Nuteistųjų paleidimas

TURINYS

1. Įžanga
2. Nuteistųjų paleidimo iš pataisos įstaigų parengiamasis darbas
3. Nuteistųjų paleidimas
3.1. Atleidimas nuo bausmės pagal grupes
3.1.1. paleidimas atbuvus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę
3.1.2. atleidimas neatlikus teismo paskirtos bausmės
3.1.3. atleidimas nuo bausmės dėl reabilitacijos
3.1.4. paleidimas dėl naujojo baudžiamojo įstatymo
3.1.5. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas
švelnesne bausme

3.2. Nuteistųjų atleidimo pagrindai

3.2.1. amnestijos aktu

3.2.2. malonės tvarka

3.2.3. susirgus sunkia nepagydoma liga

3.2.4. dėl invalidumo, pensijinio amžiaus ar nėštumo
4. Nuteistųjų iš paleidimo įstaigų teisiniai pagrindai, paleidimo tvarka
5. Paleistų asmenų ir lygtinai atleistų prieš terminą socialinė adaptacija
6. Išvados

ĮŽANGA

Nuteistieji, kurie laisvės atėmimo vietose praleido tam tikrą laiką, jie buvo toli nuo šeimos, artimųjų, ir nuo applinkos, prie kurios jau buvo pripratę, jie turi problemų dėl socialinių ryšių. O nuteistųjų, kurių laisvės atėmimo bausmė trunka ne vienerius o daugiau metų, jų socialiniai ryšiai būna nutrūkę. Todėl pataisos įstaigų administracijos nuteistųjų paleidimui iš laisvės atėmimo vietų ruošiasi iš anksto, vykdydamos atitinkamas šių asmenų parengimo paleidimui priemones.
Nuteistųjų rengimasis paleidimui – apie tai galime kalbėti plačiąja ir siaurąja prasme.
Plačiąja prasme – nuteistųjų rengimas paleidimui iš laisvės atėmimo vietų vyksta per visą bausmės atlikimo laiką. Pataisos įstaigose vykdomos pataisos programos, kurių taikymas tiiesiogiai susijęs su nuteistųjų poreikiais, t.y. su tais poreikiais, kurių patenkinimas įgalintų asmenį po laisvės atėmimo bausmės atlikimo tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, sugebančiu savarankiškai ir teisėtais būdais siekti tikslų ir spręsti iškylančias problemas.
Kiekvienoje pataisos įstaigoje socialinės reabilitacijos programas ir jų vy

ykdymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigose sudaromos, koreguojamos šios nuteistųjų socialinės reabilitacijos programos:
1. Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa.
2. Nuteistųjų pataisos programos.
3. Nuteistųjų integracijos į visuomenę programa.
Nuteistajam esant karantine pradedama vykdyti Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa. Pagal Europos kalinimo įstaigų taisyklių 70 taisyklės 1 punktą priėmus nuteistuosius į pataisos įstaigą reikėtų kaip galima greičiau pradėti juos ruošti išėjimui į laisvę. Juos prižiūrint reikia akcentuoti, jog jie tebėra visuomenės dalis.
Integracijos į visuomenę programos tikslas – suteikti asmenims, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinių ir socialinių žinių, kad jie galėtų adaptuotis nuolat kintančioje visuomenėje ir sugebėtų teisėtais būdais tenkinti savo socialinius poreikius. Vykdant šią programą, siekiama ugdyti joje dalyvaujančių nuteistųjų gyvenimo įgūdžius – gebėjimą prisitaikyti visuomenėje, suteikti asmeniui savarankiško gyvenimo pagrindus ir mažinti pakartotinio nuusikalstamumo riziką.
Nuteistųjų integracijos į visuomenę auklėjamo darbo tikslas yra sėkmingas nuteistojo grąžinimas į visuomenę. Ši programa pateikia atsakymus į nuteistųjų klausimus įvairiomis temomis, susijusiomis su gyvenimu nuolat besikeičiančioje visuomenėje.

Nuteistųjų laisvės atėmimu socialinė reabilitacija – tai pataisos įstaigų administracijos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, jų narių bei kitų juridinių ir fizinių asmenų, turinčių atitinkamų įgūdžių, žinių ir patirties, o taip pat pačių nuteistųjų pagal įstatymus organizuotų formuočių veikla panaudojant nuteistųjų adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programas bei at
tskiras priemones, nukreipta tam, kad atlikęs bausmę nuteistasis būtų integruotas į visuomenės gyvenimą, o savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.
Nuteistieji įgyja specialybę, darbinius įgūdžius, kelia bendrojo lavinimo lygį, tenkina socialinius, dvasinius ir kultūrinius poreikius. Pasimatymai, laiškai, telefoniniai pokalbiai, pašto bei perduodami siuntiniai padeda išsaugoti socialinius ryšius su šeima ir kitais artimaisiais.
Tačiau šiame darbe apie nuteistųjų rengimąsi paleidimui ir paleidimą kalbėsiu siaurąja prasme.

NUTEISTŲJŲ PALEIDIMO IŠ PATAISOS ĮSTAIGŲ PARENGIAMASIS DARBAS

Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programa, patvirtinta KD prie LR TM direktoriaus 2003-09-24 įsakymo Nr. 4/07-174 yra sudėtinė Integracijos į visuomenę programos dalis. Šios programos uždaviniai yra:
1. nuteistųjų teisinis ir socialinis švietimas;
2. socialiai reikšmingų gyvenimo įgūdžių formavimas;
3. pagalba sprendžiant apgyvendinimo ir įdarbinimo klausimus;
4. materialinės pagalbos suteikimas.
1999-10-25 d patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1179 „Nuteistų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų pataisos darbų ir socialinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 2001 – 2004 m. programos“ 16 punkte yra siūloma Socialinę adaptaciją pradėti įkalinimo įstaigose ir todėl reikia steigti socialinių darbuotojų etatus kurie rūpinsis nuteistųjų švietimu, perkvalifikavimu, užimtumu, socialiniu orientavimu ir doroviniu švietimu. Turėtų būti rengiami kursai ir pareigūnams, ir nuteistiesiems.
Direktoriaus įsakymu su savivaldybių socialinės globos ir rūpybos institucijomis, teritorinėmis darbo biržomis, policijos komisariatais bei visuomeninėmis organizacijomis, sprendžiant asmenų, paleidžiamų iš pataisos įstaigų, buities ir įdarbinimo kl

lausimus, bendradarbiauja Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresnieji specialistai arba kiti įstaigos paskirti pareigūnai.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 325 punktu, nuteistųjų paleidimo iš pataisos įstaigų parengiamasis darbas pradedamas likus ne mažiau kaip 3 mėn., o rengiant dokumentus lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos arba lygtiniam atleidimui nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme (LR BK 77 str.) – ne mažiau kaip 1 mėn. iki teikimo pateikimo teismui.
Pokalbio, su rengiamu paleisti asmeniu, metu aiškinamasi, kur po paleidimo pageidautų gyventi, dirbti ar mokytis. Tuomet nuteistasis užpildo prašymą, pagal kurį yra surašomas pranešimas, kuris yra išsiunčiamas į savivaldybių globos ir rūpybos skyrius ar nepilnamečių teisių apsaugos ir globos tarnybą ir į teritorines darbo biržas (išskyrus nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namus) (KD prie LR TM direktoriaus įsakymas “Dėl KD prie LR TM nuteistųjų paleidimo iš įkalinimo įstaigų parengiamojo darbo instrukcijos patvirtinimo” 2003-09-26 d. Nr. 4/07-182), o taip pat į tos vietovės policijos komisariatą, kurioje rengiamas paleidimui asmuo gyveno ar dirbo iki nuteisimo arba į kurią jis vyks po paleidimo iš pataisos įstaigos ( 2003-07-30 d. Nr. 4/07-143 / V-435 KD prie LR TM direktoriaus ir Lietuvos Policijos Generalinio komisaro įsakymu “Dėl pasikeitimo informacija tarp KD prie LR TM pavaldžių laisvės atėmimo vietų bei pataisos inspekcijų ir aukštesnės bei žemesnės pakopos policijos komisariatų“). Ši Instrukcija yr
ra privaloma pataisos namams, nepilnamečių pataisos namams, kalėjimams, gydymo ir pataisos namams ir laisvės atėmimo vietų ligoninei, tardymo izoliatoriams ir pataisos inspekcijoms.
Jeigu nuteistajam buvo suteikta malonė, pritaikytas amnestijos aktas, panaikintas nuosprendis ar nutraukta byla kitais įstatymų nustatytais pagrindais (BVK 176 str.), apie asmens paleidimą iš laisvės atėmimo vietos pranešama nedelsiant gavus atitinkamus dokumentus.
Nepilnamečių tėvams, globėjams ar juos atstojantiems asmenims pranešimai raštu ar faksograma pranešama apie asmens paleidimo dieną ir kviečiama sutikti išleidžiamą asmenį. Jeigu išleidžiamo nepilnamečio niekas nesutinka ir nelydi, tai laisvės atėmimo vietos administracijos atstovas palydi išleistąjį į stotį
Jeigu paleidžiami asmenys neturėjo iki nuteisimo nuolatinės gyvenamosios vietos, tokių asmenų prašymu administracijos darbuotojas derina apgyvendinimo galimybę nakvynės namuose su tos vietos, į kurią nori vykti paleidžiamas asmuo, savivaldybės globos ir rūpybos skyriumi ar nepilnamečių teisių apsaugos ir globos tarnyba ar su pataisos įstaigos buvimo vietos savivaldybės globos ir rūpybos skyriumi ar nepilnamečių teisių apsaugos ir globos tarnyba.
Paleidžiamų asmenų susirašinėjimo, buities ir įdarbinimo klausimais dokumentų nuorašai ir gauti atsakymai įsiuvimi į jų asmens bylas.
Nuteistųjų teisinis ir socialinis švietimas vykdomas pagal Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programą. Užsiėmimuose dalyvauja nuteistieji, kuriems liko 1-1,5 mėnesio iki bausmės pabaigos arba iki galimybės taikyti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistieji dalyvauja užsiėmimuose savanorišku principu. Rašo prašymą leisti dalyvauti užsiėmimuose ar atsisakymą motyvuodamas atsisakymo motyvus. Vykdant šią programą rengiami paleisti nuteistieji supažindinami su Lietuvos Respublikos teisine sistema ir detaliai – su šios sistemos kontekste galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, aktualiais paleistam iš laisvės atėmimo vietos asmeniui, taip pat su institucijomis, realizuojančiomis minėtų teisės aktų nuostatas. Ši programa vykdoma užsiėmimų forma. 2004-2005 m. užsiėmimų temos yra tokios:
1. Lietuvos Respublikos teisinė sistema
2. Nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pagrindai ir tvarka
3. Asmenų, grįžusių iš laisvės atėmimo vietų teisės ir pareigos
4. Socialinės paramos teikimas asmenims grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų
5. Užimtumo problemų sprendimas
6. Būsto problemų sprendimas
7. Sveikatos priežiūros problemų sprendimas
8. ŽIV – AIDS ir narkomanijos prevencija
Yra sudaromi užsiėmimų grafikai, paskirti administracijos atstovai, kurie veda užsiėmimus nuteistiesiems aktualiomis temomis. Pareigūnai, atsakingi už socialinio orientavimo, dorovinio auklėjimo ir teisinio švietimo užsiėmimų organizavimą bei vedimą, turi atidžiai sekti nuolat kintančią teisinę, socialinę ir kitą aktualią informaciją ir pagal poreikius koreguoja užsiėmimų tematiką.
Europos kalinimo įstaigų taisyklių 87 ir 88 punktai nustato, kad visi nuteistieji turi teisę naudotis specialiai parengtomis priemonėmis, siekiant prieš išėjimą į laisvę palengvinti jų sugrįžimą į visuomenę, šeimą, darbą. Tuo tikslu turi būti sukurtos specialios procedūros ir numatytos veiklos kryptys. Nuteistiesiems, kuriems buvo paskirti ilgi laisvės atėmimo bausmės terminai, reikėtų priemonių, užtikrinančių jų grįžimo į visuomenę laipsniškumą. Tokį tikslą galima pasiekti organizuojant mokymą atitinkamoje įstaigoje prieš laiką paleidžiamiesiems suteikiant socialinę pagalbą.
Į pataisos įstaigas atvyksta pataisos inspekcijų pareigūnai ir dalyvauja užsiėmimuose su nuteistaisiais rengiamais paleidimui, aptaria jų apgyvendinimo, įdarbinimo, mokymosi bei socialinių garantijų teikimo klausimus. Socialinių tarnybų darbuotojams yra sudarytos galimybės patekti į laisvės atėmimo vietą ir bendrauti su nuteistaisiais, siekiant parengti juos išėjimui į laisvę bei realizuoti pagalbos, teikiamos po paleidimo, programą.

NUTEISTŲJŲ PALEIDIMAS

Nuteistųjų paleidimas iš laisvės atėmimo vietų užbaigia bausmės atlikimo procesą, leidžia įvertinti pataisos poveikio priemonių, taikytų nuteistajam, rezultatus, o esant pagrindui, – spręsti klausimą dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Tačiau, nepriklausomai nuo to, ar yra pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslai, nuteistasis turi būti paleistas pasibaigus bausmės atlikimo terminui. Nuteistųjų paleidimas iš laisvės atėmimo vietų užbaigus bausmės atlikimą yra susijęs su visų teisių apribojimų pasibaigimu, teisinių pasekmių, išskyrus teistumą, išnykimu.
Atleidimo nuo bausmės rūšis galima suskirstyti į šias grupes:
1) Paleidimas atbuvus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
2) Atleidimas neatlikus teismo paskirtos bausmės.
3) Atleidimas nuo bausmės dėl reabilitacijos
4) Paleidimas dėl naujojo baudžiamojo įstatymo, kuris panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę arba kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
Paleidimo atbuvus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atmaina yra nuteistųjų lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų.
Pagal LR BVK 157 str. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pataisos įstaigos vadovas su teikimu paleisti nuteistąjį kreipiasi į teismą. Teikime teismui pateikiami duomenys, į kuriuos teisėjas atsižvelgia priimdamas sprendimą nuteistąjį paleisti iš pataisos įstaigos. Teikime surašomi asmens anketiniai duomenys, teistumai, trumpa nuteistojo charakteristika, t.y. elgesys, požiūris į darbą ir mokslą per visą atliktą bausmės laiką. Prie teikimo pridedama išsami charakteristika, pažyma apie gautas nuobaudas, pokalbius ir paskatinimus, pažyma apie turimą ieškinį ir ieškinio atlyginimą, psichologinės tarnybos išvada, duomenis apie turimus nepilnamečius vaikus (jei neapribota tėvų valdžia, jei taikomas BK 77 str. 1 d. 1 p. ar BVK 157 str. 3 d. 1 p. pagrindu). Į teismą pristatoma ir asmens byla, kuri išnagrinėjus teikimą grąžinama. Nutartį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priima vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas pagal pataisos įstaigos teikimą, jeigu nuteistasis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų:
1) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki 6 metų įskaitytinai už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, nepilnamečiai, nėščios moterys, taip pat asmenys, turintys vaikų iki 7 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia), – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
2) asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip 1/2 laisvės atėmimo bausmės;
3) asmenys, laikomi pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
4) asmenys, laikomi kalėjime paprastosios grupės sąlygomis, taip pat pavojingi recidyvistai, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo sunkumą, aplinkybes, lygtinai paleidžiant nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos nustato vieną arba kelias įpareigojimus:
1) draudimą išeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu;
2) draudimą lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu;
3) draudimą išvykti ilgiau kaip 7 paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo;
4) pareigą registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki 4 kartų per mėnesį;
5) pareigą gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, jei lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka.
Lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos darbingas nuteistasis, kuris pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas, vengia dirbti arba sistemingai pažeidinėja ar piktybiškai pažeidžia darbo drausmę, teismo nutartimi siunčiamas į pataisos įstaigą atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį.
Tačiau ne visiems nuteistiesiems yra taikomas lygtinis paleidimas (BVK 158 str.). Nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės ir elgesys pataisos įstaigoje lemia ar bus nuteistajam taikomas paleidimas nuo neatliktos teismo paskirtos bausmės.
Atleidimas neatlikus teismo paskirtos bausmės. Kai kuriais atvejais įstatymas numato lygtinio atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausmės galimybes. Tai įmanoma tada, kada pasiekti bausmės vykdymo tikslai arba dėl kokių nors iškilusių aplinkybių asmuo tapo visuomenei nepavojingu. Atleidimas neatlikus paskirtos bausmės – tai didžiausia nuteistųjų paskatinimo priemonė. Įstatymas numato šias atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausmės rūšis:
1) lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą (LR BK 77, 94 str., LR BVK 176 str.);
2) neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme (LR BK 77, 94 str.);
3) atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies amnestijos aktu (LR BK 78 str.; LR BVK 176 str.);
4) atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies malonės tvarka (LR BK 79 str.; LR BVK 176 str.);
5) atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies nuteistajam susirgus sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkamą nutartį (LR BVK 176, 177 str.);
6) atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl invalidumo, pensinio amžiaus ir nėštumo (LR BVK 178 str.).
Atleisti neatlikus teismo paskirtos bausmės gali būti nuteistieji, kurie suvokia kaltės ir teisingos bausmės, skirtos už padarytą nusikalstamą veiką, neigiamai vertina padarytą nusikalstamą veiką, suvokia savo nusikalstamos veikos padarytą visuomenei žalą. Asmuo nusikalto, bet supratęs ir įvertinęs savo klaidas, poelgius, būdamas pataisos įstaigoje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį, laikosi taikomų režimo reikalavimų, yra drausmingas, dalyvauja nuteistųjų pataisos programose ir kitose socialinės reabilitacijos priemonėse, gerai atlieka pavestus darbus, mokosi (jei tai yra privaloma), tik toks nuteistasis gali būti vertinamas kaip pasitaisęs.
Atleidimas prieš terminą – kaip nuteistųjų paskatinimas numatytas BVK 140 str. 4 d. Dažniausiai yra taikomas lygtinis atleidimas prieš terminą, nei kitos atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausmės rūšys.
Nuteistųjų lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą turi du pagrindus – materialųjį ir formalųjį.
Materialusis pagrindas rodo nuteistojo laisvės atėmimu pasitaisymo laipsnį. Apie tai, kad nuteistasis laisvės atėmimu pasitaisė, sprendžiama pagal jo elgesį:
1) visiškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba iš dalies ją atlygino ar pašalino ir įsipareigojo per neatliktos bausmės laiką visiškai ją atlyginti ar pašalinti;
2) savo elgesiu ir darbu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įrodė, kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą.
Formalusis pagrindas – tai įstatymo nustatytos atitinkamos laisvės atėmimo bausmės dalies, kurios dydis priklauso nuo nusikaltimo sunkumo laipsnio, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, atlikimas. LR BK 77 str. nustato, kad asmenį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę, teismas gali lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą, jeigu šis asmuo atliko:
1) ne mažiau kaip 1/2 paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą;
2) ne mažiau kaip 2/3 paskirtos bausmės už sunkų nusikaltimą;
3) ne mažiau kaip 3/4 paskirtos bausmės už labai sunkų nusikaltimą, arba jeigu asmuo yra recidyvistas;
4) ne mažiau kaip 1/3 paskirtos bausmės už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kurį padarė nėščia moteris, taip pat vienišas tėvas (motina), turintis vaiką iki 7 metų arba du ar daugiau nepilnamečių vaikų, kai jam (jai) tėvų valdžia nėra teismo apribota šių vaikų atžvilgiu.
Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą netaikomas pavojingam recidyvistui, laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistam asmeniui, asmeniui, kuris jau buvo lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą ir per neatliktos bausmės dalies laiką padarė naują tyčinį nusikaltimą.
Vadovaujantis LR BK 77 str. 2 d., teismas, lygtinai atleisdamas asmenį nuo bausmės prieš terminą, gali paskirti vieną arba kelis įpareigojimus numatytus BK 75 str. 2 d. ( atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, atsiprašyti nukentėjusiojo asmens, teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, pradėti mokytis, tęsti mokslą ar įgyti specialybę, gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka, be pataisos inspekcijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, neatlygintinai atidirbti iki 300 val. viešųjų darbų, kai nuteistasis sutinka.)
Kartu teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtus įpareigojimus. Šis laikas negali būti ilgesnis už neatliktos bausmės laiką. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas prieš terminą, įvykdė teismo paskirtus įpareigojimus ir nepadarė įstatymo (LR BK 77 str. 5 d.) numatytų pažeidimų, kai sueina laisvės atėmimo bausmės terminas, jis laikomas atlikęs bausmę. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip 2 kartus buvo taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas pataisos inspekcijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad gali būti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Jeigu įspėtas nuteistasis ir toliau nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų ir daro teisės pažeidimus, teismas pataisos inspekcijos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir vykdyti neatliktą bausmės dalį.
Atleidimas nuo bausmės dėl reabilitacijos. Vadovaujantis LR BPK 383 straipsniu, kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia nuosprendį ar nutartį jei buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 369 str.). Kasacinės instancijos teismas – Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris kasacine tvarka nagrinėja bylas dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių, priimtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme apeliacine tvarka.
Įsiteisėję teismo nuosprendis ar nutartis apskundžiami kasaciniu skundu (LR BPK 368 str.). Apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per 3 mėn. nuo jų įsiteisėjimo dienos (LR BPK 370 str.). Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami ir nenagrinėjami (LR BPK 367 str.). Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali pritaikyti lengvesnę ar sunkesnę (jei to prašoma paduotame skunde) nusikalstamą veiką numatantį įstatymą arba gali sušvelninti ar sugriežtinti bausmę (jei dėl to paduotas skundas)(LR BPK 376 str.). Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, gali priimti nutartį panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti (LR BPK 382 str.).
Asmeniui, kuris teismo reabilituotas, turi būti nedelsiant atstatytos visos jo teisės. Jis gali pasinaudoti galimybėmis ir garantijomis, kurias numato 1997-11-04 d. Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymas Nr. VIII – 484. Jame sakoma, kad (CK 6.272 str.) žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, sulaikymo, procesinės prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, valstybė atlygina visiškai, nežiūrint ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Tačiau baudžiamosios bylos gali būti atnaujintos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK 444 str.), dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 451 str.) ir dėl Europos žmogaus teisių teismo sprendimo ( 458 str.).
Paleidimas dėl naujojo baudžiamojo įstatymo, kuris panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę arba kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
Įstatymo, dėl BK įsigaliojimo įsigaliojusio kartu su naujais BPK, BVK bei su Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, kaita nuteistiesiems iš pataisos įstaigų turėjo įtakos tiek, kiek buvo galima taikyti LR BK 3 str. 2 d. „Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.“
Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme (išskyrus baudą) – tai viena iš atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausmės rūšis. Įstatymas (LR BK 77, 94 str.) formuluoja šiai atleidimo nuo neatliktos teismo paskirtos bausmės rūšiai tokį patį materialųjį ir formalųjį pagrindus kaip ir lygtiniam atleidimui nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą (LR BK 77, 94 str.).
Pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 176 straipsnį nuteistieji atleidžiami nuo bausmės atlikimo šiais pagrindais:
1) atbuvę teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką;
2) amnestijos aktu;
3) malonės tvarka;
4) kuriems panaikintas nuosprendis ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas;
5) kuriems paskirta bausmė, sumažinta iki atlikto bausmės laiko;
6) lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą;
7) susirgę sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkamą nutartį;
8) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais.
Atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies amnestijos aktu – tai viena iš atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausmės rūšių. Pagal LR BK 78 str. nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Lietuvos Respublikos Seimo priimtu amnestijos aktu. Amnestijos pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato amnestijos aktas. Šis aktas yra momentinis dokumentas, kadangi jo vykdymo laikas yra nurodytas pačiame akte. Kaip 1996-04-11 taip ir 2002-11-07 įsatymai „Dėl amnestijos“ turėjo būti įvykdytos per 3 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos.
Įstatyme „Dėl amnestijos“ akto straipsniuose nurodoma pvz. kokie asmenys (pagal amžių, nusikaltimą) nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiami, kokiai bausmės daliai taikomas amnestijos aktas (visai bausmei ar tik neatliktai bausmės daliai) ar kam amnestija netaikoma visai.
Įstatymo straipsnis nustato, kad amnestiją taiko teismai ir amnestijos komisijos, kurių sudėtį pataisos įstaigos vadovo teikimu tvirtina Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos direktorius. Kiekviena amnestijos komisija buvo sudaroma iš 4 narių: pataisos įstaigos vadovas, jo pavaduotojai auklėjamajam darbui ir priežiūrai, Įskaitos skyriaus viršininkas. Amnestijos komisijos posėdžiuose privalėjo dalyvauti teritorinės prokuratūros prokuroras ir galėjo dalyvauti Lietuvos kalinių globos draugijos atstovas.
Atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies malonės tvarka – tai dar viena iš atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausmės rūšių. Malonės suteikimo tvarką nustato Respublikos Prezidentas. 2003-03-25 d. išleistas dekretas Nr. 29 „Dėl Malonės komisijos sudarymo ir jos nuostatų“ 1 str. vadovaudamasis LR Konstitucijos 84 str. 23 p. buvo sudaryta Malonės komisija, į kurios sudėtį įėjo: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, LR teisingumo ministras, LR vidaus reikalų ministras, LR generalinis prokuroras, Respublikos Prezidento patarėjai teisės klausimais – teisės departamento vadovas ir patarėjas teisėtvarkos klausimais, Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas, Lietuvos Kalinių globos draugijos atstovas.
Malonės komisijos posėdžiuose Aukščiausiojo Teismo pirmininko, generalinio prokuroro, teisingumo ir vidaus reikalų ministrų bei Prezidento kanceliarijos vadovo pavedimu vietoje jų gali dalyvauti jų įgalioti asmenys.
Malonės komisija pagal Malonės komisijos nuosatatus yra kolegiali, patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija prie Lietuvos Respublikos Prezidento. Komisija svarsto Lietuvos Respublikoje nuteistų asmenų taip pat Lietuvos Respublikos piliečių, kuriuos nuteisė kitų valstybių teismai ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje prašymus.
Malonės komisijos posėdžiams vadovauja Respublikos Prezidentas. Malonę teikia (LR Konstitucijos 84 str. 23 p.) atsižvelgdamas į Malonės komisijos nuomonę, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Posėdžių protokolus pasirašo Prezidentas ir Prezidento Kanceliarijos vadovas. Prezidentas gali suteikti malonę ir be svarstymo Malonės komisijoje.
Nuteistojo laisvės atėmimo bausmės dydis gali būti sumažintas, neatliktoji bausmės dalis pakeista švelnesne bausme arba nuteistasis gali būti atleistas nuo neatliktos bausmės dalies.
Malonė teikiama pagal pačių nuteistųjų prašymus. Tik nuosprendžiui įsiteisėjus svarstomi malonės prašymai. Teikiant malonę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį, požiūrį į darbą, atliktos bausmės laiką, nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos, visuomeninių organizacijų bei buvusių darboviečių nuomonę ir į kitas aplinkybes. Malonė nuteistiesiems teikiama Respublikos Prezidento dekretais. Asmenų, nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos, malonės prašymai gali būti svarstomi ne anksčiau kaip nuteistiesiems atlikus 20 metų bausmės.
Nepatenkinus malonės prašymų, pakartotinai malonės prašymai, svarstomi praėjus 6 mėnesiams nuo ankstesnio svarstymo.
Atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies nuteistajam susirgus sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkamą nutartį – tai dar viena iš atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausmės rūšių. Vadovaujantis LR BVK 177 str., susirgęs nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla.
Atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl invalidumo, pensijinio amžiaus ar nėštumo – tai viena iš atleidimo neatlikus teismo paskirtos bausmės rūšių. Pagal LR BVK 178 str. nuteistąjį, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, jeigu jis nustatyta tvarka pripažintas I arba II grupės invalidu, taip pat sulaukusį pensinio amžiaus nuteistąjį arba moterį, išėjusią nėštumo ir gimdymo atostogų, arba dėl kitų objektyvių priežasčių apylinkės teismas atleidžia nuo bausmės atlikimo paskirdamas LR BK 71 str. numatytą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį. Teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl invalidumo, pensinio amžiaus, nėštumo ir gimdymo atostogų paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama nuteistojo asmens byla, o invalidumo arba nėštumo atveju – gydytojų komisijos išvada.

NUTEISTŲJŲ PALEIDIMO IŠ PATAISOS ĮSTAIGŲ
TEISINIAI PAGRINDAI IR PALEIDIMO TVARKA

Teisiniai pagrindai paleisti nuteistuosius iš pataisos įstaigų yra:
1) teismo nuosprendis – nuteistiesiems, visiškai atlikusiems terminuoto laisvės atėmimo arba arešto bausmę. Nuosprendis, tai pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu, dokumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pakeičia ar panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį, dokumentas, kuriuo pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismas nutraukia bylą.
2) teismo nutartis – nuteistiesiems, lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų arba lygtinai atleidžiamiems nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, arba nuteistiesiems, kuriems neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis pakeista švelnesne bausme. Nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teisėjo ar teismo sprendimas.
3) amnestijos komisijos sprendimas – nuteistiesiems, kurie iš pataisos įstaigų paleidžiami įstatymo dėl amnestijos akto pagrindu.
4) Respublikos Prezidento dekretas – nuteistiesiems, kurie atleidžiami nuo likusios laisvės atėmimo.
Dėl nuteistųjų paleidimo iš pataisos įstaigos tarp administracijos ir paleidžiamųjų atsiranda kai kurios teisės ir jas atitinkančios pareigos, kurios iš vienos pusės yra įtakotos bausmių vykdymo teisinių santykių pasibaigimu, o iš kitos pusės – valstybės rūpesčiu dėl paleidžiamų iš laisvės atėmimo vietų asmenų tolesnio likimo, kuris priklausys nuo to, ar sugebės paleistieji savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Santykiai, susiję su nuteistųjų paleidimu iš pataisos įstaigų, reguliuojami LR BVK 159, 180 – 182 str. Paleidžiamų nuteistųjų pareiga yra grąžinti bausmės vykdymo institucijos administracijai inventorių ir kitus daiktus bei reikmenis, kuriais jie naudojosi bausmės atlikimo metu ir kurie yra pataisos įstaigos nuosavybė.
Atlikę laisvės atėmimo bausmes nuteistieji paleidžiami paskutinės bausmės laiko dienos pirmoje pusėje, o kitais pagrindais paleidžiami – tą dieną, kurią pataisos įstaiga gauna reikiamus dokumentus. Jeigu dokumentai gaunami likus ne daugiau kaip trims valandoms iki darbo dienos pabaigos, nuteistasis paleidžiamas kitos dienos rytą. Mėnesiais skaičiuojamas bausmės laikas pasibaigia atitinkamą paskutinio bausmės mėnesio dieną, o jeigu tas mėnuo atitinkamos dienos neturi, – paskutinę to mėnesio dieną (LR BVK 180 str.). Jeigu bausmės laikas pasibaigia poilsio arba šventės dieną, nuteistasis paleidžiamas dieną, kuri eina prieš poilsio arba šventės dieną (LR BVK 180 str.).
Pataisos įstaigos administracija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo teismo įsiteisėjusios nutarties lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos gavimo privalo atsiskaityti su nuteistuoju ir išduoti jam rašytinį paliepimą išvykti į gyvenamąją vietą (LR BVK 159 str.).
Paleidžiamiems asmenims paleidimo dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai, asmeninėje sąskaitoje laikomi pinigai, taip pat Paleidimo pažymėjimas – bausmės atlikimą liudijantis dokumentas.
Paleidžiamų iš pataisos įstaigų asmenų kelionės į jų gyvenamąją vietą išlaidas apmoka pataisos įstaiga. Šie asmenys aprūpinami maisto produktais arba pinigais kelionei pagal nustatytas normas. Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną reikiamų drabužių, avalynės ir lėšų jiems įsigyti, drabužiais ir avalyne pagal sezoną aprūpinami nemokamai. Paleidžiamiems iš pataisos įstaigų asmenims gali būti skiriama vienkartinė negrąžinama iki 1 MGL dydžio pašalpa. Paleidžiamų asmenų kelionės išlaidų apmokėjimo, aprūpinimo maistu, drabužiais ir avalyne, taip pat vienkartinės negrąžinamos pašalpos skyrimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Paleidžiamiems neįgaliesiems ir pagyvenusiems asmenims jų prašymu turi būti suteikta Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta socialinė parama. Neturinčius tėvų paleidžiamus nepilnamečius pataisos įstaigos administracija pasiunčia į internatus arba perduoda šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims globoti ar rūpintis (LR BVK 182 str.).
Paleidžiami nepilnamečiai pasiunčiami pas tėvus arba globėjus (rūpintojus) ar artimuosius giminaičius. Nepilnamečius privalo lydėti pataisos įstaigos darbuotojas, tėvai, globėjai (rūpintojai) arba artimieji giminaičiai (LR BVK 180 str.).
Laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigoje sergantis asmuo, kuriam reikalinga stacionarinė medicinos pagalba, paleidimo dieną jo rašytiniu sutikimu už valstybės lėšas pervežamas į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą. Apie pervežimą nedelsiant pranešama paleidžiamo ligonio sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigoje laikomas sunkiai sergantis asmuo, kurio paleidimo dieną pagal gydytojų išvadą negalima pervežti į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą, paliekamas laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigoje. Jeigu šis asmuo nesutinka pasilikti, pataisos įstaigos administracija privalo nedelsdama iškviesti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos atstovus bei ligonio sutuoktinį, sugyventinį arba artimuosius giminaičius. Jeigu paleidžiamas asmuo ir toliau nesutinka pasilikti laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigoje, jo ir (arba) jo sutuoktinio, sugyventinio ar artimųjų giminaičių rašytiniu sutikimu pervežamas į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą ar kitą sveikatos priežiūros įstaigą (LR BVK 181 str.).
Sprendimų dėl užsieniečių įpareigojimo išvykti arba jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 2000-03-23 d. nutarimu Nr. 335, 11 punktas nustato, kad „Užsienietis, kuris atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje arba jis atliko laisvės atėmimo bausmę, arba jam paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos nedelsiant, jeigu nėra objektyvių aplinkybių, trukdančių įvykdyti sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos“.
Lietuvos Respublikos Seimo 2003-03-20 d. nutarimu Nr. IX – 1383 „Dėl Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos patvirtinimo“ patvirtintoje Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos 39 punkte rašoma:
39) Baigiantiems atlikti bausmę, išeinantiems iš įkalinimo įstaigų asmenims, ypač praradusiems socialinius ryšius, minėtų įstaigų administracija, o šiems grįžus iš įkalinimo įstaigų – kitos atsakingos valstybės, apskričių, savivaldybių institucijos turi užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų socialinių paslaugų teikimą (informacijos apie socialinės paramos formas ir galimybes suteikimo, laikino apgyvendinimo, materialinės, psichologinės, medicininės, švietimo, konsultacinės paramos, mokymo, darbo paieškos ir kitų).“
Kad palengvinti asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, socialinę adaptaciją yra numatyta specialių normų sistema, kuri, iš vienos pusės, padeda paleistiesiems spręsti svarbiausias problemas, kurių jie patys dažniausiai spręsti negali (įsidarbinti, susirasti būstą), o iš kitos pusės, nustato socialinę kontrolę tų paleistųjų iš laisvės atėmimo vietų, iš kurių galima laukti kokių nors antivisuomeninių pasireiškimų, tarp jų ir naujų nusikalstamų veikų.
Europos kalinimo įstaigų taisyklių 89 punktas rekomenduoja:
2) užtikrinti, kad paleidžiamiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims būtų išduodami reikalingi dokumentai ir asmens liudijimai, kurie padėtų susirasti tinkamą gyvenamąjį plotą ir darbą, taip pat aprūpinti juos atitinkančia sezono reikalavimus apranga ir kelionpinigiais iki gyvenamosios vietos.

LYGTINAI PALEISTŲ IR LYGTINAI ATLEISTŲ PRIEŠ TERMINĄ ASMENŲ
SOCIALINĖ ADAPTACIJA

Teismas, kuris priėmė nutartį lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nusiunčia nuteistojo gyvenamosios vietos pataisos inspekcijai potvarkį dėl nutarties vykdymo (LR BVK 159 str.). Pataisos įstaigos nuteistojo asmens bylą išsiunčia į pataisos inspekcijas pagal asmenų pasirinktą gyvenamąją vietą.
Iš pataisos įstaigų paleisti lygtinai asmenys nėra laisvi, jie įsipareigojo vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, todėl jų priežiūrą atlieka pataisos inspekcijos (LR BVK 163 str.). Lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų asmenų Pataisos inspekcijos taip pat atlieka asmenų, lygtinai atleistų nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą priežiūrą, tvarko jų įskaitą, prireikus padeda įsidarbinti ir spręsti kitas šių asmenų socialines problemas.
Pataisos inspekcijos, vadovaudamosios Pataisos inspekcijų darbo instrukcijos, patvirtintos LR teisingumo ministro 2003-04-17 d. įsakymu Nr.107, 12.15 punktu, teikia reikiamą paramą asmenims, lygtinai atleistiems nuo bausmės (BK 77 str.) arba paleistiems iš laisvės atėmimo vietų (BVK 157 str.), įdarbinimo klausimais, sprendžiant jų socialines problemas ir informaciją apie šio darbo rezultatus kartą per ketvirtį pateikia Kalėjimų departamento Pataisos inspekcijų skyriui.
Jau pirmojo pokalbio metu nuteistajam duodamas nukreipimas į darbo biržą, o jeigu reikia, – į socialinės globos tarnybą dėl pašalpos skyrimo arba į nakvynės namus.
Iš „Individualaus darbo su asmenimis lygtinai paleistais iš pataisos įstaigų, ir asmenimis, lygtinai atleistais nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, plano sudarymo metodinių rekomendacijų“, patvirtintų KD prie LR MT direktoriaus 2003-05-08 įsakymu Nr. 4/07-79., Individualaus darbo planai yra sudaromi kiekvienam pataisos inspekcijos įskaitoje esančiam asmeniui.
Asmenims išėjus iš pataisos įstaigų vykomos ir pataisos inspekcijose programos, kurių metu jie ir toliau supažindinami su Lietuvos Respublikos teisine ir socialinės apsaugos sistema, gyventojų užimtumo, aprūpinimo gyvenamuoju plotu situacija, paramos asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, turiniu ir formomis. Užsiėmimų metu ugdomi juose dalyvaujančių asmenų įgūdžiai, reikalingi socialiai priimtinam gyvenimui.
Apskričių viršininkų administracijos, Apskričių socialinės adaptacijos padaliniai, Savivaldybės, vietos savivaldos institucijos ir jų steigiamos socialinės adaptacijos institucijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Nevyriausybinės organizacijos yra, socialinės adaptacijos programos vykdytojais.
KD prie LR TM direktoriaus 2003-05-08 įsakymu Nr. 4/07-79 vykdoma „Lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų bei lygtinai atleistų nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą asmenų socialinės integracijos programa“.
2003-12-19 Nr. 4/07-243 KD prie LR TM direktoriaus įsakymu „Dėl socialinės reabilitacijos programų patvirtinimo“ buvo patvirtintos tokios programos:
1. Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programą;
2. Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas apsvaigus nuo alkoholio, socialinės reabilitacijos programą;
3. Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, socialinės reabilitacijos programą.
Pataisos inspekcijų pareigūnai skatina lygtinai paleistuosius dalyvauti socialinės integracijos ir socialinės reabilitacijos programose.

IŠVADOS

Savo darbe bandžiau kaip manoma aiškiau išdėstyti, kaip pataisos įstaigos ir pataisos inspekcijos nuteistiesiems sudaro sąlygas pasitaisyti, suvokti savo klaidas.
Ką nebebūtų jie padarę – jie nepaliekami likimo valiai, jiems suteiktos gyvenimo sąlygos, maistas ir apranga, medikų priežiūra ir medikamentai, psichologų konsultacijos, bibliotekos, koplyčios, sporto salės ir turbūt pats svarbiausias dalykas – suteikta galimybė mokytis.
Visos socialinės reabilitacijos programos nėra vykdomos taip seniai, kad galėtum spręsti jų veiksmingumą, tai dar yra naujas dalykas, kurį tik laikui bėgant, pamažu galėsime įvertinti. Programų tikslai ir uždaviniai yra geri, tačiau tik žmogus, kuris pasimetęs gyvenimo sūkuryje tai atradęs, bandys visais įmanomais būdais kabintis ir išbristi iš to sūkurio, žmogus, kuris gal net neturėjo gyvenime jokio tikslo bus vedamas visų šių programų siekių ir tik moralę turintis žmogus, netyčia padaręs nusikaltimą, gali įvertinti tai, kas jam siūloma.
Vykdomi užsiėmimai turi padėti asmenims pritaikyti žinias, įgytas laisvės atėmimo bausmės metu socialinio orientavimo, dorovinio auklėjimo ir teisinio švietimo užsiėmimuose, orientuotis jiems naujoje aplinkoje, įgyti elementarių teisinių žinių ir išmokti jas pritaikyti pradedant savarankišką gyvenimą.
O pradėti bus tikrai sunku. Nedarbas, išsilavinimo stoka, visuomenės požiūris, būsto problema – svarbūs veiksniai lemiantys asmens elgesį visuomenėje. Išspręsti klausimus ir problemas laisvėje reikia pastangų ir atsakomybės, nuo kurių lengvai atpratina gyvenimas pataisos įstaigose.
Daug nuteistųjų pirmą kart pateko į pataisos įstaigas būdami visai jauni ir kalėjimo stažo turi 20, ir 30 metų, visas jų gyvenimas praėjo tarp įvairių pataisos įstaigų sienų, jie gyvenimo mokyklą praėjo tenai. Kas jų laukia laisvėje? O gi niekas. Tada kaip padėti tokiems asmenims?
Programų rezultatus pamatysime po kažkurio laiko, o dabar dar didelė dalis nuteistųjų vis grįžta į pataisos įstaigas. Grįžta atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, grįžta su naujais nuosprendžiais, jie vėl būna paleidžiami ir vėl grįžta. Šis ratas kaip siūlų kamuolys, kolkas jis tik didėja. Tačiau belieka tikėtis, kad pataisos programos, visuomenės pastangos, padės bent didžiajai daliai nuteistųjų grįžti į visuomenę, kurie savo darbais ir veiksmais įrodys, jog kadaise suklydo.
O tokių bus. Jau pastebimi rezultatai, kad asmenys paleisti iš laisvės atėmimo vietų žino apie esančią socialinės apsaugos sistemą ir yra linkę ja naudotis. Gal mūsų „kamuolys“ jau pradeda mažėti? Kuo mažiau nuteistųjų pakartotinai sugrįž į pataisos įstaigas, tai bus patvirtinimas, kad einame reikiama linkme.
Jeigu grįžimas į visuomenę priklausytų tik nuo pataisos įstaigų darbuotojų pastangų.

Literatūros sąrašas

1. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksas
2. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
3. Konstitucija
4. Europos kalinimo įstaigų taisyklės
5. Auklėjamojo darbo su asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę metodinėse rekomendacijose
6. Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programa, patvirtinta KD prie LR TM direktoriaus 2001-12-27 įsakymu Nr. 112 (KD prie LR TM direktoriaus 2003-09-24 įsakymo Nr. 4/07-174 redakcija)
7. Tipinė Nuteistųjų integracijos į visuomenę programa
8. 2003 m. liepos 30 d. Nr. 4/07-143 / V-435 KD prie LR TM direktoriaus ir Lietuvos Policijos Generalinio komisaro įsakymu “Dėl pasikeitimo informacija tarp KD prie LR TM pavaldžių laisvės atėmimo vietų bei pataisos inspekcijų ir aukštesnės bei žemesnės pakopos policijos komisariatų“
9. KD prie LR TM direktoriaus įsakymas “Dėl KD prie LR TM nuteistųjų paleisido iš įkalinimo įstaigų parengiamojo darbo instrukcijos patvirtinimo” 2003-09-26 d. Nr. 4/07-182.
10. BPK
11. BK
12. 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto Nr. VIII – 1619
13. Respublikos Prezidentas 2003 m. kovo 25 d. dekreto Nr. 29 „Dėl Malonės komisijos sudarymo ir jos nuostatų“
14. 1997 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymas Nr. VIII – 484
15. Nuteistų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų pataisos darbų ir socialinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 2001 – 2004 metų programos
16. Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programa.
17. Sprendimų dėl užsieniečių įpareigojimo išvykti arba jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 335
18. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX – 1383 „Dėl Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-24 nutarimu Nr. 513 „Dėl paleidžiamų iš pataisos įstaigų arba areštinių asmens kelionės išlaidė apmokėjimo, aprųpinimo maistu, drabužiais ir avalyne, taip pat vienkartinės negrąžinamos pašalpos skyrimo tvarkos ir sąlygų“
19.
20. Areštinių vidaus tvarkos taisyklės

„Individualaus darbo su asmenimis lygtinai paleistais iš pataisos įstaigų, ir asmenimis, lygtinai atleistais nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, plano sudarymo metodinių rekomendacijų“, patvirtintų KD prie LR MT direktoriaus 2003-05-08 įsakymu Nr. 4/07-79
21.
22. „Lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų bei lygtinai atleistų nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą asmenų Socialinės integracijos programą, patvirtintą KD prie LR TM direktoriaus 2003-05-08 įsakymu Nr. 4-07-79 lygtinai paleistieji bei lygtinai atleistieji supažindinami su Lietuvos Respublikos teisine ir socialinės apsaugos sistema, gyventojų užimtumo, aprūpinimo gyvenamuoju plotu situacija, paramos asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, turiniu ir formomis.
23. Nuteistų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 2001 – 2004 metų programos
KD prie LR TM direktoriaus įsakymas „Dėl socialinės reabilitacijos programų patviritnimo“ 2003-12-19 Nr. 4/07-243
24. Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programos
25. Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas apsvaigus nuo alkoholio, socialinės reabilitacijos programos
26. Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, socialinės reabilitacijos programos

KD prie LR TM direktoriaus 2003-12-05 įsakymas Nr. 4/07-235 „Dėl pataisos inspekcijų pareigūnų elgesio ir bendravimo su asmenimis, esančiais pataisos inspekcijų įskaitoje, bendrųjų taisyklių tvirtinimo

Leave a Comment