TURINYS
Įžanga ………………………………………….……………………………..……… 3 psl.Verslo ir verslininkystės samprata …………………………………………….…….. 4 pslVeiksniai, darantys įtaką verslui … ………………………………….……….……… 5 psl.Pagrindinės verslininkystės kliūtys …………………………………………….……. 7 psl.Verslo tikslai ………………………………………..……..………….………..….… 8 psl.Verslo motyvai ………………………………………..…….….…………..….…….. 8 psl.Verslo funkcijos …………..………………………..……..…….….………………… 8 psl.Verslo normos ir kultūrinė aplinka ………….……..……..…….…………….……… 8 psl.Verslo organizavimo formos ……..………….……..……..…….….……….…….… 10 psl.Verslo sėkmės faktoriai …………………………………………………………….. 10 psl.Verslo rizikos esmė, veiksniai, formos ir metodai …………………………………. 11 psl.Išvados …………………………………………………………………….…..……. 12 psl.Naudota literatūra………………………………………..………………..…………. 13 psl.
Įžanga
Ekonomika – tai dalis mūsų kasdieninio gyvenimo, nes: Mes gyvename ekonomikos sistemoje; Mes kasdien dalyvaujame ekonominėje veikloje; Mes pažystame žodžius, kuriuos vartoja ekonomistai. Ekonomika–tai mokslas apie tai, kaip žmonės ir visuomenė pasirenka naudoti ribotus gamybos išteklius savo norams tenkinti, gaminant prekes ir teikiant paslaugas. Pagrindinė ekonomikos problema – rinkties būtinybė, nes ištekliai yra riboti, o poreikiai – beribiai. Verslo ekonomika nagrinėja gamybos ekonominius dėsningumus, o taip pat komercinius dėsningumus. Ji remiasi ekonomikos teorijos, verslo pradmenų, darbo organizavimo, teisės, logistikos, vadybos ir kitų mokslo rūšių tyrimais Verslas – tai juridinio ar fizinio asmens, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, veikla, kuriai naudojami ekonominiai ištekliai, kuria siekia gauti pajamų bei pelno ir už kurią šis asmuo atsako savo turtu. Verslininkas – tai asmuo, kuris savo ar skolintomis lėšomis įkuria verslo įmonę įs-tatymo nustatyta tvarka ir siekdamas gauti maksimaliausią naudą gamina prekes arba teikia paslaugas, kurių reikia vartotojams. Verslininkystė – tai procesinis reiškinys, kai asmuo pasikliaudamas savo verslumu, situacijos pakankamumu, įsitikinimas savi sėkme ir prisiimdamas finansinę, moralinę ar socialinę atsakomybę, suformuoja naują pelningą ir vartotojams naudą teikiančią verslo idėją.
Verslo ir verslininkystės samprata
Verslas – tai įstatymiškai įformintas užsiėmimas, amatas arba darbas, kuriantis kapitalą, kurį verslininkas gali savarankiškai naudoti ir kuris yra jo nuosavybė; tai juridinio ar fizinio asmens, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, veikla, kuriai naudojami ekonominiai ištekliai, kuria siekia gauti pajamų bei pelno ir už kurią šis asmuo atsako savo turtu.
Verslininkas – tai fizinis asmuo, kuris įstatymu nustatyta tvarka verčiasi ūkine ko-mercine veikla.Verslas – tai konkretaus ūkininkavimo sritis arba konkreti verslininkystės išraiš-kos forma, siekiant pelno. Pagrindinė verslo sąlyga – prekiniai mainai. Yra skiriamos 3 verslininkystės rūšys:1. Gamybinė verslininkystė – tai pagrindinė verslo rūšis, apimanti prekių gamybą ir paslaugų tiekimą. Pradėdamas verslą, verslininkas gamybininkas įsigyja reikiamus gamybos veiksnius: samdo darbuotojus, perka arba nuomoja gamybos priemones, perka žaliavas ar medžiagas ir kt.2. Komercinė verslininkystė. Jai būdingos prekių – pinigų, prekybos – mainų operacijos, kurių pagrindas – pirkimo ir pardavimo sandoriai. 3. Finansinė verslininkystė – tai ypatinga verslininkystės rūšis, nes čia pirkimo ir pardavimo objektas yra specifinės, ypatingos prekės –pinigai, vertybiniai popieriai. Pagrindinis verslininko finansavimo pajamų šaltinis yra palūkanos, gaunamos už paskolas. Verslininkas – tai asmuo, kuris savo ar skolintomis lėšomis įkuria verslo įmonę įstatymo nustatyta tvarka ir siekdamas gauti maksimaliausią naudą gamina prekes arba teikia paslaugas, kurių reikia vartotojams. Verslininkystė – tai procesinis reiškinys, kai asmuo pasikliaudamas savo verslumu, situacijos pakankamumu, įsitikinimas savo sėkme ir prisiimdamas finansinę, moralinę ar socialinę atsakomybę, suformuoja naują pelningą ir vartotojams naudą teikiančią verslo idėją. Verslo kūrimas visų pirma siejamas su nuosavybe. Jam kurti būtinas lėšas ir gamybos priemones verslininkas gali turėti pats, pasiskolinti, išsinuomoti.
Veiksniai, darantys įtaką verslui
Gamta. Bet kuriam verslui plėtoti būtina žemė. Nesvarbu, ar jis ūkininkas, ar ak-menskaldys, ar programuotojas. Žemė bet kuriam verslui reikalinga vien todėl, kad verslininkui būtų ant ko stovėti, kad turėtų kur medžiagas ir gaminius sandėliuoti. Ypatingai žemė reikalinga specifinės rūšies verslui – žemdirbystei. Klimatas ir žemė sukuria skirtingų šalių žmonėms skirtingas verslo sąlygas.
Lietuvos žemės turtaiTurto pavadinimas Mato vnt. KiekisVisas žemės fondas tūkst. ha 6530,1Nafta mln. t 4,9
Durpės mln. t 128Klintys mln. t 318Dolomitas mln. m3 105Opoka mln. t 34Anhidritas mln. t 82Kreidos mergelis mln. t 4,8Molis mln. m3 92Žvyras ir smėlis mln. m3 662Požeminis vanduo tūkst. m3 per parą 1980Įstatymai. Skundžiasi mūsų verslininkai, skundžiasi užsienio investuotojai nuolatiniu įstatymu kaitaliojimu. Pavyzdžiui, 1996–2000 metų Seimas priėmė daugiau kaip 2000 įvairių įstatymų, nutarimų ir rezoliucijų. Vyriausybė, įvairios žinybos per metus dar sukuria daugiau kaip 3000 teisės aktų. Atrodytų, kad kiekvienam gyvenimo atvejui yra jau parašytas įstatymas. Tai būtų geras teisinės valstybės bruožas, tačiau bėda ta, priimtuose įstatymuose keičiamas žodis kitas, taip didėja šūsnis popierių, kurių verslininkas jau neturi jėgų pakelti.Įstatymų poveikis versluiVertinimas 1997 1999Geras 13,1 4,3Patenkinamas 57,4 63,9Blogas 29,5 31,8
Nedarbas yra skaudžiausia ekonominio nuosmukio rykštė. Nedirbantis žmogus praranda ne tik kvalifikaciją, bet ir saviraiškos laiką, kurio neįmanoma grąžinti. Verslininko požiūriu nedarbas yra palankus reiškinys, kurio metu verslininkas gali piktnaudžiauti savo ekonomine galia mažiau mokėdamas ieškančiam darbo, pažeisti įstatymus, saugančius dabartyje. Infliacija – tai vidutiniškas kainų kilimas per kurį nors laiką ir pinigų perkamosios galios smukimas. Dėl pasireiškiančios infliacijos sumažėja pinigų vertė. Esant netikėtai infliacijai, daugiausia žmonių pralaimi, tačiau verslininkai, kurie moka nuolatinį atlyginimą, gali pasipelnyti, kai jų parduodamų prekių kainos augs greičiau, negu gamybos kainos.Metai 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000Infliacija 1121 510 45,1 35,7 13,1 8,4 2,4 0,3 1,4
Mokesčiai. Verslininkas atiduodamas mokesčius valstybei, mažina savo galimybę plėsti verslą. Verslininko nenoras mokėti mokesčius gali būti suprantamas, nes jis nežino, ar tie valstybei atiduoti mokesčiai grįš jam kaip užsakymas naujajai produkcijai ir paslaugoms. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos administruoja 18 rūšių mokesčių.Vertinimas 1997 1999Geras 6,5 4,3Patenkinamas 51,7 42,9Blogas 41,8 46,5
Pelnas verslą skatina. Apskritai pelnas skirstomas į 2 dalis:
Normalusis pelnas parodo pajamas, kurios būtinos suformuoti ir išlaikyti kapitalą tam tikroje gamybos srityje. Viršpelnis yra pelnas, kuris yra didesnis už normalųjį. Verslo apskaitoje pelnas yra bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų skirtumas. Konkurencija skatina verslą ir gina vartotojų interesus. Konkurencija – tai varžymasis kurioje nors srityje, norint pasiekti tą patį tikslą. Konkurentai – tai ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria su tarpusavio konkurencija, kurioje nors prekės rinkoje, kurios pirkėjų požiūris yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą, kainas.Pagrindinės verslininkystės kliūtys
Dabartinė Lietuvos verslininkystė susiduria su įvairiomis jos plėtrą stabdančiomis kliūtimis. Apie tai dažnai rašoma spaudoje, kalbama konferencijose ir pasitarimuose. Vers-lininkystės plėtros kliūtys apibendrintos monografijoje „Verslininkai apie verslą“. P. Adlys, O. Grigienė, E. Jančiauskas, Ė. Purlys moksliniais tyrimais nustatė pagrindines verslo plėtros kliūtis, kurios iš esmės atitinka ir praktinę Lietuvos būklę. Didžiausias stabdys yra apyvartinių lėšų stoka. Tai susiję su prekių apyvarta, nes vartotojų perkamoji galia menka. Verslo plėtrą apsunkina ir netobuli verslą reguliuojantys teisiniai normatyviniai aktai, bankų kreditų teikimo tvarka. Tačiau visa tai nuolatos kuriasi, vienos verslininkystės plėtros priežastys išnyksta, o kitos atsiranda. Be to veikia bendra mikro ir makro aplinka. Apibendrinant šalies verslininkystės plėtros patirtį bei turimus kitų šalių mokslinių tyrimų rezultatus, pagrindines kliūtis galima būtų sugrupuoti į kompetencijų stokos; informacijos apie rinkas trūkumo; lėšų trūkumo ir kt.
Verslo tikslai
Pagrindinis verslo tikslas – gauti pelną. Verslo tikslui pasiekti būtinos priemonės, pavyzdžiui – organizacinė, t.y. verslo tikslo ir objekto įforminimas. Verslo tikslai:1. Visuotiniai tikslai yra skirstomi į: patenkinti vartotojų poreikius; sukurti naujas darbo vietas; mažinti nusikalstamumą;2. Individualūs tikslai yra skirstomi į: ekonominius: gamybos, finansavimo, pasisekimo;
socialinius: verslumo poreikių patenkinimas, suderinamumas su visuotiniais tikslais.Verslo motyvai
Motyvas – tai žmogaus vidinis veiksnys, impulsas, skatinantis kokią nors veiklą ar elgesį. Verslo motyvai yra klasifikuojami į 4 grupes:1. ekonominiai motyvai: pinigų arba pelno siekimas, pasinaudojimas palankiomis mikro ir makro ekonominėmis sąlygomis;2. socialiniai – psichologiniai: siekis išreikšti save, polinkis į vadovavimą, laisvės siekimas, polinkis rizikuoti, šeimos tradicijų tęsimas, baimė prarasti gyvenimo šaltinį;3. turtiniai motyvai: tinkamas verslui materialinis turtas, pinigai, įmonės verty-binių popierių paketas;4. profesiniai motyvai: perspektyvios versle profesijos įsigyjimas, didelė profesinė patirtis, teorinė idėja ir mokslinis projektas.
Verslo funkcijos
Verslo rūšių įvairovė leidžia visapusiškai tenkinti visuomenės narių poreikius. Verslas kuria naudą. Verslo teikiama nauda atskleidžia verslo funkcijas:1. Gamina prekes ir teikia paslaugas;2. Skatina konkurenciją;3. Suteikia naujų darbo vietų;4. Sukuria turtą.
Verslo normos ir kultūrinė aplinka
Verslo kultūra priklauso kaip verslininkų santykio ir vidaus ir išorės aplinka: kaip ją keičia ir prie jos prisitaiko. Verslo normos yra žmonių kultūros dalis, apibūdinanti pačią verslo kultūrą: Kultūringas įtikinimas; Kultūringas veikimas; Kultūringas pažinimas, supratimas, žinių ir patirties kaupimas. Verslo etika apima moralės principus ir standartus, kurie veikia elgseną verslo pa-saulyje. 10 verslo priesakų, kurie gali būti glaudžiai susieti su formuojama vertybinių popierių sistema:1. Surasti konkurencinę idėją;2. Nebijoti konkurencijos;3. Kokybę nurodyti kaip produkto savybių dalį ar visą jų komplektą;4. Rengti verslo planus, padėsiančius atsakyti į klausimus: ką gaminti, iš ko gaminti, kokia bus savikaina ir kaina;5. Nebijoti sumažinti kainas nenustatykite jas per dideles;6. Reklamuoti savo produktą;7. Nebijoti imti kreditų, jei tik juos duoda;8. Būti geranoriškai nusiteikę valdininkų, pavaldinių ir klientų atžvilgiu;9. Nelaikyti visų kiaušinių viename krepšyje – gali iškarto visi sudužti;10. Atsiminti, kad brangiausias verslo kapitalas esate Jūs pats. Verslininkams privalu laikytis šių moralės normų:
Gerbti valdžią; Turėti tikslą; Laikytis žodžio; Gerbti vyresniuosius, žmogaus gyvybę, teises ir garbę; Teisingai paskirstyti savo lėšas; Būti garbingam ir teisingam; Gerbti privačią nuosavybę. Pasirengimas privačiam verslui: techniniai įgūdžiai; valdymo patirtis; darbdavio ir motyvatoriaus savybės; polinkis verslui; pakankama konkrečių paslaugų paklausa aptar-naujamoje zonoje; galimybė teikti paslaugas; veiklos planas ir sąmata; pirminių finansinių indėlių galimybė; klientų pasirinkimo galimybė; aiškūs ir apibrėžti asmeniniai poreikiai; įmonės strategija ir taktika; apskaitos sistemos įvardijimas; įsiskolinimo sudarymo bei kredito gavimo politika; pajamų sudėtis ir struktūros supratimas; tinkama kontoros vieta, dydis; finansinės padėties stabilumas; savo šeimos, draugų parama ir jos tikimybė; nusiteikimas rizikuoti; profesionalios galimybės paramos; verslo plėtimo perspektyva; alternatyvios verslo kryptys.Verslo organizavimo formos
Verslo įmonės grupuojamos pagal įvairius požymius: Pagal įmonės dydį – mažos, vidutinės, didelės ir labai didelės; Pagal gamybos specializavimą – specializuotos, universalios ir mišrios; Pagal gamybos apimtį – masinės, serijinės ir vienetinės gamybos; Pagal naudojamą žaliavą – gamybinės pramonės ir apdirbamosios pramonės; Pagal produkcijos paskirtį – gaminančios gamybos priemones ir gaminančios vartojimo reikmenis.Verslo sėkmės faktoriai
Sėkmė smulkiame versle priklauso nuo šių pagrindinių faktorių: Verslininko gabumai. Verslininko pažiūros (galvosena), motyvai ir asmenybė. Vyriausybės skatinimas. Pakankamas kapitalas. Verslo galimybės. Darbuotojų bendradarbiavimas. Sėkmingai veikiantis verslininkas dažnai turi tokias savybes: Didelis poreikis karjerai; Savarankiškumas; Poreikis būti nepriklausomam; Poreikis naujovėms; Kūrybingumas, Entuziazmas, Darbštumas.
Verslo rizikos esmė, veiksniai, formos ir metodai
Verslininkystės rizika – tai gamybinės komercinės veiklos dalyvavimas gresiant ekonominiam pavojui (žalai). Kitaip tariant, rizikos sąlygomis verslo įmonė gali netekti dalies arba netgi visų savo išteklių (kapitalo), negauti laukiamų pajamų bei patirti papildomas išlaidas vykdydama gamybinę komercinę veiklą.
Gamybinės komercinės veiklos riziką sąlygoja įvairūs veiksniai. Verslininkystės rizikos veiksniai, slypintys pačiame rinkos mechanizme, jo funkcionavimo specifikoje: rinkos dalyvių alternatyvinis pasirinkimas ūkinėje veikloje (nėra garantijų, kad iš daugelio galimybių verslininkas pasirinko geriausią variantą); verslo paslaptis bei ribota informacija rinkoje; nuolatiniai rinkos paklausos, pasiūlos bei kainų svyravimai; sparti rinkos dinamika bei greitai senstanti informacija; kūrybinis, novatoriškas verslo pobūdis. Visi iki šiol minėti verslininkystės rizikos veiksniai slypi pačiame rinkos mechanizame. Kitaip tariant, jie išlieka ir tada, kai rinkos mechanizmas funkcionuoja nepriekaištingai. Lietuvos rinkų neapibrėžtumas objektyviai sąlygotas to, jog pereinant į rinką vėluoja įstatyminis naujų ekonominių procesų reguliavimas. Šiuo metu Lietuvoje galima iš-skirti keturias verslo rizikos rūšis, su kuriomis susiduria verslininkas: Kriminogeninė rizika. Politinė rizika. Finansinė rizika. Komercinė rizika. Svarbus verslo rizikos mažinimo veiksnys – veiklos analizė. Verslininkas, siekiantis sumažinti savo gamybinės komercinės veiklos riziką, turi pats arba samdos būdu pasitelkęs specialistus analizuoti ne tik savo, bet ir savo pagrindinių rinkos partnerių ūkinės veiklos riziką. Rizikos analizės metodai gali būti įvairūs, bet labiausiai paplitę yra šie: išlaidų tikslingumo analizės; ekspertinio įvertinimo metodas; analitinis; analogų panaudojimo. IšvadosVisais laikais žmogus didelę savo gyvenimo dalį skyrė ir skiria ekonominėms problemoms. Visi mes svarstoma: kokį darbą pasirinkti, kodėl ir kiek už jį moka, kas lemia prekių ir paslaugų pabrangimą, kaip tas brangimas daro įtaką mūsų pragyvenimo lygiui, o gal pradėti savo verslą? Šie ir kiti klausimai tiesiogiai veikia žmogų, sukeldami norą dirbti, profesiškai to-bulėti, ugdyti save kaip kūrybingą asmenybę. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tačiau verslo laisvės ir jo reguliavimo sankirtoje nuolat žiebiasi priešingos nuomonės. Žvelgiant į verslo pasaulį, būtina suvokti verslo vadžias – valstybės reguliavimo galią, kad nekiltų konfliktas tarp savojo laisvės bai iniciatyvos supratimo ir valstybinio reguliavimo vaidmens.
Išmanyti verslo abėcėlę būtina visiems. Pats nebūsi verslininkas – dirbsi pas vers-lininką. Dirbsi valstybės tarnyboje arba pats tvarkysi verslo reikalus valstybiniu požiūriu arba kitaip naudosi verslininkų produktus ir paslaugas. Jau išsiaiškinome, kad verslas yra ūkininkavimo sritis arba konkreti verslininkystės išraiškos forma, siekiant pelno, o verslininkas yra fizinis asmuo, kuris savo ar skolinto-mis lėšomis įkuria verslo įmonę įstatymu nustatyta tvarka, siekdamas gauti didžiausią naudą gamina prekes ar teikia paslaugas, kurių reikia vartotojams. O verslininkystė procesinis reiškinys kada asmuo pasikliaudamas savo verslumu, suformuoja pelningą ir vartotojams naudingą verslo idėją. Verslui naudą teikia gamta, įstatymai, nedarbas, infliacija, mokesčiai, pelnas ir konkurencija. Pagrindinis verslo tikslas yra gauti pelną. Verslo motyvas yra žmogaus viduje esantis veiksnys arba kitaip sakant impulsas, kuris skatina kokią nors veiklą ar elgesį. Verslo motyvai yra ekonominiai, socialiniai – psichologiniai, turtiniai ir profesiniai motyvai. Verslo kultūra priklauso nuo to kokia yra verslininkų santykio ir vidaus ir išorės aplinka, kaip ją keičia ir prie jos prisitaiko.Naudota literatūra K. Lukaševičius, B. Martinkus.“Verslo vadyba”. Kaunas. 2002. Verslo ekonomikos užrašai. B. Martinkus, V. Žilinskas. “Ekonomikos pagrindai”. Vilnius. 2000. L. Juozaitienė, J. Staponkienė. Verslo ir vadybos įvadas. Šiaulių universitetas. 2002. V. Makutėnas, D. Makutėnienė. Ekonomika. Kaunas. 2003. V. Sūdžius. Smulkaus ir vidutinio verslo administravimas ir valdymas. Kronta. 2001. J. Vėlyvis. Verslas. Vilnius. 2001. A. Maldeikienė. Ekonomika. Vilnius, 2003.