PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO IŠPLĖSTINĖ CHARAKTERISTIKA
Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, iš dalies pakeitęs apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) principus. Naujasis PVM įstatymas buvo parengtas ir priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įsipareigojimą suderinti netiesioginius mokesčius, įskaitant ir pridėtinės vertės mokestį, reglamentuojančius teisės aktus su Europos Sąjungos direktyvų šioje srityje reikalavimais. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisės aktai itin griežtai ir išsamiai reglamentuoja apmokestinimo PVM klausimus, nes dalis pajamų, gautų iš PVM, pervedama į Europos Sąjungos biudžetą. Todėl siekiant, kad šalių narių įnašai į Europos Sąjungos biudžetą būtų adekvatūs, Europos Sąjungos mastu buvo suvienodinta (kiek tai įmanoma) PVM bazė. Naująjį PVM įstatymą išnagrinėsime, aptardami PVM objektą, PVM mokėtojus, apmokestinimo momentą, apmokestinamąją vertę, mokestinį laikotarpį, šio mokesčio deklaravimo bei mokėjimo terminus.
PVM objektas
PVM objektas pagal naująjį pridėtinės vertės mokesčio įstatymą yra: prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Siekiant, kad prekių tiekimas ir paslaugų teikimas taptų PVM objektu, turi būti tenkinamos visos šios 3 sąlygos:1. prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį, o atlygiu laikoma visa tai, kas pinigais ar bet kuria forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ar trečiosios šalies. Prekės tiekimu taip pat laikomas prekės ar paslaugos suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.2. prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje.3. prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą. Ekonomine veikla nelaikoma darbo veikla, valstybės ir savivaldybių veikla, banko indėlio, sąskaitos ar kortelės laikymas, atsitiktiniai sandoriai.
prekių importas, kai dėl importuojamų prekių atsiranda importo skola muitinei. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnį prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kaip pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. Prekių tiekimu taip pat laikomas prekių perdavimas pagal sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimą arba atlyginimą dalimis, jeigu pagal sandorio sąlygas ne vėliau, negu bus sumokėta visa sutartyje numatyta kaina, nuosavybės teisė į prekes tikrai pereis asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai šaliai. Prekių perdavimas, kaip pagal sandorio sąlygas nuosavybės teisė į prekes sumokėjus visą sutartyje sumokėtą kainą gali (bet neprivalo) pereiti, laikomas paslaugų teikimu (nuoma). Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 7 straipsnį paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris dėl bet kokio civilinių teisių objekto, jeigu šis sandoris nelaikomas prekių tiekimu. Paslaugų teikimu, be kita ko, laikoma:1) Programinės įrangos pardavimas ar kitoks perdavimas;2) Nuoma;3) Nematerialiojo turto ir turtinių teisių perdavimas;4) Statybos darbai, įskaitant pastatyto naujo pastato ar statinio perdavimą užsakovui (statytojui);5) Įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, taip pat įsipareigojimas toleruoti veiksmus arba padėtį.Apmokestinimo momentas ir apmokestinamoji vertė
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnį prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda tada, kai nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoje PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ir paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas. Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoje PVM sąskaitos-faktūros prekių tiekimui ir paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai:1) Prekė parduodama ar paslauga suteikiama, arba
2) Gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnį apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo. Jeigu už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais Į apmokestinamąją vertę visais atvejais įtraukiami:1) visi mokesčiai ir rinkliavos, išskyrus patį PVM;2) su prekės tiekimu arba paslaugos teikimu susijusių ir pirkėjui tenkančių išlaidų (tokių kaip: įpakavimo, transportavimo, draudimo ir kitų) vertė;3) bet kokios subsidijos ar dotacijos, turinčios įtakos galutinei prekės ar paslaugos kainai.Į apmokestinamąją vertę neįtraukiamos: 1) įvairios nuolaidos, suteikiamos prekės tiekimo ar paslaugos teikimo metu;2) sumos, kurias pardavėjas gauna kaip kompensaciją išlaidoms, patirtoms atliekant įvairius mokėjimus tretiesiems asmenims pirkėjo vardu, jo naudai ir jo sąskaita, padengti. Kompensacijos suma šiuo atveju privalo būti lygi pardavėjo faktiškai patirtoms išlaidoms atliekant tokius mokėjimus;3) netesybos.Tuo atveju, kai po apmokestinimo momento, prekės ar paslaugos atsisakoma ar ji grąžinama arba pardavėjas suteikia nuolaidų (įvykdžius tam tikras papildomas sąlygas ar dėl kitų pavyzdžių), prekės arba paslaugos apmokestinamoji turi būti atitinkamai sumažinama. Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Pridėtinės vertės mokesčio įstatymui, įsigaliojo nauja nuostata, pagal kurią apmokestinamoji vertė gali būti apskaičiuojama mokesčio administratoriaus sprendimu. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnį, tais atvejais, kai mokesčio administratoriui kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė yra dirbtinai sumažinta arba padidinta, jis turi teisę apmokestinamąją vertę apskaičiuoti pats. Tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė gali būti laikoma dirbtinai sumažinta arba padidinta tuo atveju, jeigu ji, įvertinus visas sandorio sąlygas, neatitinka prekės arba paslaugos rinkos kainos (yra nustatyta atsižvelgiant į konkretų pirkėją – susijusį asmenį ar kt.).PVM mokėtojai
Kalbant apie asmenų registravimąsi PVM mokėtojais, svarbu atskirti kelis asmenų tipus, t.y. Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, užsienio apmokestinamasis asmuo, tiekiantis prekes (teikiantis paslaugas) šalies teritorijoje ir turintis padalinį, užsienio apmokestinamasis asmuo, kuris šalies teritorijoje tiekia prekes (teikia paslaugas) ir neturi šalies teritorijoje padalinio.
Lietuvos Respublikos apmokestinamajam asmeniui prievolė skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą atsiranda tuomet, jei bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes (suteiktas paslaugas) suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100 tūkst. litų. Prievolė skaičiuoti ir mokėti PVM atsiranda tuo mėnesiu, kurį ši riba viršyta. Skaičiuojant 100 tūkst. litų ribą neatsižvelgiama į :1) atlygį, gautą už prekių tiekimą (paslaugų teikimą) kuris pagal PVM įstatymo nuostatas yra PVM neapmokestinamas;2) atlygį už ilgalaikio turto, naudoto asmens ekonominėje veikloje, tiekimą;3) gautus avansus.Europos Sąjungos Tarybos Šeštojoje direktyvoje, kuri yra pagrindinis Europos Sąjungos teisės aktas PVM srityje, yra nustatyta daug mažesnė riba, kurios neviršijus neprivaloma registruotis PVM mokėtoju, tai yra 5 000 eurų (per 17 200 litų).
Užsienio apmokestinamasis asmuo, kuris šalies teritorijoje tiekia prekes (teikia paslaugas) ir turi padalinį šalies teritorijoje turi pateikti prašymą įregistruoti užsienio apmokestinamąjį asmenį PVM mokėtoju. Prašymas turi būti pateiktas neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos apmokestinamiesiems asmenims nustatytą 100 tūkst. litų ribą.
Jei užsienio apmokestinamasis asmuo šalyje tiekia prekes (teikia paslaugas) ir šalyje neturi padalinio, toks asmuo privalo paskirti Lietuvos Respublikoje fiskalinį agentą, kuris privalės vykdyti visas su PVM susijusias prievoles, t.y. šis paskirtas fiskalinis agentas privalo pateikti prašymą užsienio apmokestinamąjį asmenį registruoti PVM mokėtoju, skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą. Tačiau šiuo atveju galioja tos pačios nuostatos, kaip ir tuo atveju, kai užsienio apmokestinamasis asmuo turi šalyje padalinį (neatsižvelgiama į 100 tūkst. litų ribą). Paskirtasis fiskalinis agentas už mokestinių prievolių, susijusių su PVM , vykdymą atsako solidariai su užsienio apmokestinamuoju asmeniu.
PVM mokėtojai registruojami Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 77 straipsnį PVM mokėtojai privalo:1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus PVM įstatymo reikalaujamus dokumentus;2) laikytis PVM įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo įforminimo;3) teikti PVM įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas ir nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą apskaičiuotą mokėtiną PVM ir avansinius PVM mokėjimus.PVM mokėtojai privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti mokėtojo prievoles, susijusias su PVM. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti reikalavimus dėl PVM apskaičiavimui naudojamų apskaitos registrų, jų pildymo, tvarkymo, taip pat dėl apskaitos duomenų, reikalingų PVM apskaičiavimui, saugojimo kompiuterinės laikmenose. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą PVM mokėtojas privalo įforminti nustatytos formos PVM sąskaita-faktūra, išskyrus tuos atvejus, kai prekių tiekimas ar paslaugų teikimas nustatyta tvarka gali arba turi būti įforminamas kitais apskaitos dokumentais. PVM sąskaita-faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus. Bendriausiu atveju PVM sąskaitoje-faktūroje privalo būti nurodyta:1) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo kodas arba asmens kodas (jeigu tai fizinis asmuo);2) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas;3) prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas ir kodas arba vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu tai fizinis asmuo);4) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas;5) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė;6) PVM tarifas (tarifai);7) PVM suma;8) kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai.PVM mokėtojas turi teisę nenaudoti PVM sąskaitos-faktūros įformindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų masinio pobūdžio paslaugų teikimą ir prekių tiekimą. Šiuo atveju vietoje PVM sąskaitos-faktūros naudojamas laisvos formos apskaitos dokumentas, turintis visus privalomus PVM sąskaitos-faktūros rekvizitus.PVM tarifai
Naujasis PVM įstatymas nustato tokius PVM tarifus:– 5 proc. keleivinio maršrutinio transporto paslaugoms ir nuo 2003 m. sausio 1 d. knygoms, laikraščiams ir žurnalams (išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius) bei šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems jos subproduktams, taip pat viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms, teikiamoms turizmo veikla reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.– 9 proc. PVM tarifas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo ir projektavimo, inžinerinių tinklų statybos bei teritorijų tvarkymo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis. – standartinis 18 proc. tarifasPVM Įstatyme yra nustatyti atvejai, kada turi būti taikomi konkretūs PVM tarifai – “0”, 5 proc., 9 proc. Įstatyme neaptartais atvejais, kai yra numatyta prievolė skaičiuoti PVM paprastai yra taikomas standartinis 18 proc. tarifas. – 0 proc. (nulinis) PVM tarifas taikomas: tiekiamos prekės apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifą, jeigu jos eksportuotos; jei jos yra eksportuojamos ir įvežtos į laisvąją zoną ar padėtos į laisvąjį sandėlį ar pateiktos laikinam saugojimui muitinės prižiūrimose prekių laikino saugojimo vietose, taip pat jei prekės patiektos į neapmuitinamas parduotuves; keleivių (užsienio asmenų, t.y. asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublika) Lietuvos Respublikoje įsigytoms prekėms. Ši nuostata įgyvendinama grąžinant minėtų asmenų sumokėtas Lietuvos Respublikoje PVM sumas; jūrų laivų, skirtų keleiviams ir (arba) kroviniams vežti tarptautiniais maršrutais ar kitokioms paslaugoms už atlygį teikti, jūrų žvejybos laivų ir laivų, skirtų paieškos ir gelbėjimo darbams jūroje, tiekimas, priežiūra, remontas, pertvarkymas, nuoma; prekių tiekimas, kai jos tiekiamos kaip atsargos į tarptautiniais maršrutais skrendančius orlaivius; taikant 0 proc. PVM tarifą apmokestinamas eksportuojamų ir tranzitu per Lietuvą gabenamų prekių vežimas tarptautiniais oro ir vandens maršrutais, taip pat šių keleivių bagažo vežimas.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nustato atvejus, kai prekių tiekimas ar paslaugų teikimas PVM neapmokestinamas: su sveikatos priežiūra susijusios prekės ir paslaugos; socialinės paslaugos ir susijusios prekės; švietimo ir mokymo paslaugos; kultūros ir sporto paslaugos; pelno nesiekiančių juridinių asmenų veikla, numatyta PVM įstatyme; pašto paslaugos; radijas ir televizija; finansinės paslaugos; specialūs ženklai; azartiniai lošimai ir loterijos; nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma; nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimas ar kitoks perdavimas.Mokestinis laikotarpis, deklaravimo ir mokėjimo terminai
Naujasis PVM įstatymas iš esmės suteikia daugiau galimybių mokestinio laikotarpio nustatymo prasme. Iki 2002 m. liepos mėnesio galiojęs Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas griežtai nustatė, kad PVM mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, neatsižvelgiant į tai, ar PVM mokėtojas yra fizinis, ar juridinis asmuo, tai naujasis PVM įstatymas šiuo požiūriu yra liberalesnis. Naujasis PVM įstatymas nustato, kad PVM mokėtojų fizinių asmenų mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis. Kalendorinis pusmetis, kaip mokestinis laikotarpis, taip pat gali būti nustatytas tiems PVM mokėtojams, kurių pajamos iš ekonominės veiklos per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 200 tūkst. litų. Asmuo, norėdamas mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį pusmetį, su atitinkamu prašymu turi kreiptis į mokesčio administratorių. Jeigu mokestiniu laikotarpiu pasirenkamas kalendorinis pusmetis, mokestinis laikotarpis PVM mokėtojo prašymu gali būti pakeistas tik kalendoriniam pusmečiui pasibaigus. Kitoks mokestinis laikotarpis nei kalendorinis mėnuo gali būti nustatytas ir PVM mokėtojams (juridiniams asmenims arba užsienio apmokestinamiesiems asmenims), kuriems kalendorinis mėnuo kaip mokestinis laikotarpis nėra tinkamas dėl juridinio asmens PVM mokėtojo atžvilgiu patronuojančio užsienio apmokestinamojo asmens arba užsienio apmokestinamojo asmens PVM mokėtojo nusistatytos atskaitomybės ypatumų. Šiuo atveju PVM mokėtojas, norėdamas nusistatyti kitą nei kalendorinis mėnuo mokestinį laikotarpį privalo kreiptis į mokesčio administratorių su atitinkamu prašymu. Mokestinis laikotarpis šiuo atveju negali būti ilgesnis kaip 60 dienų ir PVM mokėtojo finansinių metų pirmojo mokestinio laikotarpio pradžia ir paskutinio mokestinio laikotarpio pabaiga turi sutapti su atitinkamų kalendorinių metų pradžia ir pabaiga.
Tam tikrais metais mokesčio administratorius turi teisę pareikalauti, kad PVM mokėtojo PVM mokestinis laikotarpis būtų kalendorinis mėnuo, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo kreipęsis dėl kitokio mokestinio laikotarpio nustatymo, ar į tai, kad kitoks mokestinis laikotarpis jam jau buvo nustatytas. Mokesčio administratorius turi teisę PVM mokėtojui nurodyti, kad jo mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo: jei, registruojant šį asmenį PVM mokėtoju, iš jo buvo pareikalauta pateikti laidavimo ar garantijos dokumentą; paaiškėja, kad PVM mokėtojas vykdė sandorius (tiesiogiai ar per tarpininkus), kurie turėjo įtakos PVM prievolės dydžiui, su apmokestinamaisiais asmenimis, kurie nedeklaravo ir (arba) nesumokėjo mokesčių; PVM mokėtojui iškelta restruktūrizavimo arba bankroto byla; PVM mokėtojo patikrinimo metu apskaičiuojama papildomai mokėtina į biudžetą PVM suma viršijo 1 000 litų; Nusikaltimus tiriančios institucijos pateikia mokesčio administratoriui duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veiklos, jei tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu PVM mokėtojo prievolių įvykdymu. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 85 straipsnyje nustatyti mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo terminai. Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis, PVM deklaracija pateikiama ne vėliau kaip iki kito pusmečio pirmo mėnesio 25 dienos.Jeigu pasibaigus kalendoriniams metams ir nustačius jų faktinius rodiklius turi būti patikslinta PVM atskaita, PVM mokėtojas ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų spalio 1 dienos privalo pateikti metinę PVM deklaraciją, kurioje deklaruojamos PVM atskaitą tikslinančios sumos. Mokėtinos į biudžetą PVM sumos apskaičiavimą nustato Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnis. Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas sumos atimama pirkimo ir (arba) importo PVM suma. Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatyta šio mokesčio kontrolė ir atsakomybė už nustatytus šio įstatymo pažeidimus. PVM mokėjimą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o PVM už importuojamas prekes kontroliuoja teritorinės muitinės. Jei PVM mokėtojas per nustatytą terminą nepateikė PVM deklaracijos, už tą laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma didinama (grąžintina iš biudžeto PVM suma mažinama) 1 procentu. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnį mokesčio mokėtojams, pažeidusiems šio įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos bauda.Literatūros sąrašas:
1. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (2002-03-05 Nr. IX-751);2. Brasiūnaitė D. Naujojo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ypatybės// Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2002 Nr. 283. Brasiūnaitė D. Naujasis PVM įstatymas: PVM mokėtojai// Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2002 Nr. 294. Brasiūnaitė D. Naujasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas: PVM tarifai// Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2002 Nr. 305. Brasiūnaitė D. Naujasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas: Mokestinis laikotarpis, deklaravimo ir mokėjimo terminai// Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2002 Nr. 33