LR konstitucinis teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

„Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai — neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.“
(Lietuvos Respublikos Konstitucija, 102 straipsnis)

1992 m. spalio 25 d. referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, o 1993 m. vasario 3 d. Seimas priėmė Konstitucinio Teismo įstatymą.
1993 m. kovo 18 d. Seimas paskyrė devynis Konstitucinio Teismo teisėjus, o1993 m. balandžio 22 d. nutarimu Seimas paskyrė pastatą Konstitucinio Teismo būstinei (Gedimino pr. 36, Vilnius), kur jii tebėra iki šiol.
1993 m. rugpjūčio 2 d. Konstitucinis Teismas oficialiai pranešė, kad pradeda priimti prašymus nagrinėti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai ir Vyriausybės aktai – Konstitucijai arba įstatymams. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dirba jau 14 metų.

Pagrindinė LR Konstitucinio Teismo funkcija – garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą sprendžiant, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Konstitucinis Teismas nevykdo išankstinės įstatymų koonstitucingumo kontrolės. Jis sprendžia jau priimtų įstatymų bei kitų teisės aktų konstitucingumo klausimus. Konstitucinis Teismas bylą nagrinėja tik tada, kai Konstitucijoje nustatyti subjektai kreipiasi į jį su prašymu ištirti įstatymo ar kito teisės akto atitiktį Konstitucijai.

Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu iš

štirti teisės akto konstitucingumą turi: 1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas. Šiais klausimais Konstitucinis Teismas priima nutarimus.
Yra planuojama, kad jau kitų metų viduryje kreiptis į LR Konstitucinį Teismą galės visi LR piliečiai. Į Konstitucinį Teismą galės kreiptis tik tie asmenys, kurių teisės bei laisvės buvo pažeistos ir jie jau išnaudojo visas kitas teisines priemones tas teises apginti. Kitaip tariant, individualų konstitucinį skundą galės rašyti tik tie, kurie jau perėjo visas teismų pakopas ir mano, kad galutinis teismo sprendimas pažeidžia jų teises ir laisves. Individualiai kreiptis į Konstitucinį Teismą bus galima tik dėl Seimo priimtų įstatymų, Vyriausybės nutarimų ar Prezidento dekretų, kurie galėjo tiesiogiai pažeisti asmens teises ir laisves. Jeigu Konstitucinis Teismas priimtų nagrinėti skundą ir jį išnagrinėjęs nustatytų, kad skundžiamas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, asmuo įgytų teisę iš naujo teismuose ginčyti ankstesnį jo atžvilgiu priimtą neigiamą sprendimą ir taip galutinai laimėti bylą. Tačiau galimybė kreiptis dar nereiškia, kad prašymas bus svarstomas. Kitų valstybių praktika rodo, kad svarstoma yra tik apie 5 procentai individualių prašymų.
Čia aš pateikiau diagramas, iš
š kur ir kiek prašymų gauna Konstitucinis Teismas. Kaip jau galite pastebėti per 2005 metus buvo gauti 34 prašymai, iš kurių 28 pateikė Teismai, 6 Seimo narių grupės, o Prezidentas ir Seimas nepateikė nei vieno. Tuo tarpu 2006 metais buvo gauti 76 prašymai, iš kurių daugiausiai 66 pateikė Teismai, 1 Prezidentas, 7 Seimo narių grupės ir 2 Seimas. Iki šių metų rugsėjo 1 dienos buvo pateikti 32 prašymai ir visi jie buvo gauti iš Teismų. Iš čia galima daryti išvadą, kad daugiausiai klausimų kyla Teismams, kurie tiesiogiai susiduria su įstatymų ir teisės aktų netikslumais ir neatitikimais Lietuvos Respublikos Konstitucijos atžvilgiu. O Vyriausybė, turėdama teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, to nedarė nei karto per pastaruosius trejus metus.

Bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui rengia pirmininko paskirtas teisėjas. Konstitucinio Teismo posėdžio pradžioje pristatomi byloje dalyvaujantys asmenys, išaiškinamos jų teisės ir pareigos, Teismas išklauso ir išsprendžia jų pageidavimus. Bylą rengęs teisėjas padaro pranešimą, kuriame išdėstoma bylos esmė. Po to išklausomi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, tiriami įrodymai, vyksta teisminiai ginčai. Nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį baigus nagrinėti bylą. Baigus teisminį posėdį Konstitucinis Teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti nutarimo.
Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir nutarimus bei išvadas priima kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų. Nutarimai ir išvados priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje dalyvaujančių te

eisėjų balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia pirmininko balsas. Konstitucinio Teismo posėdžiai yra vieši.
Nutarimus Konstitucinis Teismas skelbia Lietuvos Respublikos vardu. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Konstitucinio Teismo nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.
Pagal Konstituciją įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
LR Konstitucinis Teismas taip pat teikia išvadas: 1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Lietuvos Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2) ar Lietuvos Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių – ir Respublikos Prezidentas. Prašyti išvados dėl tarptautinės sutarties galima ir iki jos ratifikavimo Seime. Remdamasis Ko
onstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą priima Seimas.
Konstitucinis Teismas tiria ir sprendžia tik teisės klausimus, jis atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai

Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Teisėjus skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Planuojama, kad ateityje dėl sudarytų galimybių LR piliečiams kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų turėtų būti 12 arba net 15.
Pirmą kartą skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus trys iš jų buvo paskirti trejiems metams, trys – šešeriems metams ir trys – devyneriems metams. Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie buvo paskirti trejiems arba šešeriems metams, po ne mažesnės kaip trejų metų pertraukos vėl gali būti paskirti į šias pareigas.
Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Konstitucija. Prieš pradėdami eiti savo pareigas, teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo teisėjams taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai: jie negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį ar kūrybinį darbą. Jie negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Konstitucinio Teismo teisėjai negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.
Konstitucinio Teismo teisėjo asmuo neliečiamas – be Konstitucinio Teismo sutikimo jis negali būti traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai: pasibaigia įgaliojimų laikas; jis miršta; atsistatydina; negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės; Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
Egidijus KŪRIS – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, žmogus turintis daug patirties teisėje, politikoje, socialinių mokslų daktaras, profesorius. Konstitucinio Teismo teisėju paskirtas 1999 m. kovo mėn., Konstitucinio Teismo pirmininku – 2002 m. balandžio mėn. Darbą Konstituciniame Teisme baigs 2008 m. kovo mėn.

Armanas ABRAMAVIČIUS-Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas, Konstitucinio Teismo teisėju paskirtas 2002 m. kovo mėn., socialinių mokslų daktaras, docentas. Darbą Konstituciniame Teisme baigs 2011 m. kovo mėn.

Toma BIRMONTIENĖ – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja, socialinių mokslų daktarė, profesorė. Konstitucinio Teismo teisėja paskirta 2005 m. kovo mėn. Darbą Konstituciniame Teisme baigs 2014 m. kovo mėn.

Kęstutis LAPINSKAS – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas, socialinių mokslų daktaras, docentas. 1993–1999 m. – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas, Konstitucinio Teismo teisėju vėl paskirtas 2002 m. kovo mėn. Darbą Konstituciniame Teisme baigs 2011 m. kovo mėn.

Zenonas NAMAVIČIUS – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas, socialinių mokslų daktaras, docentas. Konstitucinio Teismo teisėju paskirtas 2002 m. kovo mėn. Darbą Konstituciniame Teisme baigs 2011 m. kovo mėn.

Ramutė RUŠKYTĖ – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja, buvusi ilgametė Vyriausybės kanceliarijos Juridinio skyriaus referentė – konsultantė, vedėjo pavaduotoja, vedėja, Teisės ir teisėtvarkos departamento direktorė. 2001–2002 m. buvusi Lietuvos teisės universiteto docentė, advokatė. Konstitucinio Teismo teisėja paskirta 2005 m. kovo mėn. Darbą Konstituciniame Teisme baigs 2014 m. kovo mėn.

Vytautas SINKEVIČIUS – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas, socialinių mokslų daktaras. Konstitucinio Teismo teisėju paskirtas 1999 m. kovo mėn. Darbą Konstituciniame Teisme baigs 2008 m. kovo mėn.

Stasys STAČIOKAS – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas, socialinių mokslų daktaras, docentas. 1993–1996 m. – Konstitucinio Teismo teisėjas. Konstitucinio Teismo teisėju vėl paskirtas 1999 m. kovo mėn. Darbą Konstituciniame Teisme baigs 2008 m. kovo mėn.

Romualdas Kęstutis UBAITIS – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas, ilgametis teisėjas, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas. Konstitucinio Teismo teisėju paskirtas 2005 m. kovo mėn. Darbą Konstituciniame Teisme baigs 2014 m. kovo mėn.

Leave a Comment