Lietuvos Respublikos Vyriausybe

Turinys

1. Įvadas: vyriausybė ir jos struktūra…………………………………..…………32. Vyriausybė – kas tai?……………………………………………………………53. Vyriausybės sudarymo modelis…………………………………………………64. Kada Vyriausybė turi atsistatydinti?………………………….………….…….85. Vyriausybės sudarymas kitose Europos šalyse……………………………….116. Naujoji vyriausybė: jos programa………………………………………….…147. PABAIGA………………………………………………………………………..158. Naudota literatūra………………………………………………………….….16

1. Įvadas: vyriausybė ir jos struktūra Vyriausybė – tai valstybės aukščiausioji kolegiali vykdomosiosvaldžios institucija. Vyriausybės pagrindiniai uždaviniai yra ekonomikosvaldymas, įstatymų vykdymo organizavimas, kitų vykdomosios valdžiosinstitucijų veiklos kontrolė. Vyriausybės formavimo tvarka priklauso nuovalstybės valdymo formos.[1] Vyriausybę, oficialiai vadinamą kabinetu arba ministrų taryba sudaroatskiroms ministerijoms vadovaujantys asmenys. Dažnai tarp jų būna irministrų “be portfelių” (asmenų, vadovaujančių žinybos, kuriosnepriskiriamos prie ministerijų, arba vykdančių atskirus vyriausybės vadovoįpareigojimus). Prezidentinėse respublikose vyriausybės vadovo funkcijasatlieka pats prezidentas. Tuo tarpu parlamentinėse respublikose šiosfunkcijos suteikiamos ne valstybės vadovui, o premjerministras. Kai kuriosešalyse vyriausybės vadovas oficialiai vadinamas kitaip: Norvegijoje –valstybės ministru, Vokietijoje ir Austrijoje – kancleriu.[2] Daugelio šalių ministrai skiriami ir atleidžiami ministro pirmininkoteikimu. Tai būdinga valstybėms, kuriose vyrauja parlamento valdžia beivalstybėms, kuriose yra mišri valdymo forma. Lietuvoje premjerministraspristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą vyriausybę. Prezidentinėse respublikose vyriausybės sudarymo teisė priklausovalstybės galvai. Prezidentas skiria ministrus kartais pritariantparlamentui, kartais savo nuožiūra. Daugelyje demokratinių šalių vykdomoji valdžia nuolat stiprėja irįgyja faktišką pirmenybę prieš parlamentą. Parlamentams skiriama vis mažiaudėmesio. Į juos deleguojami smulkesnio rango, turintys politinį patyrimąpolitikai. Tai liudija vyriausybės atsakingumo parlamentui silpnėjimas,įstatymą iniciatyvos teisės faktiškai perdavimas vyriausybei, įstatymųkonstitucingumo kontrolė ir panašiai.[3] Vykdomoji valdžia dažnai išryškėja užsienio reikalų srityje. Šaliesužsienio politikai vadovauja ministrų kabinetas. Parlamentas neprieštaraujavyriausybės (prezidento) užsienio politikos priemonėms. Kai kuriose šalyse

vykdomosios valdžios galia akivaizdi ir šalies gynybos srityje. Dažniausiaiginkluotųjų pajėgų vadais yra valstybės arba vyriausybės vadovai. Jieskiria ir atleidžia visus kitus pareigūnus. Kitas svarbus klausimas formuojant vyriausybę tai partinė jossudėtis. Šią sudėtį nustatančios taisyklės įvairiose šalyse labai skiriasi.Tai priklauso nuo pačios politinės sistemos: prezidentinėse respublikoseministrai skiriami prezidento rinkimuose nugalėjusios partijos nariai,tuomet politinių jėgų išsidėstymas parlamente nevaidina jokio vaidmensPartija gali formuoti vyriausybę nepriklausomai nuo to, kiek jos nariaituri vietų parlamente. Visiškai kitaip sudaroma vyriausybė parlamentinėse respublikose irmonarchijose: ją formuoja parlamente daugiausia vietų parlamente turintipartija. Tokios vienpartinės vyriausybės yra Anglijoje, Kanadoje, Indijojetaip pat ir Lietuvoje. Jeigu daugumos parlamente neturi nė viena partija,tai dėl tam tikrų priežasčių parlamente partijos formuoja “mažumosvyriausybę”, kuri išsilaiko valdžioje dėl to, kad ją palaiko neįeinančios įvyriausybės sudėtį partijos. “Mažumos vyriausybė” – gana dažnaisuformuojama Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje. Vis populiaresnės tampa vyriausybės, formuojamos ne partiniuprincipu, o iš administracijos darbuotojų. Dažniausiai jos vadinamos“technokratinėmis” arba”tarnybinėmis”. Kai kuriose šalyse partijos, formuodamos vyriausybę, į jos sudėtįpagal nusistovėjusias tradicijas ir konstitucijos reikalavimus privaloįtraukti atstovus iš tam tikrų geografinių šalies regionų (Indija),religinių bendruomenių (Libanas) arba etninių grupių (Kenija)[4]. Lietuvos Respublikos Konstitucija (VII skirsnis) nustato pagrindiniusVyriausybės sudarymo, jos kompetencijos, pavaldumo tvarko principus, onaujosios redakcijos Vyriausybės įstatymas (1998 m.) detalizuojaVyriausybės įgaliojimų grąžinimą ir atsistatydinimą, ypatinguosiusVyriausybės santykius su Seimu ir Respublikos Prezidentu, ministerijų,vyriausybės įstaigų ir apskričių viršininkų administracijos struktūrą,uždavinius ir funkcijas bei kitus organizacinius klausimus[5].

2. Vyriausybė – Kas tai? Vyriausybė Lietuvoje įgyvendina vykdomąją valdžią, o jos galias

apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Jos straipsniuoseįtvirtintas valstybės valdžių padalijimas yra pagrindinis demokratinėsteisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas. Jis reiškia, kadįstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos,pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti jų pusiausvyra. Konstitucijair įstatymai taip pat reglamentuoja ir vyriausybės sudarymo tvarką beisudėtį. “1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – Vyriausybė) sudaro MinistrasPirmininkas ir ministrai.”[6] Ministrą pirmininką skiria ir atleidžia Prezidentas Seimo pritarimu,o šiam priklauso suformuoti ministrų kabinetą ir pateikti seimui tvirtinti(prieš tai ministrų kabinetas turi būti patvirtintas Lietuvos RespublikosPrezidento). “6 straipsnis: Ministras Pirmininkas pristato Seimui savo sudarytą irRespublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę”[7]. Kartu su ministrų sąrašu ministras pirmininkas privalo pateikti Seimuipatvirtinti ir Vyriausybės programą. Jeigu Seimui ši programa nepriimtina 6straipsnio 2 dalis nustato: “Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai, MinistrasPirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos pateikiasvarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijosprivalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybėsprogramai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo”[8]. Lietuvos Vyriausybę sudaro 14 ministerijų: 1) Aplinkos ministerija; 2)Finansų ministerija; 3) Krašto apsaugos ministerija; 4) Kultūrosministerija; 5) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; 6) Susisiekimoministerija; 7) Sveikatos apsaugos ministerija; 8) Švietimo ir moksloministerija; 9) Teisingumo ministerija; 10) Ūkio ministerija; 11) Užsienioreikalų ministerija; 12) Valdymo reformų ir savivaldybių reikalųministerija; 13) Vidaus reikalų ministerija; 14) Žemės ūkio ministerija.Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas. (31straipsnio 2 dalis)[9]. 3. Vyriausybės sudarymo modelis Lyginamojoje konstitucinėje teisėje yra žinomos įvairios valstybėsvaldymo formos. Daugelyje šiuolaikinio pasaulio valstybių įtvirtintavaldymo forma yra respublika. Paprastai respublikos skirstomos įparlamentines, prezidentines ir vadinamąsias mišriąsias (pusiauprezidentines). Prezidentinės respublikos, pavyzdžiui, yra JAV, kai
kurios Pietų Amerikos ir Afrikos valstybės. Parlamentinis valstybėsvaldymo modelis įsigalėjo Europos valstybių teisinėse sistemose.Valstybės valdymo formų įvairovę lėmė tautų istorinės, politinės,kultūros tradicijos. [10] Europos valstybių teisinių sistemų įvairovę, nulėmė tautų istorinės,politinės, kultūros tradicijos. Skiriami du pagrindiniai vyriausybės sudarymo procedūrų modeliai:parlamentinis ir neparlamentinis. Parlamentiniam vyriausybės sudarymomodeliui būdinga tai, kad vyriausybė formuojama atsižvelgiant į parlamentorinkimų rezultatus. Valstybės vadovas skiria vyriausybės vadovu asmenį,kurio kandidatūrai pritaria parlamentas. Šiuo atveju vyriausybės veiklaremiasi parlamento pasitikėjimu. Parlamentas, pritardamas Vyriausybės programai, jai suteikiaįgaliojimus veikti. Taip įgyvendinamos Vyriausybės veiklą reguliuojančiosKonstitucijos normos, įtvirtinančios Vyriausybės atsakomybės Parlamentuiprincipą. Tik per Vyriausybės programą parlamento rinkimus laimėjusiųpolitinių jėgų programos įgyja teisinę reikšmę. Tai yra parlamentinėsdemokratijos ypatumas. Respublikos Prezidentas negali laisvai pasirinktiMinistro Pirmininko ar ministrų kandidatūrų, nes visais atvejais minėtųpareigūnų skyrimas priklauso nuo Parlamento pasitikėjimo ar nepasitikėjimojais. Lietuvoje Konstitucija numato pusiau prezidentinį valstybės valdžiossistemos mechanizmą, analogišką veikiančiam Prancūzijoje, Austrijoje,Suomijoje ir kitose Europos valstybėse. Pusiau prezidentinėje respublikojeprezidento vaidmuo priklauso nuo santykių su parlamento dauguma, kuri“paprastai” keičiasi per Seimo rinkimus. Ši dauguma turi pritartiVyriausybės programai, kuri yra politinis dokumentas.[11]

3. Kada Vyriausybė turi atsistatydinti? Lietuvoje prisiekus naujajam Respublikos Prezidentui, nutrūksta irVyriausybės ryšys su buvusiu valstybės vadovu, kuris taip pat ją formavo.Todėl Vyriausybė privalo grąžinti įgaliojimus naujai išrinktam RespublikosPrezidentui prisiekus ir pradėjus eiti pareigas. Jie turėtų būti grąžinamiRespublikos Prezidentui tą dieną, kai jis pradeda eiti savo pareigas. 1998 m. sausio 20d. buvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas “Dėl

Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 10 d. nutarimo “Dėl LietuvosRespublikos Vyriausybės programos” atitikimo Lietuvos RespublikosKonstitucijai”. Bylą inicijavo Vyriausybė. Ji prašė ištirti, ar Seimo 1996m. gruodžio 10d. nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos”neprieštarauja Konstitucijos 92 straipsnio 4 daliai. “Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimorinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą.”[12] Prašymas pagrįstas tuo, kad šiuo nutarimu Seimas pritarė Vyriausybėsprogramai, kurioje numatyta Vyriausybės veikla Seimo įgaliojimųlaikotarpiu, o ne iki dabartinio Respublikos Prezidento įgaliojimųpabaigos. Konstitucijos 92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybėturi grąžinti savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimųarba išrinkus Respublikos Prezidentą, o Konstitucijos 101 straipsnyje,kuriame nustatyti atvejai, kada Vyriausybė turi atsistatydinti, nėrareikalavimo jai tai padaryti po Respublikos Prezidento rinkimų.Konstitucijos 84 straipsnyje kaip Respublikos Prezidento prerogatyvanustatyta teisė priimti Vyriausybės įgaliojimus išrinkus naują Seimą, taippat priimti Vyriausybės atsistatydinimą ir teikti Seimui svarstyti MinistroPirmininko kandidatūrą. Prašyme nurodyta, kad tai nereiškia, jogRespublikos Prezidentui suteikiami įgaliojimai po Respublikos prezidentorinkimų teikti Seimui iš naujo svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą irtvirtinti naują Vyriausybės sudėtį. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad kiekviena valstybės valdžiaužima tam tikrą vietą valstybės valdžios sistemoje ir atlieka tik jaibūdingas funkcijas. Valstybės institucijų veikla grindžiama jųbendradarbiavimu, todėl jų tarpusavio sąveika apibūdinta kaip tarpfunkcinėpartnerystė. Vienas iš valstybės institucijų bendradarbiavimo būdų yravyriausybės atsakingumo parlamentui principas. Pagal Konstitucijojenustatytą valdžios institucijų kompetenciją Lietuvos valstybės valdymomodelis priskirtinas parlamentinės respublikos valdymo formai, norsvalstybės valdymo formai būdingi ir kai kurie vadinamosios mišriosios(pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumai. Kaip po Seimo rinkimų, taipir po Respublikos Prezidento rinkimų Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus
naujai išrinktam Respublikos Prezidentui. Tačiau Konstitucijos normosenenumatyta, jog tuomet Vyriausybė privalo atsistatydinti, kadangipasikeitus valstybės vadovui toliau išlieka Seimo pasitikėjimas Vyriausybe.Konstitucinis teismas konstatavo, kad įgaliojimų gražinimas po RespublikosPrezidento rinkimų atveju valstybės vadovo pavedimas toliau eiti pareigasturėtų būti duodamas tai pačiai Vyriausybei, kadangi sąvokos “Vyriausybėsatsistatydinimas” ir “Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas” nėra tapačios.Šiuo požiūriu Seimo nutarimas neprieštarauja Konstitucijai.[13] Konstitucijos 101 straipsnyje išvardyti visi pagrindai, kadaVyriausybė privalo atsistatydinti. Šis sąrašas yra baigtinis. Jame nėra numatytas privalomas Vyriausybės atsistatydinimas išrinkusRespublikos Prezidentą, todėl aiškinimas, kad tokiu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti, yra plečiamasis Konstitucijos aiškinimas.Konstitucijos, kaip vientiso akto, analizė leidžia teigti, kadVyriausybės atsistatydinimas ir įgaliojimų grąžinimas RespublikosPrezidentui nėra tapatūs teisiniai veiksmai, todėl jie sukeliaskirtingus teisinius padarinius.“101 straipsnis Seimo reikalavimu Vyriausybė arba atskiri ministrai turiatsiskaityti Seime už savo veiklą. Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujogauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turiatsistatydinti. Vyriausybė privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais: 1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytosVyriausybės programai; 2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku; 3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta; 4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptubalsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Vyriausybės ar ministro atsistatydinimą priima RespublikosPrezidentas.”[14] Išrinkus Respublikos Prezidentą Vyriausybę įgaliojęs veikti Seimasnenustoja savo įgaliojimų tol, kol nei Seimas, nei pati Vyriausybėnepareiškia politinės valios nutraukti Vyriausybės įgaliojimus, nėrapagrindo teigti, kad jie pasibaigę. Tauta, gerbdama naujai išrinktą
valstybės vadovą, Konstitucija suteikia jam teisę ir kartu įpareigojaSeimą sužinoti ir įvertinti Respublikos Prezidento pozicijąVyriausybės atžvilgiu ir iš naujo apsvarstyti Vyriausybės įgaliojimųklausimą. Tačiau viską lemia Seimo daugumos pozicija ir nėra jokiopagrindo teigti, kad ši procedūra susijusi su Vyriausybėsatsistatydinimu. [15] Įgaliojimų Vyriausybei veikti suteikimas ir jos veiklos kontrolė –svarbi Seimo kompetencijos sritis. Konstitucijos 67 straipsnyjenumatytos šios Seimo prerogatyvos: Seimas pritaria ar nepritariaRespublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai,svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą irsprendžia, ar jai pritarti, prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikštinepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru ir kt. Kaip nustatytaKonstitucijos 96 straipsnio pirmojoje dalyje, Vyriausybė yrasolidariai atsakinga Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą. LietuvosRespublikos Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio pirmojoje dalyjenumatyta, kad Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikiaSeimui Vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitą.

4. Vyriausybės sudarymas kitose Europo šalyse

Vyriausybės sudarymas, kaip minėjau, yra panašus ir kitose Europosšalyse. Toliau apžvelgsiu keletą iš jų. Prancūzijoje Respublikos prezidentas paskiria ministrą pirmininką, poto kai atsistatydina paskutinioji vyriausybė, ar pasibaigia laikas.Prezidentas Ministro pirmininko teikimu skiria ir kitus ministrus beipatvirtina. Respublikos Prezidento kompetencijoje yra ir tai, kad jispirmininkauja Ministrų Tarybos posėdžiuose. Kita valstybė tai Austrija. Šioje valstybėje už aukščiausiąadministraciją yra atsakingi Federacinis kancleris, vicekancleris ir kitifederaciniai ministrai. Federacinis kancleris ir kiti vyriausybės nariai,pastarojo teikimu, yra paskiriami federacinio prezidento. Šie asmenyssudaro vyriausybę pasirašant pirmininkui ir federaciniam kancleriui. Tik žmonės, kurie gali būti išrinkti į atstovų rūmus, gali teiktisavo kandidatūrą į federacinio kanclerio, vicekanclerio, federacinioministro ar nario į federacinę vyriausybę vietą, bet jie neturi priklausytiatstovų rūmams. Be to Vyriausybės sudėtį Prezidentas turi patvirtinti iki

tol kol neprasidėjo pirmasis atstovų rūmų posėdis. Belgijoje vyrauja karaliaus valdžia. Karalius skiria ir atleidžiaministrus Federacinė vyriausybė pateikia savo atsistatydinimus karaliui jeiguatstovų rūmai absoliučia narių dauguma tai priima. Konstitucijoje yranuostata, kad kiekvienas belgas gali būti ministru, išskyrus asmenis kuriepriklauso karališkajai šeimai. Ministrų taryba susideda daugiausia iš penkiolikos žmonių. Suomijoje Vyriausybė susideda iš ministro pirmininko ir reikalingoministrų skaičiaus. Ministrai turi mokėti suomių kalbą ir būti sąžiningi irkompetentingi. Ministrai yra atsakingi parlamentui už savo veiksmus.Suomijoje veikia pusiau prezidentinis principas, bet yra ir parlamentinėsVyriausybės sudarymo procedūros požymių (pusiau prezidentinis linkstantis įparlamentinį). Parlamentas išrenka Ministrą pirmininką, kuris yra patvirtinamasprezidento. Prezidentas skiria ministrus pagal Ministro pirmininko teikimą.Prieš išrenkant Ministrą pirmininką, grupės pateikia parlamentuiapsvarstytą vyriausybės programą ir sudėtį. Atsižvelgiant į šią programąprezidentas pateikia ministro pirmininko kandidatūrą ir ji yra parvirtinamaparlamente jei už ją balsuoja daugiau kaip pusė visų parlamento narių.Jeigu šio nario kandidatūra atmetama tuomet tokiu pačiu principu svarstomakito asmens pareiškimas. Patvirtinant vyriausybę ar ją iš esmės keičiant turi vykti parlamentoposėdžiai. Ministras pirmininkas yra skiriamas Respublikos Prezidento,pastarajam rekomenduojant, jis taip pat skiria ir likusius ministrus –tokia sistema yra Graikijoje. Prezidentas gali atleisti ministrą pirmininkątaip pat ir visą ministrų kabinetą, kilus nepasitikėjimui parlamente. JeiguMinistras pirmininkas miršta, tuomet Respublikos prezidentas turi paskirtinaują iš partijos deputatų, kuriai priklausė pastarasis. Tai turi padarytine vėliau kaip per tris dienas, tą laiką ministro pirmininko pareigasatlieka Ministrų kabineto vicepirmininkas. Vyriausybė susideda iš Ministro pirmininko ir ministrų. Ministraspirmininkas gali paskirti ir daugiau žmonių: vieną ar kelis kabinetovicepirmininkus. Olandija yra karalystė. Čia tai pat kaip Belgijoje valdžia yra
sutelkta karališkosios šeimos rankose.Vyriausybę sudaro ministrai irKaralius. Už vyriausybės veiksmus atsakingi ministrai, bet ne Karalius.Ministras pirmininkas ir kiti ministrai yra paskiriami ir atleidžiamipateikus Karališkąjį Dekretą. Ministrai turi jį patvirtinti. Karališkasisdekretas turi būti pasirašytas Ministro pirmininko. Ministrai, kurieneatstovauja tam tikroms ministerijoms, taip pat turi būti patvirtinti. Ministrai turi kartu sudaryti ministrų tarybą. Ministras pirmininkasturi būti Ministrų tarybos pirmininku. Ministrų taryba turi nuspręsti iraptarti vyriausybės programą. Karališkasis dekretas patvirtinantis Ministro pirmininko kandidatūrąturi būti pastarojo pasirašytas. Taip pat Ministras pirmininkas turipatvirtinti dekretą dėl ministrų skyrimo ir atleidimo. Liuksemburgas. Vyriausiasis Hercogas skiria ir atleidžia Vyriausybėsnarius. Vyriausybė turi būti sudaryta iš mažiausiai trijų asmenų Airijoje Vyriausybę sudaro ne mažiau kaip septyni ir ne daugiau kaippenkiolika narių, kurie yra paskirti prezidento pagal Airijos konstitucijosreikalavimus. Vyriausybė yra atsakinga Atstovų rūmams. Ministras pirmininkas pateikia vicepirmininko kandidatūrą. Pastarasiseina Ministro pirmininko pareigas esant reikalui ar mirus Ministruipirmininkui tol kol bus išrinktas naujas. Kiti ministrai turi būti Atstovų rūmų arba senato nariai (iš senatone daugiau kaip du). Portugalijoje Vyriausybė sudaroma neparlamentinės procedūrosprincipu. Ministrų kabinetą sudaro Ministras pirmininkas, ministropirmininko pavaduotojas ir kiti ministrai. Ministras pirmininkas yra skiriamas Respublikos prezidento, patariantpartijoms sudarančioms Asamblėją. Kiti vyriausybės nariai yra patvirtinamiRespublikos Prezidento Ministro pirmininko teikimu. Vyriausybė yra atsakinga Respublikos Prezidentui ir Asamblėjai. Išnagrinėjus keleto Europos šalių konstitucijas niekur neradau grynoparlamentinio modelio: vyrauja prezidentinis arba pusiau prezidentinis,kuris dažnai formaliai pereina į parlamentinį, tačiau niekur nefigūruoja.Lietuvos Vyriausybės sudarymo modelis taip pat panašus į daugelio Europosvalstybių procedūras. Apžvelgdami randame tikrai daug panašumų.

5. Naujoji vyriausybė: jos programa

SUDARYTA 2000M. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBė PARENGė IR TOLIMESNIODARBO PROGRAMą. JOJE IšDėSTOMI VISI BENDRIEJI JOS VEIKLOS PRINCIPAI IRKRYPTYS. VIENA Iš TEMų, KURI DABARTINIU MOMENTU YRA SVARBI IR MAN, TAIVALSTYBėS VALDYMO PAKEITIMAI IR PATOBULINIMAI. 2000-2004 M. PROGRAMOJENUMATYTA “PERTVARKYTI VYRIAUSYBėS STRUKTūRą, TAI YRA: 1) parengti atitinkamą Vyriausybės struktūros pertvarkymo projektą, jame numatyti tikslų ir funkcijų pasiskirstymą, tai pat parengti naują Vyriausybės įstatymo projektą; 2) pereinamojo laikotarpio pradžioje palikti 13 ministerijų, vėliau jų sumažinti iki 12, palikti galimybes ir toliau mažinti ministerijų skaičių.”[16] “Prieš rinkimus Liberalų sąjunga planavo, kad jai laimėjus turėtųbūti sujungtos Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darboministerijos, bet pretendentas į šios ministerijos vadovo postą nebuvopaskelbtas.”[17]

6. pabaiga Taigi valstybės aparatą sudaro visuma valstybės institucijų, kuriosyra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Pavyzdžiui, Lietuvos RespublikosSeimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė susiję tuo, Kad Seimas priimaįstatymus, o Vyriausybė juos privalo vykdyti; Seimas tvirtina Vyriausybėsveiklos programą; Vyriausybė yra atsakinga Seimui už savo veiklą; Seimasgali pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe. Vyriausybė ir jos funkcijos (kaipir kitos valstybės institucijos ir jų funkcijos) yra įtvirtinamos valstybėskonstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad valstybėsvaldžią Lietuvoje vykdo Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, Teismas. TačiauLietuvoje kaip ir kitose demokratinėse valstybėse suverenitetas priklausotautai (valstybei), o parlamentas drauge su vykdomąja valdžia, t.y.vyriausybe ir teismais, tik realizuoja suverenią tautos valią. Lietuva,kaip žinia, yra pusiau prezidentinė (mišri) respublika, taigi jai būdingasypatumas – vykdomosios valdžios dualumas. Esant tokiai valstybės valdymoformai ministras pirmininkas yra gana nepriklausomas nuo prezidento ir galivadovauti vyriausybei tik turėdamas parlamento pasitikėjimą.

7. Naudota literatūra1. Čiočys P. Teisės pagrindai. – V.: Kolpingo kolegijos leidykla“Interverslas”, 1999. – P.299.

2. Grumadaitė Rita Kairieji nuvyti nuo rinkimų grobio dalybų // Lietuvosrytas. – 2000 10 11. – Nr. 239. P.1-2.3. Junevičius A., Matakas J. Valstybės pagrindai I dalis. – K.:“Technologija”, 1996. – P.179.4. Kūris Egidijus. Politinių klausimų jurispundencija//Politologija, 1998/1(11)5. Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos piliečių priimta1992 m. spalio 25d. referendume)6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas “Dėl LietuvosRespublikos Seimo 1996m. gruodžio10 d. nutarimo “Dėl Lietuvos RespublikosVyriausybės programos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai”,Vilnius, 1998 m. sausio 10 d.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 m. Programa. – V., 2000 m. –P.34.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas, 1994 m. gegužės 19 d. Nr. I-464, Vilnius.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymas, 1998 m.balandžio 28 d. Nr. VIII-71710. Austria – Constitution11. Belgium – Constitution12. Finland – Constitution13. France – Constitution14. Greece – Constitution15. Ireland – Constitution16. Luxembourg – Constitution17. Netherlands – Constitution18. Portugal – Constitution

———————–[1] Čiočys P. Teisės pagrindai. – V.: Kolpingo kolegijos leidykla“Interverslas”, 1999. – P.299.

[2] Junevičius A., Matakas J. Valstybės pagrindai I dalis. – K.:“Technologija”, 1996. – P.179.

[3] Junevičius A., Matakas J. Valstybės pagrindai I dalis. – K.:“Technologija”, 1996. – P.179.[4] Junevičius A., Matakas J. Valstybės pagrindai I dalis. – K.:“Technologija”, 1996. – P.79-81.[5] Čiočys P. Teisės pagrindai. – V.: Kolpingo kolegijos leidykla“Interverslas”, 1999. – P.85.[6] Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas, 1994 m. gegužės 19 d. Nr. I-464, Vilnius.[7] Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas, 1994 m. gegužės 19 d. Nr. I-464, Vilnius.[8] Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymas, 1998 m.balandžio 28 d. Nr. VIII-717[9] Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymas, 1998 m.balandžio 28 d. Nr. VIII-717[10] Kūris Egidijus. Politinių klausimų jurispundencija//Politologija,1998/1 (11)[11] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas “Dėl LietuvosRespublikos Seimo 1996m. gruodžio10 d. nutarimo “Dėl Lietuvos RespublikosVyriausybės programos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai”,Vilnius, 1998 m. sausio 10 d.[12] Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos piliečiųpriimta 1992 m. spalio 25d. referendume)[13] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas “Dėl LietuvosRespublikos Seimo 1996m. gruodžio10 d. nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės programos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai”,Vilnius, 1998 m. sausio 10 d.[14] Lietuvos Respublikos Konstitucija[15] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas “Dėl LietuvosRespublikos Seimo 1996m. gruodžio10 d. nutarimo “Dėl Lietuvos RespublikosVyriausybės programos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai”,Vilnius, 1998 m. sausio 10 d.[16] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 m. Programa. – V., 2000 m.– P.34.[17] Grumadaitė Rita Kairieji nuvyti nuo rinkimų grobio dalybų // Lietuvosrytas. – 2000 10 11. – Nr. 239. P.1-2.