LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMAS

1071 0

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMAS

2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų

mokesčiu tvarką.

2. Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Lietuvos Respublikos teritorija (toliau – Lietuva) –

Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos

teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika

turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius

gamtos išteklius.

2. Gyventojas – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyyventojas.

3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris

laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4

straipsnio nuostatas.

4. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris

pagal šio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas nelaikomas nuolatiniu

Lietuvos gyventoju.

5. Honoraras – atlyginimas už autorine licencine sutartimi

suteiktą teisę panaudoti kūrinį, atlyginimas už suteiktas

gretutines teises, taip pat atlyginimas už licencine sutartimi

suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize,

atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar

mokslinę patirtį (know-how), taip pat kompensacija už autorių

arba gretutinių teisių pažeidimą.

6. Indėlis &##8211; indėlininko piniginės lėšos, laikomos komerciniame

banke, skyriuje, kredito unijoje arba kitoje kredito įstaigoje

pagal indėlio ir (ar) sąskaitos sutartis, išskyrus kitas

pinigines lėšas, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teises,

atsirandančias iš kredito įstaigos atliekamų finansinių operacijų

su indėliais ar iš teikiamų in

nvesticinių paslaugų.

7. Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis

gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per

tęstinį laikotarpį:

1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė

veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;

2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio

savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo

liudijimą;

3) savarankiška sporto veikla;

4) savarankiška atlikėjo veikla.

8. Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam

tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis

taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai

nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose

veikla.

9. Atlikėjo veikla – atlikėjo (aktoriaus, dainininko,

muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio,

skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros,

meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo) rengimosi

viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla. <

Atlikėjais nelaikomi gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime

arba rengimosi viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys

kūrinį viešai atliekant ar viešai pasirodant.

10. Kūryba – kūrinių, kurie gali būti autorių teisių objektas,

kūrimas ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimas.

11. Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas

(būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė

arba kaina susijusi su prekių, kuriomis šis instrumentas

grindžiamas, verte arba kaina, taip pat finansinis instrumentas

(būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė

arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina,
valiutos

kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar

kitu kintamuoju.

12. Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvoje

išraiška. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę

buveinę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje: nuolat vykdo veiklą; arba

vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą);

arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos

objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja

įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba

laivus.

13. Nuolatinė bazė – nenuolatinio Lietuvos gyventojo

individualios veiklos, išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą,

(toliau šioje dalyje vadinama – veikla) Lietuvoje išraiška.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas laikomas veikiančiu per

nuolatinę bazę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje: nuolat vykdo

veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą

(agentą). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo

apibrėžimą, nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento)

statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

14. Pajamos – pozityviosios pajamos, taip pat per mokestinį

laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas

paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar

kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta

nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus:

1) dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų

turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotas akcijas arba anksčiau

išleistų akcijų nominalios vertės padidinimo sumą, taip pat

pajaus vertės ar dalies pa
adidinimo sumą dėl pagrindinio kapitalo

didinimo pajininkams ir nariams proporcingai jų turimai pajų

vertei ar daliai;

2) nekilnojamąjį daiktą, susigrąžintą pagal Lietuvos

Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

turtą atkūrimo įstatymą, bei atkurtas santaupas pagal Lietuvos

Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą;

3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę

atitinkančiais santykiais, gyventojui nemokamai suteiktus

naudotis (neperdavus nuosavybės) darbo drabužius, avalynę, darbo

įrankius, įrangą ir kitas darbo priemones, jeigu su šiais darbo

drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitomis darbo

priemonėmis atliekamos darbo funkcijos;

4) gyventojo, įsiregistravusio pridėtinės vertės mokesčio

mokėtoju, apskaičiuotą pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą

už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas;

5) sumas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo

santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, kompensuojamas

gyventojo išlaidas), skirtas nakvynės, maitinimo, registravimosi

dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu šios

išlaidos susijusios su gyventojo darbo, įskaitant savanorišką

darbą, organizuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka, funkcijomis arba individualia veikla;

6) vieneto reklaminio renginio ar akcijos arba reprezentacijos

metu gyventojų gautą naudą, jeigu neįmanoma nustatyti atskiro

reklaminio renginio, akcijos ar reprezentacijos dalyvio gautos

individualios naudos. Vieneto renginys ar akcija laikoma

reklaminiu, jeigu jis skirtas informacijai, susijusiai su vieneto

veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis,

bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti, es
samiems ar

potencialiems pirkėjams informuoti. Vieneto reprezentacija –

vieneto savo lėšomis organizuojama priemonė naujiems verslo

ryšiams sukurti arba esamiems pagerinti su kitais vienetais arba

gyventojais, išskyrus reprezentaciją organizuojančio vieneto

darbuotojus, šio vieneto dalyvius bei kontroliuojamus ar

kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius gyventojus;

7) dėl turto ir teisių perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių

apmokestinamasis pelnas yra apmokestintas taikant 15 arba 13

procentų pelno mokesčio tarifus, ir užsienio valstybių, kurios

yra Europos Sąjungos valstybės narės, vienetų, kurių verslo

organizavimo formos yra išvardytos Lietuvos Respublikos pelno

mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 2

priedėlyje ir kurie yra tame priedėlyje nustatytų mokesčių

mokėtojai, kai šis perleidimas yra Pelno mokesčio įstatymo 41

straipsnyje nurodytų operacijų išdava, reorganizavimo metu ir

pagal reorganizavimo sąlygas įsigyjamojo vieneto dalyvio mainais

į turėtas įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus) gautas

įsigyjančiojo vieneto akcijas (dalis, pajus), kai abu nurodyti

vienetai dalyvauja reorganizavime, o akcijų kainų skirtumas,

apmokėtas pinigais (jeigu yra), yra ne didesnis kaip 10 procentų

įsigyjančiojo vieneto akcijų nominalios vertės arba, jei

nominalios vertės nėra, – apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos

kainos;

8) dėl turto ir teisių perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių

apmokestinamasis pelnas yra apmokestintas taikant 15 arba 13

procentų pelno mokesčio tarifus, kai šis perleidimas yra Pelno

mokesčio įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų išdava,

reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas įsigyjamojo

vieneto dalyvio mainais į turėtas įsigyjamojo vieneto akcijas

(dalis, pajus) gautas įsigyjančiojo vieneto akcijas (dalis,

pajus), kai abu nurodyti vienetai dalyvauja reorganizavime ir

akcijų kainų skirtumo apmokėjimo pinigais nėra.

15. Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine

kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių

įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas

nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba

gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas

turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto,

paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio

Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.

16. Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

1) nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos iš kitų

nuolatinių Lietuvos gyventojų, Lietuvos vienetų, iš užsienio

vienetų per jų nuolatines buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos

gyventojų per jų nuolatines bazes;

2) nenuolatinio Lietuvos gyventojo honoraras, palūkanos,

pajamos iš paskirstytojo pelno, pajamos už nekilnojamojo pagal

prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą, gautos iš nuolatinių

Lietuvos gyventojų, Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų

nuolatines buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų

nuolatines bazes;

3) bet kokios veiklos Lietuvoje pajamos;

4) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą

nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal

Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija

ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje,

taip pat už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.

17. Pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje, – visos pajamos,

išskyrus šio straipsnio 16 dalyje išvardytas pajamas.

18. Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto,

įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose,

nustatytose Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje,

pajamos ar jų dalis, įskaitomos į nuolatinio Lietuvos gyventojo –

kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai šio nuolatinio

Lietuvos gyventojo turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į

kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.

19. Susiję asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią

ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio,

buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną jie yra:

1) gyventojas, esantis vieneto dalyviu, ir tas vienetas arba

2) gyventojas, esantis vieneto valdymo organų nariu, ir tas

vienetas, arba

3) gyventojas, kurio sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis

yra vieneto valdymo organų narys, ir tas vienetas, arba

4) gyventojas ir jo sutuoktinis, sužadėtinis, sugyventinis,

taip pat gyventojas ir su juo giminystės ryšiais (iki ketvirtojo

laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo

sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio) susiję asmenys,

taip pat gyventojas ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio)

sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), taip pat

gyventojas ir jo testamentiniai įpėdiniai, arba

5) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir

kiekvienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25

procentus akcijų (dalių, pajų) tame vienete, arba

6) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir

kiekvienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25

procentus to vieneto akcijų (dalių, pajų) kartu su kitais

asmenimis (sutuoktiniais, sužadėtiniais, sugyventiniais,

asmenimis, susijusiais giminystės ryšiais (iki ketvirtojo

laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo

sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat jo

giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiais (iki

antrojo laipsnio), testamentiniais įpėdiniais), arba

7) gyventojas ir jo nuolatinė bazė.

20. Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista

turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti

įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti

asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

21. Tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra

įtraukta į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą

ir atitinka bent du iš šioje dalyje nustatytų kriterijų:

1) šioje teritorijoje pelno arba jam analogiško mokesčio

tarifas yra mažesnis kaip 75 procentai Pelno mokesčio įstatymo 5

straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tarifo;

2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno

arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje

valstybėje yra įregistruotas ar kitaip organizuotas

kontroliuojantis asmuo;

3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno

arba jam analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje

valstybėje vykdoma veikla;

4) kontroliuojamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos

valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar

mokesčio bazės;

5) šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;

6) šioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio

skaidrumo: nevisiškai aiškios pelno arba jam analogiško mokesčio

administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra

pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams.

22. Verslo liudijimas – šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių

teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis

nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis

individualia veikla, įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytą veiklos rūšių sąrašą.

23. Vienetas – Lietuvos vienetas ir užsienio vienetas.

24. Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į

vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į

vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų,

susijusių su vienetu.

25. Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat užsienio

vieneto filialas arba atstovybė, įsteigti Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka ir nesantys to užsienio vieneto

nuolatine buveine.

26. Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar

organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie

įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės

teisės aktus, taip pat bet koks kitoks užsienyje įsteigtas,

įkurtas ar kitaip organizuotas vienetas.

27. Kontroliuojamasis vienetas – vienetas, laikomas

kontroliuojamu nuolatinio Lietuvos gyventojo (toliau –

kontroliuojantis asmuo), jeigu:

1) jis yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę

mokestinio laikotarpio dieną ir

2) jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo

daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į

paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti arba

3) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis

valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų

teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas

įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė

kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į

paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

28. Turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai,

vertybiniai popieriai ir išvestinės finansinės priemonės, kitas

nematerialus turtas.

29. Individualios veiklos turtas – turtas, kurį gyventojas

naudoja tik savo individualiai veiklai, išskyrus individualią

veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, individualią

sporto, atlikėjų veiklą.

30. Nuolatinė gyvenamoji vieta – bet kokia vieta, kurioje

fizinis asmuo turi galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko

ir naudojasi.

31. Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai –

santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat

bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės

(susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir

funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties

sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.

32. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip,

kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo

įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir Lietuvos

Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas),

kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio

kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).

3 straipsnis. Pajamų mokesčio mokėtojai

Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas.

4 straipsnis. Nuolatinis Lietuvos gyventojas

1. Nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas:

1) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu

laikotarpiu yra Lietuvoje, arba

2) fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių

interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau

Lietuvoje nei užsienyje, arba

3) fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva

ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų

laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba

4) fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su

pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais

mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių

laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba

daugiau dienų, jei šio straipsnio 3 dalyje nenustatyta kitaip. 90

ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba

5) fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir

neatitinka šios dalies 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam

fiziniam asmeniui atlyginimas pagal darbo sutartį arba pagal jų

esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo gyvenimo kitoje

valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba

savivaldybių biudžetų.

2. Fizinis asmuo, nors ir atitinkantis šio straipsnio 1 dalies

3, 4, 5 punktų nuostatas, nelaikomas nuolatiniu Lietuvos

gyventoju, jei jis yra:

1) užsienio valstybės diplomatas, diplomatinės atstovybės,

konsulinės įstaigos ar tarptautinės organizacijos atstovybės

administracinio-techninio arba aptarnaujančiojo personalo narys –

ne Lietuvos Respublikos pilietis (išskyrus asmenis be pilietybės,

kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba asmeninių, socialinių ar

ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra

Lietuvoje), arba

2) ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gauna tik su darbo

santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias

pajamas už darbą Lietuvoje iš užsienio valstybės, jos politinio

ar teritorijos administracinio padalinio arba vietos valdžios,

arba

3) ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris Lietuvoje vykdo tik

individualią veiklą per nuolatinę bazę ir tai yra vienintelis jo

atvykimo į Lietuvą tikslas.

3. Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne

mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais

laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu

galutinai išvyksta iš Lietuvos ir išvykimo mokestiniu laikotarpiu

išbūna Lietuvoje mažiau kaip 183 dienas, jis yra laikomas

nuolatiniu Lietuvos gyventoju iki išvykimo dienos. Galutinio

išvykimo iš Lietuvos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne

mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais mokestiniais

laikotarpiais, iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu

galutinai išvyksta iš Lietuvos į tikslinę teritoriją, tai jam

netaikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos tais atvejais, kai

šį fizinį asmenį su Lietuva sieja reikšmingi komerciniai

interesai. Toks fizinis asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos

gyventoju visą išvykimo mokestinį laikotarpį bei du po jo

einančius mokestinius laikotarpius. Reikšmingi komerciniai

interesai yra, kai:

1) fizinis asmuo yra individualios (personalinės) įmonės

Lietuvoje savininkas ir (arba) valdo daugiau kaip 25 procentus

Lietuvos vieneto akcijų (dalių, pajų) arba

2) daugiau kaip 30 procentų mokestinio laikotarpio pajamų yra

pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

5. Fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos

gyventoju pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, gali Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kreiptis į mokesčio

administratorių su prašymu pripažinti jį nuolatiniu Lietuvos

gyventoju, jeigu per mokestinį laikotarpį jo pajamos, kurių

šaltinis yra Lietuvoje (išskyrus pajamas, kurios tą mokestinį

laikotarpį buvo apmokestintos taikant Lietuvos Respublikos

dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nustatytas pajamų

mokesčio lengvatas), sudaro ne mažiau kaip 90 procentų visų per

mokestinį laikotarpį jo gautų pajamų, išskyrus šio Įstatymo 17

straipsnyje nurodytas pajamas.

5 straipsnis. Pajamų mokesčio objektas

1. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.

2. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra

pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus

šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

3. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra

pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, jeigu šis gyventojas:

1) laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 3 arba 4 punktus ar 3 dalį ir

2) yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, ir

3) tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu jis pajamų mokesčio arba

jam analogiško mokesčio tikslais yra laikomas nuolatiniu

gyventoju tos užsienio valstybės, su kuria sudaryta ir taikoma

dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis bei apie šį faktą

mokesčio administratorių informuoja tos kitos valstybės

kompetentingas asmuo.

4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas

yra:

1) per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir

užsienio valstybėse gautos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei

bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su

nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę

Lietuvoje;

2) ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra

Lietuvoje.

5. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per nuolatinę bazę gautos

pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

1) palūkanos;

2) pajamos iš paskirstytojo pelno;

3) pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio

Lietuvoje, nuomą;

4) honoraras, įskaitant šio straipsnio 6 dalyje nustatytus

atvejus;

5) su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais

susijusios pajamos;

6) sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar

netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos

tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam

sportininko vardu;

7) atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar

netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos

tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo

vardu;

8) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą

nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal

Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija

ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje,

taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.

6. Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio

straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos taikomos, jei yra

perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio

programoje yra suteikiamos šios teisės:

1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą

jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba

paskolinti, arba

2) teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios

remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba

3) teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą.

6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai

1. Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai, jeigu šiame

straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas šioms pajamoms:

1) pajamoms iš paskirstytojo pelno, jei jos gaunamos iš

Lietuvos vieneto arba iš vienetų, įregistruotų ar kitaip

organizuotų užsienio valstybėse arba zonose, įtrauktose į finansų

ministro pagal Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatas

tvirtinamą sąrašą, ir palūkanoms;

2) jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio ne su Lietuvos

valstybės ar Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, įgulos

narių sąrašą, už darbą laivo reiso metu gautoms pajamoms, kaip

jos apibrėžtos šio Įstatymo 14 straipsnyje;

3) sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, įskaitant

pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla,

nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam

asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;

4) atlikėjų pajamoms, gautoms iš atlikėjo veiklos, įskaitant

pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla,

nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam

asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;

5) honorarui;

6) gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos

(įskaitant gautas vykdant tokio pobūdžio individualią veiklą,

jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18

straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);

7) pajamoms, gautoms iš turto nuomos (įskaitant gautas vykdant

tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš

šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti

leidžiami atskaitymai);

8) pajamoms, gautoms iš šios dalies 3-7 punktuose nenurodytos

individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų

neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami

atskaitymai;

9) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio

perleidimo nuosavybėn pajamoms;

10) pensijų išmokų, gautų bet kuriuo Lietuvos Respublikos

pensijų fondų įstatyme (toliau – Pensijų fondų įstatymas)

numatytu būdu, daliai, lygiai sumokėtoms pensijų įmokoms,

įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į šį fondą, jei

pensijų programos dalyvis pagal Pensijų fondų įstatymą yra įgijęs

teisę į pensijos išmokas;

11) išmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta,

kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui,

bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, daliai,

lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį įmokoms, įskaitant ir kitų

asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties terminas yra ne

trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas

yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondų įstatymo

nuostatas;

12) grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms

pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad

draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet

ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu

sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties

sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris

yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondo įstatymo

nuostatas;

13) grąžinamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į pensijų

fondą, įsteigtą pagal Pensijų fondų įstatymą, gyventojui išstojus

iš pensijų programos ir neperėjus į kitą pensijų programą, jeigu

išstojama iš pensijų programos ne anksčiau kaip praėjus 10 metų

nuo pensijos sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos

grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal

Pensijų fondo įstatymo nuostatas.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytoms pajamoms taikomas 33

procentų pajamų mokesčio tarifas.

4. Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint

verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto

dydžio pajamų mokestis.

7 straipsnis. Mokestinis laikotarpis

1. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su

kalendoriniais metais.

2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų per nuolatinę

bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra

kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti

įregistruota.

II SKYRIUS

PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS

8 straipsnis. Pajamų pripažinimas

1. Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu.

2. Pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas, gavimo momentu

laikomas momentas:

1) kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos. Jeigu

pajamos gautos užsienio valstybėje, faktiškai gautomis pajamomis

laikoma visa pajamų suma, neatsižvelgiant į toje valstybėje nuo

tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą pajamų ar jam tapataus

mokesčio sumą, arba

2) kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal šį Įstatymą

prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų

nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.

3. Mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu

laikoma to mokestinio laikotarpio gruodžio 31 diena.

III SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS NUSTATANT KAI KURIAS PAJAMAS

9 straipsnis. Pajamos natūra

Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

10 straipsnis. Individualios veiklos pajamos

1. Individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš

individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos

turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

2. Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint

verslo liudijimą, rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

11 straipsnis. Pajamos, gautos vieneto likvidavimo atveju

1. Vieneto likvidavimo atveju laikoma, kad gyventojas (vieneto

dalyvis) parduoda turimas akcijas (dalis, pajus).

2. Jeigu likviduojant vienetą jo dalyviui perleidžiamas turtas,

pajamomis laikoma turto, kuris vieneto dalyviui perleidžiamas

vieneto likvidavimo atveju, tikroji rinkos kaina to turto

nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną.

12 straipsnis. Pajamos iš paskirstytojo pelno

Pajamomis iš paskirstytojo pelno laikoma:

1) dividendai. Dividendais laikomos ir skirstant vieneto pelną

ar mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautos

lėšos ir (arba) vieneto dalyviui perleisto turto tikroji rinkos

kaina to turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui

dieną;

2) neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos,

gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno.

13 straipsnis. Pozityviųjų pajamų nustatymas

1. Pozityviosios pajamos apskaičiuojamos ir įtraukiamos į

nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas ta pačia tvarka, kaip jos

apskaičiuojamos ir įtraukiamos į kontroliuojančio Lietuvos

vieneto pajamas pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.

2. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos gali

būti apmokestintos Lietuvoje tik vieną kartą.

3. Jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis

nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas,

laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis

laikotarpis yra kalendoriniai metai.

14 straipsnis. Jūrininkų pajamų, gautų už darbą laivo reiso

metu, nustatymas

Jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautos pajamos nustatomos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Sandorių vertės koregavimas ir netiesioginis

pajamų apskaičiavimas

1. Bet kokios pajamos, netiesiogiai perkeltos kitam gyventojui

ar vienetui (pajamų (pelno) mokesčio mokėtojui) didinant arba

mažinant įsigytų ir (arba) parduotų ar perleistų prekių kainas ar

bet kuriuo kitu būdu, yra apskaičiuojamos mokesčio

administratoriaus ir laikomos gyventojo to mokestinio

laikotarpio, kurį tarp susijusių asmenų buvo sudaryti šio

straipsnio 2 dalyje nustatyti sandoriai, pajamomis.

2. Mokesčio administratorius turi teisę koreguoti susijusių

asmenų sandoryje ar sandoriuose nurodytas kainas, jeigu jos

neatitinka tikrosios rinkos kainos, atsižvelgdamas į tuose

sandoriuose nurodytos ūkinės operacijos ypatumus, arba pajamas ar

išmokas apibūdinti iš naujo.

3. Mokesčio administratorius, nustatydamas tikrąją rinkos

kainą, gali taikyti sandorio vertės koregavimo metodus. Šiuos

metodus, jų taikymo tvarką bei koreguotinų sandorių nustatymo ir

pajamų ar išmokų apibūdinimo iš naujo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Mokesčio administratorius gali sudaryti sutartis su kitų

valstybių mokesčių administratoriais dėl sandorio vertės

nustatymo.

IV SKYRIUS

APMOKESTINAMŲJŲ PAJAMŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA

16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka

1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant

apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta

tvarka atimama:

1) neapmokestinamosios pajamos;

2) pajamos, gautos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo

liudijimą;

3) leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos

pajamų gavimu, – šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;

4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto

nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su

šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios

išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka;

5) neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas

neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio

laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba metinis

neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas

neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio

laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio

Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – šio Įstatymo 20

straipsnyje nustatyta tvarka;

6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos

(apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas)

– šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios

veiklos per nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per

nuolatinę bazę gautų pajamų atimama:

1) neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą

nuolatinę bazę, pajamos ir (arba)

2) leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos,

vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu.

3. Gyventojas turi teisę nuspręsti iš pajamų neatimti šio

straipsnio 1 dalies 3 ir (arba) 4 punkte nurodytų leidžiamų

atskaitymų ir (arba) išlaidų. Gyventojo sprendimas atimti arba

neatimti šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų leidžiamų

atskaitymų taikomas jo pajamoms, gautoms iš visų individualios

veiklos rūšių.

17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos

1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios:

1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo

gyventojas buvo susijęs darbo santykiais ar jų esmę

atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams

(įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias

išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę

atitinkančiais santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui,

vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams);

2) pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos,

motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas;

3) pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos

iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias

gauna gyventojai, susiję su šiais vienetais darbo arba jų esmę

atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra nurodytos kituose šios

dalies punktuose;

4) pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos

remiantis valstybės arba savivaldybių institucijų sprendimais;

5) Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose

nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių

dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos

Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių

teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai

darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama

darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas

atostogas;

6) kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl

karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo;

7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai

visiškai ar iš dalies kompensuoti;

8) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne

trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1

d., taip pat išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose

numatyta, kad draudimo išmoka išmokama tik įvykus draudiminiam

įvykiui;

9) iš Lietuvos Respublikoje įsteigto pensijų fondo gauta

pensijų išmokų dalis, viršijanti sumokėtas pensijų įmokas į šį

fondą, jei pensijos sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10

metų arba pensijų programos dalyvis pagal Pensijų fondų įstatymą

yra įgijęs teisę į pensijos išmokas;

10) gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės

draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartis,

kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus

draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties

galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra

ne trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos

gavėjas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Pensijų fondų

įstatymo nuostatas;

11) pensijos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės,

savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų,

taip pat iš užsienio valstybių valstybinių fondų;

12) iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės gauti

pensijų anuitetai;

13) palūkanos, gautos už suteiktas paskolas (išskyrus paskolas,

kurias vieneto dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia

asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę

atitinkančiais santykiais, jeigu už šias paskolas vienetas arba

. . .

Join the Conversation

×
×