motinystes istatymas

Ligos ir motinystės socialinio draudimo ĮSTATYMAS
| |
|Įstatymas |IX-110|2000 12 21 |Valstybės žinios,2000, Nr. |
| | | |111-3574 |

|2000 12 21 Priėmė: Lietuvos |Įsigalioja nuo 2001 01 01 |
|Respublikos Seimas | |

|Susiję |Pakeit|Aktualios |Vert|Originalus Microsoft Word 97 |
|dokumentai |imai |redakcijos |imai|formato tekstas |

|Aprašantieji terminai: laikinojo nedarbingumo išmoka, liga, motinystės |
|pašalpa, socialinio draudimo išmoka, sveikatos draudimas |

|[pic] |

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. gruodžio21 d. Nr. IX-110

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės
socialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo,
apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.

 

2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas

Ligos ir motinystės socialinis drraudimas įstatymų nustatytais atvejais
kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba
šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalį
prarastų darbo pajamų.

 

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir už jį
mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio
socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo
nustatyta tvarka.

2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos,
nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio
socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, šio
įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos ((įskaitant darbdavio
mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės)
pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos
pašalpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat bedarbio pašalpos, mokamos
vadovaujantis Bedarbių rėmimo įstatymu.

3. Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų
visose darbovietėse pe

er 3 paeiliui einančius mėnesius, kai skaičiuojama
atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo
nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų
suteikimo mėnesį, pabaigos, suma.

4. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per
kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios
valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam
draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo
nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas),
motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo
atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo
įstatymu, bedarbio pašalpas, mokamas vadovaujantis Bedarbių rėmimo
įstatymu.

5. Pašalpos gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti įstatymų
nustatytas ligos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas.

6. Šeimos narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (tėvas), įmotė
(įtėvis).

7. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos – apdraustųjų asmenų
draudžiamųjų pajamų vidurkis, apskaičiuotas remiantis Valstybinio
socialinio drraudimo fondo tarybos patvirtinta metodika ir patvirtintas
Vyriausybės.

 

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu
draudimu

1. Šiame įstatyme nustatyta tvarka ligos ir motinystės socialiniu
draudimu privalomai draudžiami:

1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo
sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose
organizacijose, dirbantys narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio
bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus
(asesoriai), viešojo administravimo valstybės tarnautojai (išskyrus
valstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4
straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose);

2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus,
prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo
pavaduotojai, valdybos na
ariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti
valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos
Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar
Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir
tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų
pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų
komisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte išvardyti asmenys ligos ir
motinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, jei jie gauna
atlyginimą už darbą.

2. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami
asmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybės
nustatyta tvarka.

 

5 straipsnis. Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio

draudimo pašalpos

1. Pagal šį įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, motinystės ir
motinystės (tėvystės) pašalpos.

2. Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais
atvejais:

1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos
arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus
ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigu
gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo
darbo apdraustiesiems asmenims, taip pat vaikų priežiūrai, jeigu vaikų
įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;

4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros
įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.Ši
pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje
įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.

3. Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems
teisę jas ga
auti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:

1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

2) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros
atostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai, laiku.

 

6 straipsnis. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis

1. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis
yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų
suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių
draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos
skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis
mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko priežiūros
atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių
mėnesinių draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos
skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.

2. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis
pašalpoms skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintų
vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 3,5 dydžio sumos.

3. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis
apskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio
draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

 

7 straipsnis. Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją
gauti

1. Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens mirties dienos,
mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties liudijimą.

2. Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusio
asmens mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui.

3. Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos į
paveldimą turtą neįtraukiamos.

 ANTRASIS SKIRSNIS

LIGOS PAŠALPA
8 straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą

1. Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje
nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti
apdraustieji asmenys, jeigu jie:

1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda da
arbo pajamų, taip pat
jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip
3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per
paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2. Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo
laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

3. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas,
išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo
atostogų pažymėjimų davimo taisykles.

 

 

9 straipsnis. Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba traumos

mokėjimo trukmė

1. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šio
įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos
pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos
pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo
3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba kol bus
pripažintas invalidumas.

 2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio
draudimo invalidumo pensiją, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos ar
traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, ligos pašalpa iš Valstybinio
socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų per
kalendorinius metus.

3. Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo
alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose,
ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama
mokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 14
kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.

 

10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti

mokėjimo trukmė

1. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios
slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

2. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki
keturiolikos metų vaiką, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo
lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau
kaip 14 kalendorinių dienų.

3. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantį
iki septynerių metų vaiką, taip pat vaiką iki šešiolikos metų, sergantį
sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo
fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą
reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per
kalendorinius metus.

 

11 straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų

epidemijų metu mokėjimo trukmė

1. Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomos
kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomas
karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems nuo
darbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino
atšaukimo.

2. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis
asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo
nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa
apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,
kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3. Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas
infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti
vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama
šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

 

12 straipsnis. Ligos pašalpos asmenims, kurie gydosi sveikatos

priežiūros įstaigose, teikiančiose ortopedines ir (ar)

protezavimo paslaugas, mokėjimo trukmė

Apdraustajam asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,
teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, pašalpa mokama 9
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka už visą gydymosi joje laiką, taip pat
vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.

 

13 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas atostogų metu

1. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos arba
traumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šių
atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,
teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa
mokama šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio įstatymo
5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų
atostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės
gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti šio įstatymo 9–12
straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo
turėjo pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasis
asmuo nušalinamas nuo darbo ligos metu.

 

14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis

1. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines
nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų pašalpos gavėjo
vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo
lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Tačiau
ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį
galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

3. Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos
ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

 

15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama

1. Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato, kad
apdraustasis asmuo:

1) tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas
nusikaltimą;

2) sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

3) laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis,
toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

2. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą,
paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba,
kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali
būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo
dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo
pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

 TREČIASIS SKIRSNIS

MOTINYSTĖS IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS

 16 straipsnis. Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo
atostogų laikotarpiu

1. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdraustos moterys,
kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jos iki pirmosios
nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per
paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24
mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

2. Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagal
Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintas
Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo
taisykles.

 

17 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu mokėjimo trukmė

1. Motinystės pašalpa mokama moterims už 70 kalendorinių dienų iki
gimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) ir už 56 kalendorines
dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu
vienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų po gimdymo). Pašalpa mokama už
visą nustatytą iki gimdymo ir po gimdymo laikotarpį neatsižvelgiant į
faktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių.

2. Moterims, pagimdžiusioms 22–28 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa
mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras
ir ilgiau, pašalpa mokama už 70 dienų po gimdymo.

 

18 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu dydis

1. Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama
100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši
pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų
suteikimo mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų
ketvirtadalį.

2. Motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų
Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka.

 

19 straipsnis. Teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą

1. Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų
(įtėvių) ar globėjas, kuris:

1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;

2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, iki
vaikui sukaks vieneri metai;

3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų
dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio
draudimo stažą.

2. Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamos
nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašalpą
nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokama didesnioji iš šių
pašalpų arba pagal pasirinkimą.

3. Asmeniui, neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos
iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagal
Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą.

 

20 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė

1. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už laikotarpį nuo nėštumo ir
gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai.

2. Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo
atostogų laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją
gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko
gimimo dienos.

3. Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį
gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti
šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos
mirties dienos.

 

21 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis

Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 60 procentų pašalpos gavėjo
kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti
mažesnė už vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių vidutinių
mėnesinių draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis dirba ne vienoje
darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautą
kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas
vaiko priežiūros atostogų. Pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės
tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų
nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM

DRAUDIMUI

 22 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos ligos ir

motinystės socialiniam draudimui

1. Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos lėšos įtraukiamos
į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta tvarka
pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo
įstatymo nustatytus šios valstybinio socialinio draudimo rūšies įmokų
tarifus.

2. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai
draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios
valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos ir
motinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.

3. Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos,
skirtos šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytoms ligos, motinystės ir
motinystės (tėvystės) pašalpoms mokėti.

 

23 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir

motinystės socialiniam draudimui

Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės
socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

 

24 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybinio
socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šio
įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta
tvarka kartu su kitomis privalomosiomis valstybinio socialinio draudimo
įmokomis.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

           

26 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina
Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatus.

 

27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuo šio įstatymo
įsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės
(tėvystės), taip pat dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuos
numato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo
įstatymas.

3. Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos iki
šio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio
įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.

4. Iki bus patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų
nuostatai, vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatais
tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS                                                        VALDAS
ADAMKUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 N U T A R I M A S

2001 m. sausio 25 d. Nr. 86

Vilnius

 DĖL LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ

NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio
draudimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 111–3574), Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų
nuostatus (pridedama).

2. Suteikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teisę
aiškinti klausimus, susijusius su šiuo nutarimu patvirtintų Ligos ir
motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų taikymu.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimą Nr.
289 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo”
(Žin.,1995, Nr.20–468);

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 8 d. nutarimą Nr.
47 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 289
“Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo” dalinio
pakeitimo” (Žin.,1996, Nr. 4–104);

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 5 d. nutarimą
Nr. 1277 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo
Nr. 289 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo”
dalinio pakeitimo” (Žin.,1996, Nr. 109–2478);

3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 4 d. nutarimą
Nr. 547 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo
Nr. 289 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo”
dalinio pakeitimo” (Žin.,1998, Nr. 43–1183);

3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 17 d. nutarimą
Nr. 1425 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo
Nr. 289 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo”
dalinio pakeitimo” (Žin.,1999, Nr. 108–3149).

 

 
Ministras
Pirmininkas                                                                 
                 Rolandas Paksas
 
Socialinės apsaugos ir darbo
ministrė                                                          Vilija
Blinkevičiūtė

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86

 

 

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ

NUOSTATAI

 

 I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 1. Šie nuostatai reguliuoja socialinio draudimo pašalpų iš ligos ir
motinystės socialiniam draudimui skirtų lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką.

2. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ligos ir
motinystės socialiniam draudimui skirtų lėšų mokamos:

2.1. ligos pašalpos;

2.2. motinystės pašalpos;

2.3. motinystės (tėvystės) pašalpos.

3. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys nurodyti
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4
straipsnyje.

4. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpas skiria ir moka
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliau
vadinama – teritoriniai skyriai) arba jų pavedimu draudėjai, o teritoriniai
skyriai kontroliuoja, ar teisingai skiriamos, skaičiuojamos ir mokamos
šiuose nuostatuose nustatytos pašalpos.

 II. KOMPENSUOJAMASIS UŽDARBIS PAŠALPOMS SKAIČIUOTI

 5. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, motinystės
ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo
asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos asmens pajamos, nuo
kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios valstybinio
socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui,
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo
nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2
pirmąsias ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos
dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos
vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat bedarbio pašalpos,
mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymu.

6. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, motinystės
ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo
asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį,
buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko
priežiūros atostogų, iki jam sukaks vieneri metai (toliau vadinama – vaiko
iki vienerių metų priežiūros atostogos), suteikimo mėnesį.

7. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis
pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo
nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų
priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumos.

8. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis
yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų
suteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų
vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės
pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo
vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko iki
vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų
trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį
dydį.

9. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas
užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo
nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros
atostogų suteikimo mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties
ketvirčio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo
savaitė).

10. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių
draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo
ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį,
3,5 dydžio sumą dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių
skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

11. Jeigu asmuo yra dirbęs užsienio valstybėje ir Lietuvos
Respublikoje įgijęs teisę gauti ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)
pašalpas, jo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis už Lietuvos
Respublikoje dirbtą laikotarpį apskaičiuojamas šių nuostatų 8 punkte
nustatyta tvarka.

12. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal teritorinio
skyriaus apdraustųjų įskaitos duomenis ir/arba buvusių darboviečių
pateiktas pažymas. Darbdavio išduotoje pažymoje turi būti nurodyta
apdraustojo vardas ir pavardė, asmens kodas, darbovietės pavadinimas,
užpraeito kalendorinio ketvirčio pajamų, nuo kurių buvo skaičiuojamos
privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, bei ligos, motinystės
ir motinystės (tėvystės) pašalpų suma.

 III. DRAUDIMO STAŽAS

 13. Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi
laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti
mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir
motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo
gavo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo
nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas),
motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo
atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo įstatymu, bedarbio pašalpas, mokamas vadovaujantis
Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymu.

14. Jeigu apdraustojo asmens ligos ir motinystės socialinio draudimo
stažas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, taikomas 30 kalendorinių
dienų mėnuo.

Per kalendorinį mėnesį negali būti įskaityta daugiau kaip vienas ligos
ir motinystės socialinio draudimo stažo mėnuo.

15. Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi darbo
užsienyje laikotarpiai (jeigu tai numatyta tarptautinėse sutartyse), tačiau
tik tuo atveju, kai jie nesutampa su laiku, dirbtu Lietuvos Respublikoje.

16. Tais atvejais, kai apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos ir
motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai jis buvo išleistas
vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio
draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš
pastarąsias atostogas.

IV. LIGOS PAŠALPA

17. Ligos pašalpa skiriama turintiems teisę ją gauti asmenims šiais
atvejais:

17.1. apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl
ligos arba traumos, išskyrus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos
pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

17.2. sergantiems šeimos nariams slaugyti, jeigu gydytojo nurodymu
būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

17.3. dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo
darbo apdraustiesiems asmenims, taip pat vaikų priežiūrai, jeigu vaikų
įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;

17.4. apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros
įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši
pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje
įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.

18. Ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsirado
darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo
dieną.

19. Teisę gauti ligos pašalpą turi apdraustieji asmenys, jeigu jie:

19.1. tampa laikinai nedarbingi dėl šių nuostatų 17 punkte nurodytų
priežasčių ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu
jie negauna ligos pašalpos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

19.2. prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį
kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių
per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

20. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio
draudimo invalidumo pensiją, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba
traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, ligos pašalpa iš Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama šių nuostatų 32 punkte
nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų per
kalendorinius metus.

21. Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo
alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose,
ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šių
nuostatų 32 punkte nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių
dienų vieną kartą per kalendorinius metus.

22. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama nuo pirmosios
slaugymo dienos, bet ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

Sergančio šeimos nario slaugos pašalpa mokama, jeigu gydytojų nurodymu
būtina slaugyti šeimos narį.

23. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šių nuostatų 19 punkte
nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki 14 metų
vaiką, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų
mokama nuo pirmosios slaugymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių
dienų.

24. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šių nuostatų 19 punkte
nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantį
iki 7 metų vaiką, taip pat vaiką iki 16 metų, sergantį sunkiomis ligomis,
kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos
ir darbo ministerija, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto lėšų mokama nuo pirmosios slaugymo dienos už visą reikalingą
slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per
kalendorinius metus.

25. Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomos
kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomas
karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems nuo
darbo apdraustiesiems asmenims mokama šių nuostatų 32 punkte nustatyta
tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.

26. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis
asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo
nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa
apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,
kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šių nuostatų 32
punkte nustatyta tvarka.

27. Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas
infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti
vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų
mokama šių nuostatų 23 punkte nustatyta tvarka.

28. Apdraustajam asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūros
įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos
pašalpa mokama šių nuostatų 32 punkte nustatyta tvarka už visą gydymosi
joje laiką, taip pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.

29. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas šių nuostatų
17.1 ir 17.4 punktuose nustatytais atvejais atsirado to asmens mokamų
kasmetinių atostogų metu, ligos pašalpa mokama šių nuostatų 20, 21, 28 ir
32 punktuose nustatyta tvarka.

30. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šių nuostatų
17 punkte nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų atostogų metu,
ligos pašalpa mokama šių nuostatų 20–28 ir 32 punktuosenustatyta tvarka nuo
tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti.

31. Atsiradus laikinajam nedarbingumui nušalinimo nuo darbo (pareigų),
sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą, laikotarpiu, išskyrus šių nuostatų 25
punkte numatytus atvejus, ligos pašalpa mokama šių nuostatų 20–28 ir 32
punktuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti
dirbti.

Tokia pat tvarka ligos pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo
nušalinamas nuo darbo ligos metu.

32. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šių
nuostatų 17.1, 17.3 ir 17.4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2
pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo
darbo grafiku, moka darbdavys. Jeigu darbuotojas dirba keliose
darbovietėse, už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka
kiekvienas darbdavys.

Nuo trečiosios kalendorinės nedarbingumo dienos šių nuostatų 34 punkte
nustatyto dydžio ligos pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo
fondo biudžeto lėšų. Ši pašalpa mokama tol, kol asmuo atgaus darbingumą
arba bus pripažintas invalidu.

33. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines
nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų pašalpos gavėjo
vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.

34. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo
mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

35. Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato,
kad apdraustasis asmuo:

35.1. tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas
nusikaltimą;

35.2. sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

35.3. tapo laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu,
narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

36. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos
režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas
gydytoją arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos
pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo
padarymo dienos,bet ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, o
neatvykusiems pirminio patikrinimo į medicininę socialinės ekspertizės
komisiją – visam laikui nuo tos dienos, kai jie turėjo atvykti
pasitikrinti.

Jeigu apdraustasis asmuo nedarbingumo laikotarpiu dirba ir gauna darbo
užmokestį arba dėl ligos nepraranda gaunamų pajamų, ligos pašalpa už tą
laikotarpį nemokama.

37. Už sugaištą laiką, įstatymo nustatytą kai kurių kategorijų
darbuotojų medicininei apžiūrai, ligos pašalpa nemokama.

 V. MOTINYSTĖS PAŠALPA

 38. Teisę gauti motinystės pašalpą turi moterys, jeigu jos:

38.1. apdraustos šios rūšies draudimu pagal Lietuvos Respublikos ligos
ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;

38.2. įstatymų nustatyta tvarka išleistos nėštumo ir gimdymo atostogų;

38.3. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne
trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip
6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio
draudimo stažą.

39. Motinystės pašalpa mokama šių nuostatų 38 punkte nurodytoms
moterims už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėms
ir daugiau) ir už 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo
atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų po
gimdymo). Pašalpa mokama už visą nustatytą iki gimdymo ir po gimdymo
laikotarpį neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių.

Moterims, pagimdžiusioms 22–28 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa
mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras
ir ilgiau, pašalpa mokama už 70 dienų po gimdymo.

40. Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama
100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši
pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų
suteikimo mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų
ketvirtadalį.

41. Motinystės pašalpa už laikotarpį, sutampantį su kasmetinių
atostogų laikotarpiu, mokama šių nuostatų 39 ir 40 punktuose nustatyta
tvarka. Nemokamų atostogų laikotarpiu motinystės pašalpa nemokama.

42. Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo arba nėštumo ir gimdymo
atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ir turinčiai
šių nuostatų 38.3 punkte nurodytą draudimo stažą, motinystės pašalpa mokama
39 punkte nustatyta tvarka.

  VI. MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPA

43. Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų
(įtėvių) ar globėjas, kuris:

43.1. apdraustas šios rūšies draudimu pagal Lietuvos Respublikos ligos
ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;

43.2. įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko iki vienerių metų
priežiūros atostogų;

43.3. per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko iki vienerių
metų priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir
motinystės socialinio draudimo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šių
nuostatų 13–16 punktais.

44. Motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama turinčiam teisę ją gauti
apdraustajam asmeniui vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų
laikotarpiu. Ši pašalpa mokama už laikotarpį nuo nėštumo ir gimdymo
atostogų pabaigos, iki vaikui sukanka vieneri metai, įskaitant vaiko gimimo
dieną. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį.

45. Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo
atostogų laikotarpį, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją
gauti šių nuostatų 43 punkte nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko gimimo
dienos.

46. Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą,
suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės
pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokama tik viena iš
šių pašalpų – didesnioji arba pagal pasirinkimą.

47. Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį
gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti
šių nuostatų 43 punkte nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos mirties
dienos.

48. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 60 procentų pašalpos gavėjo
kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti
mažesnė už vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį
galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių
draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis vaiko iki vienerių metų
priežiūros atostogų suteikimo dieną dirba ne vienoje darbovietėje,
motinystės (tėvystės) pašalpa jam skaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį
uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas vaiko iki vienerių
metų priežiūros atostogų.

49. Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, įstatymų nustatyta
tvarka išleistas vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų ir gaunantis
motinystės (tėvystės) pašalpą, atleidžiamas iš darbo dėl įmonės, įstaigos,
organizacijos likvidavimo, jam paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa
mokama ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo.

VII. PAŠALPŲ SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS

 50. Pagrindas skirti ir mokėti ligos arba motinystės pašalpas yra
nedarbingumo pažymėjimas arba nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,
išduotas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir
gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.

Pametus nedarbingumo pažymėjimą arba nėštumo ir gimdymo atostogų
pažymėjimą, ligos arba motinystės pašalpos išmokamos pagal jo dublikatą,
išduodamą pateikus pažymą apie tai, kad pašalpa nebuvo išmokėta.

51. Apdraustasis asmuo nedarbingumo pažymėjimą pateikia įmonės,
įstaigos, organizacijos administracijai (vadovo įgaliotam asmeniui) tą
dieną, kurią jis grįžta į darbą laikinajam nedarbingumui pasibaigus.
Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas pateikiamas apmokėti po nėštumo ir
gimdymo atostogų suteikimo.

Motinystės pašalpa pagal nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą
skiriama ir mokama už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį.

52. Ligos pašalpa ir motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų
laikotarpiu mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 dienų darbo
savaitė).

Motinystės (tėvystės) mėnesinė pašalpa vaiko iki vienerių metų
priežiūros atostogų laikotarpiu apskaičiuojama pagal vidutinį tų metų darbo
dienų per mėnesį skaičių (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Ne viso mėnesio
pašalpa apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio dienas.

53. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas
pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo trukmę darbovietėje,
kurioje pašalpos gavėjas dirbo teisės į pašalpą atsiradimo dieną. Jeigu
toje darbovietėje pašalpos gavėjo stažas trumpesnis už įstatyme nustatytą
stažą, būtiną pašalpai gauti, ligos ir motinystės socialinio draudimo
stažas apskaičiuojamas pagal papildomai pateiktas pažymas apie jo draudimo
laikotarpius, per kuriuos buvo skaičiuotos privalomosios valstybinio
socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui arba
buvo gautos ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), bedarbio pašalpos.

54. Ligos pašalpa už 2 pirmąsias ligos dienas išmokama darbo
užmokesčio mokėjimo terminais tose darbovietėse, kuriose apdraustasis dirbo
iki susirgimo dienos.

55. Ligos ir motinystės pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo
fondo biudžeto lėšų skiria ir moka draudėjas arba teritorinis skyrius.

Tais atvejais, kai ligos ir motinystės pašalpas mokėti pavesta
draudėjui, jos mokamos vienoje iš pašalpos gavėjo darboviečių, kuriai
pateikiamas nedarbingumo pažymėjimas ir/ar nėštumo ir gimdymo atostogų
pažymėjimas bei dokumentai, patvirtinantys ligos ir motinystės socialinio
draudimo stažą.

Kai ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos
teritoriniame skyriuje, apdraustasis asmuo turi pateikti prašymą,
nedarbingumo pažymėjimą ir/ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą bei
dokumentus, patvirtinančius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Motinystės (tėvystės) pašalpai skirti papildomai turi būti pateiktas vaiko
gimimo liudijimo nuorašas, taip pat įsakymo apie vaiko iki vienerių metų
priežiūros atostogų suteikimą pagal Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo
19 straipsnį nuorašas.

56. Kreipimosi dėl pašalpos skyrimo data laikoma diena, kurią priimtas
prašymas su visais reikiamais dokumentais. Jeigu prašymas skirti pašalpą
teritoriniam skyriui siunčiamas paštu, kreipimosi data laikoma prašymo
išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu prie prašymo pridėti
ne visi reikiami dokumentai, teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo
prašymo gavimo dienos turi pranešti raštu pareiškėjui, kokie dokumentai
turi būti pateikti papildomai.

57. Ligos pašalpa skiriama tik po to, kai apskaičiuota pašalpa iš
darbdavio lėšų už 2 pirmąsias ligos dienas.

58. Teritoriniame skyriuje mokamos ligos, motinystės ir motinystės
(tėvystės) pašalpos skiriamos šio skyriaus vedėjo (pavaduotojo) sprendimu.

59. Sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų
nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo teritoriniame skyriuje
dienos.

60. Atsisakęs skirti pašalpą, teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 5
darbo dienas po šio sprendimo priėmimo dienos turi išsiųsti (įteikti)
pareiškėjui sprendimo nuorašą. Sprendime turi būti nurodyta atsisakymo
skirti pašalpą priežastis ir informuota apie sprendimo apskundimo tvarką
bei terminus.

61. Ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos pervedamos į
pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos
teritorijoje esančiame banke.

62. Tais atvejais, kai teritorinio skyriaus pavedimu ligos ar
motinystės pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų
moka draudėjai, pastarieji, apskaičiavę pašalpas, pateikia teritoriniam
skyriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatytos formos
paraišką, nurodydami, kiek lėšų reikia pašalpoms išmokėti.

63. Teritorinis skyrius, išnagrinėjęs draudėjo paraišką, ne vėliau
kaip per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo perveda draudėjui reikiamas
lėšas. Draudėjai turi išmokėti pašalpas gavėjams per 5 darbo dienas nuo
lėšų įskaitymo į draudėjo sąskaitą dienos.

64. Jeigu draudėjas, nustatytu laiku negavęs lėšų iš teritorinio
skyriaus, išmoka pašalpas iš savo lėšų, draudėjui iš Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžeto lėšų mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

65. Jeigu asmuo pagal šiuos nuostatus neturi teisės pagal nedarbingumo
pažymėjimą ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą gauti pašalpos, ji
neskiriama. Apie tai draudėjo įgaliotas asmuo pažymi nedarbingumo
pažymėjime ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjime, nurodydamas
priežastį, kodėl pašalpa neskiriama, ir apie tai raštu per 5 darbo dienas
nuo atsisakymo skirti pašalpą praneša apdraustajam asmeniui.

66. Apmokėti ir neapmokėti nedarbingumo pažymėjimai, taip pat visi
dokumentai, pagal kuriuos buvo skirtos ir išmokėtos ligos ir motinystės bei
motinystės (tėvystės) pašalpos, saugomi 6 metus įmonės, įstaigos,
organizacijos buhalterijoje arba teritoriniame skyriuje.

67. Ligos, motinystės pašalpos, negautos iki teisę jas gauti turėjusio
asmens mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens
mirties liudijimą.

Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusio
asmens mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui.

Negauta pašalpa į paveldimą turtą neįskaitoma.

68. Pašalpos skiriamos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per
6 mėnesius nuo ligos, nėštumo ir gimdymo bei vaiko iki vienerių metų
priežiūros atostogų pabaigos ir mokamos ne daugiau kaip už 12 praeitų
mėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti pašalpą dienos.

69. Teritoriniai skyriai ir draudėjai yra atsakingi už tai, kad ligos,
motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos būtų teisingai mokamos.
Pašalpų skyrimo ir mokėjimo teisingumą Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių audito pareigūnai tikrina ne
rečiau kaip kartą per metus.

Nustačius, kad pašalpos paskirtos klaidingai, jos perskaičiuojamos.
Pašalpos gavėjui išmokama nepriemoka, o permokėtos pašalpų sumos išieškomos
įstatymų nustatyta tvarka.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

70. Nustačius, kad pašalpos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar
suklastotus dokumentus, permokėtos pašalpų sumos įstatymų nustatyta tvarka
išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus.

71. Jeigu pašalpa neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės,
susidariusi permoka teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu išieškoma iš bet
kurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio
draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka.

72. Asmuo, nesutinkantis su draudėjo įgalioto asmens atsisakymu skirti
pašalpą, gali kreiptis į teritorinį skyrių. Teritorinio skyriaus vedėjo
(pavaduotojo) sprendimą, kuriuo atsisakoma skirti pašalpą, per 10 darbo
dienų nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos asmuo turi teisę apskųsti
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai arba teismui įstatymų
nustatyta tvarka.

  

 

Leave a Comment