Turinys
Turinys 2Įvadas 3Žmogaus teisių 8 konvencijos straipsni įgyvendinimas Lietuvoje 4Išvados 8Naudota literatūra 9ĮvadasGimdamas žmogus įgyja teisę į gyvenimą. Teisę kuri negali būti pažeista, prigimtinę teisę kuri visuotinai suvokiama ir už kurios pažeidimą taikomos pačios didžiausios sankcijos. Pirmasis paminėjęs prigimtinę žmogaus teisią į gyvybę buvo J. Locke‘as. J. Locke‘as traktavo 3 prigimtines teises: į gyvybę, į laisvę ir į turtą, tačiau jis buvo sudaręs išlygą vergams (tuo metu vergovė dar buvo neretas reiškinys).Tarptautinėje teisėje žmogaus teisės pradėtos įteisinti keliais dokumentais. Būtent teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą:„1948 m. gruodžio 10 dienos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnis, kuris pabrėžia:Niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą <…>Jungtinių Tautų priimto 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnis pabrėžia:<…> Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje asmens teisė į šeimos gyvenimo gerbimą formuluojama taip:1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. 2. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“ Konvencija įpareigoja valstybes gerbti kiekvieno asmens teisę į šeimos gyvenimą ir uždraudžia bet kokius apribojimus asmens naudojimąsi šia teise. Savo darbe norėčiau apžvelgti paskutines bylas žmogaus teisių teisme, kurios buvo pateiktos prieš Lietuvą. Visai nesenai nuskambėjusi L. prieš Lietuvą byla ypatingai sudomino kokios dar bylos prieš Lietuvą yra ir buvo pateiktos Žmogaus teisių teisme.Žmogaus teisių 8 konvencijos straipsni įgyvendinimas Lietuvoje
Apžvelgiant paskutiniąsias bylas pateiktas prieš Lietuvą pastebėjau, kad pasirinkus bylas trys iš jų yra susijusios su susirašinėjimo slaptumu, viena garsiai šiomis dienomis nuskambėjusi lyties keitimo byla ir KGB kadrinių darbuotojų atleidimo bylos. Susirašinėjimo slaptumas. Byla Karalevičius prieš Lietuvą (užbaigta 2005,07,07). Bylos esmė: šioje byloje yra skundžiamasi, kad Lietuvos kalinimo institucijos cenzūravo V. Karalevičiaus susirašinėjimą su Konvencijos institucijomis. Vytautas Karalevičius pareiškimą padavė 1998 m. spalio 5d. (53254/99) Europos Žmogaus Teisių Komisija.. pareiškėjas teigia, kad laiškai kurie buvo perduoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai išsiųsti į Europos Žmogaus Teisių Teismą buvo cenzūruojami. Taip pat jis teigia jog Šiaulių izoliatoriaus administracija pareiškėjui nedalyvaujant buvo atplėšti jam adresuoti laiškai iš Europos Žmogaus Teisių Teismo kanceliarijos. Pareiškėjas teigė, kad jo laiškai kurie buvo skirti susirašinėti su Konvencijos institucijomis buvo atplėšiami jam nedalyvaujant ir tik vėliau su laiško turiniu jis buvo supažindinamas. Lietuvos teisės aktuose yra įtvirtinta teisė į privataus ir šeimos gyvenimo bei korespondencijos neliečiamumą (22 Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis). Tačiau pagal 1996 m. kardomojo kalinimo įstatymo bei 1996 m. kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 72 punktą kaltinamųjų susirašinėjimas galėjo būti cenzūruojamas. Tačiau 75 punktas numato, kad Europos Žmogaus Teisių Teismui bei Komisijai adresuoti laiškai turi būti perduoti užklijuoti, ir vokus izoliatoriaus administracijai (kurie yra užklijuoti) atplėšti draudžiama. 83 punktas numato, tardymo izoliatoriaus administracija supažindina kaltinamuosius bei nuteistuosius su rašytiniais atsakymais, jiems pasirašant, kad ir yra supažindinti su atėjusia korespondencija ir jos turiniu (atsakymai į skundus, prašymus, pasiūlymus (pareiškimus)). Kaltinamieji ir nuteistieji su jų gautais laiškais yra supažindinami per 3 dienas, nuo laiškų gavimo dienos. Taip pat visi laiškai yra dedami į asmenines bylas, o ne atiduodami kaltinamiesiems jiems susipažinus su laiškų turiniu. Vyriausybė atsakydama į Europos Žmogaus Teisių Komisijai užklausą akcentavo, kad pareiškėjas yra pats kaltas, nes pateikdavo Europos Žmogaus Teisių Komisijai adresuotus laiškus neužklijuotus. Tačiau Vyriausybė nenuginčijo to fakto, kad Šiaulių izoliatoriaus administracija atplėšdavo ir skaitydavo Teismo laiškus nedalyvaujant pareiškėjui. Teismas nagrinėdamas šią bylą nustatė, kad pagal vidaus teisę laiškai galėjo būti cenzūruojami, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams. Tačiau kadangi susirašinėjimas su Konvencijoms institucijomis nekėlė grėsmės demokratiniai visuomenei, tad jų cenzūruoti ir atplėšti nebuvo galima. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas pats kaltas, jog pateikdavo neužklijuotus vokus Teismui administracijai. Teismas pripažino, kad buvo pažeistas 8 konvencijos straipsnis – susirašinėjimo slaptumas, tiksliau ta dalis kurioje yra perskaitomi ir atplėšiami gauti laiškai iš Europos Žmogaus Teisių Komisijai. Teismas nustatė, kad valstybė turi sumokėti 12000EUR neturtinei žalai padengti ir 1000EUR bylinėjimosi išlaidoms. Byla Čiapas prieš Lietuvą (užbaigta 2007 02 16) Bylos esmė: Rolandas Čiapas 2000 metais bu suimtas už plėšimą ir šantažą. 2001 metais teismo vykdytojas prašo cenzūruoti suimtojo laiškus, norint išvengti spaudimo liudininkams, teismas prokuroro prašymą patvirtina. Pagal 15 sulaikymo straipsni yra akcentuoja, kad kalinio laiškai esant būtinybei gali būti cenzūruojami, o laiškai iš Žmogaus teisių Teismo turi būti įteikiami kaltinamajam kita dieną po gavimo. Pareiškėjas skundžiasi, kad buvo cenzūruojami jo laiškai su žmona, kitais privačiais asmenimis, nors nebuvo tam būtinybės, bei su Teisingumo institucijomis. Vyriausybės akcentavo kad kriminalinių tyrimų procedūra gali būti apskųsta, tačiau kaltinamasis dėl procedūros vykdymo nepateikė jokių nusiskundimų. Taip pat akcentav…o, kad laiškų cenzūravimas buvo apsaugos priemonės dalis, norint apsaugoti liudininkus ir kitus susijusius su byla asmenis nuo išorinio spaudimo priimti tinkama liudijimą ar sprendimą. Tačiau Vyriausybė negalėjo nuginčyti to fakto, kad laiškai su viešosiomis institucijomis irgi galėjo būti cenzūruojami. Teismo sprendimas dėl 8 konvencijos straipsnio pažeidimo. Vadovaujantis Lietuvos teise Europos Žmogaus Teismas konstatuoja, kad susirašinėjimo cenzūra buvo pagrįstai naudojama apsaugoti aukoms ir liudininkams. Teismas konstatuoja, kad pati didžiausia dalis laiškų buvo gaunama iš žmonos. Laiškuose pagrindė buvo pasakojama apie kalėjimo gyvenimo kasdienybę. Kadangi susirašinėjant su žmona nebuvo bandoma paveikti kitu asmenų, teismas konstatuoja, kad nebuvo pagrindo cenzūruoti visus laiškus kurie buvo rašomi Čiapo privatiems asmenims. K. Čiapas žinojo, kad laiškai bus cenzūruojami, ir išaiškinus bylą bei nuteisus jį atlikti bausmę, nebebuvo būtinybės cenzūruoti susirašinėjimą su žmona. Teismas priteisė 1000EUR kompensaciją, ir akcentavo kad buvo pažeistas 8 konvencijos straipsnio dalis „susirašinėjimo slaptumas“ kadangi nebuvo pagrindo visą laiką kol pareiškėjas atlikinėjo bausmę cenzūruoti jo laiškus. Byla Puzimas prieš Lietuvą (užbaigta 2007,05,23) Bylos esmė: Alvydas Puzinas taip pat skundžiasi, kad jam kalint buvo pažeistas 8 Konvencijos straipsnis, kuris garantuoja korespondencijos slaptumą. Pažeidimas buvo nustatytas dėl to, kad kalėjimo administracija atplėšė jam siųstus laiškus, gautus iš žmogaus teisių komisaro, Baltijos jūros valstybių tarybos demokratinių institucijų, Europos žmogaus teisių komisijos sekretoriato, taip pat pareiškėjo žmonos siųstus laiškus. Pažymėtina tai, kad Seimo kontrolierius, tyręs pareiškėjo skundą, nustatė, kad laiškas, gautas iš Baltijos jūros valstybių tarybos buvo atplėštas, tačiau kontrolieriaus nuomone, vis dėlto, tam tikrais atvejais valstybė turi teisę cenzūruoti kalinių susirašinėjimą. Tačiau Europos žmogaus teisių teismas konstatavo, kad įsikišimas į korespondencijos slaptumo principą gali būti pateisinamas tik Konvencijos 8 str. 2 dalyje nustatytais pagrindais, kai įsikišimas yra “numatytas įstatyme”, atitinka siekiamą teisėtą tikslą ir yra būtinas demokratinėje visuomenėje tokio tikslo pasiekimui. Teismo nuomone, kalinių korespondencijos cenzūravimas Lietuvoje turi teisinį pagrindą, t.y., tokią galimybę įtvirtino LR Pataisos darbų kodekso 41 str., aptariamas cenzūravimas galėjo būti aiškinamas kaip turintis ir teisėtą tikslą “užkirsti kelią nusikaltimams ir pažeidimams”, tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų Teismui, kad toks įsikišimas buvo “būtinas demokratinėje visuomenėje” Konvencijos 8 str. 2 d. prasme šiuo konkrečiu atveju. Todėl Europos žmogaus teisių teismo nuomone, Konvencijos 8 straipsnis dėl teisės į pagarbą korespondencijos slaptumui buvo pažeistas. Lietuva taip pat privalo sumokėto pareiškėjui 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismas priteisė 1000EUR kompensaciją, ir akcentavo kad buvo pažeistas 8 konvencijos straispnio dalis „susirašinėjimo slaptumas“ kadangi nebuvo pagrindo visą laiką kol pareiškėjas atlikinėjo bausmę cenzūruoti jo laiškus. Rainys ir Gasparavičius prieš Lietuvą (užbaigta 2005.07.07): Bylos esmė: Šioje byloje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas buvusių KGB kadrinių darbuotojų atleidimo iš darbo bei įsidarbinimo įvairiose privataus sektoriaus srityse apribojimo vertinimui. R. Rainio ir A. Gasparavičiaus bylos esančios vienos esmės Teismo buvo apjungtos į vieną. Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio (teisė į pagarbą asmens privačiam gyvenimui) imant kartu ir atskirai su 14 straipsniu (diskriminacijos draudimas). Teismas nusprendė, kad pareiškėjų R. Rainio ir A. Gasparavičiaus, buvusių KGB darbuotojų, po to dirbusių privačios įmonės teisininku (Gasparavičius) ir advokatu (Rainys), atleidimas iš darbo. Teismas pabrėžė, kad valstybės nustatyti apribojimai įsidarbinti įvairiose privataus sektoriaus srityse dėl lojalumo valstybei s…tokos negali būti pateisinami tokiu pat mastu kaip apribojimai įsidarbinti valstybės tarnyboje. Be to, aplinkybė, jog įstatymas, nustatantis tokį apribojimą, buvo priimtas 1999 m., t.y. beveik 10 metų po nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, taip pat leidžia tokį ribojimą laikyti diskriminaciniu. Todėl Teismas manė, kad pareiškėjų atleidimas iš darbo privačiame sektoriuje bei galiojantis įsidarbinimo apribojimas buvo neproporcinga ir diskriminuojanti priemonė net atsižvelgus į valstybės siektų tikslų teisėtumą.Europos žmogaus teisių teismas paskelbė sprendimą ir nustatė Konvencijos 14 straipsnio (draudžiančio diskriminaciją) kartu su 8 straipsniu (teisė į privataus gyvenimo gerbimą) pažeidimą. Europos žmogaus teisių teismas savo sprendime paskyrė R. Rainiui 35000EUR, o A. Gasparavičiui 7500EUR kompensaciją, skirtą materialinei ir moralinei žalai atlyginti, po 5000EUR taip pat skyrė 4000EUR abiejų pareiškėjų teisinėms išlaidoms ir kaštams padengti. Privataus ir šeimos gyvenimo gerbimas L. prieš Lietuvą (atidaryta 2007 10 11) 2007 m. rugsėjo 11 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą byloje L. prieš Lietuvą, kuriame konstatavo, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 8 straipsnį (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Pareiškėjas L. 2003 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą skųsdamasis, jog dėl to, kad nepriimamas Lyties pakeitimo įstatymas (kuris numatytas Civilinio Kodekso 2.27 straipsnio „Teisė pakeisti lytį“ 2 dalyje), ir jam negali būti padaryta lyties pakeitimo operacija, Lietuva pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 2 (teisė į gyvybę), 3 (kankinimo uždraudimas), 8 (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), 10 (saviraiškos laisvė), 12 (teisė į santuoką) ir 14 (diskriminacijos uždraudimas) straipsnius. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime dėl bylos esmės atmetė pakartotinius Vyriausybės argumentus dėl to, kad pareiškėjas pirmiausia turėjo kreiptis į Lietuvos teismus, skųsdamasis dėl atitinkamų institucijų neveikimo ar netinkamo gydymo. Pastebėtina, kad savo atskirojoje nuomonėje, pateiktoje greta Teismo sprendimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas D. Popovič pritarė tokiai Vyriausybės pozicijai ir pareiškė, kad jo nuomone, pareiškimas neturėjo būti priimtinas, nes pareiškėjas nepanaudojo visų vidaus teisinės gynybos priemonių. Teismo sprendime buvo pažymėta, kad vidaus teisinės gynybos priemonės šioje byloje būtų buvę neveiksmingos. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis. Argumentuodamas tokį savo sprendimą pirmiausia pabrėžė iš Konvencijos 8 straipsnio kylančią valstybių pozityviąją pareigą užtikrinti privataus gyvenimo, įskaitant žmogaus orumą ir tam tikrais atvejais gyvenimo kokybę, gerbimą. Teismas trumpai apžvelgė savo praktiką panašiose bylose prieš kitas valstybes, pvz., Jungtinę Karalystę, Vokietiją, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje kyla kitokio pobūdžio problemų, o būtent, skirtingai nei Teismo aptartose bylose prieš kitas valstybes, kuriose daugiau problemų kyla dėl transseksualų teisių įgyvendinimo jau po lyties keitimo operacijų (naujų tapatybės dokumentų išdavimas, duomenų pakeitimas ir pan.), L. byloje kilo klausimas dėl to, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra nustatyta teisė keisti lytį, tačiau nėra priimtas minėtame kodekse numatytas specialus įstatymas, kuris reglamentuotų lyties keitimo sąlygas ir tvarką. Teismo nuomone, dėl tokios įstatymų leidybos spragos pareiškėjui Lietuvoje nėra prieinamos tinkamos medicinos priemonės, todėl jis atsidūrė „kankinančioje nežinioje“, nes jam atlikta dalinė lyties keitimo operacija, pakeisti kai kurie asmens dokumentai. Teismas pastebėjo, kad kol pareiškėjui nebus atlikta galutinė lyties keitimo operacija, pareiškėjo asmens kodas nebus pakeistas, tam tikrose privataus gyvenimo srityse, pavyzdžiui, norėdamas įsidarbinti ar keliauti į užsienį, pareiškėjas vis dar lieka moterimi. Tęsdamas dėl Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo, Teismas taip pat pažymėjo k…ai kuriuos finansinius sveikatos apsaugos aspektus valstybėje. Šiuo požiūriu Teismas nurodė, kad pradžioje (t.y. įsigaliojus Civilinio kodekso nuostatai, įtvirtinančiai teisę keisti lytį) delsimas priimti specialų įstatymą galėtų būti pateisintas valstybės finansiniais sunkumais, tačiau šiuo metu, kai yra praėję daugiau nei ketveri metai nuo atitinkamos Civilinio kodekso nuostatos įsigaliojimo, be to, atsižvelgiant į tai, kad neoficialiais Teismo duomenimis, tokių asmenų, kaip pareiškėjas Lietuvoje tėra apie 50, nelaikytina, kad valstybei tai būtų per didelė finansinė našta. Taigi galiausiai Teismas konstatavo, kad šioje byloje nebuvo užtikrintas tinkamas balansas tarp pareiškėjo teisės ir viešojo intereso. Pastebėtina, kad Vyriausybė, pateikdama savo poziciją šioje byloje, nekėlė klausimo dėl tariamų finansinių sunkumų kaip viešojo intereso. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teismas, sprendime pateikdamas argumentus dėl Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo, neskyrė didesnio dėmesio Vyriausybės argumentams, susijusiems su socialiniais, moraliniais, kultūriniais bei religiniais aspektais. Be to, daugiau dėmesio neskirta ir argumentui, kad remiantis medicininiais duomenimis, ne visiems asmenims, kuriems konstatuotas transseksualumas (kaip diagnozė), būtina visiška lyties pakeitimo operacija. Reikėtų pastebėti ir tai, kad bylos nagrinėjimo Europos Žmogaus Teisių Teisme metu Vyriausybė siekė su pareiškėju susitarti taikiai ir, prieš priimant sprendimą dėl tokio būtino gydymo kaip operacija, įvertinti dabartinę pareiškėjo būklę, tačiau pareiškėjo atstovas informavo Vyriausybės atstovę apie tai, kad pareiškėjas nesutinka su tokiu pasiūlymu. Europos Žmogaus Teisių Teismas, konstatavęs Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, įpareigojo valstybę per tris mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo datos (sprendimas įsigalios gruodžio 11 d., jei nė viena iš bylos šalių jo neapskųs 17 teisėjų Didžiajai kolegijai) priimti reikiamą įstatymą dėl lyties keitimo operacijų atlikimo tvarkos, o to neįvykdžius, sumokėti pareiškėjui 40 000 eurų (pareiškėjas prašė 47 680 eurų) žalos atlyginimą, skirtą lyties keitimo operacijoms pabaigti. Kiti turtinės žalos reikalavimai – apie 10 000 eurų – buvo atmesti. Be to, Teismas pareiškėjui priteisė 5 000 eurų (pareiškėjas prašė 200 000 eurų) neturtinės žalos atlyginimą.IšvadosApžvelgus bylas susidarė nuomonė, kad pagrindinė problema Lietuvoje buvo susirašinėjimo slaptumas kalinimo įstaigose. Taip pat parodė vieną gilią problemą, t.y. kad Lietuvos įstatyminė bazė nėra pasirengusi homoseksualinių asmenų teisių ginimui. Mano nuomone, paskutinė byla parodo, kad yra labai opi problema, kurią ankščiau ar vėliau teks skaudžiai spręsti. Lietuvos visuomenė yra konservatyvi ir tai labai įtakoja žmogaus teisių suvokimą. Tai parodė ir L. prieš Lietuvą byla, tiek kalinių susirašinėjimo slaptumas.Prognozė ateičiai būtų, kad Lietuva dar nėra pilnai demokratiška ir liberali valstybė. Manau po to kai bus užbaigta L. prieš Lietuvą byla, atsiras daugiau problemų susijusiu su trankseksualumu ir Lietuvai ganėtinai brangiai atseis neryžtingumas.Naudota literatūra1. Case of Karalevičius v. Lithuania2. Case Puzinas v. Lithuania3. Case Čiapas v. Lithuania4. Case L. v. Lithuania5. Case Rainys & Gasparavičius v. Lithuania6. Jočienė D., Čilinskas K. Žmogaus teisių apsaugos problemos tarptautinėje ir Lietuvos Respublikos teisėje. Vilnius: UAB „Petro ofsetas“ 2004. P. 73-91; 7. E. Baltusytė, S. Balčiųnienė, L. Štarnienį ir L. Urbaitė Europos žmogaus teisių teismo sprendimai bylose prieš Lietuvos Respubliką 2001 01 01 – 2005 07 01 5 knyga, Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005. p. 143 – 1898. http://www.laikas.net/2007/211nr/03.pdf 9. http://www.tm.lt/?item=stras_news〈=1Taip pat buvo naudotasi šiais internatiniais portalais susidaryti nuomone apie Žmogaus teises Lietuvoje:
10. http://www.manoteises.lt/11. http://www.tm.lt