Įvadas 3
Dėstymas 5
Seimo parlamentinė kontrolė 5
Seimo komitetų vieta valstybės kontrolėje 5
Seimo komitetų įgaliojimai 5
Seimo kontrolierius 6
Vyriausybės vykdoma valstybės kontrolė 8
Ministerijos sekretoriaus funkcijos 8
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės institutas 9
Valstybės kontrolės samprata 9
Valstybės kontrolės funkcijos 10
Valstybės kontrolės veiklos parlamentinė kontrolė 11
Apskrities viršininko vykdoma kontrolė 11
Savivaldybės kontrolės institutas 12
Išvados 15
Naudota literatūra: 16Įvadas
Kontrolė – vykdoma siekiant išaiškinti teisės pažeidimus, jų priežastis ir sąlygas, nubausti kaltus. Būtina sąlyga – vykdymo tikrinimas.
Kontrolę galima suvokti ir platesne prasme. Jos uždavinys – tikrinti ūkinę, finansinę ir kitokią veiklą.
Vykdymo tikrinimas – tai kontrolės dalis. Tikrinama kaip vykdomi įstatymai, Vyriausybės nutarimai ar kitos valstybės užduotys.
Kontrolę sudaro trys elementai:
1. darbo, užduočių, veiklos tikrinimas;
2. būdų, priemonių, kuriomis vykdomos užduotys tikrinimas;
3. priemonių, kurių reikia imtis nustatytiems pažeidimams, trūkumams šalinti, kaltiems asmenims atsakomybėn traukti tikrinimas.
Kontrolė vadovaujasi tam tikrais principais:
✓ kontrolė, kaip valdymo funkcija turi būti vykdoma kasdien, nuolat, sistemingai;
✓ ji turi būti reali, betarpiška, atliekama kontroliuojamo organo buvimo vietoje, atlikti ją turi kvalifikuoti asmenys;
✓ ji turi būti kompleksinė ir universali;
➢ operatyvi;
➢ objektyvi, bešališka;
➢ viešas kontrolės rezultatų svarstymas ir atitinkamų sprendimų priėmimas.
Valstybinio valdymo kontrolė pakankamai sudėtingas klausimas, kontrolės institucijų sistema sudėtinga. Tai priklauso nuo valstybės santvarkos. Nors pas mus valdžios atskirtos, bet gali vykdyti kartu.
Vykdomos valdžios kontrolės formos gali būti:
1. Parlamentinė kontrolė – seimo narių, komitetų galimybės kontroliuoti valdžią, Seimui atskaitingų institucijų veikla (Seimo kontrolierius, vyrų ir moterų lygių galimybių kontrolierius).
2. Administracinė kontrolė – įgyvendinama pavaldumo tvarka. Pvz.: kai aukštesnioji institucija kontroliuoja žemesnes. Kuriamos specialios žinybinės kontrolės institucijos. Turi būti auditoriaus pareigybė didesnėse įstaigose. Kontroliuojama kaip vykdomi įvairūs vyriausybės nutarimai. Žinybinės institucijos pavaldžiusios vadovams.
3. Teismas kuo toliau, tuo svarbesnė reikšmė. Teismo neliečiamumas.
Teismo procesas labai pritaikytas įvairiems ginčams spręsti. Be to kitos kontrolės formos turi jautrių vietų.
Teisminė valdžia – tai trečiasis asmuo, kuris yra nepriklausomas. Jų vykdoma kontrolė pripažįstama beveik visose valstybėse. Teismo veikla, kai nagrinėjamos piliečių ir vykdomosios valdžios institucijų ginčus, vadinama administracine justicija.
Administracinė justicija reiškia, kad teismas nagrinėja ne privačių asmenų, o šalių, kurių viena yra viešasis asmuo, tai yra administracinė institucija, ginčą. Šis terminas taip pat reiškia, kad ginčas kilęs ne iš prievolinės teisės, o yra viešasis, tai yra kilęs iš administracinių teisinių santykių.
Taip pat administracinės justicijos atveju, tai ne tik ginčo sprendimas, bet ir vykdomosios valdžios veiksmų teisėtumo patikrinimas.
Administracinės justicijos įgyvendinimo formos:
1. Bendroji justicija – kai šiuos ginčus nagrinėja bendrieji teismai –
tik teismai nagrinėti ne tik šiuos ginčus, bet ir civilinius, baudžiamuosius. Tokias sistemas turi kai kurios Vakarų Europos šalys.
Paprastai šių teismų ir procesų taisykles nustato bendrieji procesai.
Yra ir pusiau teismų. Pvz. Anglijos tribunolas.
2. Specialioji – specialiosios administracinės justicijos šalyse veikia speciali teismų sistema. Lietuva priskiriama prie šios teismų sistemos.
Nėra paprasta atskirti bendrąsias formas nuo specialiųjų. Tam atskirti sudaromos įvairios komisijos, kurios turi parodyti, kam priklauso nagrinėjamas klausimas.
Šie teismai nagrinėja ginčus pagal specialiųjų procesą. Lietuvoje
“Administracinių bylų teisenos įstatymas” – ne visi aktai gali iš karto apskųsti teismui yra išimčių. Seimo parlamentinė kontrolė
Seimo komitetų vieta valstybės kontrolėje
Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams,
Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro komitetus. Komitetų sąrašą nustato Seimo statutas. Seime sudaromos nuolat veikiančios Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija ir kitos komisijos.
Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas.
Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamąsias, redakcines laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga – derinimo komisijas. Komitetų ir komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.Seimo komitetų įgaliojimai
Pagrindiniai Seimo komitetų įgaliojimai svarstyti įstatymų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti, savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus. Seimo komitetai taip pat analizuoja naujų įstatymų ar jų pataisų reikalingumą bei rengia ir teikia Seimui svarstyti projektus dėl įstatymų suderinimo, papildymo ar prieštaravimų pašalinimo.
Viena iš Seimo komitetų funkcijų atliekant parlamentinę kontrolę tai išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Jie savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlieka atskirų problemų parlamentinį tyrimą ir pateikia Seimui savo išvadas. Taip pat svarsto Seimui atskaitingų valstybės institucijų veiklos metų ataskaitas ir taip pat teikia Seimui išvadas.[1]
Jei komitetas nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės nario ar kitos valstybinės institucijos (išskyrus teismus) pareigūno informaciją, komiteto pirmininkas apie tai praneša Vyriausybės nariui ar atitinkamai kitos valstybės institucijos vadovui. Tokiu atveju Vyriausybės narys ar kitas pareigūnas ne vėliau kaip po dviejų savaičių, jeigu komitetas kitaip nenustato laikotarpio, privalo dalyvauti posėdyje. Nedalyvavimo atveju komiteto pirmininkas apie tai informuoja Seimą.
Komitetai turi teisę išreikalauti iš valstybės institucijų, išskyrus teismus, ir pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitas bei kitokią reikiamą medžiagą. Seimo kontrolierius
Seimo kontrolierių įstaiga yra savarankiška valstybės institucija. Ji yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke ir antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu bei pavadinimu „Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga” ir finansuojamas iš valstybės biudžeto.
Seimo kontrolierių įstaigą sudaro Seimo kontrolieriai, Seimo kontrolierių įstaigos valdyba, Seimo kontrolierių padėjėjai, skyriai, taip pat kiti padaliniai, kuriuos tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos valdyba.
Seimo kontrolierių įstaigai vadovauja Seimo kontrolierių įstaigos vadovas.
Jeigu Seimo kontrolieriaus – įstaigos vadovo – nėra, jį pavaduoja vyriausias pagal amžių Seimo kontrolierius.[2]
Seimo kontrolierių įstaigos valdybos funkcijos:
✓ svarsto svarbiausius Seimo kontrolierių veiklos klausimus bei kitus
Seimo kontrolierių teikiamus klausimus;
✓ tvirtina Seimo kontrolierių, tiriančių piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų, pasiskirstymą veiklos sritimis, nurodydama kiekvieno kontrolieriaus veiklos sritį;
✓ priima sprendimus Seimo kontrolierių įstaigos skyrių darbo organizavimo klausimais;
✓ tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos reglamentą;
✓ teikia siūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos finansavimo;
✓ tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos struktūrą, etatų sąrašą bei atlyginimų koeficientus, vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais koeficientų dydžiais;
✓ materialiai skatina Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojus;
✓ pritaria Seimo kontrolierių metinėms ataskaitoms;
✓ siunčia Seimo kontrolierius bei įstaigos darbuotojus į užsienio komandiruotes ar stažuotes, taip pat į ilgesnes kaip vienas mėnuo komandiruotes ar stažuotes Lietuvoje.
Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valdžios, valdymo, savivaldos, karinių bei joms prilygintų institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Karinėms institucijoms prilyginamos
Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir jiems pavaldžios institucijos.
Seimo kontrolierius, atlikdamas savo pareigas, turi teisę reikalauti nedelsiant pateikti informaciją, medžiagą ir dokumentus, reikalingus savo funkcijoms atlikti, taip pat susipažinti su neskelbtinais bei valstybės paslaptį sudarančiais dokumentais. Esant reikalui tai patvirtinama specialiu policijos pareigūno raštu.
Seimo kontrolierius gali įeiti į kontroliuojamų įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas ir nekliudomai matytis bei kalbėtis su jose esančiais asmenimis. Kiek kitaip yra karinėse ir joms prilyginamose institucijose. Į
šių įstaigų teritoriją ir patalpas įeinama tik lydint šių institucijų pareigūnams.
Seimo kontrolierius taip pat gali pareikalauti iš pareigūnų, kad paaiškintų savo veiklą raštu ar žodžiu bei apklausti pareigūnus ir kitus asmenis. [3]
Seimo kontrolieriai turi ir daugiau jiems paskirtų teisių. Tokių kaip dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės bei savivaldybių institucijų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su Seimo kontrolierių veikla;
pasitelkti Vyriausybės įstaigų, taip pat ministerijų, apskričių bei savivaldybių pareigūnus ir ekspertus; informuoti Seimą, Vyriausybę ar atitinkamos savivaldybės tarybą apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas; siūlyti
Seimui, Vyriausybei ar kitoms valstybės institucijoms, kad būtų pakeisti įstatymai ar kiti norminiai aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves. Vyriausybės vykdoma valstybės kontrolė
Vyriausybė kontroliuoja skiriamus Vyriausybės atstovus, kaip jie vykdo įstatymo nustatytus įgaliojimus prižiūrėdami, ar savivaldybės laikosi
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus ir sprendimus taip pat teikia rekomendacijas savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo bei kitais klausimais.
Pagrindinis asmuo kontrolės sferoje tai viceministras, kuris per ministerijos sekretorių ir atitinkamus įstaigų prie ministerijų vadovus organizuoja ir užtikrina ar teisėtai vykdoma ministro nustatyta politinė veikla.
Viceministrus ir ministerijos sekretorių – aukščiausiąjį ministerijos karjeros valstybės tarnautoją – skiria ir atleidžia ministras. Kiekvienas iš jų yra tiesiogiai atsakingas ministrui. [4] Ministerijos sekretoriaus funkcijos
Ministerijos sekretorius atsako už ministerijos vadybą, teisės aktų rengimą, organizuoja ir kontroliuoja visų ministerijos administracijos padalinių veiklą vadovaudamasis Vyriausybės ar ministro patvirtintomis konkrečiomis priemonėmis Vyriausybės programai įgyvendinti. Jo kompetencijai priklauso atsakyti už ministerijos ūkinę bei finansinę veiklą, taip pat teikti ministrui tvirtinti administracijos struktūrą ir etatų sąrašą.[5] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės institutas
Valstybės kontrolės samprata
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos
Seimui atskaitinga aukščiausioji ekonominės finansinės kontrolės valstybės institucija. Valstybės kontrolė yra juridinis asmuo.
Valstybės kontrolė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, kitais teisės aktais.
Seimo reikalavimu valstybės kontrolierius už Valstybės kontrolės veiklą turi atsiskaityti Seimui. Valstybės kontrolierius informuoja Seimą apie tikrinimų, atliktų Seimo pavedimu, rezultatus. Seimas, Respublikos
Prezidentas, prireikus ir Vyriausybė, turi būti informuojami apie tikrinimų, turinčių valstybinę reikšmę, rezultatus.
Visuomenės informavimo priemonės turi teisę gauti informaciją apie
Valstybės kontrolės veiklą, bet informacija, kuri yra valstybės, profesinė ar komercinė paslaptis, neskelbiama.
Valstybės kontrolierius Seimo statuto nustatyta tvarka teikia Seimui išvadą apie metinę valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą.
Valstybės kontrolė įstatymo nustatytus įgaliojimus turinčių teisėsaugos institucijų pavedimu tikrina Valstybės kontrolės kompetencijai priskirtas valstybės institucijas bei ūkio subjektus.
Valstybės kontrolierius vadovauja Valstybės kontrolei ir yra atskaitingas Seimui. Jis organizuoja Valstybės kontrolės darbą, atstovauja
Valstybės kontrolei valstybės ir visuomeninėse institucijose, taip pat tarptautinėse organizacijose, vadovauja Valstybės kontrolės tarybai, kontroliuoja Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų teisėtumą, nagrinėja skundus dėl Valstybės kontrolės pareigūnų veiksmų ir sprendimų, nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš darbo Valstybės kontrolės pareigūnus ir darbuotojus.[6] Valstybės kontrolės funkcijos
Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas, kaip laikomasi valstybės biudžeto išlaidų rodiklių, kaip valstybės įstaigos laikosi finansinės drausmės, ir teikia siūlymus finansinei drausmei užtikrinti.
Valstybės kontrolė, atlikdama savo funkcijas, kontroliuoja valstybės biudžeto vykdymą, valstybės programų, finansuojamų iš biudžeto, įgyvendinimą, Seimo aparato, Respublikos Prezidento kanceliarijos bei
Prezidentą aptarnaujančių padalinių, Konstitucinio Teismo ūkinę ir finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės tikrumą. Jo kompetencijai priklauso valstybės turto Lietuvos banke kontrolė.
Tuo valstybės kontrolės funkcijos nepasibaigia. Ši institucija reguliuoja teismų, teismų antstolių kontorų, prokuratūrų ir policijos ūkinę bei finansinę veiklą, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų iš valstybės biudžeto finansuojamų įstaigų ūkinę ir finansinę veiklą, valstybės įmonių veiklą, valstybės turto privatizavimo ir valstybei priklausančių akcijų pardavimo ar kitokio perdavimo teisėtumą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
Valstybės kontrolė reguliuoja jos kompetencijai priskirtų įstaigų ir institucijų finansinę pusę. Kontroliuoja, kaip valstybinės, valstybinės akcinės įmonės naudoja joms patikėtą valstybinį kapitalą, kaip saugo valstybei priklausantį turtą.
Kontroliuoja, ar vietos savivaldybių tarnybos, visuomeninės organizacijos pagal paskirtį ir teisingai naudoja iš valstybės biudžeto gautas lėšas.Tikrina, ar tikslingai panaudojamos iš valstybės biudžeto gautos paskolos, tikrina ekonominę būklę tų įmonių, įstaigų ir organizacijų, kurių paskolų ar sutartinių įsipareigojimų garantas yra valstybė. Valstybės kontrolė kontroliuoja valstybinio socialinio draudimo lėšų naudojimo teisėtumą. [7]
Valstybės kontrolė institutas savo nuožiūra nustato tikrinimų ir revizijų terminus, jų formas ir mastą.
Valstybės kontrolė atlieka kvotą, kai yra tiriami jos kompetencijai priskirti nusikaltimai.
Valstybės kontrolė, vykdydama savo funkcijas, gali įvertinti tikrinamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų veiklą taupumo, rezultatyvumo ir efektyvumo požiūriu.
Valstybės kontrolė savo nuožiūra nustato tikrinimų terminus, būdus ir mastus. Tikrinamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų vadovai privalo sudaryti būtinas darbo sąlygas Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų pasitelktiems specialistams kontrolės funkcijoms atlikti.
Apie valstybės kontrolės pareigūnų priimtus sprendimus pranešama tikrintų valstybės ir savivaldybių institucijų ar ūkio subjektų vadovams, kurie privalo per vieną mėnesį arba per kitą nustatytą terminą pranešti
Valstybės kontrolei apie priemones padarytai žalai atlyginti bei išaiškintiems pažeidimams pašalinti.[8] Valstybės kontrolės veiklos parlamentinė kontrolė
Valstybės kontrolės parlamentinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos
Seimas. Kasmet valstybės kontrolės ūkinę ir finansinę veiklą tikrina Seimo paskirta komisija. Tikrinimo ataskaita teikiama Seimui kartu su išvada apie metinę valstybės biudžeto, vykdymo, apyskaitą.[9] Apskrities viršininko vykdoma kontrolė
Apskrities viršininkas įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines švietimo, išskyrus aukštąsias mokyklas, įstaigas, kultūros, kūno kultūros ir sporto, socialinės paramos ir globos įstaigas bei tarnybas, taip pat specialiųjų socialinių paslaugų institucijas. Jis atsako už jų funkcionavimą ir išlaikymą bei prižiūri bendrosios valstybinės švietimo, kultūros ir socialinės politikos vykdymą.
Apskrities viršininko kompetencijai priklauso apskrities socialinių programų ir socialinių projektų rengimas, koordinavimas ir vykdymas. Jis kontroliuoja socialinių paslaugų teikimą apskričiai priklausančiose socialinių paslaugų teikimo įstaigose bei kartu su teritorinėmis darbo biržomis sprendžia gyventojų užimtumo problemas.
Apskrities viršininkas koordinuoja žemės ūkio klausimus, skirsto žemės ūkio produkcijos valstybinio supirkimo kvotas, vykdo kaimo plėtros programas, remiamas valstybės paramos bei Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos lėšomis, kontroliuoja augalų apsaugos priemonių naudojimą.
Gamtos apsaugos sferoje taip pat pagal savo kompetenciją apskrities viršininkas atlieka valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę.
Saugaus eismo priemonių valstybinių programų įgyvendinimą visoje apskrities teritorijoje kontrolė, taip pat traktorių, savaeigės važiuoklės, traktorinių priekabų ir kelių tiesimo mašinų registravimas bei dar daug
Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose numatytų įgaliojimų pavesta apskrities viršininkui.[10] Savivaldybės kontrolės institutas
Savivaldybės kontrolės instituciją suprantama kaip savivaldybės kontrolierius, tiesiogiai kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas. Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai. Nagrinėjant šią temą dar svarbu pažymėti, kad savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, ir akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½
balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei vadinamos savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis.
Savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, valdybos, mero sprendimai.
Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą.
Kontrolės komiteto pirmininkas yra renkamas, o jo pavaduotojas Kontrolės komiteto pirmininko teikimu skiriamas savivaldybės tarybos. Kontrolės komiteto pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas laikomas paskirtu, jeigu už tai balsuoja išrinktų tarybos narių dauguma.[11]
Kontrolės komiteto funkcijos:
✓ Siūlyti savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, pagal
Valstybės tarnybos įstatyme nurodytus atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindus;
✓ teikti savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos rezultatų;
✓ svarstyti savivaldybės kontrolieriaus veiksmų plano projektą ir teikti jį savivaldybės tarybai tvirtinti, teikti pasiūlymus dėl šio plano papildymo ar keitimo;
✓ svarstyti savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiksmų plano įvykdymo, jos pagrindu parengti ir pateikti savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos;
✓ siūlyti savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikti savo išvadas dėl audito rezultatų;
✓ kartą per ketvirtį svarstyti, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiksmų planas, ar savivaldybės kontrolieriaus savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos atliktų patikrinimų metu nustatytų trūkumų ar pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administratorių dėl savivaldybės kontrolieriaus reikalavimų įvykdymo;
✓ dirbti pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaityti savivaldybės tarybai.[12]Išvados
Valstybinio valdymo kontrolė tai Seimo vykdoma kontrolė, Vyriausybės,
Valstybės kontrolės institucijos, Savivaldybių bei Apskričių.
Seimo kontrolei priklauso:
✓ Seimo komitetai, kurie atlieka parlamentinę kontrolę. Jų kompetencijai priklauso išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos
Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.
✓ Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus.
Vyriausybė kontroliuoja skiriamus Vyriausybės atstovus, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo
Vyriausybės nutarimus ir sprendimus taip pat teikia rekomendacijas savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo bei kitais klausimais.
Apskrities kontrolę vykdo apskrities viršininkas.
Savivaldybės kontrolės instituciją suprantama kaip savivaldybės kontrolierius. Jis kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą bei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas.
Valstybės valdymo kontrolės institucijos reguliuoja įvairias visuomeninio gyvenimo sferas, privatų sektorių, taip pat prižiūri valdžios sritis. Šios įstaigos prižiūri teisės aktų įgyvendinimo tvarką, užtikrina
Konstitucijos laikymąsi.Naudota literatūra:
1. Daujotienė A. Kas yra valstybės kontrolė? Apskaitos apžvalga 1995 m. Nr.
2, p. 11-12.
2. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas Valstybės žinios,
1994, Nr. 101-2015
3. Lietuvos Respublikos Konstitucija 1992 m. spalio 25 d.
4. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas Valstybės žinios,
1995, Nr. 51-1243
5. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Valstybės žinios,
1994, Nr. 55-1049
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pakeitimo įstatymas Valstybės žinios,
1998, Nr. 41-1131
7. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas 1998 m. gruodžio 3d.
Nr. VIII- 950
8. Lietuvos Respublikos Seimo statutas 1998 m. gruodžio 22 d. Nr. VIII-1000
[1] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas 1998 m. gruodžio 3d.
Nr. VIII- 950
[2] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas 1998 m. gruodžio 3d.
Nr. VIII-950
[3] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas 1998 m. gruodžio 3d.
Nr. VIII-950
[4] Lietuvos Respublikos Vyriausybės pakeitimo įstatymas Lietuvos žinios,
1998, Nr. 41-1131
[5] Žr. Ten pat.
[6] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas Lietuvos žinios,
1995, Nr. 51-1243
[7] Daujotienė A. Kas yra valstybės kontrolė? Apskaitos apžvalga 1995 m.
Nr. 2, p. 11-12.
[8] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas Lietuvos žinios,
1995, Nr. 51-1243
[9] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas Lietuvos žinios,
1995, Nr. 51-1243
[10] Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas Lietuvos žinios,
1994, Nr. 101-2015
[11] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos žinios,
1994, Nr. 55-1049
[12] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos žinios,
1994, Nr. 55-1049