panaudos sutartis

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, padidėjo ne tik privačiosnuosavybės vaidmuo reguliuojant įvairius turtinius santykius, bet irkokybiškai pakito pačių turtinių santykių esmė. Ir ūkio subjektams, irfiziniams asmenims neretai kyla turto naudojimo problemų: vieni nesugebaefektyviai naudoti turimo turto (pvz., dėl lėšų stygiaus negali einamojoremonto, gauti iš turto ekonominės naudos ar pan.), kiti neturi reikiamoturto (pvz., dažnai įmonės savo veikloje būna priverstos naudotis svetimuturtu: patalpomis, automobiliais, organizacine technika ir pan.). Šalys,skatinamos šių ir įvairių kitų motyvų, sudaro sutartis dėl naudojimositurtu. Viena iš tokių sutarčių – panaudos sutartis. Panaudos sutartimi viena šalis perduoda turtą laikinai neatlygintinainaudotis kitai šaliai, o ši įsipareigoja turtą grąžinti. Pagal Civiliniokodekso nuostatas panaudos sutarties šalys vadinamos panaudos davėju(šalis, sutarties pagrindu kitai šaliai perduodanti laikinai neatlygintinainaudotis tam tikru turtu, – sutarties objektu) bei panaudos gavėju (šalis,laikinam naudojimuisi priimanti tam tikrą turtą bei įsipareigojanti jįgrąžinti panaudos davėjui). Daikto perdavimas – vienas iš būtinų sutartiessudarymo elementų. Laikomasi nuostatos, jog iki faktiško daikto (turto)perdavimo sutartis nelaikoma sudaryta (nors šalys pasirašo sutartieslakštą), nes neleistina iš savininko priverstinai reikalauti, kad šis kitamasmeniui suteiktų daiktą neatlygintinai naudotis. Taigi, nors šalys irpasirašo sutartį, jog turtas bus perduotas panaudos gavėjui, panaudosdavėjas iki turto perdavimo momento gali persigalvoti ir turto nepateikti.CK įtvirtina panaudos gavėjui svarbią sąlygą: jei turtas, perduotaspanaudos gavėjui, esantis panaudos sutarties objektu, iš panaudos gavėjonuosavybės pereina kito asmens nuosavybėn, sutartis lieka galioti naujamsavininkui. Tai reiškia, kad naujasis turto savininkas neturi teisėsvienašališkai (jei nėra panaudos gavėjo kaltės) nutraukti panaudossutarties galiojimo vien todėl, kad sutartis buvo sudaryta ankstesniojosavininko. Kadangi panaudos sutartis daug kuo panaši į nuomos sutartį,

nenuostabu, kad praktikoje jos abi dažnai painiojamos. Abiem atvejais vienasutarties šalis suteikia kitai šaliai teisę laikinai naudotis kokiu norsturtu. Tačiau esminis šių sutarčių skirtumas – nuomos sutartyje būtinanumatyti atlyginimą (nuompinigius) už naudojimąsi svetimu turtu, o panaudossutartyje atlyginimo negali būti. Kaip ir kiekvieną ūkinę-komercinę sutartį, panaudos sutartįrekomenduojama sudaryti raštu (tokiu atveju aiškiau suformuluojamossutarties šalių teisės, įsipareigojimai, o tai padeda išvengti nereikalingųginčų dėl šalių pareigų nevykdymo), nors, išskyrus Civiliniame kodeksenustatytus ir toliau išvardytus atvejus, ją leidžiama sudaryti ir žodžiu.Panaudos sutartis privalo būti sudaryta raštu tuomet, kai sutartis sudaromailgesniam nei vienerių metų terminui (CK 298 str.). Sutarties šalims įsidėmėtina, kad, jei sutarties objektas yranekilnojamasis turtas (daiktai, susiję su žeme ir kurie negali būtiperkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmėsnesumažinus jų vertės, pvz., žemė, miškai, vandens telkiniai, pastatai irpan.) ir jei sutartis sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui,sutartis įstatymų nustatyta tvarka turi būti įregistruota atitinkamojevalstybinėje įstaigoje. Panaudos sutartis gali būti sudaroma apibrėžtam terminui, ikipareikalavimo ar nenurodant termino. Jei panaudos sutartis sudarytanenurodant termino, laikoma, jog ji neterminuota. Tokiu atveju kiekvienašalis turi teisę bet kada atsisakyti sutarties, apie tai antrąją šalįįspėjusi prieš vieną mėnesį, o kai sutarties dalykas yra pastatai,gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, – prieš tris mėnesius. Jeisutartis sudaryta konkrečiam terminui ir, jam pasibaigus, panaudos gavėjastoliau naudojasi turtu, o panaudos davėjas tam neprieštarauja, sutartislaikoma atnaujinta neapibrėžtam terminui (neterminuotai). Sutarties šalys,norėdamos išvengti sutarties registravimo atitinkamoje įstaigoje, sutartįgali sudaryti neterminuotą. Tokiu atveju LR teisės aktai nenustatoprievolės tokios sutarties registruoti, nors faktiškai galioti ji gali
labai ilgai. Kalbant apie panaudos sutarties sudarymą, paminėtinos svarbiossutarties šalių teisės ir pareigos. Bendra panaudos gavėjo pareiga –remiantis panaudos sutartimi, gautu turtu naudotis tik pagal paskirtį(pvz., lengvuoju automobiliu pradėjus vežioti sunkius krovinius, galimakalbėti apie panaudos gavėjo įsipareigojimų nevykdymą) bei sutartiessąlygas. Be to, panaudos gavėjas privalo panaudos pagrindu gautą turtąlaikyti tvarkingą, savo sąskaita daryti einamąjį remontą (einamuoju remontulaikomi darbai, kuriais siekiama atkurti dėl natūralaus turto nusidėvėjimosumažėjusią jo vertę) ir padengti turto išlaikymo išlaidas. Dar vienapanaudos gavėjo pareiga: pasibaigus panaudos sutarčiai, jis privalopanaudos davėjui grąžinti turtą tos būklės, kurios jį gavo, atsižvelgdamasį natūralų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Tais atvejais, kaipanaudos gavėjas pablogina gautą turtą, privalo panaudos davėjui atlygintipadarytus nuostolius (išimtis numatyta tik tuomet, jei panaudos gavėjasįrodo, kad turtas pablogėjo ne dėl jo kaltės). Tačiau tuomet, kai panaudosgavėjas, leidus panaudos davėjui, pagerina panaudos pagrindu gautą turtą,jis turi teisę į šiam tikslui padarytų būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrustuos atvejus, kai panaudos sutartis įtvirtina kitokią nuostatą. Įstatymų leidėjas, siekdamas maksimaliai apsaugoti panaudos davėjointeresus, nustatė, kad panaudos gavėjui turtą perduoti naudotis trečiajamasmeniui leidžiama tik gavus panaudos davėjo sutikimą. Turto perdavimasneatlygintinai naudotis trečiajam asmeniui be panaudos gavėjo sutikimopagal įstatymą yra pagrindas reikalauti prieš terminą nutraukti panaudossutartį. Įmonės panaudos sutartis dažniausiai sudaro su savo darbuotojais(pvz., neretai įmonė panaudos sutarties pagrindu perduoda darbuotojuiautomobilį, kad šis juo galėtų naudotis ne tik tarnybiniais, bet irasmeniniais tikslais, ar atvirkščiai, sudaro panaudos sutartį, kuriospagrindu darbuotojas asmeninį automobilį naudoja tarnybiniais tikslais, o
įmonė jam kompensuoja sunaudoto kuro vertę). Tais atvejais, kai panaudossutarties dalykas – automobilis, sutarties šalys privalo žinoti: jeiguautomobiliu naudojasi ne jo savininkas, panaudos sutartis (kaip dokumentas,leidžiantis panaudos gavėjui teisėtai naudotis automobiliu) privalo būtiįregistruota Kelių policijoje. Jei panaudos gavėjas – fizinis asmuo,panaudos sutartis, kuria laikinai perduodamas automobilis, privalo būtipatvirtinta notaro. Panaudos sutartyje turėtų būti šie duomenys: • Sutarties pavadinimas – “Panaudos sutartis” (šis rekvizitas nebūtinas, tačiau, pasirašius daug sutarčių be pavadinimų, sunku jas administruoti); • Sutarties sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; • Sutarties šalys ir jas individualizuojantys duomenys: vardai, pavardės (pavadinimai), gyvenamosios vietos (buveinės) adresai, asmens kodai, paso numeriai (įmonės kodai, rejestro numeriai), atstovai ir pan. Akcentuoti,kuri iš šalių – panaudos davėjas, o kuri – panaudos gavėjas; • Sutarties (panaudos santykių) dalykas. Panaudos pagrindu perduodamas turtas turi būti tiksliai ir išsamiai apibūdintas; • Sutarties terminas; • Turto trūkumai (jeigu jų yra), turintys įtakos turto naudojimui pagal tiesioginę paskirtį; • Turto perdavimo panaudos gavėjui data ir vieta (galimas kitas variantas: šalys sutartyje fiksuoja, kad panaudos gavėjui turtas perduotas sutarties pasirašymo metu); • Turto grąžinimo panaudos davėjui data ir vieta; • Reikalavimai turtui, kuriuos jis turi atitikti, kai turtas grąžinamas panaudos davėjui; • Perduodamo turto kiekis; • Perduodamo turto kokybė; • Nurodomos nepaprastųjų aplinkybių išlygos, t.y. aptariamos sąlygos, kurias sutarties šalys pripažins nepaprastosiomis aplinkybėmis (force majeure); • Panaudos davėjo atsakomybė už turto trūkumus, kurių nenurodė perduodamas turtą; • Sankcijos dėl sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo; • Sutarties sąlygų konfidencialumo principas (šalių pageidavimu); • Sutarties įsigaliojimo data, galiojimo trukmė; • Sutarties egzempliorių skaičius ir kam jie perduoti; • Sutarties sąlygas šalys patvirtina savo (ar atstovų) parašais, o jei kuri nors šalis yra įmonė, atstovo parašas tvirtinamas įmonės
antspaudu.

Panaudos gavėjas, siekdamas apsaugoti savo interesus, grąžindamaspanaudos davėjui turtą, turėtų pareikalauti, kad būtų pasirašytas turtogrąžinimo aktas, fiksuojantis, jog panaudos davėjas atgavo perduotą turtą. Beje, jeigu, sudarius sutartį ir pasikeitus aplinkybėms ar pastebėjussutartyje klaidų, atsiranda būtinybė ką nors joje pakeisti, tai atliekamavienu iš nurodytų būdų: 1. Neteisinga informacija gali būti taisoma pačioje sutartyje. Šis būdas tinka nedideliems ir nesvarbiems pakeitimams (pvz., taisant netiksliai nurodytus vienos iš šalių rekvizitus, panaudos objekto techninės charakteristikos vieną iš elementų ir pan.), kurie tiesiogiai nesusiję su esminėmis sutarties sąlygomis: terminais, pagrindiniais panaudos objekto identifikavimo rekvizitais, šalių įsipareigojimais ir pan. Sutartyje išbraukiami taisytini duomenys ir įrašomi patikslinti. Panaudos davėjo ir panaudos gavėjo atstovai turi patvirtinti taisymą savo parašais. Nurodoma taisymo data. 2. Parengiamas atskiras dokumentas – sutarties pakeitimas (papildymas). Jame nurodomi keičiamos sutarties rekvizitai, pažymima pakeitimo data, perrašoma keičiama sutarties teksto dalis. Šalių atstovai savo parašais bei įmonės antspaudais turi patvirtinti, kad pakeitimas (papildymas) padarytas abiejų šalių gera valia. Šis būdas rekomenduotinas tais atvejais, kai keičiami tik kai kurie sutarties punktai (tarp jų ir esminės sąlygos). Kadangi pačioje sutartyje nefiksuojamas jos pakeitimo faktas, pakeitimus būtina numeruoti. Priešingu atveju labai pasunkėja sutarčių administravimas, o pamiršus apie sutarties pakeitime numatytus įsipareigojimus, galima susilaukti ir sankcijų. 3. sudaroma nauja panaudos sutartis, kurioje išdėstomos naujai aptartos sąlygos ir nurodoma, jog, įsigaliojus naujai sutarčiai, senoji netenka galios. Šis būdas rekomenduotinas keičiant didžiąją sutarties nuostatų dalį arba siekiant atsisakyti gausybės atskirai sudarytų sutarties pakeitimų.

NOTA BENE: ➢ Panaudos sutartimi turtas neatlygintinai perduodamas laikinai naudotis. ➢ Jei panaudos sutartis ilgalaikė, o panaudos objektas – nekilnojamasis turtas, sutartis turi būti registruojama Žemės ir kito nekilnojamojo

turto kadastro ir registro valstybės įmonėje. ➢ Jei turtas – panaudos objektas – pereina kito asmens nuosavybėn, sutartis lieka galioti naujajam turto savininkui.

Literatūra

1. Dauskurdas V. Panaudos sutartis // Vadovo pasaulis, 2000, Nr. 2, p. 53- 56. 2. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas // www.lrs.lt