Notariato samprata. Notarų veiklos principai

Turinys:

Įvadas 1. Notariatas. Jo sąvoka, funkcijos, uždaviniai ir rūšys2. Notaras ir jo teisinis statusas2.1. Kandidatai į notarus (asesoriai), jų priėmimas ir teisinė padėtis 3. Notarų, konsulinių pareigūnų ir seniūnų atliekami notariniai veiksmai 3.1. Notarinių veiksmų atlikimo taisyklės4. Notarinių veiksmų principaiIšvadosLiteratūra

Notariato samprata. Notarų veiklos principai

Įvadas.

Svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime vaidina notariatas. Notaras – tai yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka jam pavestas funkcijas, o taip pat užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Kiekvienas asmuo norėdamas atlikti vienokį ar kitokį notarinį veiksmą kreipiasi į notarą, pasikonsultuoti ar sudarinėti sandorį. Ir dažnai iškyla klausimų kas tas notaras, kokias funkcijas jis atlieka? Kokius notarinius veiksmus gali atlikti ir kokius gali atsisakyti? Kas be notaro gali atlikinėti notarinius veiksmus? Kokios yra pagrindinės atliekamų notarinių veiksmų taisyklės ir kokie yra notarų veiklos principai?Visa tai pabandysiu paanalizuoti ir aprašyti šiame referate.

1. Notariatas. Jo sąvoka, funkcijos, uždaviniai ir rūšys.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 str. teigiama, kad notariatas – tai visuma notarų, kuriems pagal LR notariato įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka jam pavestas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Nuosavybės apsauga – tai tik vienas iš notarui keliamų uždavinių. Visų pirma kiekvienas notaras privalo rūpintis tinkama ir teisėta civiline apyvarta bei tinkamu civilinių įstatymų taikymu, taip pat, kad civilinių ginčų būtų išvengta dar prieš šalių civilinių teisinių santykių atsiradimą arba juos įforminant. Svarbi notaro pareiga paaiškinti klientui atliekamų notarinių veiksmų padarinius. Svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime notariatas vaidina kontinentinės teisės tradicijos šalyse. Notaras yra tarsi ‘šeimos advokatas’, įgaliotas agentas, sudarant įvairius sandorius, archyvų, dokumentų saugotojas, teisinę reikšmę turinčių faktų tvirtintojas. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, dar gyvavo valstybinio notariato sistema. Joje notaras – valstybės pareigūnas, gaunantis valstybės nustatytą algą, negalintis savarankiškai spręsti biuro darbo organizacinių klausimų ir finansiniu bei civiliniu atsakomybės požiūriu visiškai nesuinteresuotas savo darbo efektyvumu ir kokybe. Sistema pasirodė nesugebanti tinkamai aptarnauti besikeičiančių civilinių teisinių santykių. 1992m. rugsėjo 15 d. priimtas naujas LR notariato įstatymas, kuriuo įgyvendinta notariato reforma, ir perėjo nuo valstybinio prie lotyniškojo notariato sistemos. Šio notariato sistemos raidoje notaro pareigos yra priskiriamos viešosios tarnybos pareigoms, nors pats notaras yra laisvosios profesijos atstovas. Notariato įstatymo 2 str. notaras vertinamas kaip valstybės įgaliotas asmuo. Tokį notaro teisinės padėties dvilypumą lemia pačios lotyniškojo notariato sistemos ypatumai, kurioje nepriklausomumo, greitumo ir efektyvumo sumetimais aptartas viešo pobūdžio užduotis įgyvendina ne valstybė, bet kvalifikuoti privatūs asmenys, visiškai materialiai atsakantys už tinkamą valstybės jiems patikėtų funkcijų vykdymą. Iš viso to kyla, kad lotyniškojo notariato sistemos pagrindas yra kompromisas, kuriuo viešosios valdžios funkcijas atlieka laisvosios profesijos žmonės, turintys specialų pasirengimą ir visiškai materialiai atsakingi už padarytą klientui žalą. Šio įstatymo 30 str. sakoma, kad notarai privalo išsiaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, norintiems juos atlikti. T. y. tiesioginė notarui priskirtos konsultavimo funkcijos išraiška Lietuvos teisinėje sistemoje. Ši konsultavimo pareiga ir valstybės per notarą suteikiama garantija, kad notariškai tvirtinamas dokumentas bus sudarytas teisingai ir atitiks tikrąją šalių valią, užtikrina kliento teisinę gynybą jau notarinio veiksmo atlikimo momentu, t.y. iki galimo ginčo atsiradimo (prevencinė funkcija). Teisminės gynybos atžvilgiu skirtumas, kartu ir pranašumas yra tas, kad teismine tvarka ginamos jau pažeistos subjektinės materialinės teisės subjektų teisės. Notariato sistema padeda šalinti galimybes apskritai kilti ginčui dėl pažeistos subjektinės teisės. Priklausomai nuo notariato organų santykio su valstybe bei notariškai patvirtinto dokumento teisinės galios, galime išskirti tris pagrindines jo rūšis:• anglosaksų notariato sistema;• valstybinio notariato sistema;• lotyniškojo notariato sistema.Anglosaksų teisės sistema nepripažįsta “oficialaus dokumento” įrodinėjimo priemone. Pagrindinis įrodymas – liudytojo parodymai, ir notarui nesuteikiamas itin svarbus vaidmuo, notaro pareigas gali atlikti nebūtinai teisinį išsilavinimą turintis asmuo, bet žmogus, turintis visuomenės pasitikėjimą. Vietos savivaldos organai jiems už tam tikrą mokestį laikinai suteikia teisę naudotis antspaudu, tvirtinti nesudėtingų veiksmų atlikimą (pavyzdžiui – tvirtinti liudytojų parodymus). Valstybinio notariato sistemoje notaras yra eilinis valstybės tarnautojas. Jis gauna nustatytą valstybės algą, visos už notarinių veiksmų atlikimą gautos pajamos pervedamos į valstybės biudžetą. Notaras savo funkcijas atlieka notarų kontorose, priklausančiose valstybei. Valstybinis notaras nėra materialiai suinteresuotas kuo geriau ir greičiau atlikti savo pareigas, kadangi jo algos dydis nuo to nepriklauso. Kadangi notaras yra valstybės tarnautojas, jo materialinė atsakomybė už savo veiksmus klientui padarytą žalą yra ribota. Žalą už jį atlygina valstybė.Lotyniškojo, arba laisvojo, notariato sistemos esminis bruožas tas, kad notarinių funkcijų vykdymą valstybė atidavė į privačių asmenų rankas. Valstybė jiems nemoka algos, o jų pajamos priklauso nuo atliekamo darbo efektyvumo ir greitumo. Valstybė privatiems asmenims perdavė dalį savo funkcijų, tuo pagrindu ji kontroliuoja, kad šie savo pareigas atliktų teisėtai, reguliuoja rinkliavų dydį bei nustato notarų kvalifikacinius reikalavimus ir jų darbo vietą bei skaičių. Tokiose lotyniškojo notariato valstybėse egzistuoja du sutvarkymo modeliai – tai “tik notaro modelis, kuriame notaro pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis (pazyzdžiui, Lietuvoje) ir “notaro – advokato”modelis, kuriame notaro pareigos gali būti derinamos su advokato pareigomis (pavyzdžiui, Vokietijoje). Lotyniškojo notariato sistema garantuoja laisvą notarų konkurenciją, notaras pats sprendžia kiek ir kokių darbuotojų reikia biure, notaras pats visiškai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, notaras pats užsidirba atlyginimą, kurio dydis priklauso nuo jo darbo kokybės bei efektyvumo.

2. Notaras ir jo teisinis statusas.

LR notariato įstatymo 2 str. teigiama, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka jam pavestas funkcijas, o taip pat užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notariniams veiksmams atlikti notaras steigia savo biurą. Keli notarai gali steigti vieną biurą, sudarydami bendros veiklos sutartį. Notarų biuras nėra komercinės ūkinės veiklos subjektas. Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Pagal LR notariato įstatymo nustatytą tvarką notaro pareigos užimamos viešo konkurso būdu. Notaru gali būti tik fizinis asmuo, kuris:– Yra Lietuvos Respublikos pilietis.– Turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.– Ne mažiau kaip 1 m. buvo kandidatu į notarus (asesorius) ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą – arba yra apgynęs teisės krypties daktaro ar habilituoto daktaro disertaciją ir turi ne mažesnį kaip 5 m. pedagoginio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip 3 mėn. notarų praktiką; – arba turintis ne mažesnį kaip 5 m. teisinio darbo stažą, išlaikė kvalifikacinį egzaminą ir atliko netrumpesnę kaip 3 mėn. notarų praktiką.– Yra nepriekaištingos reputacijos.– Yra ne vyresnis kaip 65 m. – Laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas (teisė dalyvauti turi ne vyresni kaip 60 m.).

– Neturi sveikatos sutrikimų dėl kurių negalėtų eiti notaro pareigų.– Nebuvo SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniu darbuotoju, kuriam taikomi tam tikri apribojimai. Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato LR teisingumo ministras pagal savo patvirtintą notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką.Asmuo, paskirtas notaru, prieš pradėdamas eiti pareigas prisiekia LR teisingumo ministrui. Priesaikos tekstas nurodytas LR notariato įstatymo 5 straipsnyje.Valstybė suinteresuota notaro veikla ne tik nustatant kvalifikacinius reikalavimus, skirti juos dirbti konkrečioje vietoje, tačiau ir kitais būdais.Vienas iš šių būdų yra valstybės vykdoma notarų priežiūra. Ši priežiūra numatyta Notariato įstatymo 7 str. Notarų veiklos priežiūrą organizuoja teisingumo ministras per savo įgaliotus asmenis ir apygardos teismų pirmininkai. Teisingumo ministras per savo įgaliotus asmenis vykdo tik notarų administracinės veiklos priežiūrą. (pavyzdžiui, prižiūri notarų biurų darbo valandų laikymasis ir kitus administracinius veiksmus). Išimtinais atvejais notarinių veiksmų teisėtumą vykdo ir apygardos teismų pirmininkai teisingumo ministro nustatyta tvarka. Jiems vykdant notarų veiklos teisėtumo kontrolę svarbūs 2 dalykai:• Apygardos teismų pirmininkai nevykdo teisingumo ir veikia ne kaip bylą nagrinėjantis teismas, o kaip teisminės administracijos atstovas.• Kontrolės pagrindu gali būti asmens skundas, bet ji atliekama ne asmens, o valstybės interesais.

Notarų veiklos teisėtumo kontrolės formos yra patikrinimas ir revizija. Patikrinimas, tiek patikrinimas, tiek revizija gali būti eilinis ir neeilinis. Kiekvieno notaro atliktų notarinių veiksmų teisėtumą būtina tikrinti ne rečiau kaip kartą per 3 metus. Valstybė tikrina notarų kvalifikaciją. Notaras privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją. Pagal Notariato įstatymo 4 str. kvalifikaciją organizuoja Notarų rūmai, o koordinuoja LR teisingumo ministerija. Notarų kvalifikacijos kėlimo nuostatus tvirtina LR teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Kiti notaro profesinės veiklos ribojimai. Notariato įstatyme 20 str. yra įtvirtintas draudimas notarui užsiimti kita veikla, išskyrus pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį darbą. Taip pat negali su kitų profesijų darbuotojais jungtis į bendrą komercinę ūkinę veiklą. Taip siekiama, kad notaras būtų visiškai nepriklausomas įvairių interesų atžvilgiu ir galėtų tinkamai dirbti notaro darbą. Teisingumo ministras gali notarui iškelti drausmės bylą. Ši teisė įtvirtinta Notariato įstatyme 16 str. 2 dalyje. Notaro drausmės bylą nagrinėja notarų garbės teismas, sudarytas tik iš notarų. Teisingumo ministras tik pasiūlo garbės teismui įvertinti notaro veiksmus.

2.1. Kandidatai į notarus (asesoriai), jų priėmimas ir teisinė padėtis.

Kandidatų į notarus pagrindinės nuostatos nustatytos notariato įstatymo VI skyriuje. Taigi kandidatas į notarus (asesorius) yra asmuo įrašytas į kandidatų į notarus sąrašą, sudarė kandidato į notarus sutartį ir rengiasi profesinei notaro veiklai. Kandidatai į notarus turi atitikti šiuos reikalavimus:– Turi būti LR piliečiai.– Turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.– Turi būti nepriekaištingos reputacijos.– Turi būti laimėję kandidatų į notarus viešą konkursą, kurį nustato teisingumo ministras.LR teisingumo ministras kartu su Notarų rūmų prezidiumu kasmet nustato kandidatų į notarus skaičių. Asesoriams neleidžiama dirbti jokio kito darbo arba verstis kokia nors kitokia mokama veikla, išskyrus mokslinį ar pedagoginį bei kūrybinį darbą. Jis gali dirbti pagal darbo sutartį notaro biure, kuriame jis atlieka praktiką. Notarų rūmai kandidatams į notarus moka minimalaus darbo užmokesčio dydžio stipendiją. Ir kiekvienais metais suteikiamos 30 kalendorinių dienų atostogos. Kandidatai už padarytą žalą notarui atsako pagal LR civilinį kodeksą. Asesoriaus praktika ir sutartis baigiasi kai:1. Kai kandidatas į notarus paskiriamas notaru.2. Kai paaiškėja, kad kandidatas į notarus dėl kvalifikacijos ar etikos negalės eiti notaro pareigų.3. Kitais šio įstatymo numatytais pagrindais.

3. Notarų, konsulinių pareigūnų ir seniūnų atliekami notariniai veiksmai.

Notarai atlieka šiuos veiksmus : tvirtina sandorius; išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto ir paveldėjimo teisės liudijimus; liudija parašo dokumentuose tikrumą, priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus; tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Notariato įstatyme 26 str. yra išvardinti 17 notarinių veiksmų. Bet šis sąrašas nėra baigtinis, notarai atlieka dar daug kitų veiksmų, kurie nepaminėti įstatyme.Be notarų kai kuriuos notarinius veiksmus gali atlikti ir konsuliniai pareigūnai, bei seniūnai. Pvz… Konsuliniai pareigūnai gali liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; liudyti parašo tikrumą; priimti saugoti asmeninius testamentus, tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Seniūnai – tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai gauti; liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; liudija parašo dokumentuose tikrumą. Sąrašas atliekamų notarinių veiksmų surašytas Notariato įstatyme 27 str., sąrašas taip pat nėra baigtinis. Skirtumas tarp notaro ir seniūno ar konsulinio pareigūno yra tas, kad jeigu šiais veiksmais asmeniui padaroma žala, už ją atsakys ne dokumentą patvirtinęs asmuo, bet valstybė.Iškyla klausimų kada notaras privalo atsisakyti atlikti notarinius veiksmus. Notaras privalo atsisakyti, jei:– įstatymo nustatytais atvejais notarinį veiksmą turi atlikti kitas notaras;– pateiktas notarui tvirtinti sandoris neatitinka įstatymo reikalavimų;– sandoris sudaromas per atstovą, kurio įgaliojimai sudaryti sandorį nėra tinkamai įforminti arba įgaliojimus viršija;– asmenys nepateikė visų reikalingų dokumentų sandoriui sudaryti;– dėl sandorio patvirtinimo kreipėsi asmuo, kurio veiksnumas apribotas, neturintis tėvų, įtėvių ar rūpintojo sutikimo;– fizinis asmuo neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento;– kitais atvejais, jei notarinis veiksmas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tvirtindamas sandorius notaras turi įsitikinti sandorio dalyvių veiksnumu. Visiškas veiksnumas atsiranda sulaukus pilnametystės. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra riboto veiksnumo ir sandorius sudarinėja turėdami tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimą. Pripažinti neveiksniu gali tik teismas. Veiksnumo patikrinimas būna dažnai problematiškas. Jei sandorio dalyvis yra neblaivus, notaras gali atidėti sandorio sudarymą. Jei sandorio dalyvis gydomas stacionare ir kyla klausimų ar jis suvokia savo veiksmus ir būsimas pasekmes, notaras atsisako patvirtinti sandorį ar jį patvirtina tik gydytojui įrašius į ligos istoriją išvadą, kad sandorio sudarymo metu ligonis buvo sąmoningas. Taip pat daug klausimų iškyla nustatant ir juridinių asmenų teisnumą. Juridiniams asmenims civilinis teisnumas, t.y galėjimas turėti teises ir pareigas, įgyjamas kartu su nustatytais jų veiklos tikslais. Teisnumas įtvirtinamas jo įstatais, kuriuose nurodoma veiklos sritis, uždaviniai, funkcijos. Juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo įstatų įregistravimo momento.Notaras turi pareikalauti, kad juridinis asmuo pateiktų įstatus, patikrinti , ar šie įstatai galioja, ar tvirtinamas sandoris arba atliekamas notarinis veiksmas atitinka šio juridinio asmens veiklos pobūdį. Kyla daug klausimų ir dėl seniūnų atliekamų notarinių veiksmų. Ar visi seniūnai gali tvirtinti testamentus? Testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai prilyginami oficialiems testamentams. Nėra skirtumų tarp rajonų savivaldybių seniūnų ir miestų savivaldybių seniūnų patvirtintų testamentų. Notarinius veiksmus gali atlikti rajonų savivaldybių seniūnai, išskyrus savivaldybių centruose, kuriuose yra notaro biurai. Kyla klausimas kas seniūno patvirtintą testamentą turi perduoti saugoti notarui? Seniūno patvirtintą testamentą perduoti saugoti notarui privalo pats seniūnas. Seniūnai patys ar per savo įgaliotus asmenis privalo kiek galima greičiau perduoti patvirtintus oficialiems testamentams prilygintus testamentus saugoti notarui, kurio veiklos teritorijoje yra seniūnijos buveinė.

3.1. Notariato įstatyme yra nustatytos notarinių veiksmų atlikimo taisyklės.

– Notarinių veiksmų atlikimo vieta. Notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus atvejus kai jie susiję su paveldėjimu. Taip pat notarinius veiksmus atlikti galima tik notaro biure, išskyrus atvejus: 1. Kai asmuo dėl ligos, invalidumo ir kt. atvejų negali pats atvykti. 2. Kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų ar kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje. Priežasties svarbumą bet kokiu atveju vertina notaras, į kurį kreipiamasi dėl atitinkamo veiksmo atlikimo. – Notarinių veiksmų atlikimo terminai. Notariniai veiksmai atliekami iškart, kai tik pateikiami dokumentai ir paiimti tam tikras nustatytas atlyginimas. Veiksmas atidedamas jei jei reikalinga papildoma informacija (pvz., kai notaras mano, kad pateiktą dokumentą būtina nusiųsti ekspertizei), bet neilgiau kaip 10d. – Asmens tapatybės nustatymas, veiksnumo ir parašų patikrinimas. Notaras atlikdamas notarinius veiksmus turi nustatyti fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Paprastai asmenybė nustatoma pagal pasą. Jo nesant, gali pakakti vairuotojo pažymėjimo, tarnybinio pažymėjimo, bei kitokiu ofiacialiu asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu su nuotrauka. Teismas apribodamas asmens veiksnumą ar pripažindamas jį neveiksniu ne vėliau kaip per 3d. nuo sprendimo įsiteisėjimo praneša Notarų rūmams. Prieš tvirtindamas juridinio asmens sandorį privalo pareikalauti įstatų ir patikrinti ar jie galioja ir ar atliekamas veiksmas atitinka šio juridinio asmens veiklos pobūdį.– Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka. Notarų tvirtinami sandoriai ar kiti dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jei sandoris pasirašytas nedalyvaujant notarui, asmuo turi patvirtinti, kad sandoį ar dokumentą pasirašė jis. – Notarų netvirtinami dokumentai. Netvirtinami dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašų, užbrauktų žodžių ir kitų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai.– Tvirtinamasis įrašas ir notarinis liudijimas, bei registravimas. Notaras parašo tvirtinamąjį įrašą, pasirašo ir uždeda savo anspaudą. Notaro liudijamuose dokumentuose notaras parašo notarinio liudijimo įrašą, pasirašo ir uždeda anspaudą. Paveldėjimo teisės liudijimuose notaras papildomai nurodo paveldėjimo bylos numerį. Visi notariniai veiksmai registruojami viename registre. Jame registruojami notarinio veiksmo duomenys.

4. Notarinių veiksmų principai.

Yra išskiriami šie pagrindiniai notarų veiklos principai:– notarų nepriklausomumo principas;– notarų objektyvumo principas;– notarinių veiksmų atlikimo slaptumo principas;– asmeninės notarų atsakomybės principas.

Pirmasis notarų nepriklausomumo principas įtvirtintas Notariato įstatyme 12 str., kuriame teigiama, kad notarai savo įgaliojimus vykdo nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams. Visų pirma notaras yra nepriklausomas nuo valstybės subjektyvių norų. Jokie notaro veiksmai (atliekant savo profesines areigas) negali būti tikrinami tikslingumo požiūriu. Kontroliuojama tik tai, kaip notaras, atliekant savo pareigas, laikosi įsatymų reikalavimų. Tai reiškia, kad notaro veikla tikrinama tik teisėtumo aspektu. Kita svarbi notarų nepriklausomumo dalis – tai nepriklausomumas nuo šalių. Nors notaras ir veikia šalių pavedimu, tačiau jis nėra nė vienos jų atstovas ir procedūrinius sprendimus priima neatsižvelgdamas į šalių nurodymus. Nepriklausomumo stengiamasi pasiekti:– Notarų skaičiaus ribojimas. Taip stegiamasi kiekvienam notarui garantuoti klientų skaičių, išvengti galimų įstatymų pažeidimų ir nesąžiningos konkurencijos, ir neskatinti notaro veikti neteisėtai. Notarų konkurencija ribojimo ir reklamos daudimu, iškabų visiems notarų biurams nustatytymu. Visa tai įtvirtinta Notariato įstatyme 201 str. – Kiti notarų veiklos ribojimai. Draudimas jungtis į bendrą komercinę veiklą su kitų profesijų darbuotojais, padeda pasiekti notaro nepriklausomumą galim turtinių interesų.– Notarinių veiksmų atlikimo ribojimai. Notaras neturi teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo vardu, savo sutuoktiniams ir jų vardu, sutuoktinių ir savo giminaičiams (priskiriami tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, seneliai, broliai, seserys). Tai teigiama Notariato įstatyme 33 str.Notarų objektyvumo principas yra susijęs su jų nepriklausomumu, nes tik nepriklausomas notaras gali būti objektyvus, o kita vertus, tik objektyvus notaras gali būti nepriklausomas. Būti objektyviam tai dar nereiškia nebūti nė vienos šalies pusėje – anaiptol, reikalauja iš notaro palaikyti “silpnesniąją” šalį. Taip pat notaras privalo išaiškinti žmonėms, jų teises ir pareigas, o svarbiausia – įspėti apie teisines pasekmes, kurios gali atsirasti atliktus notarinį veiksmą. Notarinių veiksmų atlikimo slaptumo principas kartu yra ir notarų nepriklausomumo, jų teisių ir laisvių garantija., nes niekas negali kištis į notarų veiklą. Šis principas įtvirtintas Notariato įstatyme 14 str. Principo esmė ta, kad notaras privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Notarų veikla paprastai susijusi su žiniomis apie klientų šeimos gyvenimą ar turtą (pavyzdžiui, notaras negalės tinkamai pakonsultuoti testamento klausimais, jei nesįsigilins į jo šeimyninį gyvenimą arba paveldėjimo klausimais). Notarinių veiksmų slaptumo sąvokos negalima aiškinti siauriai ir suprasti tik kaip atlikto notarinio veiksmo paslapties išsaugojimą. Sąvoka apima ir paties juridinio fakto paslapties išsaugojimą (pavyzdžiui, jei konsultuodamas notaras sužino, kad testatorius turi nesantuokinį kūdikį, apie tai nežino žmona, jis privalo laikyti šią informaciją paslaptyje). Klientas turi būti užtikrintas, kad notaras jokiu būdu neperduos informacijos pašaliniams asmenims. Notariato įstatyme 14 str. 4 dalyje teigiama, kad notarinių veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims, nustojusiems dirbti notaru, taip pat asmenims, kurie apie notarinius veiksmus sužinojo, eidami tarnybines pareigas. Notarinių veiksmų atlikimo slaptumo principas privalomas ne tik notarui, bet ir visiems jo biuro darbuotojams.Slaptumas – tai sąvoka, apimanti visas aplinkybes, kurios tapo žinomos notarui vykdant savo pareigas (kliento vardas, pavardė ir net pats lankymosi pas notarą faktas). Pagal Notariato įstatymo 14 str. 2 dalį, pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik asmenims, kurių pavedimu ar kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai arba jų įgaliotiniams. Tokie veiksmai nėra traktuotuojami kaip notarinės paslapties atkleidimas, kadangi žinios yra pateikiamos pačių notarinio veiksmo dalyvių prašymu. Remiantis Notariato įstatymo 14 str. 6 dalimi, atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį gali tik sandorio šalis, jos teisių parėmėjas ar teisėtas atstovas. Jei viena šalis yra mirusi, tai nuo pareigos saugoti paslaptį gali atleisti teisingumo ministras. Asmeninės notarų atsakomybės principas reiškia, kad tiek civilinės, tiek baudžiamosios, tiek administracinės atsakomybės atveju įstatymų leidėjas notarui nustato pačią griežčiausią atsakomybę. Remiantis Notariato įstatymo 16 str. civiline tvarka notaras atsako visiškai, o baudžiamąją ir administracine – kaip valstybės pareigūnas.Norint garantuoti notaro civilinę atsakomybę pagal Notariato įstatymo 6 str. notaras privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę ne mažiau kaip 50 000 litų. Kadangi civilinė atsakomybė yra turtinė atsakomybė, jos atlyginimas visada yra turtinio pobūdžio. Todėl žala vertinama pinigais ir šio pavidalo vadinama nuostoliais. Siekiant įgyvendinti visiško žalos atlyginimo principą, nuostoliai turi būti tiksliai apskaičiuojami. Atlyginama ne tik reali žala, bet ir negautos pajamos.

Išvados

Taigi notariatas – tai visuma notarų, kuriems pagal LR notariato įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. O notaras – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka jam pavestas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Referate aptariau pagrindinius reikalavimus, kurie keliami asmeniui norinčiam tapti notaru ar asesoriumi.Kokius notarinius veiksmus notarai atlieka: tvirtina sandorius; išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto ir paveldėjimo teisės liudijimus; liudija parašo dokumentuose tikrumą, priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus; tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Notariato įstatyme 26 str. yra išvardinti 17 notarinių veiksmų. Bet šis sąrašas nėra baigtinis, notarai atlieka dar daug kitų veiksmų, kurie nepaminėti įstatyme.

Konsuliniai pareigūnai gali liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; liudyti parašo tikrumą; priimti saugoti asmeninius testamentus, tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Seniūnai – tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai gauti; liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; liudija parašo dokumentuose tikrumą. Sąrašas atliekamų notarinių veiksmų surašytas Notariato įstatyme 27 str., sąrašas taip pat nėra baigtinis.Pagrindines notarinių veiksmų atlikimo taisykles:– Notarinių veiksmų atlikimo vieta.– Notarinių veiksmų atlikimo terminai.– Asmens tapatybės nustatymas, veiksnumo ir parašų patikrinimas.– Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka.– Notarų netvirtinami dokumentai.– Tvirtinamasis įrašas ir notarinis liudijimas, bei registravimas.Pagrindinius notarinių veiksmų principus:– notarų nepriklausomumo principas;– notarų objektyvumo principas;– notarinių veiksmų atlikimo slaptumo principas;– asmeninės notarų atsakomybės principas.

Literatūra: 1. LR Notariato įstatymas // Valstybės žinios. 1992, Nr.28-8102. Kuconis P., Nekrošius V. Teisėsaugos institucijos. –V., 2001. (*)3. Nekrošius V. Notariato teisė – K., 1997. (*)4. Gaivenis V., Valiulis A., dr. Jovaišis K. Verslo & komercinė teisė. –V., 2002’4- teisės mokslinis-praktinis žurnalas

Turinys:

Įvadas 1. Notariatas. Jo sąvoka, funkcijos, uždaviniai ir rūšys2. Notaras ir jo teisinis statusas2.1. Kandidatai į notarus (asesoriai), jų priėmimas ir teisinė padėtis 3. Notarų, konsulinių pareigūnų ir seniūnų atliekami notariniai veiksmai 3.1. Notarinių veiksmų atlikimo taisyklės4. Notarinių veiksmų principaiIšvadosLiteratūra

Notariato samprata. Notarų veiklos principai

Įvadas.

Svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime vaidina notariatas. Notaras – tai yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka jam pavestas funkcijas, o taip pat užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Kiekvienas asmuo norėdamas atlikti vienokį ar kitokį notarinį veiksmą kreipiasi į notarą, pasikonsultuoti ar sudarinėti sandorį. Ir dažnai iškyla klausimų kas tas notaras, kokias funkcijas jis atlieka? Kokius notarinius veiksmus gali atlikti ir kokius gali atsisakyti? Kas be notaro gali atlikinėti notarinius veiksmus? Kokios yra pagrindinės atliekamų notarinių veiksmų taisyklės ir kokie yra notarų veiklos principai?Visa tai pabandysiu paanalizuoti ir aprašyti šiame referate.

1. Notariatas. Jo sąvoka, funkcijos, uždaviniai ir rūšys.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 str. teigiama, kad notariatas – tai visuma notarų, kuriems pagal LR notariato įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka jam pavestas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Nuosavybės apsauga – tai tik vienas iš notarui keliamų uždavinių. Visų pirma kiekvienas notaras privalo rūpintis tinkama ir teisėta civiline apyvarta bei tinkamu civilinių įstatymų taikymu, taip pat, kad civilinių ginčų būtų išvengta dar prieš šalių civilinių teisinių santykių atsiradimą arba juos įforminant. Svarbi notaro pareiga paaiškinti klientui atliekamų notarinių veiksmų padarinius. Svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime notariatas vaidina kontinentinės teisės tradicijos šalyse. Notaras yra tarsi ‘šeimos advokatas’, įgaliotas agentas, sudarant įvairius sandorius, archyvų, dokumentų saugotojas, teisinę reikšmę turinčių faktų tvirtintojas. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, dar gyvavo valstybinio notariato sistema. Joje notaras – valstybės pareigūnas, gaunantis valstybės nustatytą algą, negalintis savarankiškai spręsti biuro darbo organizacinių klausimų ir finansiniu bei civiliniu atsakomybės požiūriu visiškai nesuinteresuotas savo darbo efektyvumu ir kokybe. Sistema pasirodė nesugebanti tinkamai aptarnauti besikeičiančių civilinių teisinių santykių. 1992m. rugsėjo 15 d. priimtas naujas LR notariato įstatymas, kuriuo įgyvendinta notariato reforma, ir perėjo nuo valstybinio prie lotyniškojo notariato sistemos. Šio notariato sistemos raidoje notaro pareigos yra priskiriamos viešosios tarnybos pareigoms, nors pats notaras yra laisvosios profesijos atstovas. Notariato įstatymo 2 str. notaras vertinamas kaip valstybės įgaliotas asmuo. Tokį notaro teisinės padėties dvilypumą lemia pačios lotyniškojo notariato sistemos ypatumai, kurioje nepriklausomumo, greitumo ir efektyvumo sumetimais aptartas viešo pobūdžio užduotis įgyvendina ne valstybė, bet kvalifikuoti privatūs asmenys, visiškai materialiai atsakantys už tinkamą valstybės jiems patikėtų funkcijų vykdymą. Iš viso to kyla, kad lotyniškojo notariato sistemos pagrindas yra kompromisas, kuriuo viešosios valdžios funkcijas atlieka laisvosios profesijos žmonės, turintys specialų pasirengimą ir visiškai materialiai atsakingi už padarytą klientui žalą. Šio įstatymo 30 str. sakoma, kad notarai privalo išsiaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, norintiems juos atlikti. T. y. tiesioginė notarui priskirtos konsultavimo funkcijos išraiška Lietuvos teisinėje sistemoje. Ši konsultavimo pareiga ir valstybės per notarą suteikiama garantija, kad notariškai tvirtinamas dokumentas bus sudarytas teisingai ir atitiks tikrąją šalių valią, užtikrina kliento teisinę gynybą jau notarinio veiksmo atlikimo momentu, t.y. iki galimo ginčo atsiradimo (prevencinė funkcija). Teisminės gynybos atžvilgiu skirtumas, kartu ir pranašumas yra tas, kad teismine tvarka ginamos jau pažeistos subjektinės materialinės teisės subjektų teisės. Notariato sistema padeda šalinti galimybes apskritai kilti ginčui dėl pažeistos subjektinės teisės. Priklausomai nuo notariato organų santykio su valstybe bei notariškai patvirtinto dokumento teisinės galios, galime išskirti tris pagrindines jo rūšis:• anglosaksų notariato sistema;• valstybinio notariato sistema;• lotyniškojo notariato sistema.Anglosaksų teisės sistema nepripažįsta “oficialaus dokumento” įrodinėjimo priemone. Pagrindinis įrodymas – liudytojo parodymai, ir notarui nesuteikiamas itin svarbus vaidmuo, notaro pareigas gali atlikti nebūtinai teisinį išsilavinimą turintis asmuo, bet žmogus, turintis visuomenės pasitikėjimą. Vietos savivaldos organai jiems už tam tikrą mokestį laikinai suteikia teisę naudotis antspaudu, tvirtinti nesudėtingų veiksmų atlikimą (pavyzdžiui – tvirtinti liudytojų parodymus). Valstybinio notariato sistemoje notaras yra eilinis valstybės tarnautojas. Jis gauna nustatytą valstybės algą, visos už notarinių veiksmų atlikimą gautos pajamos pervedamos į valstybės biudžetą. Notaras savo funkcijas atlieka notarų kontorose, priklausančiose valstybei. Valstybinis notaras nėra materialiai suinteresuotas kuo geriau ir greičiau atlikti savo pareigas, kadangi jo algos dydis nuo to nepriklauso. Kadangi notaras yra valstybės tarnautojas, jo materialinė atsakomybė už savo veiksmus klientui padarytą žalą yra ribota. Žalą už jį atlygina valstybė.Lotyniškojo, arba laisvojo, notariato sistemos esminis bruožas tas, kad notarinių funkcijų vykdymą valstybė atidavė į privačių asmenų rankas. Valstybė jiems nemoka algos, o jų pajamos priklauso nuo atliekamo darbo efektyvumo ir greitumo. Valstybė privatiems asmenims perdavė dalį savo funkcijų, tuo pagrindu ji kontroliuoja, kad šie savo pareigas atliktų teisėtai, reguliuoja rinkliavų dydį bei nustato notarų kvalifikacinius reikalavimus ir jų darbo vietą bei skaičių. Tokiose lotyniškojo notariato valstybėse egzistuoja du sutvarkymo modeliai – tai “tik notaro modelis, kuriame notaro pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis (pazyzdžiui, Lietuvoje) ir “notaro – advokato”modelis, kuriame notaro pareigos gali būti derinamos su advokato pareigomis (pavyzdžiui, Vokietijoje). Lotyniškojo notariato sistema garantuoja laisvą notarų konkurenciją, notaras pats sprendžia kiek ir kokių darbuotojų reikia biure, notaras pats visiškai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, notaras pats užsidirba atlyginimą, kurio dydis priklauso nuo jo darbo kokybės bei efektyvumo.

2. Notaras ir jo teisinis statusas.

LR notariato įstatymo 2 str. teigiama, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka jam pavestas funkcijas, o taip pat užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notariniams veiksmams atlikti notaras steigia savo biurą. Keli notarai gali steigti vieną biurą, sudarydami bendros veiklos sutartį. Notarų biuras nėra komercinės ūkinės veiklos subjektas. Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Pagal LR notariato įstatymo nustatytą tvarką notaro pareigos užimamos viešo konkurso būdu. Notaru gali būti tik fizinis asmuo, kuris:– Yra Lietuvos Respublikos pilietis.– Turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.– Ne mažiau kaip 1 m. buvo kandidatu į notarus (asesorius) ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą – arba yra apgynęs teisės krypties daktaro ar habilituoto daktaro disertaciją ir turi ne mažesnį kaip 5 m. pedagoginio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip 3 mėn. notarų praktiką; – arba turintis ne mažesnį kaip 5 m. teisinio darbo stažą, išlaikė kvalifikacinį egzaminą ir atliko netrumpesnę kaip 3 mėn. notarų praktiką.– Yra nepriekaištingos reputacijos.– Yra ne vyresnis kaip 65 m. – Laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas (teisė dalyvauti turi ne vyresni kaip 60 m.).– Neturi sveikatos sutrikimų dėl kurių negalėtų eiti notaro pareigų.– Nebuvo SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniu darbuotoju, kuriam taikomi tam tikri apribojimai. Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato LR teisingumo ministras pagal savo patvirtintą notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką.Asmuo, paskirtas notaru, prieš pradėdamas eiti pareigas prisiekia LR teisingumo ministrui. Priesaikos tekstas nurodytas LR notariato įstatymo 5 straipsnyje.Valstybė suinteresuota notaro veikla ne tik nustatant kvalifikacinius reikalavimus, skirti juos dirbti konkrečioje vietoje, tačiau ir kitais būdais.Vienas iš šių būdų yra valstybės vykdoma notarų priežiūra. Ši priežiūra numatyta Notariato įstatymo 7 str. Notarų veiklos priežiūrą organizuoja teisingumo ministras per savo įgaliotus asmenis ir apygardos teismų pirmininkai. Teisingumo ministras per savo įgaliotus asmenis vykdo tik notarų administracinės veiklos priežiūrą. (pavyzdžiui, prižiūri notarų biurų darbo valandų laikymasis ir kitus administracinius veiksmus). Išimtinais atvejais notarinių veiksmų teisėtumą vykdo ir apygardos teismų pirmininkai teisingumo ministro nustatyta tvarka. Jiems vykdant notarų veiklos teisėtumo kontrolę svarbūs 2 dalykai:• Apygardos teismų pirmininkai nevykdo teisingumo ir veikia ne kaip bylą nagrinėjantis teismas, o kaip teisminės administracijos atstovas.• Kontrolės pagrindu gali būti asmens skundas, bet ji atliekama ne asmens, o valstybės interesais.

Notarų veiklos teisėtumo kontrolės formos yra patikrinimas ir revizija. Patikrinimas, tiek patikrinimas, tiek revizija gali būti eilinis ir neeilinis. Kiekvieno notaro atliktų notarinių veiksmų teisėtumą būtina tikrinti ne rečiau kaip kartą per 3 metus. Valstybė tikrina notarų kvalifikaciją. Notaras privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją. Pagal Notariato įstatymo 4 str. kvalifikaciją organizuoja Notarų rūmai, o koordinuoja LR teisingumo ministerija. Notarų kvalifikacijos kėlimo nuostatus tvirtina LR teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Kiti notaro profesinės veiklos ribojimai. Notariato įstatyme 20 str. yra įtvirtintas draudimas notarui užsiimti kita veikla, išskyrus pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį darbą. Taip pat negali su kitų profesijų darbuotojais jungtis į bendrą komercinę ūkinę veiklą. Taip siekiama, kad notaras būtų visiškai nepriklausomas įvairių interesų atžvilgiu ir galėtų tinkamai dirbti notaro darbą. Teisingumo ministras gali notarui iškelti drausmės bylą. Ši teisė įtvirtinta Notariato įstatyme 16 str. 2 dalyje. Notaro drausmės bylą nagrinėja notarų garbės teismas, sudarytas tik iš notarų. Teisingumo ministras tik pasiūlo garbės teismui įvertinti notaro veiksmus.

2.1. Kandidatai į notarus (asesoriai), jų priėmimas ir teisinė padėtis.

Kandidatų į notarus pagrindinės nuostatos nustatytos notariato įstatymo VI skyriuje. Taigi kandidatas į notarus (asesorius) yra asmuo įrašytas į kandidatų į notarus sąrašą, sudarė kandidato į notarus sutartį ir rengiasi profesinei notaro veiklai. Kandidatai į notarus turi atitikti šiuos reikalavimus:– Turi būti LR piliečiai.– Turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.– Turi būti nepriekaištingos reputacijos.– Turi būti laimėję kandidatų į notarus viešą konkursą, kurį nustato teisingumo ministras.LR teisingumo ministras kartu su Notarų rūmų prezidiumu kasmet nustato kandidatų į notarus skaičių. Asesoriams neleidžiama dirbti jokio kito darbo arba verstis kokia nors kitokia mokama veikla, išskyrus mokslinį ar pedagoginį bei kūrybinį darbą. Jis gali dirbti pagal darbo sutartį notaro biure, kuriame jis atlieka praktiką. Notarų rūmai kandidatams į notarus moka minimalaus darbo užmokesčio dydžio stipendiją. Ir kiekvienais metais suteikiamos 30 kalendorinių dienų atostogos. Kandidatai už padarytą žalą notarui atsako pagal LR civilinį kodeksą. Asesoriaus praktika ir sutartis baigiasi kai:1. Kai kandidatas į notarus paskiriamas notaru.2. Kai paaiškėja, kad kandidatas į notarus dėl kvalifikacijos ar etikos negalės eiti notaro pareigų.3. Kitais šio įstatymo numatytais pagrindais.

3. Notarų, konsulinių pareigūnų ir seniūnų atliekami notariniai veiksmai.

Notarai atlieka šiuos veiksmus : tvirtina sandorius; išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto ir paveldėjimo teisės liudijimus; liudija parašo dokumentuose tikrumą, priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus; tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Notariato įstatyme 26 str. yra išvardinti 17 notarinių veiksmų. Bet šis sąrašas nėra baigtinis, notarai atlieka dar daug kitų veiksmų, kurie nepaminėti įstatyme.Be notarų kai kuriuos notarinius veiksmus gali atlikti ir konsuliniai pareigūnai, bei seniūnai. Pvz… Konsuliniai pareigūnai gali liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; liudyti parašo tikrumą; priimti saugoti asmeninius testamentus, tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Seniūnai – tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai gauti; liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; liudija parašo dokumentuose tikrumą. Sąrašas atliekamų notarinių veiksmų surašytas Notariato įstatyme 27 str., sąrašas taip pat nėra baigtinis. Skirtumas tarp notaro ir seniūno ar konsulinio pareigūno yra tas, kad jeigu šiais veiksmais asmeniui padaroma žala, už ją atsakys ne dokumentą patvirtinęs asmuo, bet valstybė.Iškyla klausimų kada notaras privalo atsisakyti atlikti notarinius veiksmus. Notaras privalo atsisakyti, jei:– įstatymo nustatytais atvejais notarinį veiksmą turi atlikti kitas notaras;– pateiktas notarui tvirtinti sandoris neatitinka įstatymo reikalavimų;– sandoris sudaromas per atstovą, kurio įgaliojimai sudaryti sandorį nėra tinkamai įforminti arba įgaliojimus viršija;– asmenys nepateikė visų reikalingų dokumentų sandoriui sudaryti;– dėl sandorio patvirtinimo kreipėsi asmuo, kurio veiksnumas apribotas, neturintis tėvų, įtėvių ar rūpintojo sutikimo;– fizinis asmuo neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento;– kitais atvejais, jei notarinis veiksmas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tvirtindamas sandorius notaras turi įsitikinti sandorio dalyvių veiksnumu. Visiškas veiksnumas atsiranda sulaukus pilnametystės. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra riboto veiksnumo ir sandorius sudarinėja turėdami tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimą. Pripažinti neveiksniu gali tik teismas. Veiksnumo patikrinimas būna dažnai problematiškas. Jei sandorio dalyvis yra neblaivus, notaras gali atidėti sandorio sudarymą. Jei sandorio dalyvis gydomas stacionare ir kyla klausimų ar jis suvokia savo veiksmus ir būsimas pasekmes, notaras atsisako patvirtinti sandorį ar jį patvirtina tik gydytojui įrašius į ligos istoriją išvadą, kad sandorio sudarymo metu ligonis buvo sąmoningas. Taip pat daug klausimų iškyla nustatant ir juridinių asmenų teisnumą. Juridiniams asmenims civilinis teisnumas, t.y galėjimas turėti teises ir pareigas, įgyjamas kartu su nustatytais jų veiklos tikslais. Teisnumas įtvirtinamas jo įstatais, kuriuose nurodoma veiklos sritis, uždaviniai, funkcijos. Juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo įstatų įregistravimo momento.Notaras turi pareikalauti, kad juridinis asmuo pateiktų įstatus, patikrinti , ar šie įstatai galioja, ar tvirtinamas sandoris arba atliekamas notarinis veiksmas atitinka šio juridinio asmens veiklos pobūdį.

Kyla daug klausimų ir dėl seniūnų atliekamų notarinių veiksmų. Ar visi seniūnai gali tvirtinti testamentus? Testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai prilyginami oficialiems testamentams. Nėra skirtumų tarp rajonų savivaldybių seniūnų ir miestų savivaldybių seniūnų patvirtintų testamentų. Notarinius veiksmus gali atlikti rajonų savivaldybių seniūnai, išskyrus savivaldybių centruose, kuriuose yra notaro biurai. Kyla klausimas kas seniūno patvirtintą testamentą turi perduoti saugoti notarui? Seniūno patvirtintą testamentą perduoti saugoti notarui privalo pats seniūnas. Seniūnai patys ar per savo įgaliotus asmenis privalo kiek galima greičiau perduoti patvirtintus oficialiems testamentams prilygintus testamentus saugoti notarui, kurio veiklos teritorijoje yra seniūnijos buveinė.

3.1. Notariato įstatyme yra nustatytos notarinių veiksmų atlikimo taisyklės.– Notarinių veiksmų atlikimo vieta. Notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus atvejus kai jie susiję su paveldėjimu. Taip pat notarinius veiksmus atlikti galima tik notaro biure, išskyrus atvejus: 1. Kai asmuo dėl ligos, invalidumo ir kt. atvejų negali pats atvykti. 2. Kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų ar kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje. Priežasties svarbumą bet kokiu atveju vertina notaras, į kurį kreipiamasi dėl atitinkamo veiksmo atlikimo. – Notarinių veiksmų atlikimo terminai. Notariniai veiksmai atliekami iškart, kai tik pateikiami dokumentai ir paiimti tam tikras nustatytas atlyginimas. Veiksmas atidedamas jei jei reikalinga papildoma informacija (pvz., kai notaras mano, kad pateiktą dokumentą būtina nusiųsti ekspertizei), bet neilgiau kaip 10d. – Asmens tapatybės nustatymas, veiksnumo ir parašų patikrinimas. Notaras atlikdamas notarinius veiksmus turi nustatyti fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Paprastai asmenybė nustatoma pagal pasą. Jo nesant, gali pakakti vairuotojo pažymėjimo, tarnybinio pažymėjimo, bei kitokiu ofiacialiu asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu su nuotrauka. Teismas apribodamas asmens veiksnumą ar pripažindamas jį neveiksniu ne vėliau kaip per 3d. nuo sprendimo įsiteisėjimo praneša Notarų rūmams. Prieš tvirtindamas juridinio asmens sandorį privalo pareikalauti įstatų ir patikrinti ar jie galioja ir ar atliekamas veiksmas atitinka šio juridinio asmens veiklos pobūdį.– Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka. Notarų tvirtinami sandoriai ar kiti dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jei sandoris pasirašytas nedalyvaujant notarui, asmuo turi patvirtinti, kad sandoį ar dokumentą pasirašė jis. – Notarų netvirtinami dokumentai. Netvirtinami dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašų, užbrauktų žodžių ir kitų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai.– Tvirtinamasis įrašas ir notarinis liudijimas, bei registravimas. Notaras parašo tvirtinamąjį įrašą, pasirašo ir uždeda savo anspaudą. Notaro liudijamuose dokumentuose notaras parašo notarinio liudijimo įrašą, pasirašo ir uždeda anspaudą. Paveldėjimo teisės liudijimuose notaras papildomai nurodo paveldėjimo bylos numerį. Visi notariniai veiksmai registruojami viename registre. Jame registruojami notarinio veiksmo duomenys.

4. Notarinių veiksmų principai.

Yra išskiriami šie pagrindiniai notarų veiklos principai:– notarų nepriklausomumo principas;– notarų objektyvumo principas;– notarinių veiksmų atlikimo slaptumo principas;– asmeninės notarų atsakomybės principas.

Pirmasis notarų nepriklausomumo principas įtvirtintas Notariato įstatyme 12 str., kuriame teigiama, kad notarai savo įgaliojimus vykdo nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams. Visų pirma notaras yra nepriklausomas nuo valstybės subjektyvių norų. Jokie notaro veiksmai (atliekant savo profesines areigas) negali būti tikrinami tikslingumo požiūriu. Kontroliuojama tik tai, kaip notaras, atliekant savo pareigas, laikosi įsatymų reikalavimų. Tai reiškia, kad notaro veikla tikrinama tik teisėtumo aspektu. Kita svarbi notarų nepriklausomumo dalis – tai nepriklausomumas nuo šalių. Nors notaras ir veikia šalių pavedimu, tačiau jis nėra nė vienos jų atstovas ir procedūrinius sprendimus priima neatsižvelgdamas į šalių nurodymus. Nepriklausomumo stengiamasi pasiekti:– Notarų skaičiaus ribojimas. Taip stegiamasi kiekvienam notarui garantuoti klientų skaičių, išvengti galimų įstatymų pažeidimų ir nesąžiningos konkurencijos, ir neskatinti notaro veikti neteisėtai. Notarų konkurencija ribojimo ir reklamos daudimu, iškabų visiems notarų biurams nustatytymu. Visa tai įtvirtinta Notariato įstatyme 201 str. – Kiti notarų veiklos ribojimai. Draudimas jungtis į bendrą komercinę veiklą su kitų profesijų darbuotojais, padeda pasiekti notaro nepriklausomumą galim turtinių interesų.– Notarinių veiksmų atlikimo ribojimai. Notaras neturi teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo vardu, savo sutuoktiniams ir jų vardu, sutuoktinių ir savo giminaičiams (priskiriami tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, seneliai, broliai, seserys). Tai teigiama Notariato įstatyme 33 str.Notarų objektyvumo principas yra susijęs su jų nepriklausomumu, nes tik nepriklausomas notaras gali būti objektyvus, o kita vertus, tik objektyvus notaras gali būti nepriklausomas. Būti objektyviam tai dar nereiškia nebūti nė vienos šalies pusėje – anaiptol, reikalauja iš notaro palaikyti “silpnesniąją” šalį. Taip pat notaras privalo išaiškinti žmonėms, jų teises ir pareigas, o svarbiausia – įspėti apie teisines pasekmes, kurios gali atsirasti atliktus notarinį veiksmą. Notarinių veiksmų atlikimo slaptumo principas kartu yra ir notarų nepriklausomumo, jų teisių ir laisvių garantija., nes niekas negali kištis į notarų veiklą. Šis principas įtvirtintas Notariato įstatyme 14 str. Principo esmė ta, kad notaras privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Notarų veikla paprastai susijusi su žiniomis apie klientų šeimos gyvenimą ar turtą (pavyzdžiui, notaras negalės tinkamai pakonsultuoti testamento klausimais, jei nesįsigilins į jo šeimyninį gyvenimą arba paveldėjimo klausimais). Notarinių veiksmų slaptumo sąvokos negalima aiškinti siauriai ir suprasti tik kaip atlikto notarinio veiksmo paslapties išsaugojimą. Sąvoka apima ir paties juridinio fakto paslapties išsaugojimą (pavyzdžiui, jei konsultuodamas notaras sužino, kad testatorius turi nesantuokinį kūdikį, apie tai nežino žmona, jis privalo laikyti šią informaciją paslaptyje). Klientas turi būti užtikrintas, kad notaras jokiu būdu neperduos informacijos pašaliniams asmenims. Notariato įstatyme 14 str. 4 dalyje teigiama, kad notarinių veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims, nustojusiems dirbti notaru, taip pat asmenims, kurie apie notarinius veiksmus sužinojo, eidami tarnybines pareigas. Notarinių veiksmų atlikimo slaptumo principas privalomas ne tik notarui, bet ir visiems jo biuro darbuotojams.Slaptumas – tai sąvoka, apimanti visas aplinkybes, kurios tapo žinomos notarui vykdant savo pareigas (kliento vardas, pavardė ir net pats lankymosi pas notarą faktas). Pagal Notariato įstatymo 14 str. 2 dalį, pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik asmenims, kurių pavedimu ar kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai arba jų įgaliotiniams. Tokie veiksmai nėra traktuotuojami kaip notarinės paslapties atkleidimas, kadangi žinios yra pateikiamos pačių notarinio veiksmo dalyvių prašymu. Remiantis Notariato įstatymo 14 str. 6 dalimi, atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį gali tik sandorio šalis, jos teisių parėmėjas ar teisėtas atstovas. Jei viena šalis yra mirusi, tai nuo pareigos saugoti paslaptį gali atleisti teisingumo ministras. Asmeninės notarų atsakomybės principas reiškia, kad tiek civilinės, tiek baudžiamosios, tiek administracinės atsakomybės atveju įstatymų leidėjas notarui nustato pačią griežčiausią atsakomybę. Remiantis Notariato įstatymo 16 str. civiline tvarka notaras atsako visiškai, o baudžiamąją ir administracine – kaip valstybės pareigūnas.Norint garantuoti notaro civilinę atsakomybę pagal Notariato įstatymo 6 str. notaras privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę ne mažiau kaip 50 000 litų. Kadangi civilinė atsakomybė yra turtinė atsakomybė, jos atlyginimas visada yra turtinio pobūdžio. Todėl žala vertinama pinigais ir šio pavidalo vadinama nuostoliais. Siekiant įgyvendinti visiško žalos atlyginimo principą, nuostoliai turi būti tiksliai apskaičiuojami. Atlyginama ne tik reali žala, bet ir negautos pajamos.

Išvados

Taigi notariatas – tai visuma notarų, kuriems pagal LR notariato įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. O notaras – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka jam pavestas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Referate aptariau pagrindinius reikalavimus, kurie keliami asmeniui norinčiam tapti notaru ar asesoriumi.Kokius notarinius veiksmus notarai atlieka: tvirtina sandorius; išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto ir paveldėjimo teisės liudijimus; liudija parašo dokumentuose tikrumą, priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus; tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Notariato įstatyme 26 str. yra išvardinti 17 notarinių veiksmų. Bet šis sąrašas nėra baigtinis, notarai atlieka dar daug kitų veiksmų, kurie nepaminėti įstatyme.Konsuliniai pareigūnai gali liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; liudyti parašo tikrumą; priimti saugoti asmeninius testamentus, tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Seniūnai – tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai gauti; liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; liudija parašo dokumentuose tikrumą. Sąrašas atliekamų notarinių veiksmų surašytas Notariato įstatyme 27 str., sąrašas taip pat nėra baigtinis.Pagrindines notarinių veiksmų atlikimo taisykles:– Notarinių veiksmų atlikimo vieta.– Notarinių veiksmų atlikimo terminai.– Asmens tapatybės nustatymas, veiksnumo ir parašų patikrinimas.– Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka.– Notarų netvirtinami dokumentai.– Tvirtinamasis įrašas ir notarinis liudijimas, bei registravimas.Pagrindinius notarinių veiksmų principus:– notarų nepriklausomumo principas;– notarų objektyvumo principas;– notarinių veiksmų atlikimo slaptumo principas;– asmeninės notarų atsakomybės principas.

Literatūra: 1. LR Notariato įstatymas // Valstybės žinios. 1992, Nr.28-8102. Kuconis P., Nekrošius V. Teisėsaugos institucijos. –V., 2001. (*)3. Nekrošius V. Notariato teisė – K., 1997. (*)4. Gaivenis V., Valiulis A., dr. Jovaišis K. Verslo & komercinė teisė. –V., 2002’4- teisės mokslinis-praktinis žurnalas

Turinys:

Įvadas 1. Notariatas. Jo sąvoka, funkcijos, uždaviniai ir rūšys2. Notaras ir jo teisinis statusas2.1. Kandidatai į notarus (asesoriai), jų priėmimas ir teisinė padėtis 3. Notarų, konsulinių pareigūnų ir seniūnų atliekami notariniai veiksmai 3.1. Notarinių veiksmų atlikimo taisyklės4. Notarinių veiksmų principaiIšvadosLiteratūra

Notariato samprata. Notarų veiklos principai

Įvadas.

Svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime vaidina notariatas. Notaras – tai yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka jam pavestas funkcijas, o taip pat užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Kiekvienas asmuo norėdamas atlikti vienokį ar kitokį notarinį veiksmą kreipiasi į notarą, pasikonsultuoti ar sudarinėti sandorį. Ir dažnai iškyla klausimų kas tas notaras, kokias funkcijas jis atlieka? Kokius notarinius veiksmus gali atlikti ir kokius gali atsisakyti? Kas be notaro gali atlikinėti notarinius veiksmus? Kokios yra pagrindinės atliekamų notarinių veiksmų taisyklės ir kokie yra notarų veiklos principai?Visa tai pabandysiu paanalizuoti ir aprašyti šiame referate.

1. Notariatas. Jo sąvoka, funkcijos, uždaviniai ir rūšys.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 str. teigiama, kad notariatas – tai visuma notarų, kuriems pagal LR notariato įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka jam pavestas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Nuosavybės apsauga – tai tik vienas iš notarui keliamų uždavinių. Visų pirma kiekvienas notaras privalo rūpintis tinkama ir teisėta civiline apyvarta bei tinkamu civilinių įstatymų taikymu, taip pat, kad civilinių ginčų būtų išvengta dar prieš šalių civilinių teisinių santykių atsiradimą arba juos įforminant. Svarbi notaro pareiga paaiškinti klientui atliekamų notarinių veiksmų padarinius. Svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime notariatas vaidina kontinentinės teisės tradicijos šalyse. Notaras yra tarsi ‘šeimos advokatas’, įgaliotas agentas, sudarant įvairius sandorius, archyvų, dokumentų saugotojas, teisinę reikšmę turinčių faktų tvirtintojas. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, dar gyvavo valstybinio notariato sistema. Joje notaras – valstybės pareigūnas, gaunantis valstybės nustatytą algą, negalintis savarankiškai spręsti biuro darbo organizacinių klausimų ir finansiniu bei civiliniu atsakomybės požiūriu visiškai nesuinteresuotas savo darbo efektyvumu ir kokybe. Sistema pasirodė nesugebanti tinkamai aptarnauti besikeičiančių civilinių teisinių santykių. 1992m. rugsėjo 15 d. priimtas naujas LR notariato įstatymas, kuriuo įgyvendinta notariato reforma, ir perėjo nuo valstybinio prie lotyniškojo notariato sistemos. Šio notariato sistemos raidoje notaro pareigos yra priskiriamos viešosios tarnybos pareigoms, nors pats notaras yra laisvosios profesijos atstovas. Notariato įstatymo 2 str. notaras vertinamas kaip valstybės įgaliotas asmuo. Tokį notaro teisinės padėties dvilypumą lemia pačios lotyniškojo notariato sistemos ypatumai, kurioje nepriklausomumo, greitumo ir efektyvumo sumetimais aptartas viešo pobūdžio užduotis įgyvendina ne valstybė, bet kvalifikuoti privatūs asmenys, visiškai materialiai atsakantys už tinkamą valstybės jiems patikėtų funkcijų vykdymą. Iš viso to kyla, kad lotyniškojo notariato sistemos pagrindas yra kompromisas, kuriuo viešosios valdžios funkcijas atlieka laisvosios profesijos žmonės, turintys specialų pasirengimą ir visiškai materialiai atsakingi už padarytą klientui žalą. Šio įstatymo 30 str. sakoma, kad notarai privalo išsiaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, norintiems juos atlikti. T. y. tiesioginė notarui priskirtos konsultavimo funkcijos išraiška Lietuvos teisinėje sistemoje. Ši konsultavimo pareiga ir valstybės per notarą suteikiama garantija, kad notariškai tvirtinamas dokumentas bus sudarytas teisingai ir atitiks tikrąją šalių valią, užtikrina kliento teisinę gynybą jau notarinio veiksmo atlikimo momentu, t.y. iki galimo ginčo atsiradimo (prevencinė funkcija). Teisminės gynybos atžvilgiu skirtumas, kartu ir pranašumas yra tas, kad teismine tvarka ginamos jau pažeistos subjektinės materialinės teisės subjektų teisės. Notariato sistema padeda šalinti galimybes apskritai kilti ginčui dėl pažeistos subjektinės teisės. Priklausomai nuo notariato organų santykio su valstybe bei notariškai patvirtinto dokumento teisinės galios, galime išskirti tris pagrindines jo rūšis:• anglosaksų notariato sistema;• valstybinio notariato sistema;• lotyniškojo notariato sistema.Anglosaksų teisės sistema nepripažįsta “oficialaus dokumento” įrodinėjimo priemone. Pagrindinis įrodymas – liudytojo parodymai, ir notarui nesuteikiamas itin svarbus vaidmuo, notaro pareigas gali atlikti nebūtinai teisinį išsilavinimą turintis asmuo, bet žmogus, turintis visuomenės pasitikėjimą. Vietos savivaldos organai jiems už tam tikrą mokestį laikinai suteikia teisę naudotis antspaudu, tvirtinti nesudėtingų veiksmų atlikimą (pavyzdžiui – tvirtinti liudytojų parodymus). Valstybinio notariato sistemoje notaras yra eilinis valstybės tarnautojas. Jis gauna nustatytą valstybės algą, visos už notarinių veiksmų atlikimą gautos pajamos pervedamos į valstybės biudžetą. Notaras savo funkcijas atlieka notarų kontorose, priklausančiose valstybei. Valstybinis notaras nėra materialiai suinteresuotas kuo geriau ir greičiau atlikti savo pareigas, kadangi jo algos dydis nuo to nepriklauso. Kadangi notaras yra valstybės tarnautojas, jo materialinė atsakomybė už savo veiksmus klientui padarytą žalą yra ribota. Žalą už jį atlygina valstybė.Lotyniškojo, arba laisvojo, notariato sistemos esminis bruožas tas, kad notarinių funkcijų vykdymą valstybė atidavė į privačių asmenų rankas. Valstybė jiems nemoka algos, o jų pajamos priklauso nuo atliekamo darbo efektyvumo ir greitumo. Valstybė privatiems asmenims perdavė dalį savo funkcijų, tuo pagrindu ji kontroliuoja, kad šie savo pareigas atliktų teisėtai, reguliuoja rinkliavų dydį bei nustato notarų kvalifikacinius reikalavimus ir jų darbo vietą bei skaičių.

Tokiose lotyniškojo notariato valstybėse egzistuoja du sutvarkymo modeliai – tai “tik notaro modelis, kuriame notaro pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis (pazyzdžiui, Lietuvoje) ir “notaro – advokato”modelis, kuriame notaro pareigos gali būti derinamos su advokato pareigomis (pavyzdžiui, Vokietijoje). Lotyniškojo notariato sistema garantuoja laisvą notarų konkurenciją, notaras pats sprendžia kiek ir kokių darbuotojų reikia biure, notaras pats visiškai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, notaras pats užsidirba atlyginimą, kurio dydis priklauso nuo jo darbo kokybės bei efektyvumo.

2. Notaras ir jo teisinis statusas.

LR notariato įstatymo 2 str. teigiama, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka jam pavestas funkcijas, o taip pat užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notariniams veiksmams atlikti notaras steigia savo biurą. Keli notarai gali steigti vieną biurą, sudarydami bendros veiklos sutartį. Notarų biuras nėra komercinės ūkinės veiklos subjektas. Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Pagal LR notariato įstatymo nustatytą tvarką notaro pareigos užimamos viešo konkurso būdu. Notaru gali būti tik fizinis asmuo, kuris:– Yra Lietuvos Respublikos pilietis.– Turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.– Ne mažiau kaip 1 m. buvo kandidatu į notarus (asesorius) ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą – arba yra apgynęs teisės krypties daktaro ar habilituoto daktaro disertaciją ir turi ne mažesnį kaip 5 m. pedagoginio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip 3 mėn. notarų praktiką; – arba turintis ne mažesnį kaip 5 m. teisinio darbo stažą, išlaikė kvalifikacinį egzaminą ir atliko netrumpesnę kaip 3 mėn. notarų praktiką.– Yra nepriekaištingos reputacijos.– Yra ne vyresnis kaip 65 m. – Laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas (teisė dalyvauti turi ne vyresni kaip 60 m.).– Neturi sveikatos sutrikimų dėl kurių negalėtų eiti notaro pareigų.– Nebuvo SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniu darbuotoju, kuriam taikomi tam tikri apribojimai. Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato LR teisingumo ministras pagal savo patvirtintą notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką.Asmuo, paskirtas notaru, prieš pradėdamas eiti pareigas prisiekia LR teisingumo ministrui. Priesaikos tekstas nurodytas LR notariato įstatymo 5 straipsnyje.Valstybė suinteresuota notaro veikla ne tik nustatant kvalifikacinius reikalavimus, skirti juos dirbti konkrečioje vietoje, tačiau ir kitais būdais.Vienas iš šių būdų yra valstybės vykdoma notarų priežiūra. Ši priežiūra numatyta Notariato įstatymo 7 str. Notarų veiklos priežiūrą organizuoja teisingumo ministras per savo įgaliotus asmenis ir apygardos teismų pirmininkai. Teisingumo ministras per savo įgaliotus asmenis vykdo tik notarų administracinės veiklos priežiūrą. (pavyzdžiui, prižiūri notarų biurų darbo valandų laikymasis ir kitus administracinius veiksmus). Išimtinais atvejais notarinių veiksmų teisėtumą vykdo ir apygardos teismų pirmininkai teisingumo ministro nustatyta tvarka. Jiems vykdant notarų veiklos teisėtumo kontrolę svarbūs 2 dalykai:• Apygardos teismų pirmininkai nevykdo teisingumo ir veikia ne kaip bylą nagrinėjantis teismas, o kaip teisminės administracijos atstovas.• Kontrolės pagrindu gali būti asmens skundas, bet ji atliekama ne asmens, o valstybės interesais.

Notarų veiklos teisėtumo kontrolės formos yra patikrinimas ir revizija. Patikrinimas, tiek patikrinimas, tiek revizija gali būti eilinis ir neeilinis. Kiekvieno notaro atliktų notarinių veiksmų teisėtumą būtina tikrinti ne rečiau kaip kartą per 3 metus. Valstybė tikrina notarų kvalifikaciją. Notaras privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją. Pagal Notariato įstatymo 4 str. kvalifikaciją organizuoja Notarų rūmai, o koordinuoja LR teisingumo ministerija. Notarų kvalifikacijos kėlimo nuostatus tvirtina LR teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Kiti notaro profesinės veiklos ribojimai. Notariato įstatyme 20 str. yra įtvirtintas draudimas notarui užsiimti kita veikla, išskyrus pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį darbą. Taip pat negali su kitų profesijų darbuotojais jungtis į bendrą komercinę ūkinę veiklą. Taip siekiama, kad notaras būtų visiškai nepriklausomas įvairių interesų atžvilgiu ir galėtų tinkamai dirbti notaro darbą. Teisingumo ministras gali notarui iškelti drausmės bylą. Ši teisė įtvirtinta Notariato įstatyme 16 str. 2 dalyje. Notaro drausmės bylą nagrinėja notarų garbės teismas, sudarytas tik iš notarų. Teisingumo ministras tik pasiūlo garbės teismui įvertinti notaro veiksmus.

2.1. Kandidatai į notarus (asesoriai), jų priėmimas ir teisinė padėtis.

Kandidatų į notarus pagrindinės nuostatos nustatytos notariato įstatymo VI skyriuje. Taigi kandidatas į notarus (asesorius) yra asmuo įrašytas į kandidatų į notarus sąrašą, sudarė kandidato į notarus sutartį ir rengiasi profesinei notaro veiklai. Kandidatai į notarus turi atitikti šiuos reikalavimus:– Turi būti LR piliečiai.– Turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.– Turi būti nepriekaištingos reputacijos.– Turi būti laimėję kandidatų į notarus viešą konkursą, kurį nustato teisingumo ministras.LR teisingumo ministras kartu su Notarų rūmų prezidiumu kasmet nustato kandidatų į notarus skaičių. Asesoriams neleidžiama dirbti jokio kito darbo arba verstis kokia nors kitokia mokama veikla, išskyrus mokslinį ar pedagoginį bei kūrybinį darbą. Jis gali dirbti pagal darbo sutartį notaro biure, kuriame jis atlieka praktiką. Notarų rūmai kandidatams į notarus moka minimalaus darbo užmokesčio dydžio stipendiją. Ir kiekvienais metais suteikiamos 30 kalendorinių dienų atostogos. Kandidatai už padarytą žalą notarui atsako pagal LR civilinį kodeksą. Asesoriaus praktika ir sutartis baigiasi kai:1. Kai kandidatas į notarus paskiriamas notaru.2. Kai paaiškėja, kad kandidatas į notarus dėl kvalifikacijos ar etikos negalės eiti notaro pareigų.3. Kitais šio įstatymo numatytais pagrindais.

3. Notarų, konsulinių pareigūnų ir seniūnų atliekami notariniai veiksmai.

Notarai atlieka šiuos veiksmus : tvirtina sandorius; išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto ir paveldėjimo teisės liudijimus; liudija parašo dokumentuose tikrumą, priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus; tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Notariato įstatyme 26 str. yra išvardinti 17 notarinių veiksmų. Bet šis sąrašas nėra baigtinis, notarai atlieka dar daug kitų veiksmų, kurie nepaminėti įstatyme.Be notarų kai kuriuos notarinius veiksmus gali atlikti ir konsuliniai pareigūnai, bei seniūnai. Pvz… Konsuliniai pareigūnai gali liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; liudyti parašo tikrumą; priimti saugoti asmeninius testamentus, tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Seniūnai – tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai gauti; liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; liudija parašo dokumentuose tikrumą. Sąrašas atliekamų notarinių veiksmų surašytas Notariato įstatyme 27 str., sąrašas taip pat nėra baigtinis. Skirtumas tarp notaro ir seniūno ar konsulinio pareigūno yra tas, kad jeigu šiais veiksmais asmeniui padaroma žala, už ją atsakys ne dokumentą patvirtinęs asmuo, bet valstybė.Iškyla klausimų kada notaras privalo atsisakyti atlikti notarinius veiksmus. Notaras privalo atsisakyti, jei:– įstatymo nustatytais atvejais notarinį veiksmą turi atlikti kitas notaras;– pateiktas notarui tvirtinti sandoris neatitinka įstatymo reikalavimų;– sandoris sudaromas per atstovą, kurio įgaliojimai sudaryti sandorį nėra tinkamai įforminti arba įgaliojimus viršija;– asmenys nepateikė visų reikalingų dokumentų sandoriui sudaryti;– dėl sandorio patvirtinimo kreipėsi asmuo, kurio veiksnumas apribotas, neturintis tėvų, įtėvių ar rūpintojo sutikimo;– fizinis asmuo neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento;– kitais atvejais, jei notarinis veiksmas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tvirtindamas sandorius notaras turi įsitikinti sandorio dalyvių veiksnumu. Visiškas veiksnumas atsiranda sulaukus pilnametystės. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra riboto veiksnumo ir sandorius sudarinėja turėdami tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimą. Pripažinti neveiksniu gali tik teismas.

Veiksnumo patikrinimas būna dažnai problematiškas. Jei sandorio dalyvis yra neblaivus, notaras gali atidėti sandorio sudarymą. Jei sandorio dalyvis gydomas stacionare ir kyla klausimų ar jis suvokia savo veiksmus ir būsimas pasekmes, notaras atsisako patvirtinti sandorį ar jį patvirtina tik gydytojui įrašius į ligos istoriją išvadą, kad sandorio sudarymo metu ligonis buvo sąmoningas. Taip pat daug klausimų iškyla nustatant ir juridinių asmenų teisnumą. Juridiniams asmenims civilinis teisnumas, t.y galėjimas turėti teises ir pareigas, įgyjamas kartu su nustatytais jų veiklos tikslais. Teisnumas įtvirtinamas jo įstatais, kuriuose nurodoma veiklos sritis, uždaviniai, funkcijos. Juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo įstatų įregistravimo momento.Notaras turi pareikalauti, kad juridinis asmuo pateiktų įstatus, patikrinti , ar šie įstatai galioja, ar tvirtinamas sandoris arba atliekamas notarinis veiksmas atitinka šio juridinio asmens veiklos pobūdį. Kyla daug klausimų ir dėl seniūnų atliekamų notarinių veiksmų. Ar visi seniūnai gali tvirtinti testamentus? Testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai prilyginami oficialiems testamentams. Nėra skirtumų tarp rajonų savivaldybių seniūnų ir miestų savivaldybių seniūnų patvirtintų testamentų. Notarinius veiksmus gali atlikti rajonų savivaldybių seniūnai, išskyrus savivaldybių centruose, kuriuose yra notaro biurai. Kyla klausimas kas seniūno patvirtintą testamentą turi perduoti saugoti notarui? Seniūno patvirtintą testamentą perduoti saugoti notarui privalo pats seniūnas. Seniūnai patys ar per savo įgaliotus asmenis privalo kiek galima greičiau perduoti patvirtintus oficialiems testamentams prilygintus testamentus saugoti notarui, kurio veiklos teritorijoje yra seniūnijos buveinė.

3.1. Notariato įstatyme yra nustatytos notarinių veiksmų atlikimo taisyklės.– Notarinių veiksmų atlikimo vieta. Notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus atvejus kai jie susiję su paveldėjimu. Taip pat notarinius veiksmus atlikti galima tik notaro biure, išskyrus atvejus: 1. Kai asmuo dėl ligos, invalidumo ir kt. atvejų negali pats atvykti. 2. Kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų ar kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje. Priežasties svarbumą bet kokiu atveju vertina notaras, į kurį kreipiamasi dėl atitinkamo veiksmo atlikimo. – Notarinių veiksmų atlikimo terminai. Notariniai veiksmai atliekami iškart, kai tik pateikiami dokumentai ir paiimti tam tikras nustatytas atlyginimas. Veiksmas atidedamas jei jei reikalinga papildoma informacija (pvz., kai notaras mano, kad pateiktą dokumentą būtina nusiųsti ekspertizei), bet neilgiau kaip 10d. – Asmens tapatybės nustatymas, veiksnumo ir parašų patikrinimas. Notaras atlikdamas notarinius veiksmus turi nustatyti fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Paprastai asmenybė nustatoma pagal pasą. Jo nesant, gali pakakti vairuotojo pažymėjimo, tarnybinio pažymėjimo, bei kitokiu ofiacialiu asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu su nuotrauka. Teismas apribodamas asmens veiksnumą ar pripažindamas jį neveiksniu ne vėliau kaip per 3d. nuo sprendimo įsiteisėjimo praneša Notarų rūmams. Prieš tvirtindamas juridinio asmens sandorį privalo pareikalauti įstatų ir patikrinti ar jie galioja ir ar atliekamas veiksmas atitinka šio juridinio asmens veiklos pobūdį.– Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka. Notarų tvirtinami sandoriai ar kiti dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jei sandoris pasirašytas nedalyvaujant notarui, asmuo turi patvirtinti, kad sandoį ar dokumentą pasirašė jis. – Notarų netvirtinami dokumentai. Netvirtinami dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašų, užbrauktų žodžių ir kitų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai.– Tvirtinamasis įrašas ir notarinis liudijimas, bei registravimas. Notaras parašo tvirtinamąjį įrašą, pasirašo ir uždeda savo anspaudą. Notaro liudijamuose dokumentuose notaras parašo notarinio liudijimo įrašą, pasirašo ir uždeda anspaudą. Paveldėjimo teisės liudijimuose notaras papildomai nurodo paveldėjimo bylos numerį. Visi notariniai veiksmai registruojami viename registre. Jame registruojami notarinio veiksmo duomenys.

4. Notarinių veiksmų principai.

Yra išskiriami šie pagrindiniai notarų veiklos principai:– notarų nepriklausomumo principas;– notarų objektyvumo principas;– notarinių veiksmų atlikimo slaptumo principas;– asmeninės notarų atsakomybės principas.

Pirmasis notarų nepriklausomumo principas įtvirtintas Notariato įstatyme 12 str., kuriame teigiama, kad notarai savo įgaliojimus vykdo nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams. Visų pirma notaras yra nepriklausomas nuo valstybės subjektyvių norų. Jokie notaro veiksmai (atliekant savo profesines areigas) negali būti tikrinami tikslingumo požiūriu. Kontroliuojama tik tai, kaip notaras, atliekant savo pareigas, laikosi įsatymų reikalavimų. Tai reiškia, kad notaro veikla tikrinama tik teisėtumo aspektu. Kita svarbi notarų nepriklausomumo dalis – tai nepriklausomumas nuo šalių. Nors notaras ir veikia šalių pavedimu, tačiau jis nėra nė vienos jų atstovas ir procedūrinius sprendimus priima neatsižvelgdamas į šalių nurodymus. Nepriklausomumo stengiamasi pasiekti:– Notarų skaičiaus ribojimas. Taip stegiamasi kiekvienam notarui garantuoti klientų skaičių, išvengti galimų įstatymų pažeidimų ir nesąžiningos konkurencijos, ir neskatinti notaro veikti neteisėtai. Notarų konkurencija ribojimo ir reklamos daudimu, iškabų visiems notarų biurams nustatytymu. Visa tai įtvirtinta Notariato įstatyme 201 str. – Kiti notarų veiklos ribojimai. Draudimas jungtis į bendrą komercinę veiklą su kitų profesijų darbuotojais, padeda pasiekti notaro nepriklausomumą galim turtinių interesų.– Notarinių veiksmų atlikimo ribojimai. Notaras neturi teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo vardu, savo sutuoktiniams ir jų vardu, sutuoktinių ir savo giminaičiams (priskiriami tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, seneliai, broliai, seserys). Tai teigiama Notariato įstatyme 33 str.Notarų objektyvumo principas yra susijęs su jų nepriklausomumu, nes tik nepriklausomas notaras gali būti objektyvus, o kita vertus, tik objektyvus notaras gali būti nepriklausomas. Būti objektyviam tai dar nereiškia nebūti nė vienos šalies pusėje – anaiptol, reikalauja iš notaro palaikyti “silpnesniąją” šalį. Taip pat notaras privalo išaiškinti žmonėms, jų teises ir pareigas, o svarbiausia – įspėti apie teisines pasekmes, kurios gali atsirasti atliktus notarinį veiksmą. Notarinių veiksmų atlikimo slaptumo principas kartu yra ir notarų nepriklausomumo, jų teisių ir laisvių garantija., nes niekas negali kištis į notarų veiklą. Šis principas įtvirtintas Notariato įstatyme 14 str. Principo esmė ta, kad notaras privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Notarų veikla paprastai susijusi su žiniomis apie klientų šeimos gyvenimą ar turtą (pavyzdžiui, notaras negalės tinkamai pakonsultuoti testamento klausimais, jei nesįsigilins į jo šeimyninį gyvenimą arba paveldėjimo klausimais). Notarinių veiksmų slaptumo sąvokos negalima aiškinti siauriai ir suprasti tik kaip atlikto notarinio veiksmo paslapties išsaugojimą. Sąvoka apima ir paties juridinio fakto paslapties išsaugojimą (pavyzdžiui, jei konsultuodamas notaras sužino, kad testatorius turi nesantuokinį kūdikį, apie tai nežino žmona, jis privalo laikyti šią informaciją paslaptyje). Klientas turi būti užtikrintas, kad notaras jokiu būdu neperduos informacijos pašaliniams asmenims. Notariato įstatyme 14 str. 4 dalyje teigiama, kad notarinių veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims, nustojusiems dirbti notaru, taip pat asmenims, kurie apie notarinius veiksmus sužinojo, eidami tarnybines pareigas. Notarinių veiksmų atlikimo slaptumo principas privalomas ne tik notarui, bet ir visiems jo biuro darbuotojams.Slaptumas – tai sąvoka, apimanti visas aplinkybes, kurios tapo žinomos notarui vykdant savo pareigas (kliento vardas, pavardė ir net pats lankymosi pas notarą faktas). Pagal Notariato įstatymo 14 str. 2 dalį, pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik asmenims, kurių pavedimu ar kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai arba jų įgaliotiniams. Tokie veiksmai nėra traktuotuojami kaip notarinės paslapties atkleidimas, kadangi žinios yra pateikiamos pačių notarinio veiksmo dalyvių prašymu.

Remiantis Notariato įstatymo 14 str. 6 dalimi, atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį gali tik sandorio šalis, jos teisių parėmėjas ar teisėtas atstovas. Jei viena šalis yra mirusi, tai nuo pareigos saugoti paslaptį gali atleisti teisingumo ministras. Asmeninės notarų atsakomybės principas reiškia, kad tiek civilinės, tiek baudžiamosios, tiek administracinės atsakomybės atveju įstatymų leidėjas notarui nustato pačią griežčiausią atsakomybę. Remiantis Notariato įstatymo 16 str. civiline tvarka notaras atsako visiškai, o baudžiamąją ir administracine – kaip valstybės pareigūnas.Norint garantuoti notaro civilinę atsakomybę pagal Notariato įstatymo 6 str. notaras privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę ne mažiau kaip 50 000 litų. Kadangi civilinė atsakomybė yra turtinė atsakomybė, jos atlyginimas visada yra turtinio pobūdžio. Todėl žala vertinama pinigais ir šio pavidalo vadinama nuostoliais. Siekiant įgyvendinti visiško žalos atlyginimo principą, nuostoliai turi būti tiksliai apskaičiuojami. Atlyginama ne tik reali žala, bet ir negautos pajamos.

Išvados

Taigi notariatas – tai visuma notarų, kuriems pagal LR notariato įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. O notaras – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka jam pavestas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Referate aptariau pagrindinius reikalavimus, kurie keliami asmeniui norinčiam tapti notaru ar asesoriumi.Kokius notarinius veiksmus notarai atlieka: tvirtina sandorius; išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto ir paveldėjimo teisės liudijimus; liudija parašo dokumentuose tikrumą, priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus; tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Notariato įstatyme 26 str. yra išvardinti 17 notarinių veiksmų. Bet šis sąrašas nėra baigtinis, notarai atlieka dar daug kitų veiksmų, kurie nepaminėti įstatyme.Konsuliniai pareigūnai gali liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; liudyti parašo tikrumą; priimti saugoti asmeninius testamentus, tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Seniūnai – tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai gauti; liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą; liudija parašo dokumentuose tikrumą. Sąrašas atliekamų notarinių veiksmų surašytas Notariato įstatyme 27 str., sąrašas taip pat nėra baigtinis.Pagrindines notarinių veiksmų atlikimo taisykles:– Notarinių veiksmų atlikimo vieta.– Notarinių veiksmų atlikimo terminai.– Asmens tapatybės nustatymas, veiksnumo ir parašų patikrinimas.– Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka.– Notarų netvirtinami dokumentai.– Tvirtinamasis įrašas ir notarinis liudijimas, bei registravimas.Pagrindinius notarinių veiksmų principus:– notarų nepriklausomumo principas;– notarų objektyvumo principas;– notarinių veiksmų atlikimo slaptumo principas;– asmeninės notarų atsakomybės principas.

Literatūra: 1. LR Notariato įstatymas // Valstybės žinios. 1992, Nr.28-8102. Kuconis P., Nekrošius V. Teisėsaugos institucijos. –V., 2001. (*)3. Nekrošius V. Notariato teisė – K., 1997. (*)4. Gaivenis V., Valiulis A., dr. Jovaišis K. Verslo & komercinė teisė. –V., 2002’4- teisės mokslinis-praktinis žurnalas