TurinysĮvadas………………………………………………………………………………….21. Seimo rinkimų tvarka. Pirmalaikiai Seimo rinkimai…………….42. Seimo nario teisinis statusas……………………………………………..53. Seimo struktūra……………………………………………………………….83.1. Seimo struktūriniai padaliniai………………………………………83.2. Seimo Pirmininkas……………………………………………………..93.3. Seimo valdyba…………………………………………………………..103.4. Seimo komitetai ir komisijos……………………………………….123.5. Seniūnų sueiga…………………………………………………………..143.6. Seimo kancleris………………………………………………………….153.7. Seimo frakcijos………………………………………………………….164. Seimo kompetencija…………………………………………………………165. Apkalta kaip parlamentinė procedūra…………………………………18Išvados………………………………………………………………………………..20Literatūra……………………………………………………………………………..21ĮvadasPrieš pradėdamas nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinį statusą, norėčiau trumpai apžvelgti Lietuvos Seimų istoriją. Lietuvos Seimo istorija prasideda nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Tai buvo valstybės valdžios institucija Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Seimas rinkosi į suvažiavimus (sesijas), kurias šaukė kunigaikštis, o per tarpuvaldį – Ponų Taryba. Lietuvos Statutas išplėtė Seimo kompetenciją. Seimas tapo aukščiausiąja įstatymų leidybos ir valstybės valdžios institucija, kurią sudarė Didysis Kunigaikštis, Ponų Tarybos nariai bei kunigaikščiai ir apskrityse išrinkti bajorai. Po Liublino unijos (1569 m.) atsiradus jungtinei Lietuvos ir Lenkijos valstybei, atskiri valstybių Seimai buvo panaikinti ir sukurtas vienas Seimas. Tokia padėtis išliko iki jungtinės Lenkijos-Lietuvos valstybės iširimo (1795 m.). Po trečiojo Respublikos padalijimo Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Joje buvo pritaikyta Rusijos valdymo tvarka ir įstatymai. 1918m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, vėliau ši institucija pasivadino Valstybės Taryba. Nepriklausomybės paskelbimo dieną buvo skelbiama, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigiamasis Seimas. Vienas svarbiausių Steigiamojo Seimo priimtų teisės aktų buvo 1922 m. rugpjūčio 1d. priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija ir paskelbti rinkimai į pirmąjį Seimą . Tais pačiais metais lapkričio 13d. pirmasis Seimas išrinko Aleksandrą Stulginskį Lietuvos Respublikos Prezidentu. Pagal Konstituciją Seimas buvo vienerių rūmų, renkamas trejų metų laikotarpiui. Parlamentinė respublika – tai valdymo forma, kuri buvo įtvirtinta 1922 m. Konstitucijoje. Todėl parlamentas ne lik leido įstatymus, bet ir rinko Respublikos Prezidentą bei teikdavo Ministrų kabinetą. Pastarasis negalėjo veikti neturėdamas pasitikėjimo. Antrasis Lietuvos Respublikos Seimas buvo išrinktas 1923 m. gegužės mėnesį. 1926 m. gegužės mėnesį išrinktasis Seimas buvo paskutinysis, išrinktas vadovaujantis 1922 m. Konstitucija. 1927 m. gruodžio 17 d. prasidėję politiniai ir teisiniai pasikeitimai susiaurino Seimo kaip atstovaujamosios institucijos reikšmę. Ketvirtasis Lietuvos Respublikos Seimas buvo išrinktas 1936 m., galiojant 1928 m. Konstitucijai. 1938 m. Konstitucija iš esmės nepakeitė Seimo įgaliojimų (lyginant su 1928 m. Konstitucija). 1990m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas paskelbia atkūręs Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir priėmė laikinąjį pagrindinį įstatymą – Konstituciją), pagal kurio 78 str. l d. aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos valstybės valdžios organu (sąvoka „organas” buvo vartojama Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme) buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Ši atstovaujamoji institucija turėjo plačius įgaliojimus skiriant ir kontroliuojant vykdomąją valdžią. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo – įgaliojimų apimtys, veiklos praktika suteikia galimybę tuo metu egzistavusią valdymo formą vertinti kaip artimą „susirinkimo valdymo sistemai”. Joje valstybės valdžios centras yra atstovaujamoji institucija, iš esmės nukreipianti tam tikra linkme visą valstybės struktūrų veiklą. To meto Lietuvos valdymo sistemą vadinti parlamentine respublika, kai šalies Konstitucijoje – Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme – nebuvo įtvirtinta visų valdžios padalijimo elementų, būtų netikslu. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos „Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas” atsirado jau pasibaigus įgaliojimams. 1990-1992 m. atstovaujamoji institucija vadinosi Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs Aukščiausiosios Tarybos veiklos turinį, nusprendė, kad pavadinimas „Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas” tiksliau išreiškia šios institucijos veiklos kryptis. 1992 m. spalio m. 25 d. Lietuvos Respublikos… piliečiai referendume pritarė naujai valstybės Konstitucijai. Pagal šios, 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, reikalavimus buvo išrinkti trys (1992 m., 1996 m., 2000 m.) Seimai.1.Seimo rinkimų tvarka. Pirmalaikiai Seimo rinkimai
Lietuvos Respublikos Seimą sudaro 141 Seimo narys. Nariai renkami ketveriems metams vadovaujantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai išrinkta ne mažiau 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimo tvarką nustato įstatymas. Lietuvoje Seimo rinkimų įstatymas numato mišrią sistemą. Vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose rinkimus rengia trijų pakopų rinkimų komisijų sistema: Vyriausioji rinkimų komisija, Apygardų rinkimų komisijos ir Apylinkių rinkimų komisijos. Dvi pastarosios komisijos skiriamos tik rinkimų laikotarpiui. Įstatymo numatytas demokratinis rinkimų komisijų sudarymo principas. Visos politinės partijos ir visuomeniniai politiniai judėjimai, dalyvaujantys rinkimuose, turi teisę būti vienodai atstovaujami visų pakopų rinkimų komisijose. Vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose kandidatus į Seimo narius turi teisę kelti visos politinės partijos, įregistruotos įstatymų numatyta tvarka. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje politinėms partijoms, visuomeniniams politiniams judėjimams bei koalicijoms reikia pateikti sąrašus, kuriuose turi būti įrašyta ne mažiau kaip 20 kandidatų. Tuo pačiu metu šie asmenys gali kelti savo kandidatūras vienmandatėse rinkimų apygardose. Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia vienmandatėse apygardose iškeltų kandidatų pavardes, taip pat rinkimuose dalyvaujančių partijų, visuomeninių politinių judėjimų bei koalicijų sąrašus. Įstatymas numato griežtus elgesio reikalavimus partijoms ir kitoms institucijoms rinkimų kampanijos metu. Kadangi Seimo rinkimų įstatymas numato mišrią rinkimų sistemą, tai kiekvienas rinkėjas gauna du biuletenius: vienmandatės ir daugiamandatės. Siekiant sudaryti galimybes didesniam piliečių skaičiui realizuoti pilietine teise, Seimo rinkimų įstatymas numato galimybę balsuoti paštu. Nustatant Seimo rinkimų rezultatus vienmandatėse apygardose, rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau nei 40 proc. rinkėjų, įrašytų į tos apygardos rinkėjų sąrašus. Išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau nei pusę dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu vienmandatėje apygardoje nė vienas iš kandidatų negavo visų rinkėjų daugumo balsų, ne vėliau kaip per dvi savaites turi būti rengiamas pakartotinis. Jame dalyvauja du daugiausia balsų gavę kandidatai. Daugiamandatėje apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau nei 25 % visų rinkėjų. Seimo rinkimų įstatymas numato užtveriamąjį barjerą. Tik partijos, surinkusios daugiau nei 5 %, o koalicijos – 7 % rinkėjų balsų, gali dalyvauti mandatų dalybose. Užtveriamuoju barjeru siekiama darbingo parlamento eliminuojant smulkias partijas. Kvota (balsų skaičius vienam mandatui gauti) apskaičiuojama: daugiamandatėje apygardoje surinktus rinkėjų balsus (už mandatų paskirstyme dalyvaujančius sąrašus) padalijus iš 70 (viso deputatų skaičiaus, renkam daugiamandatėje apygardoje). Taikant kvotų metodą, mandatai paskirstomi proporcingai partijų ar koalicijų gautų balsų skaičiui. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pasibaigiant Seimo narių įgaliojimams. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti skelbiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visu Seimo narių balsų dauguma. Taip pat pirmalaikius Seimo rinkimus gali skelbti ir Respublikos Prezidentas.2.Seimo nario teisinis statusasSeimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Pažymėtina tai, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Priesaika yra asmens iškilmingas bei tvirtas pasižadėjimas prisiimti jį saistančias pareigas ir jas vykdyti arba pažadas sakyti tiesą, paprastai kreipiantis ir į Dievą. Tarp priesaikos ir pasižadėjimo nedaroma esminių skirtumų, tos sąvokos traktuojamos kaip beveik vienareikšmės. Tiesa, tam tikrų skirtumų galima aptikti, jeigu kreipsime dėmesį į formos dalykus. Antai priesaika yra apibūdinama kaip iškilmingas ir tvirtas pasižadėjimas. Seimo rinkimų įstatymo 38 str. 4 d. ginčijama nuostata išdėstyta taip: „Asmenys, kurie yra davę kitų valstybių piliečio priesaiką, turi raštu jos atsisakyti ir nurodyti anketoje, kaip ir kada jie tai padarė”. Cituota nuostata yra skirta Konstitucijos normai sukonkretinti : „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei […]” (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai”). Neprisiekęs Seimo narys neturi Seimo statuto antrame skirsnyje nurodytų teisių, nesinaudoja šio statuto trečiame skirsnyje numatytomis garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo. Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų. Taigi Seimo narys, priklausydamas politinei frakcijai, neprivalo balsuoti prieš savo valią. Nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio pradžios baigiasi buvusių Seimo narių įgaliojimai. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas; 2) jis miršta; 3) jis atsistatydina raštišku pareiškimu; 4) teismas pripažįsta jį neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas; 7) jis pereina dirbti arba per 3 mėnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su šio statuto 6 str. reikalavimais; 8) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. Seimo narys turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka: 1) balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose; 2) rinkti ir būti išrinktas į bet kurias pareigas Seime; 3) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais žodžiu ir pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas; 4) perduoti posėdžio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekstą, kad šis būtų įrašytas į posėdžio stenogramą; 5) siūlyti Seimui svarstyti klausimus; 6) rengti ir teikti svarstyti Seimui įstatymus bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime; 7) Seimo posėdžiuose klausti pranešėjus ir papildomus pranešėjus; 8) daryti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros; 9) tiesiogiai ar per padėjėją gauti užregistruotų įstatymų projektų įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos ir seniūnų sueigos sprendimų ir jų projektų bei Vyriausybės rengiamų teisės aktų projektų, taip pat kitų valstybės valdžios ir valdymo institucijų nutarimų bei valstybės tarnybos pareigūnų teisės aktų kopijas; 10) dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat Vyriausybės posėdžiuose, prireikus dalyvauti valstybės valdžios ir valdymo institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, taip pat iš anksto prane…šęs, stebėti kitus posėdžius, kuriuose svarstomi jį dominantys klausimai, išskyrus susijusius su valstybės paslaptimi, kurių svarstymo tvarką nustato įstatymai; 11) kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimų; 12) kartu su kitais Seimo nariais: a) teikti įstatymo projektą dėl Konstitucijos keitimo, b) inicijuoti apkaltą, c) pradėti nepasitikėjimo, interpeliacijos procedūras, d) šaukti neeilinę Seimo sesiją ir neeilinį posėdį, e) kreiptis į Konstitucinį Teismą, f) kitaip veikti pagal šio statuto nuostatas. Parlamento nariai privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu . Šios pareigos vykdymą kontroliuoja Etikos ir procedūrų komisija. Ji nedalyvavusiems numatytuose balsavimuose Seimo nariams įstatymo nustatyta tvarka gali sumažinti atitinkamo mėnesio atlyginimą. Etikos ir procedūrų komisijai nutarus, tokių Seimo narių pavardės gali būti skelbiamos spaudoje. Kiekvienas Seimo narys, išskyrus tuos, kurie išrinkti į Seimo tarybą, privalo būti kurio nors komiteto narys. Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais. Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir oracijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimu metu Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos eiti į krašto apsaugos tarnybą. Seimo narys turi teisę nekliudomai lankytis visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Už Seimo nario teisėtų reikalavimų nevykdymą kaltam pareigūnui įstatymų numatyta tvarka gali būti skiriama drausminė nuobauda, jis gali būti atleistas iš pareigų. Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojoj atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas nusikaltimo vietoje. Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų. Be imuniteto, Seimo narys naudojasi indemniteto teise. Vadinasi, Seimo narys negali būti persekiojamas už balsavimą ar kalbas Seime. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka. Kaip jau buvo minėta, Seimo nario mandatą panaikinti galima tik apkaltos proceso tvarka. Tai sudėtinga procedūra, numatanti išskirtines Seimo nario veiklos garantijas, kurių kitų šalių parlamentų nariai neturi.3.Seimo struktūra3.1. Seimo struktūriniai padaliniaiLietuvos Respublikos Konstitucijos 76 str. nustatyta, kad Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Vadinasi, Seimui suteikta teisė pačiam nustatyti savo struktūrą ir darbo tvarką. Atsižvelgiant į Seimo kaip įstatymų leidybos valdžios konstitucinį statusą turinčios institucijos tikslus, turi būti sukurta tokia Seimo struktūra ir demokratiniais principais pagrįsta darbo tvarka, kad šalyje esant bet kokiai situacijai Tautos atstovybė galėtų konstruktyviai, efektyviai ir nepertraukiamai įgyvendinti aukščiausiąją suverenią Tautos valią. Parlamento darbui ir posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, kurių negali būti daugiau kaip penki. Įstatymų projektams priiminėti ir kitiems Konstitucijoje numatytiems dokumentams rengti Seimas iš savo narių sudaro komitetus. Nenuolatinio aktualumo klausimams spręsti Seimas iš savo narių gali sudaryti komisijas. Politinės partijos ir organizacijos savo politinėms pažiūroms reikšti ir tikslams įgyvendinti gali sudaryti Seimo narių frakcijas, vadovaujamas seniūnų. Tarp jų bei kitiems ryšiams palaikyti veikia Seniūnų sueiga. Seimo organizaciniam darbui garantuoti yra sudaroma Seimo valdyba. Seimo statute įvardyti parlamento struktūriniai padaliniai turi užtikrinti darnią institucijos veiklą.3.2 Seimo Pirmininkas Seimo Pirmininkas renkamas iš Seimo narių pirmajame po rinkimų Seimo posėdyje slaptu balsavimu. Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių. Išrinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje. Šiuo reikalavimu norima pabrėžti, jog asmuo, vykdydamas Seimo Pirmininko pareigas turi vadovauti visam parlamentui, o ne daliai. Seimo Pirmininko įgaliojimai yra numatyti Seimo statuto 29 str.: 1) vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui; 2) per 10 dienų nuo priėmimo patvirtina parašu Seimo priimto įstatymo teksto autentiškumą ir perduoda jį Respublikos Prezidentui pasirašyti, per 10 dienų pasirašo Seimo statutą ir jo pakeitimus, per 3 dienas pasirašo įstatymus, kurių Respublikos Prezidentas per 10 dienų po įteikimo nepasirašo ir negrąžina Seimui pakartotinai svarstyti, bei juos oficialiai paskelbia; 3) per 10 dienų nuo priėmimo pasirašo Seimo nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus; 4) per 24 valandas pasirašo Seimo posėdžių protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu pats jiems pirmininkauja; 5) laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89 str. numatytais atvejais; 6) teikia Seimo Pirmininko pavaduotojų ir Seimo kanclerio kandidatūras Seimui; 7) Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio teismo teisėjų kandidatūras; 3) teikia Seimui skirti ir atleisti Seimo kontrolierių ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovo kandidatūras; 9) Konstitucijos ir įstatymų numatytais atvejais teikia Seimui skirti ir atleisti valstybės institucijų vadovų ir jų pavaduotojų kandidatūras; 10) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posėdžiams arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų; 11) teikia Seniūnų sueigai sesijos darbų programos ir savaitės be dienos posėdžių darbotvarkių projektus arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotojų; 12) teikia Seimo valdybos posėdžių darbotvarkės projektą arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų;
13) vykdo kitus Seimo Statute numatytus įgaliojimus. Vykdydamas savo įgaliojimus, Seimo Pirmininkas leidžia potvarkius. Seimo Pirmininkas, o kai jo nėra, Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posėdžiui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be eilės Seimo posėdžiuose išsakyti savo arba Seimo valdybos nuomonę. Seime sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos. Seimo Pirmininko teikimu Seimas vieną iš Seimo Pirmininko pavaduotojų paskiria Seimo Pirm…ininko pirmuoju pavaduotoju. Seime statutas numato tokius Seimo Pirmininko pavaduotojų įgaliojimus: 1) Seimo Pirmininko pavaduotojai atlieka Seimo Pirmininko jiems pavestas funkcijas. 2) Seimo Pirmininko pavaduotojai per 24 valandas pasirašo Seime posėdžių protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu jie Seimo Pirmininko pavedimu vadovavo šiems posėdžiams. 3) Seimo Pirmininką, laikinai išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti savo pareigų, tuo metu pavaduoja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas arba Seimo pavedimu – kitas pavaduotojas. 4) Jeigu Konstitucijos 89 str. numatytais atvejais Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas ir netenka savo įgaliojimų Seime, Seimo Pirmininko pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. 5) Nutarimą pavesti laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas arba jį pavaduoti (išankstinį arba konkrečiu atveju) Seimas priima Seime Pirmininko teikimu.3.3. Seimo valdybaSeime veikia Seimo valdyba, kurios pagrindinis uždavinys – spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prašo. Seimo valdyba sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo opozicijos lyderio. Seimo valdybos sudėtį nutarimu skelbia Seimas. Seimo valdyba: 1)skirsto valstybės biudžeto įstatymo nustatytas Seimo lėšas, svarsto ir tvirtina Seimo išlaidų sąmatas; 2)komitetų teikimu svarsto ir siunčia į komandiruotes Seimo narius su raštiškomis Seimo, valdybos, komitetų užduotimis; tvirtina komandiruočių ataskaitas; komitetų ar frakcijų teikimu svarsto ir pritaria Seimo narių išvykoms ne Seimo lėšomis sesijos metu; 3)prireikus apsvarsto Seimo sesijos darbų programos, savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia išvadas Seniūnų sueigai arba Seimui; 5)šaukia neeilinius Seimo posėdžius, nustato posėdžių laiką; ) tvirtina preliminarų Seimo sesijos posėdžių grafiką; 6)prireikus nustato, kurioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusiųsti įstatymo projektą išvadoms gauti; 7) prireikus priima nutarimą, kurį pagrindinį komitetą atleisti nuo šio Statuto 147 str. išdėstytų pagrindinio komiteto prievolių; 8) prireikus sudaro darbo grupes įstatymų projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti; 9) padeda organizuoti bendrą komitetų darbą tais klausimais, kurie priklauso kelių komitetų kompetencijai; 10) tvirtina Seimo kanceliarijos struktūrą, sudaro Seimo kanceliarijos etatų sąrašą ir nustato atlyginimus; 11) tvirtina Seimo kanceliarijos nuostatus ir reglamentą; 12) sprendžia kitus Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal šį Statutą nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar pareigūnams. Seimo valdybos posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas. Stebėtojais Seimo tarybos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nuolatiniai atstovai. Į Seimo valdybos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys. Klausimus svarstyti valdybai gali teikti valdybos nariai, komitetai, komisijos, frakcijos ir Seimo kancleris. Svarstyti teikiami Seimo valdybos dokumentų projektai, pasirašyti iniciatorių, perduodami Seimo Pirmininkui ar jo įgaliotam Seimo Pirmininko pavaduotojui. Pastarieji, jais remdamiesi, parengia posėdžio darbotvarkę. Seimo tarybos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, priimamas tas sprendimas, už kurį balsavo Seimo Pirmininkas, o jei jo nėra, – posėdžiui pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas. Seimo nariams per komitetus ir frakcijas pranešama apie Seimo valdybos sprendimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo sesijos metu arba ne vėliau kaip per savaite kitos sesijos pradžioje. Komitetai ir frakcijos gali apskųsti Seimo valdybos sprendimus Seimui, jeigu manoma, kad jie pažeidžia ar riboja Seimo nario, frakcijos ar komiteto teises, kad priimti viršijant valdybai suteiktus įgaliojimus. Tokius skundus nagrinėja ir sprendžia Seimas išklausęs Etikos ir procedūrų komisijos išvadų.3.4. Seimo komitetai ir komisijosĮstatymų projektams nagrinėti bei kitiems Seimo kompetencijai priskirtiems klausimams rengti Seimas pirmojoje sesijoje iš savo narių sudaro komitetus. Tam tikroms veiklos kryptims komitetai gali būti suskirstyti į pakomitečius. Pakomitetį gali sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Seime yra sudaromi šie komitetai: 1. Aplinkos apsaugos;2. Biudžeto ir finansų;3. Ekonomikos;4. Europos reikalų;5. Informacinės visuomenės plėtros;6. Kaimo reikalų;7. Nacionalinio saugumo ir gynybos;8. Socialinių reikalų ir darbo;9. Sveikatos reikalų;10. Švietimo, mokslo ir kultūros;11. Teisės ir teisėtvarkos;12. Užsienio reikalų;13. Valstybės valdymo ir savivaldybių;14. Žmogaus teisių. Seimo komitetai yra atsakingi ir atskaitingi Seimui. Kiekvienos kitos eilinės sesijos pradžioje gali būti išklausoma komitetų darbo ataskaitos. Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl jiems perduotų klausimų, atlikti kitas Seimo pavestas užduotis. Komitetai atsakingi, kad laiku būtų nustatytas tam tikrų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalingumas. Seimo komitetai dirba pagal pasitvirtintus planus, suderintus su Seimo sesijos programa. Šiuose planuose nurodomi atsakingi vykdytojai ir atlikimo terminai. Komitetų darbo planai ir posėdžių darbotvarkės paskelbiama viešai. Komitetų veiklą koordinuoja Seimo Pirmininkas. Seimo komitetai įgalioti: 1)svarstyti įstatymų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komitetui svarstyti; 2)savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti įstatymų, kitų Seimo normų teisės aktų projektus, aptarti naujų įstatymų ar jų pataisų reikalingumą; 3)rengti ir teikti Seimui projektus dėl įstatymų derinimo, papildymo, prieštaravimų pašalinimo; 4)svarstyti Vyriausybės programą; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Vyriausybės arba kitų valstybės institucijų veiklos programas pagal atskiras sritis ir teikti Seimui savo išvadas; 5)apsvarstyti pagal savo kompetenciją valstybės institucijų vadovų, kuriuos skiria Seimas arba kuriuos skiriant reikia Seimo pritarimo, ir jų pavaduotojų kandidatūras, taip pat tų pareigūnų atleidimo klausimus; 6)preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą biudžeto įvykdymo apyskaitą; 7)analizuoti ir kontroliuoti einamųjų metų valstybės biudžeto lėšų naudojimo ekonominį efektyvumą, svarstyti ir teikti išvadas bei siūlymus Vyriausybės pateikto kitų metų valstybės biudžeto projekto straipsnių ir programų, komiteto kompetencijai priskirtų klausimų, siekti racionalaus programų parinkimo ir asignavimų jam paskirstymo; 8)svarstyti siūlymus dėl ministerijų ir kitų valstybės institucijų steigimo, panaikinimo; 9)atliekant parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų ir kitų valstybinių institucijų informacijas bei pranešimus dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų vykdymo; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskirų problemų parlamentinį tyrimą ir teikti Seimui savo išvadas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Seimui atskaitingų valstybės institucijų metų veiklos ataskaitas ir teikti Seimui savo išvadas; 10) nagrinėti rinkėjų bei visuomeninių organizacijų pasiūlymus; 11) sudaryti komiteto darbo planą, suderintą su Seimo sesijos darbų programa; 12) sudaryti komitetui skirtų lėšų išlaidų sąmatą; 13) dalyvauti tarpparlamentiniuose Seimo ryšiuose. Tačiau komitetų priimti sprendimai valstybės institucijoms yra rekomendacinio pobūdžio, nors privalu į juos atsakyti. Seimo statute yra numatyta kiekvieno konkretaus komiteto veiklos kryptis. Prireikus Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo, kontrolės, revizijos parengiamąsias, redakcines ir kitokias komisijas bet kuriam klausimui ištirti ir kitiems Seimo pavedimams atlikti. Sudarant laikinąsias komisijas, numatomas komisijos narių skaičius proporcinio atstovavimo frakcijom pagrindu. Seimas tvirtina visą komisijos narių sąrašą. Be to, Seime yra sudar…omos nuolatinės Etikos ir procedūrų, Administracinė bei Peticijų komisijos.3.5. Seniūnų sueigaSeime veikia Seniūnų sueiga, į kurią įeina Seimo valdybos nariai, frakcijų atstovai. Kiekviena frakcija į Seniūnų sueigą skiria po l atstovą nuo 10 frakcijos narių. Kiekviena frakcija papildomai skiria į Seniūnų sueigą po l atstovą nuo nevisos dešimties frakcijos narių, jeigu šią nevisą dešimtį sudaro daugiau negu 5 Seimo nariai. Frakcijos, kuriose nėra l0 narių, skiria į Seniūnų sueigą po l atstovą. Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys – svarstyti Seimo sesijos darbo programas bei posėdžių darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui. Seimo seniūnų sueigos posėdžiai sesijos metu vyksta reguliariai paskirtu laiku. Neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai šaukiami Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seniūnu sueigos seniūno arba ne mažiau kai 1/3 Seniūnų sueigos narių reikalavimu. Apie neeilinių posėdžių laiką ir jo darbotvarkę Seniūnų sueigos nariams turi būti pranešta ne vėliau kai prieš 6 valandas. Seniūnų sueigos posėdžiams vadovauja seniūnas. Pirmosios sesijos pirmajam Seniūnų sueigos posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių frakcijos seniūnas. Seniūnų sueigos įgaliojimai: 1) svarsto Seimo kanceliarijos programų ir išlaidų sąmatų projektus ir su savo pasiūlymais bei pastabomis perduoda Seimo valdybai; 2)svarsto ir derina iškylančius prieštaravimus dėl Seimo sesijos darbų programos; 3)svarsto savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir pritaria jiems; 4)svarsto ir derina siūlymus dėl pagrindinio ir papildomo komitetų įstatymo projektui svarstyti paskyrimo bei dėl preliminarios įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje datos paskyrimo; 5)svarsto ir derina iškylančius prieštaravimus dėl kitų Seimo darbo organizavimo klausimų; 6)išklauso komitetų pirmininkų ir frakcijų seniūnų pasiūlymus dėl komitetų arba frakcijų tarpusavio ryšių ir teikia pasiūlymus Seimui arba valdybai; 7)teikia Seimo valdybai rekomendacijas dėl jos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo; 8)atlieka derinimo (taikinamosios) komisijos vaidmenį, iškilus principinio pobūdžio nesutarimams dėl svarbiausių Seime svarstomų klausimų; 9)prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusiųsti įstatymo projektą išvadoms gauti. 10) prireikus priima nutarimą pagrindinį komitetą atleisti nuo šio statuto 147 straipsnyje išdėstytų prievolių; 3.6 Seimo kancleris Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. Seimo kancleris Seimo kanceliarijos vadovas, kurį įstatymų nustatyta tvarka 5 metams skiria ir atleidžia Seimas. Seimo kancleriu negali būti renkamas Seimo narys. Seimo kanclerio pareigos nesuderinamos su dalyvavimu politinės partijos ar politinės organizacijos veikloje. Seimo kancleris: 1) prižiūri, kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai; 2) prižiūri Vyriausybės nariams ir kitų valstybės institucijų vadovai pateiktų klausimų, paklausimų ir interpeliacijų nagrinėjimą ir teikia apie tai informaciją Seimo nariams; 3) nagrinėja Seimo narių iškeltus klausimus dėl Seimo kanceliarijos darbo, užtikrina Seimo valdybos sprendimų vykdymą; 4) užtikrina Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų rengiamų sesijos darbų programos, savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektų, Seniūnų sueigos darbotvarkių projektų bei visų svarstomų klausimų medžiagos parengimą; 5) iš anksto vizuoja Seimo Pirmininkui pasirašyti teikiamus oficialius dokumentus, taip pat pagal savo kompetenciją pasirašo oficialius dokumentus; 6) atsako už Seimo antspaudų su valstybės herbu naudojimą ir saugojimą; 7) apibendrina rinkėjų pasiūlymus, pageidavimus, laiškus ir reguliariai teikia Seimui; 8) kartu su frakcijų atstovais paskirsto posėdžių salėje vietas frakcijų nariams, taip pat frakcijoms nepriklausantiems Seimo nariams, skiria patalpas frakcijų susirinkimams; 9) įstatymų nustatyta t…varka skiria ir atleidžia Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojus; 10) tvirtina Seimo kanceliarijos padalinių nuostatus, darbo taisykles, darbuotojų pareigybių aprašymus ir raštvedybos instrukcijas; 11) atlieka Seimo kanceliarijai skirtų biudžeto asignavimų valdytojo funkcijas; 12) atlieka kitas šiame Statute bei Seimo kanceliarijos nuostatuose nustatytas funkcijas.3.7. Seimo frakcijosSeimo frakcijos yra kuriamos politinių įsitikinimų pagrindu. Todėl nežinodami Seimo sudėties, negalime nuspėti, kiek ir kokių frakcijų bus Seime. Seimo komitetų skaičius ir veiklos kryptis nesikeičia dėl to, kokios politinės jėgos laimėjo rinkimus. Tačiau frakcijų skaičius ir dydis priklauso nuo politinių jėgų, patekusių į Seimą. Politinių organizacijų ir jų koalicijų nariai, išrinkti pagal sąrašą, jų nariai, išrinkti pagal sąrašą, bei jų nariai, išrinkti vienmandatėse rinkimų apygardose, Seime sudaro frakcija. Frakcijos negali būti kuriamos remiantis asmeniniais, profesiniais interesais. Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis. Opozicinės frakcijomis laikomos tokios frakcijos ar jų koalicijos, kurių Seime paskelbtose politinėse deklaracijose išdėstytos jas nuo Seimo daugumos skiriančios nuostatos, jos paskelbia alternatyvias Vyriausybės programas. Jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip ½ Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas vadinamas Seimo opozicijos lyderiu.4. Seimo kompetencijaSeimo kompetencija – tai įgaliojimų visuma, per kurią atsiskleidė Lietuvos valstybės valdžios institucijos pagrindinės funkcijos. Seimo kompetencija įvardyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje atsižvelgiant į valdžių padalijimo principus . Parlamento įgaliojimai nedubliuoja vykdomosios ir teisminių valdžių įgaliojimų, o atspindi pagrindinę Seimo kaip atstovaujamosios ir įstatymu kuriamosios institucijos paskirtį. Parlamentams, be kitų, būdinga: įstatymų kūrimas, valstybės biudžeto tvirtinimas bei tam tikra vykdomosios valdžios kontrolė. Valstybėse su skirtingomis valdymo formomis ši funkcija realizuojama skirtingai. Parlamentinėse respublikose vykdomosios valdžios kontrolė yra įvairiapusė. Čia vyriausybės veikla priklauso nuo parlamento pasitikėjimo. Prezidentinėse respublikose vykdomoji valdžia yra įtakojama netiesiogiai per įstatymų kūrimą, biudžetą ir pan. Lietuvoje Seimo nepasitikėjimas Vyriausybe reiškia jos veiklos pabaigą.Įstatymų kūrimo kompetencijos ribos pasaulio valstybėse taip pat nėra vienodai realizuotos. Didžiojoje Britanijoje Parlamentas turi įgaliojimus priimti sprendimus ir numatyti elgesio taisykles visose valstybės gyvenimo srityse. Tuo tarpu Prancūzijos Konstitucija griežtai riboja Parlamento veiklos ribas, numatydama konkretų sąrašą visuomeninių santykių, kuriuos galima reguliuoti įstatymais. Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucija suteikia Seimui įgaliojimus priimti įstatymus, reguliuojančius bet kurią visuomeninių santykių sritį. Lietuvos Respublikos Seimas: 1) Svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;2) Leidžia įstatymus;3) Priima nutarimus dėl referendumų;4) Skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;5) Steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;6) Pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro pirmininko kandidatūrai;7) Svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;9) Prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru;10) Skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausio Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;11) Skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;12) Skiria savivaldybių tarybų rinkimus;13) Sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;14) Tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri kaip jis vykdomas;15) Nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus16) Ratifikuoja ir denonsuota Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio reikalų klausimus;17) Nustato Respublikos administracinį suskirstymą;18) Steigia Lietuvos respublikos valstybinius apdovanojimus;19) Leidžia amnestijos aktus;20) Įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.5.Parlamentinė procedūra – apkalta
Apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko asmenims dėl jų padarytų veiksmų, diskredituojančių valdžių autoritetą bei siekdamas išspręsti tokių asmenų atsakomybės problemą . Apkaltos klausimu savo poziciją yra išdėstęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarime konstatuota, jog apkalta – viena iš pilietinės visuomenės savisaugos priemonių. Demokratinių valstybių konstitucijose tai traktuojama kaip ypatingas procesas, kai yra sprendžiama pareigūnų konstitucinė atsakomybė. Numatant ypatingą aukščiausiųjų pareigūnų atleidimo iš pareigų ar jų mandato panaikinimo tvarką, užtikrinama demokratinė jų veiklos kontrolė, taip pat jiems suteikiamos papildamos garantijos atlikti savo pareigas vadovaujantis įstatymu ir teise.
Apkaltos procesas gali būti inicijuojamas Respublikos Prezidentui, Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir teisėjams, Apeliacinio teismo pirmininkui ir teisėjams, Seim…o nariams. Nei Ministrui Pirmininkui, nei ministrams negali būti inicijuojama apkalta. Jeigu šios procedūros metu konkretus asmuo pripažįstamas kaltu, tai jis pašalinamas iš pareigų arba panaikinamas jo Seimo mandatas. Siūlymas apkaltos procesui pradėti turi būti teikiamas Seimui raštu iniciatorių pasirašytas kaip teikimas, o Respublikos Prezidento siūlymas kaip kreipimasis nurodant konkretų asmenį, jam formuluojamą kaltinimą, argumentus, svarbiausius faktus, įrodymus ar jų šaltinius. Seimas, išklausęs apkaltos iniciatorių ar jų atstovo siūlymą, pradeda konkrečiam asmeniui apkaltos procesą, sudaro specialiąją tyrimo komisiją pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti bei išvadai dėl šio siūlymo parengti. Specialioji tyrimo komisija sudaroma iš Seimo narių, apkaltos proceso iniciatorių atstovų ir teisininkų, dirbančių teisme, tardymo sistemoje, prokuratūroje. Komisijoje paprastai neturi būti daugiau kaip 12 narių. Sudarydamas komisiją, Seimas paskiria pirmininką ir jo pavaduotoją nustato tyrimo atlikimo terminus. Bent vienas iš komisijos vadovu tu būti teisininkas.Apie tyrimo eigą spaudai ir kitoms visuomenės informavimo priemonėms praneša tik komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas narys. Tais atvejais, kai asmeniui pradėta apkaltos byla dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, Seimas specialiosios tyrimo komisijos siūlymu arba savo iniciatyva kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas išvadoje pateikti ar minėto asmens konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Specialiosios tyrimo komisijos išvados turinyje turi būti išdėstoma: 1) kaltinimo esmė, nusižengimo padarymo vieta, laikas, būdai, motyvai ir kitos esminės aplinkybės; 2) nustatyti faktai ir įrodymai; 3) asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimai. Jeigu pareikšti kaltinimai nepasitvirtina, tai nurodoma išvadoje trumpai apibūdinami atlikti tyrimo veiksmai. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, išvados pabaigoje konstatuojama, ar yra motyvų pradėti apkaltą.IšvadosLietuvos Respublikos Konstitucija numato, jog Seimas yra viena iš institucijų, vykdančių valstybės valdžią. Seimo įgaliojimams Konstitucijoje yra skirtas V skirsnis. Tai savarankiška valdžių padalijimo doktrinos požiūriu institucija. Parlamento, kaip valdžios institucijos nepriklausomumas yra demokratijos garantija, todėl Lietuvos parlamentas – vienintelė institucija, turinti įgaliojimus įstatymams kurti. Parlamentas nepavaldus jokiai vykdomosios valdžios kontrolei. Parlamentas pats nustato savo vidaus struktūrą ir veiklos procedūrą. Svarbu tai, kad niekas negali kištis į Seimo svarbiausią teisę – kurti įstatymus – aukščiausios juridinės galios norminius aktus. Tuo pasireiškia akivaizdus parlamento išskirtinumas. Tačiau Seimui priskirti įstatymų leidybos įgaliojimai nėra absoliutūs. Pirmiausia Seimas yra saistomas Konstitucijos. Be to, šie įgaliojimai yra ribojami tokio instituto kaip referendumas. Dalį Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų galima keisti tik referendumu. Taip pat Konstitucinis Teismas turi galimybę pripažinti Seimo priimtą įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai. Respublikos prezidentas naudojasi veto teise bei turi įgaliojimus, esant Konstitucijoje numatytoms aplinkybėms, paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Parlamentas, vykdydamas Konstitucijos suteiktus įgaliojimus, vykdo ir tautos atstovaujamąją funkciją. Kaip atstovaujamoji institucija Seimas tampa tautos (visų piliečių) valios ir interesu reiškėju, atstovavimas garantuojamas demokratinės rinkimų sistemos. Tautos atstovavimo nereikėtu suprasti tiesiogiai, jog nuo išrinkimo momento Seimo nariai nustoja būti savo rinkėjų atstovai, o tampa valdžios atstovais. Tačiau esant prieštaravimui tarp rinkėjų ir tautos interesų, parlamento narys prioritetu turėtų suprasti pastarąjį. Todėl tokia doktrina griežtai nereikalauja iš parlamento nario vykdyti priešrinkiminius pažadus ir nenumato deputatų atšaukimo. Išrinktas Seimo narys yra laisvas balsuodamas bet kuriuo klausimu. Laisvo mandato esmė – tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais. Kiekvienas Seimo narys atstovauja visai tautai, taigi parlamento nariai yra tautos atstovybė.Literatūra1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992-10-25 referendume. V., Lietuvos Respublikos Seimo leidykla, 1996.2. Lietuvos Respublikos Seimo Statutas. Žin., 1994, Nr. 15-2493. Nauja Lietuvos Respublikos Seimo Statutas redakcija. Žin., 1999, Nr. 5-974. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas. Žin. 1992. Nr.221-6355. Lietuvos Konstitucinė teisė. LTU. V., 2001.6. www.president.lt/institutionhistory.phtml 7. www.lrs.lt