ŠIAULIŲ KRAŠTO VADYBOS, TEISĖS IR KALBŲ KOLEGIJA
I kurso teisės specialybės neakivaizdinis skyrius
KONSTITUCINĖ TEISĖ
Lietuvos valstybės teritorijos administraciniai vienetai
Atliko: studentas V. Kazlauskas Priėmė: dėstytoja V. Mataitė
2003Šiauliai
Turinys1. Valstybė ir jos samprata………………………………………………………………………..32. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai……..…………………… ………..…4 2. 1 Lietuvos Respublikos administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės……………….42. 2 Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų samprata……………………..42. 3 Lietuvos Respublikos teritorijos gyvenamųjų vietovių samprata…………………..…..43. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis skirstymas………………………………..……53. 1 Lietuvos Respublikos savivaldybės ir jų centrai………………………………………53. 2 Lietuvos Respublikos apskritys, jų centrai ir teritorijos……………………………….64. Savivaldybių funkcijos………………………………………………………………………..75. Apskrities viršininko įgaliojimai įvairiose valdymo srityse…………………………………….….95. 1 Apskrities viršininko įgaliojimai švietimo, kultūros ir socialiniais klausimais………………95. 2 Apskrities viršininko įgaliojimai sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos klausimais………………………………………………………………………….105. 3 Apskrities viršininko įgaliojimai teritorijos planavimo ir paminklotvarkos klausimais………………………………………………………………………….105. 4 Apskrities viršininko įgaliojimai žemėtvarkos ir žemės ūkio klausimais…………………105. 5 Apskrities viršininko įgaliojimai gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimais………………………………………………………………………….116. Apskrities viršininko teisės…………………………………………………………………….117. Apskrities viršininko administracija……………………………………………………….……128. Literatūra…………………………………………………………………………………….13
Valstybė ir jos samprata
Valstybės esmė, kilmė, funkcijos ir raida – mokslo apie valstybę (valstybės teorijos) tyrimo objektas. Tačiau ir konstitucinėje teisėje valstybės sampratos klausimo negalima apeiti. Juk daugelis jos problemų vienaip ar kitaip yra susijusios su šiuo konstitucinės teisės aspektu. Tai valstybės organizacija, valstybės valdžios organizavimas ir veikla, asmens ir valstybės santykių pagrindai. Kas yra valstybė? Vieniems valstybė – idėja, kitiems – visuomenės gyvenimo realybė, tretiems – abstrakcija, ketvirtiems – visą visuomenę jungianti organizacija, penkti valstybėje mato valdžią, kuriai paklūsta tauta, o dar kitiems valstybė yra tam tikras tautos gyvenimo būdas. Daugybė požiūrių, apibūdinimų. Ir patį žodį “valstybė” vartojame įvairiomis reikšmėmis. “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” pateikiamos dvi pagrindinės žodžio “valstybė” reikšmės: 1) organizuota politinė bendruomenė, turinti aukščiausią valdžią; 2) tokios bendruomenės valdomas kraštas. Atsižvelgiant į šio žodžio vartojimo kontekstą, žodžiu “valstybė” gali būti įvardijamos ir valstybės valdžios institucijos ( “valstybės nurodymu”), ir centrinė valdžia (valdžios ir savivaldybių santykiuose), ir valdantieji (santykiuose su valdomaisiais), ir t. t.
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos mokslui teko iš naujo susidurti su valstybės sampratos problema. Politikos mokslui būdinga samprata formuluojama vadovėlyje “Šiuolaikinė valstybė”. Jos įvade nurodoma:“Pirma – valstybė yra institucijų kompleksas. Šiame komplekse svarbiausios tos institucijos, kurios įgyvendina prievartą.Antra – valstybė užtikrina tvirtą ir pastovų ryšį tarp žmonių bendruomenės ir jų gyvenamosios vietos ”. Atsižvelgiant į šiuos valstybės bruožus, daroma išvada: “tai reiškia, kad tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje valstybės institucijos formuoja “taisykles”, kurias pripažįsta ir kuriomis vadovaujasi visi tos teritorijos gyventojai” .2000m. išleistame “Valstybės ir teisės teorijos” vadovėlyje S. Vansevičius, pritardamas valstybės kaip viešosios valdžios politiškai suverenios teritorinės organizacijos, turinčios specialų aparatą ir gebančios savo paliepimus padaryti privalomus visai šaliai, sampratai, siūlo tokį valstybės apibrėžimą: “Valstybė yra visos visuomenės politinė organizacija, užtikrinanti jos vienybę ir vientisumą, tvarkanti visuomenės reikalus, suverenia viešąja valdžia suteikianti teisei bendrai privalomą reikšmę, garantuojanti piliečių teises, laisves, teisėtumą ir teisėtvarką” . Toks apibrėžimas apima keletą elementų:1) valstybė suprantama kaip visos visuomenės politinė organizacija;2) valstybės paskirtis – tvarkyti visuomenės reikalus, užtikrinti visuomenės vienybę ir vientisumą;3) valstybė savo suverenia galia teisei suteikia privalomą reikšmę;4) valstybė turi garantuoti piliečių teises ir laisves, taip pat užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.Valstybę sudaro teritorija, tauta ir valdžia. Lietuvos respublikos teritorija užima 65 303 kvadratinius kilometrus. Gyventojų skaičius Lietuvoje apytiksliai 3,48mln (81,8% lietuvių, 8,1% rusų, 6,9% lenkų, 3,2%kitų tautybių). Valstybinė kalba – lietuvių. Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, valstybės valdžią šalyje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. Pagrindinis šalies įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucija .Lietuvos Respublikos administraciniai vienetai
Visa Lietuvos Respublikos teritorija yra padalinta į administracinius vienetus t. y apskritis ir savivaldybes, kurios turi savo ribas ir centrus .
Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės
Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į administracinius vienetus, kurie susideda iš gyvenamųjų vietovių. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas yra teritorijos dalis, kurioje valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldos institucijos. Teritorijos administracinis vienetas turi savo ribas, centrą ir pavadinimą. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai ir kaimai. Gyvenamosioms vietovėms gali būti suteiktas kurorto statusas .
Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų samprata
Savivaldybė yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinktos savivaldos institucijos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus. Savivaldybė sudaroma iš gyvenamųjų vietovių. Pagrindiniai savivaldybės steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir prižiūrėti savo aplinką, komunalinį ūkį, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą ir kitus įstatymus. Apskritis sudaroma iš savivaldybių teritorijų, pasižyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu .
Lietuvos Respublikos teritorijos gyvenamųjų vietovių samprata
Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. Mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės yra laikomi miestais ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymui. Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai. Kaimai yra kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių.
Gyvenamosios vietovės, kuriose yra gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus klimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) bei speciali infrastruktūra šiems veiksniams naudoti gydymui, profilaktikai ir poilsiui, gali turėti kurorto statusą. Kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga .Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis skirstymas
Lietuvos Respublikos savivaldybės ir jų centrai
Lietuvos respublikoje pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos etape steigiamos šios savivaldybės: Druskininkų miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Neringos miesto, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Visagino miesto,Akmenės rajono, Alytaus miesto, Anykščių rajono, Biržų rajono, Ignalinos miesto, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Pakruojo rajono, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono, Vilniaus rajono, Zarasų rajono. Antrojo teritorijos administracinių vienetų reformos etapo pirmojoje pakopoje:1) steigiamos šios savivaldybės: Elektrėnų savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Rietavo savivaldybė;2) įsteigus Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybes panaikinama Marijampolės rajono savivaldybė;3) pakeičiamos šių savivaldybių teritorijos ribos: Birštono miesto, Druskininkų miesto, Vilniaus miesto, Akmenės rajono Kaišiadorių rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Šakių rajono, Šilutės rajono, Trakų rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono;4) pakeičiami šie savivaldybių pavadinimai: Birštono miesto – į Birštono, Druskininkų miesto – į Druskininkų, Marijampolės miesto – į Marijampolės, Neringos miesto – į Neringos, Visagino miesto – į Visagino.Nustatomos savivaldybės ir jų centrai: Akmenės rajono (centras – Naujoji Akmenė), Alytaus miesto (centras – Alytus), Alytaus rajono (centras – Alytus), Anykščių rajono (centras – Anykščiai), Birštono (centras – Birštonas), Biržų rajono ( centras – Biržai), Druskininkų (centras – Druskininkai), Elektrėnų (centras – Elektrėnai), Klaipėdos rajono (centras – Gargždai), Ignalinos rajono (centras – Ignalina), Jonavos rajono (centras – Jonava), Joniškio rajono (centras – Joniškis), Jurbarko rajono (centras – Jurbarkas), Kaišiadorių rajono (centras – Kaišiadorys), Kalvarijos (centras – Kalvarija), Kauno miesto (centras – Kaunas), Kauno rajono (centras – Kaunas), Kazlų Rūdos (centras- Kazlų Rūda), Kelmės rajono (centras – Kelmė), Kėdainių rajono (centras – Kėdainiai), Klaipėdos miesto (centras – Klaipėda), Kretingos rajono (centras – Kretinga), Kupiškio rajono (centras – Kupiškis), Lazdijų rajono (centras – Lazdijai), Marijampolės (centras – Marijampolė), Mažeikių rajono (centras – Mažeikiai), Molėtų rajono (centras – Molėtai, Neringos (centras – Nida), Pagėgių (centras – Pagėgiai), Pakruojo rajono (centras – Pakruojis), Palangos miesto (centras – Palanga), Panevėžio miesto (centras – Panevėžys), Panevėžio rajono (centras – Panevėžys), Pasvalio rajono (centras – Pasvalys), Plungės rajono (centras – Plungė), Prienų rajono (centras – Prienai, Radviliškio rajono (centras – Radviliškis), Raseinių rajono (centras – Raseiniai), Rietavo (centras – Rietavas), Rokiškio rajono (centras – Rokiškis), Skuodo rajono (centras – Skuodas), Šakių rajono (centras – Šakiai, Šalčininkų rajono (centras – Šalčininkai), Šiaulių miesto (centras – Šiauliai), Šilalės rajono (centras – Šilalė), Šilutės rajono (centras – Šilutė), Širvintų rajono (centras – Širvintos), Švenčionių rajono (centras – Švenčionys), Tauragės rajono (centras – Tauragė), Telšių rajono (centras – Telšiai), Trakų rajono (centras – Trakai), Ukmergės rajono (centras – Ukmergė), Utenos rajono (centras – Utena), Varėnos rajono (centras – Varėna), Vilkaviškio rajono (centras – Vilkaviškis), Vilniaus miesto (centras – Vilnius), Visagino (centras – Visaginas) ir Zarasų rajono (centras – Zarasai) .
Lietuvos Respublikos apskritys, jų centrai ir teritorijos
Lietuvos Respublikos teritorijoje yra šios apskritys: Alytaus – centras Alytaus miestas, Kauno – centras Kauno miestas, Klaipėdos – centras Klaipėdos miestas, Marijampolės – centras Marijampolės miestas, Panevėžio – centras Panevėžio miestas, Šiaulių – centras Šiaulių miestas, Tauragės – centras Tauragės miestas, Telšių – centras Telšių miestas, Utenos – centras Utenos miestas, Vilniaus – centras Vilniaus miestas.Apskričių teritorijas sudaro šių savivaldybių teritorijos: 1) Alytaus – Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Lazdijų rajono, Varėnos rajono savivaldybės;2) Kauno – Birštono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Prienų rajono, Raseinių rajono savivaldybės; 3) Klaipėdos – Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Šilutės rajono savivaldybės;4) Marijampolės – Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių rajono, Vilkaviškio rajono savivaldybės;5) Panevėžio – Biržų rajono, Kupiškio rajono, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Rokiškio rajono savivaldybės;6) Šiaulių – Joniškio rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono, Akmenės rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono savivaldybės;7) Tauragės – Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės rajono, Tauragės rajono savivaldybės;8) Telšių – Mažeikių rajono, Plungės rajono, Rietavo, Telšių rajono savivaldybės;9) Utenos – Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino, Zarasų rajono savivaldybės;10) Vilniaus – Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono savivaldybės .
Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į:1) savarankiškąsias,2) priskirtąsias (ribotai savarankiškas),3) valstybines (perduotas savivaldybėms),4) sutartines (įgyvendinamas sutartimis).
Savarankiškos savivaldybių funkcijos atliekamos pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesams. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už šių funkcijų atlikimą. Tai:
1) ikimokyklinis vaikų ugdymas;2) vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, profesinis mokymas;3) suaugusiųjų neformalusis švietimas;4) maitinimo paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigose;5) socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis;6) savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto;7) gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo organizavimas, viešųjų bei sezoninių darbų organizavimas;8) dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį (nusikaltimų kontrolės ir prevencijos vietos programų kūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant savivaldybių teritoriją aptarnaujančias policijos įstaigas bei traukiant į šią veiklą visuomenines organizacijas ir gyventojus);9) kūno kultūros ir sporto plėtojimas;10) turizmo ir gyventoj poilsio organizavimas;11) savivaldybės saugomų teritorijų steigimas, vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektų skelbimas savivaldybės saugomais objektais;12) sąlygų verslo plėtrai sudarumas ir šios veiklos skatinimas;13) kitos funkcijos, kurios nepriskirtos valstybės institucijoms.Priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos įgyvendinamos pagal įstatymus ir jų pagrindu priimtus kitus teisės aktus. Savivaldybės šias funkcijas atlieka atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes. Tai yra:1) vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas;2) kaimo bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toli nuo mokyklos, nemokamo pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;3) vaikų ir jaunimo teisių apsauga, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi bendrojo lavinimo ar kitoje švietimo sistemos mokykloje užtikrinimas;4) socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos teikimas;5) sąlygų neįgalių gyventojų (invalidų, visiškos negalios invalidų) socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas;6) savivaldybių sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas;7) pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra;8) alkoholio ir tabako reklamos draudimo ribojimo laikymosi ant išorinės reklamos priemonių kontrolė;9) teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendimų įgyvendinimas;10) gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (muziejų, teatrų bei kitų kultūros įstaigų steigimas ir jų veiklos priežiūra), savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas ir jų veiklos priežiūra;
11) statybos ir architektūros reikalavimų užtikrinimas;12) kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga;13) statinių naudojimo priežiūra, leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius išdavimas pagal kompetenciją;14) infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimas, turizmo, būsto, smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų steigimas;15) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo;16) šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir valymo organizavimas;17) valstybės paramos būstui įsigyti tvarkymas, socialinių būstų suteikimas;18) aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga;19) sanitarijos ir higienos taisyklių ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas;20) komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir sąvartynų įdiegimas bei eksploatavimas;21) vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas;22) keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas;23) adresų (gatvių, pastatų, statinių bei kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų bei gyvenamųjų namų ir butų numerių) suteikimas ir keitimas;24) ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas bei kapinių priežiūros organizavimas; 25) dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant regionų plėtros programas;26) prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešose vietose nustatymas;27) leidimų (licenzijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.Valstybinės (perduotos savivaldybėms) funkcijos yra:1) civilinės būklės aktų registravimas;2) įstatymų priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams;3) civilinės saugos organizavimas;4) dalyvavimas valdant valstybinius parkus;5) kompensacijų ( šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui, lengvatinių keleivių vežimo ir kt.) skaičiavimas ir mokėjimas;6) mažas pajamas turinčių šeimų vaikų nemokamo maitinimo organizavimas visų tipų bendrojo lavinimo mokyklose;
7) socialinių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas;8) savivaldybės priešgaisrinių tarnybų organizavimas;9) savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo pasitikėjimo teise;10) piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalį, butus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus nagrinėjimas bei sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo priėmimas;11) valstybės garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų ar jų dalies ir butų, vykdymas;12) dokumentų pilietybei suteikti rengimas;13) valstybės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė;14) savivaldybėms pagal teisės aktus priskirtų archyvinių dokumentų tvarkymas;15) dalyvavimas atrenkant šauktinius į karo tarnybą;16) statistikos duomenų teikimas;17) dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų užimtumo programas;18) dalyvavimas organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus;19) dalyvavimas rengiant gyventojų apklausas ir referendumus;20) dalyvavimas atliekant gyventojų ir būstų bei kitus visuomeninius surašymus;21) kitos įstatymų perduotos funkcijos.Valstybės funkcijos perduodamos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Šios funkcijos perduodamos vadovaujantis įstatymais ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais. Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę.Kaip sutartines funkcijas savivaldybės gali atlikti kitas įstatyme nenumatytas valstybės funkcijas (viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo) pagal su valstybės institucijomis ar įstaigomis sudarytas sutartis. Savivaldybė tokias sutartis gali sudaryti tik tuo atveju, kai savivaldybės taryba pritaria. Sutartys sudaromos ir vykdomos vadovaujantis Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatomis. Sutartinės funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar sezoninio pobūdžio.Bendriems tikslams savivaldybė galim sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrųjų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba)kitomis savivaldybėmis.Apskrities viršininko įgaliojimai įvairiose valdymo srityse
Apskrities viršininko įgaliojimai švietimo, kultūros ir socialiniais klausimais
1) įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines švietimo, išskyrus aukštąsias mokyklas, įstaigas, kultūros, kūno kultūros ir sporto, socialinės paramos ir globos įstaigas bei tarnybas, taip pat specialiųjų socialinių paslaugų institucijas;
2) atsako už 1 punkte nurodytų valstybinių įstaigų funkcionavimą ir jų išlaikymą;3) prižiūri bendrosios valstybinės švietimo, kultūros ir socialinės politikos vykdymą;4) rengia, koordinuoja ir vykdo apskrities socialines programas ir socialinius projektus;5) kontroliuoja socialinių paslaugų teikimą apskričiai priklausančiose socialinių paslaugų teikimo įstaigose;6) kartu su teritorinėmis darbo biržomis sprendžia gyventojų užimtumo problemas.Apskrities viršininko įgaliojimai sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos klausimais
1) organizuoja Valstybės patvirtintų valstybinių sveikatos strategijų ir sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimą apskrityje;2) analizuoja apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę, jos pokyčius, juos lemiančius veiksnius ir teikia Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai su apskrities savivaldybėmis suderintus pasiūlymus dėl apskrities gyventojų sveikatos išsaugojimo, atgavimo ir stiprinimo;3) suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija, steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskričių ligonines, taip pat nustatytas ir įrašytas į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą antrinės sveikatos priežiūros specializuotas stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas;4) organizuoja valstybinių privalomųjų sveikatos programų įgyvendinimą apskrityje, regioninių visuomenės sveikatos ugdymų ir neinfekcinių ligų bei traumų profilaktikos programų rengimą ir jų įgyvendinimą;5) bendradarbiauja su apskrities savivaldybėmis formuojant savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybas ir organizuoja jų veiklą;6) įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais teikia siūlymus Vyriausybei skelbti apskrities teritoriją ar jos dalį pavojaus ar žalos visuomenės sveikatai rajonu;7) turi kitus įstatymų nustatytus įgaliojimus sveikatos priežiūros klausimais.
Apskrities viršininko įgaliojimai teritorijos planavimo ir paminklosaugos klausimais
1) organizuoja apskrities lygmens teritorijos planavimo dokumentų rengimą, dalyvauja jų derinimo procedūroje;2) kaupia ir tvarko teritorijos planavimo duomenų banką bei teritorijos planavimo domenų registrą, teikia kitokio pobūdžio informaciją duomenų bankams;3) teikia informaciją, išvadas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam ir specialiesiems planams rengti;4) nustatyta tvarka atlieka savivaldybių teritorijų planavimo, statinių projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti, naudojimo ir griovimo valstybinę priežiūrą, išduoda leidimus statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti ypatingos svarbos statinius (pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą);
5) nustatyta tvarka rengia apskrities ir savivaldybių teritorijų planavimo dokumentų sąlygas;6) nustatyta tvarka prižiūri teritorijos planavimą;7) koordinuoja savivaldybių ir valstybės institucijų veiklą vykdant geodezijos, topografijos, kartografijos ir geoinformatikos darbus, nustatyta tvarka atlieka šių darbų valstybinę priežiūrą;8) atlieka kultūros vertybių ir paminklų apsaugą, tvarko jų apskaitą ir prižiūri paminklotvarką;9) atlieka apskričiai priskirtų objektų statybos užsakovo funkcijas.Apskrities viršininko įgaliojimai žemėtvarkos ir žemės ūkio klausimais
1) tvarko laisvos valstybinės žemės fondą, išskyrus žemę, perduotą valdyti vietos savivaldos institucijoms;2) įgyvendina žemės reformą;3) įstatymo nustatyta tvarka nustato žemės servitutus ir atlieka žemės naudojimo valstybinį reguliavimą bei žemės naudojimo valstybinę kontrolę;4) koordinuoja žemės ūkio klausimus, skirsto žemės ūkio produkcijos valstybinio supirkimo kvotas, vykdo kaimo plėtros programas, remiamas valstybės bei Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos lėšomis;5) kontroliuoja augalų apsaugos priemonių naudojimą;6) atlieka valstybinę melioracijos ir hidrotechnikos įranginių priežiūrą, organizuoja valstybei priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių eksploataciją;7) prižiūri Žemės ūkio bendrovių įstatymo reikalavimų vykdymą;8) parduoda ar kitaip perleidžia privačion nuosavybėn valstybinę žemę, išskyrus privatizuojamiems nekilnojamojo turto objektams priskirtus žemės sklypus, atstovauja valstybei pagal įstatymus ar testamentą paveldint žemę;9) spendžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimus.
Apskrities viršininko įgaliojimai gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimais
1) organizuoja veiklą apskričiai priskirtose saugomose teritorijose ir dalyvauja valdant kitas valstybės saugomas teritorijas (išskyrus rezervatus);2) pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus gamtos išteklių naudojimo limitams nustatyti;3) rengia apskrities aplinkos apsaugos valstybines programas, investicijų projektus, organizuoja, koordinuoja jų įgyvendinimą;4) pagal savo kompetenciją organizuoja vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų tvarkymą bei vandens telkinių valdymą;5) pagal savo kompetenciją atlieka valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę;
6) organizuoja ekologinį švietimą.Apskrities viršininko teisės
Apskrities viršininkas, vykdydamas jam priskirtus įgaliojimus, turi teisę:1) teikti pasiūlymus su apskrities teritorija susijusiais klausimais, valstybinėms ir tarpregioninėms programoms rengti bei išvadas dėl parengtų valstybinių bei tarpregioninių programų projektų;2) tekti pasiūlymus Vyriausybei ir kitoms valstybės valdymo institucijoms apskrities raidos klausimais;3) dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose svarstant su apskrities valdytojo kompetencija susijusius klausimus, taip pat apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių bei savivaldos institucijų posėdžiuose;4) prireikus kviesti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių vadovų pasitarimus ir jiems pirmininkauti;5) gauti iš kitų valstybės valdymo ir kitų apskrities savivaldos institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų informaciją savo kompetencijos klausimais;6) įstatymų nustatytais atvejais imtis papildomų priemonių gyventojų bei jų turto saugumui užtikrinti, tvarkai apskrityje palaikyti;7) sudaryti ekspertų komisijas jo kompetencijai priskirtiems klausimams nagrinėti ir išvadoms pateikti;8) kai yra susitarta, kooperuoti savivaldybių lėšas numatomiems bendriems darbams apskrityje atlikti;9) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtu;10) nustatyta tvarka rengti konkursus, organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;11) pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka palaikyti ryšius su užsienio valstybių regionų institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.
Apskrities viršininko administracija
Apskrities viršininkas jam priskirtoms funkcijoms įgyvendinti formuoja administraciją ir jai vadovauja. Apskrities viršininko administracija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir apskrities pavadinimu. Apskrities viršininko administracijos struktūrą ir jos nuostatus tvirtina bei darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Apskrities viršininkas organizuoja administracijos darbą ir atsako už jos veiklą; teikia Vyriausybei apskrities lėšų sąmatos projektą; įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų jam pavaldžių įstaigų vadovus, sudaro su šiais darbuotojais darbo sutartis; neviršydamas nustato metinio darbo apmokėjimo fondą, tvirtina administracijos etatų sąrašą; organizuoja apskrities tarybos posėdžius ir jiems vadovauja; vykdo kitus Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Ministro Pirmininko jam suteiktus įgaliojimus. Kai apskrities viršininko nėra, jo pareigas eina apskrities viršininko pavaduotojas .
Literatūra:1. Birmontienė T. ir kt. Lietuvos konstitucinė teisė, Vilnius, 2002.2. Šiuolaikinė valstybė, Kaunas, Technologija, 1999. 3. Vansevičius S. Teisės teorija. Vilnius, Justitia, 2000.4. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas 1994 m. liepos 19 d. Nr. I-558.5. www.lietuva.lt