NUSIKALTIMAI ŽMOGAUS GYVYBEI
Gyvybė suprantama:a. kaip kėsinimosi objektas;b. kaip socialinė vertybė, kurios apsaugą užtikrina visuomenė;c. kaip saugomas gėris, biologinė būklė.
Nusikaltimai gyvybei: a. nužudymaib. neatsargus gyvybės atėmimasBaudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui (BK 16 straipsnio 2 dalis) ar nusikalstamam nerūpestingumui (BK 16 straipsnio 3 dalis). Kvalifikuodami veiką pagal BK 132 straipsnį, teismai turi nustatyti neatsargios kaltės rūšį.Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti.Esant nusikalstamam pasitikėjimui kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai dėl kito žmogaus gyvybės, tačiau tikisi gyvybės atėmimo išvengti. Kaltininko tikėjimas turi būti paremtas aplinkybėmis, kurios, jo manymu, turi užkirsti kelią kito žmogaus gyvybės atėmimui. Šios aplinkybės turi būti objektyvaus pobūdžio. Tikėjimas abstrakčiomis aplinkybėmis – sėkme, pranašystėmis ar pan., kurios neturi objektyvaus pagrindo ir iš esmės negali užkirsti kelio žalingiems padariniams atsirasti, nelaikomas tikėjimu, kaip nusikalstamo pasitikėjimo kaltės elementu.Pasitikėjimas yra lengvabūdiškas, jei kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino tas aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi darydamas veiką, ir tos aplinkybės objektyviai negalėjo užkirsti kelio kito žmogaus mirčiai.Tikėjimas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios, kaltininko manymu, objektyviai gali padėti išvengti kito žmogaus mirties, yra pagrindinis požymis, pagal kurį veika atribojama nuo nužudymo netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), kai kaltininkas yra abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui dėl savo veikos, sąmoningai leisdamas kilti numatomiems padariniams.Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.
Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei.Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan.Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan.Jei asmuo darydamas veiką nesuprato, kad kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nenumatė šių padarinių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti arba numatė tokius padarinius, bet, jų nenorėdamas, ėmėsi atsargumo priemonių, kad išvengtų kito žmogaus mirties, tačiau ji įvyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, tokia veika laikoma įvykiu (kazusu), ir asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kilusių padarinių.(iš nutarimo 2004 06 18)c. sukurstymas nusižudyti ir privedimas prie savižudybėsd. padėjimas nusižudyti.Nužudymų klasifikavimas:1. Paprastas nužudymas (BK 129 str. 1 d.)Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kai nėra nei šio straipsnio 2 dalyje nusikaltimą kvalifikuojančių, nei BK 130 ar 131 straipsniuose numatytų privilegijuojančių požymių(iš nutarimo 2004 06 18)2. kvalifikuotas nužudymas (BK 129 str. 2 d.)Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (savo motinos, tėvo ar vaiko), kai kaltininkas nužudo savo motiną, tėvą ar vaiką, kurie tokie jam yra pagal kilmę, ir ši aplinkybė jam yra žinoma.Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tais atvejais, kai nužudomi motina ar tėvas, kuriems kaltininko atžvilgiu yra apribota tėvų valdžia arba jų teisės yra panaikintos vaiką įvaikinus, bet kaltininkas žino, kad tas asmuo yra jo motina ar tėvas pagal kilmę, taip pat ir tais atvejais, kai kaltininkas nužudo kitų įvaikintą asmenį, žinodamas, kad nukentėjusysis yra jo vaikas pagal kilmę.
Motinos ar tėvo, nužudžiusių savo vaiką, veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo nukentėjusiojo amžiaus.(iš nutarimo 2004 06 18)3. Privilegijuoti nužudymai: Nužudymas labai susijaudinus (BK 130 str.)Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.Neteisėtas poelgis gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu. Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip.Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena daugeliu atvejų jam jau buvo praėjusi.Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas staiga labai susijaudino (buvo fiziologinio afekto būsenos) dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių.Kaltininkui artimų asmenų sąvoka nėra ribojama formaliais požymiais. Tai gali būti šeimos nariai, artimi giminaičiai, kaimynai, draugai ar kiti asmenys, su kuriais kaltininką sieja glaudūs ryšiai ir jų pobūdis leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo poelgis dėl to ir sukėlė labai didelį kaltininko susijaudinimą. Jei dėl nukentėjusiojo panaudoto smurto kaltininkas veikė esant būtinajai ginčiai, tai veikai taikomos BK 28 straipsnyje numatytos taisyklės. Jei būtinosios ginties ribos peržengtos esant staigaus didelio susijaudinimo būsenai, tai tokia veika kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį.Nužudymas staiga labai susijaudinus, padarytas net ir esant BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytoms kvalifikuojamosioms aplinkybėms, kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį.(iš nutarimo 2004 06 18) Naujagimio nužudymas (BK 131 str.)Pagal BK 131 straipsnį veika kvalifikuojama tada, kai motina nužudo savo naujagimį dėl gimdymo nulemtos psichinės būsenos, o ne dėl kitų priežasčių.Moters psichinės būsenos, kurią sukėlė gimdymas, ypatybės nustatomos remiantis specialisto išvada, o prireikus gali būti skiriama teismo psichologinė, psichologinė–psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.Šio nusikaltimo subjektu gali būti tik naujagimio motina. Kitų asmenų, dalyvavusių nužudant naujagimį, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies atitinkamus punktus arba, priklausomai nuo jų vaidmens darant nusikaltimą, ir pagal BK 24 straipsnio atitinkamas dalis. BK 131 straipsnis nereglamentuoja laikotarpio tarp gimdymo ir nužudymo trukmės, todėl, kvalifikuojant veiką, medicininiai naujagimio sąvokos kriterijai neturi reikšmės.Jei sumanymas nužudyti savo naujagimį motinai kilo iš anksto, dar iki gimdymo, tada nepriklausomai nuo gimdymo sukeltos būsenos ypatybių motinos veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies atitinkamus punktus.(iš nutarimo 2004 06 18)Vaiko gimimas – gyvo vaisiaus išstūmimas ar ištraukimas iš moters organizmo. Vaiko gyvybingumo požymiai – savarankiškas kvėpavimas ar širdies plakimas. Vaiko gimimo momento konstatavimo kriterijai yra viso gyvybingo vaisiaus pasirodymas iš moters organizmo. (iš Vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo)Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas Tyčinė kaltė (tiesioginė arba netiesioginė tyčia)Žmogaus gyvybės pabaiga siejama su biologine mirtimi.
Nužudymai (129 – 131 str. BK) Objektas – žmogaus gyvybė. Dalykas – kito žmogaus kūnas (organizmas). Veika – neteisėtas fizinis poveikis kito žmogaus organizmui. Pasėkmės – žmogaus mirtis. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasėkmių. Subjektas – fizinis asmuo, turintis 14 metų.
Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasėkmių. Priežastingumą nustatyti – didelė problema. Visada reikia žiūrėti, kokia mirties priežastis yra pagrindinė. Pvz., Sumušė žmogų, o jis po savaitės mirė. Ar čia nužudymas ar sunkus sveikatos sutrikdymas? Ats.: nužudymas.
Nužudymas, padarytas bendrininkaujant
Nužudymas, padarytas bendrininkaujant yra tada, kai kaltininkai turi bendrą tyčią. Esant apibrėžtai visų nužudymo dalyvių tyčiai nužudyti, laikoma, kad kiekvieno dalyvavimas nužudyme yra priežastiniame ryšyje su aukos mirtimi. Nesant apibrėžtai tyčiai nužudyti, už mirtį atsako tas, kas mirtį sukėlė. Kiti dalyviai atsako tik už tai, ką yra faktiškai padarę.Kai neįmanoma nustatyti, kas atėmė gyvybę aukai, kai neįmanoma detalizuoti priežastingumo, daroma išvada, kad priežastinis ryšys yra tarp visų dalyvių veikų ir aukos mirties.Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų.Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant ir tada, kai prie vieno asmens, darančio tyčinius veiksmus, nukreiptus atimti gyvybę kitam žmogui, tuo pačiu tikslu savo veiksmais prisideda kitas arba kiti asmenys ir kėsinimąsi į kito žmogaus gyvybę pradėjęs asmuo tai suvokia.(iš nutarimo 2004 06 18)
Privilegijuotas nužudymas
Privilegija kaltininkui. To pagrindas – susijaudinus, padarytas nužudymas.I aplinkybė – afektas . Panaši būsena į nepakaltinamumą, fiziologinė būklė, trumpalaikė, spontaniška reakcija.II aplinkybė – dėl ko jis patenka į afektą. Nusikaltėlio elgesys – neteisėtas arba itin žiaurus.Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 4 punktą (nėščios moters) tik tuo atveju, kai kaltininkas žinojo arba pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusioji yra nėščia. Veikos kvalifikavimui pagal šį punktą neturi reikšmės nei nužudymo motyvai, nei moters nėštumo laikas.(iš nutarimo 2004 06 18)
Naujagimio nužudymas
1. Nužudymo subjektu gali būti tik motina, o nukentėjusiuoju – tik kūdikis.2. Nužudyta turi būti dėl gimdymo nulemtos būklės.3. Sumanymas nužudyti naujagimį turi kilti ne iki gimdymo, o tik po gimdymo. Pvz., mergina nueina į miškelį, ten pagimdo kūdikį ir jį po to iš karto nužudo. Jei sulaikyta ji sakys, kad kūdikį nužudė dėl to, kad paliko vaikinas, kad tėvai muša, kad neturi, ką valgyti, tai nebus privilegijuotas nužudymas. Tai bus laikoma sumanymu nužudyti kūdikį iš anksto. Tyrėjams tokia išvada gali kilti ir dėl to, kad mergina specialiai ėjo į miškelį gimdyti.Šiame nusikaltime kūdikis nėra svarbiausias požymis, t.y. nėra svarbu iki kada jis laikomas kūdikiu, svarbu yra motinos būklė gimdant ir iš karto po gimdymo.Pvz., Mergina staiga pastojo. Jie su vaikinu susitarė, kad ji nėštumą slėps. Kai pagimdys kūdikį, vaikinas jį nuneš prie ligoninės, kad juo būtų tinkamai pasirūpinta. Tačiau gimdymo metu vaikino nėra prie mergino. Susijaudinusi ji pagimdo vaikelį ir po to jį paskandina vonioje. Šis nusikaltimas yra kvalifikuojamas kaip privilegijuotas, nes mergina neplanavo nužudyti savo kūdikio. Ji tai padarė būdama labai susijaudinusi pogimdyvinės būklės metu.
Pvz., Moteris pagimdė kūdikį ir jį po to nužudė. Po to iš karto iškvietė policiją. Ji nesuprato, ką daro. Tai privilegijuotas nužudymas.NUSIKALTIMAI ŽMOGAUS SVEIKATAI
BK 18 – 19 skyrius.Sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą.
Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jo funkcijų pažeidimas.
Susargdinimas – tai organizmo funkcijų sutrikdymas.
Fizinis smurtas – tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į 1. jo gyvybės atėmimą2. žalos sveikatai padarymą3. fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą4. laisvės atėmimą5. bejėgiškumo būklės sukėlimą.
Tyčinės veikos Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.) Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (BK 136 str.) Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.) Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.) Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str.)
Neatsargios veikos Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 137 str.) Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str.)
Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (BK 144 str.)
Objektyvieji požymiai Objektas – žmogaus gyvybė. Nukentėjusysis – žmogus, kurio gyvybei gresia pavojus ir kuriam reikia pagalbos, kad būtų šio pavojaus išvengta. Veika – nesuteikimas pirmos pagalbos nukentėjusiajam (pagal seną kodeksą buvo „reikalingos pagalbos“, ši savoka būtų geresnė, nes iš tiesų nėra labai aišku, kada yra pirmoji pagalba, o kada antroji) turint tokią galimybę. Specialusis subjektas1. Asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju.2. asmuo, kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam.Pvz., vaikinai įmetė nemokančią plaukti merginą į ežerą kad ji išmoktų plaukti. Į jos prašymą pagalbos jie atsakė, kad reikia daugiau dirbti rankomis. Mergina šiaip ne taip išsikapstė iš vandens ir pateikė vaikinams kaltinimą. Šį įvykį reikėtų aiškinti, kad vaikinai sukėlė merginai pavojų, nes ji nemokėjo plaukti ir jai nepadėjo, kai ji prašė pagalbos.
Pvz.,Trys vaikinai ėjo nusipirkti alaus. Sutiko merginą, pradėjo su ja flirtuoti, ji negražiai tasakė. Vienas iš vaikinų buvo psichopatas, ir ją pradėjo mušti. Mergina apalpo. Vaikinai išsigando, išbarė psichopatą, o merginą nutempė į krūmus, kur ji mirė nesulaukusi pagalbos. Teigiama, kad jeigu ji būtų gavusi pagalbą, ji galbūt būtų išgyvenusi. Galima kvalifikuoti įvairiai: kaip bendrininkavimą nužudant arba kaip sunkų sveikatos sutrikdymą.Dažnai kyla diskusijos, dėl asmenų, kurie privalo gelbėti: policininkų, gaisrininkų, ar jie turi tokią pareigą ir ne tarnybos metu. Dėstytojas sakė, kad neprivalo. Privalo, kai veikia valstybės vardu, turi ginklą ir yra su uniforma. Tačiau policijos veiklos įstatyme yra parašyta, kad policininkas bet kuriuo metu yra policininkas ir bet kada privalo gerlbėti žmones. Taip pat dėstytojas sakė, kad pareigūnai privalo be reikalo nerizikuoti. Jei ugnis yra labai didelė, kad žmogaus jau nebūtų įmanoma niekaip išgelbėti, tai gaisrininkas neprivalo prarasti gyvybės vien todėl, kad jis turi tokią pareigą. Toks elgesys yra pateisinamas.Subjektyvieji požymiai Pakaltinamumas Kaltė – tiesioginė tyčia.Kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat supranta, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.
Psichinės prievartos samprata
Psichinės prievartos sinonimai: psichinis smurtas, grasinimas, bauginimas, terorizavimas, šantažas.
Psichinė prievarta kriminalizuota: Kaip atskira nusikalstama veika (delicta sui generis). Kaip vertimo elgtis prieš savo valią priemonė.
Psichinė prievarta – tai pavojingas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasėkmės.Psichinė prievarta yra procesas, o ne rezultatas. Pvz., žmogui grasina, o jis negirdi, nes yra kurčias, todėl grasinimai jo nepaveiks. Grasina žmogui, kuris yra policininkas ir kiekvienas grasinimas jam yra naujas įrodymas, kad galėtų suimti grasintoją.
Pavojingumas – svarbus požymis psichinėje prievartoje.Psichinis poveikis gali būti žodinis, rašytinis, elgesiu, gestais, mimika, garsiu rėkimu (pvz., garsus rėkimas į ausį naktį, ypač, kai rėkia nepažįstamas žmogus, gali labai išgąsdinti), daikto (peilio, ginklo) demonstravimu, turto naikinimu (pvz., susipešė dvi gaujos, vienas žmogus buvo sužeistas. Kitą dieną jo draugas nuėjo prie kitos gaujos namų ir apšaudė duris. Tai buvo kvalifikuotas kaip grasinimas nužudyti. „dabar tavo namai, o kitas būsi tu“ – taip buvo suprastas durų apšaudymas), naktiniais skambučiais (pvz., paskambina naktį ir šnopuoja į ragelį) ir pan.Grasinimas turi būti realus. Pvz., kūdikis nenorėjo valgyti, todėl motina ant jo šaukė: valgyk, kitaip nužudysiu. Tai girdėjo kaimynai ir iškvietė policiją. Tačiau tai nebuvo kvalifikuota kaip grasinimas, nes motinos šaukimas nedarė kūdikiui jokio poveikio, kadangi jis jos nesuprato. Be to, mylinti motina nežudytų vaiko dėl to, kad jis nevalgo.Grasinimo realumo koncepcijos1. Grasinimo relumo koncepcija• Subjektyvus nukentėjuiojo suvokimo kriterijus. Grasinimas turi būti realus, kai konkrečiam bauginamajam yra pagrindas bijoti jo įgyvendinimo.• Objektyvus (adekvataus žmogaus) kriterijus. (a reasonable – man test of menace) Grasinimas yra realus, kai vidutinio stabilumo ir drąsos žmogui yra pagrindas bijoti jo įgyvendinimo.2. Grasinimo tikrumo koncepcijaGrasinimas yra realus (tikras), kai jo objektyvioji išraiška atitinka grasinančiojo tyčią įbauginti.Dėl šių dviejų koncepcijų kilo diskusijų. Ypač kritikuotina pirmoji. Ką galima laikyti vidutinio stabilumo ir drąsos žmogumi? Kaip tai nustatyti? Kada žinoti, kad žmogus bijo? Jei jis nesuvokia, kad čia yra grasinimas, vadinasi, tada jis nebijo.Pvz., Atvažiavo latviai į Gariūnus apsipirkti. Priėjo prie jų iš gaujos ir sako: užsimokėkite už tai, kad esate turguje, greitai, greitai… Kai latvių paklausė, ar jiems grasino, jie atsake, kad ne. Tik sakė: greitai, greitai…
Pvz., išmetė žmogų nuogą iš pirties, kai buvo 10 laipsnių šalčio. Kai jo paklausė, ar skaudėjo, jis pasakė, kad ne, tik labai sušalo.Pvz., Susipyko žentas su uošve ir įkišo jos galvą į bačką ir murkdė. Kai uošvę paklausė, ar jai skaudėjo, ji atsakė, kad ne, ji tik duso.Dėstytojas sakė, kad geriausia ir objektyviausia remtis antrąja koncepcija.Grasinimo turinysKaltininko tyčios turinys kaip pagrindinis kriterijus nustatyti grasinimo turinį:Taisyklė:Grasinimo turinys atitinka prasmę, kurią suteikė grasinimui grasinantysis, kokių pasėkmių baimę jis tikėjosi sukelti.
Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BT 145 str. 1 d.)
Nusikaltimo sudėties struktūraObjektyvieji požymiai: Objektas – žmogaus laisvė. Veika – grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą kitam žmogui. Aplinkybė – yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Subjektas – asmuo, kuriam suėjo 16 metų.
Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas Kaltė – tiesioginė tyčia.Supranta, kad kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę ir nori taip elgtis.Pvz., Studentas dažnai keldavo vakarėlius bute. Kaimynė, kuriai jis trukdė vis skambindavo į policiją. Vieną kartą per eilinį vakarėlį kaimynė nuėjo pas studentą jį išplūsti, o jis duris jai atidarė turėdamas rankoje žaislinį pistoletą. Vėliau kaimynė policijai teigė, kad tai buvo grasinimas mirtimi.
Žmogaus terorizavimas
Objektyvieji požymiai: Objektas – žmogaus laisvė. Veika – terorizavimas, kuris gali pasireikšti šiomis veikomis: 1. Grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitą pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką.2. sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą. Subjektas – asmuo, kuriam suėjo 16 metų.
Subjektyvieji požymiai: Pakaltinamumas. Kaltė – tiesioginė tyčia.Supranta, kad kelia susprogdinimo, padegimo ar kitos pavojingos veikos baimę ir nori taip elgtis. Supranta , kad sistemingai baugina kitą žmogų ir nori taip elgtis.Pvz., Į darbą atėjo nauja darbuotoja. Senas darbuotojas pradėjo prie jos kabinėtis. Ji pasiskundė šefui. Tada tas darbuotojas pradėjo jai skambinėti naktį, vieną kartą išvertė šiukšles prie jos buto, ant durų parašė: „Čia gyvena kekšė“. Čia yra jokiu būdu ne seksualinis priekabiavimas, o terorizavimas.