Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme formų parinkimas

VILNIAUS UNIVERSITETAS
TEISĖS FAKULTETAS

Civilinės teisės ir civilinio proceso katedra

KURSINIS DARBAS

Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme formų parinkimas

Vilnius, 2007

Turinys

ĮVADAS 2

1.Civilinio proceso samprata 3

2.Civilinio proceso stadijos ir jų paskirtis 4

3.Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijos reikšmė ir tikslai 5

4.Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalys ir formos 6

5.Įžanginė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis 7

6.Žodinės formos taikymo galimybės pagrindinėje pasirengimo dalyje 8

7.Rašytinės formos taikymo galimybės pagrindinėje pasirengimo dalyje 11

8.Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų svarba pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje 14

IŠVADOS 15

Praktinė užduotis 16

Sąlyga 16

Analizė 16

Literatūros Sąrašas 17

ĮVADAS
1. Nagrinėjamos temos aktualumas- Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata į tinkamą teismo procesą. Tinkamo teismo prroceso samprata, be kitų reikalavimų apima ir proceso operatyvumo, koncentruotumo bei ekonomijos sąvokų reikšmes. Ši tema labai aktuali praktikoje dėl nuolat didėjančio bylų skaičiaus, teismų darbo krūvio ir Europos Žmogaus teisių teismo pozicijos, susijusios su bylų nagrinėjimo terminais. Mūsų valstybė yra padariusi ne vieną pažeidimą dėl bylų nagrinėjimo trukmės. Civilinio proceso įstatymuose bei Lietuvos Aukščiausio teismo konsultacijose įtvirtintos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrint kiek įmanoma greitesnį ir kartu teisingą teismo procesą, kad tų pažeidimų būtų išvengta. Todėl ypač aktualu, siekiant teisinio appibrėžtumo, laikytis tų nuostatų jau pradedant nagrinėti civilinę bylą ir tinkamai parinkti vieną iš pasiruošimo formų parengiamojoje teisminio nagrinėjimo stadijoje.

2. Darbo tikslas-apibrėžti civilinio proceso sampratą, visas jo stadijas, išskirti pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijos reikšmę, tikslus, tos stadijos dalis bei juose atliekamus ve

eiksmus ir jų atlikimo terminus. Taip pat apibrėžti parengiamųjų formų sąvokas, nustatyti kokiais atvejais rekomenduojama taikyti vieną ar kitą iš jų ir kokios civilinio proceso normos reglamentuoja tų formų parinkimą. Tuo pačiu apžvelgti bei įvertinti pirmosios instancijos teismo nagrinėtas bylas, kuriose pagal esamas aplinkybes buvo pritaikytos atitinkamos pasiruošimo teisminiam nagrinėjimui formos ir tokiu būdu siekti geriau suprasti šios nagrinėjamos temos esmę. Be to-išanalizuoti /išspręsti pateiktą praktinę situaciją, gilinantis į civilinio proceso teisės normas.

3. Darbo objektas – teismo, byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių veikla parengiamojoje teisminio nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo ir kitų privatinių teisinių santykių.

4. Tyrimo metodai-lyginamasis, sociologinis, loginis, sisteminis, lingvistinis.

5. Svarbiausi šaltiniai-civilinio proceso kodeksas, kuriame įtvirtintos pasirengimo teisminiam nagrinėjimui normos, Lietuvos Aukščiausio Teismo konsultacijos-išaiškinimai kaip šios noormos turi būti įgyvendinamos bei pritaikomos praktikoje, nagrinėjant iš civilinių teisinių santykių kilusius ginčus, o taip pat ir kita literatūra.
1. Civilinio proceso samprata

Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai kyla įvairių ginčų tarp žmonių, kurie turi būti vienu ar kitokiu būdu išspręsti. Susidūrus asmenų skirtingoms teisėms ar skirtingiems interesams galimi įvairūs jų derinimo ar gynimo būdai. Asmuo, kurio teisė yra pažeidžiama ar kuriam trukdoma ją įgyvendinti dažnai pagalvoja apie savigyną, kurios jis galėtų imtis prieš asmenį, kliudantį jam įgyvendinti tas teises. Savigyna gali būti įg

gyvendinama tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, kuri apibūdinama ir įvardijama kaip teisminė pažeistų teisių gynyba. Vienas svarbiausių pažeistų teisių ar laisvių gynimo būdų yra jų gynimas teisme, toks teisių gynimas įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnyje. Tokia teisė reiškia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Ypač svarbu tai garantuoti, kai iškyla konfliktas dėl prigimtinių teisių ar laisvių, kurios yra įtvirtintos mūsų valstybės aukščiausios galios teisės akte-Konstitucijoje. Teisminis teisių ir laisvių gynimas, skirtingai nuo kitų jų gynimo būdų, turi tik jam būdingus visuotinai pripažintus demokratinius principus: lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kt.
Kas yra civilinis procesas? Pati civilinė teisė yra privatinė teisės šaka, kuri apima civilinius, darbo, šeimos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitus privatinius teisinius santykius. Kai asmeniui vienu ar kitu būdu yra trukdoma įgyvendinti savo teises arba jis negali išsireikalauti iš kitų asmenų atlikti jo naudai kažkokius tai veiksmus, arba neatliekamos to asmens atžvilgiu tam tikros pareigos civilinių teisinių santykių reguliuojamoje srityje-tam asmeniui atsiranda teisė į savigyną, t.y. į teisminę pažeistų teisių gynybą. Pažeistų asmens teisių gynimas teisme vyksta tam tikra nustatyta tvarka, pagal atitinkamas taisykles, kurios įtvirtintos teisės aktuose, šiuo atveju, kalbant apie privačius te
eisinius santykius-Civilinio proceso kodekse. Tų taisyklių visuma, jų atlikimo tvarka, laikas bei nustatyti joms atlikti terminai, ir vadinasi procesas. Todėl apibrėžiant civilinio proceso sampratą, galima pasakyti, kad civilinis procesas-tai teismo(nes tik teismai vykdo teisingumą pagal Konstitucijos 109straipnį), civilinės bylos (ginčo) šalių(tarp kurių iškilo nesutarimas dėl civilinės teisės normomis sureguliuoto dalyko), kitų byloje dalyvaujančių asmenų(kai bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms) ir proceso dalyvių procesinių veiksmų sistema(pradedant pareikštai pirminei pretenzijai dėl pažeistos teisės ir baigiant teismui, priimant atitinkamą procesinį dokumentą: nutartį, sprendimą, nutarimą dėl ginčo baigties)konkrečiam tikslui pasiekti-ginčui dėl teisės išspręsti, bei atstatyti pažeistą teisę, nes civilinio proceso pagrindinis tikslas yra subjektinių teisių gynyba ir jų apsaugos būdai.
2. Civilinio proceso stadijos ir jų paskirtis

Žodis procesas reiškia eigos nuoseklumą. Civilinis procesas susideda iš tam tikrų etapų arba stadijų. Stadija – sudėtinė civilinio proceso dalis, bendra nedaloma proceso veiksmų visuma, vienijanti tam tikrus tikslus. Civilinio proceso stadijų paskirtis-išvengti bylos nagrinėjimo chaotiškumo ir sistemiškai bei nuosekliai, taip pat kiek įmanoma greičiau pasiekti civilinio proceso tikslus: atkurti pažeistus ar ginčijamus civilinės teisės normomis saugomus interesus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse(toliau-LR CPK) yra skiriamos šios stadijos:
1. Civilinės bylos iškėlimas – tai procesiniai veiksmai, kurių tikslas inicijuoti patį civilinį procesą ( LR CPK 135, 139, 142 str.).
2. Pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui. Ti

ikslas-garantuoti, kad būtų galutinai suformuluoti šalių reikalavimai, nurodytos visos aplinkybės ir įrodymai bei užtikrinti kuo efektyvesnį bylos nagrinėjimą. (LR CPK 223, 225 str.).
3. Teisminis nagrinėjimas. Ši stadija yra pagrindinė, tai yra faktinė bylos analizė (LR CPK 153, 224, 234, 300 str.).
4. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimas apeliacine tvarka. Šios stadijos reikšmė yra ta, kad yra patikrinama ar teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 301, 339 str.).
5. Teismo sprendimo vykdymas. Tikslas-įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį (LR CPK 583, 779 str.).
6. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių nagrinėjimas kasacine tvarka. Tikslas – patikrinti tik teisėtumą, o ne pagrįstumą, tai yra, ar teisingai taikė teisės normas (LR CPK 340, 364 str.).
7. Proceso atnaujinimas. Tikslai – peržiūrėti sprendimą ir visą bylos medžiagą, kai kyla abejonės ar sprendimas pilnai teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 365, 374 str.).
Stadijos sudaro galimybę nagrinėti civilinę bylą nuosekliai, nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes bei ištaisyti ankstesnėse stadijose padarytas klaidas, kurios paprastai yra neišvengiamos. Viena iš reikšmingiausių stadijų civiliniame procese yra pasirengimas teisminiam nagrinėjimui, nuo kurios priklauso kaip greitai ir efektyviai vyks sekanti-pagrindinė stadija-pats teisminis nagrinėjimas. Todėl dabar pereisiu prie pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijos, jos reikšmės, aptarsiu tos stadijos dalis ir formas, apžvelgsiu kokiais atvejais yra parenkama viena ar kita pasirengimo teisminiam nagrinėjimui forma ir kokia reikšmę teisingas tų formų parinkimas turi bendriems civilinio proceso teisės principams. Pažymėtina, kad pasirengimas teisminiam nagrinėjimui , kaip ir visas procesas, turi būti nuoseklus ir logiškai tvarkingas, nes nuo to, kaip bus pasirengta teisminiam nagrinėjimui labai priklauso ir civiliniam procesui keliamų tikslų įgyvendinimo veiksmingumas.
3. Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijos reikšmė ir tikslai

Iškėlus civilinė bylą, t. y. vienai iš šalių pateikus ieškinį, neįmanoma bylos išnagrinėti iškart, nes dažnai atsakovas turi ir savo poziciją, įrodymus ir reikalavimus, kurie gali nesutapti ar visiškai prieštarauti ieškovo pateiktam skundui. Todėl reikalingas tam tikras pradinis etapas, kuriame teismas turi išsiaiškinti šalių ginčo esmę, jų reikalavimų turinį, apimtį bei abiejų šalių poziciją( dėl ko abi šalys sutaria, ką neigia ir ko reikalauja) . Nustačius tarp šalių kilusio ginčo apimtį, pradedami rinkti bylai reikalingi įrodymai. Tokiu atveju šalys teismui pateikia nemažai dokumentų. Visi byloje dalyvaujantys asmenys turi susipažinti su tais pateiktais dokumentais, įrodymais ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos bylos nagrinėjimui. Dėl šių priežasčių ir reikalinga pasirengimo civiliniam nagrinėjimui stadija. Kaip ir kiekviena civilinio proceso stadija, pasirengimas teisminiam nagrinėjimui turi jam būdingus tikslus, kurie skatina patį procesą ir įgyvendina civilinio proceso teisės principus. Vienas, iš šios stadijos tikslų yra galutinai suformuluoti šalių keliamus reikalavimus bei atsikirtimus. Kad tie tikslai būtų sėkmingai įgyvendinti, civilinio proceso įstatymai nustato tam tikrus apribojimus šalims: LR CPK 141 straipsnio normos nurodo, kad ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, taip pat priešieškinio pareiškimas galimas tik parengiamojoje stadijoje. Vėlesnis ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas yra leidžiamas tik tada, jei tai atitinka kitas, tame straipsnyje išvardytas sąlygas, o svarbiausia iš jų-jei teismas nuspręs, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo . Sekantis šios stadijos tikslas- garantuoti, kad šalys laiku nurodytų visas aplinkybes ir įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. LR CPK 181 straipsnio 2 dalis nustato kada tie įrodymai turi būti pateikti ir riboja ginčo šalių galimybę pateikti juos bet kada. Atsižvelgiant į nurodytus pasirengimo teisminiam nagrinėjimui tikslus, galima teigti, kad tuo yra siekiama kuo greičiau, efektyviau išnagrinėti kilusį tarp šalių ginčą, ir aiškiai atriboti pasirengimą teisminiam nagrinėjimui ir patį teisminį nagrinėjimą bei juose atliekamus skirtingus procesinius veiksmus .
Pažymėtina, kad pasiruošimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadija yra labai svarbi, nes ji yra pagalbinė teisminio bylos nagrinėjimo stadijos atžvilgiu. Nuo to, kaip bus pasiruošta pačiam bylos nagrinėjimui priklauso kaip greitai teismas išnagrinės tarp šalių kilusi ginčą. Šios stadijos tikslai įtvirtinti civilinio proceso įstatymuose, kuriuose apibrėžtos tiek ginčo šalių teisės ir pareigos, tiek tam tikri apribojimai bei draudimai. Todėl tinkamai įgyvendinus anksčiau paminėtus dvejus tikslus-pasiekiamas galutinis tikslas-yra užtikrinama, kad byla iš esmės būtų išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje.
4. Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalys ir formos

Pasirengimo sąvoka reiškia, kad rengtis būsimam teismo posėdžiui turi ir ginčo šalys, ir teisėjas. Pasirengimą teisminiam nagrinėjimui sudaro daug procesinių veiksmų. Visi šie veiksmai yra skirstomi į tris dideles grupes, tai: įžanginė, pagrindinė ir baigiamoji pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalys. Visos jos turi skirtingus tikslus, kurie siejasi tarpusavyje, kad būtų pasiektas galutinis tikslas-per kuo trumpesnius terminus išnagrinėtas šalių ginčas. Kiekvienoje dalyje atliekami tik tai daliai būdingi procesiniai veiksmai. Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui bus išsamus tik įgyvendinus visas nurodytas jo sudedamąsias dalis.
Pirmosios, įžanginės dalies tikslas-sudaryti teismui tinkamas sąlygas iš pradžių nukreipti ginčo nagrinėjimą tinkama kryptimi, išvengiant antraeilių, šalutinių dalykų nagrinėjimo ir sudaryti sąlygas tinkamai pasirinkti pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formų. Antrosios, pagrindinės pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalies tikslas-galutinai išsiaiškinti šalių nuomonę ginčijamais klausimais, atskleisti turimus įrodymus ir pašalinti teismui kylančius neaiškumus įgyvendinant savo pareigą išaiškinti. Pagrindinė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis gali vykti dvejomis formomis: rašytine(šalims keičiantis dokumentais) ir žodinė(vykdoma parengiamajame teismo posėdyje). Vienos iš dviejų pasirengimo formų galimybė padaro pasiruošimo stadiją lankstesnę ir leidžia kiekvienu atveju surasti tinkamą pusiausvyrą tarp proceso operatyvumo, ekonomijos, šalių lygiateisiškumo, teisingumo principų . Tų principų įtvirtinimas civiliniame procese lemia ne tik jų tiesioginį pritaikymą, bet leidžia tinkamai reaguoti į atsiradusius pažeidimus, sudaro galimybę teismui kontroliuoti proceso eigą . Kuri iš šių dviejų formų bus pasirinkta nagrinėjant bylą, priklauso nuo nagrinėjamo ginčo pobūdžio bei jame dalyvaujančių šalių. Kuri iš šių dviejų galimybių bus naudojama konkrečioje byloje, galutinai visais atvejais spręs bylą nagrinėjantis teismas. Ir pagaliau trečiosios, baigiamoji pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalies tikslas-įtvirtinti procesinius rezultatus, kurių pasiekta pagrindinėje dalyje, t.y. galutinai apibrėžti ir procesine tvarka įtvirtinti šalių nuomonę ginčijamais klausimais. Šią dalį sudaro vienas, bet labai svarbus tolesnei bylos eigai turintis procesinis veiksmas- LR CPK 232straipsnyje nurodytos nutarties priėmimas, kuriame nurodomas skiriamo teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Tuom pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadija baigiasi ir pereinama prie kitos civilinio proceso stadijos-teisminio nagrinėjimo. Apie pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis, kokie konkretūs veiksmai atliekami tam tikroje dalyje, nuo ko priklauso pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formų parinkimas, aptarsiu išsamiau sekančiuose skyriuose.
5. Įžanginė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis

Ši dalis prasideda teismui priėmus ieškinį. Teismo pareiga išsiaiškinti visus asmenis, kurie turi dalyvauti nagrinėjant bylą, o taip pat nustatyti ar bylos nagrinėjime neturėtų dalyvauti bendrininkai(ir ieškovo, ir atsakovo), tretieji asmenys, ar į procesą neturėtų būti įtraukta valstybės valdymo institucija reikiamai išvadai pateikti. Teismui taip pat svarbu žinoti ar šalys ves bylą pačios, ar bus atstovaujamos advokatų. Šioje dalyje teismas turi nustatyti dėl kokių faktų šalys nesutaria, t. y. tiksliai išsiaiškinama dėl įrodinėjimo dalyko. Faktai, kuriais remiasi ieškovas, sužinomi iš ieškininio pareiškimo. Atsakovo pozicija-išreikšta atsiliepime į ieškininį pareiškimą. Teisėjo pareiga preliminariai nustatyti šalių teisinius santykius reguliuojančias teises normas, kuriomis jis remsis nagrinėdamas bylą. Kai yra nustatytas įrodinėjimo dalykas byloje, teisėjas ir šalys turi imtis priemonių, kad būtų surinkti ir pateikti teismui reikiami įrodymai. LR CPK 225 straipsnyje yra nurodyti galimi teismo veiksmai, kaip prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti, o LR CPK 226 straipsnio normos reikalauja, kad šalys turi nurodyti teismui ir tuos įrodymus bei priežastis, kurių jos dėl vienų ar kitų aplinkybių pateikti negali . Teismas taip pat turi išsiųsti atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio nuorašus, nustatyti terminą atsiliepimui pareikšti bei nurodyti jo nepateikimo padarinius, t.y. keistis su šalimis informacija. Tik turint visą galimą ir reikalingą informaciją, atsakovas gali suformuluoti savo gynybinę nuostatą, ir surinkti reikiamus dokumentus bei įrodymus tai gynybinei nuostatai pagrįsti. Kadangi tai padaryti per kelias dienas neįmanoma, teismas nustato atitinkamus terminus visiems procesiniams veiksmams atlikti. LR CPK 142 straipsnis nustato procesinių veiksmų terminus, kurie paprastai yra nuo 14-30 dienų, bet išimtinais atvejais teismas gali terminus ir pratęsti iki 60 dienų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą. Tačiau dažnai pasitaiko, kad atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo ir jei ieškinyje yra prašymas priimti sprendimą už akių, tai teismas turi teisę tą sprendimą priimti, bet tik po nustatyto atsiliepimui pateikti termino pabaigos. Teismas šioje dalyje gali atlikti ir kitus veiksmus: jei yra prašymas, kad asmuo socialiai remtinas, paskirti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskirti atlikti ekspertizę. Kai jau žinomi byloje dalyvaujantis asmenys ir kiti proceso dalyviai, teisėjas turi užtikrinti, kad visiems jiems būtų laiku nusiųsti teismo šaukimai su nurodyta teismo posėdžio data, laiku ir vieta. Įžanginė dalis baigiasi-kai nustatytas terminas, gautas atsiliepimas ir tada nusprendžiama kokia forma vyks pagrindinė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis. Pasirengimas nagrinėti bylą gali būti vykdomas dviem būdais: paruošiamaisiais dokumentais(raštu) ir parengiamajame teismo posėdyje (žodžiu).

6. Žodinės formos taikymo galimybės pagrindinėje pasirengimo dalyje

Kaip minėta, teismas gali pasirinkti kokiomis formomis vyks pasirengimas bylos nagrinėjimui, kuris atliekamas pagrindinėje pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijos dalyje. Nuo ko priklauso konkrečios iš formų parinkimas ir per kiek laiko teismas tą klausimą išsprendžia? LR CPK 228 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rekomenduojama pasirengti nagrinėti bylą parengiamajame posėdyje, kai teismas mato, kad byloje įmanoma sudaryti taikos sutartį arba jei toks būdas padės geriau ir greičiau pasirengti bylą nagrinėti iš esmės. Teismas turi apsispręsti dėl konkrečios iš formų parinkimo per 14 dienų nuo atsakovo atsiliepimo gavimo arba termino jiems pateikti pasibaigimo dienos ir nutartimi paskirti parengiamojo posėdžio datą . Kada galimas ir reikalingas žodinės formos parinkimas ir kokiais atvejais jis taikomas? Pirmiausia, pasiruošimas teisminiam nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje, vyksta tais atvejais, kai šalys nėra pakankamai pasirengusios savo argumentus pateikti raštu ir dėl teisinių žinių trūkumo nesugeba tinkamai išdėstyti savo pozicijos be teismo pagalbos. Tokios situacijos būna, kai šalys nėra atstovaujamos advokatų ir teismui trūksta aiškiai raštu išdėstytų ieškovo ir atsakovo argumentų ginčijamu klausimu. Tai teismui yra žinoma jau iš įžanginės pasirengimo dalies, pateikus pirmuosius procesinius dokumentus: ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį. Dalyvaujant šalims parengiamajame posėdyje, teismas tokiu būdu gali užduoti šalims klausimus, reikalauti paaiškinimų, nurodyti aplinkybes kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauti įrodymų, kuriais tos aplinkybės turi būti pagrįstos, geriau ir tiksliau suprasti šalių reikalavimus bei paaiškinimus. Žodinio bylos pasiruošimo metu teismas gali įsitikinti ar tikrai nėra galimybės pateikti atitinkamus rašytinius įrodymus, kurių šalys dėl savo žinių stokos nepateikė teismui iki parengiamojo posėdžio pradžios ar jos iš vis nesuvokė kokių įrodymų iš jų reikalaujama. O tai pat nesant visai jokių rašytinių įrodymų, išsiaiškinti ar nėra liudininkų, kurie galėtų patvirtinti vienos ar kitos šalies poziciją nagrinėjamu ginčo klausimu. Tik parengiamoje posėdžio metu teismas gali vykdyti visuos šiuos procesinius veiksmus ir tokiu būdu išsamiau ir geriau pasirengti teisminiam nagrinėjimui. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, nagrinėtoje pirmosios instancijos teisme tarp ieškovo A. K. ir atsakovo D. Č dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko, bet rašytinių įrodymų, kad skola buvo sumokėta-nepateikė. Teismas tikslingai skyrė parengiamąjį posėdį, kad galėtų išsamiai išsiaiškinti esamą situaciją ir sužinoti ar tikrai nėra liudininkų, kurie patvirtintų skolos sumokėjimo faktą ir aplinkybes. Atsakovas liudininkų neturėjo, todėl parengiamojo posėdžio metu buvo pereita prie žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės .

Atkreiptinas dėmesys, kad parengiamasis teismo posėdis gali vykti net tada, kai abiem šalims atstovauja advokatas ir pirmieji procesiniai dokumentai pateikiami išsamūs ir atitinkantis visus procesinius reikalavimus, tačiau pats tarp šalių kilęs civilinių teisinių santykių pobūdis lemia, kad išsiaiškinti visas ginčo detales įmanoma tik žodžiu išklausant šalis, norint geriau suprasti reikalavimų ir atsikirtimų į juos esmę. Vadinasi, žodinė pasirengimo forma taikoma ir tada, kai įstatymai tiesiogiai tai nurodo. Civilinėse bylose privatus šalių interesas visada turi būti derinamas su viešuoju interesu, todėl įstatymai įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti bylų, kuriose yra viešasis interesas, procese. Civilinio proceso įstatymų normos reglamentuojančios atskirų kategorijų civilinių bylų nagrinėjimą, nurodo, kad bylų, kurios priskirtinos ginčo teisenai, pasiruošimas teisminiam nagrinėjimui turėtų vykti parengiamajame teismo posėdyje. Žodinė pasirengimo forma visais atvejais turėtų būti taikoma šeimos santykių bylose. Šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumą lemia LR Konstitucijos 38straipnis, kuriame sakoma, kad saugoti ir globoti šeimą yra valstybės pareiga, todėl civilinio proceso įstatymai nustato, kad tokiose bylose teismas privalo imtis priemonių šalis sutaikyti ir tai turi būti daroma jau parengiamajame teismo posėdyje . Žodinė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui forma taip pat turi būti taikoma ir iš darbo teisinių santykių kilusiuose ginčuose. Šių bylų teisminio nagrinėjimo ypatumus apsprendžia LR Konstitucijos 48 straipsnis, įtvirtindamas, kad asmuo turi teisę į darbą, į tinkamas darbo sąlygas bei į teisingą apmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad šio ginčo šalys nėra lygios, t.y. darbdavys visada bus ekonomiškai stipresnė pusė ir ginčo baigtis neretai yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su darbuotojo gyvenimo šaltinio turėjimu, teismas turi garantuoti, kad nagrinėjant tokias bylas būtų siekiama, kaip galima greičiau išspręsti teisinį konfliktą, nustatyti tiesą byloje ir jei įmanoma šalis sutaikyti. Tai galima padaryti tik žodžiu išklausant abiejų šalių pozicijas, jų reikalavimus bei atsikirtimus. LR CPK 415 straipsnio 2 dalis tiesiogiai nustato, kad pasirengimas nagrinėti darbo ginčų bylas vyksta parengiamajame teismo posėdyje ir teismas savo iniciatyva turi išreikalauti iš darbdavio visus reikalingus bylai dokumentus, jei darbuotojas tų dokumentų pateikti negali . Šiuose bylose yra labai svarbus aktyvus teisėjo vaidmuo. Pažymėtina, kad žodinė pasirengimo forma galima ir kituose iš civilinių teisinių santykių tarp fizinių asmenų kilusiose bylose, jei tai padeda įgyvendinti koncentruotumo, ekonomiškumo ir kitus civilinio proceso teisės principus.
Minėtina, kad nagrinėjant civilines bylas, teismo pareiga imtis šalis sutaikyti. Tai antroji iš sąlygų, kada pasiruošimas turi vykti parengiamajame teismo posėdyje. Taikinimo procedūra turi vykti teismo iniciatyva kai jis mato, kad įmanoma rasti tarp šalių kompromisą, pasiūlyti jiems vienu ar kitu ginčijamu klausimu nuolaidų, pasiekti priimtiną abipusį susitarimą ir tokiu būdu greičiau pasirengti teisminiam nagrinėjimui . Ši procedūra įmanoma tik žodžiu pasirengiant teisminiam nagrinėjimui. LR CPK 231 straipsnio 2 dalis nustato, kad taikos sutartimi gali būti išspręstas tiek visas ginčas, tiek dalis ginčo, svarbiausia, kad problemos išsprendimas vyktų greitai ir efektyviai. LR CPK 229 straipsnyje numatyta, kad parengiamasis posėdis gali būti tik vienas, bet išimtinais atvejais gali būti ir du, kai teismas mano, kad sekančio posėdžio metu, kuris turi vykti ne vėliau kaip po 30 dienų, atsiras galimybė sudaryti taikos sutartį. Siekimas šalis sutaikyti yra vienas iš civilinio proceso tikslų. Be abejo, taikinimo procedūra galima bet kurioje civilinio proceso stadijoje-tai nurodo ir LR CPK 140 straipsnis, tačiau siekiant užtikrinti kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą pagrindinis dėmesys šalių sutaikymui skiriamas rengiantis teisminiam nagrinėjimui, nes tai padeda tačiau įgyvendinti ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus civilinio proceso principus. Pažymėtina, kad šalims susitaikyti teismas turi pasiūlyti pačioje parengiamojo posėdžio pradžioje.
Dėl žodinės pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formos taikymo, taip pat pasisako ir Lietuvos Aukščiausias teismas, pabrėždamas, kad ši forma yra rekomenduojama, kai yra nesilaikoma procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Ir jei paduotame ieškinyje nėra nurodoma, kad atsakovui nustatytu laiku nepateikus atsiliepimo į ieškinį galima priimti sprendimą už akių. Tokiu būdu pasirengti rašytine forma, paruošiamųjų dokumentų būdu tampa neįmanoma-todėl gali būti skiriamas parengiamasis teismo posėdis, tačiau tik tada-kai yra bent viena iš sąlygų, numatytų LR CPK 228straipsnio 1 dalyje . Kita situacija yra, kai paduotame ieškinyje yra prašoma priimti sprendimą už akių atsakovui laiku nepateikus atsiliepimo ir jis to atsiliepimo nepateikia. Tada teismas gali priimti sprendimą iškart, nebespręsdamas pasiruošimo teisminiam nagrinėjimui formų taikymo klausimo .

7. Rašytinės formos taikymo galimybės pagrindinėje pasirengimo dalyje

Antroji pasiruošimo teisminiam nagrinėjimui forma, kuri minima LR CPK 227 straipsnyje yra pasirengimas procesinių dokumentų būdu. Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų bū¬du iš esmės reiškia pasirengimą teisminiam nagrinėjimui rašytiniame procese, nes šalis savo nuomonę šiuo atveju formuoja paruošiamuo¬siuose procesiniuose dokumentuose (CPK 112 str.). Tai yra- kai šalys susirašinėja per teismą. Kokiais atvejais gali būti taikoma ši forma? Įstatymas nurodo privalomus ir fakultatyvius atvejus, kai teisminiam nagrinėjimui yra rengiamasi raštu. Pagrindinis kriterijus, nurodantis šios formos taikymo galimybe yra teisinis šalių išprusimas. Ją rekomenduojama teismui pasirinkti, kai šalys gali sėkmingai formuluoti savo argumentus raštu, suvokia supranta teisinę argumentaciją, nurodo visus bylai reikalingus įrodymus, pagrindžia tai atitinkamomis aplinkybėmis. Jos esmė ta, kad bylos nagrinėjimui teisme rengiamasi šalims apsikeičiant procesiniais dokumentais, kuriose ir išdėstomas jų požiūris. Teismas sužino šalių reikalavimus ir nustato bylos nagrinėjimo ribas matydamas procesinius dokumentus kuriais šalis apsikeičia ir nusprendžia, kad galima ruoštis bylos nagrinėjimui rašytine forma. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šalių apsikeitimas ieškinio pareiškimu ir atsiliepimu į ieškinį vyks nepriklausomai nuo to, kuris pasiruošimo teisminiam nagrinėjimui būdas vėliau bus pasirinktas. Kaip ir žodinėje pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formoje yra pateikiamas ieškinys ir atsiliepimas į ieškinį. Gavęs atsiliepimą, ieškovas rašo dubliką, t. y. atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą, o atsakovas, gavęs dubliką-rašo tripliką. Paruošiamųjų dokumentų skaičius įstatymo yra ribojamas. Su tripliko pateikimu šalių susirašinėjimas turi baigtis, nors išimtinais atvejais bylą nagrinėjantis teismas nutartimi gali nustatyti didesnį paruošiamųjų dokumentų skaičių, jei pavyzdžiui, atsiranda svarbios naujos bylai reikšmingos aplinkybė. Atsižvelgiant į tai ir galima daryti išvadą, kad ši forma gali būti veiksmingiausia, kai abi šalys yra atstovaujamos profesionalių teisininkų arba pačios turi teisinį išsilavinimą arba nors tokio ir neturi, tačiau sugeba pakankamai sklandžiai formuluoti savo mintis raštu ir jos turi būti išdėstomos per kuo mažesnį paruošiamųjų dokumentų skaičių. Įstatymas skiria fakultatyvinius šios formos parinkimo pagrindus. CPK 227str. 1 dalyje yra sakoma, kad teismas privalo skirti rašytinę pasirengimo formą, kai šalys yra atstovaujamos profesionalių teisininkų. (bet jei yra reali galimybė sutaikyti šalis-tai teismas skirs žodinę pasirengimo formą) . Šią formą taip pat rekomenduojama taikyti, kai šalys yra juridiniai asmenys, nes jie turi dirbančius juose juristus, kai šalys turi pačios teisinį išsilavinimą juridinių bei fizinių asmenų bylose, kuriose abi šalys yra atstovaujamos advokatų, advokatų padėjėjų teismas turi skirti pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentu būdu kitaip dar vadinamu dokumentiniu procesu.

Civilinio proceso įstatymai nurodo, kad pasiruošiant teisminiam nagrinėjimui dokumentinio proceso tvarka ieškovo prašymu gali būti nagrinėjami ieškiniai, kurių dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Tai yra visi ginčai, kurie priskiriami prie ypatingos teisenos bylų. Teisė pasirinkti, kokia tvarka turėtų būti nagrinėjamas ir ieškinys ir tuo pačiu pasiruošimas bylai, – dokumentinio proceso ar įprasta ginčo teisenos tvarka – priklauso ieškovui. Tuo pagrindu teismas ir spręs kokią iš dviejų pasiruošimo formų pritaikyti konkrečioje byloje. Asmuo, norėdamas, kad jo ieškinys, kurio dalykas yra LR CPK 424 str. 1 dalyje nurodyti reikalavimai, būtų nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, privalo tokį prašymą nurodyti ieškinyje. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, tarp ieškovo UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovo T. P dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurią nagrinėjo pirmos instancijos teismas, ieškinyje buvo pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžiantis reikalavimo teisę. Taip pat ieškovas prašė, kad atsakovui nepateikus parengiamųjų procesinių dokumentų būtų priimtas sprendimą už akių ir nurodyta, kad ieškinys būtų nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka . Tokiu atveju, teismas tikslingai pasirinko rašytinę pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formą.
Minėta, kad dokumentinio proceso tvarka gali būti nagrinėjami tik tie nurodyti reikalavimai, kurie yra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Pagal CPK 197 str. 1 dalį rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Negalėdamas šių įrodymų gauti, ieškovas gali pasinaudoti CPK 199 straipsnyje numatytomis galimybėmis – prašyti teismą tuos įrodymus išreikalauti arba išduoti teisę gauti įrodymus patvirtinantį liudijimą. Jeigu ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, sujungiami keli reikalavimai, iš kurių ne visi pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, teismas pasiruošimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje, dokumentinio proceso tvarka turi nagrinėti tik tuos reikalavimus, kurie yra pagrįsti tokiais įrodymais, o kitus reikalavimus išskirs į atskirą bylą ir pasirengti nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Ieškinyje turi būti nurodytas ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka bei pateikti visi rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Bendrieji procesinių dokumentų ir ieškinio turinio reikalavimai dokumentiniame procese taikomi su tam tikromis išimtimis. Ieškinyje, pareikštame dokumentinio proceso tvarka, nebūtina nurodyti ieškovo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, nes pagal CPK 430 str. 4 dalį šios kategorijos bylose negalima priimti sprendimo už akių, išskyrus tam tikrus atvejus. Tais atvejais, kai pareikštas ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nurodytų trūkumų neištaisius, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Ieškovas turi teisę parengiamojoje stadijoje iki preliminaraus sprendimo priėmimo byloje dokumentinio proceso atsisakyti. Atsisakiusiam dokumentinio proceso ieškovui nustatomas terminas trūkstamam žyminiam mokesčiui primokėti. Primokėjus byla perduodama nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Žyminio mokesčio neprimokėjus, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad dokumentiniame procese negalima keisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį. Tačiau netaikomi ribojimai dėl ieškinio reikalavimų mažinimo ar ieškinio atsisakymo. Ši pasirengimo teisminiam nagrinėjimui forma leidžia greičiau apginti ieškovo teises ir per kiek įmanoma trumpiausią laiką išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, o taip pat išleidžiama mažiau piniginių lėšų, nei nagrinėjant tą pačią bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, laukiant reikalavimų patenkinimo. Tačiau skirti ar neskirti šią pasiruošimo teisminiam nagrinėjimui formą-yra bylą nagrinėjančio teismo pasirinkimo teisė, atsižvelgiant į ieškinio kainą, šalių galimybę atvykti į teismo posėdį bei kitas sąlygas, nurodytas civilinio proceso įstatymuose .
Kyla klausimas, ar vykstant rašyti¬niam pasirengimui teisminiam nagrinėjimui pamatęs, kad šis pasiren¬gimo būdas konkrečioje byloje nėra tinkamas, teismas gali skirti parengiamąjį teismo posėdį? Teismas turi tokią teisę, nes svarbiausias tikslas yra tinkamai pasirengti teisminiam bylos nag¬rinėjimui ir šitaip užtikrinti ne tik koncentruotą bylos nagrinėjimą, bet ir kuo išsamesnį bylos aplinkybių tyrimą. Parengiamasis teismo posė¬dis šiuo atveju turėtų būti skiriamas motyvuota teismo nutartimi. Teisminiam nagrinėjimui baigiama rengtis, kai teismas konstatuoja, kad byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje. Šiuo atveju teismas nutartimi skiria teismo posėdžio datą ir informuoja apie tai šalis CPK nustatyta tvarka. Ši nutartis taip pat turi atitikti visus kitus CPK 232 straipsnio keliamus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nutartis priimama neat¬sižvelgiant į tai, kokia forma (raštu ar žodžiu) rengtasi teisminiam nag¬rinėjimui.
Vieno iš dviejų pasiruošimo būdų pasirinkimo galimybė padaro pasiruošimo stadija lankstesnę ir leidžia kiekvienu atveju surasti tinkamą pusiausvyrą tarp proceso operatyvumo ir ekonomiškumo bei šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir koncentruotumo principų.

8. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų svarba pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje
Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reiškia, kad egzistuoja tiek privatus (šalių), tiek viešasis (visuomenės) suinteresuotumas, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Tiek teismo, tiek šalių pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog „civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą privačių ginčų išsprendimą; nustatęs, kad asmuo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teismas privalo ex officio (savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų padarinius“ . LR CPK 7 straipsnis nustato teismo pareigą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu ir užkirsti kelią bet kokiems mėginimams vilkinti procesą bei šalių pareigą rūpintis proceso skatinimu. Tačiau nei šalys, nei teismas dėl proceso koncentruotumo (operatyvumo) negali aukoti kitų principų: teisės būti išklausytam, teisės į tinkamą procesą, dispozityvumo, rungimosi ir t.t. Taigi proceso koncentruotumo principo įgyvendinimas turi būti derinamas su pagrindiniu proceso tikslu – teisingai išspręsti šalių ginčą. Taip pat straipsnio 2 dalis reikalauja, kad šalys sąžiningai naudotųsi savo procesinėmis teisėmis, ir kartu draudžia jomis piktnaudžiauti. Principo reikalavimas, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau, reiškia, kad neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek galima ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas. Todėl siekiant užtikrinti teismo proceso ekonomiškumą, kai kurios bylos nagrinėjamos dokumentinio proceso forma, o kai kurios žodine pasirengimo forma ir pasiruošti joms nustatomi procesinių veiksmų atlikimo terminai ir kt.
Nuo to, kaip bus pasirengta teisminiam nagrinėjimui, galutinai suformuoti ieškovo reikalavimai ir atsakovo atsiliepimas, kada bus nurodyti ir teismui pateikti byloje tirtini įrodymai, tiesiogiai priklauso teismo galimybė bylą išnagrinėti jau per pirmąjį teismo posėdį ir taip siekti įgyvendinti proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principus, kurie yra labai reikšmingi civilinio proceso teisei. Kaip bus laikomąsi tų principų ir įgyvendinami civilinio proceso teisės tikslai-nuo to priklausys teismų darbo apimtis, teisėjų darbo krūvis ir pažeidimų, dėl per ilgai nagrinėjimų bylų skaičiaus sumažėjimas. Į tai yra atkreipęs dėmėsį ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, pažymėdamas, kad vienas iš žmogaus teisių ir teisės į tinkamą procesą elementu yra asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą terminą ir tas terminas priklauso nuo konkrečios bylos, pareiškėjo elgesio ir jo interesų esmės bei bylą nagrinėjančio teismo elgesio .
IŠVADOS

1. Civilinio proceso paskirtis – tai pažeistų asmens teisių gynimas ir tiesos atkūrimas tarp ginčo šalių teisme. Proceso eigą, stadijas ir kiekvienoje iš stadijų atliekamus procesinius veiksmus reguliuoja LR Civilinio proceso kodeksas. Esant didelei proceso, kaip vykdimo eigos apimčiai, įstatymai tikslingai išskyrė atskiras stadijas, kad bylos nagrinėjimas vyktų nuosekliai, sklandžiai ir būtų aiškiai žinomi privalomai atliekami tiek teismo, tiek ginčo šalių veiksmai kiekvienoje iš šių stadijų.
2. Parengiamoji teisminiam nagrinėjimui stadija yra išskirta įstatymų leidėjų bei teisės specialistų kaip viena svarbiausių civiliniame procese, nes nuo pradinio, pasiruošimo etapo priklauso bylos nagrinėjimo terminai ir kokybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl normų, kurios įtvirtintos LR CPK dėl bylų nagrinėjimo koncentruotumo ir operatyvumo principų įgyvendinimo jau parengiamojoje teisminiam nagrinėjimui stadijoje, daro didelę įtaka tiek teoriniam, tiek praktiniam šitų normų taikymui.
3. Parengiamoji teisminio nagrinėjimo stadija skirstoma į tris dalis: įžanginę, pagrindinę ir baigiamąją, kur kiekvienoje iš jų yra atliekami skirtingi procesiniai veiksmai. Įžanginė dalis lemia, kuri iš dviejų pasiruošimo teisminiam nagrinėjimui formų bus pritaikyta konkrečioje byloje: tai priklauso nuo ginčo esmės ir nuo joje dalyvaujančių šalių.
4. Dviejų, įstatymų leidžiamų pasiruošimo teisminiam bylos nagrinėjimui formų parinkimas, padaro patį procesą daug lankstesnį ir operatyvesnį, leidžia žemiausios instancijos teismams kiekvienu atskiru atveju spręsti kokią iš formų pasirinkti,. atsižvelgiant į LR CPK įtvirtintas bendras nuostatas ir surasti tinkamą pusiausvyrą tarp proceso operatyvumo, ekonomijos, šalių lygiateisiškumo, teisingumo principų bei sudaro galimybę teismui kontroliuoti proceso eigą.
5. LR CPK normos nustato teismo pareigą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu ir užkirsti kelią bet kokiems mėginimams vilkinti procesą bei šalių pareigą rūpintis proceso skatinimu. Tačiau nei šalys, nei teismas dėl proceso koncentruotumo (operatyvumo) negali aukoti kitų principų: teisės būti išklausytam, teisės į tinkamą procesą, dispozityvumo, rungimosi ir t.t. Taigi proceso koncentruotumo principo įgyvendinimas turi būti derinamas su pagrindiniu proceso tikslu – teisingai išspręsti šalių ginčą.
6. Darbe panaudota pirmos instancijos teismo nagrinėtų bylų medžiaga padėjo geriau suprasti pačio civilinio proceso esmę, parengiamojoje stadijoje atliekamus procesinius veiksmus, kaip, kada, kuom remiantis ir kokiais atvejais teismas parenka viena iš dviejų: žodinę arba rašytinę formą pagrindinėje pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijos dalyje.

Praktinė užduotis

Sąlyga

Su ieškiniu dėl Vilniuje, Pamėnkalnio gatvėje, esančių patalpų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo buvęs šių patalpų savininkas T. Staugurys kreipėsi pagal naujuoju savininku nurodytos UAB „Verslo plėtros iniciatyva“ buveinę į Telšių rajono apylinkės teismą.
Klausimas: Ar Telšių rajono apylinkės teismas gali nagrinėti T. Staugusio ieškinį? Atsakymą pagrįskite.

Analizė

Iš duotos sąlygos matyti, kad ieškovas-fizinis asmuo, o atsakovas-juridinis. LR CPK 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškiniai susiję su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiami pagal juridinio asmens filialo buveinę. Buvęs šių patalpų savininkas T. Staugurys, kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, remdamasis teritoriniu teismingumu. Ginčas tarp ieškovo ir atsakovo kilo dėl daiktinių teisių pažeidimo. Tačiau, ginčai dėl nekilnojamų daiktų, dėl naudojimosi tais daiktais ir ieškiniams dėl nekilnojamo daikto valdymo pažeidimų-yra teismingi tik to nekilnojamo daikto ar jo dalies buvimo vietos teismui(LR CPK 31 straipsnio 1 dalis). Tai išimtinis teritorinis teismingumas, kurio keisti negali nei šalys, nei teismas. Vadinasi, šiuo atveju, Telšių rajono apylinkės teismas šios bylos nagrinėti negali, o turi perduoti ją nekilnojamo daikto vietos buvimo teismui priimdamas dėl to nutartį.

Literatūros Sąrašas

Norminė literatūra
1. LR Konstitucija. –Vilnius, 2004.
2. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija//V. Ž . 1995, Nr. 40-987.
3. LR Civilinio proceso kodeksas.-V. , 2006
4. LR Civilinio proceso komentaras. Vilnius: Justitia, 2004

Specialioji literatūra
1. Ambrasaitė G. Pasiruošimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadija naujame Civilinio proceso kodekse// Jurisprudencija, 2002m
2. Nekrošius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo galimybės. Vilnius: Justitia, 2002.
3. Nekrošius V. Pasiruošimo teisminiam nagrinėjimui stadija Lietuvos civiliniame procese ir bylų nagrinėjimo koncentruotumas// Teisė, 1999, Nr. 33 (2), p.43-50
4. Staneliūnaitė R. Naujasis civilinio proceso kodeksas-kas naujo?// Lietuvos advokatūra, 2002, kovas-birželis, p. 18-21.
5. Laužikas, E; Mikelėnas, V.; Nekrošius, V. Civilinio proceso teisė: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2003. I t.
6. Laužikas, E; Mikelėnas, V.; Nekrošius, V. Civilinio proceso teisė: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2005. II t.
Praktinė medžiaga
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas .1997m. spalio 1 d.
2. LAT CBS 2003 m. birželio 12 d. konsultacija// Teismų praktika, 2003, Nr.19
3. LAT CBS 2003 m. balandžio 2 d. konsultacija// Teismų praktika, 2003, Nr.12
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001 http://ovada.tic.lt/lat/nutartis. aspx?id=12008.
4. Šiaulių m. apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus 2007m. birželio 11 d. sprendimas civilinėje byloje A. K. v. D. Č., Nr. 2-505-410/2007(naudotasi bylos medžiaga).
5. Šiaulių m. apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus 2007m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje UAB „ Bitė Lietuva“ v. T. P., Nr. 2-2270-410/2007(naudotasi bylos medžiaga).

Leave a Comment