LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJA
Sporto technologijų ir turizmo fakultetas
Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedra
Referatas
Diskriminacija
Darbą priėmė: dėst. B. Švagždienė
Darbą atliko: TSV3-2 stud., Nerijus Masėnas
Kaunas 2004 Turinys
Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3Lyčių lygių galimybių politikos pagrindas – moterų ir vyrų lygių galimybiųįstatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4Pagrindinės įstatymo sąvokos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . .5Diskriminacija darbe . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6Diskriminacija švietimo ir mokslo įstaigose . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . .7Valdžios ir valdymo institucijų privilegijos . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . 8Seksualinis priekabiavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .8Nacionalinis lygių galimybių mechanizmas . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . .10Išvados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .11Literatūros sąrašas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12
Įvadas
Malonu pažymėti, jog Lietuvos teisinė sistema iš esmės atitinkaEuropos žmogaus teisių konvencijos įvertintas nuostatas. Lietuva yrapasirašiusi didžiąją dalį panašaus pobūdžio tarptautinių dokumentų, kas jausavaime byloja apie tai, jog mūsų įstatymuose reglamentuojamos visospagrindinės žmogaus teisės bei jų apsauga. Nepaisant to, vis darsusiduriame su daugybe mūsų teisių pažeidimo formų ir dideliais sunkumaisstengiantis jų išvengti. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti lyčių lygybė, kuriLietuvoje įteisinta įstatymiškai, tačiau realiame gyvenime vis darpakankamai dažnai susiduriame su diskriminacija dėl lyties.
Lyčių lygių galimybių politikos pagrindas – moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas
Žmogaus teisės – viena populiariausių šiuolaikinės pasauliobendruomenės temų. Pamažu rūpinimasis žmogaus teisėmis tampa demokratiniųvalstybių vidaus politikos prioritetu. Turime susipažinti, kad ilgą laiką visuomenėje buvo vengiamadiskutuoti šia tema. Dažnam ir dabar tokios kalbos vis dar kelia šypseną arasocijuojasi su feminizmu, kaip kraštutinė pažiūra. Tiesa, visuomenėspožiūrio bei nuo seno susiformavusių stereotipų keitimas yra sunkus irilgas procesas. Todėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priėmimas beijo vykdymą kontroliuojančios tarnybos yra svarbus teisinis žingsnisstengiantis realiai užtikrinti vienos iš pagrindinių asmens teisių –nediskriminacijos dėl lyties – laikymąsi.
Draudimas diskriminuoti žmogų dėl jo lyties įrašytas pačioje LietuvosRespublikos Konstitucijoje, kurios 29 straipsnis skelbia, jog “žmogausteisių negalima varžyti ir teigti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės,tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų arpažiūrų pagrindu”. Lietuvos Respublikos Konstitucija – ne deklaracija, otiesiogiai taikomas teisės aktas, todėl sprendimas Lietuvoje turėti Moterųir vyrų lygių galimybių įstatymą yra visiškai objektyvus, pagrįstas irteisingas. Daugeliu požiūriu minėtos konstitucinės nuostatos konkretizavimas,atskleidžiant žmogaus teisių turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygasatskiru įstatymu yra ne tik ryškiai suformuluotos valstybės nuostatos, oypač Lietuvai tapus Europos Sąjungos bei NATO nare, rezultatas, bet ir ilgolaikotarpio moterų organizacijų darbo vaisius. Dar 1992 m. buvo viešaipradėti kalbėti apie tokio įstatymo reikalingumą Lietuvoje rengiamosekonferencijose ir seminaruose. Tada buvo pirmą kartą susipažinta su Šiaurėsšalių lygybės įstatymais, tuomet veikusiais jau gerą dešimtmetį. Tačiaukurį laiką pastangos įtikinti valdininkus tokio įstatymo reikalingumu buvonevaisingos: buvo tikinama, kad Lietuvoje lyčių lygias teises ir galimybesgarantuoja kiti įstatymai. 1994 – 1996 metais rengti įvairūs galimoįstatymo projektai, tačiau daugelis jų susilaukė kritikos – ne tik iškvalifikuotų teisininkų, bet ir pačių moterų organizacijų pusės. Realigalimybė priimti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą atsirado po 1996m. Seimo rinkimų, susibūrus parlamentinei moterų grupei, juo labiau, kailygių galimybių įstatymo priėmimas ir ombudsmeno institucijos įsteigimasbuvo minimas daugelio į Seimą patekusių partijų rinkiminėse programose.Taippat buvo pateiktos pataisos kitiems įstatymams patikslinti, užtikrinančiosMoterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo veiksmingumą. Taigi, atsižvelgdamas į lyčių lygių galimybių klausimus, LietuvosRespublikos Seimas 1998 m. gruodžio 1 d. priėmė Lietuvos Respublikos Moterųir vyrų lygių galimybių įstatymą, kurio vykdymui užtikrinti 1999 m.balandžio mėn. 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas savo nutarimu paskyrėMoterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierių. 1999 m. gegužės 25 d. LRSeimas įsteigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Ši tarnyba yrasavarankiška valstybės institucija, atskaitinga Seimui, jos veiklagrindžiama demokratijos, teisėtumo, bešališkumo ir teisingumo principais. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba prižiūri, kaip įgyvendinamosLietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygiosteisės ir galimybės, kaip vykdomas Moterų ir vyrų lygių galimybiųįstatymas. Lygių galimybių kontrolieriaus ir jo tarnybos pareigūnai tiriaskundus apie diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo; atlieka tokiopobūdžio tyrimus savo iniciatyva, jei lygių teisių pažeidimo požymiusnustato iš spaudos ir kitų informavimo priemonių ar kitokių šaltinių;pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos valdžios irvaldymo institucijoms dėl teisės aktų tobulinimų bei moterų ir vyrų lygiųteisių prioritetų, kontroliuoja, kad žiniasklaidos priemonėse nebūtųdiskriminacinio pobūdžio skelbimų; pagal kompetenciją nagrinėjaadministracinių teisės pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas. Kontrolierius ir Lygių galimybių tarnybos pareigūnai kontroliuoja,kaip Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą įgyvendina valdžios irvaldymo, švietimo, mokslo, studijų institucijos bei darbdaviai. Tuo tikslugali reikalauti pateikti visą informaciją, dokumentus ir medžiagą, būtinąlygių galimybių kontrolierių funkcijoms atlikti, be to, stebėtojo teisėmisgali dalyvauti egzaminuojant ar konkursuose dėl darbo, taip pat egzaminų arpriėmimo į švietimo įstaigas, mokslo ir studijų institucijas metu. Surinktątyrimo metu medžiagą ar turimą informaciją tarnybos pareigūnai turi teisętolimesniam tyrimui ar sprendimo priėmimui kitoms kompetentingomsinstitucijoms.Pagrindinės įstatymo sąvokos
Konkrečiau nagrinėjant įstatymą, pažymėtina tai, kad jame apibrėžtostokios sąvokos: 1. Moterų ir vyrų lygios galimybės – tai tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose
įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas. Toks apibrėžimas, visų pirma, nurodo į Visuomenės žmogaus teisių deklaracijos 1, 2 ir 7 bei Europos žmogaus ir piliečio teisių pagrindinių laisvių konvencijos 1, 13 ir 14 straipsnius, kurių nuostatos skelbia, kiekvieno žmogaus galimybę naudotis visomis teisėmis bei laisvėmis, nepaisant tokių skirtumų kaip lytis bei visų asmenų teisę į lygią apsaugą nuo diskriminacijos. Čia galima pažymėti ir 1988 m. pasirašytą Europos socialinės chartijos Papildomą protokolą, į kurį buvo įtraukta teisė į vienodas galimybes bei vienodą padėtį įsidarbinant ir pasirenkant profesiją. 2. Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas (diskriminacija) – pasyvus ar aktyvus elgesys, kuriuo išreiškiamas teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties. Be to, šis apibrėžimas kaip diskriminaciją nusako ir pažeminimą bei paniekinimą, kas praplečia Konstitucijoje reglamentuotą diskriminacijos supratimą. Svarbu, kad apibrėžiant šią sąvoką konkrečiai nustatoma, kada atitinkami veiksmai nėra laikomi moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu. Šios išimtys susiję su skirtingomis moterų ir vyrų fiziologinėmis savybėmis, pvz., specialia moterų apsauga nėštumo, gimdymo bei vaiko žindymo metu, tik vyrams taikoma karine prievole (kas, be abejonės nereiškia, kad moterys negali tapti karėmis savanorėmis) ar tam tikru darbu, kurį gali atlikti tik konkrečios lyties asmuo. 3. Seksualinis priekabiavimas – tai užgaulus, žodžiu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, su kuriuo sieja darbo, tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai. Šis apibrėžimas leidžia jį atriboti nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekse bei Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų veikų.Diskriminacija darbe
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas konkrečiai nustato, kokieveiksmai pažeidžia lyčių lygias galimybes, t.y. konkretizuoja įmanomasdiskriminacijos formas, bei nustato atitinkamas administracines nuobaudas.Taigi, pareiga nediskriminuoti darbdaviui draudžiama: 1. už tokį pat darbą taikyti asmeniui mažiau (daugiau) palankias
įdarbinimo ar darbo apribojimo sąlygas. Beje, tai yra vienas iš sunkiausiai kontroliuojamų dalykų, kadangi realiai darbdavys yra pajėgus gana lengvai nuslėpti tokią diskriminaciją įvairiais būdais, pvz. skirtingai pavadinant pareigybes su maždaug vienodomis funkcijomis. Tai akivaizdžiai matoma pagal statistinius duomenis, kurie skelbia, kad moterys dirbdamos tokį patį darbą, kaip ir vyrai, gauna vidutiniškai 75% pastarųjų atlyginimo. Su panašiomis problemomis susiduriama ir kontroliuojant darbuotojų priėmimą į darbą. Čia neretai pažeidžiamas įstatymo 8 straipsnyje išsakytas draudimas reikalauti iš darbo ieškančių asmenų informacijos apie jų civilinę padėtį, privatų gyvenimą ar šeimos planus: ar jis vedęs, ar išsiskyręs, kiek turi vaikų – “tai būtų privatumo teisės pažeidimas”. Vadovaujantis įstatymo 5 straipsnio 1 papunkčiu, darbdavys privalo, priimdamas į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus, išskyrus tuomet, kai šį darbą gali atlikti tik konkrečios lyties asmuo. Be to, kiekvienas darbuotojas, nepriklausomai nuo jo lyties privalo gauti vienodą užmokestį už tokį pat darbą; 2. organizuoti darbą, sukuriant darbuotojui blogesnes (geresnes) darbo sąlygas. Šis draudimas įpareigoja darbdavį sudaryti vienodas darbo sąlygas bei galimybes kelti kvalifikaciją, taip pat teikti vienodas lengvatas. Be to, privalu naudoti vienodus darbo kokybės vertinimo (atestacijos) kriterijus; 3. skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, keisti darbo sąlygas, perkelti į kitą darbą arba nutraukti darbo sutartį. Šiuos pažeidimus dar plačiau reglamentuoja Darbo įstatymai; 4. persekioti darbuotoją, pateikusį skundą dėl diskriminacijos. Tokiu atveju darbdavys privalo imtis visų priemonių, kad nebūtų persekiojamas pasiskundęs darbuotojas. Kitaip tariant, darbuotojas turėtų būti garantuotas, kad esant diskriminacijos dėl lyties faktui, jis netrukdomai galės kreiptis į institucijas, galinčias suteikti teisinę pagalbą bei apginti jo pažeistas teises.Diskriminacija švietimo ir mokslo įstaigose
Švietimo ir mokslo įstaigos privalo užtikrinti moterims ir vyramsvienodas sąlygas: 1) priimant į profesinio mokymo įstaigas, aukštesniąsias, aukštąsias
mokyklas ir kvalifikacijos kėlimo kursus. Vadinasi, studijų institucijoms nustatomas griežtas draudimas taikyti skirtingus reikalavimus priimant mokytis bei sudaryti skirtingas stojimo sąlygas merginoms ir vaikinams. Mokymo įstaigos neturi teisės nustatyti jokio pobūdžio kvotų stojantiesiems į universitetus ar kitas mokyklas; 2) skiriant stipendijas bei teikiant kreditus studijoms. 3) parenkant mokymo programas. Pagal įstatymo 7 straipsnio 2 papunktį, skirtingų mėgstamų dalykų pasirinkimo galimybių nustatymas – tai moterų ir vyrų lygių teisių bei galimybių pažeidimas. 4) Vertinant žinias. Deja, čia lygių galimybių įstatymo taikymas yra gana komplikuotas, nes sunku objektyviai nustatyti vertinimo teisingumą. Tokiu atveju, matyt, būtų pakankamai pagrįsta reikalauti konkrečios tyrimo procedūros nustatymo, procedūros, kurios pagalba būtų įmanoma objektyviau įvertinti patį žinių vertinimą. Be to, švietimo ir mokslo įstaigos pagal savo kompetenciją privaloužtikrinti, kad mokymo programose ir vadovėliuose nebūtų diskriminacijosdėl lyties propagavimo. T.y. reikalaujama, kad lyčių lygybė atsispindėtųvadovėlių tekstuose, testuose ir egzaminų klausimuose. Įstatyme taip pat nustatomi ir tam tikri apribojimai publikuojamųskelbimų priimti į darbą ar mokytis turiniui. Skelbimas laikomasdiskriminuojančiu, jei jame nurodomi reikalavimai, suteikiantys pirmenybęvienai iš lyčių, vėl gi išskyrus tuos atvejus, kai darbas gali būtiatliktas tik tam tikros lyties atstovo. Tokią įstatymo nuostatą dar labiausustiprina Valstybinės kalbos komisijos nutarimas, kuriame skelbiama, kadapibendrintai pareigybės turi būti rašomos vyriška gimine. Be abejonės, šiestandarto reikalavimai netaikomi tokioms pareigybėms, kurių neįmanomaišreikšti kitaip nei moteriška gimine. Tačiau tai visiškai nereiškia,kadtokio darbo atlikti negali ir kitos lyties atstovas.Valdžios ir valdymo institucijų privilegijos
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas numato, kad valdžios irvaldymo institucijos pagal savo kompetenciją privalo: 1. užtikrinti, kad visuose jų rengiamuose ir priimamuose teisės aktuose
būtų įtvirtintos lygios moterų ir vyrų teisės. Lygių galimybių kontrolierius, teikdamas išvadas dėl šio įstatymo įgyvendinimo, turi teisę teikti ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos valdžios bei valdymo institucijoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų. 2. rengti ir įgyvendinti programas, kurios keistų visuomenės nuostatas, kad viena lytis pranašesnė už kitą. 3. įstatymų nustatyta tvarka remti visuomeninių organizacijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros fondų programas, kurios padeda įgyvendinti moterų ir vyrų lygias galimybes.Seksualinis priekabiavimas
Besivadovaudama teisėtumo, bešališkumo ir teisingumo principais,moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tiria skundus dėldiskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo. Į kontrolierių turi teisękreiptis kiekvienas juridinis bei fizinis asmuo, manantis, kad jo atžvilgiubuvo taikyti minėti diskriminuojantys veiksmai, arba jis tapo seksualiniopriekabiavimo auka. Įstatymas gana sklandžiai numato skundo padavimotvarką, jo ištyrimo terminus bei tyrimo eigą. Deja, gana daug problemų kylatiriant skundus dėl seksualinio priekabiavimo. Visų pirma, priekabiavimoatvejai yra labai sunkiai įrodomi, kadangi dažniausiai remiamasi vien aukosžodžiais, kurie be daiktinių įrodymų ir liudininkų parodymų negali būtitraktuojami, kaip pakankamas pagrindas nubausti tariamam priekabiautojui.Apskritai, įstatymas neapibrėžia, kas konkrečiai turėtų būti laikomapakankamu įrodymu diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo faktuinustatyti.
Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, permetus išnagrinėjama apie 200 įvairiausių diskriminacinio pobūdžio skundų.Dėl seksualinio priekabiavimo į tarnybą kreipiasi vos 3-5 moterys permetus. Kontrolierius turi pakankamai dideles galias sprendimo priėmimosrityje visų pirma dėl to, kad jis gali nagrinėti administracines bylas beiskirti administracines nuobaudas, kurių dydis siekia 4000 Lt. Įdomu, kad tonegali daryti daugelis Vakarų Europos šalių Lygybės ombudsmenų. Be to,kontrolieriui reglamentuojama teisė kreiptis į atitinkamą asmenį arinstituciją ir siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus
ar panaikinti su tuo susijusį aktą. Tai reiškia, kad kontrolieriaussprendimai yra privalomo pobūdžio visoms institucijoms bei asmenims,nepriklausomai nuo jų socialinio statuso, užimamų pareigų ar kompetencijos.Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas nesusiaurina skundų tyrimo sferostaip, kad į ją nepatektų Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko,valstybės kontrolieriaus bei kolegialių valdžios ir valdymo veikla. Jeigunustatomi nusikaltimo požymiai, kontrolierius gali priimti sprendimąperduoti tyrimo medžiagą tardymo organams. Taigi Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas – valstybės nuostata,kad moterys ir vyrai turi gerbti vieni kitų vaidmenį visuomenės gyvenime.Kiekvienas žmogus, kiekvienas visuomenės narys turi turėti vienodas teises,nepriklausomai nuo lyties, dirbti mėgstamą darbą ir už jį gauti atlyginimą,kuris priklausytų nuo atlikto darbo kokybės, profesinių ir dalykiniųsugebėjimų lygmens. Kiekvienas žmogus turi turėti vienodas galimybes siektimokslo, profesinio tobulėjimo, karjeros, dalyvauti kultūros ir menosrityje.Nacionalinis lygių galimybių mechanizmas
Pirmą kartą lyčių lygių galimybių problema Lietuvoje įvardinta 1994m., kai Vyriausybėje buvo įsteigta Valstybės konsultanto moterų klausimamspareigybės. Remiantis Pekino pasaulinės moterų konferencijos veiksmų platforma,1997 m. buvo parengtas ir priimtas išplėstinis Moterų pažangos programospriemonių planas 1998-2000 metais, Socialinės apsaugos ir darboministerijoje įkurtas atitinkamas struktūrinis padalinys, Lietuvosstatistikos departamente įsteigtas lyčių statistikos skyrius, išministerijų atstovų suformuota tarpžinybinė komisija. 1998 m. pabaigoje buvo priimtas Lygių galimybių įstatymas. 1999 m.įsteigta Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus institucija. Lygiųgalimybių kontrolieriui (ombudsmenui) Lietuvoje suteikti platūsįgaliojimai. Tokie įgaliojimai užtikrina ypatingą lygių galimybiųkontrolieriaus padėtį net tarp panašių Šiaurės šalių institutų. Šie pasiekimai skatina ir toliau plėtoti valstybinę lyčių lygiųgalimybių sistemą. Tikima, kad ši sistema leis Lietuvos moterims ir vyrams ne tik geriausuprasti, kad kiekvienas valstybės pilietis, remdamasis teise į lygias
galimybes, gali ir turi rinktis tai, kas jam geriausia tiek karjeros, tiekir asmeninio gyvenimo srityje, bet ir praktiškai įgyvendinti savo teises.NACIONALINIS LYGIŲ GALIMYBIŲ MECHANIZMAS
Išvados
Tačiau, kad visuomenėje būtų realiai laikomasi moterų ir vyrų lygiųgalimybių principo, nepakanka vien teigiamo įstatymo leidėjų požiūrio į šiąproblemą bei pakankamai gerai sutvarkyto valstybės mechanizmo, sprendžiantsu tuo susijusius klausimus. Nemažiau būtina yra formuoti visuomenėsnuostatą, kad savo prigimtinių teisių gynimas teisminiu keliu aradministracinių priemonių pagalba yra dar viena reikšminga teisė, kurianaudotis gali kiekvienas asmuo. Svarbu ne tik žinoti savo konstitucinesteises, naudotis jomis, bet, reikalui esant, ginti jas tiek nacionaliniu,tiek tarptautiniu lygmeniu. Taip individai, ne tik valstybė, netiesiogiaigali dalyvauti tobulinant nacionalinę teisės sistemą, reglamentuosiančiąteisių ir laisvių apsaugą, taip pat ir lygių galimybių srityje.
Literatūros sąrašas
1. Bruneikienė A. Lyčių lygių galimybių politikos pagrindas – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas // Moterys Lietuvoje. – Vilnius, 2000. – p. 29-32. 2. Kiliukienė J. Ar vyras gali būti silpnas // Respublika. – 1998, gruodžio 12, p. 25. 3. Pilypienė S. Moterys prieš vyrus, vyrai prieš moteris // Lietuvos aidas. – 2002, vasario 6, p. 12. 4. Trakymienė R. Lietuvos lygių galimybių politika // Moterys Lietuvoje. – Vilnius, 2000. – p. 7-9. 5. Žilinskis S. Gal pakaks diskriminacijos // Lietuvos aidas. – 2001, spalio 30, p. 10. 6. Žvybienė N. Lygių galimybių ir pozitivi diskriminacija // Šiaulių naujienos. – 2002, balandžio 11, p. 1-2.
———————– II – asis sektorius
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
Seimo vaiko ir šeimos komitetas
Moterų parlamentarių grupė
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lyčių statistikos padalinys
Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Darbo rinkos ir lygių galimybių skyrius
Lyčių lygių galimybių kontrolier.institucija
III – sis sektorius Visuom. org.
VYRIAUSYBĖ Valstybės konsultantai
Lygios galimybės
Ryšiai su visuomene