Mažeikių nafta
Naftos perdirbimo įmonė
2005 metais AB “Mažeikių nafta” šventė 25 metų jubiliejų.
Mažeikių naftos perdirbimo įmonė pradėjo dirbti 1980 metais. Šiandien „Mažeikių nafta“ — vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos valstybėse, dirbanti kaip “Typical Complex Refinery” (kompleksinio perdirbimo įmonė).
Projektinis Mažeikių naftos perdirbimo įmonės pajėgumas — 15 mln. t naftos per metus. Siekiant geriau išnaudoti gamybinius pajėgumus, perdirbama ir kita žaliava — dujų kondensatas, mazutas ir vidutiniai distiliatai.
Žaliava į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą importuojama iš Rusijos. “Urals” nafta į Lietuvą transportuojama 720 mm skersmens naftotiekio magistrale per Novopolocką (Baltarusija) iki Biržų, iš kur 220 km atšaka pasuka į Mažeikių naftos perdirbimo įmonę. Vamzdyno atšakos iki Mažeikių projektinis pajėgumas — 16 mln. t per metus.
Pradėjus veikti reversiniam importo-eksporto terminalui, atsirado alternatyvaus žaliavos tiekimo galimybė.
2000-aisiais, siekiant pagerinti gamybos efektyvumą, sumažinti kaštus ir pasiekti geresnę produkcijos kokybę, pradėta įgyvendinti modernizacijos programa. 2003 m. rugsėjo mėnesį baigtas „Mažeikių naftos“ modernizacijos programos pirmasis etapas.
„Mažeikių nafta“ parengė produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planą
MAŽEIKIAI. Vienintelė Baltijos valstybėse naftos perdirbimo įmonė AB „Mažeikių nafta“ Ūkio ministerijai pateikė produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planą. Plėtros plane numatytos priemonės, kurios leistų užtikrinti nepertraukiamą AB „Mažeikių nafta“ vykdomą naftos perdirbimo veiklą bei tuo pačiu prisidėtų prie Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo.
Šis planas yra „Mažeikių naftos“ Vertės kūrimo programos, kurią paruošė pagrindinis įmonės akcininkas Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“, dalis. Parengtas planas leistų Bendrovei užsitikrinti sklandų Mažeikių naftos perdirbimo įmonės darbą ir eksportuojamų naftos produktų transportavimą. Plėtros plane numatyti du galimi produktotiekio tiesimo scenarijai: Mažeikiai-Būtingė ir Mažeikiai-Klaipėda.
Bendrovė ieško efektyvesnių ir ekologiniu požiūriu saugesnių naftos produktų transportavimo būdų, todėl ji nagrinėja įvairius produktotiekio tiesimo variantus.
Tinkamiausias naftos produktų transportavimo vamzdynų plėtros varianto scenarijus bus parinktas atlikus teritorijų planavimo bei poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
Naujasis vamzdynas leis Bendrovei išplėsti Mažeikių naftos perdirbimo įmonės technines galimybes bei padidinti eksportuojamų naftos produktų transportavimo saugumą. Šiuo metu naftos produktai į AB „Klaipėdos nafta“ valdomą terminalą gabenami geležinkeliu.
AB „Mažeikių nafta“ produkcijos realizavimo ir transportavimo plėtros planas mūsų tinklalapyje.
AB „Mažeikių nafta“ daugiau nei 70 proc. eksportuoja į Vakarų Europą, JAV, Kanadą ir kitas valstybes. 2006 metais Bendrovės eksportas sudarė beveik ketvirtadalį viso šalies eksporto.
Naftos perdirbimo principai
Naftos perdirbimas remiasi fizikos dėsniais ir kiekvienai medžiagų būdingomis fizikinėmis savybėmis, mat nafta ir kitokia naftos žaliava yra daugelio medžiagų mišinys. Kiekviena iš šių medžiagų turi tik jai būdingą virimo temperatūrą, kuri labai priklauso nuo slėgio.Cheminiai procesai vykdomi dalyvaujant katalizatoriui — tai leidžia reikiamas reakcijas vykdyti esant žemesnėms temperatūroms, išvengti junginių skilimo ir gauti tikslinius produktus.
Naftos perdirbimo procesas skirstomas į keletą stadijų:pirminis perdirbimas, kurio metu paruošiama žaliava (nudruskinimas ir nuvandeninimas) ir vyksta pagrindinis naftos išskirstymas į frakcijas — dujas, benziną, žibalą, dyzeliną ir pirminės distiliacijos mazutą. Šioje stadijoje gautų produktų kokybė yra nepakankama, todėl ji gerinama vykdant cheminius perdirbimo procesus; antrinis perdirbimas — procesai, kai perdirbamas pirminiuose procesuose atlikęs mazutas. Jų tikslas — gauti šviesiuosius produktus iš likutinių perdirbimo produktų. Kokybė gerinama naudojant specialius katalizatorius reikiamoms reakcijoms ir reikalingiems produktams gauti; galutinis produktų maišymas iš komponentų vykdomas atsižvelgiant į rinkos poreikius. Prekinė produkcija maišoma taip, kad patenkintų visus kokybės standartų reikalavimus, taip pat ir užsakovo šalies standartų reikalavimus (esant dideliems užsakymams).
Gaminama produkcija
Įmonė nuolat gerina savo gaminamos produkcijos kokybę ir žaliavos perdirbimo efektyvumą. 1995 metais visiškai atsisakyta etiliuotų benzinų gamybos; nuo 1996 metų įmonėje gaminami aukštos kokybės bešviniai benzinai su multifunkciniais priedais VENTUS ir žieminis dyzelinas; 1997 metais pradėta reaktyvinių variklių kuro JET A1, visiškai atitinkančio pasaulio standartus, gamyba; 1999 metais pradėti naudoti multifunkciniai priedai dyzelino kokybei gerinti, pradėta automobilinio benzino pagal LST EN 228 ir dyzelino pagal LST EN 590 gamyba; 2003 metų pradžioje pagamino aukštos kokybės arktinės 2-osios klasės dyzeliną.
Šiuo metu “Mažeikių naftoje” gaminama:— bešvinis benzinas 98, 95, 92;— Benzinas su ETBE (etiltretbutilo eteriu) — bešviniai benzinai su multifunkciniu priedu VENTUS 98, VENTUS 95, VENTUS 92;— vasarinis ir žieminis dyzelinas;— Dyzelinas su RRME (Riebalų rūgščių metilo esteriu) — dyzelinas su VENTUS priedu;— arktinis 2 klasės dyzelinas; — žymėtasis žemės ūkiui skirtas dyzelinas;— katilų kuras;— reaktyvinis kuras JET-A1;— suskystintos automobilinės dujos ir suskystintos buitinės dujos;— kelių, stogų ir statybinis bitumas; bitumai, pagal Europos Sąjungos standartus;— elementinė siera.Gamyba
Įmonė nuolat gerina savo gaminamos produkcijos kokybę ir žaliavos perdirbimo efektyvumą. 1995 m. visiškai atsisakyta etiliuotų benzinų gamybos; nuo 1996 m. įmonė garsėja aukštos kokybės neetiliuoti benzinai su multifunkciniais priedais VENTUS ir žieminis dyzelinis kuras; pradėta reaktyvinių variklių kuro JET A1, visiškai atitinkančio pasaulinius standartus, gamyba; 1999 m. pradėti naudoti multifunkciniai priedai dyzelino kokybei gerinti; pradėta polimerais modifikuoto kelių bitumo gamyba; nuo 2001 m. pradėtas gaminti arktinės specifikacijos dyzelinas ir t. t. Šiuo metu „Mažeikių naftoje“ gaminama:neetiliuotas benzinas 98, 95, 92; benzinas su multifunkciniais priedais VENTUS 98, VENTUS 95, VENTUS 92; vasarinis ir žieminis dyzelinas; dyzelinas su multifunkciniais priedais VENTUS; katilų kuras; reaktyvinis kuras JET A-1; suskystintos dujos: automobilinės (PBA) ir buitinės (SPBT); kelių, stogų ir statybinis bitumas; elementinė siera. 1999 m. pabaigoje AB „Mažeikių nafta“ laboratorija akredituota Vakarų Europos tarplaboratorinių bandymų sistemoje, kur jau dalyvauja 74 laboratorijos iš 33 šalių. 2003 m. vasario mėn. laboratoriją akreditavo GOSSTANDART Rossi tiriamųjų darbų ir žaliavos įvadinės kontrolės laboratorija GOST R ISO/MEK 17025 standartu. 2006 m. jos darbas antrą kartą sertifikuotas – įvertintas penkerius metus galiosiančiu atestatu, patvirtinančiu, kad laboratorijos techninė kompetencija visiškai atitinka akreditavimo sistemos ir standarto GOST R ISO/IEC 17025 reikalavimus. Sertifikavimo įstaigose Rusijoje vyksta reorganizavimas – jos tapo Techninio reguliavimo ir metrologijos Federaline agentūra, šiuo metu dalyvaujančia analitinių laboratorijų akreditacijos sistemoje ir savo ruožtu esančia asocijuota Europos Sąjungos akreditacijos sistemos dalyve.
Ekologija
AB “Mažeikių nafta” skiria ypatingą dėmesį aplinkosaugai. Bendrovė skiria daug lėšų gamtos apsaugos priemonių diegimui, glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos ir tarptautinėmis kompanijomis kurdama ekologines programas. “Mažeikių nafta” yra tvirtai užsibrėžusi laikytis visų aplinkosaugos reikalavimų. Pasaulyje pripažintų firmų atlikti bendrovės gamtosauginiai auditai teigiamai vertina įmonės ekologinę situaciją, jos veiklos atitikimą Lietuvos Respublikos ir tarptautiniams aplinkosaugos reikalavimams. Siekdama užtikrinti nepriekaištingą pramoninių avarijų, kurios gali pakenkti aplinkai, prevenciją ir likvidavimą, AB “Mažeikių nafta” rūpinasi techninių priemonių parengimu, organizuoja nuolatines skubios pagalbos tarnybų pratybas, naudojasi civilinės atsakomybės draudimu polisu. 2005 metais bendrovėje pradėta diegti aplinkos apsaugos vadybos sistema pagal tarptautinį ISO 14000 standartą. Metai Investicijos tūkst.Lt
Taršos prevencijos priemonės
plačiai naudojami oru aušinami aparatai (oriniai aušintuvai);naudojamos uždaros naftos produktų drenavimo sistemos;aukštas automatizavimo lygis ir blokuočių sistema užtikrinanti saugų technologijos stabdymą kritinėse situacijose;technologiniuose įrenginiuose įrengta uždara sistema, per kurią, slėgiui viršijus leistinas ribas, produktai iš aparatų ir vamzdynų per apsauginius vožtuvus nukreipiami į fakelų sistemą;fakelinės dujos surenkamos į “gasholderį”, iš kurio kompresoriai grąžina jas atgal į įmonės kuro tinklą; naftos ir naftos produktų siurbliuose naudojami galiniai sandarintuvai;visi įmonės šviesiųjų produktų saugojimo rezervuarai turi fiksuotus stogus, o rezervuarų viduje yra sumontuoti vidiniai plaukiojantys pontonai su dvigubais sandarinimais. Rezervuarai yra padengti danga, užtikrinančia daugiau kaip 70 proc. šviesos atspindžio koeficientą. Šios priemonės sumažina atmosferos taršą daugiau kaip 90 proc. Tai atitinka direktyvos 94/63/EC reikalavimus;šviesiųjų produktų pylimas į geležinkelio ir autocisternas vykdomas uždaru (hermetiniu) būdu, surenkant susidariusius lakiųjų organinių junginių garus (neišleidžiant jų į atmosferą), o po to juos rekuperuojant ir grąžinant į procesą; vykdomas nuolatinis monitoringas pramoninės lietaus kanalizacijos šuliniuose. Stebima, kad iš įrenginių į kanalizaciją nepatektų naftos produktai ir kitos cheminės medžiagos. Kai kurios smarkiai užterštos nuotekos (technologinis kondensatas) valomos jų susidarymo vietoje, siekiant išvengti viso nuotekų srauto užteršimo.
Tiekimas
AB “Mažeikių nafta” išsprendė pagrindinę problemą, dėl kurios Bendrovė patirdavo didelių sunkumų dar 1999 metais — stabilios naftos rinkos kainos tiekimo į įmonę ir Būtingės terminalą nebuvimas. Nuo praėjusių metų liepos “Jukos”, viena didžiausių Rusijos naftos kompanijų, pradėjo tiekti AB “Mažeikių nafta” po 300 000 tonų naftos kas mėnesį. Spalio mėnesį tiekiamos naftos kiekis padidėjo iki 400 000 tonų. Kaina, kurią AB “Mažeikių nafta” moka už visą perkamą naftą, dabar yra apskaičiuojama pagal formulę, paremtą galiojančiomis pasaulinės rinkos kainomis.2001 m. birželio 14 d. “Williams” ir “Jukos” pasirašė Bendradarbiavimo susitarimą. Pagal jį “Jukos” įsipareigojo suteikti AB “Mažeikių nafta” 150 milijonų JAV dolerių investicijomis ir paskolomis bei tiekti 5 milijonus tonų naftos per metus Mažeikių naftos perdirbimo įmonei. 2000 m. AB “Mažeikių nafta” ir “Jukos” pasirašė penkerių metų sutartį dėl eksporto per Būtingės terminalą.
Perdirbimas ir transportavimas
AB “Mažeikių nafta” per 2001 metus perdirbo 6,8 milijono tonų žaliavos, o 2000 m. — 4,9 milijono tonų. Tai net 38,7 proc. išaugusios perdirbimo apimtys. 2001 metais Biržų vamzdynais buvo transportuota 30,6 milijono tonų naftos ir naftos produktų — net 24,9 proc. daugiau nei praėjusiais metais. 62 proc. šio kiekio buvo transportuota į Ventspilį, o likusioji dalis — į Mažeikius ir Būtingę.Per Būtingės terminalą 2001 metais buvo eksportuota beveik 5,1 milijono tonų, net 48,8 proc. daugiau, palyginti su 3,4 milijono tonų, transportuotų 2000 m.Rodiklis Tonos Pokytis(%)2001 2000 Perdirbta žaliavos 6 814 256 4 911 204 38,7Nafta ir dyzelinas, transportuoti Biržų vamzdynais 30 555 237 24 464 504 24,9Nafta ir dyzelinas į Ventspilį 18 987 417 17 131 570 10,8Nafta į Mažeikius ir į Būtingę 11 567 820 7 332 934 57,7Nafta, eksportuota/importuota per Būtingės terminalą 5 066 349 3 405 394 48,8
Technologiniai patobulinimai
2001 m. kintamieji gamybos kaštai naftos perdirbimo įmonėje sumažinti iki 18,88 lito tonai (1999 m. — 22,32 Lt/t, 2000 m. — 22 Lt/t). Didesnės vertės produktų gamyba 2001 m. siekė 72,5 proc. (2000 m. — 71,4 proc., 1999 m. — 68,9 proc.).2001 m. ženkliai sumažinti žaliavos suvartojimo technologiniam kurui ir gamybos nuostoliai — 8,9 proc. 2000 m. šis rodiklis siekė 9,5 proc., 1999 m. — 9,9 proc. Šio rodiklio sumažėjimas vienu procentu suteikia “Mažeikių naftai” apie 40 mln. litų papildomų pajamų už parduodamą produkciją (skaičiuojant pagal 2001 m. išlaidų žaliavai dydį).
Sauga darbe
Pagal JAV OSHA standartus 100 mūsų Bendrovės darbuotojų tenkantis nelaimingų atsitikimų statistinis rodiklis siekia 0,437, tuo tarpu bendras perdirbimo pramonės įmonių darbuotojų ir nelaimingų atsitikimų santykio rodiklis pagal OSHA siekia 2,50 (šimtui darbuotojų). Per 2001 metus įregistruota 18 nelaimingų atsitikimų (2000 m. — 14), iš jų vienas mirtinas atvejis (Bendrovės darbuotojas, valydamas cisterną, patyrė sunkius nudegimus, nuo kurių mirė). 11 iš 18 nelaimingų atsitikimų įvyko dėl paslydimų ir suklupimų.