Ugdymo proceso specifika

2028 0

Turinys

1. Pedagogikos sąvoka

2. Pedagogikos ryšys su kitais mokslais.

3. Ugdymo procesas.

4. Ugdymo turinio reforma

Peagogika – tai mokslas apie ugdymo procesŕ. Ji nagr. specialiai organizuoto ugdymo reiđkinius, specifinis jř bruoţas – gráţtamoji informacija apie asmenybës pokyčius. jos dëka ugdymo reiđkiniai siejami tarpusavyje tampa procesu – asmenybës ugdymo procesu arba tiesiog pedagoginiu. Pedag. veiksmu tiesiog siekiama formuoti asmenybć – t.y. kad reiđkiniř turinys pavirstř vaiko savastimi: ţiniomis, ásitikinimais. Esminis pedag. proceso elementas – nustatyti kaip pakito ugdoma asmenybë. Pokyčius atspindi vaiko reagavimas á ped. veiksmus – jo ţodţiai, veiksmai, poelgiai. Pedagogas privalo toká reagavimŕ uţţfiksuoti ir iđ jo sprćsti apie ugdymo kokybć, o tai jau yra menas – áţvelgti, nuspëti rezultatus – prikl. nuo mokytojo individualiř sprendimř, prof. ţiniř. Pagr. pedag. ugdymo sàvokos:

• lavinimas – þiniø mokëjimø ir ágûdþiø, gebëjimø formavimas. Jo rezultatas – iðsilavinimas, kuris pgl. tikslus yra protinis, darbinis, meninis, fizinis; pgl. apimtá pradinis, vid. aukðt.; pgl parengimà praktinei veiklai bendrasis ir profesinis .

• auklëjimas – vaiko soc. idealø, dorovinø, estetiniø vertybiø, dvasiniø poreikiø formavimas. Auklëja ne tik m-kla, bet ir ðeima, visuom. organizacijos, áv. ástaigos, masinës inf. priemonës irr kt.

• mokymas- pedag. organizuota ir vadovaujama ugdomøjø asmenø veikla, kurios dëka jie perima visuom. vertybes, formuojasi protinës bei praktinës veiklos mokëjimus ir ágûdþius.

Pedag. ðakos:

• bendroji – nagr. asmenybës ugdymo dësningumus, ieðko bendrø aiklëjimo ir lavinimo pagr.

• amþiaus tarpsniø – tiria asmenybës ug

gd. probl., prikl. nuo amþiaus: ikimokykl., mokykl., prof. lav., suaug., spec.

• atskirø dalykø ugd. metodikos

• pedagog. istirija

Ryðys su kt. mokslais. Ugd. – visuom. reiðkinys, tad ped. siejasi su sociologija – mokslu apie visuom. ir jos grupiø bei reiðk. vystymosi ir funkcionavimo dësningumus. Ugdymà kaip soc. reiákiná nagr. soc. ped. Ped. siejasi su psichol. – lavinimui svarbu iðvados apie paþintinius proc. auklëjimui – þinios apie jausmus, valià. por. Ped. siejasi su biologija ir medic. mokslais. Sveikatingumo gerinimo kl. nagr. mokykl. higiena, pedagogiðkai apleistø vaikø ugd. prob. – psichiatrija.Kibernetika nagr. sudëtingø sis. valdymo dësningumus. Ugd. kaip valdomas reiðk. susijæs ir su ja.

Þenkliausi Lietuvos pedag. Prieðkaris: M. Valanèius, Basanavièius, Ðliûpas, Kudirka, Adomaitis – Ðernas, Jablonskis, P.Viðinskis, Petkevièaitë – Bitë, Peèkauskaitë (Ðatrijos Ragana). Neprikl. Lietuva: Vabalas – Gudaitis, ðalkauskis, Maceina, Vydûnas, Lauþikas. Iðeivija: V. Èeernius, S Yla, A. Liaugminas, P. Maldeikis, A. Paplauskas- ramûnas, J. Raèkauskas.

Valanèius – þemaièiø vyskupas, rûpinæsis m-klø steigimu. Raðë kn. pgl. amþiø, ragino mokyti raðto ir ugd. krikáè. moralæ.Teikë siûlymus apie slaptas m-klas, siekë mokymà padaryti ádomesná (kaitalioti su þaidimais), ragino branginti gimtàjà kalbà.

basanavièius. Rinko liet. liuadies dainas, áv. tautosakà. Ti davë pr. liet. vadov. ir chrest., leido Auðrà, stengësi atskleisti liet. tautos dvas. kult. lobius.Rûpinosi m-klø plëtimu, vadov. rengimu, kalbotyrininkas.

Ðliûpas – auðrininkas, skatino slaptø m-klø veiklà, kritikavo gimnazijas, kad jo
ose gausu nereikalingø dalykø, nagr. ðeimyn. auklëj., moters ðvietimo prob., skyrë realiná ir fiziná mokymus. Nuo þinomo peie neþinomo, akcent. mokymo sàmoningumà, këlë vyrø ir mot. lygybës prob.

Kudirka- ðvietëjas, taut. vienybës propaguotojas, leido Varpà, vertë Krilovo pasakëèias, kovojo prieð girtavimà, carus, cerkvines m-klas. Ragino mokyti ir merg., taip pat amato, atsiþvelgti á vaiko sugeb. ir interesus.

Ðernas – tautos dorà ir gerovæ lemia ðvietimas, kuriam reikia laisvës ir mokymo gimta kalba. kritikavo dvasiðkiø iðlaikomas m-klas, to meto valstyb. m-klas, akcent. fiz., prot., dvas. auklëj vienovæ. ugd turi atitikti laikmeèio ir vaiko davsià.

Jablonskis. Pdëjo liet. literatûrinës k. pagr. Pirmasis parengë programas liet. k., sakë, kad skaitymas ir raðymas turi vykti kartu, rûpinosi liet. k. kursø steigimu, nagr. gramat. kl.

Viðinskis- vienas liberaliausiø ðvietëjø, vaikai t.b. mokomi namie, tekstai lengvo turinio, paimti ið liaud. kûrybos. Mokyti reikia per emocijas, ásijauèiant á vaiko pasaulá

Bitë dirbdama mokytoja rëmësi á tai, kas þm. gera, stengësi tai iðkelti, siûlë ávesti rankø darbus ir amatø mokymà, m-kla turi ruoðti þm. sugeb. sav. galvoti, mëgti darbà. Mokiná reikia skatinti atlikti pareigas, gerai mokytis, bûti drausmingu.

Ragana dirbo gimnazijose, sv. auklëj. tikslu laikë rûpinimàsi siela, dorov. auklëj., akcent. darbo dorov. reikðmæ. Sv. ugd. metodas – pvz. Prie vaiko reikia prieiti individualiai. Dëmesys merg. ir ðe
eimos auklëj.

Vabalas iðkëlë konstrukcinës sàveikos princ. :já sudaro du nariai (agentas ir reagentas), kurie veikia vienas kità paeiliui arba vienu metu. Trp mokyt. ir mok. esti vienodos galimybës. Bûtina soc. sàveika: ásijautimas á kt. vaidmená, atjauta. Tai pedag., psichol., eksperim. pedag. prad.

Ðalkauskis sukûrë unikalià tautinio auklëj., ugd. koncepcijà. Kredo: kelti tautà á bendraþm. vertyb. lygá.

Maceina nagr.ist., pedag. ir teor. prob., ugd. krypèiø ir prob. raidà. Individas ugd. per tautinæ tikrovæ, suteikianèià materialinæ atramà ir taut. idealà. Kalba apie tiesioginá taut. auklëj. tikslà. Jis turi skatinti kûryb., veikti vaiko vidø. Tai daro ir ðeima, ir m-kla, ir valst., ir baþn.

Vydûnas gilinosi á esmines relig., filos., ist., kult. prob. R. Fil. ðaltinis. Tobulëjimo puoselëtojas (tiesos, gërio, groþio, tikëjimo, dvasios). Siekë ugd. prûsø liet. taut. sàmoningumà. Tautos esmæ aiðkina biolog., dvasin., kult. veiksmais. Mokyti per mokslà, menà, dorà, kalbà. Tikëjimas – galios esmë.Taut. aukl. samprata apima du dalykus: asmens tautiná aukl. ir paèios taut. aukl.

Lauþikas. Mokyt. turi gerai paþinti mok. ir pgl. tai diferencijuoti mokymà. Sv. fizinis iðsivyst., lemiantis protinæ veiklà. Iðkëlë specif. valios ugd. elementus: veiklumà, iðtvermæ, aktyvumà. Átakoja ðeima, m-kla, visuom. Þurn. “Ðeima”. Rûpinosi didaktika, sakë, kad reikia sudaryti sàlygas paruoðti vaikus gyv., taupyti mokyt. ir mok. laikà. Atidarë pirmàjà pagalbinæ m-klà va
aikams.

ANTRAS

Ugdymas – visuom. reiðk., atiradæs del visuomenës poreikio perduoti jaunajai kartai þm. sukauptà ir apibendrintà patirtá, kurià ji turëjo ne tik iðsaugoti, bet ir tobulinti. Senoji karta turi padëti formutis ir tokioms savybëms, kurios reikalingos naujiems, sudëtingesniems uþd. spræsti. Pirmykðt. bendruom. vaikai gyv. buvo rengiami vienodai, kasdienëje þm. veikloje. Tik vëliau atsirado organiz. ugd., kurá vykdë þyniai, dvas., vyresnieji.Pirmosios m-klos ástegtos Kinijoje (d.k.n.n. pr.m.e.), Lietuvoje – v.t.d.s.. Ugd. kaip visuom. reiðk. daþnai vad. ir asmenybës soc. formavimu, asmenybës socializacija. Tai – þm. adaptavimas, já supanèiø þm. bendrijoje. Ugd. kilmë siejama su : þm. visuom. atsiradimu, biologine prigimt.(paukðèiai t.p. moko savo vaikus); ugd. slypi þm. psichikoje (þm. ið prigimties besiugd. asm., net nemokamas jis gali daug iðmokti, jei vaikas auga visuom.) . Ugd. tikslai pagrásti turima ugdymo filosofija. Pedag. turi suprasti visuom. ugd. tiksla, sudëtines dalis ir jø sàveikà. ugd. turinys ir tikslai ist. poþ. kinta: budizm. svarbu suform tobulà þm., Konfucijus iðkëlë tikslà iðugd. kilnø vyrà, Sparta – dràsø, iðtverming. þm., Atënai – visapusiðkà þm., Roma – protingà romënà, Renes. – sveikà kûnu ir siela þm., prieðkarinë Liet. – harmin. amen., galinèià dirbti visuom. labui, kt. – krikðè. asm..

Po neprikl. atkûrimo Lietuvoje sekiama ugd. laisvà ir sav. asmená, galintë atsakingai gyv., dalyvauti taut. kultûros ir modernios demokrat. visuom. buvime. Dabartinis ðviet. yra visuminis ir pagr. nuost. : þm. kaip asm.- integrali esybë (psichofiz. ir dvas. þm. galios yra integralios); kiekv. þm. yra unikalus ir autonomiðkas, þm. – natûros ir kult. darinys, gebantis save kurti; þm. bûtis visada yra sàlygota soc. kult. konteksto; pasaulis-sàryðinga tikrovës srièiø visuma. Visuminë asmens ir pas. samprata lemia visuominá ugd. turinio – kaip integr. vertyb. nuost., gebëj., ágûdþ. ir þiniø sist. – supratimà.

Ugd. turiná sud.: protinis, fiz., dorinis, darbinis, estetinis lav. ir aukl. Prot lav. – dorinio estet. aukl. pagr., o ðie turi átakos darb. aukl. Ugd. lemia:

• biopsichiniai veiksniai. Þm. psichini vyst. lemia paveldëj. Jie lemia “virðutinæ ribà” . Kiek prie jos pavyksta priartëti prikl. nuo ugd., aplinkos ir individo aktyvumo. Kiek þm. skiriasi mokslumo laipsniu. Jo reikðmë áv. aiðkinama: XVII a. Lokas – þm. tobula rasa, Xxa. Freudas – poelgiø pradas – instinktai (sex), bihev. – S-R.

• gamtiniai ir soc. veiksniai: gamtinë aplinka, polit. ekonom. santv., soc aplinkos ypatumai.

• tautiniai ypat. – kiekv. tauta savita.

• veikla. ikimk. aukl., þaidimai, vëliau mokymasis. taip ágyjamos þinios , grûd. valia. Sv. teigiami mokym. motyvai, paremti interesais, pareigomis, skatinanèia aplinka. Visuom. veikla ( aktyviausi renkami vadovais, reikalaudamas ið kitø pats turi bûti pvz.);darbinë veikla ( tai þiniø tapimas savastimi, tobulina motorikà, stiprina nervø sist.); meninë v.; sport. v.

• bendraviamas. Veikla ir bendr, neatskiriami. Pirmiausia đeimoje, po to m-kloje. Bendrav. átakos turi ágimtos savybës, char, temper. Artimesniř sant. uţmezg. turi sekŕ: iđ pr. vert. iđorë, po to vidus. Bendr. – veiklos fonas.

ugd. veikëjai yra ugdytinis ir ugdytojai: ðeima, m-kla, formali, neformali grupë, baþn. ir kt.

TREÈIAS

Þm. apibûdiamas asmens, individo ir asmenybës sàvokomis. Indiv. – atskira nuo kitø bûtybë laiko ir erdvës atþv., iðsiskiria elgesiu. tai savitas ágimtø ir ágytø sav. derinys. Protingas individas – asmuo, visø galiø neðëjas. Jis junta, iðgyvena, galvoja, turi kûnà, jausmus. Asmenybë – parsona – asmens ypatybës ágyjams gyvenant. Asmuo tampa asmenybe kai aktyviai veikia, jungdamas aplinkos paþinimà ir iðgyvenimus. Ágimtos biolog. sav. bûtinos, kad taptum asmenybe, bet nenulemia kokia asm. iðaugs. Tik gyvûnams ágimtos sav. lemia elg. bûdus. Asm. prikl. nuo prigmties ir ankstyv. patirties: suvokimo, atminties, màst., kalbos. vaiko vyst, – tai laipsniðk., susijæs su fiz. vyst. ,perëjimas nuo nesoc prie soc. turinio. Didëjant vaiko fiz. galioms, dideja galimybës ásijungti á soc. gyv. Asmenybës pagr. padedami vakystëje. Vieningo asm. stukt. supratimo nëra. Norint atskleisti jos esmæ reikia ats. á kl.: kà asm. vertina ir ko siekia: kà ji sugeba: kas ji yra. Asm. bûd. aktyvumas, kryptingumas (pastovi vyraujanèiø poreikiø, stimulø, motyvø, interesø sistema), giluminiai prasminiai procesai. Psichol. asmenyb. struktûrà sudaro temperamentas, char., sugeb., jausmai ir valia. Asm. aktyvumas g. b. motorinis, bendravimo, (iðaiðkëj. pirmais gyv. metais), paþinimo ( kas èia?), su kuriuo susijæs poveikis aplinkai, noras jà pertvarkyti, aktyvumo variklis – poreikiai. Jø patenknimas suþadina malonumà ir atvirkðèiai. Yra biolog. ir soc poreikiai. Mater. ir dvas. tarp kuriø yra ryðys. kai kurios mokinio asmenybës apraiðkos g.b. reguliuojamos ir nesàmoningai, stichiðkai.Kiekv. mokinys savo asmenybæ subjektyviai suvokia kaip savàjá að. tai lemia vientisumà, adekvatumà, pasireiðk., savæs vertinimu, savigarba. Asm. eiga susijusi su ðeimos ir kt. veiksniais. Þm. savo poreikius tenkina veikloje, jà lemia ne poreikis, bet tikslas – tuo þmo. veikla skiriasi nuo gyv.. Kurdamas aplinkà þm. keièia save, tobulëja kaip asm. Þm. prigimties turtingumas atsiskleidþia per valinga mokymàsi ir darbà. Ryðá tarp asm. poreikiø, jos aktyvumo ir veklos reikia suprasti dialektiðkai: poreikis – aktyvumas, kuriame gimsta nauji por. – naujas aktyvumas ir veikla (spiraliðkas vyst.).

svarbu, kad mokyt. ne tik tenkintø mok. interesus, kurie susiform., bet ir tuos, kurie dar tik reðkiasi. Geriausia kai lav. atitinka artimiausio vyst. zonà. Motyvavimo sist., veikiant iðoriniams ir vid. veiksniams, yra individuali, nes kiekv. turi specif. prigimtá ir praeitá. Vidinë darna iðplaukia ið gilaus kultûriniø ir dvas. vertybiø pajautimo, o nevaldomi vidiniai konfliktai iðsilieja sant. su kt. Á mokyklà patekæ asmenys su savom prob. sukelia sunkumus. Normaliom sàl. bræstantis vaikas turi stiprø atsakomybës jausm. gyvenimà padaryti moraliai ir intelektualiai vertingà. Neigiamai mokiná veikia nelygiateisis bendrav. ir atvirkðèiai.

KETVIRTAS

Ugd, turinio reforma – viena svarb. ðvietimo pertvarkos grandþiø. Ugd. turinys, t.y. KO KAIP IR KODËL mokome, yra viso ugd. proceso ðerdis, áforminta mokymo programose ir planuose. Pastebima ugd, turinio prikl. nuo laikmeèio, soc. kult. situacijos keliamø reikalavimø. Ugd. turinio pertvarka prasidëjo, paskelbus m-klos koncepcijà. Ugd. turinio progr. tai – mokymo tikslø, uþdaviniø, turinio, siekiamø rezultatø ir mokymo principø visuma (tai veikimo planas). Ugd. turinio programas lemia:

• besimokanèiojo poreikiai. Kiekv. vaikui reikia duoti galimybæ atsiskleisti kaip asm.

• mokymosi veiklos pobûdis. Mokymosi veikla turi ne slopinti, o skatinti norà tobulëti, iðreikðti save ir tuo dþiaugtis

• reikalaviami þinioms. Atsiskleisti esmines þinias ið jø gausos.

• visuom. poreikiai. Svarbu asm. kûryb. ir iniciatyv., laisvë, atsakomybë ir kt.

Bendrieji tikslai – tai pagr. idëjos, integruojanèios sàv., á kurias oriantuojamasi, nagrinëjant visas dalyko temas, formuojant temos sampratà. Specifiniø dalykø siekiama per konkr. dalykø programas. Universalios programos orient. á visuotines, bendraþm., kultûrines vertybes, skatina apmàstyti ryðius tarp faktø bei procesø, juos ávertinti ir atitinkamai kreipti savo mintis, veikmus, sprendimus. Programos turinyje pabrëþiama, kokios þinios ir kokia apimtis t.b. pateikta ir pgl. galimybes ásisavinama mokinio. Perteikiant þinias kartu ugdoma: gebëjimas perimti ir analizuoti informac., jà interpret., vert., panaudoti. Ugd, rezultatus nusako tai, kà mokinys þino, sugeba. Þiniø rezultatai – tai, kà pgl. programà reikia bûti iðmokusiam. Gebëjimø rezultatai – tai gebëjimai, padedantys sëkmingai ásijungti I bendra þm. gyv. (savirealizacija). Ugd. turinys orient. á visapusiðkà kûrybinæ sklaidà. Esminis ugd. siekis – gyv. iðmintis, padedanti þm. atsakingai veikti ir prasmingai bûti. Mokslinis pas. paþinimas neámanomas be saviþinos – taip reiðkiasi ugd, turinio humanizaviams ir humanitarizavimas.

Ugd. turinio integravimas ir diferenciaviamas: ugd. siekia priartinti prie soc. gyvenimo; suderinti atskirø disciplinø tikslus ir uþd., metodus. Ugd. turinio struktûra: bendrojo lav. m-klose yra privalomi ir pasirenk. dalykai, nuo penktos kl. kai kurie dalykai g. b. sustiprinto dëstymo, o IX-XII kl. bei I-IV gimnazin. kl. pradedamas negilus profiliavimas (humanitarinis, meninis, realinis, techno.)

PENKTAS

Atkûrus valstybinguma, iðkilo reikalas ið esmës pertvarkyti politiná, soc., ekonom., kult. gyv., vadov. nuostatà, kad naujàjá ist. raidos etapà reikia grásti savo valstyb. ir kult. tradicijomis, kad reikia atsikratyti sovietinës kult. átakos. Lietuvos ðviet. reformos aktas – dar v.d.a.a. metø pab. paskelbta tutinës m-klos koncepcija. Ðvietimo plëtotæ lemia tiek vidiniai raidos veiksniai, tiek kt. soc. gyv. srièiø interesai. Ðvietimo pertvarkos bûtinybæ Lietuvoje diktavo esminës ðviet. sist. spragos, reikëjo tikslinti ðviet. tikslus bei uþd., perorientuoti poþ. á asm. Nuo mokslo þiniø iðkëlimo reikëjo pereiti á holistiná kultûros kontekstà, kur ugdymu siekiama paruoðti visapusiðkà, harmoningà asm. M-klos atitrûkimas nuo praktikos silpnino mokymosi motyvacijà. Reformø reikalavo unifikuota m-kla, vienodos programos, vadovëliai, metodikos, nes nebuvo pasirinkimo galimybiø. Ðvietimui átakos turëjo ir neigiamos valdymo sist. ypatybës: centralizavimas, vietinës iniciatyvos ignoravimas, visuot. ideologinë ir ped. kontrolë.T.p. programø perkroviams faktine medþiaga, iðblësæs ryðys su praktika ir mokiniø patirtimi bei interesais, vangus poþ. á bûtinybæ atsinaujinti reikalavo ðviet. sist. pertarkymo.

Pagr. Liet. ðviet. sist. tikslas – siekimas laiduoti kuo visapusiðkesná þm. fiz., psich. ir dvas. galiø plëtotæ, sudaryti sàl., atsiskleisti jo individualybei, paþadinti norà tobulëti, ugdyti savo asm., atsidavusià gimtàjai kultûrai ir bendraþm. vertyb., pilietiðkumui, tautiðkumui.

Liet. ðviet. principai:

• humaniðkumas: neprilygstamo asmens vertingumo, jo pasirinkimo, laisvës ir atsakomybës teigimas

• demokratiðkumas: mokymas ir gebëjimas grásti gyv. ásisàmonintomis vertybëmis, ðviet, demokratiniø sant, kûrimas ir laikymasis, visut. ðvietimo prieinamumas, doros pripaþinimas.

• nacionalumas: ásipareigojimas Liet. kultûros, rûpestis jos identiteto iðsaugojimu ir istriniu tæstinumu.

• atsinaujinimas: atvirumas kaitai ir kritiðkas naujo priëmimas, iðlaikant universalias dorovës normas ir nacionalumo branduolá.

ÐEÐTAS

Skiriamos trys glaudþiai susijusios mokyt. kompetencijos sritys:

1. Dalykinis pasirengimas. Reikalaviamai:

• suvokti dëstomo dalyk. reikðmæ mok. asmenybës ugd. ir iðnaudoti jo ugd. galimybes per pamokas.

• þinoti dëstomo dalyko teoriniø bei ist. þiniø pagr.

• þinoti savo dalyko metodikas, jø naujoves ir jomis remtis darbe

• suvokti dalyko praktinæ reikðmæ, ryðio su gyv. prob.

• suv. dëstomo dalyko ryðius su kt. dalykø þiniomis

2. Pedag. – psichol. pasirengimas. Reikalavimai:

• þinoti pagr. Liet. ðviet. reformos nuostatas, suvokti ðios reform. teorinius bei metodologinius princ.

• suvokti asmenybës ugd. tikslus ir uþdavinius bei gebëti juos konkretizuoti, taikyti savo darbe, m-klos gyv

• þinoti pedag. psich. pagr., jais remtis

• gebëti kurti klasëje demokr. empatiðkus sant.

• gebëti kurti ugd. programas, ágyvendinti ugd. integracijos principus pamokoje

• þinoti pagr. mokiniø paþininimo princ. ir metodus, jais naudotis

• þinoti mok. psichofiz. brandos ypatumus, atsiþv. á jø vystymàsi, mokimosi sutrikimus ir juos ðalinti

• tikslingai naudotis áv. didakt. metodais, kritiðkai analizuoti ir vert. savo darbà

• bûti atviru kaitai, ugd. naujovëms, tobulinti kompetencijà

• gebëti analizuoti ir vertinti ðiuol. Liet. ðviet. bûklæ

3. Bendrasis kult. iðsilavinimas. Reikalavimai:

• suvokti pagr. Liet. ir pasaul kult. tradic. ir verybes, kult. teorijos ir ist. pagr. ir jais remtis

• iðsiugdyti liet. k. kult. ágûdþius, þinoti etninës liet. kult. pagr.

• þinoti pagr. filosof. kult. tradicijas, kompiuterinio raðtingumo pagr., uþsienio k., ekolog., higienos bei sveikos gyvensenos þiniø bei ágûdþiø

Pedag. meistriðkumas. Siektina, kad ðiais reikalavimais grindþiamas pedag. rengimas ágalintø bûsimà mokyt., auklëtojà ágyti kompetencijà duodanèià pagrindo jaustis autoritetu. Autoritetingas pedag.: principingas ir reiklus; smerkia blogus poelgiu, o ne mok.; jo dorovinës ir dalykinës savybës sudaro vienovæ. Autoritetas kinta prikl. nuo mok.: jiems bræstant pedag. átaka gali maþëti. Vaikà reikia laikyti asmenybe, skatinti jo veiklà, stengtis já paþinti. Svarbu – organizacinë ir komunikacinë veikla. Gebëjimai: gera atmintis, màstymo aktyvumas, sistemingumas, analitiðkumas, apibendrinimas, oratoriniai sugeb., empatiðkumas, meilë vaikams. Rûpinasi ne tik medþiagos pereikimo turiniu, bet ir forma. Asm. savybës: atkaklumas, iniciatyvumas, savitvarda, taktiðkumas, kantrumas.

SEPTINTAS

ugd. sàvoka traktuojama kaip ugdytojo ir ugdomøjø bendra veikla, kaip jø sàveika, kaip suaugusiø ir vaikø bendravimas, kaip vadovavimas jaunjàjai kartai ir jos valdymas. Visu tuo siekiama perduoti sv. visuomenës patirties dalá, suformuoti asmenybæ, jà parengti gyvenimui, t.y. peruoti visuomeninæ – ist. patirtá. Tai ir yra ugd.

Mokymas – tai pedag. proc., kurio metu vaikai mokty. vadovaujami, ágyja þiniø, mokëjimø ir ágûdþiø; ðiame procese kartu vystosi mok. paþintinës galios ir intelektas, formuojasi paþiûros ir vertyb., t.y. jie lavinami ir auklëj. Mokymas – tai sv. m-klos f-ja ir kartu pagr. sisitemintø þinø, praktiniø bei protiniø geb. ir ágûdþiø ágyjimo bûdas turintis didelæ átakà mok. rengimui darbui ir gyv. Sv. mokymo organizavimo forma – pamoka. Taigi jø tvarkaraðtis yra itin reikðmingas mok. gyv. ir visos m-klos veiklos reglamentas. Per pamokà ir vyksta mokymas – abipusis procesa, jungiantis mokyt. veiklà ir mok. mokymàsi. Þiniø mok. gali ágyti ne tik m-kloje, bet tik mokymo metu ugdytiniaiágyja þiniø pagrindus, mokosi þinias taikyti praktikoje, sv. jas plësti ir tobulinti. Ðiø dienø mokymui m-kloje keliamas reikalavimas – sisteminti ið áv. ðaltiniu savarankiðkai ágytà inf., áv. pobûdþio patirtá. M-koje auklëj. vyksta mokymo metu, t.p. uþklasinio auklëj. metu. Mokymo proc. auklëj. mokomosios medþiagos turinys, pati mokymo organizacija, mokyt. asmenybë. Mokant bet kurio dalyko realizuojami ir mokomieji, ir lavinamieji, ir auklëj. uþdaviniai. Vaikai ir paaugliø raidai lemiamà reikðmæ turi m-kla – visø pirma mokymas, kurio metu mok. aktyviai veikia.Paveldimumas ir aplinka l. reikðmingi þm. raidai. Mokymasis ágalina pasiekti uþprogramuotà lygø – intelektiná, dvasiná, fiz. ir kt. Svarbu asm. raidoje paèios asmenybës aktyvumas: kiek ji mokosi, bendrauja, stebi ir pan. Vaiaks vystosi ir bræsta, aki tobulëja ir keièiasi jo veikla, veiklos turinys, pobûdis, rezultatai. Bûdingiausias mokymosi bruoþas- tikslinga, organizuota, planinga daugelá metø trunkanti pedagogo vadovaujama paa., vaikø ir jaunuoliø veikla. Per tuos keliolika metø mokydamiesi bendrojo lav. m-kloje, ne tik iðgyvena fizinio augimo ir brendimo procesà, bet já papildo visuomenine patirtimi ágyta m-kloje, kuri skatina tolesnæ asmenybës raidà. Tam, akd mok. noriai mokytøsi svarbu:

• juos paþinti (temperamentas, sveikata, charakterio sav. ir kt.)

• mokymas t. b. pakankamai átaigus, stiprus,kuo visapusiðkiau veikti vaiko asmenybæ

• skatinti vaiko akyvumà (tai stiprina supratimas, kad ágyjamos þinios yra bûtinos, norint pasirengti konkr. veiklai)

• paskatinti paties ugdytinio sieká tobulëti – orientuotis á savimokà, suderinti vieningus ðeimos ir m-klos reikalavimus.

• svarbu þinioti iðsilavinimo ir þiniø lygá, kurá yra pasiekæs ugdytinis, ir juo remtis

• turi bûti teigiama sàveika tarp mokyt. ir mok.

Lavinimo specifika – mokslo, þiniø pagrindø perëmimas, ðio proceso poveikis ugdytinio psichikai, kûrybiðko màstymo ugd., profesinës veiklos bûdø formavimui.

Mokyt., norinèiam ugd. mok. nepakanka vien gerai iðmanyti savo dalykà, bet reikia mokëti kûryb. remtis tomis þiniomis, jas sumaniai taikyti. Reikalingas pedag. paðaukimas.

Didaktikos problemos.

1. Viena ið aktualiausiø – mokymo turinio prob. Viena vertus mokymo turinys turi atspindëti visuom., mokslo, meno, kult. naujoves, kita vertus t. b. mok. prieinamas.

2. Mokymo plano prob. -ar visi dëstomi mokymo dalykai yra reikalingi, ar nëra svarbesniø, ar objektyviai paskirstomos valandos, neperkraunami mok. privalomais dalykais ir pan. Nors technika, tikslieji mokslai sparèiai plëtojasi, taèiau siekiant iðugd. visaveræ asmenybæ, turime skirti pakankamà dëmesá humanit. – soc. disciplinomos, menui, nes mokslo þinios apie visuom. ir þm., jø raidà, bendraþm. vertyb. mok. ágyja per dorinio ugd., ist., literat., meno pamokas.

3. Ypaè sudëtingas vadovëliø I r kt. mokymo priemoniø rengimo kl. Èia reikai pedag. kryptingai veikti – rengti alternatyvius vadovëlius, vengti perkrauti faktinës medþ. , formuoti tobulesnæ metodikà, teigti vis naujesnes þinias.

4. Vaikai yra nevienodo fiziniø, prot. gabumø, tai yra problematiðka, todël mokty. turi pastebëti gabiuosius ir tuos kuriems maþiau sekasi, kad nenukentëtø darbas.

5. Daugelio vaikø interesai formuojasi apie XIII- XV m., t.y. prob., nes skirtingai besivystantys vaikai skatina kl. iðkëlimà – kada ir kokiu pagr. atrinkti ugdytinius, diferencijuoto mokymo ástaigas.

6. Ávairiø diferenciavimo bûdø iðkojimas – teigiami m-klos reformos þingsniai, taèiau kelia abejoniø gimnazijø organizavimas, kai baigæ tà paèià XVIII klasæ, vieni eina á gimnazinæ klasæ, o kiti á bendojo lav. m-kos IX klasæ. Dar daugiau neaiðkumø dël dviejø lygiø ávedimo – tai visiðaki neparengta kt. ðalies mokymo organizavimo mëgdþiojimas, kelià daug abejoniø, áneðàs painiavos.

7. Ðiuo metu aktualûs technikos, visø pirma kompø, tikslingo naudojimo, mokymo metodø, pamokos ir kt. mokymo organizavimo formø þiniø lygio, mokslø rezultatø tikrinimas ir ávertinimas.

AÐTUNTAS

Mokymo proceso paskirtis – pratæsti vaiko ugdymà, prasidëjusá ðeimoje, ir padëti jo asmenybës raidai. Dël ðiuolaikinio poþiûrio jog mokslas – labai sunkus darbas, kad iðëjus ið m-klos þinios pasensta, nes nuolat keièiasi, kad daugeliui þmoniø nereikia grynø þiniø, keliama mintis, kad bendrojo lavinimo svarbiausias uþd. – iðmokyti savarankiðkai ágyti, þiniø, formuoti praktinius mokëjimus. Mokymasis- sv. besiformuojanèios asmenybës veiklos rûðis, kurios metu asmenybë sparèiai ir ávairiapusiðkai vystosi, jis ypaytingas jaunosios kartos soc. procesas. Mokymasis savo turiniu, reikðme, kiek, a. tarpsnio vaikams yra skirtingas. Jaunesnio mokyklinio a. vaikas perima tik elementariasias þinias apie þm., gimtà kraðtà, gamtà, jø pagr. pleèia savo akiratá. Susiformavæs pirmuosius skaitymo, raðymo, skaièiavimo ágûd., pasirengia toliau sistemingai ágyti þinias. Perëjæ prie dalykinës sist. mok. ágyja moksliniø þiniø pagr.Aukðtëjant klasei, platëja þiniø akiratis, papildomos sàvokos, lavëja mok. màstymas (iðmokstama analizës, sintezës, konkretizavimo, apstrahavimo ir kt. protiniø operacijø), tobulëja psichiniai proc. Taigi mokymosi dëka keièiasi, tobulëja asmenybë, jos paþinimo galimybës. Mokymo paskitris – veikti, plëtoti, apibendrinti svarbiausias ir visakeriopas þinias, atitinkanèias ðiø dienø moksliná, kult. lygá ir paèià asmenybæ. Reikia mokyti taikyti ágytas þinias naujiems reiðkiniams ir faktams aiðkinti, naudotis jais áv. praktinëje veikloje, jas sav. plësti ir gilinti . Didelës reikðmës turi mokymo turinys (þiniø, mokëjimø ir ágûd. sist., informacijoje sutelktos vertybës), mokymo metodai bei didaktinës ir techninës mokymo priemonës, klasës aplinka, visø mokymo proceso dalyviø emocinis nusiteikimas.

Mokymasis – viena ið paþinimo rûðiø, taèiau jis labai skiriasi nuo mokslinio paþinimo. Mokymosi procese mok. eina nuo neþinojimo prie þinojimo, nuo n

. . .

VIENUOLIKTAS

Pirmykðtëje bendruom. buvo mokama kopijuojant vyresniøjø veiksmus. Tobulëjant visuom. ëmë kurtis m-klos. Pirmosios m-klos ásikûrë R. valst., vëliau Antikos pas. Mokymas bûdavo individualus, neturëjo pastovios uþsiëmimø vietos, tvarkaraðèio, laiko, lavinimo turinio. Viduramþiais mokymo vieta tapo pastovi – prie baþnyèiø, vienuolynø, kilo universitetai. Augant techninei paþangai, didëjant miestams atsirado masinis mokymas. Tai XVIIa. J.A. komenskio sukurta klasës-pamokos sistema. T.y. vienu metu visiems mok. dëstë vienas mokyt. Pagr. pamokos tikslas -suteikti þinias. Mok. skirstomi á klases, medþiaga á tam tikrus uþd. kiekius, kurios skirtos tam tikram apibrëþtam laikui, per kurá mok. turi iðmokti vadovaujant mokyt. Ávesti mokslo metai. Komenskis teigë, kad vaikø sugeb. ið prigimtes panaðûs, todël juos reikia mokyti pagal vienodus metodus. XIX a. J.F. Herbartas patobulino pamokos struktûrà, nustatë pamokos daliø ryðius. J.H. Pestalocis, A. Dystervëgas, K. Uðinskis reikalvo, kad mokyt. gerai paþintø mok., atsiþvelgtø á kiekv. sugeb., skatintø aktyvià veiklà. XX a. sukurtas DALTONO planas – tai kiekv. mok. sav. darbas, kurá atlieka kur nori,t.y. nebëra klasës sist. Mok. tik konsultuojasi su mokytoju, o po to đis ávertina. TRAMPO planas. Mokyt. iđdësto temŕ didelei mok. gr., po to mok. iđsiskirsto á maţas grupeles ir su mokyt. aptaria temŕ. Po to seka individ. darbas.

Yra tokios mokymo organizavimo formos:

PAMOKA, kuriai bűdinga: apibrëţtas laikas, pastovi gr., bendri mokymo ir lav. tikslai, vienodas medţ kiekis ir uţd. visai klasei, pastovi uţsiëmimř vieta, mokyt. buvimas ir jo vaidmuo. Pamoka-tai baigtas, laiko apibrëþtas mokymo vienetas. pamokos TIPAI:

• pagal þiniø ásisav. lygá: ávadinë pamoka daþniausiai ávedama mokslo metð pr., g.b. ávedant naujà dalykà, kursà ir t.t.; naujos medþ. nagr. pamoka; medþ. áprasminimas (susit. medþ., iðryðkinami esminiai dalykai); ávertinimo kartojant (tai ágûdþoiø formavimo pamoka); praktinio pritaikymo pamoka. Pagal Kazancevà apibendrinamos pamokos pagal vyraujantá metodà: pamoka-pokalbis, pamok.-paskaita, pam.-ekskursija, kino pamokos, mokinio sav. darbo pam.

• pagal didaktiná tikslà: naujos medþ. perteikimas, þiniø átvirtinimo, mokëjmø ir ágûdþiø formavimo, þiniø tikrinimo.

UÞKLASINË VEIKLA- ekskursijos (jos padeda ásisavinti objektus, svarbus mok. aktyvus dalyvavimas), bûreliai, fakultatyvai (skirti iðsamiau nagrin. temas kaip laisvai pasirenk. dalykus). Dar yra seminarai, konferencijos, konsultacijos, pap. darbai ir t.t.

PAMOKOS STRUKTŰRA. Jŕ lemia pamokos tipas, mok. a., mok. pasirinkimo lygis ir t.t.. DALYS: organizacinë, susikaupimo, ávedimas á naujŕ medţ., naujos medţ. dëstymas, apibendrinimas, namř darbř skyrimas. Specifines pamokos struktűras g. turëti naujos medţ. teikimo ar gilinimo, ar kűrybinë, ar ţiniř átvirtinimo, ar ágűdţiř formavimo pamokos. Svarbiausia mokymŕ organiz. taip, kad mok. kaip galima lengviau priimtř pagr. dalykus, varbu árodyti ţiniř bűtinumŕ. Reikia maţinti inf. kieká, neperkrauti đalutine inf. , mokant lavinti protŕ, suvokimŕ, ţinias sieti su gyvenimu ir praktika.

REIKALAVIMAI ÐIUOL. PAMOKAI

1. Medþiagos prieinamumas ir suprantamumas. Èia svarbiausia akcentavimas

2. Mokymas t.b. ádomus. Greitinti inf. ágijimà

3. Siekti mokymo ir auklëjimo vienovës

4. Numatyti pagr. didaktinius tikslus, t.y., ko siekiama ir kaip siekiama

5. Suformuoti lavinamuosius ir auklëjamuosius tikslus. Svarbiausia-tinkamø met. parinimas, þodþio ir praktinës veiklos derinimas, svarbus mokytojo elg. ir poþ. á mokiná

6. teigiama emocinë atmosfera – nebijoti klausti

7. Mokymo diferencijavimas pamokoje – atsiþvelk á individualias savybes ir gebëjimus

8. Mokymo vaizdiniø ir techiniø priemoniø parinkimas

9. Tinkamas pamokos laiko paskirstymas

DVYLIKTAS

Auklëj. – tai asmenybës poþiûrio á pasaulá, doroviniø ir estetiniø vertybiø, idealø, dvasiniø poreikiø, charakterio bruoþø, kultûringo elgesio áproèiø formavimas. Jis bûtinas proc. ugd. harmoningà asmenybæ. Princ. – tai reikalavomai sëkmingai pedag. veiklai. Auklëj. princ. sàvoka – tai pagr. idëja, nuðvieèianti visø auklëj. veiksniø turiná, priemones, bûdus. L. Jovaiða iðskiria ðiuos auklëj. princ.:

1. Tikslingumo – kokie tikslai. Jie yra siekiami paeiliui, t.p. yra tolomieji ir artimieji tikslai. Tikslus pedag. parenka pgl. bedrasias vertybes ir konkr. auklëj. uþdavinius.

2. Pastabumo ir atjautos – reikia pastebëti auklët. fizines ir dorov. prob., tikëti jo galiomis áveikti sunkumus. Empatija, iðkoti mok. to, kas gera ir tuo remiantis já auklëti. Bûtina atjauta tik vietoje ir laiku, atsiþv. á a. ypatumus.

3. Saugos – apsaugoti mok. nuo blogos átakos, apl.; mokyti mok. paèiam apsisaugoti. Ugdyti atsparumà, pasitikëjimà savo jëgomis. Sukurti saugià aplinkà.

4. Veiksmingumo (vieningumo). Sv., kad bûtø veikiam ið vien, t. b. vieningos ir visø pedag. vertybës. Mok. vertina autoritetingus pedag. ir svabu m-klai ir ðeimai eiti ið vien

5. Individualizmo. Visi vaikai yra unikalûs, juos reikia auklëti per jø indiv. prizmæ. Individualybë gyv. tarp kt. individualybiø. Reikia panaudoti visus galimus variantus individ. gerovei ir aukl.

6. Kûrybingumo. Sv. kûryb. galiø plëtojimas, realizavimas, skatinant laisvaireikðtis ágimtam vaiko spontaniðkumui, siekimui veikti ir kurti. Skatinti kûrybos dþiaugsmà ir gerbti kt. kûrybà. Skatinti siekti naujumo, iðradingumo, kûryb.

7. Prasmingumo. Sv., kad vaiko veikla nebûtø beprasmë. Jis turi þinoti dël ko jis tai daro. Veikla ir jos rezultatai t. b. ávertinami. Sv., kad vaiko veikla bûtø naudinga ir vertinama.

8. Perþangos (transcendecijos), reikalaujama perþengti nuo realybës á idëjø pasaulá, neapsiriboti ðia diena, materialumu, pragmatizmu, hedonizmu. Pakilti iki gërio ir groþio idëjø. Taèiau vaiko nepadaryti idealistu, nerealistu.

Auklëjamieji renginiai:

• pleèia vaikø akiratá

• ugd. kûryb.

• vyksta paþintiniø procesø formavimasis

• vyksta ávairesnis mokymas

• darosi artimesni mokytojø, tëvø ir valdþios santykiai

• ðalinamos ydos, koreguojamas vaikø elgesys

• átvirtinamos þinios ir mokëjimai

• ugd. savarankiðkumà ir atsakomybæ bei kultûringà elgesá

Sv. nustatyti renginio formà, turiná bei jo realizvimà (ðventë, iðvyka, popietë, vakaronë). Renginyje dominuoja ðie metodai:

1. Rodomieji: TV, kinas, teatrai, spektakliai, parodos. Čia sv. atsiţvelgti á vaikř amţiř, bűtinas aptarimas

2. Sakytiniai: visos m-klos susirinkimas- já organizuoja vadovybë, apimant daugiau nei vienŕ klasć; tarpm-kliniai renginiai; klasës susirinkimai – tikslas stiprinti mok. savivaldŕ, panaudoti jŕ asmenybës ugd.; klasës auklët. valandëlë: tikslas formuoti mok. nuostatas, paţiűras, etinć ir estetinć savimonć, padëti susiorientuoti apl., planuoti veiklŕ.

3. Veikdinamieji. Tikslas sudaryti sàlygas ágyti praktinæ iðsiauklëjimo patirtá: dorovinæ, darbinæ, estetinæ, fizinæ, higieninæ, ekolog. Priemonës: þodis, situacija, veiksmas, visos veiklos sritys. Veikdinimo formos pasireiðkai buityje, m-kloje, laisvalaikyje (ðeimos ir m-klos tvarkos reþimas, aktyvaus poilsio organizavimas), pertraukos renginiai(kultûringo elgesio mokymas), ne pamokø metu (bûreliai, fakultatyvai), mokiniø laisvalaikis (koncerati, iðvykos, varþybos), mok. savivalda (organizuoja renginius ir deramai veikia aplinkà).

Renginio kokybës kriterijai: tikslo pasiekimo kokybë, turinio auklëj. vertingumas, auklëj. metodø parinkimo ir pritaikymo tikslingumas, rëmimasis auklëj. princ., renginio struktûros pagrástumas, auklëtiniø aktyvumas ir veiklumas, emocinis krûvis renginio, renginio atitikimas auklët. a. ir iðsilav., pasirengimo renginiui kokybë.

Literatura

Įvairi pedagogine.

Join the Conversation

×
×