Ligos ir motinystės socialinio draudimo ĮSTATYMAS| ||Įstatymas |IX-110|2000 12 21 |Valstybės žinios,2000, Nr. || | | |111-3574 |
|2000 12 21 Priėmė: Lietuvos |Įsigalioja nuo 2001 01 01 ||Respublikos Seimas | |
|Susiję |Pakeit|Aktualios |Vert|Originalus Microsoft Word 97 ||dokumentai |imai |redakcijos |imai|formato tekstas |
|Aprašantieji terminai: laikinojo nedarbingumo išmoka, liga, motinystės ||pašalpa, socialinio draudimo išmoka, sveikatos draudimas |
|[pic] |
LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
2000 m. gruodžio21 d. Nr. IX-110
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos ir motinystėssocialiniu draudimu, nustato teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo,apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. 2 straipsnis. Ligos ir motinystės socialinis draudimas Ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejaiskompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arbašeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, motinystės (tėvystės) dalįprarastų darbo pajamų. 3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir už jįmokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosios valstybiniosocialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymonustatyta tvarka. 2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos,nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios valstybiniosocialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, šioįstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdaviomokamas 2 pirmąsias ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės)pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligospašalpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesiniųligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat bedarbio pašalpos, mokamosvadovaujantis Bedarbių rėmimo įstatymu. 3. Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamųvisose darbovietėse per 3 paeiliui einančius mėnesius, kai skaičiuojamaatgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojonedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogųsuteikimo mėnesį, pabaigos, suma. 4. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, perkuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos privalomosiosvalstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniamdraudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymonustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas),motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingoatsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantisNelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimoįstatymu, bedarbio pašalpas, mokamas vadovaujantis Bedarbių rėmimoįstatymu. 5. Pašalpos gavėjas – fizinis asmuo, kuris turi teisę gauti įstatymųnustatytas ligos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpas. 6. Šeimos narys – sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (tėvas), įmotė(įtėvis). 7. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos – apdraustųjų asmenųdraudžiamųjų pajamų vidurkis, apskaičiuotas remiantis Valstybiniosocialinio draudimo fondo tarybos patvirtinta metodika ir patvirtintasVyriausybės. 4 straipsnis. Asmenys, draudžiami ligos ir motinystės socialiniudraudimu 1. Šiame įstatyme nustatyta tvarka ligos ir motinystės socialiniudraudimu privalomai draudžiami: 1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbosutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamoseorganizacijose, dirbantys narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkiobendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus(asesoriai), viešojo administravimo valstybės tarnautojai (išskyrusvalstybės tarnautojus, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose); 2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, LietuvosAukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus,prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jopavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtivalstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar RespublikosPrezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo arRespublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų irtarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jųpavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtųkomisijų ar tarybų pareigūnai. Šiame punkte išvardyti asmenys ligos irmotinystės socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, jei jie gaunaatlyginimą už darbą. 2. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu privalomai nedraudžiamiasmenys turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai Vyriausybėsnustatyta tvarka. 5 straipsnis. Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos 1. Pagal šį įstatymą skiriamos ir mokamos ligos, motinystės irmotinystės (tėvystės) pašalpos. 2. Ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiaisatvejais: 1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligosarba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingųatsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytusligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus; 2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši pašalpa skiriama, jeigugydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį; 3) dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuodarbo apdraustiesiems asmenims, taip pat vaikų priežiūrai, jeigu vaikųįstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas; 4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūrosįstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.Šipašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokiojeįstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką. 3. Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems
teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais: 1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu; 2) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūrosatostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai, laiku. 6 straipsnis. Pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis 1. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbisyra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogųsuteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesiniųdraudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalposskaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinismėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko priežiūrosatostogų suteikimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų vidutiniųmėnesinių draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalposskaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. 2. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbispašalpoms skaičiuoti negali viršyti paskutinių Vyriausybės patvirtintųvidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 3,5 dydžio sumos. 3. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbisapskaičiuojamas Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialiniodraudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka. 7 straipsnis. Pašalpos mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę jągauti 1. Ligos pašalpos, motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogųlaikotarpį, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens mirties dienos,mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties liudijimą. 2. Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusioasmens mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui. 3. Negautos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos įpaveldimą turtą neįtraukiamos. ANTRASIS SKIRSNIS LIGOS PAŠALPA8 straipsnis. Teisė gauti ligos pašalpą 1. Teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyjenurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardytiapdraustieji asmenys, jeigu jie: 1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip patjeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingųatsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių perpaskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. 2. Ligos pašalpa skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbolaikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną. 3. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nedarbingumo pažymėjimas,išduotas pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darboministerijų patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymoatostogų pažymėjimų davimo taisykles. 9 straipsnis. Ligos pašalpos dėl apdraustojo asmens ligos arba traumos mokėjimo trukmė 1. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šioįstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais, ligospašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligospašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba kol buspripažintas invalidumas. 2. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialiniodraudimo invalidumo pensiją, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos artraumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, ligos pašalpa iš Valstybiniosocialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti šio straipsnio 1 dalyjenustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų perkalendorinius metus. 3. Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuoalkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose,ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedamamokėti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mokama ne ilgiau kaip 14kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus. 10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti mokėjimo trukmė 1. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa išValstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosiosslaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas. 2. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyjenustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį ikiketuriolikos metų vaiką, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondolėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiaukaip 14 kalendorinių dienų. 3. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyjenustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantįiki septynerių metų vaiką, taip pat vaiką iki šešiolikos metų, sergantįsunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinėsapsaugos ir darbo ministerijos, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimofondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visąreikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų perkalendorinius metus. 11 straipsnis. Ligos pašalpos užkrečiamųjų ligų protrūkių arba jų epidemijų metu mokėjimo trukmė 1. Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomoskilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomaskarantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems nuodarbo apdraustiesiems asmenims mokama šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyjenustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantinoatšaukimo. 2. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasisasmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjonešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpaapskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šio įstatymo 9straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 3. Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomasinfekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėtivaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokamašio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 12 straipsnis. Ligos pašalpos asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, mokėjimo trukmė Apdraustajam asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, pašalpa mokama 9straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka už visą gydymosi joje laiką, taip patvykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką. 13 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimas atostogų metu 1. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos arbatraumos atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu arba šiųatostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje,teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpamokama šio įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka. 2. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šio įstatymo5 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamųatostogų metu arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisėsgauti darbo užmokestį, ligos pašalpa pradedama mokėti šio įstatymo 9–12straipsniuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuoturėjo pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasisasmuo nušalinamas nuo darbo ligos metu. 14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis 1. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorinesnedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų pašalpos gavėjovidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondolėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Tačiauši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesįgaliojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį. 3. Ligos pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligosir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka. 15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama 1. Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato, kadapdraustasis asmuo: 1) tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamasnusikaltimą; 2) sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu; 3) laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis,toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. 2. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą,paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba,kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa galibūti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymodienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimopašalpų nuostatų nustatyta tvarka. TREČIASIS SKIRSNIS MOTINYSTĖS IR MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPOS 16 straipsnis. Teisė gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymoatostogų laikotarpiu 1. Teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogųlaikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apdraustos moterys,kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jos iki pirmosiosnėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių perpaskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. 2. Pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogųlaikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagalSveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintasNedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimotaisykles. 17 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokėjimo trukmė 1. Motinystės pašalpa mokama moterims už 70 kalendorinių dienų ikigimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) ir už 56 kalendorinesdienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau neguvienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų po gimdymo). Pašalpa mokama užvisą nustatytą iki gimdymo ir po gimdymo laikotarpį neatsižvelgiant įfaktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių. 2. Moterims, pagimdžiusioms 22–28 nėštumo savaitę, motinystės pašalpamokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 parasir ilgiau, pašalpa mokama už 70 dienų po gimdymo. 18 straipsnis. Motinystės pašalpos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu dydis 1. Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau šipašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogųsuteikimo mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamųketvirtadalį. 2. Motinystės pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamųLigos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka. 19 straipsnis. Teisė gauti motinystės (tėvystės) pašalpą 1. Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų(įtėvių) ar globėjas, kuris: 1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį; 2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, ikivaikui sukaks vieneri metai; 3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogųdienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialiniodraudimo stažą. 2. Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamosnėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašalpąnėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokama didesnioji iš šiųpašalpų arba pagal pasirinkimą. 3. Asmeniui, neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalposiš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama pašalpa pagalValstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą. 20 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė 1. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už laikotarpį nuo nėštumo irgimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukanka vieneri metai. 2. Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymoatostogų laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę jągauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaikogimimo dienos. 3. Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpįgavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gautišio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo motinosmirties dienos. 21 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 60 procentų pašalpos gavėjokompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būtimažesnė už vaiko priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių vidutiniųmėnesinių draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis dirba ne vienojedarbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam apskaičiuojama pagal gautąkompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistasvaiko priežiūros atostogų. Pašalpa apskaičiuojama ir mokama Vyriausybėstvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatųnustatyta tvarka. KETVIRTASIS SKIRSNIS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO LĖŠOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIAM DRAUDIMUI 22 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos ligos ir motinystės socialiniam draudimui 1. Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos lėšos įtraukiamosį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta tvarkapagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimoįstatymo nustatytus šios valstybinio socialinio draudimo rūšies įmokųtarifus. 2. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiaidraudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosiosvalstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos. Ligos irmotinystės socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos, skirtos išValstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo. 3. Ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidas sudaro lėšos,skirtos šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytoms ligos, motinystės irmotinystės (tėvystės) pašalpoms mokėti. 23 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystės socialiniam draudimui Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ligos ir motinystėssocialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondobiudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. 24 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka Ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtos valstybiniosocialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį asmenį, nurodytą šioįstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatytatvarka kartu su kitomis privalomosiomis valstybinio socialinio draudimoįmokomis. PENKTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS25 straipsnis. Ginčų sprendimas Ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. 26 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo patvirtinaLigos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatus. 27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos asmenims, nuo šio įstatymoįsigaliojimo tapusiems laikinai nedarbingais dėl motinystės, motinystės(tėvystės), taip pat dėl ligos arba traumos, išskyrus atvejus, kuriuosnumato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimoįstatymas. 3. Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos ikišio įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šioįstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką. 4. Iki bus patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpųnuostatai, vadovaujamasi Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostataistiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOSPREZIDENTAS VALDASADAMKUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S 2001 m. sausio 25 d. Nr. 86 Vilnius DĖL LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ
NUOSTATŲ PATVIRTINIMO Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialiniodraudimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 111–3574), Lietuvos RespublikosVyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpųnuostatus (pridedama). 2. Suteikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teisęaiškinti klausimus, susijusius su šiuo nutarimu patvirtintų Ligos irmotinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų taikymu. 3. Pripažinti netekusiais galios: 3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimą Nr.289 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo”(Žin.,1995, Nr.20–468); 3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 8 d. nutarimą Nr.47 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 289“Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo” daliniopakeitimo” (Žin.,1996, Nr. 4–104); 3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 5 d. nutarimąNr. 1277 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimoNr. 289 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo”dalinio pakeitimo” (Žin.,1996, Nr. 109–2478); 3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 4 d. nutarimą
Nr. 547 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimoNr. 289 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo”dalinio pakeitimo” (Žin.,1998, Nr. 43–1183); 3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 17 d. nutarimąNr. 1425 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimoNr. 289 “Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo”dalinio pakeitimo” (Žin.,1999, Nr. 108–3149). MinistrasPirmininkas Rolandas Paksas Socialinės apsaugos ir darboministrė VilijaBlinkevičiūtė Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ
NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šie nuostatai reguliuoja socialinio draudimo pašalpų iš ligos irmotinystės socialiniam draudimui skirtų lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką. 2. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ligos irmotinystės socialiniam draudimui skirtų lėšų mokamos: 2.1. ligos pašalpos; 2.2. motinystės pašalpos; 2.3. motinystės (tėvystės) pašalpos. 3. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys nurodytiLietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4straipsnyje. 4. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpas skiria ir mokaValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliauvadinama – teritoriniai skyriai) arba jų pavedimu draudėjai, o teritoriniaiskyriai kontroliuoja, ar teisingai skiriamos, skaičiuojamos ir mokamosšiuose nuostatuose nustatytos pašalpos. II. KOMPENSUOJAMASIS UŽDARBIS PAŠALPOMS SKAIČIUOTI 5. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, motinystėsir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojoasmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos asmens pajamos, nuokurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomosios valstybiniosocialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui,Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymonustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2pirmąsias ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligosdėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamosvadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe irprofesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat bedarbio pašalpos,mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymu. 6. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, motinystėsir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojoasmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį,buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaikopriežiūros atostogų, iki jam sukaks vieneri metai (toliau vadinama – vaikoiki vienerių metų priežiūros atostogos), suteikimo mėnesį. 7. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbispašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybėspatvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojonedarbingumo nustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metųpriežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumos. 8. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbisyra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogųsuteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintųvidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystėspašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjovidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko ikivienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių LietuvosRespublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamųtrečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjįdydį. 9. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamasužpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumonustatymo, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūrosatostogų suteikimo mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to patiesketvirčio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbosavaitė). 10. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamasLietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesiniųdraudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, nėštumoir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį,3,5 dydžio sumą dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendoriųskaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė). 11. Jeigu asmuo yra dirbęs užsienio valstybėje ir LietuvosRespublikoje įgijęs teisę gauti ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)pašalpas, jo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis už LietuvosRespublikoje dirbtą laikotarpį apskaičiuojamas šių nuostatų 8 punktenustatyta tvarka. 12. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal teritorinioskyriaus apdraustųjų įskaitos duomenis ir/arba buvusių darboviečiųpateiktas pažymas. Darbdavio išduotoje pažymoje turi būti nurodytaapdraustojo vardas ir pavardė, asmens kodas, darbovietės pavadinimas,užpraeito kalendorinio ketvirčio pajamų, nuo kurių buvo skaičiuojamosprivalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, bei ligos, motinystėsir motinystės (tėvystės) pašalpų suma.
III. DRAUDIMO STAŽAS
13. Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomilaikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos arba pagal įstatymus turėjo būtimokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos irmotinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuogavo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymonustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas),motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo
atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantisLietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligųsocialinio draudimo įstatymu, bedarbio pašalpas, mokamas vadovaujantisLietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymu. 14. Jeigu apdraustojo asmens ligos ir motinystės socialinio draudimostažas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, taikomas 30 kalendoriniųdienų mėnuo.Per kalendorinį mėnesį negali būti įskaityta daugiau kaip vienas ligosir motinystės socialinio draudimo stažo mėnuo.
15. Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi darboužsienyje laikotarpiai (jeigu tai numatyta tarptautinėse sutartyse), tačiautik tuo atveju, kai jie nesutampa su laiku, dirbtu Lietuvos Respublikoje.
16. Tais atvejais, kai apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos irmotinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai jis buvo išleistasvaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialiniodraudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio priešpastarąsias atostogas.
IV. LIGOS PAŠALPA
17. Ligos pašalpa skiriama turintiems teisę ją gauti asmenims šiaisatvejais: 17.1. apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėlligos arba traumos, išskyrus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimųdarbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligospašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus; 17.2. sergantiems šeimos nariams slaugyti, jeigu gydytojo nurodymubūtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;
17.3. dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuodarbo apdraustiesiems asmenims, taip pat vaikų priežiūrai, jeigu vaikųįstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas;
17.4. apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūrosįstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Šipašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokiojeįstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.
18. Ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsiradodarbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbodieną. 19. Teisę gauti ligos pašalpą turi apdraustieji asmenys, jeigu jie:
19.1. tampa laikinai nedarbingi dėl šių nuostatų 17 punkte nurodytųpriežasčių ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiujie negauna ligos pašalpos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimųdarbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;
19.2. prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnįkaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesiųper paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
20. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialiniodraudimo invalidumo pensiją, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arbatraumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, ligos pašalpa iš Valstybiniosocialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama šių nuostatų 32 punktenustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų perkalendorinius metus. 21. Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuoalkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose,ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šiųnuostatų 32 punkte nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 14 kalendoriniųdienų vieną kartą per kalendorinius metus. 22. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa išValstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama nuo pirmosiosslaugymo dienos, bet ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas. Sergančio šeimos nario slaugos pašalpa mokama, jeigu gydytojų nurodymubūtina slaugyti šeimos narį. 23. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šių nuostatų 19 punktenustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki 14 metųvaiką, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšųmokama nuo pirmosios slaugymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendoriniųdienų. 24. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šių nuostatų 19 punktenustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantįiki 7 metų vaiką, taip pat vaiką iki 16 metų, sergantį sunkiomis ligomis,kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugosir darbo ministerija, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondobiudžeto lėšų mokama nuo pirmosios slaugymo dienos už visą reikalingąslaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų perkalendorinius metus. 25. Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomoskilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomaskarantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems nuodarbo apdraustiesiems asmenims mokama šių nuostatų 32 punkte nustatytatvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo. 26. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasisasmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjonešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpaapskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje,kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šių nuostatų 32punkte nustatyta tvarka. 27. Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomasinfekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėtivaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšųmokama šių nuostatų 23 punkte nustatyta tvarka. 28. Apdraustajam asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūrosįstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligospašalpa mokama šių nuostatų 32 punkte nustatyta tvarka už visą gydymosijoje laiką, taip pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką. 29. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas šių nuostatų17.1 ir 17.4 punktuose nustatytais atvejais atsirado to asmens mokamų
kasmetinių atostogų metu, ligos pašalpa mokama šių nuostatų 20, 21, 28 ir32 punktuose nustatyta tvarka. 30. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šių nuostatų17 punkte nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų atostogų metu,ligos pašalpa mokama šių nuostatų 20–28 ir 32 punktuosenustatyta tvarka nuotos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti. 31. Atsiradus laikinajam nedarbingumui nušalinimo nuo darbo (pareigų),sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą, laikotarpiu, išskyrus šių nuostatų 25punkte numatytus atvejus, ligos pašalpa mokama šių nuostatų 20–28 ir 32punktuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėtidirbti. Tokia pat tvarka ligos pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuonušalinamas nuo darbo ligos metu. 32. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šiųnuostatų 17.1, 17.3 ir 17.4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojodarbo grafiku, moka darbdavys. Jeigu darbuotojas dirba keliosedarbovietėse, už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas mokakiekvienas darbdavys.Nuo trečiosios kalendorinės nedarbingumo dienos šių nuostatų 34 punktenustatyto dydžio ligos pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimofondo biudžeto lėšų. Ši pašalpa mokama tol, kol asmuo atgaus darbingumąarba bus pripažintas invalidu. 33. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorinesnedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų pašalpos gavėjovidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos Vyriausybėsnustatyta tvarka. 34. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondobiudžeto lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimomėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį. 35. Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato,kad apdraustasis asmuo: 35.1. tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamasnusikaltimą; 35.2. sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu; 35.3. tapo laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu,narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. 36. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugosrežimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pasgydytoją arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligospašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimopadarymo dienos,bet ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, oneatvykusiems pirminio patikrinimo į medicininę socialinės ekspertizėskomisiją – visam laikui nuo tos dienos, kai jie turėjo atvyktipasitikrinti. Jeigu apdraustasis asmuo nedarbingumo laikotarpiu dirba ir gauna darboužmokestį arba dėl ligos nepraranda gaunamų pajamų, ligos pašalpa už tąlaikotarpį nemokama. 37. Už sugaištą laiką, įstatymo nustatytą kai kurių kategorijųdarbuotojų medicininei apžiūrai, ligos pašalpa nemokama. V. MOTINYSTĖS PAŠALPA 38. Teisę gauti motinystės pašalpą turi moterys, jeigu jos: 38.1. apdraustos šios rūšies draudimu pagal Lietuvos Respublikos ligosir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį; 38.2. įstatymų nustatyta tvarka išleistos nėštumo ir gimdymo atostogų;
38.3. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi netrumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialiniodraudimo stažą. 39. Motinystės pašalpa mokama šių nuostatų 38 punkte nurodytomsmoterims už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėmsir daugiau) ir už 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymoatveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų pogimdymo). Pašalpa mokama už visą nustatytą iki gimdymo ir po gimdymolaikotarpį neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių. Moterims, pagimdžiusioms 22–28 nėštumo savaitę, motinystės pašalpamokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 parasir ilgiau, pašalpa mokama už 70 dienų po gimdymo. 40. Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau šipašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogųsuteikimo mėnesį galiojusių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamųketvirtadalį. 41. Motinystės pašalpa už laikotarpį, sutampantį su kasmetiniųatostogų laikotarpiu, mokama šių nuostatų 39 ir 40 punktuose nustatytatvarka. Nemokamų atostogų laikotarpiu motinystės pašalpa nemokama. 42. Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo arba nėštumo ir gimdymoatostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ir turinčiaišių nuostatų 38.3 punkte nurodytą draudimo stažą, motinystės pašalpa mokama39 punkte nustatyta tvarka. VI. MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPA 43. Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų(įtėvių) ar globėjas, kuris: 43.1. apdraustas šios rūšies draudimu pagal Lietuvos Respublikos ligosir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį; 43.2. įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko iki vienerių metųpriežiūros atostogų; 43.3. per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko iki vieneriųmetų priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos irmotinystės socialinio draudimo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šiųnuostatų 13–16 punktais. 44. Motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama turinčiam teisę ją gautiapdraustajam asmeniui vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogųlaikotarpiu. Ši pašalpa mokama už laikotarpį nuo nėštumo ir gimdymoatostogų pabaigos, iki vaikui sukanka vieneri metai, įskaitant vaiko gimimo
dieną. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį. 45. Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymoatostogų laikotarpį, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę jągauti šių nuostatų 43 punkte nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko gimimodienos. 46. Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą,suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystėspašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokama tik viena iššių pašalpų – didesnioji arba pagal pasirinkimą. 47. Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpįgavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gautišių nuostatų 43 punkte nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos mirtiesdienos. 48. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 60 procentų pašalpos gavėjokompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būtimažesnė už vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesįgaliojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesiniųdraudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis vaiko iki vienerių metųpriežiūros atostogų suteikimo dieną dirba ne vienoje darbovietėje,motinystės (tėvystės) pašalpa jam skaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjįuždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas vaiko iki vieneriųmetų priežiūros atostogų. 49. Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, įstatymų nustatytatvarka išleistas vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų ir gaunantismotinystės (tėvystės) pašalpą, atleidžiamas iš darbo dėl įmonės, įstaigos,organizacijos likvidavimo, jam paskirta motinystės (tėvystės) pašalpamokama ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo.VII. PAŠALPŲ SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS
50. Pagrindas skirti ir mokėti ligos arba motinystės pašalpas yranedarbingumo pažymėjimas arba nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas,išduotas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos irdarbo ministerijos patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo irgimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles. Pametus nedarbingumo pažymėjimą arba nėštumo ir gimdymo atostogųpažymėjimą, ligos arba motinystės pašalpos išmokamos pagal jo dublikatą,išduodamą pateikus pažymą apie tai, kad pašalpa nebuvo išmokėta. 51. Apdraustasis asmuo nedarbingumo pažymėjimą pateikia įmonės,įstaigos, organizacijos administracijai (vadovo įgaliotam asmeniui) tądieną, kurią jis grįžta į darbą laikinajam nedarbingumui pasibaigus.Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas pateikiamas apmokėti po nėštumo irgimdymo atostogų suteikimo. Motinystės pašalpa pagal nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimąskiriama ir mokama už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį. 52. Ligos pašalpa ir motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogųlaikotarpiu mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 dienų darbosavaitė). Motinystės (tėvystės) mėnesinė pašalpa vaiko iki vienerių metųpriežiūros atostogų laikotarpiu apskaičiuojama pagal vidutinį tų metų darbodienų per mėnesį skaičių (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Ne viso mėnesiopašalpa apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio dienas. 53. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamaspagal ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo trukmę darbovietėje,kurioje pašalpos gavėjas dirbo teisės į pašalpą atsiradimo dieną. Jeigutoje darbovietėje pašalpos gavėjo stažas trumpesnis už įstatyme nustatytąstažą, būtiną pašalpai gauti, ligos ir motinystės socialinio draudimostažas apskaičiuojamas pagal papildomai pateiktas pažymas apie jo draudimolaikotarpius, per kuriuos buvo skaičiuotos privalomosios valstybiniosocialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui arbabuvo gautos ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), bedarbio pašalpos. 54. Ligos pašalpa už 2 pirmąsias ligos dienas išmokama darboužmokesčio mokėjimo terminais tose darbovietėse, kuriose apdraustasis dirboiki susirgimo dienos. 55. Ligos ir motinystės pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimofondo biudžeto lėšų skiria ir moka draudėjas arba teritorinis skyrius. Tais atvejais, kai ligos ir motinystės pašalpas mokėti pavestadraudėjui, jos mokamos vienoje iš pašalpos gavėjo darboviečių, kuriaipateikiamas nedarbingumo pažymėjimas ir/ar nėštumo ir gimdymo atostogųpažymėjimas bei dokumentai, patvirtinantys ligos ir motinystės socialiniodraudimo stažą. Kai ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos mokamosteritoriniame skyriuje, apdraustasis asmuo turi pateikti prašymą,nedarbingumo pažymėjimą ir/ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą beidokumentus, patvirtinančius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.Motinystės (tėvystės) pašalpai skirti papildomai turi būti pateiktas vaikogimimo liudijimo nuorašas, taip pat įsakymo apie vaiko iki vienerių metųpriežiūros atostogų suteikimą pagal Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo19 straipsnį nuorašas. 56. Kreipimosi dėl pašalpos skyrimo data laikoma diena, kurią priimtasprašymas su visais reikiamais dokumentais. Jeigu prašymas skirti pašalpąteritoriniam skyriui siunčiamas paštu, kreipimosi data laikoma prašymoišsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu prie prašymo pridėti
ne visi reikiami dokumentai, teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuoprašymo gavimo dienos turi pranešti raštu pareiškėjui, kokie dokumentaituri būti pateikti papildomai. 57. Ligos pašalpa skiriama tik po to, kai apskaičiuota pašalpa išdarbdavio lėšų už 2 pirmąsias ligos dienas. 58. Teritoriniame skyriuje mokamos ligos, motinystės ir motinystės(tėvystės) pašalpos skiriamos šio skyriaus vedėjo (pavaduotojo) sprendimu. 59. Sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienųnuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo teritoriniame skyriujedienos. 60. Atsisakęs skirti pašalpą, teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 5darbo dienas po šio sprendimo priėmimo dienos turi išsiųsti (įteikti)pareiškėjui sprendimo nuorašą. Sprendime turi būti nurodyta atsisakymoskirti pašalpą priežastis ir informuota apie sprendimo apskundimo tvarkąbei terminus. 61. Ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos pervedamos įpašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikosteritorijoje esančiame banke. 62. Tais atvejais, kai teritorinio skyriaus pavedimu ligos armotinystės pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšųmoka draudėjai, pastarieji, apskaičiavę pašalpas, pateikia teritoriniamskyriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatytos formosparaišką, nurodydami, kiek lėšų reikia pašalpoms išmokėti.63. Teritorinis skyrius, išnagrinėjęs draudėjo paraišką, ne vėliaukaip per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo perveda draudėjui reikiamaslėšas. Draudėjai turi išmokėti pašalpas gavėjams per 5 darbo dienas nuolėšų įskaitymo į draudėjo sąskaitą dienos. 64. Jeigu draudėjas, nustatytu laiku negavęs lėšų iš teritorinioskyriaus, išmoka pašalpas iš savo lėšų, draudėjui iš Valstybinio socialiniodraudimo fondo biudžeto lėšų mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. 65. Jeigu asmuo pagal šiuos nuostatus neturi teisės pagal nedarbingumopažymėjimą ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą gauti pašalpos, jineskiriama. Apie tai draudėjo įgaliotas asmuo pažymi nedarbingumopažymėjime ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjime, nurodydamaspriežastį, kodėl pašalpa neskiriama, ir apie tai raštu per 5 darbo dienasnuo atsisakymo skirti pašalpą praneša apdraustajam asmeniui. 66. Apmokėti ir neapmokėti nedarbingumo pažymėjimai, taip pat visidokumentai, pagal kuriuos buvo skirtos ir išmokėtos ligos ir motinystės beimotinystės (tėvystės) pašalpos, saugomi 6 metus įmonės, įstaigos,organizacijos buhalterijoje arba teritoriniame skyriuje. 67. Ligos, motinystės pašalpos, negautos iki teisę jas gauti turėjusioasmens mirties dienos, mokamos šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmensmirties liudijimą. Motinystės (tėvystės) pašalpa, negauta iki teisę ją gauti turėjusioasmens mirties dienos, mokama vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui. Negauta pašalpa į paveldimą turtą neįskaitoma. 68. Pašalpos skiriamos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per6 mėnesius nuo ligos, nėštumo ir gimdymo bei vaiko iki vienerių metųpriežiūros atostogų pabaigos ir mokamos ne daugiau kaip už 12 praeitųmėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti pašalpą dienos. 69. Teritoriniai skyriai ir draudėjai yra atsakingi už tai, kad ligos,motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos būtų teisingai mokamos.Pašalpų skyrimo ir mokėjimo teisingumą Valstybinio socialinio draudimofondo valdybos ir jos teritorinių skyrių audito pareigūnai tikrina nerečiau kaip kartą per metus. Nustačius, kad pašalpos paskirtos klaidingai, jos perskaičiuojamos.Pašalpos gavėjui išmokama nepriemoka, o permokėtos pašalpų sumos išieškomosįstatymų nustatyta tvarka.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
70. Nustačius, kad pašalpos išmokėtos pagal neteisingai įformintus arsuklastotus dokumentus, permokėtos pašalpų sumos įstatymų nustatyta tvarkaišieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus. 71. Jeigu pašalpa neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės,susidariusi permoka teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu išieškoma iš betkurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialiniodraudimo fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialiniodraudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka.
72. Asmuo, nesutinkantis su draudėjo įgalioto asmens atsisakymu skirtipašalpą, gali kreiptis į teritorinį skyrių. Teritorinio skyriaus vedėjo(pavaduotojo) sprendimą, kuriuo atsisakoma skirti pašalpą, per 10 darbodienų nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos asmuo turi teisę apskųstiValstybinio socialinio draudimo fondo valdybai arba teismui įstatymųnustatyta tvarka.