- 10. Seminaras. SEIMAS, SEIMO NARIO STATUSAS
- Parlamento samprata
- Pagal rūmams nustatytų įgaliojimų santykį galima skirti:
- Rūmų lygiateisiškumo bikameralizmą – abu parlamento rūmai turi vienodus įgaliojimus;
- Seimas – tautos atstovybė
- Konstitucijoje įtvirtinta Seimo, kaip Tautos atstovybės koncepcija, grindžiama šiomis nuostatois:
- Seimą steigia pati Tauta;
- Tauta – subjektas, kuriam priklauso suverenitetas ir kuris vykdo aukščiausią suverenią galią, įgalioja Seimą pagal Konstitucijoje nustatytų įgaliojimų ribas vykdyti įstatymų leidžiamąją valdžią;
- Tauta, siekdama užtikrinti, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, taip pat ir Seimas, laikytųsi Konstitucijos, jos nepažeistų, Konstitucijoje numato konstitucinės kontrolės instituciją – KT, kuriam paveda prižiūrėti ar Seimas, įgyvendindamas savo įgaliojimus, veikia neviršydamas Konstitucijoje jam nustatytų įgaliojimų;
- Parlamento raida lietuvoje
- 1905. M. lietuviai susirinko į Didįjį Vilniaus Seimą, kuriame buvo nutarta reikalauti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje. 1917 m. rugsėjo 18-23 d. Vilniaus konferencijoje buvo sudaryta Lietuvos Taryba. Steigiamasis Seimas, išrinktas 1920 m., buvo pirmoji tautos atstovybė, turėjusi visos tautos mandatą. Nuo 1918 m. iki šiol Lietuvos valstybė turėjo dvylika Seimų.
- Seimo funkcijos ir įgaliojimai
- Leidžia įstatymus;
- Keičia, papildo konstitucijas;
- Steigia kitas valstybės institucijas, skiria (dalyvauja skiriant) jų vadovus;
- Atlieka parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę;
- Tvirtina valstybės biudžetą;
- Ratifikuoja (patvirtina) ir denonsuoja (paskelbia negaliojančiomis) tarptautines sutartis;
- Priima sprendimus paskelbti karą, karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat sprendimus sudaryti taiką;
- Seimas:
- Svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
- Priima nutarimus dėl referendumų;
- Skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
- Steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;
- Pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;
- Svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;
- Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;
- Prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru;
- Skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;
- Skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;
- Skiria savivaldybių tarybų rinkimus;
- Sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;
- Tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;
- Nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;
- Ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;
- Nustato Respublikos administracinį suskirstymą;
- Steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;
- Leidžia amnestijos aktus;
- Seimo statuto kaip teisės akto ypatumai
Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo Statutas, jis turi įstatymo galią. Pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus savarankiškai nustatyti savo struktūrą ir darbo tvarką, į šiuos įgaliojimus negali įsiterpti jokia kita valstybės valdžios institucija (KT doktrina). Seimo statutas nėra įstatymo formos teisės aktas – pagal Konstituciją jis turi įstatymo galią, bet neturi įstatymo formos. Todėl jis priimamas, keičiamas ar papildomas ne įstatymu, bet Seimo Statutu ir jį pasirašo Seimo Pirmininkas.
Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti Seimo Statutui. Jeigu atsitiktų taip, kad įstatyme ir Seimo statute būtų nustatytas skirtingas ir tarpusavyje konkuruojantis teisinis reguliavimas, turėtų būti vadovaujamasi bendromis tos pačios galios teisės akto normų taikymo taisyklėmis.