Vilniaus Universitetas Teisės FakultetasCivilinės teisės katedra
Referatas
Notaro etika ir jos laikymosi kontrolė
Vilnius2007
Įvadas
Notaras – tai asmens paslapčių saugotojas, gydytojas, kunigas, nes jis paprastai būna su žmogumi tiek sunkiomis, tiek džiugiomis akimirkomis. Ir tik didžiulės pilietinės atsakomybės jausmas, gebėjimas atjausti ir pagelbėti bei visada pasiūlyti tam momentui tinkamiausią sprendimą yra būtiniausios notaro savybės. Dar pasaulinės literatūros klasikas Onore de Balzakas yra pastebėjęs, kad notaras turi turėti tam tikras savybes, kurios yra vadinamos pašaukimu. Tai didžiausio kruopštumo, pedantiškumo gerąja šio žodžio prasme reikalaujantis darbas, kur vienas netinkamai padėtas skyrybos ženklas arba gramatinė klaida gali iškreipti dokumento esmę, padaryti žalą kliento interesams. Balzakas rašė galįs įsivaizduoti netvarkingą teisėją, advokatą, bet tik ne notarą. Notarų garbės (etikos) kodeksas reikalauja, kad notaras visada būtų objektyvus. Dirbant su klientais, reikalinga tiksliai išsiaiškinti ir leisti pasinaudoti visomis įstatymo suteikiamomis galimybėmis tiek tvirtinant vienašalius, tiek dvišalius sandorius, tiek ir atliekant kitus notarinius veiksmus. Tuomet ypatingai reikalingas objektyvumas, nes tik visiškai, žinoma, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, maksimaliai visas šalis tenkinantis rezultatas yra sėkmingas ir klientui, ir notarui. Tai visiškai sutampa su prieškario Lietuvos garsaus teisininko prof. Petro Leono nuomone, kad teisininkas jokiomis aplinkybėmis negali sudaryti sandorio su savo sąžine. Vienas iš žymiausių notaro profesijos atstovų, Tarptautinės lotyniškojo notariato sąjungos garbės prezidentas Juan Vallet de Goitisolo yra pasakęs:
„Jeigu notarams trūksta žinių, jie galėtų dirbti daugmaž pakenčiamai. Tačiau be moralės, be sąžiningumo jų darbas būtų neįmanomas“.
1. Notaro profesijos ypatybėsNotaras – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta atlikti atitinkamų įstatymų nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Jis yra tarsi ,,preventyvus teisėjas“, kuris siekia, kad tarp jo tvirtinamų sandorių šalių nekiltų ginčų dėl jų valios suderinamumo, dėl sandorio sąlygų ar jo teisėtumo. Ypač svarbi jo pareiga – paaiškinti šalims sudaromo sandorio padarinius, išsiaiškinti tikrąją sandorio šalių valią, taip pat garantuoti tvirtinamo sandorio sąlygų teisėtumą. Dėl visų šių notaro teikiamų garantijų didėja žmonių pasitikėjimas notarine dokumento forma, jie skatinami kreiptis pas notarą bet kokiu svarbesniu civilinės apyvartos klausimu, nepaisant to, kad notarinė forma nėra privaloma. Paprastas žmogus nori visada būti saugus jam nežinomoje civilinės teisės sistemoje.
Daugelyje lotyniškojo tipo notariato šalių reikalavimai asmeniui, norinčiam tapti notaru, yra vieni griežčiausių, lyginant su reikalavimais, keliamais kitoms teisinėms profesijoms. Lotyniškojo notariato sistema pradėjo veikti Lietuvoje 1992 m. gruodžio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos notariato įstatymui. Lotyniškojo tipo notariatas, grindžiamas civilinės teisės tradicija, egzistuoja per 70 pasaulio valstybių, priklausančių Tarptautinei notariato sąjungai, kurios nariu Lietuvos notarų rūmai tapo 1994 m. vasario 11 d. Šioje sistemoje notaro funkcijų vykdymą valstybė patikėjo privatiems asmenims, griežtai sureguliavusi notarų statusą, reikalavimus notarams, jų veiklos principus, atlyginimų už notarinius veiksmus dydį, profesinę civilinę atsakomybę. Visuomenė suteikė notarui pasitikėjimo kreditą, pasikliaudama jo profesiniu pasirengimu, sąžine bei didžiule galia, kurią skiria valstybė notaro patvirtintam dokumentui. Kadangi visuomenės nariai yra labai menkai teisiškai apsišvietę, viena iš išeičių – kreiptis pas notarą ir gauti išsamią konsultaciją rūpimu klausimu. Taigi labai dažnai pas notarus ateina klientai, bet ne prašydami atlikti notarinius veiksmus, o sužinoti Civilinio kodekso normas bei jų prasmę ir išsiaiškinti, kaip tai susiję su jų interesais. Ypač nuo naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo notarai pradėjo atlikti naują, iki šiol ne tokią pastebimą teisinio švietimo funkciją. Notarams kyla daugiau klausimų negu kitiems teisinių institucijų atstovams, bet ne dėl to kad jie neva mažiau kompetentingi, o dėl to, kad jie pirmieji išklauso kliento problemas ir atsako į jų klausimus. O juk nuo notarų suteiktos konsultacijos priklauso, ar vėliai šalys atliks jų valią atitinkantį notarinį veiksmą ir jį atlikus nekils ginčų. Visuomenė, kaip ir valstybė, pasitiki notarais, nes jie išsaugo gerą vardą kokybiškai teikdami teisines paslaugas klientams ir griežtai laikydamiesi įstatymų, turėdami reikiamų žinių, būdami deramai pasirengę. Būtent dėl to išplėstos notarų funkcijos ir susiaurintos seniūnų, kuriems mūsų valstybėje dar patikėta atlikti tam tikrus veiksmus, funkcijos.Pasitikėjimas notaru pagrįstas jo nepriklausomumu ir bešališkumu, pareiga saugoti profesinę paslaptį, atsakomybe už atliktus notarinius veiksmus, preventyvia teisėtumo vykdymo funkcija. Notaras, atlikdamas notarinį veiksmą, taiko teisę, šalių valią derindamas su galiojančiais įstatymais , ir dėl to šalys negali pažeisti įstatymo.2. Etikos kodekso būtinumas
Vienas svarbiausių dalykų, skiriančių vieną profesiją nuo kitos, yra pačių tos profesijos narių sukur¬tas ir įgyvendinamas profesinio elgesio kodeksas. Daugelio užsienio šalių teisininkai jau seniai vado¬vaujasi etikos arba profesinio elgesio kodeksais dėl kelių priežasčių. Visų pirma, aiškus etikos kodeksas kelia teisininko pro¬fesijos vertę, didina klientų pasitikėjimą, stiprina teisi¬ninkų nepriklausomybę. An¬tra, teisininkai, kurdami etikos kodeksus ir vadovaudamiesi jais mažina valdžios kontrolės būtinybę ir savo ruožtu saugo savo nepriklausomybę. Trečioji priežastis tokiam kodeksui atsirasti ir Lietuvoje buvo tai, kad dėl užsienio šalyse galiojančių etikos ko¬deksų užsienio klientai, vers¬lininkai, teisininkai tikisi, jog Lietuvos teisininkai taip pat vadovaujasi panašiu kodeksu, o jo nesant užsieniečiams gali atsirasti kliūčių imantis verslo ar kreipiantis teisinės konsultacijos Lietuvoje. Šias priežastis sustiprina ir profesijos reikalavimai bei finansinė nauda. Dėl išskirtinio teisininko profesijos santykio su teise bei santykiais su klientais, teisininkai privalo turėti atitinkamas elgesio taisykles. Tačiau čia susiduriama su daugybe sunkumų, viena iš jų – ne visada lengva apibrėžti, koks elgesys yra tinkamas. Juo labiau, kad daugelyje šalių jis suprantamas skirtingai. Akivaizdu, kad teisininkų profesinės etikos kodeksas turi atsižvelgti į kiekvienos teisinės srities teisininkų veiklos ypatybes. Atkreipti¬nas dėmesys, kad Advokatų profesinės etikos kodekso projekte (pir¬mą kartą mūsų šalies istorijoje!) buvo bandoma kompaktiškai susisteminti, kodifikuoti vi¬sų šalies teisininkų etikos pagrindines nuostatos. Bendras visų specialybių tei¬sininkų etikos kodeksas veiksmingiau, kompaktiškiau harmonizuotų ir suderintų kiekvienam teisininkui reikšmingas etikos nuostatas. Pagaliau tokiu kodeksu teisinin¬kui patogiau naudotis praktiškai. At¬skirų specialybių teisininkų etikos taisyk¬lių rinkiniai tik nepagrįstai susmulkintų bendruosius ir nedalomus visoms pagrin¬dinėms teisininkų institucijoms būdingus principus. Tarybiniais laikais iš visų teisinės sistemos darbuotojų grupių etikos kodeksą turėjo tik advokatai. Advokatai, turėdami savo etikos kodeksą ir patys jį įgyven¬dindami, tapo labiau nepriklausomi, pakilo jų prestižas. Dabartinėje Lietuvoje tiek prokurorai, tiek notarai, privalo va¬dovautis etikos kodeksu. Taigi jiems toks kodeksas irgi būtinas.
Reikia įvertinti specialius kiek¬vienos srities darbuotojų santykius ir pareigas, taip pat etikos kodeksus de¬rinti su skirtingais teisinės sistemos grupių poreikiais. Pavyzdžiui, proku¬roro, sužinojusio faktą, padėsianti įrodyti kaltinamojo nekaltumą, pa¬reiga visiškai skirtinga, nei advokato, išsiaiškinusio, kad jo klientas yra tikrai kaltas. Pavyzdžiui, teisėjams ar kitiems valstybės tarnautojams gali būti uždrausta dalyvauti politikoje, tačiau toks ribojimas advokatams netiktų. Kaip pavyzdį, galima pateikti argumentą, kad notarų etikos reikalavimai gali būti tokie patys kaip ir advokatų, tačiau galimos tik notarų veiklai būdingos situacijos. Nors daugelio šalių tam tikros etikos taisyklės įvairuoja dėl teisinin¬ko profesinės veiklos sričių arba keis¬tinos dėl visuomeniniu pokyčių, tačiau yra bendrieji principai, kuriais grin-džiama teisinė etika.3. Notarų pagrindinės etikos taisyklės
Profesinės etikos normos iš Notarų garbės (etikos) kodekso (2000 03 25 etikos kodekso redakcija) gali būti sąlyginai suskirstytos į: normas reguliuojančias notarų tarpusavio santykius; normas reguliuojančias notaro ir jo darbuotojų santykius; normas reguliuojančias notaro ir kliento santykius; normas reguliuojančias notarų privatų gyvenimą.
,,Notaras nereklamuoja savo profesinės veiklos, laikosi sąžiningos konkurencijos principų.“ Tiek Notariato įstatymo 201 straipsnyje, tiek Notarų garbės(etikos) kodekso 7 straipsnyje aiškiai yra numatytas draudimas notarui tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuoti savo profesinę veiklą. Leidžiama tik tokia informacija, kai duomenys apie notarą yra nurodomi informaciniuose ir kitokiuose leidiniuose, oficialiuose blankuose, vizitinėse kortelėse, ant reprezentacinių daiktų. Tai reiškia, kad veiksmai, kuriais notarai nurodo savo pranašumą, viešai lygindami save ar jų notarų biurą, kuriame jie dirba, su kitais notarais ar notarų biurais, tuo menkindami kitus notarus ar notarų biurus arba siūlo atlikti savo funkcijas už mažesnį honorarą vietoje notaro, kuris jau yra susitaręs su klientu dėl tokio pat notarinio veiksmo atlikimo, žemina notaro vardą ir profesinį orumą, silpnina visuomenės pasitikėjimą notarais. Informacija apie notaro paslaugas, jų reklama¬vimą – tai aktyvūs klientų paieškos būdai. Todėl notarų re¬klamos formos ir būdai yra glaudžiai susiję su jų profesinės etikos, garbės ir orumo klausimais, sąžininga ar nesąžininga konkurencija bei tikrąja kvalifikacija.
,,Notaras saugo notarinių veiksmų paslaptį ir užtikrina notarinių dokumentų saugumą.“Šis notarų veiklos principą dar galima įvardinti kaip konfidencialumo pareigą. Konfidencialumas – yra pagrindinė ir svarbiausia notaro teisė ir pareiga, reiškianti tai, kad visa informacija, gauta apie asmenį notarinio veiksmo atlikimo metu laikoma slapta ir negali būti platinama. Be to, būtina yra užtikrinti notarinių dokumentų tinkamą saugojimą. Notaras turi klientui garantuoti, kad suteikta informacija bus saugoma kaip notaro profesinė paslaptis. Visų pirma notaro profesinę paslaptį sudaro pats kreipimosi į notarą faktas. Tuo labiau notaras neturėtų atskleisti niekam notarinio veiksmo su klientu pobūdžio bei sąlygų, nes kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys bei dokumentai – yra konfidenciali informacija, kurios atskleidimas suponuoja notarui atitinkamą atsakomybę. Klientas gali leisti notarui atskleisti tam tikrą informaciją, bet tai jis turi išreikšti aiškiai ir nedviprasmiškai. Šios pareigos nesilaikymas yra sunkus etinis notaro pažeidimas. Apie tai paliudija faktas, jog konfidencialumo įsipareigojimams senatis netaikoma. Konfidencialumo pareigos sudėtinė dalis – notaro teisė iš savo kolegų notarų, kandidatų į notarus (asesorių) bei kitų notarų profesinės bendrijos darbuotojų reikalauti laikytis tokių pačių konfidencialumo įsipareigojimų ir už tai atsakyti. Šis principas reiškia, kad negalima apgaule ar kitokiu nesąžiningu būdu išreikalauti iš notaro atskleisti šią informaciją.Vadovaudamasis šiuo principu, notaras ar kandidatas į notarus (asesorius) privalo nekomentuoti turimos konfidencialios informacijos ar neskelbtinų duomenų, susilaikyti nuo nepatikrintos ar kitų notarų turimos konfidencialios informacijos skelbimo ir platinimo be jų žinios ir sutikimo. Dabar dėl besikuriančios informacinės visuomenės padidėjo notarų bendravimo su klientais reikalavimai. Šiandien notarai kasdien susiduria su šiais klausimais: kaip tinkamai naudotis elektroninės komunikacijos priemonėmis, išsaugant konfidencialią informaciją.Notarų garbės (etikos) kodekse 12 straipsnyje nurodyta, kad notaras laikosi žodžio , duoto klientui ir yra vertas pagarbos tas notaras, kurio žodis kaip “įstatymas”.
Būtina notaro darbo sąlyga yra jo klientų įsitikinimas, kad patikėta informacija nebus perduota kitiems asmenims. Notariato įstatymo 14 straipsnis reikalauja, kad notaras užtikrintų notarinių veiksmų slaptumą. Notarinių veiksmų slaptumo sąvokos negalima aiškinti siaurai ir suprasti tik kaip atlikto notarinio veiksmo paslapties išsaugojimo. Tai gali būti atvejis, kai pavyzdžiui, konsultuodamas notaras sužino, kad testatorius turi nesantuokinį kūdikį, apie kurį nežino jo žmona. Pagal įstatymą, pareigą saugoti notarinių veiksmų paslaptį turi tiek notaras, tiek asmuo jau nebedirbantis notaru. Tokią pareigą taip pat turi notaro biuro darbuotojai. Įstatyme yra įvardijami asmenys, kurie apie notarinius veiksmus sužinojo eidami tarnybines pareigas – kontrolieriai, pagal darbo pobūdį turintys teisę susipažinti su notariniais dokumentais, taip pat asmenys, kuriems buvo suteikta informacija Notariato įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka. Jie turėtų notarui raštu pareikšti, kad jiems žinomas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 14 straipsnio turinys.Svarbu, kad paslapties saugojimas neribojamas terminu. Nuo šios pareigos gali atleisti tik patys teisinio santykio dalyviai: sandorio šalis, jos teisėtas atstovas ar jos teisių perėmėjas. Kai viena šalis mirusi, nuo paslapties saugojimo gali atleisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Kai sandoryje dalyvauja dvi šalys, nuo paslapties saugojimo notaras gali būti atleistas abiejų šalių sutikimu. Notarinių veiksmų slaptumo garantija yra gana plati. Ji apima visas aplinkybes, kurias notaras sužino eidamas savo pareigas. Tai liečia net kliento pavardę, patį atvykimo pas notarą faktą.,,Notaras visada lojalus valstybės atžvilgiu. Jo lojalumas turi pasireikšti:1) bešališkumu ir objektyviu įstatymo taikymu, atsižvelgiant į šalių valią ir garantuojant, kad nebus pažeisti valstybės interesai. 2) pasiaukojimu notaro funkcijų vykdymu, nepamirštant to, kad notarinių veiksmų atlikimas – ne tik teisė, bet visų pirma – notaro pareiga.“ Lojalumas valstybei kiekvieną notarą įpareigoja sąžinin¬gai vykdyti savo profesines pareigas, laikytis įstatymų, duo¬tos priesaikos ir nustatytų profesinės etikos nuostatų. Šios pareigos labai svarbios sėkmingai notaro veiklai, nes jos nuteikia rūpestingą notarą kruopščiam, atsakingam ir ati¬džiam darbui atliekant valstybės jam pavestas funkcijas. Notaro darbas, nepaisant to, ar jis atlieka sudėtingą notarinį veiksmą ar vieną iš paprasčiausių, reikalauja plačios teisinės erudicijos, darbštumo, stiprios valios, kantrybės, principingumo, išmintingo lankstumo ir daugelio kitų neeilinių savybių. Tačiau notaras, būdamas savo kliento patarėjas, niekada netaps aklu jo interesų gynėju. Jis privalo principingai atlikti notarinius veiksmus, naudoda¬mas tik teisėtas priemones bei būdus. Notaras privalo sąžiningai vykdyti savo profesines pareigas, tiksliai ir nenukrypstamai laikytis įstatymų, būti aukštos moralės ir nepriekaištingo elgesio. Aukšti notaro sąžiningumo ir atidumo, vykdant profesines funkcijas, standartai nulemia išvadą, kad, kol nėra įrodyta priešingai, laikoma, jog notaras ex officio tinkamai vykdo savo profesines funkcijas.
Tačiau notaras turi būti korektiškas savo kliento atžvilgiu. Apie tai aiškiai nurodyta Notarų garbės (etikos) kodekso 6 straipsnyje: ,,Notaras visada korektiškas kliento atžvilgiu ir bešališkas jo patarėjas. Neigiamas sprendimas pateikiamas tokia forma, kuri neįžeidžia kliento, o įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka – išduoda raštišką motyvuotą atsisakymą, išaiškindamas apskundimo tvarką.“ Todėl nujausdamas, kad kliento pageidavimai nėra teisėti, jis privalo motyvuotai atsisakyti atlikti konkretų notarinį veiksmą, prieš tai paaiškindamas klientui atsisakymo apskundimo tvarką. Be to, Notarų garbės (etikos) kodekso 11 straipsnis aiškiai įtvirtina draudimą notarui ginti asmeninius interesus, pasinaudojant savo užimama padėtimi.,,Notaras laikosi profesinio solidarumo principo. Neigiamas atsiliepimas klientų akivaizdoje apie kolegas – neleistinas. Į kolegą klientų akivaizdoje kreipiamasi žodžiu “Notare”. Notaras yra lojalus ir draugiškas su savo kolegomis ir profesinės aplinkos atstovais. Notaras saugo savo profesijos garbę ir prestižą, būna solidarus gindamas savo kolegas nuo nepagrįstos kritikos.“ Savo kolegų atžvilgiu notaras turi būti mandagus, taktiškas, draugiškas ir, esant reikalui net padėti profesinėje veikloje patari¬mu.Surašomuose dokumentuose notarui neleidžiama savo kolegų pajuokti, įžeisti ar užgauti. Notarų garbės (etikos) kodekso 8 straipsnis taip pat įpareigoja sąžiningą notarą sudarant bendros veiklos sutartį su kitais notarais, nebloginti savo partnerių – kitų notarų ekonominės padėties.O 21 straipsnyje notarui net būtina gerbti savo kolegų atminimą ir padėti buvusiems notariato darbuotojams. Apskritai, notaras reikšdamas pagarbą kitiems savo kolegoms ir visiems kitiems, su kuriais bendrauja vykdydamas savo profesines priedermes, kartu stiprina visos teisinės kultūros įvaiz¬dį, pelno žmonių simpatijas ir pagarbą. Taktiškumas, delikatumas, tolerancija ir nuoširdumas teisinės kūrybos požiūriu visada praturtina ir įvairų apskritai sudėtin¬gą profesinį bendravimą, teismo ir kitų tei¬sėtvarkos institucijų darbą.
,,Notaras privalo išlaikyti jo pareigoms deramą orumą, o taip pat skatinti savo šeimos narius bei aplinkinius laikytis tų pačių normų.“ ,,Notaras vadovaujasi principu, kad garbės negalima atimti, ją galima tik prarasti, sulaužęs priesaiką, atsistatydina.“ Šios dvi etikos taisyklės labai tarpusavy susijusios. Notariato įstatymo 3 straipsnyje nustatytos asmens pripažinimo notaru sąlygos. Viena tarp tų sąlygų yra asmens nepriekaištinga reputacija (Notariato įstatymo 3 str. 4 p.). Asmuo, pareiškęs norą būti pripažintas notaru, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu pareiškėjo elgesys ar veikla, kuria jis verčiasi, nėra suderinama su Notarų garbės (etikos) kodekso reikalavimais. Notarų garbės (etikos) taisyklės detalizuoja notaro funkcijų vykdymą. Aplaidumas darbe ir vienkartinis šiurkštus proceso teisės normų pažeidimas, už kuriuos notaras gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn, yra darbo tvarkos taisyklių nesilaikymas bei pavestų pareigų neatlikimas, kurie negali būti tapatinami su profesine dorove. Sprendžiant nepriekaištingos reputacijos aplinkybes, turi būti išsamiai apsvarstytas asmens elgesio ar veiklos suderinamumas su Notaro garbės (etikos) kodekso reikalavimais. Apsileidimas darbe neginčytinai paneigia asmens nepriekaištingą elgesį, o notarinių veiksmų atlikimo taisyklių šiurkštus pažeidimas leidžia suabejoti ir asmens kvalifikacija, pareigos tiksliai ir nenukrypstamai laikytis įstatymų tinkamu vykdymu. Esant tokioms aplinkybėms poelgiai, už kuriuos jis gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn, neabejotinai menkina pasitikėjimą tokiu asmeniu. Be to, Notarų garbės (etikos) kodeksas įpareigoja notarą susilaikyti privačiame gyvenime nuo bendravimo su abejotinos reputacijos asmenimis (22 straipsnis). Notaro garbingas ir orus elgesys neabejotinai reiškia ir jo tinkamą elgesį su klientu. Pavyzdžiui, negalima pateisinti, kai atliekant savo funkcijas, notaras pateikia klausimus ar-ba kalba nedraugišku tonu, susinervinęs. Netinkamų, dviprasmių, niekina¬mų, įžeidžiamų žodžių, kreipinių ar barba¬rizmų vartojimas bendraujant su klientu be abejonės pa¬žeidžia teisininko etiką ir elementarias kul¬tūringo bendravimo normas. Tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui valstybė gali patikėti atlikti tokias, visai teisingumo sistemai svarbias funkcijas. Leidi¬mas užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų pačią teisinės valstybės idėją.
,,Notaras pagarbiai elgiasi su jam pavaldžiais darbuotojais. Neatidėliotinais atvejais pastabos klientų akivaizdoje jiems gali būti daromos tik korektiška forma.“ Būtinai reikia paminėti, kad notaras, atlikdamas savo funkcijas notarų biure visa¬da turi elgtis su savo darbuotojais man¬dagiai ir taktiškai. Vien tik profesinė pareiga įpareigoja notarą gerbti tuos, su kuriais jis dirba. Netaktiška, nemandagu ir šiurkščiai pažeidžiama etika, kai notaras žemina ir nepagarbiai kalba su jais savo klientų akivaizdoje.
4. ,,Kontrolės“ samprata Kontrolė – procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad reali veikla atitiktų planuojamą, o faktinė situacija- norimą. Taigi notarų etikos taisyklių laikymosi kontrolė numato sistemingą faktinės notarų veiklos stebėjimą, siekiant nustatyti nukrypimus nuo nustatytų etikos reikalavimų, taisyklių bei normų, analizuoti jų pažeidimo priežastis ir rengti pasiūlymus pažeidimams mažinti. Notarų etikos taisyklių laikymosi kontrolės funkcija susideda iš pagrindinių elementų:• etikos taisyklių,normų, kriterijų ar standartų nustatymas; • situacijos stebėjimas, notarų veiklos tikrinimas; • situacijos analizė ir palyginimas su nustatytais kriterijais; • pažeidimų konstatavimas ir atsakomybės pažeidėjams taikymas;5. Notarų nepriklausomumas ir savivalda Notarų etikos taisyklių laikymosi kontrolė pasižymi tam tikru specifiškumu. Prielaida tam yra faktas, kad teisininko profesijai būdin¬ga savivalda. Kadangi notaras irgi priskiriamas šiai kategorijai, jam tas principas taip pat yra taikomas. Nors savivalda būdinga ir kitoms profesijoms, notaro pro¬fesija unikali. Kiekviena valstybė yra suinteresuota, kad joje nebūtų neteisėtų sandorių, o notaras būtent ir užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Kai notarų veikla atitin¬ka nustatytus profesinius reikala¬vimus, mažiau galimybių valdžiai ją reguliuoti. Todėl notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams (Notariato įstatymas 12str). Be to, savivalda taip pat padeda notarams likti nepri¬klausomiems nuo valdžios. Nepri-klausomi teisininkai – svarbi jėga, užtikrinanti, kad valdžia laikytųsi įstatymų. Sąlygiška notaro auto¬nomija suteikia atitinkamų savival¬dos įsipareigojimų. Notarai turi užtikrinti, kad jų savivalda būtų visuo¬menės labui, o konkrečiau – atliktų atstovavimo funkciją tų asmenų atžvilgiu, kuriems to labiausiai reikia. Visi notarai atsako už Notarų garbės (etikos) kodekso taisyklių laikymąsi, privalo padėti vieni kitiems jų lai¬kytis. Šių taisyklių pažeidimas kom¬promituoja jų nepriklauso¬mybę ir pažeidžia visuomenės, kuriai jie darbuojasi, interesus.
Notarų savivaldą galima pavaizduoti taip:SAVIVALDA
TEISINGUMO MINISTERIJA NOTARŲ RŪMAI GARBĖS TEISMAS
6. Etikos taisyklių laikymosi kontrolės sistema
Notarų savivaldą įgyvendina Notarų rūmai. Tai pagal įstatymus yra notarų savivaldą įgyvendinantis organas. Tokio organo būtinumas gali būti paaiškinamas notarų padidinta atsakomybe valstybei ir privatiems asmenims, kadangi jie įgyvendina kai kurias svarbias valstybės jiems perleistas funkcijas. Kartu valstybė jiems leido šias funkcijas įgyvendinti už atlygį, iš kurio išsilaiko notarai ir už tą patį atlyginimą jie išlaiko rūmus (Notariato įstatymo 10 str. 2 dalis). Dėl to valstybė riboja notarų skaičių, kad jie galėtų išsilaikyti bei kad galima būtų kontroliuoti, kaip jie vykdo valstybės funkcijas. Notarų Rūmai veiklos teritoriją sudaro 5 apygardos (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio). Tai juridinis asmuo, kurio buveinė yra Vilniuje. Jie vadovaujasi savivaldos, viešumo ir teisėtumo principais. Notarų rūmų veiklą reglamentuoja LRK, įvairūs įstatymai, nutarimai, potvarkiai, Notarų rūmų statutas. Notarų rūmai koordinuoja notarų veiklą, atstovauja notarų interesams valstybės institucijose, teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja notarų veiklą bei atlieka daug kitų funkcijų. Vienas iš pagrindinių Notarų rūmų uždavinių yra prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas ir laikosi profesinės etikos reikalavimų. Notariato įstatymo 7(1) straipsnis įtvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministro arba Notarų rūmų prezidiumo teisę iškelti notarui drausmės bylą už Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso pažeidimus ir perduoti ją nagrinėti Notarų garbės teismui. Garbės teismas drausminę bylą sprendžia vadovaujantis Lietuvos Respublikos ministro 1998 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.171 patvirtintais Notarų garbės teismo nuostatais. Pabrėžtina, kad notarui drausminė byla gali būti iškelta ne tik už tarnybinius nusižengimus bet ir už nusižengus profesinei etikai. Notarui drausmės byla gali būti iškeliama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant patikrinimo (revizijos) trukmės arba laiko, kai notaras negalėjo eiti savo pareigų (atostogos, liga ar kitos priežastys), o nutraukus baudžiamąją bylą, per vieną mėnesį nuo dienos, kai institucija, turinti teisę iškelti notarui drausmės bylą, gavo nutarimą nutraukti bylą. Drausmės byla negali būti keliama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai. Tai numato Notarų garbės teismo nuostatų 11 p.
Visa ši savarankiška sistema užtikrina notarų nepriklausomumą nuo valstybinės valdžios institucijų, o tai yra prielaida tinkamai įgyvendinti jų pagrindinę funkciją –juridiškai tvirtinti įvairius sandorius, sutartis, dokumentus bei jų kopijas, nes notaro parašu ir antspaudu patvirtinti dokumentai bei sutartys liudija jų tikrumą, atitikimą įstatymams.Išvados Notarai sudaro vieningą profesinę grupę, kuri turi specifinį vaidmenį teisinių paslaugų srityje. Jie tarsi išlaiko specifinį atskiros gildijos statusą, kas reiškia, kad ne kiekvienas teisininkas gali tapti notaru. Paprastai notaro teisės ir vardas yra įgyjami ne tik sėkmingai baigus teisės studijas, bet dar ir laimėjus viešą konkursą notaro pareigoms užimti. Be viso to, notaras turi turėti atitinkamas asmenines savybes. Notaro darbas reikalauja ypatingo kruopštumo, atidumo bei objektyvumo. Bet tai tik maža dalis visų savybių, kurios išskiria notarą iš visų kitų teisinės sistemos atstovų. Daugelis notaro pareigų nurodyta ne tik materialinėje ir profesinėje teisėje, bet ir etikos taisyk¬lėse. Bet pirmiausiai jis turi vadovau¬tis asmeniniu sąmoningumu, siekti aukščiausio profesinio meistriškumo, tobulinti teisę ir savo pavyzdžiu reikšti darba¬vimosi visuomenei idealus. Kadangi notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams, yra sudaryta specifinė notarų savivaldos sistema, kuri veikia pakankamai efektyviai. Tai yra prielaida tinkamai įgyvendinti notarų pagrindinę funkciją – užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarų garbės teismo sprendimai turėtų paskatinti visus Lietuvos notarus daugiau dėmesio skirti piliečių aptarnavimui, ypatingai daugiau dėmesio skirti klientų interesams bei jų atitikimui įstatymams ir kitiems teisės aktams. Privaloma atkreipti visų notarų dėmesį, kad jie nepiktnaudžiautų savo statusu ir tinkamai atliktų savo pareigas žmonėms.