Valstybinio valdymo kontrolės sąvoka ir rūšys

Įvadas 3

Dėstymas 5

Seimo parlamentinė kontrolė 5Seimo komitetų vieta valstybės kontrolėje 5Seimo komitetų įgaliojimai 5Seimo kontrolierius 6Vyriausybės vykdoma valstybės kontrolė 8Ministerijos sekretoriaus funkcijos 8Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės institutas 9Valstybės kontrolės samprata 9Valstybės kontrolės funkcijos 10Valstybės kontrolės veiklos parlamentinė kontrolė 11Apskrities viršininko vykdoma kontrolė 11Savivaldybės kontrolės institutas 12

Išvados 15

Naudota literatūra: 16ĮvadasKontrolė – vykdoma siekiant išaiškinti teisės pažeidimus, jųpriežastis ir sąlygas, nubausti kaltus. Būtina sąlyga – vykdymo tikrinimas.Kontrolę galima suvokti ir platesne prasme. Jos uždavinys – tikrinti ūkinę,finansinę ir kitokią veiklą. Vykdymo tikrinimas – tai kontrolės dalis. Tikrinama kaip vykdomiįstatymai, Vyriausybės nutarimai ar kitos valstybės užduotys. Kontrolę sudaro trys elementai:1. darbo, užduočių, veiklos tikrinimas;2. būdų, priemonių, kuriomis vykdomos užduotys tikrinimas;3. priemonių, kurių reikia imtis nustatytiems pažeidimams, trūkumams šalinti, kaltiems asmenims atsakomybėn traukti tikrinimas. Kontrolė vadovaujasi tam tikrais principais: ✓ kontrolė, kaip valdymo funkcija turi būti vykdoma kasdien, nuolat, sistemingai; ✓ ji turi būti reali, betarpiška, atliekama kontroliuojamo organo buvimo vietoje, atlikti ją turi kvalifikuoti asmenys; ✓ ji turi būti kompleksinė ir universali; ➢ operatyvi; ➢ objektyvi, bešališka; ➢ viešas kontrolės rezultatų svarstymas ir atitinkamų sprendimų priėmimas. Valstybinio valdymo kontrolė pakankamai sudėtingas klausimas, kontrolėsinstitucijų sistema sudėtinga. Tai priklauso nuo valstybės santvarkos. Norspas mus valdžios atskirtos, bet gali vykdyti kartu. Vykdomos valdžios kontrolės formos gali būti: 1. Parlamentinė kontrolė – seimo narių, komitetų galimybės kontroliuoti valdžią, Seimui atskaitingų institucijų veikla (Seimo kontrolierius, vyrų ir moterų lygių galimybių kontrolierius). 2. Administracinė kontrolė – įgyvendinama pavaldumo tvarka. Pvz.: kai aukštesnioji institucija kontroliuoja žemesnes. Kuriamos specialios žinybinės kontrolės institucijos. Turi būti auditoriaus pareigybė didesnėse įstaigose. Kontroliuojama kaip vykdomi įvairūs vyriausybės

nutarimai. Žinybinės institucijos pavaldžiusios vadovams. 3. Teismas kuo toliau, tuo svarbesnė reikšmė. Teismo neliečiamumas. Teismo procesas labai pritaikytas įvairiems ginčams spręsti. Be to kitos kontrolės formos turi jautrių vietų. Teisminė valdžia – tai trečiasis asmuo, kuris yra nepriklausomas. Jųvykdoma kontrolė pripažįstama beveik visose valstybėse. Teismo veikla, kainagrinėjamos piliečių ir vykdomosios valdžios institucijų ginčus, vadinamaadministracine justicija. Administracinė justicija reiškia, kad teismas nagrinėja ne privačiųasmenų, o šalių, kurių viena yra viešasis asmuo, tai yra administracinėinstitucija, ginčą. Šis terminas taip pat reiškia, kad ginčas kilęs ne išprievolinės teisės, o yra viešasis, tai yra kilęs iš administraciniųteisinių santykių. Taip pat administracinės justicijos atveju, tai ne tik ginčosprendimas, bet ir vykdomosios valdžios veiksmų teisėtumo patikrinimas. Administracinės justicijos įgyvendinimo formos: 1. Bendroji justicija – kai šiuos ginčus nagrinėja bendrieji teismai – tik teismai nagrinėti ne tik šiuos ginčus, bet ir civilinius, baudžiamuosius. Tokias sistemas turi kai kurios Vakarų Europos šalys. Paprastai šių teismų ir procesų taisykles nustato bendrieji procesai. Yra ir pusiau teismų. Pvz. Anglijos tribunolas. 2. Specialioji – specialiosios administracinės justicijos šalyse veikia speciali teismų sistema. Lietuva priskiriama prie šios teismų sistemos. Nėra paprasta atskirti bendrąsias formas nuo specialiųjų. Tam atskirtisudaromos įvairios komisijos, kurios turi parodyti, kam priklausonagrinėjamas klausimas. Šie teismai nagrinėja ginčus pagal specialiųjų procesą. Lietuvoje“Administracinių bylų teisenos įstatymas” – ne visi aktai gali iš kartoapskųsti teismui yra išimčių. Seimo parlamentinė kontrolė Seimo komitetų vieta valstybės kontrolėjeSeimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams,Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudarokomitetus. Komitetų sąrašą nustato Seimo statutas. Seime sudaromos nuolat
veikiančios Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija ir kitoskomisijos. Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti,konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo,kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsiaskomisijas. Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamąsias, redakcineslaikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga – derinimo komisijas. Komitetų irkomisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.Seimo komitetų įgaliojimaiPagrindiniai Seimo komitetų įgaliojimai svarstyti įstatymų projektus,rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti,savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti įstatymų, kitų Seimo priimamųteisės aktų projektus. Seimo komitetai taip pat analizuoja naujų įstatymųar jų pataisų reikalingumą bei rengia ir teikia Seimui svarstyti projektusdėl įstatymų suderinimo, papildymo ar prieštaravimų pašalinimo. Viena iš Seimo komitetų funkcijų atliekant parlamentinę kontrolę taiišklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų informacijas beipranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimopriimti aktai. Jie savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlieka atskirųproblemų parlamentinį tyrimą ir pateikia Seimui savo išvadas. Taip patsvarsto Seimui atskaitingų valstybės institucijų veiklos metų ataskaitas irtaip pat teikia Seimui išvadas.[1] Jei komitetas nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės nario arkitos valstybinės institucijos (išskyrus teismus) pareigūno informaciją,komiteto pirmininkas apie tai praneša Vyriausybės nariui ar atitinkamaikitos valstybės institucijos vadovui. Tokiu atveju Vyriausybės narys arkitas pareigūnas ne vėliau kaip po dviejų savaičių, jeigu komitetas kitaipnenustato laikotarpio, privalo dalyvauti posėdyje. Nedalyvavimo atvejukomiteto pirmininkas apie tai informuoja Seimą. Komitetai turi teisę išreikalauti iš valstybės institucijų, išskyrusteismus, ir pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitas bei kitokiąreikiamą medžiagą. Seimo kontrolieriusSeimo kontrolierių įstaiga yra savarankiška valstybės institucija. Ji
yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke ir antspaudą suLietuvos valstybės herbu bei pavadinimu “Lietuvos Respublikos Seimokontrolierių įstaiga” ir finansuojamas iš valstybės biudžeto. Seimo kontrolierių įstaigą sudaro Seimo kontrolieriai, Seimokontrolierių įstaigos valdyba, Seimo kontrolierių padėjėjai, skyriai, taippat kiti padaliniai, kuriuos tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos valdyba.Seimo kontrolierių įstaigai vadovauja Seimo kontrolierių įstaigos vadovas.Jeigu Seimo kontrolieriaus – įstaigos vadovo – nėra, jį pavaduojavyriausias pagal amžių Seimo kontrolierius.[2] Seimo kontrolierių įstaigos valdybos funkcijos: ✓ svarsto svarbiausius Seimo kontrolierių veiklos klausimus bei kitus Seimo kontrolierių teikiamus klausimus; ✓ tvirtina Seimo kontrolierių, tiriančių piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų, pasiskirstymą veiklos sritimis, nurodydama kiekvieno kontrolieriaus veiklos sritį; ✓ priima sprendimus Seimo kontrolierių įstaigos skyrių darbo organizavimo klausimais; ✓ tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos reglamentą; ✓ teikia siūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos finansavimo; ✓ tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos struktūrą, etatų sąrašą bei atlyginimų koeficientus, vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais koeficientų dydžiais; ✓ materialiai skatina Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojus; ✓ pritaria Seimo kontrolierių metinėms ataskaitoms; ✓ siunčia Seimo kontrolierius bei įstaigos darbuotojus į užsienio komandiruotes ar stažuotes, taip pat į ilgesnes kaip vienas mėnuo komandiruotes ar stažuotes Lietuvoje. Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valdžios, valdymo,savivaldos, karinių bei joms prilygintų institucijų pareigūnųpiktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Karinėms institucijoms prilyginamosKrašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumodepartamentas ir jiems pavaldžios institucijos. Seimo kontrolierius, atlikdamas savo pareigas, turi teisę reikalautinedelsiant pateikti informaciją, medžiagą ir dokumentus, reikalingus savofunkcijoms atlikti, taip pat susipažinti su neskelbtinais bei valstybėspaslaptį sudarančiais dokumentais. Esant reikalui tai patvirtinamaspecialiu policijos pareigūno raštu. Seimo kontrolierius gali įeiti į kontroliuojamų įmonių, įstaigų,organizacijų patalpas ir nekliudomai matytis bei kalbėtis su jose esančiais
asmenimis. Kiek kitaip yra karinėse ir joms prilyginamose institucijose. Įšių įstaigų teritoriją ir patalpas įeinama tik lydint šių institucijųpareigūnams. Seimo kontrolierius taip pat gali pareikalauti iš pareigūnų, kadpaaiškintų savo veiklą raštu ar žodžiu bei apklausti pareigūnus ir kitusasmenis. [3] Seimo kontrolieriai turi ir daugiau jiems paskirtų teisių. Tokių kaipdalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės bei savivaldybių institucijųposėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su Seimo kontrolierių veikla;pasitelkti Vyriausybės įstaigų, taip pat ministerijų, apskričių beisavivaldybių pareigūnus ir ekspertus; informuoti Seimą, Vyriausybę aratitinkamos savivaldybės tarybą apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arbaįstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas; siūlytiSeimui, Vyriausybei ar kitoms valstybės institucijoms, kad būtų pakeistiįstatymai ar kiti norminiai aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves. Vyriausybės vykdoma valstybės kontrolėVyriausybė kontroliuoja skiriamus Vyriausybės atstovus, kaip jie vykdoįstatymo nustatytus įgaliojimus prižiūrėdami, ar savivaldybės laikosiLietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybėsnutarimus ir sprendimus taip pat teikia rekomendacijas savivaldybėmssocialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo bei kitaisklausimais. Pagrindinis asmuo kontrolės sferoje tai viceministras, kuris perministerijos sekretorių ir atitinkamus įstaigų prie ministerijų vadovusorganizuoja ir užtikrina ar teisėtai vykdoma ministro nustatyta politinėveikla. Viceministrus ir ministerijos sekretorių – aukščiausiąjį ministerijoskarjeros valstybės tarnautoją – skiria ir atleidžia ministras. Kiekvienasiš jų yra tiesiogiai atsakingas ministrui. [4] Ministerijos sekretoriaus funkcijosMinisterijos sekretorius atsako už ministerijos vadybą, teisės aktųrengimą, organizuoja ir kontroliuoja visų ministerijos administracijospadalinių veiklą vadovaudamasis Vyriausybės ar ministro patvirtintomiskonkrečiomis priemonėmis Vyriausybės programai įgyvendinti. Jokompetencijai priklauso atsakyti už ministerijos ūkinę bei finansinęveiklą, taip pat teikti ministrui tvirtinti administracijos struktūrą ir
etatų sąrašą.[5] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės institutas Valstybės kontrolės samprataLietuvos Respublikos valstybės kontrolė yra Lietuvos RespublikosSeimui atskaitinga aukščiausioji ekonominės finansinės kontrolės valstybėsinstitucija. Valstybės kontrolė yra juridinis asmuo. Valstybės kontrolė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos RespublikosKonstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis irsusitarimais, kitais teisės aktais. Seimo reikalavimu valstybės kontrolierius už Valstybės kontrolėsveiklą turi atsiskaityti Seimui. Valstybės kontrolierius informuoja Seimąapie tikrinimų, atliktų Seimo pavedimu, rezultatus. Seimas, RespublikosPrezidentas, prireikus ir Vyriausybė, turi būti informuojami apietikrinimų, turinčių valstybinę reikšmę, rezultatus. Visuomenės informavimo priemonės turi teisę gauti informaciją apieValstybės kontrolės veiklą, bet informacija, kuri yra valstybės, profesinėar komercinė paslaptis, neskelbiama. Valstybės kontrolierius Seimo statuto nustatyta tvarka teikia Seimuiišvadą apie metinę valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą. Valstybės kontrolė įstatymo nustatytus įgaliojimus turinčiųteisėsaugos institucijų pavedimu tikrina Valstybės kontrolės kompetencijaipriskirtas valstybės institucijas bei ūkio subjektus. Valstybės kontrolierius vadovauja Valstybės kontrolei ir yraatskaitingas Seimui. Jis organizuoja Valstybės kontrolės darbą, atstovaujaValstybės kontrolei valstybės ir visuomeninėse institucijose, taip pattarptautinėse organizacijose, vadovauja Valstybės kontrolės tarybai,kontroliuoja Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų teisėtumą, nagrinėjaskundus dėl Valstybės kontrolės pareigūnų veiksmų ir sprendimų, nustatytatvarka skiria ir atleidžia iš darbo Valstybės kontrolės pareigūnus irdarbuotojus.[6] Valstybės kontrolės funkcijosValstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas irnaudojamas valstybės turtas, kaip laikomasi valstybės biudžeto išlaidųrodiklių, kaip valstybės įstaigos laikosi finansinės drausmės, ir teikiasiūlymus finansinei drausmei užtikrinti.
Valstybės kontrolė, atlikdama savo funkcijas, kontroliuoja valstybėsbiudžeto vykdymą, valstybės programų, finansuojamų iš biudžeto,įgyvendinimą, Seimo aparato, Respublikos Prezidento kanceliarijos beiPrezidentą aptarnaujančių padalinių, Konstitucinio Teismo ūkinę irfinansinę veiklą, buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės tikrumą. Jokompetencijai priklauso valstybės turto Lietuvos banke kontrolė. Tuo valstybės kontrolės funkcijos nepasibaigia. Ši institucijareguliuoja teismų, teismų antstolių kontorų, prokuratūrų ir policijos ūkinębei finansinę veiklą, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybėsįstaigų ir kitų iš valstybės biudžeto finansuojamų įstaigų ūkinę irfinansinę veiklą, valstybės įmonių veiklą, valstybės turto privatizavimo irvalstybei priklausančių akcijų pardavimo ar kitokio perdavimo teisėtumąvisų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Valstybės kontrolė reguliuoja jos kompetencijai priskirtų įstaigų irinstitucijų finansinę pusę. Kontroliuoja, kaip valstybinės, valstybinėsakcinės įmonės naudoja joms patikėtą valstybinį kapitalą, kaip saugovalstybei priklausantį turtą. Kontroliuoja, ar vietos savivaldybių tarnybos, visuomeninėsorganizacijos pagal paskirtį ir teisingai naudoja iš valstybės biudžetogautas lėšas.Tikrina, ar tikslingai panaudojamos iš valstybės biudžetogautos paskolos, tikrina ekonominę būklę tų įmonių, įstaigų irorganizacijų, kurių paskolų ar sutartinių įsipareigojimų garantas yravalstybė. Valstybės kontrolė kontroliuoja valstybinio socialinio draudimolėšų naudojimo teisėtumą. [7] Valstybės kontrolė institutas savo nuožiūra nustato tikrinimų irrevizijų terminus, jų formas ir mastą. Valstybės kontrolė atlieka kvotą, kai yra tiriami jos kompetencijaipriskirti nusikaltimai. Valstybės kontrolė, vykdydama savo funkcijas, gali įvertinti tikrinamųvalstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų veiklą taupumo,rezultatyvumo ir efektyvumo požiūriu. Valstybės kontrolė savo nuožiūra nustato tikrinimų terminus, būdus irmastus. Tikrinamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektųvadovai privalo sudaryti būtinas darbo sąlygas Valstybės kontrolės
pareigūnams ir jų pasitelktiems specialistams kontrolės funkcijoms atlikti.

Apie valstybės kontrolės pareigūnų priimtus sprendimus pranešamatikrintų valstybės ir savivaldybių institucijų ar ūkio subjektų vadovams,kurie privalo per vieną mėnesį arba per kitą nustatytą terminą praneštiValstybės kontrolei apie priemones padarytai žalai atlyginti beiišaiškintiems pažeidimams pašalinti.[8] Valstybės kontrolės veiklos parlamentinė kontrolėValstybės kontrolės parlamentinę kontrolę atlieka Lietuvos RespublikosSeimas. Kasmet valstybės kontrolės ūkinę ir finansinę veiklą tikrina Seimopaskirta komisija. Tikrinimo ataskaita teikiama Seimui kartu su išvada apiemetinę valstybės biudžeto, vykdymo, apyskaitą.[9] Apskrities viršininko vykdoma kontrolėApskrities viršininkas įstatymų nustatyta tvarka steigia,reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines švietimo, išskyrusaukštąsias mokyklas, įstaigas, kultūros, kūno kultūros ir sporto,socialinės paramos ir globos įstaigas bei tarnybas, taip patspecialiųjų socialinių paslaugų institucijas. Jis atsako už jųfunkcionavimą ir išlaikymą bei prižiūri bendrosios valstybinės švietimo,kultūros ir socialinės politikos vykdymą. Apskrities viršininko kompetencijai priklauso apskrities socialiniųprogramų ir socialinių projektų rengimas, koordinavimas ir vykdymas. Jis kontroliuoja socialinių paslaugų teikimą apskričiai priklausančiosesocialinių paslaugų teikimo įstaigose bei kartu su teritorinėmis darbobiržomis sprendžia gyventojų užimtumo problemas. Apskrities viršininkas koordinuoja žemės ūkio klausimus, skirstožemės ūkio produkcijos valstybinio supirkimo kvotas, vykdo kaimoplėtros programas, remiamas valstybės paramos bei Specialiosios žemėsūkio ir kaimo plėtros programos lėšomis, kontroliuoja augalų apsaugospriemonių naudojimą. Gamtos apsaugos sferoje taip pat pagal savo kompetenciją apskritiesviršininkas atlieka valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo irapsaugos kontrolę. Saugaus eismo priemonių valstybinių programų įgyvendinimą visojeapskrities teritorijoje kontrolė, taip pat traktorių, savaeigės važiuoklės,

traktorinių priekabų ir kelių tiesimo mašinų registravimas bei dar daugLietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose numatytųįgaliojimų pavesta apskrities viršininkui.[10] Savivaldybės kontrolės institutasSavivaldybės kontrolės instituciją suprantama kaip savivaldybėskontrolierius, tiesiogiai kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimąbei atliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas. Ši institucijaatskaitinga savivaldybės tarybai. Nagrinėjant šią temą dar svarbu pažymėti,kad savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmoniųįstatymą, ir akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklausosavivaldybei vadinamos savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis. Savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybaiteikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymamsteikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybėstarybos, valdybos, mero sprendimai. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą.Kontrolės komiteto pirmininkas yra renkamas, o jo pavaduotojas Kontrolėskomiteto pirmininko teikimu skiriamas savivaldybės tarybos. Kontrolėskomiteto pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas laikomaspaskirtu, jeigu už tai balsuoja išrinktų tarybos narių dauguma.[11] Kontrolės komiteto funkcijos: ✓ Siūlyti savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, pagal Valstybės tarnybos įstatyme nurodytus atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindus; ✓ teikti savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos rezultatų; ✓ svarstyti savivaldybės kontrolieriaus veiksmų plano projektą ir teikti jį savivaldybės tarybai tvirtinti, teikti pasiūlymus dėl šio plano papildymo ar keitimo; ✓ svarstyti savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiksmų plano įvykdymo, jos pagrindu parengti ir pateikti savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiklos;
✓ siūlyti savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikti savo išvadas dėl audito rezultatų; ✓ kartą per ketvirtį svarstyti, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos veiksmų planas, ar savivaldybės kontrolieriaus savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos atliktų patikrinimų metu nustatytų trūkumų ar pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administratorių dėl savivaldybės kontrolieriaus reikalavimų įvykdymo; ✓ dirbti pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaityti savivaldybės tarybai.[12]IšvadosValstybinio valdymo kontrolė tai Seimo vykdoma kontrolė, Vyriausybės,Valstybės kontrolės institucijos, Savivaldybių bei Apskričių. Seimo kontrolei priklauso: ✓ Seimo komitetai, kurie atlieka parlamentinę kontrolę. Jų kompetencijai priklauso išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. ✓ Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus. Vyriausybė kontroliuoja skiriamus Vyriausybės atstovus, ar savivaldybėslaikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdoVyriausybės nutarimus ir sprendimus taip pat teikia rekomendacijassavivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūrosplėtojimo bei kitais klausimais. Apskrities kontrolę vykdo apskrities viršininkas. Savivaldybės kontrolės instituciją suprantama kaip savivaldybėskontrolierius. Jis kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą beiatliekantis savivaldybės vidaus audito funkcijas. Valstybės valdymo kontrolės institucijos reguliuoja įvairiasvisuomeninio gyvenimo sferas, privatų sektorių, taip pat prižiūri valdžiossritis. Šios įstaigos prižiūri teisės aktų įgyvendinimo tvarką, užtikrinaKonstitucijos laikymąsi.Naudota literatūra:1. Daujotienė A. Kas yra valstybės kontrolė? Apskaitos apžvalga 1995 m. Nr. 2, p. 11-12.2. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas Valstybės žinios, 1994, Nr. 101-2015
3. Lietuvos Respublikos Konstitucija 1992 m. spalio 25 d.4. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas Valstybės žinios, 1995, Nr. 51-12435. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Valstybės žinios, 1994, Nr. 55-10496. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pakeitimo įstatymas Valstybės žinios, 1998, Nr. 41-11317. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas 1998 m. gruodžio 3d. Nr. VIII- 9508. Lietuvos Respublikos Seimo statutas 1998 m. gruodžio 22 d. Nr. VIII-1000———————–[1] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas 1998 m. gruodžio 3d.Nr. VIII- 950

[2] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas 1998 m. gruodžio 3d.Nr. VIII-950

[3] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas 1998 m. gruodžio 3d.Nr. VIII-950

[4] Lietuvos Respublikos Vyriausybės pakeitimo įstatymas Lietuvos žinios,1998, Nr. 41-1131[5] Žr. Ten pat.[6] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas Lietuvos žinios,1995, Nr. 51-1243

[7] Daujotienė A. Kas yra valstybės kontrolė? Apskaitos apžvalga 1995 m.Nr. 2, p. 11-12.

[8] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas Lietuvos žinios,1995, Nr. 51-1243[9] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas Lietuvos žinios,1995, Nr. 51-1243

[10] Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas Lietuvos žinios,1994, Nr. 101-2015

[11] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos žinios,1994, Nr. 55-1049 [12] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos žinios,1994, Nr. 55-1049