1. Kokia verslo organizavimo forma, jūsų nuomone labiausiai tiktų šioms veiklos sritims:a) maisto gamybai;b) drabužių gamybai;c) gaiviųjų gėrimų gamybai;d) baldų gamybai;e) kurui parduoti;f) juridinėms paslaugoms;g) vaikų priežiūrai;h) valiutos keitimui;i) turistinių kelionių organizavimui.Pagrįskite savo nuomonę.
Labiausiai tiktų šioms veiklos sritims:Maisto gamybai, drabužių gamybai, gaiviųjų gėrimų gamybai, baldų gamybai – geriausia akcinė bendrovė, nes reikalingas didelis kapitalas, gamybos ir valdymo pasidalijimas. Tai pasiekiama tik įsteigus atvirąsias akcines bendroves – ABKurui parduoti, valiutos keitimui, turistinių kelionių organizavimui tinkamiausia uždaroji akcinė bendrovė – UAB, nes tai mažesnės smulkesnės įmonės, su mažesniu kapitalu, mažesniu darbuotojų ir valdymo personalo skaičiumi.Vaikų priežiūrai ir juridinėms paslaugoms teikti tinkamiausia yra individuali įmonė, nes reikalingas mažas kapitalas, nebūtinas valdymo personalas. Tokioms paslaugoms reikalinga ypatinga kokybė ir atsakomybė. Tai geriausiai garantuoja įmonės savininkas.
2. Aprašykite individualios įmonės steigimo tvarką (eiliškumą).
Individualių įmonių steigimas yra nesudėtingas, nebrangus, neilgai užtrunka. Steigimo trukmė bei išlaidos priklauso nuo to kokia veikla įmonė nori užsiimti. Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta individualios įmonės steigimo eiga:• Firmos vardo registravimas (Jei įmonės pavadinimas susidės iš asmens pavardės ir įmonės rūšies apibūdinimo, firmos vardo atskirai registruoti nereikia);• Jei reikia – licenzijos gavimas;• Savivaldybės leidimo verstis ūkine komercine veikla gavimas;• Personalinės įmonės registravimas įmonių rejestre;• Įmonės registravimas Socialinio draudimo skyriuje.Šitie etapai yra pagrindiniai individualios firmos steigimo Lietuvoje. Tačiau dar yra ir kitų etapų, tokių kaip: • suderinimas su darbo inspekcija, jei yra nors vienas samdomas darbuotojas; • Visuomenės sveikatos centro leidimo gavimas; • antspaudo gaminimas;• sąskaitos atidarymas banke;• papildomi reikalavimai prekybos, gamybos įmonėms (licenzijos, leidimai, patentai).
3. Kokios yra vadybos funkcijos?
Nuo XIX šimtmečio pabaigos priimta vadybą (valdymą) apibrėžti pagal keturias konkrečias vadovo atliekamas funkcijas: • planavimą, • organizavimą, • vadovavimą,• kontrolę. Todėl galime sakyti, kad vadyba – tai organizacijos narių pastangų planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės procesas bei visų kitų organizacijos išteklių panaudojimas, siekiant organizacijos užsibrėžtų tikslų. Procesas – tai sisteminė veiklos atlikimo tvarka. Visi vadovai, nepaisant jų sugebėjimų ir įgūdžių, imasi tam tikrų tarpusavyje susijusių veiksmų, kad įgyvendintų norimus tikslus. Toliau trumpai apibūdinsime visas 4 vadybos funkcijas.Planavimas – tikslų formulavimo bei jų įgyvendinimui tinkamos veiksmų eigos nustatymo procesas.. Planavimas reiškia, kad vadovai apgalvoja savo tikslus bei veiksmus iš anksto ir jų veiksmai remiasi kokia nors taisykle, planu ar logika, o ne atliekami spontaniškai. Planuose pateikiami organizacijų tikslai ir geriausios procedūros tikslams pasiekti. Be to planai yra gairės, kuriomis vadovaujamasi: 1)organizacija gauna būtinus išteklius tikslams pasiekti ir jais disponuoja; 2) organizacijos nariai veikia pagal parinktus tikslus ir procedūras; 3) artėjimas pasirinktų tikslų link yra valdomas ir vertinamas, kad būtų galima laiku imtis priemonių, pataisyti situaciją, jei prie pasirinkto tikslo artėjama nepatenkinamai.Organizavimas – dviejų ar daugiau žmonių įtraukimas dirbti kartu tam tikroje struktūroje, siekiant konkretaus tikslo ar tikslų visumos. Organizavimas – toks darbo, valdžios ir išteklių paskirstymo tarp organizacijos narių ir jų suderinimo procesas, kuris leidžia jiems pasiekti organizacijos tikslus. Skirtingi tikslai reikalauja skirtingų struktūrų. Todėl vadovai turi derinti organizacijos struktūrą prie jos išteklių. Organizacinei veiklai svarbiausia – žmonių santykiai ir laikas.Vadovavimas – grupės ar visos organizacijos narių veiklos nukreipimas, įtakos darymas, siekiant atlikti būtinas užduotis. Tai darbuotojų skatinimas, nukreipimas reikiama linkme, atitinkama įtaka, siekiant, kad jie atliktų būtinas užduotis. Vadovavimui svarbiausia – žmonių santykiai ir laikas. Jis glaudžiai sieja vadovą su visais kitais jam dirbančiais žmonėmis. Vadovai mėgina įtikinti kitus telktis ir kartu siekti rezultatų, aiškėjančių iš planavimo bei organizavimo etapų. Sudarydami tinkamą aplinką, vadovai padeda darbuotojams siekti geriausių rezultatų.
Kontrolė – procesas, užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamą. Vadovas turi žinoti, ar organizacijos narių veiksmai iš tikro padeda įgyvendinti jos užsibrėžtus tikslus. Tai kontrolės funkcija, susidedanti iš šių pagrindinių elementų:• atliekamo darbo standartų nustatymo;• darbo vertinimo;• jo palyginimo su nustatytais standartais;• kai randama nukrypimų nuo standartų, pasirinktų veiksmų keitimas.Kontrolės funkcija padeda vadovui išlaikyti organizaciją pasirinktame kelyje. Kontrolei taip pat svarbiausi žmonių santykiai ir laikas.4. Kokias veiklos sritis apima strategija?
Planavimas organizacijose – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti parinkimas. Be plano vadovai nežino, kaip efektingai organizuoti žmones ir tvarkyti išteklius. Jie net negali įsivaizduoti, ko reikia organizacijai. Be plano jie negali vadovauti su pasitikėjimu ar tikėtis, kad kiti jais seks.Organizacijos paprastai valdomos pagal du pagrindinius planų tipus. Aukščiausio lygio vadovai sukuria strateginius planus ir apibrėžia pagrindinius organizacijos tikslus. Operatyviniai planai sudaromi iš detalių, kaip įgyvendinti tuos strateginius planus kasdieninėje veikloje. Tiek strateginiai, tiek operatyviniai planai susiję su esminiais santykiais, su kurių pagalba siekiama organizacijos tikslų. Strateginiai planai susiję su santykiais tarp žmonių organizacijoje bei su žmonėmis, dirbančiais kitose organizacijose.Strategija – plati programa, apimanti organizacijos tikslų suformulavimą ir įgyvendinimą. Terminas strategija parodo ko turi siekti organizacija, suteikia vadovams galimybę numatyti organizacijos ateitį.Strategija apima du etapus:• Strateginis planavimas. Į jį įeina tikslų nustatymas, strategijos formulavimas.• Strategijos įgyvendinimas. Jis apima administravimą bei strateginės kontrolės etapus.Strateginis planas tarsi nubrėžia liniją, kurios organizacija turi laikytis siekdama savo tikslų ir aprėpia ilgą laikotarpį ( ne mažiau kaip 3 – 5 metams). Sudarydama strateginį planą, organizacija numato tikslus ir priemones jiems įgyvendinti visose organizacijos veiklos srityse:• Perspektyvų tyrimuose;• Personalo formavime;• Gamyboje;• Marketinge;• Finansuose.Strateginio planavimo procese vyrauja 4 pagrindinės veiklos rūšys:• Išteklių paskirstymas,• Prisitaikymas prie aplinkos,• Vidinė koordinacija,• Strateginis įžvalgumas.Išteklių paskirstymas apima ribotų pramonės įmonių resursų paskirstymą, tokių kaip fondai, deficitiniai valdymo talentai ir technologiniai įgūdžiai.
Prisitaikymas prie aplinkos suprantamas plačiąja prasme. Jis aprėpia visus strateginio pobūdžio veiksmus, kurie gerina įmonės santykius su aplinka. Įmonei reikės prisitaikyti tiek prie palankių, tiek prie pavojingų sąlygų, išsiaiškinti atitinkamus variantus ir efektyviai panaudoti juos naujoms galimybėms realizuoti, palaikant glaudžius santykius su visuomene.Vidinė koordinacija aprėpia strateginės veiklos koordinaciją, kad atsispindėtų stipriosios ir silpnosios įmonės ypatybės. Tai leidžia įmonei pasiekti efektyvaus vidinių operacijų vyksmo.Strateginis įžvalgumas numato sisteminio vadybininkų mąstymo plėtrą, formuojant įmonę, kuri gali tobulėti remdamasi ankstesniais strateginiais sprendimais. Galėjimas mokytis iš patirties įmonei suteikia galimybę prognozuoti ateitį, suformuoti ir įgyvendinti efektyviąsias strategijas.5. Išvardinkite veiksnius, lemiančius įmonės strategijos pasirinkimą. Apibūdinkite kiekvieno veiksnio įtaką strategijos planavimui.
Strateginiu planavimu nustatomi įmonės ir jos padalinių ilgesnio laikotarpio strategija. Strateginiu planu įvertinama įmonės veiksniai, šaltiniai ir veikla, kurie sudaro galimybę įmonei pasiekti teigiamų ūkinės veiklos rezultatų. Šios galimybės yra įmonėje ir už jos ribų.Remiantis M. Porter konkurencijos strategijos modeliu, organizacijos strategiją nulemia konkurencijos lygis tam tikroje šakoje. Mokslininkas nurodė 5 veiksnius, į kuriuos vadybininkas turi atsižvelgti formuluojamas organizacijos strategiją:• Naujų konkurentų atėjimo į rinką grėsmė.• Vartotojų poveikis pramonei.• Tiekėjų poveikis pramonei.• Pakaitų (prekių ar paslaugų) pavojus.• Konkurencija tarp kompanijų.Šių penkių jėgų derinys nusako konkurencijos lygį ūkio šakoje. Konkurencinės strategijos tikslas – surasti rinkoje tokią vietą, kurioje organizacija galėtų geriausiai gintis nuo šių jėgų ir net panaudoti jas savo tikslams. Kaip veikia kiekvienas veiksnys organizacijos strategijos pasirinkimą?Naujų konkurentų grėsmė. Nauji konkurentai, prisijungdami prie tam tikros ūkio šakos, turi nemažą kapitalą. Jų tikslas – gauti tam tikrą rinkos ir pelno dalį. Įsitraukimas į rinką gali būti vykdomas kuriant naują įmonę arba įgyjant jau esamą.Tiekėjų įtaka šakai. Kai kuriose pramonės šakose žaliavų konkuruojančioms firmoms tiekėjai gali turėti pakankamai didelės galios ir todėl diktuoti žaliavų kainas ir kokybę.
Vartotojų įtaka šakai. Vartotojai gali priversti gamintojus sumažinti kainas, reikalauti aukštesnės prekių ir paslaugų kokybės ir pan. visa tai, be abejo, sumažina bendrąjį šakos pelningumą.Pakaitalai. Pakaitalai riboja šakos prekių ar paslaugų kainas. Jei kaina per didelė, pirkėjai ieškos kitų prekių, kurios galėtų būti vardijamų prekių pakaitalas.Konkurencinės kovos intensyvumas. Konkurencija tarp jau egzistuojančių rinkoje įmonių dažnai gauna kainų „karų“, reklamos“ mūšių“, geresnio aptarnavimo formą. Tokios konkurencijos formos prigyja todėl, kad konkuruojančių organizacijų vadybininkai tiki, jog jie gali pagerinti savo pozicijas rinkoje taikydami vieną ar kelias iš anksčiau minėtų taktikų.6. Kokie etapai išskiriami įgyvendinant strateginį planą?
Strategijos įgyvendinimui būtina, kad sukurtos strategijos taptų institucija ir būtų sukurti operatyviniai planai joms įgyvendinti. Strategija virsta institucija, kai ji įtraukiama į vertybių, normų, vaidmenų bei grupių, atsidavusių tam tikro tikslo įgyvendinimui, visumą. Kadangi aukščiausio lygio vadovai nepaprastai daug laiko sugaišta kurdami strategiją, tai jų asmeninės vertybės neišvengiamai formuoja strategiją ir korporacinę kultūrą. Be to, vadovai aiškina strategiją, demonstruoja įmonės atsidavimą jos vertybėms bei skatina kitus. Aukščiausio lygio vadovai taip pat stengiasi užtikrinti, kad pat stengiasi užtikrinti, kad pagrindinius vadovaujančius postus užimtų tinkami žmonės.Strateginio plano įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo to, kaip suskirstyta, organizuota ir koordinuojama organizacijos veikla, trumpai tariant – nuo organizacijos struktūros. Organizacijos strategijos sėkmės tikimybė didesnė, kada jos struktūra dera su strategija. Įgyvendindama savo strateginį planą, kiekviena organizacija pasirenka savo taktiką. Taktika – tai artimesnės perspektyvos gamybos valdymo metodų ir būdų parinkimas ir jų realizavimas strateginiams tikslams pasiekti.Greta taktinių planų organizacija sudaro operatyvinius planus. Operatyvus gamybos planavimas ir valdymas yra visų organizacijos narių nukreipimas greitiems, tiksliems ir savalaikiams uždaviniams vykdyti einamuoju momentu, nenukrypstant nuo taktinių ir strateginių uždavinių.
Nesikartojančiai veiklai vykdyti sudaromi vienkartiniai planai – programos, projektai ir sąmatos. Vienkartiniuose planuose numatoma detali veiksmų eiga, kuri ateityje tikriausiai ta pačia forma nepasikartos. Besikartojančiai veiklai sudaromi pastovūs planai – politika, standartinės procedūros ir metodai, taisyklės. Politika, taisyklės padeda įgyvendinti strategiją tais atvejais, kai reikalingi įprasti veiksmai.7. Kokį valdymo stilių apibūdina žemiau pateikti pavyzdžiai:a) Mane erzina, jeigu kas nors rodo per daug iniciatyvos;b) Labai įtemptai dirbu, nes negaliu pasikliauti savo pavaldiniais (padėjėjais);c) Įsitikinęs, kad žmones vertinu tiksliai ir objektyviai;d) Visada reikalauju, kad pavaldiniai mano nurodymus vykdytų tiksliai ir laiku;e) Kad nepakenkčiau savo autoritetui, niekada neprisipažįstu klydęs;f) Jeigu turėčiau galimybę dažniau būti kartu su pavaldiniais , jie kur kas efektyviau dirbtų;g) Man lengviau išvengti konflikto su aukštesniu vadovu, nei su pavaldiniais.
Pateikti pavyzdžiai apibūdina autokratinį valdymo stilių, todėl kad šiam stiliui yra būdingi bruožai:• Visas problemas vadovas sprendžia pats;• Įsako, komanduoja;• Pats imasi atsakomybės;• Iniciatyvas dažniausiai užgniaužia;• Bijo kvalifikuotų darbuotojų arba net stengiasi jų atsikratyti;• Viską žino – viską moka;• Stengiasi išlaikyti distanciją, bendrauja nenoriai;• Priklauso nuo nuotaikos;• Griežtos drausmės šalininkas;• Mano, kad geriausias skatinimo stimulas yra nuobauda.
8. Jūs kolektyvo vadovas. Vienas Jūsų pavaldinių, per budėjimą buvęs neblaivus, apgadino gan brangų įrenginį. Kitas, mėgindamas jį sutaisyti, susižalojo. Kaltininkas skambina telefonu Jums į namus ir susijaudinęs klausia, ką jam dabar daryti.Ką atsakytumėte Jam:a) veikite pagal instrukciją: perskaitykite ją, ji mano salo viršutiniame stalčiuje ir elkitės kaip reikalaujama;b) apie įvykį praneškite organizacijos budinčiajam. Surašykite aktą dėl įrenginio sugadinimo, o nukentėjęs tegul nueina į medicinos punktą. Rytoj išsiaiškinsime;
c) be manęs nieko nedarykite. Tuoj pat atvažiuoju ir išsiaiškinsime;d) kaip jaučiasi nukentėjęs? Jeigu būtina, skubiai iškvieskite gydytoją.Pagrįskite savo pasirinkimą.Pasirinkčiau d) variantą. Juk svarbiausia darbuotojo sveikata. Be to šis variantas naudingas ir ne tik iš humaniškų paskatų. Juk darbininkas susižalojo darbe. Pagal galiojančius darbų saugos įstatymus, darbdavys atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą. Delsiant, laukiant kol atvyks vadovas, galima pavėluotai suteikti pirmąją pagalbą, tuo padaryti dar didesnę žalą darbuotojo sveikatai, kartu tai didesni ir piniginiai nuostoliai (darbdavys turi padengti lėšas, kurias Sodra moka už nedarbingumo pašalpą, jei darbuotojas susižalojo darbe). Aktą dėl įrenginio sugadinimo galima surašyti ir sekančią dieną, o nelaimingo atsitikimo darbe aktą būtina surašyti skubiai.
9. Jūs turite galimybę pasirinkti pavaduotoją. Yra keli kandidatai:a) pirmasis kolektyve visų pirma stengiasi sudaryti gerą psichologinį klimatą, tarpusavio pasitikėjimą. Vengia konfliktų, o tai ne visi teisingai supranta;b) antrasis dėl darbo linkęs netgi aštrinti tarpusavio santykius „nekreipdamas dėmesio į nieką“. Turi stiprų atsakomybės už pavestą darbą jausmą;c) trečiasis linkęs dirbti pagal taisykles, visada tvarkingai atlieka savo pareigas, reiklus pavaldiniais;d) ketvirtasis atkaklus, turi asmeninį suinteresuotumą darbu. Susikaupęs siekia tikslo, darbą visada stengiasi padaryti iki galo. Santykiams su pavaldiniais didelės reikšmės neteikia.Pagrįskite savo pasirinkimą.
Pasirinkčiau d) variantą. Toks pavaduotojas dirbs su noru, nuolat sieks tikslo, pilnai atliks visus darbus. Be to ir kolektyve santykiai turėtų būti pakankamai ramūs, nes šis kandidatas nekonfliktiškas. Geri santykiai kolektyve taip pat turi teigiamą įtaką siekiant įmonės tikslų. Pirmasis kandidatas per daug ramus, stengiasi išsisukti iš sudėtingų situacijų, be to mažai informacijos apie jo sugebėjimą atlikti pavestus darbus.
Antrasis – dažnai gali sukelti konfliktines situacijas. Tai trukdys bendram viso kolektyvo darbui, siekiant įmonės tikslų.Trečiasis kandidatas daugiausia dirba pagal taisykles, o pavaduotojo darbe gali pasitaikyti situacijų, kada reikės išradingų ir netipiškų sprendimų.10. Apibūdinkite visuotinės kokybės vadybos nuostatas. Ar žinote įmonę, dirbančią pagal šias nuostatas? Kodėl, Jūsų nuomone, jie pasirinko šią kokybės kontrolės formą?
Kokybė lemia produkto naudingumą visuomenei bei jų paklausą. Kokybės sąvoka labai plati. Ji apima visas veiklos sritis nuo gimusios idėjos iki produkto realizavimo. Išsivysčiusios šalys skiria daug dėmesio visuotinei kokybės vadybai, nes tik aukšta prekių ir paslaugų kokybė leidžia užimti geresnes pozicijas rinkoje, įgyti konkurencinį pranašumą, garantuoja išlikimą ir didina galimybes siekti tikslų. Kokybę apibrėžti labai sudėtinga. Yra daugybė kokybės apibrėžimų, iš kurių paminėtini tokie:• Specifikacijų atitikimas. Kokybė apibrėžiama kaip santykinis ydų nebuvimas;• Vartotojų reikalavimų tenkinimas.Išskiriamos šios sudedamosios kokybės vadybos dalys:• Vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimas mažiausia kaina;• Nuolatinis tobulinimas;• Visuotinis dalyvavimas tobulinimo procese;• Infrastruktūra (reikalinga informacija, kvalifikacija, tinkama organizacijos kultūra ir kt.).Svarbiausia visuotinės kokybės vadybos dalis yra vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimas mažiausia kaina. Jeigu vartotojai nebus patenkinti įmonės produktais ar paslaugomis, jie pasirinks kitą tiekėją. Įmonė bankrutuos. Visuotinei kokybės vadybai būdingas visų darbuotojų, tiekėjų ir vartotojų integravimasis į vieną junginį. Todėl kiekvienas darbuotojas yra viena iš bendrosios sistemos dalių, todėl norint sistemą optimizuoti, reikia, kad kiekvieno žmogaus darbas būtų orientuotas į sistemos tobulinimą ir optimizavimą.Visuotinė kokybės vadyba yra tokia vadybos filosofija ir metodai, kuriuos vartodama organizacija nuolat tobulėja, siekdama kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius, gerindama produktų arba paslaugų kokybę ir mažindama kaštus.
Visuotinės kokybės vadybos koncepcija grindžiama nuolatiniu organizacijos tobulėjimu, visų sistemos elementų, posistemių ir ryšių nuolatiniu tobulėjimu. Gerai organizuotoje įmonėje būtina visų padalinių, visų darbuotojų gera veiklos kokybė. Darbą reikia atlikti gerai iš pirmo karto. Kokybei įvertinti Europos Ekonominė bendrija naudoja sertifikatą ISO 9000, kurį teikia Tarptautinė standartų organizacija. ISO 9000 standartas garantuoja vartotojams, kad sertifikatą turinti įmonė įdiegė kokybės sistemą, kurią įvertino pi patvirtino nepriklausomi auditoriai. ISO apibrėžiamos:• Procedūros,• Dokumentai,• Gamybos kontrolės procesai.ISO sertifikatas privalomas Europos verslo rinkai.Kokybės vadybos principai, kuriais pagrįsti ISO 9000 standartai yra:• Organizacija orientuota į kliento poreikius;• Siekti lyderystės;• Darbuotojų įtraukimas į į procesus ir valdymą;• Vadyba pagrįsta sisteminiu metodu;• Nuolatinis tobulėjimas;• Sprendimų priėmimas remiantis faktais;• Abipusiškai naudingi santykiai su tiekėjais.Kokybės vadybos sistemos privalumai:• Geriau tenkinami kliento reikalavimai;• Sumažinamos išlaidos kontrolei;• Padidėja kompanijos konkurencingumas;• Kompanijos viduje geriau perduodamos žinios ir kompetencija;• Pagerėja darbuotojų motyvacija kartu siekti bendrų kompanijos tikslų.Kaip teigia doc. Casimir C Barczyk, visuotinės kokybės vadyba susideda iš 18 pagrindinių įdėjų, sugrupuotų pagal prasmę į 3 esmines nuostatas:1. Visuotinės vadybos apsisprendimas siekti puikios kokybės;2. Apsisprendimas tenkinti vartotoją;3. Dalyvių vadyba ir įgaliojimas.Šios trys visuotinės kokybės vadybos nuostatos yra svarbiausieji visuotinės kokybės vadybos aspektai, į kuriuos turi atsižvelgti pagrindiniai organizacijos (įmonės) vadovai – tai aukščiausioji vadyba.Pagrindines visuotinės kokybės vadybos nuostatas galime apibūdinti taip:• Siekti ilgalaikio pelno,• Kokybės gerinimo procesas begalinis,• Siekimas geros kokybės reiškia nuolatinį jos gerinimą,• Kokybės gerinimas sutaupo pinigus ir laiką,• Kokybės kiekybė yra nesvarbi,• Tik 100% kokybės,• Kokybė – tai be klaidų atlikta kiekviena operacija, kiekvienos pareigos,• Kokybė priklauso nuo valdymo sistemos,• Vadovai ieško būdų nepasisekimų,• Tiekėjai yra įmonės partneriai,• Vartotojas yra svarbiausia sudedamoji įmonės dalis,• Nebus vartotojų – nebus įmonės,• Darbai yra integruotas procesas,• Gerą kokybę galima pasiekti su esamais žmonėmis. Jiems paprasčiausiai reikia kitaip vadovauti ir juos mokyti,• Dauguma kokybės problemų kyla dėl blogos gamybos technologijos, organizacijos ir valdymo. Todėl norint įmonėje įgyvendinti visuotinę kokybės vadybą, reikia pertvarkyti įmonės organizacinę struktūrą, valdymo sistemą, tobulinti gamybos procesus, parenkant naujas atlyginimo už darbą formas ir pan.11. Lentelėje pažymėkite „+“ priemones, kurios priskiriamos ilgalaikiam materialiajam turtui:
Sprendimas:Krovininis automobilis +Eglių sodinukai (pardavimui) Šaldytuvas – spinta +Aplankai Įrankių komplektas Prekystalis (300 Lt. vertės) Kasos aparatas +Prekybos paviljonas +Kėdė Vazos gėlėms
12. Žinoma, kad:a) vitrinos – šaldytuvo gėlėms įsigijimo kaina 8000+9 Lt;b) transportavimo išlaidos sudarė 5 % kainos;c) pajungimo išlaidos 600 Lt;d) merinė amortizacijos norma 10 %;e) demontavimo išlaidos 400 Lt;f) normatyvinis eksploatacijos laikotarpis 10 metų.Apskaičiuokite: vitrinos – šaldytuvo :a) pilnąją pradinę vertę;b) tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimą 10 metų, užpildydami lentelę:c) likutinę vertę ir fizinį nusidėvėjimo % po 4 metų eksploatacijos;d) likvidacinę vertę.
Sprendimas:
a) Pilnoji pradinė vertė: 8009 + (8009 * 5 / 100) + 600 = 8009+400+600=9009 Lt.c) Likvidacinė vertė rekomenduojama 10% pilnosios pradinės vertės 9009 * 10% = 901 LtNusidėvėjimas pagal tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą : , kurV1 – pilnoji pradinė vertė;V2 – likvidacinė vertė;T – normatyvinis eksploatacijos laikotarpisŠiuo atveju: = 810,80 Ltb) tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimas per 10 metų:Metų pabaiga Nusidėvėjimas tais metais Likutinė vertė metų pabaigoje.1. 810,80 8198,202. 810,80 7387,403. 810,80 6576,604. 810,80 5765,805. 810,80 4955,006. 810,80 4144,207. 810,80 3333,408. 810,80 2522,609. 810,80 1711,8010. 810,80 901,00
c) likutinė vertė po 4 metų eksploatacijos 5765,80 Ltfizinį nusidėvėjimas % po 4 metų eksploatacijos :per 4 metus nusidėvėjo 810,80 * 4 = 3243,203243,20 / 9009 * 100% = 36%.
13. UAB „Baltijos gėlės“ importuoja gėles iš Olandijos. Įmonės sandėlyje buvo 6000 įpakavimų rožių (po 10 vnt.), kurio kaina – 11+9 Lt. per mėnesį bendrovė nupirko dar 2000 įpakavimų rožių. Pardavus dalį viso kiekio, mėnesio pabaigoje rožių liko 1200 įpakavimų. Perkant 2000 įpakavimų rožių, įmonei buvo padaryta 3% kainos sezoninė nuolaida. Rožių įsigijimo išlaidos (užsakymas, transportas) – 425 Lt.
Apskaičiuokite:a) vidutines mėnesio rožių atsargas;b) atsargų apyvartumą kartais;c) atsargų apyvartumą dienomis.Atsakymus surašykite į lentelę.Sprendimas:Rodikliai ir operacijos Tūkst.. LtPrekių atsargos mėnesio pradžioje 120,0Prekių pirkimas per mėnesį 40,0Kiekybinė nuolaida 1,2Prekių įsigijimo išlaidos 0,425Savikaina 159,225Prekių atsargos mėnesio pabaigoje 23,88Prekių apyvarta 135,32Vidutinės prekių atsargos 71,94Atsargų apyvartumas kartais 1,89Atsargų apyvartumas dienomis 2,398
Savikaina apskaičiuojama: Prekių atsargos mėn. pradžioje + prekių pirkimas + prekių įsigijimo išlaidos – kiekybinė nuolaida = 120000 + 40000 + 425 – 1200 = 159225 Lt1 įpakavimo savikaina 159225 Lt / (6000+2000) = 159225 / 8000 = 19,90 Lt / įpakav.Parduota per mėn. 6000+2000-1200 = 6800 įpakav.Prekių apyvarta 6800 * 19,90 = 135320Prekių atsargos mėn. pabaigoje 1200 * 19,90 = 23880 LtVidutinės prekių atsargos = = (120000 + 23880) / 2 =71940 LtAtsargų apyvartumas dienomis :Vidutinės prekių atsargos / 30 d. = 71940Lt / 30d. = 2398 Lt/dAtsargų apyvartumas:Mėnesio pardavimo apimtis / vidutinės atsargos = 135320 Lt / 71,94Lt = 1,89
14. Įmonė „Veja“ per metus pagal sutartis įrengė 720+9 arus vejos, tam sunaudojo 3,02n t žolės sėklų, 2,6 t trąšų vejai, 8,0 l herbicido piktžolių naikinimui. Žolių sėklų norma 1 m2 – 45 g. trąšų vejai norma – 35 g/m2. Herbicido norma 10 ml/ 10 litrų vandens, 100m2 plotui.Apskaičiuokite:• Planinį ir faktinį medžiagų panaudojimo koeficientus;• Medžiagų ekonomiją (pereikvojimą);• Jei yra medžiagų pereikvojimas, tai kiek vejos galima būtų apdoroti iš pereikvotų medžiagų?Sprendimas:1a = 100m2Pagal planą turėjo būti panaudota:Sėklų : 729 a * 100m2 * 45 g = 32080500g = 3,2805 t;Trąšų: 729a * 100 m2 * 35 g = 2,5515 t;Herbicido: 10ml * 729a = 7290 ml = 7,09 l.Medžiagų panaudojimo koeficientai:Faktiniai:Sėklų : 3,02 t / 3,2805 t ≈ 0,92059;Trąšų: 2,6 t / 2,5515 t ≈ 1,019;Herbicido: 8,0 l / 7,09 l ≈ 1,12835.Planiniai:Sėklų : 3,2805 t / 3,02 t ≈ 1,08626;Trąšų: 2,5515 t / 2,6 t ≈ 0,98135;Herbicido: 7,09 l / 8,0 l = 0,88625 8,0 l / 7,09 l ≈ 1,12835.Medžiagų ekonomija (pereikvojimas):Sėklų : 3,02 t – 3,2805 t = – 0,2605 t (ekonomija);Trąšų: 2,6 t – 2,5515 t = 0,0485 t (pereikvojimas);Herbicido: 8,0 l – 7,09 l = 0,91 l (pereikvojimas).Iš pereikvotų trąšų galima patręšti:0,0485 t * 1000 g/t / 35 g/m2 = 13,5 m2 = 0,135 a.Su pereikvotais herbicidais galima nupurkšti:0,91 l * 1000 ml/l / 10 = 9100 m2 = 91 a.
15. Apskaičiuokite reikalingą darbininkų skaičių pagal šiuos duomenis:
• Pagal sutartį per mėnesį turi būti įrengta 72+9 arai vejos.• Vienam m2 vejos įrengti vidutiniškai skiriamos 3 val.• Normų vykdymas planuojamas 103 %.• Mėnuo turi 21 darbo dieną, iš jų viena švenčių išvakarėse. Darbo dienos trukmė – 8 val.• Numatoma 8 % laiko nuostolių dėl pateisinamų priežasčių.Sprendimas:Vejai įrengti reikia:81 a * 100 m2 * 3 val. = 24300 val.Kadangi normos bus vykdomos 103%, reikės:24300 val. /1,03 = 23592,23 val.Vieno darbininko mėnesio darbo val. skaičius:8 val. * 21 d.d. – 1 val. = 167 val.Įvertinus laiko nuostolius dėl pateisinamų priežasčių:167 val. – 8 % = 167 val. – 13,36 val. = 153,64 val.Sutarčiai įvykdyti reikės darbininkų:23592,23 / 153,64 = 153,56 darbininko.16. Apskaičiuokite įmonės „Želdiniai“ darbuotojų metines darbo užmokesčio lėšas ir nustatykite vidutinį metinį vieno darbuotojo darbo užmokestį, remdamiesi pateiktais duomenimis:Pareigos Darbuotojų skaičius Mėnesinė alga, LtDirektorius 1 2500Vadybininkas 1 1500Buhalteris 1 1700Dizaineris 1 2000Darbų vykdytojas 2 1500Vairuotojas – traktorininkas 2 1100Darbininkas 3 + 9 900Pagalbinis darbininkas 2 500
Sprendimas:Pareigos Darbuotojų skaičius Mėnesinė alga, Lt Visų darbuotojų darbo užmokestis per mėnesį, Lt Visų darbuotojų darbo užmokestis per metus, LtDirektorius 1 2500 2500 30000Vadybininkas 1 1500 1500 18000Buhalteris 1 1700 1700 20400Dizaineris 1 2000 2000 24000Darbų vykdytojas 2 1500 3000 36000Vairuotojas – traktorininkas 2 1100 2200 26400Darbininkas 12 900 10800 129600Pagalbinis darbininkas 2 500 1000 12000Iš viso: 22 x 24700 296400
Vidutinis metinis vieno darbuotojo darbo užmokestis:296400 Lt / 22 darb. = 13472,72 Lt
17. UAB „Baltijos gėlės“ gazoninių begonijų sandėlio apskaitos kortelė.
Data Gauta Išduota Likutis (atsargos) Kiekis Kaina Kiekis Kaina Kiekis Kaina2004-02-01 200+9 10,002004-02-05 1000 11,00 ? ?2004-02-07 400 ? ? ?2004-02-10 200 ? ? ?2004-02-13 500 ? ? ?2004-02-20 1600 12,00 ? ?2004-02-21 300 ? ? ?2004-02-28 700 ? ? ?
• Vietoj klaustukų įrašyti trūkstamus duomenis;• Apskaičiuoti vidutinę gazoninių begonijų kainą kovo 1 d.;• Apskaičiuoti vidutinę gazoninių begonijų vertę kovo 1 d. periodiškai apskaitomų atsargų būdu;• Apskaičiuoti vidutinę gazoninių begonijų vertę kovo 1 d. nuolat apskaitomų atsargų būdu;• Paaiškinti, kodėl, taikant skirtingą atsargų apskaitos būdą, gaunamas verčių skirtumas.
Sprendimas:Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą. Skaičiuosime taikydami FIFO metodą, nes toks metodas pripažįstamas pagal apskaitos standartus. Pagal šį metodą pirmiausia parduodame anksčiausiai pirktas gėles, o likutis kainuojamas vėliausio pirkimo kaina:
Data Gauta Išduota Likutis (atsargos) Kiekis Kaina Kiekis Kaina Kiekis Kaina Vertė2004-02-01 200+9 10,00 20902004-02-05 1000 11,00 2091000 10,0011,00 2090110002004-02-07 209191 10,0011,00 809 11,00 88992004-02-10 200 11,00 609 11,00 66992004-02-13 500 11,00 109 11,00 11992004-02-20 1600 12,00 1091600 11,0012,00 1199192002004-02-21 109191 11,0012,00 1409 12,00 169082004-02-28 700 12,00 709 12,00 8508
Vidutinė gazoninių begonijų vertė kovo 1 d. nuolat apskaitomų atsargų būdu – 8508 Lt
Taikant periodišką apskaitos būdą:
Data Gauta Išduota Likutis (atsargos) Kiekis Kaina Vertė Kiekis Kaina Vertė Kiekis Kaina Vertė2004-02-01 200+9 10,00 20902004-02-05 1000 11,00 11000 2004-02-07 400 2004-02-10 200 2004-02-13 500 2004-02-20 1600 12,00 19200 2004-02-21 300 2004-02-28 700 709 11,48 8140Iš viso 2600 30200 2100 11,50 24150
Pagal šį apskaitos būdą, nurašymai daromi laikotarpio pabaigoje. Apskaičiuojame vidutinę kainą:2090Lt + 30200Lt / 209vnt.+2600vnt. = 32290 / 2809 =11,49519Lt/vnt. ≈ 11,50 LtIšduotų gėlių vertė: 2100 vnt. * 11,50 Lt/vnt. = 24150 LtLikučio kaina mėn. pabaigai: 2090Lt + 30200Lt – 24150Lt / 709vnt. = 8140 / 709 =11,48 Lt/vnt.Vidutinė gazoninių begonijų kaina kovo mėn.1 d. – 11,48 Lt/vnt.Vidutinė gazoninių begonijų vertė kovo 1 d. periodiškai apskaitomų atsargų būdu – 8140 LtTokie verčių skirtumai susidaro dėl to, kad skirtingomis kainomis nurašoma parduotos gėlės. Nuolat apskaitomų atsargų būdu – anksčiausiai pirktų gėlių kaina, o taikant periodišką atsargų apskaitos būdą – vidutine kaina.
18. UAB „Gėlės“ perka iš Olandijos kompanijos „Flor“ gėles ir jas parduoda Lietuvos prekybos įmonėms. Kovo mėn. UAB „Baltijos gėlės“ veiklos išlaidos buvo 45000 litų. Gėlių kiekiai ir kainos parodyti lentelėje:Prekė Kiekis, vnt. Vieneto pirkimo kaina, LtRožės 100000 1,00Lelijos 11000+9 2,20Tulpės 75000+9 0,60
Norėdama nustatyti pardavimo kainas, įmonė ketina veiklos išlaidas paskirstyti dviem būdais:• Po lygiai visoms prekėms;• Proporcingai pirktų prekių kiekiui.Apskaičiuokite:• Rožių, lelijų ir tulpių vieneto savikainą dviem būdais.• Rožių, lelijų ir tulpių kainą, kai savikaina nustatyta antruoju būdu (proporcingai nupirktų prekių kiekiui), o pelno norma yra 20 %.
Sprendimas:
Prekė
Kiekis, vnt. Vieneto pirkimo kaina, Lt
Pirktų prekių vertė Tenka veiklos išlaidų, Lt Visų prekių savikaina, Lt Prekių kaina, kai vertė nustatoma II būdu, o pelno norma 20%
I būdu
II būdu
I būdu
II būdu Visų Vnt.Rožės 100000 1,00 100000,00 15000,00 24191,20 115000,00 124191,20 149029,44 1,49Lelijos 11009 2,20 24219,80 15000,00 2663,22 39219,80 26883,02 32259,62 2,93Tulpės 75009 0,60 45005,40 15000,00 18145,58 60005,40 63150,98 75781,18 1,01Iš viso: 186018 X 169225,20 45000,00 45000,00 214225,20 214225,20 257070,24 X
Tenka veiklos išlaidų, skirstant po lygiai visoms prekėms:45000 / 3 = 15000 LtVeiklos išlaidų paskirstymo koeficientas, skirstant nupirktų prekių kiekiui:45000,00Lt / 186018vnt. =0,241912 Lt/vnt.Tenka išlaidų rožėms 0,241912 * 100000 = 24191,20 LtTenka išlaidų lelijoms 0,241912 * 11009 = 2663,22 LtTenka išlaidų tulpėms 0,241912 * 75009 = 18145,58 LtNustatant kainą, pelno norma pridedama prie prekės vertės:Rožių 124191,20 + 20% = 124191,20 + (124191,20 * 20 / 100) = 124191,20+24838,24 =149029,44Lelijų 26883,02 + 20 % = 26883,02 + (26883,02 * 20 / 100) = 26883,02 + 5376,60 = 32259,62Tulpių 63150,98 + 20% = 63150,98 + (63150,98 * 20 / 100) = 63150,98 + 12630,20 = 75781,18Nustatant vieneto kainą, visų prekių kaina dalijama iš vienetų skaičiaus:Rožių 149029,44Lt / 100000vnt. =1,49 Lt/vnt.Lelijų 32259,62Lt / 11009vnt. = 2,93 Lt/vnt.Tulpių 75781,18Lt / 75009vnt. = 1,01 Lt/vnt.
19. Pardavėjo, parduodančio dekoratyvinių krūmų sodinukus, pirmo susitikimo su pirkėju metu galimi du atvejai:• Pirkėjas ketina pirkti;• Pirkėjas neketina pirkti.Pasiūlykite veiksmų planelį kiekvienu atveju.Sprendimas:I atveju:Taikytinas palaikantis marketingo tipas, susijęs su pilna paklausa. Pilna paklausa – tai situacija, kai pirkėjas nuperka visas siūlomas prekes. Tai palankiausia situacija marketingo požiūriu.tereikia tik palaikyti esamą situaciją. Reikia išsaugoti pirkėją, pasitelkiant geresnę kainą ir geresnes paslaugas bei aptarnavimą. Veikla turi būti nukreipta į įmonės įvaizdžio gerinimą, aptarnavimą po pardavimo, kad šis pikėjas pirktų dar kartą, patartų kitiems galimiems pirkėjams.
II atveju:Taikytinas stimuliuojantis marketingo tipas, kuris susijęs su paklausos nebuvimu.paklausos gali nebūti, dėl to kad susidarė objektyvios sąlygos (pirkėjas neturi pinigų, reikalinga kitos rūšies prekė), dėl kurių prekė negali būti nupirkta, arba kad pirkėjas neturi pakankamai informacijos apie siūlomą prekę ir jos savybes. Pirmiausia išsiaiškiname, kodėl pirkėjas neperka, ar dėl nežinojimo, kainos ar kitų aplinkybių. Toliau reikalinga suformuoti paklausą. Tam tikslui naudojama reklama, nemokami prekės pavyzdžiai.
20. UAB „Baltijos gėlės“ 2005 metais numato parduoti:
Gėlės Parduoti Pirkimo ir sandėliavimo išlaidų dalis nuo kainos, % Kiekis Kaina Tulpės 275000 0,90 40+9Rožės 100000 3,00 60+9Lelijos 11000 4,50 60+9Begonijos 100000 2,00 50+9Orchidėjos 50000 5,00 75+9Vilkdalgiai 150000 2,20 50+9
UAB „Baltijos gėlės“ planuojamos veiklos sąnaudos per metus 565000 Lt.Apskaičiuokite bendrąjį ir veiklos pelną.
Sprendimas:
Gėlės Parduoti
Pardavimo pajamos Pirkimo ir sandėliavimo išlaidos Bendrasis pelnas
Kiekis Kaina dalis nuo kainos, % suma Tulpės 275000 0,90 247500 49 121275 126225Rožės 1000000 3,00 3000000 69 2070000 930000Lelijos 110000 4,50 495000 69 341550 153450Begonijos 100000 2,00 200000 59 118000 82000Orchidėjos 50000 5,00 250000 84 210000 40000Vilkdalgiai 150000 2,20 330000 59 194700 135300Iš viso: X X 4522500 X 3055525 1466975
Bendrasis įmonės pelnas 1466975 Lt.Veiklos pelnas = Bendrasis pelnas – veiklos išlaidos 1466975 – 565000 = 901975 Lt.Įmonės veiklos pelnas 901975 Lt.
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS:
1. E. Bagdonas, E. Kazlauskienė. Biznio įvadas. K., 2000.2. B. Leonienė. Verslo pradmenys. K., 1997.3. B. Martinkus, V. Žilinskas. Ekonomikos pagrindai. K., 1997.4. J. Žvinklys, E. Vabalas. Įmonės ekonomika. V., 2001.5. J. A. F. Stoner. Vadyba. K., 2000.6. I. Dedelienė. Smulkusis ir vidutinis verslas. V., 1998.7. V. Damašienė. Valdymo pagrindai. Šiauliai, 2002.8. L. Juozaitienė, J. Staponkienė. Verslo ir vadybos įvadas. Šiauliai, 2002.9. A. Sakalas. Pramonės įmonių vadyba. K.,2000.10. R. Minelga. Logistika. V., 2001.11. V. Pranulis ir kt. Marketingas. V.,1999.12. I. Bučiūnienė. Pardavimo valdymas. K., 2002.