Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, padidėjo ne tik privačios nuosavybės vaidmuo reguliuojant įvairius turtinius santykius, bet ir kokybiškai pakito pačių turtinių santykių esmė. Ir ūkio subjektams, ir fiziniams asmenims neretai kyla turto naudojimo problemų: vieni nesugeba efektyviai naudoti turimo turto (pvz., dėl lėšų stygiaus negali einamojo remonto, gauti iš turto ekonominės naudos ar pan.), kiti neturi reikiamo turto (pvz., dažnai įmonės savo veikloje būna priverstos naudotis svetimu turtu: patalpomis, automobiliais, organizacine technika ir pan.). Šalys, skatinamos šių ir įvairių kitų motyvų, sudaro sutartis dėl naudojimosi turtu. Viena iš tokių sutarčių – panaudos sutartis.
Panaudos sutartimi viena šalis perduoda turtą laikinai neatlygintinai naudotis kitai šaliai, o ši įsipareigoja turtą grąžinti. Pagal Civilinio kodekso nuostatas panaudos sutarties šalys vadinamos panaudos davėju (šalis, sutarties pagrindu kitai šaliai perduodanti laikinai neatlygintinai naudotis tam tikru turtu, – sutarties objektu) bei panaudos gavėju (šalis, laikinam naudojimuisi priimanti tam tikrą turtą bei įsipareigojanti jį grąžinti panaudos davėjui). Daikto perdavimas – vienas iš būtinų sutarties sudarymo elementų. Laikomasi nuostatos, jog iki faktiško daikto (turto)
perdavimo sutartis nelaikoma sudaryta (nors šalys pasirašo sutarties lakštą), nes neleistina iš savininko priverstinai reikalauti, kad šis kitam asmeniui suteiktų daiktą neatlygintinai naudotis. Taigi, nors šalys ir pasirašo sutartį, jog turtas bus perduotas panaudos gavėjui, panaudos davėjas iki turto perdavimo momento gali persigalvoti ir turto nepateikti.
CK įtvirtina panaudos gavėjui svarbią sąlygą: jei turtas, perduotas panaudos gavėjui, esantis panaudos sutarties objektu, iš panaudos gavėjo nuosavybės pereina kito asmens nuosavybėn, sutartis lieka galioti naujam savininkui. Tai reiškia, kad naujasis turto savininkas neturi teisės vienašališkai (jei nėra panaudos gavėjo kaltės) nutraukti panaudos sutarties galiojimo vien todėl, kad sutartis buvo sudaryta ankstesniojo savininko.
Kadangi panaudos sutartis daug kuo panaši į nuomos sutartį, nenuostabu, kad praktikoje jos abi dažnai painiojamos. Abiem atvejais viena sutarties šalis suteikia kitai šaliai teisę laikinai naudotis kokiu nors turtu. Tačiau esminis šių sutarčių skirtumas – nuomos sutartyje būtina numatyti atlyginimą (nuompinigius) už naudojimąsi svetimu turtu, o panaudos sutartyje atlyginimo negali būti.
Kaip ir kiekvieną ūkinę-komercinę sutartį, panaudos sutartį rekomenduojama sudaryti raštu (tokiu atveju aiškiau suformuluojamos sutarties šalių teisės, įsipareigojimai, o tai padeda išvengti nereikalingų ginčų dėl šalių pareigų nevykdymo), nors, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytus ir toliau išvardytus atvejus, ją leidžiama sudaryti ir žodžiu.
Panaudos sutartis privalo būti sudaryta raštu tuomet, kai sutartis sudaroma ilgesniam nei vienerių metų terminui (CK 298 str.).
Sutarties šalims įsidėmėtina, kad, jei sutarties objektas yra nekilnojamasis turtas (daiktai, susiję su žeme ir kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, pvz., žemė, miškai, vandens telkiniai, pastatai ir pan.) ir jei sutartis sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, sutartis įstatymų nustatyta tvarka turi būti įregistruota atitinkamoje valstybinėje įstaigoje.
Panaudos sutartis gali būti sudaroma apibrėžtam terminui, iki pareikalavimo ar nenurodant termino. Jei panaudos sutartis sudaryta nenurodant termino, laikoma, jog ji neterminuota. Tokiu atveju kiekviena šalis turi teisę bet kada atsisakyti sutarties, apie tai antrąją šalį įspėjusi prieš vieną mėnesį, o kai sutarties dalykas yra pastatai, gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, – prieš tris mėnesius.
Jei sutartis sudaryta konkrečiam terminui ir, jam pasibaigus, panaudos gavėjas toliau naudojasi turtu, o panaudos davėjas tam neprieštarauja, sutartis laikoma atnaujinta neapibrėžtam terminui (neterminuotai). Sutarties šalys, norėdamos išvengti sutarties registravimo atitinkamoje įstaigoje, sutartį gali sudaryti neterminuotą. Tokiu atveju LR teisės aktai nenustato prievolės tokios sutarties registruoti, nors faktiškai galioti ji gali labai ilgai.
Kalbant apie panaudos sutarties sudarymą, paminėtinos svarbios sutarties šalių teisės ir pareigos. Bendra panaudos gavėjo pareiga –
remiantis panaudos sutartimi, gautu turtu naudotis tik pagal paskirtį (pvz., lengvuoju automobiliu pradėjus vežioti sunkius krovinius, galima kalbėti apie panaudos gavėjo įsipareigojimų nevykdymą) bei sutarties sąlygas.
Be to, panaudos gavėjas privalo panaudos pagrindu gautą turtą laikyti tvarkingą, savo sąskaita daryti einamąjį remontą (einamuoju remontu laikomi darbai, kuriais siekiama atkurti dėl natūralaus turto nusidėvėjimo sumažėjusią jo vertę) ir padengti turto išlaikymo išlaidas.
Dar viena panaudos gavėjo pareiga: pasibaigus panaudos sutarčiai, jis privalo panaudos davėjui grąžinti turtą tos būklės, kurios jį gavo, atsižvelgdamas į natūralų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Tais atvejais, kai panaudos gavėjas pablogina gautą turtą, privalo panaudos davėjui atlyginti padarytus nuostolius (išimtis numatyta tik tuomet, jei panaudos gavėjas įrodo, kad turtas pablogėjo ne dėl jo kaltės).
Tačiau tuomet, kai panaudos gavėjas, leidus panaudos davėjui, pagerina panaudos pagrindu gautą turtą, jis turi teisę į šiam tikslui padarytų būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai panaudos sutartis įtvirtina kitokią nuostatą.
Įstatymų leidėjas, siekdamas maksimaliai apsaugoti panaudos davėjo interesus, nustatė, kad panaudos gavėjui turtą perduoti naudotis trečiajam asmeniui leidžiama tik gavus panaudos davėjo sutikimą. Turto perdavimas neatlygintinai naudotis trečiajam asmeniui be panaudos gavėjo sutikimo pagal įstatymą yra pagrindas reikalauti prieš terminą nutraukti panaudos sutartį.
Įmonės panaudos sutartis dažniausiai sudaro su savo darbuotojais (pvz., neretai įmonė panaudos sutarties pagrindu perduoda darbuotojui automobilį, kad šis juo galėtų naudotis ne tik tarnybiniais, bet ir asmeniniais tikslais, ar atvirkščiai, sudaro panaudos sutartį, kurios pagrindu darbuotojas asmeninį automobilį naudoja tarnybiniais tikslais, o įmonė jam kompensuoja sunaudoto kuro vertę). Tais atvejais, kai panaudos sutarties dalykas – automobilis, sutarties šalys privalo žinoti: jeigu automobiliu naudojasi ne jo savininkas, panaudos sutartis (kaip dokumentas, leidžiantis panaudos gavėjui teisėtai naudotis automobiliu) privalo būti įregistruota Kelių policijoje. Jei panaudos gavėjas – fizinis asmuo, panaudos sutartis, kuria laikinai perduodamas automobilis, privalo būti patvirtinta notaro.
Panaudos sutartyje turėtų būti šie duomenys:
• Sutarties pavadinimas – “Panaudos sutartis” (šis rekvizitas nebūtinas, tačiau, pasirašius daug sutarčių be pavadinimų, sunku jas administruoti);
• Sutarties sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta;
• Sutarties šalys ir jas individualizuojantys duomenys: vardai, pavardės (pavadinimai), gyvenamosios vietos (buveinės) adresai, asmens kodai, paso numeriai (įmonės kodai, rejestro numeriai), atstovai ir pan.
Akcentuoti,kuri iš šalių – panaudos davėjas, o kuri – panaudos gavėjas;
• Sutarties (panaudos santykių) dalykas. Panaudos pagrindu perduodamas turtas turi būti tiksliai ir išsamiai apibūdintas;
• Sutarties terminas;
• Turto trūkumai (jeigu jų yra), turintys įtakos turto naudojimui pagal tiesioginę paskirtį;
• Turto perdavimo panaudos gavėjui data ir vieta (galimas kitas variantas: šalys sutartyje fiksuoja, kad panaudos gavėjui turtas perduotas sutarties pasirašymo metu);
• Turto grąžinimo panaudos davėjui data ir vieta;
• Reikalavimai turtui, kuriuos jis turi atitikti, kai turtas grąžinamas panaudos davėjui;
• Perduodamo turto kiekis;
• Perduodamo turto kokybė;
• Nurodomos nepaprastųjų aplinkybių išlygos, t.y. aptariamos sąlygos, kurias sutarties šalys pripažins nepaprastosiomis aplinkybėmis (force majeure);
• Panaudos davėjo atsakomybė už turto trūkumus, kurių nenurodė perduodamas turtą;
• Sankcijos dėl sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo;
• Sutarties sąlygų konfidencialumo principas (šalių pageidavimu);
• Sutarties įsigaliojimo data, galiojimo trukmė;
• Sutarties egzempliorių skaičius ir kam jie perduoti;
• Sutarties sąlygas šalys patvirtina savo (ar atstovų) parašais, o jei kuri nors šalis yra įmonė, atstovo parašas tvirtinamas įmonės antspaudu.
Panaudos gavėjas, siekdamas apsaugoti savo interesus, grąžindamas panaudos davėjui turtą, turėtų pareikalauti, kad būtų pasirašytas turto grąžinimo aktas, fiksuojantis, jog panaudos davėjas atgavo perduotą turtą.
Beje, jeigu, sudarius sutartį ir pasikeitus aplinkybėms ar pastebėjus sutartyje klaidų, atsiranda būtinybė ką nors joje pakeisti, tai atliekama vienu iš nurodytų būdų:
1. Neteisinga informacija gali būti taisoma pačioje sutartyje. Šis būdas tinka nedideliems ir nesvarbiems pakeitimams (pvz., taisant netiksliai nurodytus vienos iš šalių rekvizitus, panaudos objekto techninės charakteristikos vieną iš elementų ir pan.), kurie tiesiogiai nesusiję su esminėmis sutarties sąlygomis: terminais, pagrindiniais panaudos objekto identifikavimo rekvizitais, šalių įsipareigojimais ir pan.
Sutartyje išbraukiami taisytini duomenys ir įrašomi patikslinti.
Panaudos davėjo ir panaudos gavėjo atstovai turi patvirtinti taisymą savo parašais. Nurodoma taisymo data.
2. Parengiamas atskiras dokumentas – sutarties pakeitimas (papildymas).
Jame nurodomi keičiamos sutarties rekvizitai, pažymima pakeitimo data, perrašoma keičiama sutarties teksto dalis. Šalių atstovai savo parašais bei įmonės antspaudais turi patvirtinti, kad pakeitimas (papildymas) padarytas abiejų šalių gera valia. Šis būdas rekomenduotinas tais atvejais, kai keičiami tik kai kurie sutarties punktai (tarp jų ir esminės sąlygos). Kadangi pačioje sutartyje nefiksuojamas jos pakeitimo faktas, pakeitimus būtina numeruoti.
Priešingu atveju labai pasunkėja sutarčių administravimas, o pamiršus apie sutarties pakeitime numatytus įsipareigojimus, galima susilaukti ir sankcijų.
3. sudaroma nauja panaudos sutartis, kurioje išdėstomos naujai aptartos sąlygos ir nurodoma, jog, įsigaliojus naujai sutarčiai, senoji netenka galios. Šis būdas rekomenduotinas keičiant didžiąją sutarties nuostatų dalį arba siekiant atsisakyti gausybės atskirai sudarytų sutarties pakeitimų.
Nota bene:
➢ Panaudos sutartimi turtas neatlygintinai perduodamas laikinai naudotis.
➢ Jei panaudos sutartis ilgalaikė, o panaudos objektas – nekilnojamasis turtas, sutartis turi būti registruojama Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje.
➢ Jei turtas – panaudos objektas – pereina kito asmens nuosavybėn, sutartis lieka galioti naujajam turto savininkui.
Literatūra
1. Dauskurdas V. Panaudos sutartis // Vadovo pasaulis, 2000, Nr. 2, p. 53-
56.
2. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas // www.lrs.lt