LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMAS

2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų
mokesčiu tvarką.

2. Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Lietuvos Respublikos teritorija (toliau – Lietuva) –
Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos
teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika
turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius
gamtos išteklius.

2. Gyventojas – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyyventojas.

3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris
laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4
straipsnio nuostatas.

4. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris
pagal šio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas nelaikomas nuolatiniu
Lietuvos gyventoju.

5. Honoraras – atlyginimas už autorine licencine sutartimi
suteiktą teisę panaudoti kūrinį, atlyginimas už suteiktas
gretutines teises, taip pat atlyginimas už licencine sutartimi
suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize,
atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar
mokslinę patirtį (know-how), taip pat kompensacija už autorių
arba gretutinių teisių pažeidimą.

6. Indėlis &##8211; indėlininko piniginės lėšos, laikomos komerciniame
banke, skyriuje, kredito unijoje arba kitoje kredito įstaigoje
pagal indėlio ir (ar) sąskaitos sutartis, išskyrus kitas
pinigines lėšas, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teises,
atsirandančias iš kredito įstaigos atliekamų finansinių operacijų
su indėliais ar iš teikiamų in

nvesticinių paslaugų.

7. Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis
gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per
tęstinį laikotarpį:

1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė
veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;

2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio
savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo
liudijimą;

3) savarankiška sporto veikla;

4) savarankiška atlikėjo veikla.

8. Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam
tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis
taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai
nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose
veikla.

9. Atlikėjo veikla – atlikėjo (aktoriaus, dainininko,
muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio,
skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros,
meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo) rengimosi
viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla. <
Atlikėjais nelaikomi gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime
arba rengimosi viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys
kūrinį viešai atliekant ar viešai pasirodant.

10. Kūryba – kūrinių, kurie gali būti autorių teisių objektas,
kūrimas ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimas.

11. Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas
(būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė
arba kaina susijusi su prekių, kuriomis šis instrumentas
grindžiamas, verte arba kaina, taip pat finansinis instrumentas
(būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė
arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina,
valiutos
kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar
kitu kintamuoju.

12. Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvoje
išraiška. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę
buveinę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje: nuolat vykdo veiklą; arba
vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą);
arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos
objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja
įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba
laivus.

13. Nuolatinė bazė – nenuolatinio Lietuvos gyventojo
individualios veiklos, išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą,
(toliau šioje dalyje vadinama – veikla) Lietuvoje išraiška.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas laikomas veikiančiu per
nuolatinę bazę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje: nuolat vykdo
veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą
(agentą). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo
apibrėžimą, nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento)
statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

14. Pajamos – pozityviosios pajamos, taip pat per mokestinį
laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas
paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar
kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta
nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus:

1) dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų
turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotas akcijas arba anksčiau
išleistų akcijų nominalios vertės padidinimo sumą, taip pat
pajaus vertės ar dalies pa
adidinimo sumą dėl pagrindinio kapitalo
didinimo pajininkams ir nariams proporcingai jų turimai pajų
vertei ar daliai;

2) nekilnojamąjį daiktą, susigrąžintą pagal Lietuvos
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymą, bei atkurtas santaupas pagal Lietuvos
Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą;

3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais, gyventojui nemokamai suteiktus
naudotis (neperdavus nuosavybės) darbo drabužius, avalynę, darbo
įrankius, įrangą ir kitas darbo priemones, jeigu su šiais darbo
drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitomis darbo
priemonėmis atliekamos darbo funkcijos;

4) gyventojo, įsiregistravusio pridėtinės vertės mokesčio
mokėtoju, apskaičiuotą pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą
už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas;

5) sumas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo
santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, kompensuojamas
gyventojo išlaidas), skirtas nakvynės, maitinimo, registravimosi
dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu šios
išlaidos susijusios su gyventojo darbo, įskaitant savanorišką
darbą, organizuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka, funkcijomis arba individualia veikla;

6) vieneto reklaminio renginio ar akcijos arba reprezentacijos
metu gyventojų gautą naudą, jeigu neįmanoma nustatyti atskiro
reklaminio renginio, akcijos ar reprezentacijos dalyvio gautos
individualios naudos. Vieneto renginys ar akcija laikoma
reklaminiu, jeigu jis skirtas informacijai, susijusiai su vieneto
veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis,
bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti, es
samiems ar
potencialiems pirkėjams informuoti. Vieneto reprezentacija –
vieneto savo lėšomis organizuojama priemonė naujiems verslo
ryšiams sukurti arba esamiems pagerinti su kitais vienetais arba
gyventojais, išskyrus reprezentaciją organizuojančio vieneto
darbuotojus, šio vieneto dalyvius bei kontroliuojamus ar
kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius gyventojus;

7) dėl turto ir teisių perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių
apmokestinamasis pelnas yra apmokestintas taikant 15 arba 13
procentų pelno mokesčio tarifus, ir užsienio valstybių, kurios
yra Europos Sąjungos valstybės narės, vienetų, kurių verslo
organizavimo formos yra išvardytos Lietuvos Respublikos pelno
mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 2
priedėlyje ir kurie yra tame priedėlyje nustatytų mokesčių
mokėtojai, kai šis perleidimas yra Pelno mokesčio įstatymo 41
straipsnyje nurodytų operacijų išdava, reorganizavimo metu ir
pagal reorganizavimo sąlygas įsigyjamojo vieneto dalyvio mainais
į turėtas įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus) gautas
įsigyjančiojo vieneto akcijas (dalis, pajus), kai abu nurodyti
vienetai dalyvauja reorganizavime, o akcijų kainų skirtumas,
apmokėtas pinigais (jeigu yra), yra ne didesnis kaip 10 procentų
įsigyjančiojo vieneto akcijų nominalios vertės arba, jei
nominalios vertės nėra, – apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos
kainos;

8) dėl turto ir teisių perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių
apmokestinamasis pelnas yra apmokestintas taikant 15 arba 13
procentų pelno mokesčio tarifus, kai šis perleidimas yra Pelno
mokesčio įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų išdava,
reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas įsigyjamojo
vieneto dalyvio mainais į turėtas įsigyjamojo vieneto akcijas
(dalis, pajus) gautas įsigyjančiojo vieneto akcijas (dalis,
pajus), kai abu nurodyti vienetai dalyvauja reorganizavime ir
akcijų kainų skirtumo apmokėjimo pinigais nėra.

15. Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine
kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių
įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas
nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba
gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas
turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto,
paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio
Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.

16. Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

1) nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos iš kitų
nuolatinių Lietuvos gyventojų, Lietuvos vienetų, iš užsienio
vienetų per jų nuolatines buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos
gyventojų per jų nuolatines bazes;

2) nenuolatinio Lietuvos gyventojo honoraras, palūkanos,
pajamos iš paskirstytojo pelno, pajamos už nekilnojamojo pagal
prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą, gautos iš nuolatinių
Lietuvos gyventojų, Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų
nuolatines buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų
nuolatines bazes;

3) bet kokios veiklos Lietuvoje pajamos;

4) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą
nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal
Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija
ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje,
taip pat už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.

17. Pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje, – visos pajamos,
išskyrus šio straipsnio 16 dalyje išvardytas pajamas.

18. Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto,
įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose,
nustatytose Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje,
pajamos ar jų dalis, įskaitomos į nuolatinio Lietuvos gyventojo –
kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai šio nuolatinio
Lietuvos gyventojo turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į
kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.

19. Susiję asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią
ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio,
buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną jie yra:

1) gyventojas, esantis vieneto dalyviu, ir tas vienetas arba

2) gyventojas, esantis vieneto valdymo organų nariu, ir tas
vienetas, arba

3) gyventojas, kurio sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis
yra vieneto valdymo organų narys, ir tas vienetas, arba

4) gyventojas ir jo sutuoktinis, sužadėtinis, sugyventinis,
taip pat gyventojas ir su juo giminystės ryšiais (iki ketvirtojo
laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo
sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio) susiję asmenys,
taip pat gyventojas ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio)
sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), taip pat
gyventojas ir jo testamentiniai įpėdiniai, arba

5) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir
kiekvienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25
procentus akcijų (dalių, pajų) tame vienete, arba

6) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir
kiekvienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25
procentus to vieneto akcijų (dalių, pajų) kartu su kitais
asmenimis (sutuoktiniais, sužadėtiniais, sugyventiniais,
asmenimis, susijusiais giminystės ryšiais (iki ketvirtojo
laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo
sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat jo
giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiais (iki
antrojo laipsnio), testamentiniais įpėdiniais), arba

7) gyventojas ir jo nuolatinė bazė.

20. Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista
turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti
įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti
asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

21. Tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra
įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą
ir atitinka bent du iš šioje dalyje nustatytų kriterijų:

1) šioje teritorijoje pelno arba jam analogiško mokesčio
tarifas yra mažesnis kaip 75 procentai Pelno mokesčio įstatymo 5
straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tarifo;

2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno
arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje
valstybėje yra įregistruotas ar kitaip organizuotas
kontroliuojantis asmuo;

3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno
arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje
valstybėje vykdoma veikla;

4) kontroliuojamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos
valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar
mokesčio bazės;

5) šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;

6) šioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio
skaidrumo: nevisiškai aiškios pelno arba jam analogiško mokesčio
administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra
pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams.

22. Verslo liudijimas – šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių
teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis
nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis
individualia veikla, įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytą veiklos rūšių sąrašą.

23. Vienetas – Lietuvos vienetas ir užsienio vienetas.

24. Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į
vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į
vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų,
susijusių su vienetu.

25. Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat užsienio
vieneto filialas arba atstovybė, įsteigti Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka ir nesantys to užsienio vieneto
nuolatine buveine.

26. Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar
organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie
įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės
teisės aktus, taip pat bet koks kitoks užsienyje įsteigtas,
įkurtas ar kitaip organizuotas vienetas.

27. Kontroliuojamasis vienetas – vienetas, laikomas
kontroliuojamu nuolatinio Lietuvos gyventojo (toliau –
kontroliuojantis asmuo), jeigu:

1) jis yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę
mokestinio laikotarpio dieną ir

2) jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo
daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į
paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti arba

3) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis
valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų
teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas
įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė
kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į
paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

28. Turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai,
vertybiniai popieriai ir išvestinės finansinės priemonės, kitas
nematerialus turtas.

29. Individualios veiklos turtas – turtas, kurį gyventojas
naudoja tik savo individualiai veiklai, išskyrus individualią
veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, individualią
sporto, atlikėjų veiklą.

30. Nuolatinė gyvenamoji vieta – bet kokia vieta, kurioje
fizinis asmuo turi galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko
ir naudojasi.

31. Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai –
santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat
bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės
(susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir
funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties
sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.

32. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip,
kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo
įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir Lietuvos
Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas),
kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio
kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).

3 straipsnis. Pajamų mokesčio mokėtojai

Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas.

4 straipsnis. Nuolatinis Lietuvos gyventojas

1. Nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas:

1) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu
laikotarpiu yra Lietuvoje, arba

2) fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių
interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau
Lietuvoje nei užsienyje, arba

3) fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva
ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų
laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba

4) fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su
pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais
mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių
laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba
daugiau dienų, jei šio straipsnio 3 dalyje nenustatyta kitaip. 90
ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba

5) fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir
neatitinka šios dalies 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam
fiziniam asmeniui atlyginimas pagal darbo sutartį arba pagal jų
esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo gyvenimo kitoje
valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba
savivaldybių biudžetų.

2. Fizinis asmuo, nors ir atitinkantis šio straipsnio 1 dalies
3, 4, 5 punktų nuostatas, nelaikomas nuolatiniu Lietuvos
gyventoju, jei jis yra:

1) užsienio valstybės diplomatas, diplomatinės atstovybės,
konsulinės įstaigos ar tarptautinės organizacijos atstovybės
administracinio-techninio arba aptarnaujančiojo personalo narys –
ne Lietuvos Respublikos pilietis (išskyrus asmenis be pilietybės,
kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba asmeninių, socialinių ar
ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra
Lietuvoje), arba

2) ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gauna tik su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias
pajamas už darbą Lietuvoje iš užsienio valstybės, jos politinio
ar teritorijos administracinio padalinio arba vietos valdžios,
arba

3) ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris Lietuvoje vykdo tik
individualią veiklą per nuolatinę bazę ir tai yra vienintelis jo
atvykimo į Lietuvą tikslas.

3. Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne
mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais
laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu
galutinai išvyksta iš Lietuvos ir išvykimo mokestiniu laikotarpiu
išbūna Lietuvoje mažiau kaip 183 dienas, jis yra laikomas
nuolatiniu Lietuvos gyventoju iki išvykimo dienos. Galutinio
išvykimo iš Lietuvos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne
mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais
laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu
galutinai išvyksta iš Lietuvos į tikslinę teritoriją, tai jam
netaikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos tais atvejais, kai
šį fizinį asmenį su Lietuva sieja reikšmingi komerciniai
interesai. Toks fizinis asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos
gyventoju visą išvykimo mokestinį laikotarpį bei du po jo
einančius mokestinius laikotarpius. Reikšmingi komerciniai
interesai yra, kai:

1) fizinis asmuo yra individualios (personalinės) įmonės
Lietuvoje savininkas ir (arba) valdo daugiau kaip 25 procentus
Lietuvos vieneto akcijų (dalių, pajų) arba

2) daugiau kaip 30 procentų mokestinio laikotarpio pajamų yra
pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

5. Fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos
gyventoju pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, gali Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreiptis į mokesčio
administratorių su prašymu pripažinti jį nuolatiniu Lietuvos
gyventoju, jeigu per mokestinį laikotarpį jo pajamos, kurių
šaltinis yra Lietuvoje (išskyrus pajamas, kurios tą mokestinį
laikotarpį buvo apmokestintos taikant Lietuvos Respublikos
dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nustatytas pajamų
mokesčio lengvatas), sudaro ne mažiau kaip 90 procentų visų per
mokestinį laikotarpį jo gautų pajamų, išskyrus šio Įstatymo 17
straipsnyje nurodytas pajamas.

5 straipsnis. Pajamų mokesčio objektas

1. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.

2. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra
pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus
šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

3. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra
pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, jeigu šis gyventojas:

1) laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4
straipsnio 1 dalies 3 arba 4 punktus ar 3 dalį ir

2) yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, ir

3) tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu jis pajamų mokesčio arba
jam analogiško mokesčio tikslais yra laikomas nuolatiniu
gyventoju tos užsienio valstybės, su kuria sudaryta ir taikoma
dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis bei apie šį faktą
mokesčio administratorių informuoja tos kitos valstybės
kompetentingas asmuo.

4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas
yra:

1) per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir
užsienio valstybėse gautos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei
bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su
nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę
Lietuvoje;

2) ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra
Lietuvoje.

5. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per nuolatinę bazę gautos
pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

1) palūkanos;

2) pajamos iš paskirstytojo pelno;

3) pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio
Lietuvoje, nuomą;

4) honoraras, įskaitant šio straipsnio 6 dalyje nustatytus
atvejus;

5) su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios pajamos;

6) sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar
netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos
tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam
sportininko vardu;

7) atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar
netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos
tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo
vardu;

8) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą
nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal
Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija
ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje,
taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.

6. Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio
straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos taikomos, jei yra
perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio
programoje yra suteikiamos šios teisės:

1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą
jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba
paskolinti, arba

2) teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios
remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba

3) teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą.

6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai

1. Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai, jeigu šiame
straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas šioms pajamoms:

1) pajamoms iš paskirstytojo pelno, jei jos gaunamos iš
Lietuvos vieneto arba iš vienetų, įregistruotų ar kitaip
organizuotų užsienio valstybėse arba zonose, įtrauktose į finansų
ministro pagal Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatas
tvirtinamą sąrašą, ir palūkanoms;

2) jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio ne su Lietuvos
valstybės ar Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, įgulos
narių sąrašą, už darbą laivo reiso metu gautoms pajamoms, kaip
jos apibrėžtos šio Įstatymo 14 straipsnyje;

3) sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, įskaitant
pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla,
nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam
asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;

4) atlikėjų pajamoms, gautoms iš atlikėjo veiklos, įskaitant
pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla,
nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam
asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;

5) honorarui;

6) gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos
(įskaitant gautas vykdant tokio pobūdžio individualią veiklą,
jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18
straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);

7) pajamoms, gautoms iš turto nuomos (įskaitant gautas vykdant
tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš
šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti
leidžiami atskaitymai);

8) pajamoms, gautoms iš šios dalies 3-7 punktuose nenurodytos
individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų
neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami
atskaitymai;

9) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio
perleidimo nuosavybėn pajamoms;

10) pensijų išmokų, gautų bet kuriuo Lietuvos Respublikos
pensijų fondų įstatyme (toliau – Pensijų fondų įstatymas)
numatytu būdu, daliai, lygiai sumokėtoms pensijų įmokoms,
įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į šį fondą, jei
pensijų programos dalyvis pagal Pensijų fondų įstatymą yra įgijęs
teisę į pensijos išmokas;

11) išmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta,
kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui,
bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, daliai,
lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį įmokoms, įskaitant ir kitų
asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties terminas yra ne
trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas
yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondų įstatymo
nuostatas;

12) grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms
pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad
draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet
ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu
sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties
sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris
yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondo įstatymo
nuostatas;

13) grąžinamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į pensijų
fondą, įsteigtą pagal Pensijų fondų įstatymą, gyventojui išstojus
iš pensijų programos ir neperėjus į kitą pensijų programą, jeigu
išstojama iš pensijų programos ne anksčiau kaip praėjus 10 metų
nuo pensijos sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos
grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal
Pensijų fondo įstatymo nuostatas.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytoms pajamoms taikomas 33
procentų pajamų mokesčio tarifas.

4. Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint
verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto
dydžio pajamų mokestis.

7 straipsnis. Mokestinis laikotarpis

1. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su
kalendoriniais metais.

2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų per nuolatinę
bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra
kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti
įregistruota.

II SKYRIUS

PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS

8 straipsnis. Pajamų pripažinimas

1. Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu.

2. Pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas, gavimo momentu
laikomas momentas:

1) kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos. Jeigu
pajamos gautos užsienio valstybėje, faktiškai gautomis pajamomis
laikoma visa pajamų suma, neatsižvelgiant į toje valstybėje nuo
tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą pajamų ar jam tapataus
mokesčio sumą, arba

2) kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal šį Įstatymą
prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų
nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.

3. Mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu
laikoma to mokestinio laikotarpio gruodžio 31 diena.

III SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS NUSTATANT KAI KURIAS PAJAMAS

9 straipsnis. Pajamos natūra

Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

10 straipsnis. Individualios veiklos pajamos

1. Individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš
individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos
turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

2. Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint
verslo liudijimą, rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.

11 straipsnis. Pajamos, gautos vieneto likvidavimo atveju

1. Vieneto likvidavimo atveju laikoma, kad gyventojas (vieneto
dalyvis) parduoda turimas akcijas (dalis, pajus).

2. Jeigu likviduojant vienetą jo dalyviui perleidžiamas turtas,
pajamomis laikoma turto, kuris vieneto dalyviui perleidžiamas
vieneto likvidavimo atveju, tikroji rinkos kaina to turto
nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną.

12 straipsnis. Pajamos iš paskirstytojo pelno

Pajamomis iš paskirstytojo pelno laikoma:

1) dividendai. Dividendais laikomos ir skirstant vieneto pelną
ar mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautos
lėšos ir (arba) vieneto dalyviui perleisto turto tikroji rinkos
kaina to turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui
dieną;

2) neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos,
gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno.

13 straipsnis. Pozityviųjų pajamų nustatymas

1. Pozityviosios pajamos apskaičiuojamos ir įtraukiamos į
nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas ta pačia tvarka, kaip jos
apskaičiuojamos ir įtraukiamos į kontroliuojančio Lietuvos
vieneto pajamas pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.

2. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos gali
būti apmokestintos Lietuvoje tik vieną kartą.

3. Jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis
nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas,
laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis
laikotarpis yra kalendoriniai metai.

14 straipsnis. Jūrininkų pajamų, gautų už darbą laivo reiso

metu, nustatymas

Jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautos pajamos nustatomos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Sandorių vertės koregavimas ir netiesioginis

pajamų apskaičiavimas

1. Bet kokios pajamos, netiesiogiai perkeltos kitam gyventojui
ar vienetui (pajamų (pelno) mokesčio mokėtojui) didinant arba
mažinant įsigytų ir (arba) parduotų ar perleistų prekių kainas ar
bet kuriuo kitu būdu, yra apskaičiuojamos mokesčio
administratoriaus ir laikomos gyventojo to mokestinio
laikotarpio, kurį tarp susijusių asmenų buvo sudaryti šio
straipsnio 2 dalyje nustatyti sandoriai, pajamomis.

2. Mokesčio administratorius turi teisę koreguoti susijusių
asmenų sandoryje ar sandoriuose nurodytas kainas, jeigu jos
neatitinka tikrosios rinkos kainos, atsižvelgdamas į tuose
sandoriuose nurodytos ūkinės operacijos ypatumus, arba pajamas ar
išmokas apibūdinti iš naujo.

3. Mokesčio administratorius, nustatydamas tikrąją rinkos
kainą, gali taikyti sandorio vertės koregavimo metodus. Šiuos
metodus, jų taikymo tvarką bei koreguotinų sandorių nustatymo ir
pajamų ar išmokų apibūdinimo iš naujo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Mokesčio administratorius gali sudaryti sutartis su kitų
valstybių mokesčių administratoriais dėl sandorio vertės
nustatymo.

IV SKYRIUS

APMOKESTINAMŲJŲ PAJAMŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA

16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka

1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant
apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta
tvarka atimama:

1) neapmokestinamosios pajamos;

2) pajamos, gautos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo
liudijimą;

3) leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos
pajamų gavimu, – šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;

4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto
nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su
šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios
išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka;

5) neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas
neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio
laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba metinis
neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas
neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio
laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio
Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – šio Įstatymo 20
straipsnyje nustatyta tvarka;

6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos
(apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas)
– šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios
veiklos per nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per
nuolatinę bazę gautų pajamų atimama:

1) neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą
nuolatinę bazę, pajamos ir (arba)

2) leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos,
vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu.

3. Gyventojas turi teisę nuspręsti iš pajamų neatimti šio
straipsnio 1 dalies 3 ir (arba) 4 punkte nurodytų leidžiamų
atskaitymų ir (arba) išlaidų. Gyventojo sprendimas atimti arba
neatimti šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų leidžiamų
atskaitymų taikomas jo pajamoms, gautoms iš visų individualios
veiklos rūšių.

17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos

1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios:

1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo
gyventojas buvo susijęs darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams
(įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias
išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui,
vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams);

2) pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos,
motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas;

3) pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos
iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias
gauna gyventojai, susiję su šiais vienetais darbo arba jų esmę
atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra nurodytos kituose šios
dalies punktuose;

4) pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos
remiantis valstybės arba savivaldybių institucijų sprendimais;

5) Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose
nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių
dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos
Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių
teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai
darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama
darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas
atostogas;

6) kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl
karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo;

7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai
visiškai ar iš dalies kompensuoti;

8) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne
trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1
d., taip pat išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose
numatyta, kad draudimo išmoka išmokama tik įvykus draudiminiam
įvykiui;

9) iš Lietuvos Respublikoje įsteigto pensijų fondo gauta
pensijų išmokų dalis, viršijanti sumokėtas pensijų įmokas į šį
fondą, jei pensijos sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10
metų arba pensijų programos dalyvis pagal Pensijų fondų įstatymą
yra įgijęs teisę į pensijos išmokas;

10) gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės
draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartis,
kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus
draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties
galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra
ne trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos
gavėjas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondų
įstatymo nuostatas;

11) pensijos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės,
savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų,
taip pat iš užsienio valstybių valstybinių fondų;

12) iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės gauti
pensijų anuitetai;

13) palūkanos, gautos už suteiktas paskolas (išskyrus paskolas,
kurias vieneto dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia
asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais, jeigu už šias paskolas vienetas arba
asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka
palūkanas, viršijančias tikrąją rinkos kainą), jeigu paskolos bus
pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos
suteikimo dienos;

14) palūkanos už vertybinius popierius (išskyrus asmens,
susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais, išleistus vertybinius popierius, jeigu už šiuos
vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo
santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka
didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių
turėtojams), jeigu šie vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne
anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių vertybinių popierių išleidimo
dienos;

15) palūkanos, mokamos gyventojams, dalyvaujantiems Lietuvos
Respublikos Vyriausybės pasiūlytoje taupymo programoje;

16) palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir
savivaldybių vertybinius popierius;

17) palūkanos už Lietuvos banko licencijas turinčiose banko ir
kitose kredito įstaigose laikomus indėlius;

18) pajamos, gautos kaip labdara Lietuvos Respublikos labdaros
ir paramos įstatymo (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas)
nustatyta tvarka;

19) paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio
objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį
reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo būdu gautos pajamos
iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių); taip pat iš
kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų
pajamų suma (vertė), neviršijanti 24 pagrindinių NPD;

20) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio
perleidimo nuosavybėn pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus
nuosavybėn šios dalies 21 ir 23 punktuose nenurodytą turtą, ir to
turto įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje
nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn
susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 24 pagrindinių NPD per
mokestinį laikotarpį;

21) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio
perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip
perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, teisiškai įregistruotą
Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jeigu jie
įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo
ar kitokio perleidimo nuosavybėn;

22) pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn
vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. Ši
lengvata netaikoma, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais
pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;

23) pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn
vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu
vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami
nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos
(parduodant dalį to paties emitento tos pačios rūšies ir klasės
vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia
parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ankščiausiai
įsigyti vertybiniai popieriai) ir gyventojas 3 metus iki
mokestinio laikotarpio, kuriame vertybiniai popieriai buvo
parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo
savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai
popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn,
akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai
akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šių
akcijų emitentui, taip pat tais atvejais, kai vertybiniai
popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;

24) pajamos, gautos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos,
užaugintos, taip pat užaugintos ir perdirbtos gyventojo
nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar Lietuvos Respublikos
teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje;

25) ūkininko ir ūkio narių gautos pajamos už ūkininko ūkyje,
įregistruotame Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo
(toliau – Ūkininko ūkio įstatymas) nustatyta tvarka, vykdomą
žemės ūkio veiklą;

26) teismų priteistos ir pagal vykdomuosius dokumentus
išieškotos sumos materialinei ir moralinei žalai atlyginti, taip
pat išlaidų, susijusių su socialine, medicinine ir profesine
reabilitacija, atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų
saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;

27) teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas;

28) mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos ir
pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos;

29) mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos, kurioms
mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių
įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių vienetų
lėšos, jeigu stipendijų mokėjimas yra numatytas šių vienetų
veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu stipendijos
gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas
arba šio vieneto dalyvio arba darbuotojo šeimos narys, ir jeigu
tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems
vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais, suteiktomis
arba numatomomis suteikti paslaugomis;

30) valstybės stipendija;

31) premijos, skirtos konkurso tvarka iš Lietuvos Respublikos
valstybės ar savivaldybių biudžetų, iš užsienio valstybės, jos
politinio ar teritorijos administracinio padalinio, vietos
valdžios biudžetų, taip pat premijos skirtos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimais, bei premijos
profesionalaus meno konkursų nugalėtojams, skiriamos meno kūrėjų
organizacijų sprendimais iš šių organizacijų lėšų;

32) sporto varžybų prizas, jeigu šį prizą įsteigia ir skiria
olimpiniai (parolimpiniai) komitetai, tarptautinės sporto šakų
federacijos (sąjungos, asociacijos) ar šių federacijų (sąjungų,
asociacijų) nariai, Lietuvos sporto šakų federacijos (sąjungos,
asociacijos), taip pat vardinės dovanos, dovanojamos Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

33) loterijų laimėjimai, jeigu juos išmoka vienetai, kurie
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka moka mokestį nuo
loterijų apyvartos;

34) iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų
esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų
prizų vertė, neviršijanti 2 pagrindinių NPD;

35) šios dalies 32 ir 33 punktuose nenurodyti 2 pagrindinių NPD
vertės neviršijantys sporto varžybų ir kiti prizai ir laimėjimai,
jeigu jie iš to paties asmens gaunami ne daugiau kaip 6 kartus
per mokestinį laikotarpį;

36) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka politinės
kampanijos metu gautos ir šiai kampanijai panaudotos aukos ir
dovanos;

37) religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų
valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir
aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius
statybos, remonto, restauravimo darbus) išlaikymas;

38) komercinio kredito palūkanos, kurios numatytos atsiskaitymą
už žemės ūkio produkciją reglamentuojančiuose Lietuvos
Respublikos teisės aktuose;

39) neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos,
gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno, neviršijančios 12
pagrindinių NPD per mokestinį laikotarpį;

40) jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio su Lietuvos
valstybės ar Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, įgulos
narių sąrašą, už darbą laivo reiso metu gautos pajamos, kaip jos
apibrėžtos šio Įstatymo 14 straipsnyje;

41) pagal Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas
darbuotojo naudai darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos ir
pensijų įmokos į asmeninę pensijų programų sąskaitą Lietuvos
Respublikoje įsteigtame pensijų fonde;

42) gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo
įmokos ir pensijų įmokos į Lietuvos Respublikoje įsteigtus
pensijų fondus.

2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 20, 21,
22, 23, 24, 27, 29, 31, 34, 35, 37 ir 39 punktų nustatytos
lengvatos, taip pat 19 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu
iš kitų nei sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai)
gautoms pajamoms netaikomos, jei gyventojo atitinkamos pajamos
gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų
tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji
vieta yra tikslinėje teritorijoje.

18 straipsnis. Leidžiami atskaitymai, susiję su individualios

veiklos pajamų gavimu

1. Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia
veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį
laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis
susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai
veiklai išlaidos, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų
gavimu susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo
tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija.

2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia
veikla per nuolatinę bazę, leidžiamais atskaitymais laikomos su
per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos
pajamomis susijusios nenuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos
įprastinės šiai veiklai išlaidos, jei šiame straipsnyje
nenustatyta kitaip. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su
individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu susijusius
leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Jeigu gyventojas vykdo kelių aiškiai skirtingų rūšių
individualią veiklą, su tokios veiklos pajamų gavimu susiję
leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami
atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.

4. Leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti per tą mokestinį
laikotarpį faktiškai gautų individualios veiklos pajamų.

5. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose
Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus
apskaitos dokumentų rekvizitus ir, jei dokumentų blankams
Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus
reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus. Be šių
rekvizitų, išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti
nurodyta:

1) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo (tuo atveju, kai prekių
tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo) vardas, pavardė
ir asmens kodas;

2) prekių ar paslaugų pirkėjo (gyventojo) vardas, pavardė ir
asmens kodas, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija nenustato kitaip.

6. Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų bei
gyventojų atveju išlaidos gali būti pagrindžiamos užsienio
vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių
dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

7. Išlaidos, susijusios su individualia veikla, kuria
verčiamasi turint verslo liudijimą, sporto bei atlikėjų veikla,
nėra laikomos leidžiamais atskaitymais ir apskaičiuojant
apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų.

19 straipsnis. Parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne

individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir

su tuo turto pardavimu ar kitokiu perleidimu

susijusios išlaidos

1. Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios
veiklos turtą, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka
gali būti atimta:

1) turto įsigijimo kaina;

2) sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos,
susiję su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.

2. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos
įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei
mokesčius, rinkliavas, susijusius su šio turto įsigijimu, taip
pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui
pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo
išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties
gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto
pagaminimo ir rekonstravimo išlaidos (įskaitant tam tikslui
pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį).

3. Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos
dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės
apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus
apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų blankams
Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus
reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba)
galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei
gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima
nustatyti ūkinės operacijos turinį. Mokesčių, rinkliavų
sumokėjimas turi būti pagrįstas šių sumų sumokėjimą
patvirtinančiais atitinkamais dokumentais.

4. Šio Įstatymo 11 straipsnyje nurodytu atveju parduotų akcijų
(dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi:

1) visų gyventojo į vieneto kapitalą įneštų už šio Įstatymo 11
straipsnio nustatytu atveju parduodamas akcijas (dalis, pajus)
įnašų vertei. Įnašų vertė yra lygi jų vertei įnešimo metu,
įskaitant turto (jei įnašas buvo įneštas turtu) vertės padidėjimą
dėl turto indeksavimo arba perkainojimo, jeigu jį atlikti vienetą
įpareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktai, ir (arba)

2) akcijų (dalių, pajų) įsigijimo antrinėje rinkoje kainai, kai
akcijos (dalys, pajai) buvo įsigytos antrinėje rinkoje.

5. Kai gyventojas parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn
akcijas (dalis, pajus), šio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 7 ir
8 punktų nurodytais atvejais gautas mainais į įsigyjamojo vieneto
akcijas (dalis, pajus), parduodamų ar kitaip perleidžiamų
nuosavybėn akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi turėtų
įsigyjamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kainai,
buvusiai prieš pat perduodant mainais šias akcijas (dalis,
pajus).

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti ne
individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam
tikrais atvejais taisykles.

20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas

neapmokestinamasis pajamų dydis

1. Pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau –
pagrindinis NPD) – 290 litų per mėnesį.

2. Šiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomi individualūs
neapmokestinamieji pajamų dydžiai (jeigu gyventojas atitinka ne
vieną iš 1-3 punktuose nustatytų kriterijų, taikomas didžiausias
individualus NPD):

1) I grupės invalidams – 430 litų per mėnesį;

2) II grupės invalidams – 380 litų per mėnesį;

3) asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki
18 metų, – 430 litų per mėnesį, be to, už ketvirtą ir kiekvieną
paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 46 litais.

3. NPD indeksuojami mokestiniam laikotarpiui pasibaigus taikant
metinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą, jeigu jis
didesnis kaip 1. Indeksuoti NPD taikomi pajamoms, gautoms nuo
einamojo mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 1 dienos.
Indeksuoti NPD skelbiami Finansų ministerijos pranešimu.

4. NPD taikomas apskaičiuojant nuolatinių Lietuvos gyventojų
apmokestinamąsias pajamas. Apskaičiuojant nenuolatinių Lietuvos
gyventojų apmokestinamąsias pajamas, pagrindinis NPD taikomas tik
su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusioms pajamoms, gautoms iš šaltinio, kuris yra Lietuvoje.

5. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas, kai gyventojas pateikia
laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo
vietoje.

6. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams),
auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, už
kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas papildomas
neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD), kuris lygus
0,1 pagrindinio NPD.

7. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių
su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais,
gavimo vietoje, kur taikomas NPD, dalijant PNPD sumą kiekvienam
iš tėvų (įtėvių) per pusę. Jeigu gyventojas augina vaikus
(įvaikius) vienas, tokiam gyventojui taikomas visas PNPD.

8. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už
laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su
darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną
mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo
apskaičiuotos išmokėti, taikant tą mokestinio laikotarpio mėnesį
galiojantį NPD ir pagal jį apskaičiuotą PNPD.

9. Atsiradus arba pasibaigus teisei į individualų NPD, PNPD ar
didesnį PNPD, šie dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo
kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į juos, mėnesį gautų
pajamų.

10. Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD)
nustatomas sudedant tam gyventojui pagal šio straipsnio nuostatas
taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD ir jo
sutuoktiniui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio
laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD, netaikytus apskaičiuojant to
sutuoktinio apmokestinamąsias pajamas, ir atimamas bendrai iš
visų mokestinio laikotarpio pajamų apskaičiuojant mokestinio
laikotarpio apmokestinamąsias pajamas. Šio Įstatymo 29
straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD dalis,
apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.

11. Metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau
– MPNPD) nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal
šio straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų
mėnesių PNPD ir atimamas bendrai iš visų mokestinio laikotarpio
tėvų (įtėvių) pajamų apskaičiuojant mokestinio laikotarpio
apmokestinamąsias pajamas. MPNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų
pasirinktu santykiu. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais
atvejais iš pajamų atimama MPNPD dalis, apskaičiuota tame
straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Neigiamas skirtumas, susidaręs iš pajamų atėmus NPD ir PNPD
(ar MNPD ir MPNPD), negrąžinamas ir į kitus mokestinius
laikotarpius neperkeliamas.

21 straipsnis. Iš pajamų atimamos gyventojo patirtos išlaidos

1. Iš pajamų gali būti atimamoms šios per mokestinį laikotarpį
patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos:

1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių)
naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo
sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik
įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties
galiojimo terminui;

2) savo ir sutuoktinio naudai sumokėtos pensijų įmokos į
Lietuvos Respublikoje įsteigtus pensijų fondus;

3) palūkanos už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba
jam įsigyti, sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms arba
finansų

Leave a Comment