Paveldėjimas pagal testamentą

PAVELDEJIMO PAGAL TESTAMENTĄ YPATUMAI

KURSINIS

ĮVADAS

Paveldėjimo problema yra labai aktuali visame pasaulyje. Paveldėjimo ginčai – tai viena dažniausiai sprendžiamų ginčų rūšių Vakarų Europos ir Amerikos teismų praktikoje.

Lietuvoje ginčai dėl paveldėjimo iki šiol dažniausiai buvo bandomi spręsti ne teisinėmis priemonėmis. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi paveldėjimo ginčų sprendimą teisiniu keliu.

Lietuvos įstatymai numato dvi paveldėjimų rūšis: pagal įstatymą ir pagal testamentą.

Šio darbo tikslas: išnagrinėti paveldėjimą pagal įstatymą ir pagal testamentą, išskirti jų abiejų tipų skirtumus.
Šiame darbe yra keliami tokie uždaviniai:
1. Išsiaiškinti, kas yrra testamentas? Kuris testamentas galioja, jeigu yra keli testamentai?
2. Išnagrinėti, keliamas sąlygas testatoriui, kad jo surašytas testamentas galiotų.
3. Nuspręsti, kam testatorius gali palikti savo turtą?
4. Sužinoti, ar galima patvirtinti nepilnamečio asmens testamentą?

1. Paveldėjimo teisinė samprata

Palikimas – mirusio fizinio asmens turtas, pereinantis paveldėjimu jo įpėdiniams.
Palikėjas-asmuo, po kuriuo mirties atsiranda paveldėjimas.
Įpėdiniai-asmenys, tiesiogiai perimantys mirusio asmens teises ir pareigas, paveldintys jo turtą. Mirusio asmens teisių ir pareigų perėmimo tvarką ir tų teisių perėmimo ribas nustato teisės normos. Šių normų visuma sudaro paveldėjimo teisę.

Paveldėjimo teisė – tai susisteminta visuma teisės noormų,reguliuojančių turtinius ir kai kuriuos su jais susijusius asmens neturtinius, visuomeninius santykius, atsirandančius dėl mirusio asmens turto perėjimo kitiems asmenims- įpėdiniams.

Paveldėjimas – tai turtinių teisių ir pareigų perėjimas įstatymo nustatyta tvarka palikėjo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams.
Kalbant apie paveldėjimą, reikia at

tkreipti dėmesį į du aspektus:
1) paveldėjimo davėjo teisės ir pareigos paveldėtojams pereina universalaus teisių perdavimo būdu, t.y., nepakisdamas teisės ir pareigos pereina kaip viena visuma tuo pačiu momentu, jeigu įstatymas nenumato ko kita;
2) paveldėtojams pereina visos palikėjo teisės ir pareigas, išskyrus tas, kurias perduoti paveldėjimo būdu draudžia įstatymai arba toks perdavimas prieštarauja pačių teisių ir pareigų esmei.1

Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo numatyta tvarka ir forma; Vienašalis sandoris, kuriuo neviršijant įstatymo nustatytų ribų pareiškiama testatoriaus valia;
Testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai.2
OFICIALIEJI TESTAMENTAI – tai testamentai, kurie surašyti dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba LR konsulinio pareigūno užsienio valstybėje.
Oficialiems testamentams prilyginami:
Asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose stacionariose gydymo ir profilaktikos įstaigose,
1D. Vaasarienė, “Civiline Teisė” Vilnius 2002m.
2 Civilinės teisės vadovėlis ,Kaunas 1997m.

sanatorijose arba gyvena senelių ir invalidų namuose, testamentai, patvirtinti tų ligonių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčių gydytojų.

Asmenų, esančių plaukiojančiuose jūrų laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, testamentai patvirtinti tų laivų kapitonų;
Asmenų, esančių žvalgomosiose, mokslinėse, sportinėse ir kitose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti tų ekspedicijų viršininkų;
Karių testamentai, patvirtinti dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų vadų.
Asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, testamentai, patvirtinami laisvės atėmimo vietų viršininkų;
Testatoriaus gy

yvenamosios vietos seniūno patvirtinti testamentai;
Nurodyti asmenys privalo kiek įmanoma greičiau perduoti patvirtintus testamentus notarui teisingumo ministro nustatyta tvarka.
ASMENINIAI TESTAMENTAI-tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo parašas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kuria kalba. Testatoriaus ranka padaryti pataisymai, jo aptarti išbraukimai nedaro testamento negaliojančio. Galioja sąlygos, kurias per klaidą testatorius išbraukė, o vėliau savo ranka padarė prierašą, kad šios sąlygos buvo išbrauktos per klaidą.
Akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja.Jeigu testamente yra prierašas, kad testatorius jį ateityje papildys, bet to nepadarė, toks testamentas galioja, jei gali būti įvykdytas be numatyto papildymo. Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar LR konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje.3
Asmeninis testamentas saugomas pas notarą seife. Jeigu testamentas saugomas daugiau kaip trisdešimt metų, notaras privalo prieinamomis priemonėmis patikrinti, ar testatorius gyvas. Jeigu paaiškėja, kad testatorius miręs, antspauduotas vokas, kuriame yra testamentas, atplėšiamas ir testamentas perskaitomas.
Testamentinė išskirtinė
Testatorius turi teisę įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę vieno ar kelių asmenų naudai.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas -palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena.
3 LR Civilinio kodekso komentaras (p
pirmasis leidynis) Vilnius 2001m.

Jeigu negalima nustatyti, kuris iš dviejų ar daugiau asmenų mirė pirmiau, visi jie laikomi mirusiais tuo pačiu metu ir teisių perėmimo tarp jų neatsiranda (CK5,3)

Skiriamos dvi paveldėjimų turinio rūšys(5.1 str. 2d.):
Paveldimi materialūs dalykai: nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai;

nematerialūs dalykai : vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt., palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.
Paveldėjimo pagrindai yra įstatymas ir testamentas.
Abu šie pagrindai yra vienas su kitu susiję.
Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.
Tuo atveju, jei nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Palikimas pradeda galioti nuo testamento sudarytojo mirties, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. (5.3 str. 1d.)
Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. (5.3 str. 1d.). Tuo atveju jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma (5.3 str. 2d.): vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno;
jeigu pa
alikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta.
Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (5.3 str. 3d.).
Jeigu įpėdiniai yra nežinomi, palikimo atsiradimo vietos teismas, gavęs žinią apie palikimo atsiradimą, imasi priemonių palikimui apsaugoti.
Teismas imasi saugoti palikimą ir kitais įstatymo numatytais atvejais:
1) kai įpėdinių nėra palikimo atsiradimo vietoje;
2) kai įpėdiniai nenori ir negali priimti palikimo;
3) kai nors vienas įpėdinių yra neveiksnus;
4) kai yra kitų aplinkybių, lemiančių palikimo apsaugą.
2. Paveldėtojai

Pagal šio CK 5.5 straipsnio 1 d. įpėdiniais, pagal įstatymą, gali būti:
 fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu;
 palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
 Lietuvos valstybė;
Tuo tarpu pagal testamentą paveldėtojais gali būti:
 fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu;
 taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties;
 testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus;
 juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią;
 įpėdiniais pagal testamentą taip pat gali būti valstybė, savivaldybės.
Pagrindiniai skirtumai tarp paveldėjimo pagal įstatymą ir paveldėjimo pagal testamentą yra šie (5.5 str.):
 paveldėjimu pagal testamentą atveju paveldėtoju gali būti asmenys, kurie dar nebuvo pradėti paveldėtojui esant gyvam. Tuo tarpu įstatymiškai to negali būti.;
 pagal testamentą paveldėtojų gali būti ir juridiniai asmenys, o paveldėjimas pagal įstatymą to nenumato;
 paveldėjime pagal testamentą numatoma, kad paveldėtoju gali būti ne tik valstybė, kaip tai numato paveldėjimas pagal įstatymą, bet ir savivaldybės.

5.6 straipsnis numato, kad kai kurie asmenys neturi paveldėjimo teisės. Neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą asmenys, kurie priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją, prieš kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos šios aplinkybės4:

tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į šių asmenų gyvybę;
tyčia sudarė tokias sąlygas, kad palikėjas iki pat savo mirties neturėjo galimybės sudaryti testamento, jį panaikinti ar pakeisti;

apgaule, grasinimais, prievarta privertė palikėją sudaryti, pakeisti arba panaikinti sudarytą testamentą, privertė įpėdinį atsisakyti palikimo;

4 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
Paveldėjimo teisės ginčijimas

Kodekso 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Protestas turi būti pareikštas per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
Jei teismo sprendimas nepripažinti asmens, pretenduojančio į palikimą, įpėdiniu, turinčiu teisę į palikimą, įsiteisėja, laikoma, kad šis asmuo palikimo nepriėmė. (5.9 str. 1d.) Kiti įpėdiniai, kurie turėtų teisę paveldėti įsiteisėjus nurodytam teismo sprendimui, turi teisę priimti palikimą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. (5.9 str. 3d.) Naujiems įpėdiniams palikimas laikomas atsiradusiu nuo palikimo atsiradimo momento kaip numatoma šio kodekso 5.3 straipsnis. (5.9 str. 4d.)
Jeigu ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu, išskyrus atvejus, jeigu ieškinys buvo pareikštas dėl kitų įpėdinių interesų. (5.9 str. 2d.)

4. Paveldėjimo pagal įstatymą ar pagal testamentą teisniai aspektai
4.1 Paveldėjimas pagal įstatymą

Paveldėjimo pagal įstatymą atveju nustatomos tokia paveldėjimo struktūra (5.11 str.):

1 pav. Paveldėjimo pagal įstatymą struktūra

Antros ir paskesnių eilių paveldėtojams, paveldėjimo įstatymas įsigalioja tuomet kai paveldėjimo atsisako ar netenka paveldėjimo teisės pirmesnės eilės įpėdiniai. (5.11 str. 2d.).

Nagrinėjant paveldėjimo pagal įstatymą klausimą, būtina apibrėžti:
 įvaikių ar jų palikuonių kaip paveldėtojų po įtėvių mirties teises;
 vaikaičių ir provaikaičių teises į palikėjo turtą;
 santuokinio pergyvenusio paveldėtoją teises į palikimą.

Įvaikių ar jų palikuonių kaip paveldėtojų po įtėvių mirties teisės: 5.11 str. 3 d. Numato, kad įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties. Tuo tarpu įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties. (5.11 str. 4d.).
Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus. (5.11 str. 5d.).

Vaikaičių ir provaikaičių teisės į palikėjo turtą: Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Tačiau tik tuo atveju jei palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. (5.12 str. 1d.)

Vaikaičiai ir/ar provaikaičiai paveldį tik tą palikimo dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Palikimo dalis dalinama lygiomis dalimis tarp visų paveldėtojų. (5.12 str. 1d.)

4.3 Paveldėjimas pagal testamentą

Būtina sąlyga, kad galiotų testatoriaus surašytas testamentas, –
Testatorius surašydamas testamentą turi būti veiksnus, suvokti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.
Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats.
Jeigu veiksnus asmuo surašė testamentą ir vėliau susirgo psichikos liga, dėl kurios jis buvo pripažintas neveiksniu, jo anksčiau surašytas testamentas galioja.

Testamentas ar jo dalys negalioja šiais atvejais (5.16 str. 1d.):
sudarytas neveiksnaus asmens;
sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis;
kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas;
galios netenka ir neišlikęs testamentas(5.16 str. 3d.).
Testatorius neturi teisės pavesti kitam asmeniui po testatoriaus mirties nustatyti ar keisti testamento turinį. (5.16 str. 4d.)
Labai svarbi palikimo pagal testamentą dalis yra testamento sudarymas, būtent nuo sudarymo tvarkos teisėtumo priklauso pačio testamento teisėtumas.
Testamentas turi būti sudarytas laikantis šių sąlygų (5.18 str. 1d.):
Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo .
Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko.
Notaras, tvirtindamas testamentą, privalo jame nurodyti, kad įsitikino testatoriaus veiksnumu.Ši nuostata yra labai svarbi, nes neveiksnaus asmens testamentas negalioja. Asmenį pripažinti neveiksniu gali tik teismas.
Oficialusis ar jam prilygintas testamentas gali būti patvirtintas tik asmeniškai dalyvaujant testatoriui. Testamentas yra ne tik testatoriaus valios pareiškimo aktas, bet ir vienašalis sandoris. Notaras tik privalo įsitikinti ar, testatorius yra veiksnus, ar supranta savo atliekamų veiksmų reikšmę ir prasmę, ar neklysta, ar jam niekas negrasina ir nenori apgauti.
Testamentas negali būti patvirtintas per atstovus – įgaliotus, globėjus, nes pagal savo teisinę prigimtį jis sudaromas tiesiogiai dalyvaujant pačiam testatoriui be kitų asmenų sutikimo ir žinios.Priimdamas saugoti asmeninį testamentą, notaras nustato tik testatoriaus asmenybę.
Testatorius turi teisę savo surašytą testamentą, bet kada pakeisti, papildyti, ar panaikinti, surašyti naują testamentą arba jo nesurašyti. Vėliau surašytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar jo dalį, kuri prieštarauja vėliau surašytam testamentui. Testatorius taip pat gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą surašyto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai.
Testamento negali surašyti šie asmenys:
Nepilnamečiai, išskyrus atvejus, numatytus LR civilinio kodekso 2,8 str., 1d.,-nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintoju sutikimą;
Asmenys, kurie dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės teismine tvarka yra pripažinti neveiksniais;
Asmenys,kurių veiksnumas apribotas teismine tvarka dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis.

Testatoriaus teisės:
Svarbiausia testamento sudarytojo valia yra teisė savo nuožiūra pasirinkti paveldėtoją (5.19 str.):
Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.
Testatorius gali palikti visą savo turtą arba jo dalį juridiniams asmenims, kurie turės būti įsteigti vykdant testamentą, taip pat dar nepradėtiems, negimusiems fiziniams asmenims.
Testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.
Testatorius visą savo turtą,jo dalį ar konkretų daiktą gali palikti visuomenei naudingam tikslui arba labdarai.
Jeigu testatorius nenurodė, kokią turto dalį palieka kiekvienam iš įpėdinių pagal testamentą, turtas tarp jų dalijamas lygiomis dalimis. (5.19 str.4d.) Testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. (5.21 str. 1d.)
4.3 Testamentinės išskirtinės priėmimas
Testamentinės išskirtinės gavėjas turi teisę testamentinę išskirtinę priimti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jis turi teisę į testamentinę išskirtinę.
Apie testamentinės išskirtinės priėmimą gavėjas praneša testamento vykdytojui (palikimo valdytojui), įpėdiniui, priėmusiam palikimą ir įpareigotam įvykdyti testamentinę išskirtinę, arba palikimo atsiradimo vietos notarui .
Testamentinės išskirtinės įpėdinio pareigos(5.23 str.):
Testatoriaus įpareigotas įpėdinis turi įvykdyti testamentinę išskirtinę neviršydamas savo paveldimo turto vertės, patenkinus palikėjo kreditorių reikalavimus.
Jeigu įpėdinis pagal testamentą, įpareigotas įvykdyti testamentinę išskirtinę, turi teisę į privalomąją palikimo dalį, tai jis testamentinę išskirtinę įvykdo neviršydamas savo paveldimo turto vertės, kuri yra didesnė už jo privalomąją dalį.
Jeigu įpėdinis, kuris buvo įpareigotas įvykdyti testamentinę išskirtinę, miršta prieš atsirandant palikimui arba nepriima palikimo, prievolė įvykdyti testamentinę išskirtinę pereina kitiems įpėdiniams, gavusiems šio įpėdinio dalį.
Jeigu testamente nenurodytas testamentinės išskirtinės vykdytojas, testamentinė išskirtinė išskiriama iš paveldimo turto, kol bus nustatytos įpėdinių paveldimo turto dalys.
Testamentinė išskirtinė netenka galios, jeigu jos gavėjas miršta prieš atsirandant palikimui. (5.23 str. 5d.)
Testatorius gali palikdamas turtą testamentu numatyti testamentiniam įpėdiniui tam tikra sąlygas –
Testatorius įpėdinį ar testamentinės išskirtinės gavėją gali paskirti nurodydamas sąlygą ar sąlygas, kurias jie privalės įvykdyti, kad galėtų paveldėti (CK 5.36 str.,).Tokias sąlygas neturi prieštarauti įstatymams ir negali riboti įpėdinio veiksnumo. Galima, (pvz.,palikti turtą su sąlyga, kad įpėdinis baigs aukštąjį mokslą, įgis tam tikrą specialybę.)
Negalioja neteisėtos sąlygos ir sąlygos prieštaraujančios visuomenės papročiams ar pažeidžiančios geros moralės reikalavimus.

4.5 Įpėdinio teisės:
Įpėdinio pagrindinė teisė – galimybė nuginčyti testamentą . Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis įpėdiniai gali pareikšti pagal įstatymą arba pagal testamentą. Pareiškimą gali pateikti tik tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. (5.17 str.1d.)
Vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu. Tačiau 5.17 straipsnio 2 dalis numato išskirtinius atvejus kai yra pripažįstamas anksčiau galiojęs testamentas:
 kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo;
 taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu;
 ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.
Įstatyme numatyta, kad tam tikrai kategorijai giminaičių suteikiama privalomoji palikimo dalis. Privalomoji palikimo dalis suteikiama šiems asmenims (5.20 str.):
 Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau.
Nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę.
Testamentu nepaskirtos turto dalies paveldėjimas (5.22 str.):
Testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą.Prie šių įpėdinių priklauso ir tie įpėdiniai pagal įstatymą, kuriems paveldimo turto dalis paskirta testamentu, jeigu testamente nenumatyta kitaip.
Apibendrinant palikimo pagal testamentą tvarką išskiriamos tokie pagrindiniai akcentai:
 Palikimo pagal testamentą tvarką lemia teisingas testamento sudarymas;
 Palikimas pagal testamentą suteikia testatoriui teisę laisvai pasirinkti palikimo gavėją, teisę paskirti testamento išskirtinę bet kuriam testamento gavėjui,taip pat testatorius turi teisę atimti testamentą iš vieno ar kelių testamento gavėjų;
 Paveldėjimas pagal testamentą suteikia testamento giminaičiams nuginčyti testamentą ir reikalauti testamento sąlygų peržiūrėjimo;
 Neesant testamentu, palikimas paskirstomas pagal įstatymą.
8 Šia teise gali naudotis tik įpėdiniai

5. Testamento vykdytojas
Testamentą vykdo testatorius paskirdamas testamento vykdytojas,įpėdinis arba teismo paskirtas palikimo administratorius.
Nieko negalima paskirti testamento vykdytoju prieš jo valią, tačiau asmuo, prisiėmęs testamento vykdytojo pareigas, negali jų atsisakyti be svarbios priežasčių.
Testatorius gali paskirti vieną ar kelis testamento vykdytojus, taip pat gali paskirti antrinį testamento vykdytoją, jeigu pirmasis vykdytojas negalėtų vykdyti savo pareigų. Šiuo atveju reikalaujama, kad būtų antrinio vykdytojo sutikimas, jo pareikštas įrašu pačiame testamente.
Testamento vykdytoju negali būti asmuo, pasirašęs testamentą už testatorių.
Jeigu testatorius nepaskyrė testamento vykdytojo arba paskirtas testamento vykdytojas ar įpėdinis negali atlikti savo pareigų, palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismas skiria palikimo administratorių, kuris atlieka visus veiksmus, reikalingus vykdyti testamentą.
Testamento vykdytojas atlieka visus veiksmus, reikalingus vykdyti testamentą. Kol nepaskirtas palikimo administratorius arba nenustatyti įpėdiniai,testamento vykdytojas atlieka įpėdinio funkcijas:
Valdo palikimą, sudaro palikimo apyrašą, išmoka palikimo skolas, išieško palikėjo skolininkų skolas, teikia išlaikytiniams priklausantį išlaikymą,ieško įpėdinių, aiškinasi, ar įpėdiniai priima palikimą. Testamento vykdytojas, vykdydamas testamentą, tariasi su įpėdiniais.Ginčą dėl testamento vykdymo sprendžia palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismas.
Testamento vykdytojas savo pareigas privalo atlikti taip pat rūpestingai kaip jis rūpinasi savo privačiais interesais.testamento vykdymo išlaidos dengiamos iš paveldimo turto. Testamento vykdytojas atlieka savo pareigas neatlygintinai, jeigu testatorius nenustatė testamente atlyginimo.
Testamentą įvykdęs testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo įpėdinių reikalavimu pateikti jiems ataskaitas.
Jeigu testamento vykdytojas ar palikimo administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, pažeidžia įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, palikėjo kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, šių asmenų reikalavimu palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismas turi teisę nušalinti testamento vykdytoją ir paskirti palikimo administratorių, pakeisti teismo paskirtą administratorių9

9 V.Gaivenis,A.Valiulis “Turto paveldėjimas ” , Vilnius 2002m., Justicija.

6. Palikimo priėmimas
Palikimo priėmimas- tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą.
Palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, – įpėdiniams atsiranda teisė įgyti palikimą, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikimo teises ir pareigas.
Įpėdinis, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad priima palikimą.
Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Asmenys, kurie kuriems paveldėjimo teise atsiranda tik kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėn., nuo jų gimimo dienos.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Įpėdinis, pradėjęs valdyti turtą, turi teisę per nustatytą priimti palikimą laiką atsakyti palikimo, padavęs dėl to pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju laikoma, kad palikimą įpėdinis valdė kitų įpėdinių interesais.

IŠVADOS

1. Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo numatyta tvarka ir forma; Vienašalis sandoris, kuriuo neviršijant įstatymo nustatytų ribų pareiškiama testatoriaus valia; Testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai.
2. Testatorius surašydamas testamentą turi būti veiksnus, suvokti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats. Jeigu veiksnus asmuo surašė testamentą ir vėliau susirgo psichikos liga, dėl kurios jis buvo pripažintas neveiksniu, jo anksčiau surašytas testamentas galioja.
3. Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims ar visuomenei naudingam tikslui arba labdarai.
4. Paprastai testamentu turtą gali palikti asmenys, kuriems yra sukakę aštuoniolika metų.Tačiau tais atvejais, kai įstatymai leidžia sudaryti santuoką, iki sueinant aštuoniolikai metų, nepilnametis įgyja civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo. Tada jis turi teisę palikti turtą testamentu.

Literatūra sąrašas :

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija.
2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, Vilnius 2001m.
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas.
5. P.Čiočys “Teisės pagrindai” Vilnius 2000m.
6. D.Vasarienė “ Civilinė teisė ” ,Vilnius 2002m.
7. V.Gaivenis,A.Valiulis “Turto paveldėjimas ” , Vilnius 2002m., Justicija.
8. Civilinės Teisės vadovėlis ,Kaunas 1997m.
9. www.tic.lt-teisiniai klausymai.

TURINYS
1.ĮVADAS ..............................3
2.Paveldėjimo teisine samprata...........................4
3.Paveldėtojai..............................6
4.Paveldėjimo pagal įstatymą ar pagal testamentą teisniai aspektai..............8
4.1. Paveldėjimas pagal įstatymą.........................8
4.2 Santuokos pergyvenusio paveldėtojų teisės į palikimą...............9

4.3 Paveldėjimas pagal testamentą..........................11

4.4 Testamento išskirtinės priėmimas........................13

4.5 Įpėdinio teisės..............................14
5.Testamento vykdytojas.............................15
6.Palikimo priėmimas..............................16
7.IŠVADOS ..............................17
8.LITERATŪROS SĄRAŠAS...........................19

Leave a Comment