TURINYS
1. Įvadas2. Dėstymas3. Bendrasis lavinimas kaip viena iš nuteistųjų laisvės atėmimu pataisos priemonių4. Nuteistųjų bendrojo lavinimo organizavimas pataisos įstaigose4. 1. bendrojo lavinimo organizaciniai vienetai4. 2. Pataisos įstaigos ir mokyklos santykiai4. 3. Priėmimas į mokyklą4. 4. Mokymo organizavimas4. 5. Psichologinė pagalba5. Mokslo vizija6. Išvados
Įvadas
Lietuvos Respublikos piliečiai turi ir naudojasi visomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, vykdo visas jiems nustatytas pareigas. Tačiau, jei asmuo padaro nusikaltimą ir yra nuteisiamas, tokio asmens teisių ir pareigų apimtis ir turinys pasikeičia. Nuteistajam nustatomi tam tikri apribojimai, jis netenka tam tikrų galimybių, keičiasi asmens teisinė padėtis. Bausmę atliekantys piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves, pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Įstatymai pagrįsti humaniškumo ir teisėtumo prinipais, todėl jais yra siekiama ne tik nubausti nuteistąjį, bet ir grąžinti jį visuomenei pataisytą. Daug įvairiausių organizacijų, bendrijų, pataisos įstaigų tarnybų darbuotojų įdeda nemažai darbo, pastangų, idėjų, norėdami padėti nuteistajam, tačiau šioje temoje aptarsiu vieną iš pataisos priemonių – bendrąjį lavinimą pataisos įstaigose.Visiems norintiems asmenims yra sudarytos sąlygos siekti mokslo, tobulėti, plėsti savo akiratį. Tik teisinė padėtis, esant pataisos įstaigoje, nuteistajam skiria specialias mokymosi sąlygas – pagal nustatytas vidaus tvarkos ir režimo taisykles.Pabandysiu aptarti nuteistųjų laisvės atėmimu siekius įgyti bendrąjį lavinimą pataisos namuose, įgijimo specifiką, ypatumus. Apžvelgsiu mokyklų steigimo pagrindinius principus, pataisos įstaigos administracijos teises ir pareigas, bendrojo lavinimo mokyklos vadovų ir mokytojų teises ir pareigas.Aptarsiu nuteistųjų priėmimo į mokyklą pagrindinius kriterijus, mokinių skatinimo formas. Bendrai aptarsiu ir pačio, bendrojo lavinimo organizavimą.
Dėstymas
Vis dažniau nuteistųjų atvyksta į pataisos namus turinčius pagrindinį, pradinį ir labai gerai, kai turi vidurinį išsilavinimą. Lapkričio – sausio mėnesiais pataisos namuose atlikinėjau Socialinės reabilitacijos skyriuje, būrio viršininko praktiką ir bendraujant su nuteistaisiais dažnai užduodavau klausimą, koks jų išsilavinimas? Dažniausiai jie atsakydavo, kad mokyklos nelankė, kadangi siekė bet kokia kaina „atsistoti ant kojų“, kai jų bendraamžiai sėdėjo mokyklos suoluose, vieni gatvėje bandė iškaulyti kuo daugiau pinigėlių, kiti gi, turėjo rūpintis savo jaunesniaisiais broliais ir seserimis, dar viena iš priežasčių –vaikai gyveno kaimuose, dirbdavo ūkio darbus, tėvai neturėdavo pinigų ir jie neturėdavo kuo apsiauti ar apsirengti. Išvada: Mokyklos nelankymo priežastys yra įvairios:1. patys nenori mokytis;2. neleidžia mokytis tėvai;3. nesimoko dėl materialinių sunkumų, kilę iš asocialių šeimų. Nenorą mokytis sąlygoja:1. dėl ekonominių ir socialinių pereinamojo sunkumų prasidėjęs mokslo prestižo nuosmukis. Didelė dalis nuteistųjų sakė, kad nenori įgyti vidurinio mokslo. Tai iš dalies įtakoja mokyklos problemas – nesugebėjimas suteikti mokiniams saugumo ir žingeidumo jausmo, skatinti saviraišką, iniciatyvą. Be to, pastaruoju metu paaugliai vis rečiau pripažįsta nusistovėjusias vertybes, autoritetus, dažniau viską linkę materializuoti, o nemaža dalis asmenų yra susidariusi nuostatą, kad materialinę gerovę galima sukurti be išsilavinimo, nedirbant.1. Tėvų abejingumas nesimokantiems paaugliams;2. Bene labiausia nepilnamečių mokymosi motyvaciją sutrikdo nuolatinės nesėkmės ir diskomfortas mokykloje, kitos psichologinės problemos;3. Draugų patarimai nesimokyti.Mokykloje, kaip žinia, vyrauja stipriai išreikšta vertinamoji aplinka: kiekvieną dieną yra vertinami mokinių laimėjimai bei poelgiai, jų žinios lyginamos su kitų mokinių žiniomis. Ypač daug neigiamų vertinimų gauna, atsiliekantys moksle, asocialūs paaugliai, taip tokie mokiniai kaupia negatyvią patirtį, kuri atsiliepia ne tik moksle, bet ir klasėje, kur tokie paaugliai yra atstumiami bendraamžių kaip nevykėliai. Atstumtųjų mokinių patiriamą emocinį diskomfortą bei neigiamą jų požiūrį į mokyklą, dar labiau gali sustiprinti įvairios pedagogų darbo klaidos ir trūkumai.Apibendrinant galima pasakyti, kad jeigu paauglys į mokyklą atėjo iš šeimos, kurioje susiformavo elgesio sutrikimai, o mokykla dar labiau sustiprina, ignoruodama, nesuteikiant pagalbos ir paramos, tai dar labiau sustiprina akstiną nusikalsti arba ieškoti tokio pat likimo bendraamžių, įsijungiant į neformalias paauglių grupuotes.
Jau pradiniu ugdymo etapu „rizikingomis“ klasėmis laikomos I ir IV, o pagrindinėje mokykloje – V-VIII. Nenoras lankyti mokyklą ypač ryškus V klasėje. Pagal psichologus, „iškrentantys“ vaikai ir paaugliai, linkę nuvertinti save, turi palyginti aukštą nerimo laipsnį, pakitusį savęs suvokimą, siekia savarankiškumo, labiau linkę į praktinę veiklą, jų siekiai riboti, bendrieji gebėjimai skiriasi savo specifine struktūra: verbaliniai sugebėjimai yra menkiau išlavinti, faktinės žinios apie aplinką silpnesnės, socialinėse situacijose jie orientuojasi kitaip nei bendraamžiai. Anot psichologų, tai nėra sutrikimai – jei vaikai lavinami, šie dalykai atitaisomi. Įvairios mokyklos nelankymo priežastys vėliau gimdo kitas problemas. Nuteistieji sako, kad vienas iš būdų jiems išlaikyti psichologinį stabilumą – ką nors veikti. Tad vieni lyg „daržovės“ vegetuoja, žiūrėdami televizorių ir po truputį „judėdami“ kilpos link, o kiti, ypač tie, kurie ilgą laiką praleis pataisos įstaigoje, susigalvoja įvairiausių užsiėmimų. Paklausus, kodėl nusprendė mokytis, jie atsakė, kad atsirado galimybė, kuria reikia pasinaudoti. „Gyvenime būna įvairių pasikeitimų, reikia tam pasiruošti. Kita vertus žinios visuomet praverčia. Mokslas – savęs lavinimas, akiračio plėtimas“. Noras mokytis susijęs su tuo, kad tokiu būdu jie tarsi imituoja normalų gyvenimą. Kiekviena diena būna suplanuota, atsiranda viltis, gyvenimui suteikiama tam tikra prasmė. Iš tikrųjų toks jų mąstymas džiugina. Intelektinis švietimas labai svarbus. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos misija – kiekvienam prieinamas švietimas ir mokslas, sudarantis prielaidas visaverčiam, socialiai saugiam žmogaus gyvenimui sparčios kaitos sąlygomis ir konkurencingumo plėtrai. Jos tikslai: 1. Suformuoti tęstinę ir visiems prieinamą švietimo sistemą.2. Užtikrinti aukštą švietimo kokybę.3. Siekti švietimo sistemos vidinės darnos ir dermės su valstybės siekiais.4. Rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir užtikrinti šalies mokslinę kompetenciją.Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Todėl labai svarbu plėsti besimokančiųjų nuteistųjų proto ir dvasios galias, papildyti ir praplėsti technines jų žinias, įsteigti jiems gero elgimosi taisykles ir supažindinti juos su visuomeniškosiomis pareigomis tam , kad jie, atlikdami bausmę pasitaisytų ir išmoktų dorai gyventi. Švietimas – asmens, visuomenės, valstybės ateities kūrimo būdas. Tad rūpintis reikia pradėti nuo mažamečių nusikaltėlių iki suaugusiųjų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 8 d. Nr. 206 nutarimu „Dėl laisvės atėmimu nuteistų asmenų bendrojo lavinimo, profesinio ugdymo ir profesinio mokymo gamyboje organizavimo“ buvo patvirtinti bendrojo lavinimo, profesinio ugdymo ir profesinio mokymo gamyboje organizavimo nuostatai. Visuose pataisos namuose yra bendrojo lavinimo mokyklos. Mokymo įstaigų pagrindiniai uždaviniai yra suteikti nuteistiesiems išsilavinimą, perauklėti bei pakeisti požiūrį į gyvenimą.Bendrasis lavinimas kaip viena iš nuteistųjų laisvės atėmimu pataisos priemonių
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnis sako: kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas. Apie bendrąjį lavinimą, kaip vieną iš nuteistųjų pataisos priemonių, kalbėsiu kiek plačiau. Tipinėse minimaliose elgesio su kaliniais taisyklėse minimama, kad:„ 1. Kaliniams, kurie gali turėti iš to naudos, turi būti sudaromos galimybės toliau mokytis, įskaitant religinį auklėjimą šalyse, kur tai leidžiama. Neraštingų kalinių ir jaunimo mokymas turi būti privalomas, ir įstaigos administracija turi ypač juo rūpintis.2. Pagal galimybę kalinių mokymą reikia sieti su šalies švietimo sistema, kad paleisti kaliniai galėtų nesunkiai tęsti savo mokslą.“ Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, 26 straipsnyje sakoma, kad:„ 1. Kiekvienas žmogus turi teisę į mokslą. Mokslas turi būti nemokamas – bent jau pradinis ir bendrasis lavinimas. Pradinis lavinimas yra privalomas .
2. Mokslas turi būti skirtas tam, kad visiškai suklestėtų žmogaus asmenybė ir kad būtų vis daugiau gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Jis turi padėti ugdyti savitarpio supratimą, pakantumą ir draugystę tarp visų tautų, rasinių ir religinių grupių, taip pat skatinti Suvienytųjų Nacijų Organizacijų vykdomą taikos išsaugojimo veiklą“.Bendrasis lavinimas kelia civilizuotumo lygį, plečia nuteistųjų laisvės atėmimu akiratį, nes juk kuo aukštesnis bus jų intelekto laipsnis, suvokimas, yra tikimybė, kad rečiau darys nusikalstamas veiklas. Tad bendrasis lavinimas yra ne tik nuteistųjų auklėjimo procesas, bet kartu ir šviečia, moko, lavina, tobulina, visais atvejais nuteistieji plečia savo akiratį, formuoja dorovinį ir estetinį požiūrį į visuomenę.Nuteistųjų bendrasis lavinimas yra tiesiogiai susijęs su kitomis pataisos priemonėmis. Žinių įsisavinimas – tai savęs įtvirtinimas, tai savo asmenybės socialinės vertės suvokimas, tai būtina sąlyga, gerbti kitus žmones ir jų interesus. Kuo aukštesnis nuteistųjų bendrojo lavinimo lygis, tuo geresni jų darbo gamyboje rezultatai, tuo geresnė drausmė ir tvarka pataisos įstaigose. Nuteistieji, kurie mokosi yra žymiai palankesni auklėjamajam poveikiui, aktyviai dalyvauja pataisos programose, doroviniame ir teisiniame švietime. Bendrojo lavinimo metu nuteistieji įgyja teigiamų savybių, tad bendrojo lavinimo procesas vertinamas kaip nuteistųjų pataisos priemonė. Pataisos namuose nuteistieji yra skatinami savo asmenybės pažinimu, moralės ir pažiūrų, savigarbos tobulinimo. Todėl mokymas atlieka labai svarbų vaidmenį pačio nuteistojo, bei santykiuose su administracija, gyvenime. Ne tik režimas, bet ir supratimas nuteistojo problemų, poreikių, siekių, glaudus bendradarbiavimas, t.y. bendravimas, patarimai, problemų išsprendimas, mokymasis padės jam susivokti savyje, realizuoti savo siekius. Mokymo tikslas – tiesiogiai susiję su pagrindiniu nuteistųjų pataisos tikslu ir asmeniniais bei socialiniais poreikiais. Kiekvienos įstaigos programose turėtų būti skiriamas didelis dėmesys neraštingumo likvidavimui. Neraštingiems ar nemokantiems skaičiuoti asmenims, turėtų būti organizuojamos specialiosios mokomosios programos. Mokėjimas skaityti ir skaičiuoti yra būtini ne tik kasdieniniame visuomenės gyvenime, bet ir gyvenime pataisos namuose. Tokiems asmenims reikalingi padrasinimai ir pagalba, nes nuturėdami išsilavinimo jie jaučia įtampą, nusivylimą, nevisavertiškumo kompleksą. Organizuojant pataisos namuose mokomąją veiklą, bendradarbiaujama su institucijomis, atsakingomis už švietimą, nes jeigu nuteistieji išėję į laisvę neturi galimybės tęsti mokslų, yra tikimybė prarasti tai kas jau buvo pasiekta. Apibendrinant galima pasakyti, kad švietimas turi būti suderintas su visos šalies švietimo sistema, kad ir išėjęs į laisvę asmuo galėtų tęsti mokslą. Kiekviena pataisos įstaiga turi biblioteką. Jose yra įvairiausių (ideologijos, meno mokslo, kitos srities knygos ir leidiniais) tematikos knygų, spaudos, kuo naudojasi visi norintys nuteistieji. Net jei nuteistasis yra patalpintas į baudos izoliatorių ar kamerų tipo patalpas, jam knygos yra atnešamos.Europos Tarybos Ministrų Komitetas, vadovaudamasis Europos Traybos Statuto 15 b straipsniu, turėdamas omenyje, kad teisė į mokslą yra esminė, turėdamas omenyje išsilavinimo asmenybės ir bendruomenės vystymesi svarbą, atsižvelgdamas į tai, kad daugelis nuteistųjų yra menko išsilavinimo ir dėl to turi didelį poreikį mokytis, turėdamas omenyje, kad bendrasis lavinimas padeda juos daryti humaniškesniais ir gerina kalinimo sąlygas, turėdamas omenyje, kad bendrasisi lavinimas pataisos įstaigos lengvina nuteistojo grįžimą į visuomenę, rekomenduoja:1. visi nuteistieji turi teisę į bendrąjį lavinimą, kurį sudaro klasėse dėstomi dalykai, profesinis mokymas, kūrybinė ir kultūrinė veikla, fizinis lavinimas ir sportas, socialinis mokymas ir sąlygos darbui bibliotekose.2. nuteistųjų lavinimas turi būti toks, koks teikiamas panašaus amžiaus asmenų grupėms išoriniame pasaulyje, o lavinimosi galimybės – kiek įmanoma platesnės.3. bendrojo lavinimo tikslas pataisos įstaigose – ugdyti asmenybę, atsižvelgiant į jos socialinį, ekonominį ir kultūrinį kontekstą.4. visų pataisos namų administracija ir vadovybė turėtų siekti sudaryti sąlygas ir kiek įmanoma remti bendrąjį lavinimą.5. bendrasisi lavinimas pataisos namuose neturėtų būti žemesnės padėties nei darbas, o besimokantys nuteistieji patirti finansinių ar kitokių nuostolių.6. siekti, kad nuteistieji aktyviai ir visapusiškai dalyvautų bendrajame lavinime.7. turi būti pateiktos programos, užtikrinančios, kad pedagogai yra įsisavinę atitinkamus suaugusiųjų mokymo metodus.8. ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tiems nuteistiesiems, kurie turi sunkumų, ypač skaitymo ar rašymo problemų.9. turi būti suteikta galimybė lankytis gerai įrengtoje bibliotekoje.10. turi būti skatinamas fizinis lavinimas ir sportas.11. svarbus vaidmuo turi būti suteiktas kūrybinei ir kultūrinei veiklai, nes tai ypač veiksmingai padeda asmenims lavėti ir išreikšti save.12. socialinė mokymą turėtų sudaryti praktiniai elementai, suteikiantys nuteistajam galimybes susitvarkyti kasdieniniame pataisos įstaigoje gyvenimą bei palenfvinantys grėžimą į visuomenę.13. kai tai įmanoma, nuteistiesiems turėtų būti leidžiama mokytis už pataisos įstaigų ribų.14. kai bendrasisi lavinimas vyksta pačioje pataisos įstaigoje, į procesą kiek tai įmanoma, turi būti įtraukta ir visuomenė.15. turėtų būti imamasi priemonių, kad po paleidimo asmenys galėtų tęsti mokslą.16. kad nuteistieji galėtų gauti atitinkantį išsilavinimą, turi būti skirta lėšų, įranga ir mokymo personalas. O dabar apžvelgsiu kaip bendrasis lavinimas organizuojamas pataisos įstaigose.Nuteistųjų bendrojo lavinimo organizavimas pataisos įstaigose
Pataisos įstaigų rūšys yra pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos, gydymo-pataisos namai ir laisvės atėmimo vietų ligoninė.Organizuojant nuteistųjų laisvės atėmimu bendrąjį lavinimą Lietuvos pataisos įstaigose be Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Laisvės atėmimu nuteistųjų asmenų bendrojo lavinimo organizavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 206, ir Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendraisiais nuostatais, patvirtintais švietimo ir mokslo ministro 1999 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 966.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 147 straipsnyje nustatyta, kad pataisos įstaigose organizuojamas nuteistųjų iki 16 metų bendrasis lavinimas. Nuteistųjų iki 16 metų bendrojo lavinimo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyresnių negu 16 metų nuteistųjų bendrasis lavinimas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu. Nuteistųjų invalidų bei ribotai pakaltinamų asmenų bendrasis lavinimas organizuojamas jų pageidavimu ir gydytojų leidimu. Nuteistųjų bendrąjį lavinimą organizuoja apskričių viršininkai.Bendrojo lavinimo mokyklų tipai yra: pradinė, pagrindinė ir vidurinė mokyklos.Švietimas yra tikslinga ir sisteminga veikla, kuria siekiama patenkinti asmens (ar jų grupių) ugdymosi poreikius. Jam dažnai yra priskiriama ir tai, ką vadiname kultūrine veikla bei lavinimu. Iš kitos pusės, tai organizuotas bei nuolatinis bendravimas, kurio metu vyksta mokymasis. Tokiu atveju švietimo ir ugdymo keliu asmeniui ar jų grupei (šiuo atveju nuteistiesiems) yra perduodamos ne tik konkrečios žinios, bet ir visuomenėje pripažįstami elgesio standartai, vertybės ir normos. Kartu šiame procese įvairiomis edukacinėmis priemonėmis individui perteikiama sukaupta žmonijos patirtis bei fundamentaliosios vertybės, įvertinant kiekvieno asmens ir visuomenės poreikius bei individui kaupiant asmeninį šios patirties lobyną ir formuojant vertybes.Kas gi yra bendrasis lavinimas? Tai ugdymas pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir atitinkamas specialiojo ugdymo programas.Pradinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą.Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau. Šis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą ir įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą.Vidurinis ugdymas – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ar kvalifikaciją. Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą. Į šią programą gali būti įtraukti profesinės ir aukštesniosios mokyklų įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys mokyklose vykdomų programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas tose mokyklose. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus.
Priklausomai nuo mokinių skaičiaus pataisos įstaigose gali veikti šie bendrojo lavinimo organizaciniai vienetai: mokyklos, klasės, švietimo konsultaciniai punktai.Mokyklos. Mokykla tai įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra formalusis arba neformalusis švietimas. Formalusis švietimas – švietimas, vykstantis pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas ugdymo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas ar kvalifikacija.Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas (ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas ir kitas neformalusis vaikų bei suaugusiųjų švietimas).Išsilavinimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinta, asmens tam tikro lygio brandą liudijanti kompetencija, žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir vertybės nuostatos. Kompetencija – mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių. Gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma.Mokinys – asmuo, kuris mokosi.Mokytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 7 straipsnio 1 punktu, valstybės bendrojo lavinimo mokyklas pataisos įstaigose steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskričių viršininkai. Šios procedūros pradedamos esant rašytiniam Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos prašymui ir rašytiniam Švietimo ir mokslo ministerijos susitikimui. Mokykla gali būti įsteigta kaip juridinis asmuo arba kaip apskrityje veikiančios bendrojo lavinimo mokyklos filialas. Pataisos įstaigose (išskyrus nepilnamečių pataisos namus) mokykla steigiama, kai yra ne mažiau kaip 80 nuteistųjų, pareiškusių norą mokytis. Nepilnamečių pataisos namuose mokykla steigiama, kai yra ne mažiau kaip 80 nuteistųjų iki 16 metų, nebaigusių pagrindinės mokyklos.Mokykla suteikia visiems nuteistiesiems vienodas galimybes mokytis. Visi nuteistieji (išskyrus nepilnamečių pataisos namus) mokosi savanoriškai. Mokiniai vadovėliais naudojasi nemokamai. Mokykla (čia ją suprantame plačiąja prasme kaip bet kurią švietimo ir ugdymo instituciją), švietimas, kalbant ir apie asmens adaptaciją, yra įvardijama kaip vienas iš pagrindinių socializacijos agentų, padedančių individui adaptuotis visuomenėje, įsisavinti joje keliamus elgesio standartus, normas ir pan. Tad, adaptacijos atveju, ugdymas yra vienas iš resocializacijos veiksnių, sąlygojančių nuteistojo asmens pataisą ir jo grąžinimą į normalų gyvenimą laisvėje. Užsienio valstybių patirtis rodo, kad optimalių ugdymo ir mokymosi sąlygų sudarymas nuteistiesiems teigiamai įtakoja jų pataisos procesą, taip pat pagreitina jų adaptaciją atlikus bausmę. Šių procesų pasekmė – mažėjantis nusikalstamumo recidyvas. Taigi švietimo vaidmuo asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, turi didelę reikšmę, todėl būtina šią veiklą vystyti plačiąja prasme. Manau, kad pataisos įstaigose švietimo sistema yra vienas iš nuteistųjų teigiamos adaptacijos į visuomenę pagrindų.Klasės. Kai yra nuo penkių iki aštuoniasdešimties moksleivių iki 16 metų, nebaigusių pagrindinės mokyklos, nepilnamečių pataisos namuose steigiamos klasės, kurios yra bendrojo lavinimo mokyklos, veikiančios už nepilnamečių pataisos namų ribų, sudėtinė dalis.Švietimo konsultaciniai punktai. Švietimo konsultacinis punktas pataisos įstaigose steigiamas, kai yra ne mažiau kaip trisdešimt nuteistųjų, pareiškusių norą mokytis. Šiame punkte nuteistieji gali mokytis tiek pagal mokymo programą, tiek kai kurių disciplinų.Tarp pataisos įstaigos ir bendrojo lavinimo mokyklos teisės aktais nustatomi santykiai.Pataisos įstaigos ir mokyklos santykiai
Pataisos įstaigos administracija privalo:
1. Tvarkyti norinčių mokytis (nepilnamečių pataisos namuose – privalančių mokytis) nuteistųjų apskaitą.2. Sudaryti sąlygas mokyklai veikti: skirti jai patalpas, kurių plotas atitinka bendrojo lavinimo mokyklų patalpoms bei higienos tarnybos nustatytus reikalavimus, šias patalpas remontuoti.3. Užtikrinti mokytojų, mokyklos vadovybės bei pagalbinio personalo bendradarbiavimą su pataisos įstaigų tarnybų darbuotojais nuteistųjų auklėjimo ir socialinės reabilitacijos klausimais.4. Padėti pedagogams susipažinti su teisine ir metodine dokumentacija, reglamentuojančia pataisos įstaigos veiklą nuteistųjų mokymo, auklėjimo ir socialinės reabilitacijos klausimais.5. Užtikrinti mokyklos darbuotojų saugumą pataisos įstaigos teritorijoje.6. Užtikrinti mokyklos priemonių, kurias draudžiama turėti nuteistiesiems (pagal LR BVK 1 priedą: optiniai prietaisai, fotoaparatai, radijo aparatūra, cheminių reagentų ir kt.), apsaugą, taip pat kontroliuoti, kaip šios priemonės naudojamos.
7. Per mokslo metus nekelti besimokančių nuteistųjų į kitą pataisos įstaigą, jeigu nėra režiminio būtinumo.Pataisos įstaigos administracija turi teisę:
1. Lankytis pamokose, dalyvauti vykstančiuose po pamokų renginiuose, patarti mokytojams nuteistųjų auklėjimo ir socialinės reabilitacijos klausimais.2. Pasitelkti mokyklos darbuotojus renginiams, skirtiems nuteistiesiems socialiai reabilituoti, organizuoti.3. Dalyvauti mokyklos pedagogų tarybos posėdžiuose, rengiamuose konferencijose, mokytojų atestavimo komisijose.4. Uždrausti įeiti į pataisos įstaigos teritoriją mokyklos darbuotojui, pažeidusiam teisės aktus, reglamentuojančius pataisos įstaigos vidaus tvarką, ir kelti klausimą dėl šio darbuotojo pakeitimo.
Mokyklos vadovai ir mokytojai privalo:
1. Rengti nuteistuosius gyventi atviroje demokratinėje visuomenėje, ugdyti sąmoningą Lietuvos Respublikos pilietį.2. Laikytis žmogiškosios ir pedagoginės etikos normų.3. Padėti auklėti ir socialiai reabilituoti nuteistuosius.4. Laikytis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos bendravimo su nuteistaisiais tvarkos.5. Tausoti mokyklos inventorių, vaizdines mokymo priemones, įrangą.6. Padėti pataisos įstaigos darbuotojams tobulintis pedagogikos bei psichologijos srityse.
Mokyklos vadovai ir mokytojai turi teisę:
1. Turėti pedagoginį kūrybiškumą užtikrinančias darbo sąlygas.2. Teikti pasiūlymus dėl pedagogų kolektyvo ir pataisos įstaigos administracijos bendradarbiavimo nuteistųjų auklėjimo ir socialinės reabilitacijos klausimais.3. Reikalauti, kad pataisos įstaigos administracija užtikrintų mokyklos darbuotojų saugumą pataisos įstaigos teritorijoje.
Priėmimas į mokyklą
Nuteistieji rašo prašymus mokyklos direktoriui ir pateikia dokumentus apie turimą išsilavinimą (jei yra asmens byloje). Jų priėmimas į mokyklą įforminamas mokyklos vadovo įsakymu, suderintu su pataisos įstaigos direktoriumi arba jo pavaduotoju socialinei reabilitacijai. Mokyklos klasės turi būti baigtos komplektuoti prieš prasidedant mokslo metams. Besimokantys nuteistieji privalo laikytis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų nuostatų bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų.
Mokymo organizavimas.
Mokykla dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus mokymo planus ir programas. Mokslo metai pradedami rugsėjo 1-ąją. Jų trukmė nustatyta mokymo planuose. Jeigu nuteistieji dirba dviem pamainomis ir neįmanoma visų norinčiųjų mokytis įdarbinti pirmojoje pamainoje, mokyklos darbas taip pat turi būti organizuojamas dviem pamainomis. Pamokų pradžią, pamokų bei pertraukų trukmę nustato mokyklos vadovas įsakymu, suderintu su pataisos įstaigos direktoriumi. Besimokantys nuteistieji, perkelti dėl nuobaudos skyrimo į kamerų tipo patalpas, į mokyklą nevedami. Jiems sudaromos sąlygos mokytis savarankiškai. Besimokantiems nuteistiesiems, uždarytiems į baudos (drausmės) izoliatorių ar į karcerį, nuobaudos atlikimo metu vadovėliai ir kitos mokymo priemonės į kameras nenešami. Nuteistiesiems, baigusiems 9 klases ir išlaikiusiems pagrindinės mokyklos baigimo egzaminus, taip pat nuteistiesiems, baigusiems 12 klasių ir išlaikiusiems brandos egzaminus, išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto pavyzdžio dokumentai. Pažymėjimai –įstatymų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens mokymosi rezultatus: švietimo programos, švietimo modulio baigimo, išsilavinimo, kvalifikacijos, kompetencijos įgyjimą. Šie dokumentai saugomi nuteistųjų asmens bylose ir išduodami nuteistiesiems paleidžiant juos į laisvę. Kad galėtų pasirengti brandos egzaminams ir juos laikyti, nuteistieji atleidžiami nuo darbo (po 6 dienas prieš kiekvieną egzaminą). Darbo užmokestis per šį laikotarpį nuteistajam neskaičiuojamas.Mokyklos vadovybė ir pedagogai skiriami vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendraisiais nuostatais, suderinus šį klausimą su pataisos įstaigos vadovybe.Mokyklos pastatų eksploatavimo, remonto bei inventoriaus įsigijimo išlaidos apmokamos iš pataisos įstaigoms išlaikyti skirtų lėšų. Kitos išlaidos (pedagogų darbo užmokesčio fondas, literatūros ir mokymo priemonių įsigijimas) apmokamos apskrities lėšomis.Nuteistųjų moksleivių mokymo procesas suderinamas su Pataisos namų įstaigos administracijos nustatyta dienotvarke. Pravieniškių gydymo ir pataisos namai vadovaudamiesi Laisvės atėmimo nuteistųjų asmenų bendrojo lavinimo nuostatais , patvirtintais LR Vyriausybės 1995-02-08 nutarimu Nr. 2006 „Dėl laisvės atėmimu nuteistųjų asmenų bendrojo lavinimo, profesinio ugdymo ir profesinio mokymo gamyboje organizavimo“ pasirašė sutartį su Kauno apsakrities 1-ąja vidurine mokykla. Tai bendrojo lavinimo biudžetinė mokymosi įstaiga, kuri laisvės atėmimo nuteistiesiems asmenims nuo 14 metų teikia bendrąjį išsilavinimą.Mokykla suderinus su Švietimo ir mokslo ministerija, steigia Pravieniškių gydymo pataisos namuose mokyklos filialą – mokomąsias klases, organizuoja ugdymo procesą pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinatas mokymo programas ir skiria tam reikalingus pedagogus, ugdymo procesą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija per mokyklą. Pedagogai privalo laikytis LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme išdėstytų reikalavimų, žmogiškosios ir pedagoginės etikos normų, su nuteistaisiais elgtis taip, kad būtų išsaugota jų sveikata, savigarba ir formuoti atsakomybės jausmą bei skatinti tuos požiūrius ir įgūdžius, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, nuteistuosius mokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, padėti įstaigos darbuotojams vykdyti nuteistųjų socialinę reabilitaciją, laikytis gydymo namų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos bendravimo su nuteistaisiais tvarkos, tausoti mokyklai suteiktas patalpas bei inventorių.
Mokykla rengia prevencines narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo bei lytinio švietimo programas.Savo ugdytiniams garantuoja mokymasi valstybine kalba, tačiau atsižvelgiant į mokinių pageidavimus, mokymo ugdymas gali būti vykdomas rusų tautinės mažumos kalba, rusų tautinės mažumos kultūros puoselėjimas. Tokiems moksleiviams valstybinės lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis.Atsižvelgiant į specifines darbo ir mokinių gyvenimo sąlygas, vykdo etikos ugdymo programą. Tikėjimo laisvės ir tikybos ugdymo klausimais rūpinasi Pravieniškių gydymo ir pataisos namų bendruomenės.Mokykla formuoja ir įgyvendina moksleivių ugdymo turinį pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius ugdymo planus, mokomųjų dalykų programas, Valstybės nustatytus išsilavinimo standartus, teikia moksleiviams šiuolaikinį mokslo ir kultūros lygį atitinkantį išsilavinimą, ugdo tvirtus moksleivių dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, formuoja bendrąsias žmogaus vertybes, lavina gebėjimus jomis pagrįsti savo gyvenimą, brandina moksleivių kūrybinį mąstymą, savarankiškumą, gebėjimą atsakyti už savo veiksmus, puoselėja moksleivių dvasines, fizines galias, atsižvelgiant į jų individualybę, tenkina svarbiausias ugdytinių psichologines reikmes, susijusias su saugumu, orumu, dėmesiu ir pagarba, sudaro sąlygas, kad atsiskleistų ugdytinių teigiami būdo bruožai, ugdo asmens pilietiųkumą, teisių, pareigų, atsakomybės visuomenei, tautai, valstybei suvokimą, formuoja ugdytinių darbo, asmens higienos, kultūringo bendravimo įgūdžius, atsižvelgiant į ugdytinių būdo, amžiaus ypatumus, sveikatos būklę, stengiasi atskleisti ir puoselėti gerąsias jų dvasines bei fizines savybes, skatina ugdytinius mokytis, padeda išsiugdyti dorinius pagrindus, aiškias vertybines nuostatas, organizuoja pagrindinės mokyklos baigimo rezultatų patikrinimą ir vidurinės mokyklos baigimo įskaitas bei brandos egzaminus.Moksleiviai bei pedagogai turi teises ir pareigas, kurios yra patvirtintos Kauno apskrities 1-osios vidurinės mokyklos nuostatuose.Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus. Mokymo pasiekimus vertina mokytojas padagogas, švietimo teikėjas, mokyklos steigėjas, Švietimo ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos institucijos.Gerai besimokantys moksleiviai yra skatinami. Mokytojai Pataisos namų administracijai rašo tarnybinį pranešimą siūlydami nuteistąjį paskatinti. Pataisos namų administracija atsižvelgdama į tarnybinį pranešimą, nuteistąjį paskatina.Pataisos namuose yra psichologinė grupė, kuri suteikis nuteistajam Psichologinę pagalbą. Kaip minėjau, jei nuteistasis nesimokė, ar blogai mokėsi, neturi mokslo pagrindų, jis linkęs nuvertinti save, kitų nuteistųjų akivaizdoje jis jaučiasi kitokiu, jam gėda. Tokiems nuteistiesiems atskirai užsiėmimus veda psichologė. Ji padeda atstatyti pažeistą orumą ir savigarbą, padeda ugdyti gyvenimo įgūdžius, o taip pat padės išspręsti kitas asmenines problemas.Psichologinės pagalbos paskirtis – padėti mokiniui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis. Asmenybės ir ugdymosi problemų turinčiam mokiniui psicholodinė pagalba visuotinai teikiama pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokytojais, juos konsultuojant. Ugdymo ir užimtumo grupių pedagogams reikėtų rengti konsultacijas, seminarus. Jų tikslas būtų – suteikti žinių, keisti mokytojų požiūrį į „suaugusius mokinius“, nes su šiais ugdytiniais bendrauti nėra paprasta, mokytojai ne visada žino, kaip juos mokyti.Įgyvendinant valstybės strateginius tikslus, Lietuvoje kuriamos ir kultūros savitumo išsaugojimo garantijos. Šalyje toliau bus nuosekliai plėtojama kultūrinė demokratija, garantuojama žmogaus teisių ir laisvių apsauga, stiprinamos sveikatos, turto saugumo ir socialinės garantijos. Ypač daug dėmesio bus skirta investicijoms į žmogų: švietimo kultūros,, mokslo ir sveikatos apsaugos sistemoms, bus spartinama šalies mokslo ir technologijų pažanga, informacijos ir žinių plėtra. Tai sakoma Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programoje. Įgyvendinant Švietimo plėtoties 2003-2012 metų strategines nuostatas, paminėsiu bent kelias, įsipareigota: 1. modenizuoti švietimo ir mokslo sistemą, derinti ją prie kintančių visuomenės poreikių. Užtikrinti švietimo ir mokslo prienamumą visiems visuomenės sluoksniams, skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Didinti investicijas į švietimo ir mokslo sistemą.2. užtikrinti, kad visi lankytų mokyklą ir pasiekti, kad asmenų įsigijusių bent vidurinė išsilavinimą, dalis sudarytų bent aštuniasdešimt penkis procentus visų to amžiaus jaunuolių.3. toliau tobulinti mokyklų tinklą, jų valdymą. Užtikrinti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo suartėjimą.4. renovuoti mokyklas, atnaujinti mokymo priemones.5. sudaryti gersnes sąlygas suaugusiems šviestis.6. tobulinti mokymo profiliavimą ir palaipsniui pakeisti jį moksleivio mokymosi turinio individualizavimu.7. paspartinti mokyklų kompiuterizavimą.Socialinę atskirtį patiriantiems skurdžiai gyvenančių šeimų, beglobiams, pabėgėlių, nesimokantiems mokykloje vaikams, bedarbiams, asmenims grįžusiems iš pataisos įstaigų, besigydantiems nuo alkoholizmo ir narkomanijos ir prie visuomenės nepritampamtiems asmenims švietimo prieinamumas užtikrinamas teikiant jiems socialines paslaugas ir pedagoginę pagalbą.Mokslo vizija
1990 m. kovo 11 d. Lietuva atkūrė valstybingumą. Šalis nuėjo sudėtingą persitvarkymo kelią, įveikdama daugelį kliūčių, sunkumų ir krizių. Reformos, vykdytos visose gyvenimo srityse, suteikė Lietuvai galimybių iš esmės pakeisti savo teisinius pamatus, įgyvendinti sprendimus, kurie padėjo pagrindą veikti. Įvyko didelių pokyčių visuomenėje ir visuomeniniame gyvenime. Lietuvos visuomenė suvokė savo strateginius tikslus ir išreiškė juos 1992 metų Konstitucijoje. Tautos referendumu priimtoje Konstitucijoje įtvirtintos aiškios nuostatos siekti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo, jungtis į tarptautines organizacijas, jei tai neprieštarauja valstybės interesams ir jos nepriklausomybei. Lietuvos visuomenė savo Konstitucijoje įtvirtino žmogaus ir valstybės, visuomenės ir valstybės santykių, paremtų demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir tautinių mažumų teisių gerbimo principais, pagrindus. Mokslas ir švietimas ir toliau liks prioritetinė šalies plėtros sritis, bus įkurta darni veiksminga ir visoms gyventojų kategorijoms prieinama švietimo sistema, sudaranti sąlygas Lietuvos gyventojams mokytis visą gyvenimą, įgyti visuomeninę ir dalykinę kompetenciją, puoselėjanti visuomenės bendruomeniškumą ir kultūrą, panaudojanti mokslo žinias subalansuotai krašto plėtrai. Lietuva turi suteikti savo žmonėms lygias galimybes pasiekti reikalingą ir visavertį išsilavinimą, ne tik „lygias šalies apimtyje“, bet lygias palyginti su bet kuria Europos šalimi, kad jaunuoliai jaustųsi tikrais Lietuvos ir Europos Sąjungos piliečiais. Buvau užsiminusi apie mokymąsi visą gyvenimą, apie būtinybę skirti daugiau dėmesio ne tik mokyklose besimokantiems, bet ir vyresniosios kartos vertybių, socialinių įgūdžių ugdymui. Pagrindinė idėja ta, kad mokymasis trunka visą gyvenimą. Ar nesimokanti visuomenė gali būti pilietiška? Deja, nemažai suaugusiųjų į klausimą „ Ar per paskutinius metus kur nors ir ko nors mokėtės?“ atsako neigiamai. Daugelis sakė, kad nesimokė ir mokytis visai nenorėtų. Pasikartosiu sakydama, jog Vyriausybės programoje numatomas ypatingas dėmesys į žmogų: švietimo, kultūros, mokslo, informacijos ir žinių visuomenės plėtrą. Vyriausybė patvirtino programos įgyvendinimo priemones. Jos turėtų pagerinti visuomenės gyvenimo kokybę, laiduoti geresnes sąlygas visuomenės brandai. Europos Sąjungos projekto paramos švietimui projekto rengėjai numatę sukurti ir išbandyti naują alternatyvią mokymo formą. Savivaldybės pedagoginėje tarnyboje projekto lėšomis numatyta įsteigti socialinio pedagogo etatą, kuris vertins asmens, atėjusio į užimtumo grupę, žinių lygį. Gal jis baigęs pagrindinio ugdymo programą, tačiau jo žinių lygis, pavyzdžiui lietuvių kalbos, matematikos ar kokio kito dalyko, pagal mokėjimą yra tik penktos ar šeštos klasės lygio. Tada tokiam asmeniui bus sudaryta galimybė pradėti mokymąsi nuo to taško, kuriame jis yra. Kiekvienam bus sudarytas individualaus mokymosi planas, kad būdamas šioje grupėje jis maksimaliai pasivytų reikiamą lygį. Anot projekto rengėjų, šio projekto tikslas yra mokymasis per praktinę veiklą, buitines situacijas. Projekto rengėjai tikisi, jog ši sistema padėssuteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus, ir padės jam nuolat tobulinti savo gebėjimus.
Išvados
Šiame kursiniame darbe išnagrinėjau nuteistųjų bendrąjį lavinimą pataisos įstaigose, kaip vieną iš nuteistųjų laisvės atėmimu pataisos priemonę.
Išsiaiškinome kaip organizuojamas nuteistųjų bendrasis lavinimas pataisos įstaigose, aptariau bendrojo lavinimo mokyklų steigimo pagrindinius principus, jų aptarnavimo bei finansavimo pagrindinius klausimus.Apibūdinau bendrojo lavinimo organizacinius vienetus.Aptariau pataisos įstaigos ir mokyklos santykius. Susipažinome su pataisos įstaigos administracijos ir mokyklos mokytojų ir vadovų teisėmis ir pareigomis.Išsiaiškinau, kokia tvarka nuteistieji yra priimamai į mokyklą, kaip yra organizuojamas mokymasis, kokie dokumentai yra išduodami baigus vienokią ar kitokią ugdymo programą.Trumpai apibūdinau psichologo reikalingumą ir jo suteikiamą pagalbą.Mokslo vizija – mokymasis visą gyvenimą. Tai aktualu ne tik nuteistiems asmenims, bet ir asmenims esantiems laisvėje. Mokslas, žinių bagažas, tai ateitis. Išėjęs į laisvę žmogus, turėdamas išsilavinimą, greičiau ir lengiau integruotųsi į visuomenę. Lygiagrečiai turėtumėme keisti ir visuomenės požiūrį į nuteistąjį. O kad mokslas būtų ne našta, dėstytojai užsiėmimų metu turėtų sudominti asmenį sklandžiu, nenuobodžiu pasakojimu, naudoti vaizdinių priemonių, pateikti kuo daugiau pavyzdžių, savo žiniomis priversti jį išgirsti ir sudominti. Siekti, kad mokiniai lauktų vis naujų pamokų, kad pradėtų patys ieškoti ir gilintis į naujoves. O kad mokytojams būtų lengviau, pataisos įstaigų administracija turėtų bibliotekas atnaujinti kuo vertingesnėmis knygomis, kurias perskaitę nuteistiesiems atsirastų daugybė klausimų, į kuriuos atsakymų ieškotų vis kitose knygose. Kaip skatinti nuteistųjų mokymąsi? Tai įvairiausiomis skatinimo priemonėmis. Už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir stropų darbą bei mokymąsi. Tai gali būti padėka, premija už geriausius darbo rezultatus, teisės suteikimas papildomai paskambinti telefonu, papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų suteikimas, paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą, pasivaikščiojimo laiko pailginimas iki dviejų valandų kalėjime laikomiems nuteistiesiems, leidimas nepilnamečiams pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti iki aštuonių valandų už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų o taip pat nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, gali būti leidžiama kartu su pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius. Bausmių vykdymo kodekse yra numatytas leidimas atostogų metu parvykti į namus ir trumpalaikės išvykos į namus suteikimas, iki šio momento, Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose šiuos skatinimo priemonės suteiktos nebuvo. Manau, kad visos šios priemonės padėtų, nuteistiesiems atlikus bausmę pataisos įstaigose, grįžti į normalų gyvenimą, pas savo tėvus, grįžti į šeimą, pas žmonas ir vaikus. Teigiamas visuomenės požiūris, artimieji, ir visi mes, žmonės, padedami vieni kitiems, pasieksime daug daugiau. Išėjęs iš pataisos įstaigos žmogus patenka į naują, jo spėtą pamiršti, pasaulį, kuriame būdamas jis turės pasikeisti – tapti kitokiu, geresniu, pasiruošusiu ir pasiryžusiu gyventi pagal visuomenėje galiojančias taisykles, normas ir įstatymus. Pataisos įstaiga yra vieta, kurioje nuteistasis turi ne tik atlikti jam paskirtą bausmę už padarytą nusikaltimą, bet it apmąstyti savo elgesį ir jį pakeitęs grįžti atgal į normalų gyvenimą visuomenėje. Apibendrinant, švietimas pataisos įstaigose yra efektyvi priemonė, tačiau ji neturi būti vykdoma per prievartą ir brutaliai, tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Siekiant šio proceso efektyvumo, būtinas įvairių socialinių, pedagoginių, edukacinių ir kt. priemonių taikymas, atsižvelgiant į įvairias nuteistojo asmenybės savybes, jo socialines – demografines charakteristikas, poreikius, siekius.Literatūra
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija2. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. 20033. J. Blaževičius, J. Dermontas, P. Stalioraitis, D. Usik „Penitencinė (bausmių vykdymo) teisė“. Vilnius 2004.4. P.Stalioraitis. „Laisvės atėmimo bausmės reguliavimas tarptautiniuose teisės aktuose“.Vilnius 1999.5. G. Švedas. „Bausmių vykdymo teisė“ Bendroji dalis. Vilnius 2003.6. G. Švedas. „Laisvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir vykdymo aspektai“.Vilnius 2003.7. Europos kalinimo įstaigų taisyklės. Strazbūras 1987.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 8 d. nutarimas Nr. 206 „Dėl laisvės atėmimu nuteistų asmenų bendrojo lavinimo, profesinio ugdymo ir profesinio mokymo gamyboje organizavimo“
9. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas10. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (89) 1211. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 2004-12-14 Nr. X – 4312. Kauno apskrities viršininko įsakymas „Dėl ugdytinių skaičiaus nustatymo“ 2003-01-31 Nr. V – 35 13. Kauno apskrities viršininko įsakymas „Dėl Kauno apskrities 1-osios vidurinės mokyklos nuostatų patvirtinimo“ 20030-07-14 Nr. V – 30714. Kauno apskrities 1-osios vidurinės mokyklos sutartis 2004-02-18 Nr. V 3/2004-02-2415. „Respublika“ ES parama švietimui, 2005-05-2116. Lietuvos švietimo koncepcija, 1-7 paragrafai.