Nesantuokinių vaikų teisinis statusas

Nesantuokinių vaikų teisinis statusas
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodeksas, kiti įstatymai ir konvencijos – lyginamasis aspektas

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1989 m. lapkričio 20 d. priimtos Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencijos 1 straipsnyje (toliau – str.) teigiama: “Šioje Konvencijoje vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažįstama anksčiau” (Vaiko teisių Konvencija, 1995). Taigi Konvencija, viena vertus, formaliai apibrėžia vaiko sąvoką– asmuo, kuriam suėjo 18 metų ir viena diena, jau nelaikomas vaiku. Kita vertus, ji neįtvirtina visuotinės vaiko sąvokos, tik paaaiškina Konvencijoje vartojamą. Tai reiškia, kad valstybės savo nacionaliniuose įstatymuose gali įvairiai šią sąvoką apibrėžti, tačiau bet kuriuo atveju prie Konvencijos prisijungusios valstybės turi garantuoti joje įtvirtintas teises visiems asmenims bent iki 18 metų. Vaiko teisių Konvencija pirmą kartą išsamiai apibrėžė vaiko teises bei įpareigojo valstybes jas gerbti bei garantuoti (Sakalauskas, 2000).
Vaiko teisių Konvencija (1995) nurodė principus, kuriais vadovaujantis turi būti pripažįstamos vaiko teisių gynimo priemonės. Konvencijos 2 str. 1 ir 2 dalyse (toliau – d.) teigiama, kad “valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje Konvencijoje nuumatytas teises kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų ap

plinkybių. Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas būtų apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos ar bausmių dėl vaiko tėvų, teisių globėjų ar kitų šeimos narių statuso, veiklos, pažiūrų ar įsitikinimų”.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. teigiama, kad “Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu) (Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1996). Taigi galime interpretuoti, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų kilmės ar socialinės padėties,taip pat ir nesantuokiniai vaikai, turi lygias teises ir negali būti diskriminuojami.
Lietuvos Respublikos teisės aktai garantuoja visiems vaikams lygias teises neatsižvelgiant į tai, ar vaikai yra gimę santuokoje, ar ne. Lietuvos Respublikos (toliai – LR) Civilinio kodekso 3.161 str., kuriame numatytos vaiko teisės, teigiama, kad „vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios“ ir „tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia“ (Pagrindiniai įstatymai, 2003 ). Panašiai teigiama ir iki 2001 metų liepos 1 dienos galiojusiame LR Santuokos ir šeimos kodekse: „Vaikai, gimę iš nesančių tarpusavyje santuokoje tėvų, nustačius jų tėvystę, turi tėvų ir jų giminaičių atžvilgiu tas pačias teises ir pareigas, kaip ir vaikai, gimę iš esančių tarpusavyje santuokoje tėvų“ (57 str.) (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas, 1990). Taigi matome, kad nesantuokinių vaikų statusas atitinka sa
antuokoje gimusių vaikų teisinį statusą.
Nesantuokinių vaikų teisinį statusą taip pat apibrėžia Europos Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, įsigaliojusi 1997 metų liepos 18 dieną. Joje patvirtinamos nesantuokinio vaiko teisės. Teigiama, kad „kiekvieno nesantuokinio vaiko motinystė nustatoma remiantis tik vaiko gimimo faktu” (2 str.), “kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu (3 str.), “nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Kai pareiga išlaikyti santuokinį vaiką priklauso tam tikriems tėvo arba motinos šeimos nariams, ši pareiga taip pat taikoma ir nesantuokinio vaiko atžvilgiu” (6 str.), “nesantuokinis vaikas turi tokią pačią teisę į savo tėvo, motinos bei tėvo arba motinos šeimos narių turto palikimą, tarsi būtų gimęs santuokoje” (9 str.) ir pagaliau “nesantuokinio vaiko tėvo ir motinos santuoka vaikui suteikiamas santuokinio vaiko teisinis statusas” (10 str.). Šios Konvencijos preambulėje teigiama, kad ji buvo priimta stengiantis “pagerinti nesantuokinių vaikų teisinį statusą, mažinant skirtumus tarp jų ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems” bei skiriasi pagal skirtingų valstybių nacionalinius įstatymus (Europos Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, 2004).
LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, panašiai kaip ir vaiko teisių Konvencijoje, teigiama, kad „kiekvienas vaikas turi lygias teises su kitais vaikais ir ne
egali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės, šeimyninės padėties, sveikatos būklės ar kokių nors kitų aplinkybių (4 str. 2 d).
Remiantis įvairiais įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais galima teigti, kad nesantuokinių vaikų teisinis statusas visose gyvenimo srityse atitinka santuokinių vaikų teisinį statusą. Nustatant vaiko kilmę, ne santuokoje gimusiam vaikui gali iškilti šiokių tokių keblumų, jei tėvas nenori pripažinti tėvystės. LR Civiliniame kodekse (3.140 str. 4 d.) teigiama, kad „jei vaiką pagimdė moteris, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvui gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę“. Anksčiau galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse buvo numatytos tokios pat sąlygos nustatant vaiko kilmę. LR Civilinio kodekso 1.31 straipsnyje teigiama, kad „vaiko kilmė (tėvystės ar motinystės pripažinimas, nustatymas ar nuginčijimas) nustatoma arba pagal valstybės, kurios piliečiu tapo vaikas gimdamas, arba pagal valstybės, pripažįstamos kaip vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta jo gimimo momentu, arba pagal vieno iš vaiko tėvų nuolatinės gyvenamosios vietos ar valstybės, kurios piliečiu jis buvo vaiko gimimo momentu, teisę, atsižvelgiant į tai, kurios iš šių valstybių teisė yra palankesnė vaikui. <.> Šio straipsnio nu
uostatos taip pat taikomos nesusituokusiems tėvams gimusio vaiko kilmės nustatymui“ (Pagrindiniai įstatymai, 2003).
Vaiko teisė bendrauti su abiem savo tėvais turi būti numatyta įstatymo remiantis įvairių valstybių socialine ir teisine praktika. Tai darydama valstybė turi pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Vaiko teisių Konvencijoje teigiama (9 str.), kad „valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais“. Be to, konvencijoje teigiama, kad abu tėvai atsakingi už vaiko auklėjimą ir vystymąsi (18 str.): „valstybės dalyvės deda visas pastangas, kad būtų pripažintas bendros ir vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi principas. Tėvams arba atitinkamais atvejais teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turėtų būti vaiko interesai“. Tai reiškia, kad santuokoje ir nesantuokoje gimusių vaikų teisės yra lygios. Jie ne tik turi vienodas teises bendrauti su savo tėvais ir būti abiejų jų globojami, bet jų teisės į finansinę paramą ir palikimą taip pat yra vienodos (Vaiko teisės. Nuostatų įgyvendinimas, 2002).
Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijoje teigiama, kad „kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius su abiem savo tėvais, jei tai nekenkia jo interesasms“ (24 str.). Anksčiau galiojusiame santuokos ir šeimos kodekse (64 str.) buvo teigiama, kad „tėvas ir motina savo vaikų atžvilgiu turi lygias teises ir pareigas. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikų atžvilgiu ir tais atvejais, kai santuoka tarp jų nutraukta“. Taip pat „tėvas (motina), iš kurio neatimtos tėvystės teisės, gyvenantis skyrium nuo nepilnamečio vaiko, turi teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo. Motina (tėvas), pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime“ (68 str.). Apie nesantuokinių vaikų teises šio kodekso devintame skirsnyje „Tėvų teisės ir pareigos vaikų auklėjimo srityje“ nėra užsiminta. Tačiau dabar galiojančiame Civiliniame kodekse nesantuokinių vaikų teisės yra pabrėžtos: „tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium“ (3.156 str. 2 dalis). Taigi galime teigti, kad nesantuokiniai vaikai turi lygiai tokias pat teises bendrauti su savo abiem tėvais ir palaikyti su jais ryšius, jei tai neprieštarauja jų interesams, kaip ir santuokoje gimę vaikai.
Vaiko teisių konvenciją ratifikavusios valstybės teigia, kad kiekvienas vaikas turi teisę turėti „tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal sugebėjimus ir finansines galimybes. Valstybės <.> imasi reikiamų priemonių ir padeda tėvams ir kitiems vaiką auklėjantiems asmenims įgyvendinti šią teisę, o prireikus teikia materialinę paramą ir remia įvairias programas, ypač aprūpinimo maistu, drabužiais ir butai“ (27 str.). Ši nuostata įgyvendinama neatsižvelgiant į tai, ar vaikas yra santuokinis, ar ne. Santuokos ir šeimos kodekse buvo teigiama, kad „tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir paramos reikalingus nedarbingus pilnamečius vaikus“ (80 str.). Dabartiniame Civiliniame kodekse teigiama, kad „materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai“ (3.192 str. 3 dalis). Europos konvencijoje dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso taip pat teigiama, kad “nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Kai pareiga išlaikyti santuokinį vaiką priklauso tam tikriems tėvo arba motinos šeimos nariams, ši pareiga taip pat taikoma ir nesantuokinio vaiko atžvilgiu (6 str.). Konvencijoje dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės taip pat pabrėžiama, kad “konvencija yra taikoma išlaikymo pareigoms, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės pagal santuoką, įskaitant išlaikymo pareigas nesantuokiniam vaikui“ (1 str.). Taigi galima teigti, kad vaikas turi teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nežiūrint į tas, ar jis gimė susituokusiems tėvams, ar ne.
Pilnametystės sulaukę vaikai privalo išlaikyti savo paramos reikalingus tėvus neatsižvelgiant į tai, ar jų tėvai buvo susituokę, ar ne. LR Civiliniame kodekse teigiama, kad „pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis“ (3.205 str. 1 d.). „Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams“ (3.206 str. 1 d.). Anksčiau galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse buvo laikomasi lygiai tokių pačių nuostatų nustatant tėvų išlaikymą vaikams. Galima daryti išvadą,kad tiek santuokiniai, tiek nesantuokiniai vaikai privalo išlaikyti savo tėvus, kuriems reikalinga parama, jei tik tėvai teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.
Kalbant apie nesantuokinio vaiko ir jo tėvų turtines teises galima teigti, kad “nesantuokinis vaikas turi tokią pačią teisę į savo tėvo, motinos bei tėvo arba motinos šeimos narių turto palikimą, tarsi būtų gimęs santuokoje” (Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso). Civilinio kodekso 571 str. numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai gali būti fiziniai asmenys, kurie yra gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, o paveldint pagal testamentą, – fiziniai asmenys, kurie yra gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti, jam esant gyvam, ir gimė po jo mirties. Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmiasiai mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties (573 str.). Tai reiškia, jog ir šiuo aspektu nesantuokiniai vaikai nėra ignoruojami ir jų teisinis statusas atitinka santuokoje gimusių vaikų teises.
Tačiau visgi šiokią tokią diskriminaciją, susijusią su nesantuokinėmis šeimomis, Lietuvos Respublikos įstatymuose galima įžvelgti. Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme numatyta, kad, nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaikus iki 18 metų, šeimoms, socialinė pašalpa skiriama tik jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams), jei įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai) priteisti vaiko išlaikymo ir tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.
Jeigu nutraukusių santuoką arba gyvenančių skyrium sutuoktinių, auginančių vaikus iki 18 metų, šeimos nėra sudariusios teismo patvirtintos vaiko (vaikų) išlaikymo sutarties arba jei vaiko (vaikų) išlaikymo teismas nėra priteisęs, taip pat nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaikus iki 18 metų, šeimų vaikui (vaikams) nėra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir vaikui (vaikams) išlaikymo teismas nėra priteisęs, socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (vaikams) (4 str.). Ši įstatymo pataisa įsigaliojo visai nesenai – 2004 m. spalio 1 d. Iki tol galiojo nuostata, kad nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaikus iki 18 metų, šeimoms, socialinė pašalpa skiriama, jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams), išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai) priteisti vaiko išlaikymo. Socialinė pašalpa šeimai skiriama tėvystės nustatymo bylos nagrinėjimo teisme metu (4 str.). Taigi skirtumas yra tas, kad nesantuokinį vaiką, kuriam nėra nustatyta tėvystė, auginančiai šeimai nebebus mokama socialinė pašalpa – ji bus skiriama tik nesantuokiniam vaikui, todėl mėnesinės šeimos pajamos sumažės.
Kad nebūtų pažeidinėjamos vaikų teisės, LR priėmė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymą, kuriuo nustatė, kad vaikų teisių kontrolierius kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo ratifikuotų konvencijų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, nuostatos Lietuvoje ir prižiūri bei kontroliuoja institucijų, susijusių su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga, veiklą, dėl kurios pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai (12 str.). Todėl galime traktuoti, kad visų vaikų teisės yra vykdomos ne tik formaliai, bet ir įgyvendinamos kasdienybėje.
Apibendrinant galima teigti, kad nesantuokinių vaikų teisinis statusas yra lygiai tiks pat, kaip ir santuokoje gimusių vaikų, o Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautiniai teisės aktai užtikrina, kad visos nesantuokinių vaikų teisės ir pareigos nebūtų ignoruojamos.

Literatūros sąrašas:
1. Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartija, Vilnius, 2002
2. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas // Pagrindiniai įstatymai, Vilnius, 2003
3. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rodyklė, Vilnius, 2003
4. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vilnius, 1996
5. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas, Vilnius, 1990
6. Sakalauskas, G., Vaiko teisių apsauga Lietuvoje, Vilnius, 2000
7. Vaiko teisės. Nuostatų įgyvendinimas, Vilnius, 2002
8. Vaiko teisių Konvencija, Vilnius, 1995

Prieiga per internetą:
9. Europos Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, www.etib.lt/lt/konv_text_l. php%3Fid%3D22+europos+konvencija+d%C4%97l+nesantuokini%C5%B3+vaik%C5%B3+teisinio+statuso&hl=lt
10. Konvencija dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=131530&Condition2=hagos
11. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=220639&Condition2=
12. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=210371&Condition2=
13. Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas, http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=242497&Condition2=

Leave a Comment