galimų neigiamų padarinių ir įtakos kitiems darbuotojams, gaminiams, pačiam darbuotojui“ .
5. Nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo pre¬ven¬ci¬nis po¬bū¬dis

Nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo pre¬ven¬ci¬nį po¬bū¬dį pa¬ro¬do šios tei¬si¬nės prie¬mo¬nės tai¬ky¬mo tik¬s¬lai. Dar¬bo tei¬sės li¬te¬ra¬tū¬ro¬je be¬veik vi¬sa¬da nu¬ro¬do¬ma, kad nu¬ša¬li¬ni¬mu sie¬kia¬ma iš¬ven¬g¬ti vi¬suo¬me¬nei ken¬ks¬min¬gų pa¬sek¬mių, ku¬rios ga¬lė¬tų at¬si¬ras¬ti, dar¬buo¬to¬jui to¬liau dir¬bant. Ta¬čiau toks nu¬ro¬do¬mas nu¬ša¬li¬ni¬mo tik¬s¬las yra pa¬kan¬ka¬mai ben¬d¬ro po¬bū¬džio ir la¬bai ab¬st¬rak¬tus, to¬dėl kar¬tais ban¬do¬ma jį kon¬k¬re¬ti¬zuo¬ti.
Kai darbuotojas pažeidžia saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, darbų organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimus, atsižvelgiant į pažeidimą jis gali būti nušalinamas nuo darbo (DK 123 str., 265 str. 7 d.), taip gali būti ir sustabdyti darbai – Darbo kodekso 266 straipsnis. Darbai sustabdomi norminių teisės aktų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai, kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus, ir kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei. Tokie atvejai nustatomi vertinant galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Profesinės rizikos įvertinimas apibrėžtas DK 264 straipsnyje 2 dalies 1 punkte.
Iškilus pavojui įmonėje ar įmonės padalinyje, darbdavys kuo skubiausiai privalo pranešti apie tai visiems darbuotojams ir kitiems asmenims, kuriems gali kilti pavojus, informuoti, kokios priemonės bus panaudotos darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai užtikrinti, kokių veiksmų privalo imtis patys darbuotojai. Taip pat ir darbuotojai, turi nedelsdami pranešti darbdaviui arba padalinio vadovui apie sugedusias darbo priemones ar susidariusią avarinę situaciją – pavojų.
6. Nu¬ša¬li¬ni¬mo me¬tu dar¬buo¬to¬jui ne¬lei¬džia¬ma lik¬ti dar¬bo vie¬to¬je

Šį po¬žy¬mį nu¬ro¬do H.Da¬vi¬da¬vi¬čius 2001 m. iš¬leis¬ta¬me st¬raip¬s¬nių rin¬ki¬ny¬je „Dar¬bo įs¬ta¬ty¬mų ko¬men¬ta¬ras“ . Iki tol šio po¬žy¬mio jo¬kio¬je nu¬ša¬li¬ni¬mams nuo dar¬bo skir¬to¬je li¬te¬ra¬tū¬ro¬je neteko ap¬tik¬ti, to¬dėl no¬rė¬tų¬si į jį pa¬si¬gi¬lin¬ti. Lie¬tu¬vos įs¬ta¬ty¬mai ne¬nu¬ma¬to, kad nu¬ša¬lin¬tam darbuotojui drau¬džia¬ma bū¬ti sa¬vo dar¬bo vie¬to¬je, ta¬čiau dau¬ge¬liu at¬ve¬jų nu¬ša¬li¬ni¬mas ne¬tek¬tų prasmės, jei dar¬buo¬to¬jui bū¬tų tik ne¬lei¬džia¬ma at¬lik¬ti dar¬bo fun¬k¬ci¬jų, ta¬čiau jis lik¬tų dar¬bo vie¬to¬je. To¬kiu at¬ve¬ju ne¬bū¬tų iš¬ven¬g¬ta ža¬lin¬gų pa¬sek¬mių, ku¬rių nu¬ša¬li¬ni¬mu kaip tik ir sie¬kia¬ma iš¬ven¬g¬ti. Daug ža¬los tiek sau, tiek ki¬tiems ga¬lė¬tų pa¬da¬ry¬ti nors ir ne¬dir¬ban¬tis, bet esan¬tis dar¬bo vie¬to¬je neblaivus as¬muo. Sutinkamai su BPK 157 straipsniu, „nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę verstis tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas“, taip pat likęs darbo vietoje, galėtų trukdyti ikiteisminiam tyrimui.
Svei¬ka¬tos ne¬pa¬si¬tik¬ri¬nęs dar¬buo¬to¬jas ga¬lė¬tų už¬k¬rės¬ti ki¬tus dar¬buo¬to¬jus ir pan. Ta¬čiau retkarčiais ga¬li bū¬ti ir išim¬čių, t.y. to¬kių nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo darbo pag¬rin¬dų, dėl ku¬rių nu¬ša¬li¬nus darbuoto¬ją nė¬ra bū¬ti¬na draus¬ti jam bū¬ti dar¬bo vie¬to¬je, pa¬vyz¬d¬žiui, nu¬ša¬li¬nus nuo dar¬bo gy¬dy¬to¬ją pagal LR gy¬dy¬to¬jo me¬di¬ci¬nos prak¬ti¬kos įs¬ta¬ty¬mo 14 str. 5 d., t.y. kai sus¬tab¬do¬mas jo li¬cen¬ci¬jos galio¬ji¬mas. Ne¬bū¬ti¬na draus¬ti bū¬ti dar¬bo vie¬to¬je ir to¬kiam nu¬ša¬lin¬tam as¬me¬niui, ku¬ris nu¬ša¬lin¬tas dėl to, kad jis neiš¬lai¬kė kva¬li¬fi¬ka¬ci¬nių eg¬za¬mi¬nų ar¬ba at¬si¬sa¬kė juos lai¬ky¬ti (Lie¬tu¬vos Respublikos geležin¬ke¬lių tran¬s¬por¬to dar¬buo¬to¬jų draus¬mės sta¬tu¬to 17 p.). To¬kius dar¬buo¬to¬jus bū¬ti¬na nu¬ša¬lin¬ti, t.y. ne¬leis¬ti jiems dir¬b¬ti, ta¬čiau, jei jie dėl vie¬no¬kių ar kito¬kių prie¬žas¬čių pa¬gei¬dau¬ja bū¬ti sa¬vo dar¬bo vieto¬je, nė¬ra bū¬ti¬ny¬bės juos iš tos darbo vie¬tos išvaryti. Tai¬gi daž¬niau¬siai dar¬buo¬to¬jui rei¬kia draus¬ti lik¬ti dar¬bo¬vie¬tė¬je, ta¬čiau ne¬ vi¬sa¬da. To¬dėl manyčiau, kad šis H.Da¬vi¬da¬vi¬čiaus nu¬ro¬dy¬tas nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo po¬žy¬mis į nu¬ša¬li¬ni¬mo sąvo¬ką net¬rauk¬ti¬nas.
Ap¬ta¬rus pag¬rin¬di¬nius nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo po¬žy¬mius, ga¬li¬ma bū¬tų su¬for¬mu¬luo¬ti to¬kią nuša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo są¬vo¬ką:
Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo – tai dar¬buo¬to¬jo as¬me¬ni¬nių sa¬vy¬bių są¬ly¬go¬tas, įs¬ta¬ty¬me nustaty¬tais at¬ve¬jais tai¬ko¬mas lai¬ki¬nas ne¬lei¬di¬mas dar¬buo¬to¬jui dir¬b¬ti su¬lyg¬to dar¬bo, ar ei¬ti parei¬gų, tu¬rin¬tis tik¬s¬lą iš¬ven¬g¬ti ken¬ks¬min¬gų pa¬sek¬mių, ku¬rios ga¬lė¬tų kil¬ti jam to¬liau dir¬bant.

Išvados

Iš¬nag¬ri¬nė¬ję vie¬ną iš dar¬bo tei¬sė¬je ži¬no¬mų tei¬si¬nių prie¬mo¬nių – nu¬ša¬li¬ni¬mą nuo dar¬bo (pareigų), ga¬li¬me pas¬te¬bė¬ti, kad įs¬ta¬ty¬muo¬se bei tei¬si¬nė¬je li¬te¬ra¬tū¬ro¬je šiai tei¬si¬niai prie¬mo¬nei skiriamas ne¬pa¬kan¬ka¬mas dė¬me¬sys. Įvai¬rūs Lietuvos Respublikos nor¬mi¬niai ak¬tai, nors ir daž¬nai numa¬to dar¬buo¬to¬jų nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo ga¬li¬my¬bę, ta¬čiau su šios tei¬si¬nės prie¬mo¬nės tai¬ky¬mu susiju¬sius vi¬suo¬me¬ni¬nius san¬ty¬kius re¬gu¬liuo¬ja tik frag¬men¬tiš¬kai, daž¬nai neat¬sa¬kant į dau¬ge¬lį darbuoto¬jų nu¬ša¬li¬ni¬mo me¬tu ir po to ky¬lan¬čių klau¬si¬mų. Dėl šios tei¬si¬nės prie¬mo¬nės ži¬ny¬bi¬nio pobūdžio su nu¬ša¬li¬ni¬mu nuo dar¬bo su¬si¬ję vi¬suo¬me¬ni¬niai san¬ty¬kiai daž¬nai re¬gu¬liuo¬ja¬mi la¬bai skirtingai ar net prieš¬ta¬rin¬gai. Trūk¬s¬ta ben¬d¬ro po¬bū¬džio nor¬mų, ku¬rios bū¬tų tai¬ko¬mos vi¬siems nušali¬ni¬mo at¬ve¬jams. Tei¬sės mok¬s¬li¬nė¬je li¬te¬ra¬tū¬ro¬je daž¬nai tei¬gia¬ma, kad reik¬tų iš¬leis¬ti vie¬nin¬gą normi¬nį ak¬tą, ku¬ris iš¬sa¬miai nu¬ma¬ty¬tų vi¬sus nu¬ša¬li¬ni¬mo nuo dar¬bo at¬ve¬jus bei iš¬sp¬ręs¬tų vi¬sus su nuša¬li¬ni¬mu nuo dar¬bo su¬si¬ju¬sius klau¬si¬mus. Ma¬ny¬čiau, kad dėl šios tei¬si¬nės prie¬mo¬nės ži¬ny¬bi¬nio po¬bū¬džio tai pa¬da¬ry¬ti ga¬na sun¬ku, nes vie¬naip re¬gu¬liuo¬ja¬mas, pa¬vyz¬d¬žiui, ban¬kų va¬do¬vų nušalinimas nuo dar¬bo ir ki¬to¬kio tei¬si¬nio re¬gu¬lia¬vi¬mo rei¬ka¬lau¬ja svei¬ka¬tos prie¬žiū¬ros spe¬cia¬lis¬tų ar as¬me¬nų, vairuo¬jan¬čių tran¬s¬por¬to prie¬mo¬nes nu¬ša¬li¬ni¬mas ir pa¬na¬šiai. Ta¬čiau kai ku¬riuos su nušalinimais nuo dar¬bo su¬si¬ju¬sius vi¬suo¬me¬ni¬nius san¬ty¬kius vis dėl to ga¬li¬ma bū¬tų su¬re¬gu¬liuo¬ti visiems nu¬ša¬li¬ni¬mams ben¬d¬ro¬mis, vie¬nin¬go¬mis tei¬sės nor¬mo¬mis, pa¬lie¬kant ga¬li¬my¬bę ki¬tuo¬se norminiuo¬se ak¬tuo¬se kai ka¬da šiuos klau¬si¬mus iš¬sp¬ręs¬ti ki¬taip. To¬kios ben¬d¬ros, vie¬nin¬gos vi¬siems nu¬ša¬li¬ni¬mo at¬ve¬jams tei¬sės normos ga¬lė¬tų su¬re¬gu¬liuo¬ti mak¬si¬ma¬lios leis¬ti¬nos nu¬ša¬li¬ni¬mo truk¬mės klau¬si¬mą, nu¬ma¬ty¬ti ben¬d¬rus ap¬mo¬kė¬ji¬mo už nu¬ša¬li¬ni¬mo lai¬ką bei nu¬ša¬li¬ni¬mo įfor¬mi¬ni¬mo prin¬ci¬pus. Šios ben¬d¬ros nor¬mos tu¬rė¬tų bū¬ti tai¬ko¬mos tais at¬ve¬jais, kai at¬s¬ki¬ri nor¬mi¬niai ak¬tai to¬kių klau¬si¬mų ne¬re¬gu¬liuo¬ja.

LI¬TE¬RA¬TŪ¬ROS SĄ¬RA¬ŠAS
I. NOR¬MI¬NĖ LI¬TE¬RA¬TŪ¬RA
1. Lie¬tu¬vos Res¬pub¬li¬kos Kon¬s¬ti¬tu¬ci¬ja. 1992 m. lap¬k¬ri¬čio 6 d. // Lie¬tu¬vos Res¬pub¬li¬kos Aukščiausio¬sios Ta¬ry¬bos ir Vy¬riau¬sy¬bės ži¬nios, 1992 m. Nr. 31 – 953
2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. 2002 m. birželio 4 d. Nr.IX-926//Žin. 2002, Nr.64-2569, 2002.06.26, nuo 2006 11 21
3. Lie¬tu¬vos Res¬pub¬li¬kos ci¬vi¬li¬nis ko¬dek¬sas. 2000 m. Lie¬pos 18 d. Nr. VIII-186 4// Val¬s¬ty¬bės žinios, 2000 m. Nr. 74. – 2262
4. Lie¬tu¬vos Res¬pub¬li¬kos ci¬vi¬li¬nio pro¬ce¬so ko¬dek¬sas. 2001 m. Vil¬nius. Tei¬si¬nės in¬for¬ma¬ci¬jos cent¬ras.
5. Lie¬tu¬vos Res¬pub¬li¬kos bau¬džia¬ma¬sis ko¬dek¬sas. 2000 m. Vil¬nius. Tei¬si¬nės in¬for¬ma¬ci¬jos cen¬t¬ras.
6. Lie¬tu¬vos Res¬pub¬li¬kos bau¬džia¬mo¬jo pro¬ce¬so ko¬dek¬sas. 2000 m. Vil¬nius. Tei¬si¬nės in¬for¬ma¬ci¬jos cen¬t¬ras.
7. Lie¬tu¬vos Res¬pub¬li¬kos ad¬mi¬nis¬t¬ra¬ci¬nių tei¬sės pa¬žei¬di¬mų ko¬dek¬sas. 2001 m. Vil¬nius. Tei¬si¬nės in¬for¬ma¬ci¬jos cen¬t¬ras.
8. Lietuvos Respublikos asmenų ir turto saugos įstatymas. 2004 m. liepos 8 d. Nr. 116
9. Lie¬tu¬vos Res¬pub¬li¬kos ko¬mer¬ci¬nių ban¬kų įs¬ta¬ty¬mas. 1994 m. gruo¬džio 21 d. Nr. I-720 // Valsty¬bės ži¬nios, 1995 m. Nr. 12-33
10. 1995 m. sau¬sio 24 d. Lie¬tu¬vos Res¬pub¬li¬kos Vy¬riau¬sy¬bės nu¬ta¬ri¬mas Nr.118 „Dėl Lie¬tu¬vos gele¬žin¬ke¬lių dar¬buo¬to¬jų draus¬mės sta¬tu¬to pat¬vir¬ti¬ni¬mo“ // Val¬s¬ty¬bės ži¬nios, 1995 m. Nr. 10225
11. 1998 m. sau¬sio 15 d. LR Su¬si¬sie¬ki¬mo mi¬nis¬te¬ri¬jos įsa¬ky¬mas Nr. 12 „Dėl tar¬ny¬bos Lie¬tu¬vos Res¬pub¬li¬kos vi¬daus van¬de¬nų lai¬vuo¬se sta¬tu¬to pat¬vir¬ti¬ni¬mo“ // Val¬s¬ty¬bės ži¬nios, 1998 m. Nr. 12-283
12. 2000 m. bir¬že¬lio 28 d. Lie¬tu¬vos Res¬pub¬li¬kos Vy¬riau¬sy¬bės nu¬ta¬ri¬mas Nr. 744 “Dėl Val¬s¬ty¬bi¬nės mais¬to ir ve¬te¬ri¬na¬ri¬jos tar¬ny¬bos nuos¬ta¬tų pat¬vir¬ti¬ni¬mo” // Val¬s¬ty¬bės ži¬nios, 2000 m. Nr. 531537
II. MOK¬S¬LI¬NĖ TEO¬RI¬NĖ LI¬TE¬RA¬TŪ¬RA
13. Da¬bar¬ti¬nės lie¬tu¬vių kal¬bos žo¬dy¬nas. 1993 m. Vil¬nius, Mok¬s¬lo ir En¬cik¬lo¬pe¬di¬jų lei¬dyk¬la
14. Dam¬b¬raus¬kas A., Nek¬ra¬šas V., Nek¬ro¬šius I. Dar¬bo tei¬sė. 1990 m. Vil¬nius. Min¬tis
15. Hen¬ri¬kas Da¬vi¬da¬vi¬čius Dar¬bo įs¬ta¬ty¬mų ko¬men¬ta¬ras. 2001 m. Kau¬nas. Ver¬s¬lo kon¬sul¬ta¬ci¬nis cen¬t¬ras
16. Lie¬tu¬vos Res¬pub¬li¬kos bau¬džia¬mo¬jo pro¬ce¬so ko¬dek¬so komentaras. 2004 m. Vil¬nius. Justitia
17. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. 2004 m. Vilnius. Justitia
18. Ra¬sa Ma¬ci¬jaus¬kie¬nė Pro¬ku¬ra¬tū¬ros ir po¬li¬ci¬jos pa¬rei¬gū¬nų draus¬mi¬nės at¬sa¬ko¬my¬bės as¬pek¬tai // Ju¬ris¬p¬ru¬den¬ci¬ja, 2000 m. T. 16(8)
19. Vik¬to¬ras Tiaž¬ki¬jus, Ra¬mū¬nas Pet¬ra¬vi¬čius, Gin¬tau¬tas Bu¬žin¬s¬kas Dar¬bo tei¬sė. 1999 m. Vilnius. Jus¬ti¬tia
20. V. Nek¬ra¬šas Nu¬ša¬li¬ni¬mas nuo dar¬bo tam įga¬lio¬tų or¬ga¬nų rei¬ka¬la¬vi¬mu // So¬cia¬lis¬ti¬nė tei¬sė, 1975 m. Nr.4

21. Стависский П. Основание отстранения от работа // Правоведение 1977 г. нр.2
22. Деревянко Г. Отстранение от работы вадителей транспорта // Советска юстиция 1969 г. нр. 9

Leave a Comment