Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai.

Bendra ekonominio nusikaltimo samprata – 1
 JAV kriminologas Edvinas Suthrelandas pirmas identifikavo ekonominį nusikalstamumą kaip atskirą rūšį, pavadindamas ją baltųjų apykaklių nusikalstamumu (White Collar Crime).
 Šį nusikalstamumą, anot Sutherlando, sudaro aukštesnio socialinio ekonominio sluoksnio daromi pažeidimai jų profesinės veiklos rėmuose.

Bendra ekonominio nusikaltimo samprata – 2

Prof. V.Piesliakas, apibendrinęs vyraujančias Vakarų valstybių teisininkų nuomones, siūlo ekonominiu laikyti nusikaltimą, kuris atitinka šiuos kriterijus:
 padaromas komercinės ūkinės veiklos srityje;
 yra susijęs su kaltininko tarnyba;
 pažeidžia įstatymus, reguliuojančius ekonominę tvarką ir prieštarauja sąžiningo ūkininkavimo principams;
 yra savanaudiškas, t.y. juo siiekiama gauti neteisėtos turtinės naudos ar išvengti nuostolių kitų visuomenės grupių sąskaita.

(Piesliakas V. Ekonominiai nusikaltimai Europos valstybių bei JAV teisėje // LPA mokslo darbai. 1993. T.1.)

Bendra ekonominio nusikaltimo samprata – 3

Anot Vokietijos profesoriaus Tiedemano, ekonominiai nusikaltimai yra dviejų rūšių:
 1) Nusikaltimai valstybiniam ekonominiam valdymui (valstybės interesams ekonomikoje). Į šią grupę įeina įvairūs valstybės nustatytų taisyklių pažeidimai, pvz., kontrabanda, neteisėtas vertimasis ekonomine veikla, neteisėta įmonės veikla, vengimas mokėti mokesčius, netikrų pinigų paleidimas apyvarton, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir kt.;
 2) Nusikaltimai ūkinės apyvartos dalyvių individualiems interesams (nusikalstamas bankrotas, krredito panaudojimas ne pagal paskirtį, komercinis šnipinėjimas ir kt.)
Kontrabanda (BK 199 str. 1 d.)
Objektyvieji požymiai

(lot. contra – prieš, bando – vyriausybės įsakas)
 Objektas – tiesioginis – prekių ir kitų daiktų gabenimo per Lietuvos valstybės sieną tvarka. Papildomais objektais laikytina finansų sistema, visuomenės saugumas.
 Dalykas – daiktai, ku

uriems taikytinos muitinės priežiūros priemonės ir kurių vertė viršija 250 MGL.
 Veika – neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną.
 Būdai – a) nepateikimas daiktų muitinės kontrolei; b) kitoks šios kontrolės išvengimas.
 Subjektas – fizinis asmuo, turintis 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
 Baigtumas priklauso nuo neteisėto gabenimo būdo (žr. toliau), bet nusikaltimo sudėtis priskiriama prie formaliųjų.

Kontrabandos dalykas – 1
 Kontrabandos dalyką sudaro į Lietuvos Respubliką arba iš Lietuvos Respublikos gabenami daiktai ir prekės, kuriems taikytini muitinės priežiūros priemonės.
 Tokie daiktai ir prekės turi būti pristatytos į atitinkamą muitinės įstaigą ir deklaruojamos. Tokių daiktų ir prekių kiekybines ir kokybines charakteristikas nustato Europos bendrijų muitinės kodeksas.

Kontrabandos dalykas – 2
 Kontrabandos dalyku pripažįstami daiktai ir prekės, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Mažesnės vertės daiktų neteisėtas gabenimas užtraukia administracinę atsakomybę.
 Kontrabandos dalyko vertė nuustatoma pagal prekių muitinę vertę, kuri apskaičiuojama pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 1B-431 Dėl importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių patvirtinimo // Žinios, 2004.04.30, Nr.: 70- 2475; Žinios, 2004.05.05, Nr.: 75.
 Jeigu kontrabandos dalyko vertei nustatyti reikalinga specialiųjų žinių, tai pavedama atlikti specialistui, o prireikus skiriamos atitinkamos ekspertizės.

Prekių ir daiktų deklaravimo būdai:
 Raštu arba naudojant duomenų apdorojimo technines priemones (deklaracija ir kiti bûtini dokumentai).
 Žodžiu arba veiksmu, kuriuo rodomas noras pateikti muitinei daiktus. Toks deklaravimas yra ribojamas ir ne

etaikomas komercinėms pervežimams.
 Per žaliąjį arba raudonąjį kanalus. Per žaliąjį kanalą eina žmogus, neturintis ko deklaruoti, o per raudonąjį kanalą eina žmogus, nesantis tikras, ar turi ką deklaruoti, ar ne.

Dažniausiai pasitaikantys kontrabandos būdai
 Klastojami vežamo krovinio muitinės dokumentai, žymos, kodai, nurodomos neteisingos prekių kainos, svoris ir pan., tokiu būdu sumažinant mokėtinus mokesčius.
 Prekės slepiamos sunkiai pasiekiamose krovinio vietose.
 Gabenamos prekės chemiškai apdorojamos nuslepiant jų tikrąjį pobūdį, pvz., apdorojus spiritą kvapniomis medžiagomis jis deklaruojamas kaip kita medžiaga, naudojama cheminėje pramonėje.
 Muitinės pareigūnų papirkinėjimas, kad šie nuslėptų pažeidimą.
 Prekės gabenamos ne per muitinės kontrolės postus neteisėtai kertant valstybės sieną ir kt.

Daiktų gabenimo per valstybës sienà neteisėtumas
 Daiktų ir prekių gabenimo į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos teisėtumą apsprendžia LR muitinės įstatymas (Žin., 2004.04.30, Nr.: 73-2517), kuris nuostato taisykles, kurios savo ruožtu yra pagrįstos ES teisės aktais.
 Tačiau pagal LR BK 199 str. gabenimas pripažįstamas kontrabanda, kai gabenami daiktai ar prekės:

a) nepateikiami muitinės kontrolei arba

b) kitaip išvengiama šios kontrolės.

Gabenimas per valstybės sieną kaip veika
 Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną, per muitinę arba ją apeinant. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, taip pat jų transportavimas naudojant vamzdynus, elektros linijas, vandentiekius, oro ar vandens sroves ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo se

enato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose”, p. 2.1. // Teismų praktika, 2004.03.01, Nr.: 20).

Daiktų nepateikimas ir kitokiu muitinės kontrolės išvengimas kaip kontrabandos būdai

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose”, p.p. 2.2., 2.3. // Teismų praktika, 2004.03.01, Nr.: 20.
 Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu (pavyzdžiui, daiktų paslėpimas iš anksto tam paruoštose slėptuvėse ir panašiai).
 Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Tai apima ir daiktų deklaravimą žodžiu arba veiksmu, taip pat naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis atvejus.

Suklastotos muitinės deklaracijos ir kitų dokumentų pateikimas kaip muitinës kontrolės vengimo būdas

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose”, p.p. 2.3.1., 2.3.2. // Teismų praktika, 2004.03.01, Nr.: 20.
 Muitinės deklaracijos suklastojimu laikomas žinomai neteisingų duomenų arba duomenų remiantis suklastotais dokumentais apie gabenamas prekes ar kitas vertybes (HS kodų, kiekio, vertës, turimų licencijų ar leidimų ir kt.) įrašymas į deklaraciją, taip pat tokių žinomai neteisingų duomenų patvirtinimas antspaudais ir panašiai.
 Prie kitų dokumentų, kurie gali bûti suklastoti ir panaudoti darant kontrabandą, priskiriami leidimai, li

icencijos, lengvatiniai prekių kilmės sertifikatai, sąskaitos–faktūros, sutartys, važtaraščiai ir kiti dokumentai.

Kontrabandos baigtumo momentas
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose”, p.5. // Teismų praktika, 2004.03.01, Nr.: 20.
 Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.
 Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami ne per muitinių postus, nusikaltimas yra baigtas nuo tų daiktų patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas momento.
 Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami į Lietuvos Respublikos teritoriją per muitines, nusikaltimas yra baigtas nuo jų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento.
 Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami iš Lietuvos Respublikos teritorijos per muitines, nusikaltimas yra baigtas nuo nepateikimo jų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento.

Kontrabandos (BK 199 str. 1 d.) nusikaltimo subjektyvieji požymiai
 Pakaltinamumas
 Tiesioginė tyčia
– Kaltininkas supranta, kad per valstybės sieną gabena privalomus deklaruoti daiktus, nepateikdamas jų kontrolei ar kitaip vengdamas šios kontrolės, ir nori taip veikti.
– Kaltinimas kontrabanda visada turi suponuoti išvadą, kad gabentojas sąmoningai nepateikė daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą pateikti, ar kitaip sąmoningai vengė kontrolės. Tai svarbi nuostata, nes komerciniuose pervežimuose, prekių gabentojas (vairuotojas) ir deklaracijų ir kitų dokumentų pildytojas – tai skirtingi asmenys. Vairuotojas gali nieko nežinoti apie gabenamų prekių melagingą deklaravimą, apie suklastotus dokumentus ir pan.

Uždraustų ar ribotos apyvartos daiktų kontrabanda (LR BK 199 str. 2 d.)
 Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų arba kitų strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda visais atvejais užtraukia baudžiamąją atsakomybę nepriklausomai nuo jų gabenimo masto ir kiekio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose”, p.3.4. // Teismų praktika, 2004.03.01, Nr.: 20)

Bendrininkavimo kontrabandoje klausimai – 1
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose”, p.4. // Teismų praktika, 2004.03.01, Nr.: 20.
 Kontrabanda, padaryta bendrininkaujant, kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį tada, kai du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti arba užbaigti, ir kiekvienas bendrininkas tiesiogiai padaro bent dalį BK 199 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos.
 Jeigu asmuo tiesiogiai nedalyvavo padarant BK 199 straipsnio dispozicijose numatytų veikų, tačiau organizavo, kurstė arba (ir) padėjo daryti šiuos nusikaltimus kitiems asmenims, jo veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį arba dalis.
 Jeigu kontrabandos dalyko gabenimas realizuojamas per asmenį, nežinantį apie organizatoriaus nusikalstamą kėslą, asmuo, organizavęs tokį gabenimą, laikomas nusikaltimo vykdytoju.
Bendrininkavimo kontrabandoje klausimai – 2
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose”, p.4. // Teismų praktika, 2004.03.01, Nr.: 20.
 Kai kontrabandą padaro organizuota grupė visų dalyvių veikos kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnį.
 Kai kontrabandą padaro asmenys, susivieniję į nusikalstamą susivienijimą, visų jų veikos kvalifikuojamos pagal BK 199 ir 249 straipsnius.
 Kai muitinės, pasienio policijos ir kitų tarnybų darbuotojai pagal susitarimą su kontrabandą darančiais asmenimis praleidžia kontrabandos dalyką per muitinę ar valstybės sieną, jų veikos kvalifikuojamos pagal sutaptį ir už atitinkamą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

Kai kurie kontrabandos kvalifikavimo klausimai – 1
Pagal Lietuvos Aukšèiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose”, p. 7 // Teismų praktika, 2004.03.01, Nr.: 20.
 Neteisėtas privalomų pateikti muitiniam tikrinimui daiktų gabenimas, taip pat šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ... gabenimas be leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, susijęs su neteisėtu Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimu, kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalų ir BK 291 straipsnio 1 dalų.
 Suklastotos muitinės deklaracijos ar kitų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai įforminti ir atlikti, pateikimas kvalifikuojamas tik pagal BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį. Tačiau asmuo, suklastojęs muitinės deklaraciją ar kitą dokumentą ir pateikęs juos muitiniam tikrinimui, atsako pagal BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 ar 2 dalį. Asmuo, žinomai suklastojęs muitinės deklaraciją ar kitą dokumentą, reikalingą kontrabandai padaryti, jei muitiniam tikrinimui ją pateikė kitas asmuo, atsako kaip kontrabandos bendrininkas, ir jo veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį, BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 ar 2 dalį.

Kai kurie kontrabandos kvalifikavimo klausimai – 2
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose”, p.7 // Teismų praktika, 2004.03.01, Nr.: 20.
 Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtas gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ir jų neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (kontrabanda) kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai pagal BK 253, 256, 259, 260, 266, 267 straipsnius.
 Iš anksto nepažadėtas žinomai kontrabandos būdu gauto turto įgijimas, naudojimas ir realizavimas kvalifikuojamas pagal BK 189 straipsnį. Jeigu šie veiksmai buvo pažadėti iki kontrabandos nusikaltimo padarymo, veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį.

Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos (LR BK 200 str.)
Objektyvieji požymiai
 Objektas – tiesioginis – tranzitinių ir eksportuojamų prekių gabenimo tvarka. Papildomu objektus laikytina finansų sistema.
 Dalykas – prekės, kurios pagal tranzito ar eksporto dokumentus turi būti išvežamos iš Lietuvos Respublikos ir kurių vertė viršija 250 MGL.
 Veika – neteisėtas šių prekių neišvežimas iš Lietuvos Respublikos.
 Subjektas – fizinis asmuo, turintis 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo
 Nusikaltimas laikomas baigtu, kai prekės tranzito ar eksporto dokumentuose numatytu laiku neišvežtos iš Lietuvos Respublikos (formalioji sudėtis)

Subjektyvieji požymiai
 Pakaltinamumas
 Tiesioginė tyčia
– Kaltininkas supranta, kad neišveža iš Lietuvos Respublikos tranzitinių ar eksportuojamų prekių, ir nori taip elgtis.
– Motyvai ir tikslai juridinės reikšmės neturi, tačiau paprastai tai daroma norint išvengti nustatytų mokesčių mokėjimo.

Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (LR BK 202 str. 1 d.)
Objektyvieji požymiai:
 Objektas – vertimosi ekonomine veikla tvarka.
 Veika – neteisėtas (neturint licencijos ar kitokiu neteisėtu) būdu) vertimasis ekonomine veikla.
 Būdai: tai daroma 1) versliškai arba 2) stambiu mastu.
 Subjektas – fizinis asmuo, turintis 16 metų. Subjektu gali būti tiek individualiai veikiantis asmuo, tiek ir įmonės vadovas ar kitoks įgaliotas atstovas. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo
 Baigtumas – nuo momento, kai ekonomine veikla pradėta verstis versliškai ar stambiu mastu.

Ekonominės veiklos samprata

Ekonominės veiklos esminiais bruožais yra:
 Jos ekonominis pobūdis arba, kitaip tariant, tai, kad iš veiklos gaunamos pajamos.
 Tęstinis (nevienkartinis) veiklos pobūdis.

Ekonominės veiklos rūšys
 Ūkinė veikla – gamyba ir paslaugų teikimo sfera
 Komercinė veikla – prekyba ir tarpininkavimas
 Finansinė veikla – bankininkystė, draudimas
 Profesinė veikla – tam tikrų individualių paslaugų, reikalaujančių specifinių įgūdžių ir žinių teikimas (teisininko, mediko, auditoriaus, repetitoriaus veikla ir pan.).

Ekonominės veiklos legalumas
 Vertimasis ekonomine veikla leidžiamas tik atitinkamai jà įteisinus bei mokant įstatymais numatytus mokesčius:
– įsteigus įmonę arba
– gavus verslo liudijimą
– gavus atitinkamą leidimą verstis profesionalia veikla
 Tam tikroms veiklos rūšims verstis būtina gauti licenciją.
– Licencijuojamų veiklų rūšis nustato atitinkami įstatymai ir vyriausybės nutarimai.

Ekonominės veiklos neteisėtumas.
Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės takoskyra
 Vertimasis ekonomine veikla jos atitinkamai neįteisinus arba neturint licencijos, kai ji būtina, užtraukia administracinę arba baudžiamąją atsakomybę.
 Baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už stambiu mastu arba versliškai vykdomą ekonominę veiklą. Nesant šių požymių taikoma administracinė atsakomybė.

Veiklos stambaus masto ir versliškumo požymiai
 Stambaus masto ir versliškumo požymiai nėra apibrėžti įstatyme ir nustatinėjami atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
 Versliškumo požymis turėtų būti suprastas ne kaip veiklos tęstinumas ar nevienkartiškumas, bet kaip didelės pastangos organizuojant verslą, išvystyta jo struktūra ir pan.
 Stambus mastas nustatinėjamas atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį (ankstesnis BK siejo stambų mastą su 500 MGL dydžio metinėmis pajamomis)
Subjektyvieji požymiai:
 Pakaltinamumas
 Tiesioginė tyčia:
– Kaltininkas supranta, kad neteisėtai (neturėdamas licencijos ar neįteisinęs savo veiklos) verčiasi ekonomine veikla, ir nori taip veikti.

Pvz.:Žmogus nelegaliai prekiauja gėlėmis. Jeigu jis stovi turguje ir pats prekiauja, tai yra administracinis pažeidimas. Jeigu tas žmogus atidaro daug parguotuvių, organizuoja gėlių gabenimą į tas parduotuves, samdo žmones, užtai jau kyla baudžiamoji atsakomybė.
Pvz.: Remontininkas blogai remontuoja butus: po jo remontų nukrenta plytelės, nelygiai suklyjuoti tapetai ir pan. – tai nebus baudžiamoji atsakomybė, tik administracinė.

Uždraustos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos baudžiamumas
 Vertimasis uždrausta ekonomine veikla užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 202 str. 2 d.
 Kokia ekonominė veikla priskirtina prie uždraustų, nėra aišku. Ekonominių įstatymų paskirtis – ne uždrausti, bet leisti verstis ekonominėmis veiklomis ir sureguliuoti vertimosi tvarką. Jeigu kokia nors veikla uždrausta, jos apskritai negalima vadinti ūkine, komercine, finansine arba profesine.

Pvz.: Anksčiau uždrausta veika buvo galima laikyti lošimo namus, bet kai juos legalizavo, jie jau nebėra uždrausta veika.

Neteisėta viešojo juridinio asmens veikla
(LR BK 203 str. 1 d.)
Objektyvieji požymiai:
 Objektas – vertimosi ekonomine veikla tvarka.
 Veika – vertimasis viešojo juridinio asmens steigimo dokumentuose nenumatyta veikla.
 Subjektas – viešojo juridinio asmens vadovas ar kitas įgaliotas atstovas. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
 Baigtumas – nuo steigimo dokumentuose nenumatytos veiklos pradžios

LR CK 2.34 straipsnis. Viešieji ir privatieji asmenys
 1. Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.
 2. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).
 3. Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

LR CK 2.74 straipsnis. Juridinių asmenų teisnumas
 1. Privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė.
 2. Viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t.y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

Steigimo nenumatytos veiklos samprata
 Nors 203 str. 1 d. dispozicijoje nesukonkretintas steigimo dokumentuose nenumatytos veiklos pobūdis, baudžiamoji atsakomybė numatyta ne už bet kokios, o tik už ekonominio pobūdžio veiklos vykdymą.
 Tokią išvadą galima padaryti dėl nagrinėjamo nusikaltimo vietos LR BK struktūroje – XXXI skyriuje numatytos veikos yra priešingos ekonomikai ir verslo tvarkai.
 Baudžiamajai atsakomybei taip pat būtinas stambus veiklos mastas.

Subjektyvieji požymiai:
 Pakaltinamumas
 Tiesioginė tyčia
– Kaltininkas supranta, kad būdamas viešojo juridinio asmens vadovu ar kitu įgaliotu atstovu ir veikdamas jo vardu, vykdo steigimo dokumentuose nenumatytą veiklą, ir nori taip veikti.

Juridinio asmens naudojimas neteisėtai veiklai nuslėpti (LR BK 203 str. 2 d.)
Objektyvieji požymiai
 Objektas – vertimosi ekonomine veikla tvarka.
 Veika:
– 1) juridinio asmens (tiek viešojo, tiek ir privataus), naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimas arba
– 2) vadovavimas tokiam juridiniam asmeniui, po jo iškabą organizuojant neteisėtą veiklą.
 Subjektas – juridinio asmens steigėjas arba vadovas. Atsakomybės subjektu yra ir juridinis asmuo.
 Baigtumas – nuo juridinio asmens, naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimo arba vadovavimo jam pradžios.

Neteisėtos veiklos, vykdomos po juridinio asmens iškaba, samprata ir galimos rūšys

203 str. 2 d. minima neteisėta veikla turėtų būti suprantama kaip baudžiamojo kodekso ar administracinės teisių pažeidimų kodekso uždrausta veikla:
– Prostitucija, pornografijos gaminimas arba platinimas;
– Prekyba žmonėmis, nelegalus žmonių gabenimas į užsienį ir iš užsienio, kontrabanda;
– Vogtų automobilių arba jų dalių pardavinėjimas;
– Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų arba narkotikų gaminimas arba platinimas;
– Piratinių diskų arba kompiuterinių programų gaminimas arba platinimas;
– Sukčiavimas ir kt.

Subjektyvieji požymiai
 Pakaltinamumas
 Tiesioginė tyčia
– Kaltininkas supranta, kad steigia juridinį asmenį, kuris bus naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti, arba vadovauja tokiam juridiniam asmeniui, ir nori taip veikti.

Juridinio asmens naudojimo neteisėtai veiklai nuslėpti normos taikymo ypatumai
 Neteisėtos veiklos mastas palyginti su teisėta juridinio asmens veikla turi būti pakankamai reikšmingas. Tai neturi būti mažareikšmė ir nedaug pelno atnešanti veikla.
 Pagal BK 203 str. 2 d. atsako tik juridinio asmens steigėjai ir vadovai (oficialūs ir neoficialūs). Kartu tokie asmenys atsako ir pagal tuos BK straipsnius, kurie numato atsakomybę už neteisėtą veiklą – kontrabandą, pelnymąsi iš prostitucijos, nusikalstamu būdu gauto turto realizavimą ir kt.
 Juridinio asmens darbuotojai, tiesiogiai atliekantys neteisėtą veiklą, atsako tik už šią neteisėtą veiklą, pvz., tik už kontrabandą, pelnymąsi iš prostitucijos ar kt.
 Pagal BK 203 str. 2 d. kartu su fiziniais asmenimis atsakomybėn gali būti patrauktas ir juridinis asmuo.

Neteisėtas alkoholinių gėrimų gaminimas, laikymas, realizavimas (BK 201 str. 1 d.)
Objektyvieji požymiai:
 Objektas – vertimosi ekonomine veikla, susijusia su alkoholinių gėrimų gaminimu, eksportu, importu, prekyba, tvarka. Papildomu objektu yra žmonių sveikata.
 Dalykas – namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas, denatūruotas ar techninis etilo alkoholis, jų skiediniai, taip pat aparatai namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.
 Veikos – neteisėtas (neturint atitinkamos licencijos) realizavimo tikslais atliekamas gaminimas, laikymas, gabenimas arba realizavimas.
 Subjektas – fizinis asmuo, turintis 16 metų.
 Baigtumas – veikos atlikimo momentas (formalioji sudėtis)

Alkoholiniai gėrimai kaip nusikaltimo dalykas – 1
Namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo samprata
 Namų gamybos stipriu alkoholiu gėrimu laikoma vadinama naminė degtinė – tai alkoholinis gėrimas, gaminamas namudiniu būdu per specialius aparatus distiliuojant grūdų, bulvių, runkelių, vaisių, cukraus ir kitų produktų ir jų mišinių raugą. Stipriu pripažįstamas tik toks namų gamybos gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų.
 LR alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnis.

Lietuvos Respublikoje draudžiama gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus, išskyrus fizinių asmenų asmeniniam naudojimui (t.y. ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti) gaminamus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 procentų (alaus – ne didesnė kaip 9,5 procento).

Alkoholiniai gėrimai kaip nusikaltimo dalykas – 2
Etilo alkoholio samprata
 Etilo alkoholis (etilo spiritas – C2H5OH) yra skirtingo grynumo ir koncentracijos, bespalvis, skaidrus, lakus skystis, vartojamas alkoholiniams gėrimams gaminti. Etilo spiritas gaunamas iš augalinės žaliavos, turinčios daug krakmolo (grūdų, bulvių, krakmolo pramonės atliekų) ar cukraus (cukrinių runkelių, cukraus gamybos atliekų). Rektifikuotas (išvalytas, išgrynintas) spiritas yra 96-97% stiprumo.

Alkoholiniai gėrimai kaip nusikaltimo dalykas – 3

Etilo alkoholio (spirito) rūšys pagal BK 201 str.
 Nedenatûruotas etilo alkoholis – tai rektifikuotas etilo alkoholis, į kurį nėra pridėta jokių denatūruojančių medžiagų (metilo, propilo spiritų, piridino, dažų). Toks spiritas dar vadinamas medicininiu, maistiniu.
 Etilo alkoholis pripažįstamas denatūruotu, kai gamybos metu etilo alkoholis sumaišomas su medžiagomis, kurios keičia jo juslines savybes, padaro netinkamu gerti, tačiau netrukdo naudoti pramoniniams tikslams.
 Techninis etilo alkoholis – tai etilo spiritas, gaminamas iš nemaistinių žaliavų (medienos, augalinių atliekų) hidrozės arba sintezės būdais. Vartojamas tik techniniams reikalams.
 Etilo alkoholio skiediniai (mišiniai) – tai etilo alkoholis (nedenatūruotas, denatūruotas, techninis), atskiestas ar sumaišytas su kitais skysčiais – vandeniu, sultimis ir pan.

Aparatas namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti kaip nusikaltimo dalykas
 Tai aparatas (konstrukcija), skirtas alkoholiniam gėrimui gaminti distiliuojant grūdų, bulvių, runkelių, vaisių, cukraus ir kitų produktų ir jų mišinių raugą.
 Prireikus, išvada dėl aparato paskirties gali būti paremta eksperto ar specialisto išvada.

Gaminimas kaip veika
 Gaminimas – tai neteisėtas (neturint atitinkamos licencijos) alkoholinio gėrimo arba aparato jam gaminti sukūrimo procesas. Veika baigta nuo gaminimo proceso pradžios, todėl nebūtina, kad būtų pagaminta nors kiek šio produkto.
 Kita vertus, įrodomumo prasme surasti tam tikrą kiekį pagaminto alkoholio tiesiog būtina.
 Inkriminuojant naminės degtinės gaminimą, būtina išvada, kad kaltininkas siekė pagaminti stiprų gėrimą (18 proc. ir daugiau). Nestiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų gaminimas, ypač natūralaus rauginimo būdu, nėra kriminalizuotas.

Laikymas kaip veika
 Laikymas – tai neteisėtas (neturint atitinkamos licencijos) alkoholio ar aparato jam gaminti, turėjimas.
 Laikymo vieta gali būti įvairi, nebūtinai turėtojo namuose ar garaže.
 Kaltinant ką nors neteisėtu laikymu, visad reikia įrodyti, jog kaltininkas iš tiesų disponavo surastu alkoholiu, t.y. turėjo galimybę spręsti laikomo daikto likimą, be to identifikavo save kaip šio daikto turėtojas. Tai ypač svarbu įrodyti, kai alkoholis rastas neutralioje teritorijoje.
 Laikymas kaip trunkamoji veika yra baigtas nuo turėjimo proceso nutraukimo – paprastai nuo jo suradimo ir konfiskavimo momento.

Gabenimas kaip veika
 Gabenimas – tai neteisėtas (neturint atitinkamos licencijos) alkoholio ar aparato jam gaminti vežimas, nešimas, stūmimas ar kitoks perkėlimas erdvėje – iš vieno taško į kitą.
 Gabenimas – tai visada ir laikymas, todėl šios dvi veikos gali sutapti.
 Gabenimas baigtas nuo momento, kai kaltininkas pradëjo daiktą judinti erdvėje.

Realizavimas kaip veika
 Realizavimas apskritai – tai daikto perdavimas kito asmens disponavimui – pardavimas, iškeitimas, kitoks perleidimas. Realizavimo baigtumas sietinas su momentu, kai kitas asmuo faktiškai pradeda disponuoti perduotu daiktu. Tačiau alkoholio realizavimą kaip ekonominio nusikaltimo požymį būtina aiškinti siauriau.
 Pagal BK 201 str. prasmę neteisėtas (neturint atitinkamos licencijos) alkoholio realizavimas turi būti suprastas kaip sandoris, atnešantis vienokio ar kitokio dydžio turtinę naudą. Tik tuomet galima kalbėti apie priešingumą verslo tvarkai ir ekonomikai. Todėl minėto požymio nesudaro elementarus kito asmens vaišinimas.

Subjektyvieji požymiai:
 Pakaltinamumas
 Tiesioginė tyčia
– Kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai gamina, laiko, gabena arba realizuoja alkoholį arba aparatą jam gaminti, ir nori taip veikti.
– Gaminimo, laikymo ir gabenimo atveju būtina įrodyti ir realizavimo tikslą.

Kvalifikuota sudėtis (BK 202 str. 2 d.)
 202 str. 2 d. taikoma kai realizavimo tikslais pagaminto (ne gaminamo, bet pagaminto) laikomo, gabenamo arba realizuojamo alkoholio kiekis yra 50 ir daugiau litrų.
 Kai surastos naminės degtinės kiekis mažesnis kaip 50 litrų, tačiau matyti, kad jei procesas nebūtų nutrauktas, būtų pagaminta daugiau kaip 50 litrų, vertintina kaip pasikėsinimas pagaminti daugiau kaip 50 litrų naminės degtinės.
 Kai realizavimo tikslais pagaminta daugiau kaip 50 litrų tarpinio produkto (brogos), kuris jau turi 18 laipsnių stiprumo, tačiau iš šio kiekio buvo ketinama pagaminti mažiau nei 50 litrų galutinio produkto, veika kvalifikuojama pagal BK 201 str. 1 d.

Baudžiamojo nusižengimo sudėtis (BK 202 str. 3 d.)

Baudžiamojo nusižengimo sudėtis taikoma esant dviem požymiams:
 1) alkoholis pagamintas (ne gaminamas, bet pagamintas), laikomas arba gabenamas be realizavimo tikslo;
 2) alkoholio kiekis yra ne mažesnis kaip 10 litrų.
 Jeigu asmuo pagamino, laikė ar gabeno be realizavimo tikslo mažesnio kiekio alkoholį, taikoma administracinė atsakomybė (LR ATPK 177 ir 1772 str.).

Leave a Comment