TURINYS
Įžanga …………………………………………………………….……………………… 3 psl.Pajamos .………..………………………………………………………..…………………. 4 psl.Apmokestinamasis pelnas ………..………………………………….……………………… 4 psl.Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai …………………………………………………… 5 psl.Išvados …………………….……………………………………………………..……….. 9 psl.Naudota literatūra……………………………………………………..…………………. 10 psl.
Įžanga
Teisė – tai sistema, valstybės nustatytu ar sankcionuotų visiems privalomų, formaliai apibrėžtų normų (bendrų elgesio taisyklių), skirtų reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybės prievartą. 2002 metai Lietuvoje – mokesčių reformos metai. Šiais metais įsigaliojo ne mažai naujų mokesčių įstatymų. Pasikeitė dalis galiojusių mokesčių įstatymų (pelno, pridėtinės vertės, akcizų, gyventojų pajamų mokesčių) bei įvesti nauji mokesčiai ( apyvartos, cukraus, baltojo cukraus virškvočio mokesčiai). Pelno mokestį reglamentuoja LR pelno mokesčio įstatymas, priimtas 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. I 675 (Valstybės žinios, 2001, Nr. 110 – 3992).
Pajamos
Apmokestinamasis pelnas skirstomas į neapmokestinamąsias pajamas; leidžiamus atskaitymus – įprastinės veiklos sąnaudos, patvirtintos dokumentais; ribojamus dydžius leidžiamus atskaitymus (nuostoliai, mokesčiai, parama, nusidėvėjimas, amortizacija ir kt.)
Apmokestinamasis pelnas
Vienetams vadinamoji mokesčių našta priklauso nuo įstatymais leidžiamų mokesčių lengvatų. Lietuvoje taikoma daug mokesčių lengvatų, ir vis daugėja reikalaujančiųjų sudaryti išskirtines sąlygas. Mokesčių lengvatos ne visada skatina geriau dirbti Lietuvoje ar užsienyje, be to, jiems sudaromos nevienodos, išskirtinės konkurencinės sąlygos. Pažymėtina, kad nedaug mokesčių lengvatų numatyta Estijoje, Europos šalyse. Pastarosiose šalyse ryški tendencija atsisakyti daugelio mokesčių lengvatų ir mažinti mokesčių tarifus. Tuo siekiama visiems mokesčių mokėtojams sudaryti vienodas ir palankesnes apmokestinimo sąlygas. Neapmokestinamosios pajamos. Pelno mokesčiu neapmokestina-mos kai kurios Lietuvos vieneto ir užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ar gautos pajamos: gauta parama (labdaros ir paramos įstatymo tvarka); gautos draudimo išmokos, neviršijančios patirtų nuostolių vertės; pensijų fondų gautos pensijų įmokos bei šių fondų investicinės pajamos; praėjusių mokestinių laikotarpių leidžiamų klaidų ir netikslumų taisymai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnis);
kitos neapmokestinamosios pajamos (PM įstatymo 12 straipsnyje). Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, leidžiami atskaitymai gali būti neribojamų dydžių ir ribojamų dydžių. Neribojamų dydžių leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos ir dokumentais patvirtintos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Tai žaliavų ir medžiagų, darbo apmokėjimo sąnaudos, socialinio draudimo sąnaudos, palūkanos, perparduoto turto (prekių) įsigijimo kaina, perleistų vertybinių popierių bei išvestinių finansinių priemonių įsigijimo kaina ir pan. Išvestinė finansinė priemonė – tai finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su prekių verte arba kaina; dar ji gali būti susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju. Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai gana detaliai aptarti PM įstatymo 18-30 straipsniuose. Dažname vienete nemažos sąnaudos susidaro dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos).Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos; ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos; komandiruočių sąnaudos; reklamos ir reprezentacinės sąnaudos; natūralios netekties nuostoliai; mokesčiai; beviltiškos skolos; įmokos darbuotojų naudai; specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai; parama; narių mokesčiai, įnašai ir įmokos; mokestinio laikotarpio nuostoliai. Apmokestinamojo pelno dydžiui nemažą įtaką turi ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) atskaitymai. Lietuvoje nusidėvėjimo normatyvus nustato pačios įmonės, atsižvelgdamos į Vyriausybės leidžiamus maksimalius ekonominius normatyvus, nurodomus metais. Materialiam ilgalaikiam turtui galima taikyti pagreitinto nusidėvėjimo apskaičiavimo metodus. Užsienio šalyse pagreitinto nusidėvėjimo apskaičiavimo metodai gana populiarūs, ypač Europos šalyse, išskyrus Graikiją, Islandiją, Austriją. Dėl to sumažinamas apmokestinamasis pelnas pirmaisiais techninių priemonių bei technologijų naudojimo metais ir kartu skatinamos investicijos. Pavyzdžiui, Estijoje, Vengrijoje ir kitose užsienio šalyse juridiniai asmenys (vienetai) žymiai anksčiau įgavo daugiau ekonominių laisvių bei pasirinkimo teisių, nustatant apmokestinamąjį pelną, palyginti su Lietuva. Estijoje po nepriklausomybės paskelbimo, ilgai nedelsus, nustatant pajamų mokesčio apmokestinimo bazę, buvo leista padengti gautus nuostolius iš būsimųjų metų pelno, priskirti pramogų ir reprezentacines išlaidas prie verslo veiklos sąnaudų.
Įsigaliojus PM įstatymui, nuo 2002 m. sausio 1 dienos kartu taikomi ir nauji nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai (9 priedas). Dauguma įvestų nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų, palyginti su ankstesniais, yra didesni. Nusidėvėjimas (amortizacija) apskaičiuojama teisiniu metodu arba dvigubu – mažėjančios vertės (dvigubo balanso) metodu. Pasirinkto metodo (kur leista) turi būti laikomasi nuosekliai: turto grupei taikomas tas pats vieneto pasirinktas metodas per visą turto nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpį. Vienetai, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. Lt, išskyrus kai kurias įstatyme nurodytas sąlygas, gali patys nustatyti maksimalius nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus. Pažymėtina, kad tyrinėjimo ir plėtojimo darbų sąnaudos pagal PM įstatymą nesukaupiamos (buvo taikomas 2 metų normatyvas) ir į ribojamų dydžių atsiskaitymus neįtraukiamos, o atskaičiuojamos iš pajamų tada, kai faktiškai patiriamos. Be to, PM įstatyme nurodomi nusidėvėjimą (amortizacijos) apskaičiavimo apribojimai: turtui, perduotam pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį (lizingo davėjui); į kultūros vertybių registrą įtrauktam turtui, išskyrus pastatų rekonstravimo nusidėvėjimo; paties vieneto susikurtam nematerialiam ilgalaikiam turtui; nenaudojama (esančiam atsargose ar užkonservuotam) ilgalaikiam turtui, taip pat šio turto perkainojimo rezultatams. Pagal anksčiau galiojusią tvarką patvirtintus ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizacijos) normatyvus vienetai (įmonės) galėjo keisti vieną kartą per 3 metus. Pagal PM įstatymą ši teisė apribota, t.y. normatyvus galima tikslinti, kai: pakeičiama ilgalaikio turto naudojimo paskirtis arba atliktas rekonstravimas; per mokestinį laikotarpį ilgalaikio turto remonto suma viršija 50 proc. šio turto įsigijimo kainos. Mokesčių mokėtojams ir kitiems asmenims svarbu žinoti ir kokių atsiskaitymų negalima daryti iš pajamų (išmokų, nepagrįstų įrodymais; vieneto padarytos žalos atlyginimo; palūkanų, mokamų už valstybės (savivaldybės) kapitalo naudojimą ir kt.). Įmonės gali pasirinkti vieną iš dviejų nustatytų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo pradžios būdų: pusmečio būdą, kito mėnesio būdą. Taikant pusmečio būdą, įsigyto ilgalaikio turto, nusidėvėjimo (amortizacijos) suma, kurią tais metais leidžiama atskaityti, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priklauso nuo to, kada turtas pradėtas naudoti: jei ilgalaikis turtas pradėtas naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, t.y. pirmą mokestinių metų pusmetį, tai mokestiniais me-tais leidžiama atskaityti visą metinę to turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą; jei ilgalaikis turtas pradedamas naudoti po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, t.y. antrą mokestinių metų pusmetį, to turto nusidėvėjimo (amortizacijos) suma tais mokestiniais metais neatskaitoma (turtas nudėvimas (amortizuojamas) pradedant nuo kito mokestinio laikotarpio). Įmonė pasirinkusi kito mėnesio būdą, visoms turto grupėms gali taikyti tik tiesinį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą. Amortizacija neskaičiuojama paties vieneto susikurtam nematerialiajam turtui, pavyzdžiui, prestižui. Nenaudojamo ar užkonservuoto ilgalaikio turto, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami. Jei vieneto naudojamo materialiojo ilgalaikio turto remonto vertė per mokestinį laikotarpį viršija 50 proc. remontuojamo turto įsigijimo kainos arba jeigu turtas rekonstruojamas, tai šio remonto arba rekonstravimo verte yra didinama remontuoto arba rekonstruoto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kaina. Komandiruočių sąnaudos iš pajamų atskaitomos LR Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Komandiruotė laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos vieneto administracijos vadovo arba jo įgalioto asmens, arba individualios įmonės savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Komandiruotė į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietu-vos Respublikos ribų į užsienį, jei jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiai kaip 183 dienas. Įmokos darbuotuoju naudai atskaitomos tik tuomet, jei mokamos: į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas pensijų fonduose; gyvybės draudimo įmokos, kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų; pensinio draudimo įmokos draudimo įmonėms.Išvados
Apmokestinamasis pelnas skirstomas į neapmokestinamąsias pajamas; leidžiamus atskaitymus – įprastinės veiklos sąnaudos, patvirtintos dokumentais; ribojamus dydžius leidžiamus atskaitymus (nuostoliai, mokesčiai, parama, nusidėvėjimas, amortizacija ir kt.) Lietuvoje taikoma daug mokesčių lengvatų, ir vis daugėja reikalaujančiųjų sudaryti išskirtines sąlygas. Mokesčių lengvatos ne visada skatina geriau dirbti Lietuvoje ar užsienyje, be to, jiems sudaromos nevienodos, išskirtinės konkurencinės sąlygos. Išvestinė finansinė priemonė – tai finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su prekių verte arba kaina; dar ji gali būti susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju. Apmokestinamojo pelno dydžiui nemažą įtaką turi ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) atskaitymai. Nusidėvėjimas apskaičiuojama teisiniu metodu arba dvigubu – mažėjančios vertės (dvigubo balanso) metodu. Pasirinkto metodo turi būti laikomasi nuosekliai: turto grupei taikomas tas pats vieneto pasirinktas metodas per visą turto nusidėvėjimo laikotarpį. Mokesčių mokėtojams ir kitiems asmenims svarbu žinoti ir kokių atsiskaitymų negalima daryti iš pajamų (išmokų, nepagrįstų įrodymais; vieneto padarytos žalos atlyginimo; palūkanų, mokamų už valstybės kapitalo naudojimą ir kt.).
Naudota literatūra
Valstybės žinios. 2002-03-05. LR pagrindiniai mokesčiai. Vilnius. 2002. Buškevičiūtė. Mokesčių sistema. Kauno technologijos universitetas. 2003 m. Georg Milde, Philipp Mifelder. Pinigai. Kaunas. 2002.