Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje

KAUNO KOLEGIJOS EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETAS

KURSINIS DARBAS

Tema:

,,Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje”

Įvertinta Dėstytoja

Įžanga

1.1.ĮvadasLiuksemburgo Europos viršūnių tarybos sprendimu “nuo 1998 m. pabaigos Europos Komisija, atsižvelgdama į Kopenhagos kriterijus ir ypatingai – acquis įgyvendinimą, reguliariai ruoš ir teiks Europos viršūnių tarybai ataskaitas, apžvelgiančias kiekvienos Vidurio ir Rytų Europos šalies – kandidatės pažangą rengiantis narystei ES”. Tikslaus ir reguliaraus Europos Komisijos bei šalių narių informavimo apie šalių-kandidačių pažangą reikšmė ypatingai išaugo, 1999 m. gruodžio 11 d. Helsinkyje vykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime priėmus sprendimą 2000 m. vasario mėn. sušaukti dvišalę tarpvyriausybinę konferenciją ir taip pradėti derybas su Lietuva dėl jos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų bei būtinų Sutarties pakeitimų. Europos viršūnių taryba taip pat konstatavo, kad “derybose kiekviena šalis kandidatė bus vertinama pagal jos pasirengimą. Šis principas bus taikomas tiek sprendimams dėl atskirų derybinių skyrių atidarymo, tiek ir pačių derybų eigai. Pažanga derybose turi vykti lygiagrečiai pažangai perkeliant acquis ir ją įgyvendinant”.Metinis pranešimas yra sisteminė Lietuvos pažangos 2001-2002 m. apžvalga, paremta informacija, jau ne sykį teikta Europos Komisijai ir ES šalims narėms, tačiau ja neapsiribojanti. Jame pateikiama naujausia informacija apie esamą padėtį ir bendras įvertinimas, atsižvelgiant į tikslinę Lietuvos narystės ES datą – 2004 m. sausio 1 d. Toks skirstymas visiškai atitinka Komisijos Reguliariojo pranešimo struktūrą. Šis dokumentas apibūdina santykius tarp Lietuvos ir ES, pateikia ir įvertina Lietuvos pažangą įgyvendinant Kopenhagos narystės kriterijus ir Stojimo partnerystės vidutinės trukmės prioritetus. Pranešime pateikiama informacija apie Veiksmų plano Lietuvos administraciniams ir teismų gebėjimams stiprinti įgyvendinimą bei statistikos priedai. Lietuvos sektoriniai administraciniai gebėjimai yra analizuojami trečioje dalyje apie gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus (pati trečioji dalis yra išdėstyta 29 derybų skyrių forma). Horizontalūs administraciniai gebėjimai (valstybės tarnyba, strateginis planavimas, reguliacinio poveikio įvertinimas ir kt.) yra įtraukti kaip atskiras poskyris į 2.1 skyrių apie politinius narystės kriterijus.Gebėjimų prisiimti narystės įsipareigojimus dalyje informacija apie pažangą atskiruose derybų skyriuose yra pateikiama pagal nusistovėjusią pažangos pranešimų struktūrą, t.y. atskirai atspindint per metus pasiektą pažangą bei įvertinant likusį iki narystės ES teisės derinimo ir administracinių gebėjimų stiprinimo darbą.Pranešimas yra skiriamas taip pat ir plačiajam skaitytojų ratui tiek Europos Komisijoje, tiek ES šalyse narėse. Pagrindinė pažangos pranešimo dalis buvo rengiama, atsižvelgiant į Komisijos ekspertų poreikius ir dėl to pateikiant plačią ir detalią argumentaciją, tuo tarpu į santrauką įtraukta tik pati svarbiausia informacija.Šį Europos komiteto prie LRV parengtą pranešimą 2002 m. birželio 12 d. svarstė ir jam pritarė Vyriausybė. Rengiant pranešimą, teikdamos informaciją ir komentarus dalyvavo beveik visos Lietuvos valstybinės institucijos. Naujausia informacija apie Lietuvos pažangą bus pateikta Komisijai 2002 m. rugsėjo mėn.Lietuvos ir Europos Sąjungos santykiaiLietuva pritaria Laekeno Europos Sąjungos vadovų susitikimo, vykusio 2001 m. gruodžio 14-15 d., išvadoms ir laiko labai svarbiu dalyku tai, kad ES patvirtino, jog stojimas yra negrįžtamas procesas. Lietuva pasveikino ES apsisprendimą baigti narystės derybas su šalimis kandidatėmis, kurios tam pasirengusios, iki 2002 m. pabaigos, kad šios šalys galėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose 2004 m. kaip ES narės. Lietuva taip pat sveikino ES nuomonę, kad Lietuva yra pajėgi įvykdyti šią užduotį.

Lietuvos-ES institucijų funkcionavimasLietuvos ir ES dialogas palaikomas ir gilinamas per įvairias institucijas ir įvairiais kanalais, įskaitant tokias Lietuvos-ES asociacijos institucijas kaip Asociacijos taryba, Asociacijos komitetas ir Jungtinis parlamentinis komitetas.Laikotarpiu nuo 2001 liepos mėn. iki 2002 m. gegužės mėn. įvyko 5-tasis ES-Lietuvos Asociacijos tarybos susitikimas (2002 m. vasario 19 d., Briuselis) bei aštuoni Asociacijos pakomitečiai: dėl Vidaus rinkos (2001 m. liepos 9 d.), Muitinės, narkotikų ir pinigų plovimo (2001 m. rugsėjo 10 d. Vilniuje), Ekonominės ir pinigų politikos (2001 m. rugsėjo 13 d. Briuselyje), Inovacijų (2001 m. spalio 8 d. Briuselyje), Regionų plėtros, užimtumo ir socialinės politikos (2001 m. spalio 22 d. Briuselyje), Žemės ūkio ir žuvininkystės (2001 m. lapkričio 20 d. Vilniuje), Transporto, aplinkos ir energijos (2001 m. spalio 2 d. Vilniuje) bei Prekybos ir pramonės (2002 m. balandžio 26 d. Briuselyje).Asociacijos taryba patvirtino ES apsisprendimą sėkmingai baigti narystės derybas su šalimis kandidatėmis, kurios yra tam pasirengusios, iki 2002 m. pabaigos, kad šios šalys galėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose 2004 m. kaip ES narės. Asociacijos taryba įvertino Lietuvos pažangą rengiantis narystei naujausio Reguliariojo pranešimo bei naujos Stojimo partnerystės prioritetų kontekste. Asociacijos taryba sveikino didelę Lietuvos pažangą, padarytą perkeliant į nacionalinę teisę ir įgyvendinant ES acquis daugelyje sričių bei Lietuvos pažangą stiprinant administracinius gebėjimus. JPK sveikino teigiamą 2001 m. Reguliarųjį pranešimą ir gyrė Lietuvą už pastovią ir ilgalaikę pažangą, rengiantis narystei daromą daugumoje sričių. JPK rekomendavo Lietuvai ypač atkreipti dėmesį į energetikos ir žemės ūkio sektorius, darbo rinkos restruktūrizavimą, administracinių gebėjimų stiprinimą kai kuriose srityse, o taip pat į lėšų valdymą.Seimas ir integracijos klausimai2001 m. gruodžio 19 d. priimtoje rezoliucijoje Seimas dar kartą patvirtino savo sprendimą užtikrinti, kad derybos dėl narystės ES būtų baigtos 2002 m. ir 2004 m. sausio 1 d. Lietuva būtų pasirengusi tapti ES nare. Seimas įvertino Lietuvos pažangą, pasiektą derintis dėl narystės ES, ir pažymėjo ypatingą sprendimų, kuriuos Seimas ir Vyriausybė turės priimti 2002 m., reikšmę sėkmingam šio proceso užbaigimui. Seimas taip pat pabrėžė būtinybę laiku įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei ES programą (NAPP) ir prisiimtus derybinius įsipareigojimus. Seimas taip pat pabrėžė priemonių, skirtų instituciniams gebėjimams stiprinti (įskaitant paties Parlamento), reikšmę sėkmingam pasirengimui narystei ES. Dėl šios priežasties Seimas planuoja parengti ataskaitą apie Lietuvos administracinius gebėjimus.Per laikotarpį, kurį apima pastarasis Pažangos pranešimas, Seimas priėmė 58 įstatymus, susijusius su integracija į ES iš 78 numatytų „Laekeno” ir “Sevilijos” planuose. Dar 8 įstatymų projektai šiuo metu svarstomi Seime.2002 m. sausio 25 d. Seimas paskyrė du atstovus į Konventą dėl Europos ateities, Vytenį Andriukaitį (Seimo pirmininko pavaduotoją, Europos reikalų komiteto pirmininką, daugumą sudarančios Lietuvos socialdemokratų partijos narį) ir Alvydą Medalinską (opozicinės Lietuvos liberalų sąjungos narį). Jų iniciatyva įsteigtas Lietuvos forumas dėl ES ateities, kuriame nevyriausybinių organizacijų, akademinių institucijų bei jaunimo organizacijų atstovai turi galimybę diskutuoti apie ES ateitį bei pasikeisti nuomonėmis su Lietuvos atstovais Konvente. 2002 m. birželio 4 d. paskirti 6 delegatai į Europos jaunimo konventą.

ES priešstojiminių fondų paramaPHARE2002 m. Nacionalinėje PHARE programoje be pagrindinės 42 mln. EUR sumos sustiprintai institucinės plėtros strategijai paremti papildomai buvo skirta 18,5 mln. EUR (iš viso 60,5 mln. EUR). 2002 m. balandžio 30 d. buvo pasirašytas 2002 m. Nacionalinės PHARE programos finansavimo memorandumas (1 dalis), kurio suma, skirta greitaeigiams projektams įgyvendinti, − 12,68 mln. EUR.Lietuva šiuo metu rengia 2002 m. Nacionalinės PHARE programos 2 dalį. Europos Komisijai buvo pateikti tvirtinti trylika 25,45 mln. EUR vertės projektų institucinės plėtros ir su ja susijusių investicijų srityje.Kalbant apie ekonominę ir socialinę sanglaudą, parengti ir Europos Komisijai pateikti penki apie 14,36 mln. EUR vertės projektai, kurie yra 2002 m. Nacionalinės PHARE programos dalis.1999 m. PHARE programos sutarčių sudarymo laikotarpis pasibaigė 2001 m. pabaigoje. Lietuva sudarė sutarčių už 97,3 proc. visų 1999 m. PHARE programos lėšų.ISPA2001 m. ISPA Valdybos komitetas patvirtino 6 aplinkos infrastruktūros projektus, skirtus regioninių atliekų tvarkymo sistemų bei vandens valymo įrengimų rekonstrukcijai ir plėtrai, kurių bendra vertė yra apie 72 mln. EUR (iš kurių 37.9 mln. EUR). Be to, 7 mln. EUR buvo skirti ISPA techninei pagalbai finansuoti. 2002 m. Lietuva Komisijai pateiks dar 7 projektus, kurių vertė − maždaug 77 mln. EUR (iš kurių 38 mln. EUR − ISPA lėšos).Per laikotarpį, kurį apima pastarasis Pažangos pranešimas, Lietuva Europos Komisijai taip pat pateikė 7 infrastruktūros projektų paraiškas ISPA paramai kelių ir geležinkelių sektoriuose gauti bei 1 techninės pagalbos geležinkelių sektoriuje paraišką. Bendra šių 8 projektų vertė − 147,5 mln. EUR. Europos Komisija įsipareigojo finansuoti 6 projektus, skirdama 34 mln. EUR iš ISPA 2000 m. biudžeto ir 15 mln. EUR iš ISPA 2001 m. biudžeto. Iki 2002 m. liepos mėn. planuojama pateikti dar 2 projektų ISPA paramos geležinkelių sektoriuje paraiškas.SAPARD2001 m. lapkričio 26 d. SAPARD lėšoms administruoti ES Komisija akreditavo Lietuvos nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Per 2002 m. I ketv. buvo patvirtintos 93 paraiškos, kuriose prašomos paramos vertė − daugiau kaip 29,5 mln. EUR. Tai sudaro beveik 75 proc. 2000 m. SAPARD skirtų lėšų.

Narystės krit erijai2.1. Politiniai kriterijai2001 m. Reguliariajame pranešime apie Lietuvos pažangą Europos Komisija konstatavo, kad Lietuva ir toliau atitinka Kopenhagos politinių narystės kriterijų reikalavimus, bet pažymėjo, kad ir toliau turi būti tęsiamos reformos valstybės tarnyboje, teisminėje sistemoje bei stiprinama kova prieš korupciją.Žemiau pateikta informacija apie Lietuvos pažangą rodo, kad per laikotarpį nuo praėjusio Metinio Lietuvos pažangos siekiant narystės ES pranešimo pateikimo Europos Komisijai Lietuva visais aspektais funkcionavo kaip konsoliduota demokratinė valstybė; teisminės sistemos reforma baigiama, kova su korupcija intensyvinama, valstybės tarnyba toliau stiprinama.2.1.1. Demokratija ir įstatymų viešpatavimas, žmogaus teisės ir tautinių mažumų apsauga Pagrindinės teisminės sistemos reformos kryptys yra teismų administravimo stiprinimas, naujos nacionalinės teisinės sistemos sukūrimas ir teisėjų, prokurorų, teismo antstolių bei kitų tarnautojų mokymas.Viena iš efektyvaus teisminės sistemos funkcionavimo prielaidų buvo Teismų įstatymo, įtvirtinusio teismų nepriklausomumą, priėmimas 2002 m. sausio 24 d. Nuo 2001 m. rugsėjo mėn. iki gegužės 1 d. buvo paskirta 12 teisėjų, tuo būdu pakeičiant užimtų ir laisvų etatų visuose teismuose santykį nuo 644 : 68 iki 656 : 56. Backlog bylų skaičius teismuose toliau mažėja.Lietuvos teisėjų mokymo centras suorganizavo 23 seminarus, bendras dalyvių skaičius siekė 629. Naujajame Teismų įstatyme numatomas privalomas teisėjų mokymas. Pagal šį įstatymą teisėjų mokymą organizuoja, teisėjų mokymo programas ir metodinę medžiagą rengia Teismų taryba ir Teisingumo ministerija. Ilgalaikę teisėjų mokymo programą Teismų taryba numato aprobuoti 2002 m. birželio mėn.Naujos teisinės sistemos kūrimo procesas iš esmės buvo baigtas (lieka priimti Bausmių vykdymo kodeksą). 2002 m. kovo 14 d. Seimas priėmė naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą, o 2002 m. vasario 28 d. – Civilinio proceso kodeksą, kuris įsigalios 2003 m. sausio 1 d. Baudžiamojo proceso kodeksas kartu su naujaisiais Baudžiamuoju kodeksu ir Bausmių vykdymo kodeksu įsigalios 2003 m. sausio 1 d. Vykdant institucinę teismo antstolių reformą, 2002 m. gegužės 9 d. priimtas Teismo antstolių įstatymas.Pastebima pažanga kovos su korupcija srityje. 2001 m. Lietuvos Transparency International Korupcijos Percepcijos Indeksas (KPI), parodantis valstybės tarnautojų ir politikų korupcijos lygį, lyginant su 2000 m. įvertinimu, pagerėjo 0,7 balo (10 balų skalėje nuo 4,1 iki 4,8) ir užima 38 vietą tarp 91 šalių .Anti-korupcijos srityje svarbiausi postūmiai buvo Nacionalinės kovos su korupcija programos (susidedančios iš Nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir Veiksmų įgyvendinimo plano) 2002 m. sausio 17 d. ir Korupcijos prevencijos įstatymo 2002 m. gegužės 28 d. priėmimas. Priėmus Korupcijos prevencijos įstatymą, baigtas teisinės sistemos kūrimas korupcijos prevencijos srityje. 2002 m. sausio 25 d. Seimas ratifikavo Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos. 2002 m. balandžio 14 d. Lietuva pasirašė Europos Tarybos Civilinės teisės konvenciją dėl korupcijos. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veikloje pažymėtina, kad 2001 m. buvo atskleisti 193 nusikaltimai, susiję su korupcija, tarp jų 117 nusikaltimų valstybės tarnybai. 2002 m. I ketv. atskleisti 34 nusikaltimai, iš jų 27 – valstybės tarnybai. 2001 m. ir 2002 m. I ketv. 86 STT pareigūnai dalyvavo nacionalinėse ir tarptautinėse mokymo programose, seminaruose bei konferencijose.Demokratijos gilinimo ir lygių galimybių įtvirtinimo srityje Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisos dėl specialių priemonių vienos lyties atstovams taikymo ir netiesioginės diskriminacijos sąvokos įvedimo 2002 m. gegužės mėn. pradžioje buvo pateiktos Seimui. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus (paskirto 1999 m. balandžio mėn.) tarnyba buvo papildomai sustiprinta, priimant dirbti dar vieną darbuotoją. Vyriausybė nuosekliai tęsė geranorišką tautinių mažumų politiką, pagrįstą trimis pagrindiniais principais: a) tautinių mažumų politikos atitikimu tarptautinės bendrijos pripažįstamoms normoms, b) galimybių tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos politinį, socialinį-ekonominį ir kultūrinį gyvenimą sudarymu ir c) sąlygų kultūrinei etninių grupių saviraiškai palaikymu per tautinių mažumų kultūrinių projektų ir programų finansavimą iš valstybės biudžeto. Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos srityje Vyriausybė patvirtino Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 m. programą. Vaikų teisių srityje, 2000 m. liepos mėn. priėmus Civilinį kodeksą, kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos mėn., pradėtas teisės aktų, tame tarpe ir susijusių su vaiko teisių apsauga, derinimas su minėtuoju kodeksu, kuriais siekiama patobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą.Kovos prieš teisėsaugos pareigūnų žeminantį elgesį srityje 2001 m. gruodžio 5 – 7 d. Vilniuje Europos Tarybos ir Lietuvos ekspertų surengti mokymai žmogaus teisės klausimais.Prieglobsčio srityje apibrėžimų, skirtų saugios trečiosios šalies ir saugios kilmės šalies nustatymui, klausimas buvo išspręstas Saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečio grąžinimo arba išsiuntimo į jas tvarkoje, kurią 2001 m. rugsėjo 28 d. patvirtino Vidaus reikalų ministras. Finansinis memorandumas dėl pabėgėlių registracijos sistemos kūrimo buvo pasirašytas 2002 m. balandžio 30 d. Šiam projektui skirtos PHARE lėšos sudaro 2,9 mln. EUR.2.1.2. Horizontalūs administraciniai gebėjimaiLietuva toliau didelį dėmesį skyrė administracinių gebėjimų stiprinimui. Siekiant geresnės administracinės praktikos vidutinėje ar ilgalaikėje trukmėje buvo taikomos bendros struktūrinės priemonės, o siekiant pažangos trumpalaikėje trukmėje buvo vykdomi tam tikri specifiniai sektoriniai veiksmai ir procesiniai patobulinimai.Kalbant apie bendrų struktūrinių priemonių taikymą siekiant ilgalaikio poveikio, paminėtini viešojo administravimo sistemos tobulinimo darbai: 2002 m. balandžio 16 d. buvo priimtos Vyriausybės įstatymo pataisos, o 2002 m. balandžio 23 d. buvo priimta nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija.Vyriausybės įstatymas buvo pakeistas ir papildytas, siekiant stabilesnio ministerijų darbo, aiškesnio politinių galių ir viešojo administravimo funkcijų atskyrimo bei nuoseklaus strateginių šalies prioritetų įgyvendinimo Vyriausybės ir politinių lyderių kaitos metu.Nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija buvo parengta siekiant geresnio teisinio valstybės tarnybos sistemos reglamentavimo. Naujos įstatymo redakcijos priėmimas neįnešė į šiuo metu egzistuojančią sistemą jokių ypatingų naujovių, tačiau sudarė geresnes prielaidas modernios, nepriklausomos, profesionalios bei efektyvios valstybės tarnybos plėtrai.Kalbant apie nuoseklaus administravimo pažangą, paminėtina, kad 2001 m. Lietuvos pasirengimo narystei ES programa (LPNP/NAPP) sutvirtino savo kaip vieningo pasirengimo narystei priemonių planavimo ir monitoringo instrumento pozicijas. LPNP yra pilnai integruota į Vyriausybės programą ir biudžeto procedūrą. Detalus LPNP įgyvendinimas yra planuojamas per Teisės derinimo priemonių planą (TDPP) ir Acquis įgyvendinimo priemonių planą (AIPP). Dėl geresnio planavimo ir patobulintos monitoringo sistemos, 2001 m. žymiai pagerėjo bendras LPNP priemonių planų vykdymas. 2001 m. apie 82 proc. TDPP priemonių ir apie 72 proc. AIPP priemonių buvo įvykdytos laiku (2000 m. vykdymo procentas atitinkamai buvo 43 proc. ir 65 proc.).Atsakant į Europos Komisijos iniciatyvą visoms šalims kandidatėms parengti administracinių gerėjimų stiprinimo veiksmų planus, po intensyvaus ir produktyvaus darbo tarp Europos Komisijos ir Lietuvos tarnybų, 2002 m. balandžio mėn. buvo parengtas ir Vyriausybinės Europos integracijos komisijos (VEIK) patvirtintas Veiksmų planas Lietuvos administraciniams ir teismų gebėjimams stiprinti. Į veiksmų planą įtraukus svarbiausias TDPP ir AIPP priemones, pastarasis tapo integralia visos pasirengimo narystei planavimo sistemos dalimi. Veiksmų plano vykdymas sekamas atliekant LPNP monitoringą.Be to, ataskaitiniu laikotarpiu Lietuva, vykdydama priešstojiminę fiskalinės priežiūros procedūrą, Ekonominę programą iki narystės ES, priešstojiminę sutartį dėl organizuoto nusikalstamumo, o taip pat įgyvendindama Nacionalinį plėtros planą, Kaimo plėtros planą, Nacionalinę užimtumo strategiją, sektorinius pasirengimo dalyvauti ES fonduose planus bei dalyvaudama įvairiose Bendrijos programose, toliau derino savo veiklą prie ES.2.1.3. IšvadosPer laikotarpį nuo praėjusio metinio Lietuvos pažangos siekiant narystės ES pranešimo įteikimo Europos Komisijai Lietuva pateisino konsoliduotos demokratinės valstybės vardą. Siekdama pelnyti didesnį visuomenės pasitikėjimą vykdomąja valdžia, Vyriausybė politiką planuoja skaidrumo atmosferoje. Šiame pranešime pateikti demokratijos gilinimo per tarptautinių normų įgyvendinimą, tolimesnį teismų sistemos bei valstybės tarnybos stiprinimą, pažangą korupcijai eliminuoti pavyzdžiai rodo, kad Lietuva ir toliau atitinka Kopenhagos politinių narystės kriterijų reikalavimus.Ekonominiai kriterijaiĮvadas2001 m. Reguliariame pranešime apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje, Europos Komisija padarė išvadą, kad “Lietuva yra veikiančios rinkos ekonomikos valstybė. Jei ji ir toliau tęs spartų struktūrinių reformų programos įgyvendinimą, artimiausiu metu įveiks Europos Sąjungos konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas.”Per apžvelgiamą 2001 liepos mėn. – 2002 birželio mėn. laikotarpį Lietuvos ekonomika toliau augo, pagerėjo jos išorės ir vidaus pusiausvyra bei padidėjo jos konkurencingumas.2001 m. šalių kandidačių ekonominių pasirengimo narystei programų apžvalgoje (2001 m. lapkričio 20 d.) Komisija išreiškė susirūpinimą dėl smarkaus ekonominės aplinkos pablogėjimo, kurį sąlygojo JAV ir ES ekonomikų nuosmukis ir rugsėjo 11-osios įvykių įtaka.Šiomis nepalankiomis aplinkybėmis 2001 m. Lietuvoje buvo stebimas tolesnis BVP augimas (kuris tęsėsi ir 2002 m.). Šis BVP augimas, drauge su pažabota infliacija, pagerėjusiu išorės balansu, tolygiomis kapitalo įplaukomis, stabiliu valiutos kursu susiejus litą su EUR bei mažėjančiu nedarbu (nuo 2002 m. balandžio mėn.) rodo, kad Lietuvos ekonominės veiklos rezultatai gerėja ir toliau gerės, šviesėjant pasaulinės ekonomikos perspektyvoms.Makroekonominė raida2001 m. Lietuva užfiksavo spartų 5,9 proc. realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą (2000 m. buvo 3,8 proc.), o BVP sudarė 47968 mln. Lt (13381 mln. EUR). Tikimasi, kad santykinai spartus augimo tempas turėtų išlikti. Pagal Europos Komisijos 2002 m. pavasario ekonomines prognozes, Pav. šią tendenciją įrodo 2002 m. I ketv. preliminarūs duomenys, pagal kuriuos BVP išaugo 4,1 proc.

1 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos makroekonomikos rodikliai, 1998-2001 1998 1999 2000 2001Realaus BVP augimas, % 5.1 -3.9 3.8 5.9BVP vienam gyventojui (faktinėmis kainomis, eurais) 2692 2829 3481 3836Vidutinė metinė infliacija, % 5.1 0.8 1.0 1.3Infliacija, % per 12 mėn. 2.4 0.3 1.4 2.0Vidutinis metinis nedarbo lygis, % 6.4 8.4 11.5 12.5Pramonės produkcijos pokytis, % 8.2 -11.2 5.3 16.9Užsienio skola, % nuo BVP 15.7 22.8 21.9 20.5Užsienio skola, % nuo eksporto 45.4 80.9 65.0 53.8Oficialios tarptautinės atsargos, mln. EUR (laikotarpio pabaigoje) 1243.3 1234.1 1460.4 1892.9Oficialios tarptautinės atsargos, importo mėnesiais 2.7 2.7 2.7 2.9TUI, mln. EUR (priaugančiai, laikotarpio pab.)* 1384 2050 2509 3023Einamosios sąskaitos balansas, % nuo BVP -12.1 -11.2 -6.0 -4.8Prekybos balansas, mln. EUR* -1855 -1715 -1781 -1975Užsienio prekybos deficito ir BVP santykis, % 19.4 17.2 14.6 14.8Konsoliduotas fiskalinis balansas, % nuo BVP (pagal ESS’95) -3.1 -5.6 -2.7 -1.9Materialinės investicijos, mln. Lt 6834 6310 6553 6527Šaltiniai: Statistikos departamentas, Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos Bankaspagal Lietuvos banko vidutinį metinį lito kursą euro atžvilgiu.

Struktūrinės reformos2001 m. buvo privatizuotos 842 valstybinės įmonės ir nekilnojamo turto objektai už 468 mln. Lt. Tarp stambiausių sandorių reikia paminėti AB Lietuvos jūrų laivininkystės LISCO 76,36 proc. akcijų pardavimą už 190,4 mln. Lt bei AB Lietuvos taupomojo banko 90,73 proc. akcijų pardavimą už 150 mln. Lt.Iki 2002 m. iš siūlomų privatizuoti 14 strateginių objektų sąrašo (sudaryto 1997 m.) liko neprivatizuota tik AB Lietuvos avialinijos. 2001 m. lapkričio mėn. AB Lietuvos avialinijos privatizavimo konsultantu buvo pasirinkta konsultacinė kompanija Indecon Consulting GmbH. Valstybės turto fondas (VTF) numato parduoti ne mažiau kaip 49 proc. AB Lietuvos avialinijos.Per 2002 m. sausio – balandžio mėn. buvo privatizuotos 336 valstybinės įmonės ir nekilnojamo turto objektai už 129,7 mln. Lt. 76,01 proc. valstybei priklausančio AB Lietuvos žemės ūkio banko akcijų buvo parduota Nordeutsche Landesbank Girocentrale už 71 mln. Lt. Šiuo sandoriu buvo užbaigtas finansinio sektoriaus Lietuvoje privatizavimas.Didžiausias privatizavimo sandoris 2002 m. – AB Lietuvos dujos privatizavimas. 2002 m. gegužės mėn. konsorciumas Ruhrgas AG ir EON Energie AG, strateginio investuotojo konkurso laimėtojas, pasirašė strateginio investuotojo akcijų dalies (34 proc.) pirkimo sutartį. Strateginis investuotojas įsipareigojo sumokėti 116 mln. Lt už akcijas ir į bendrovę investuoti dar 70 mln. Lt. 2002 m. III ketv. Valstybės turto fondas planuoja paskelbti konkursą dujų tiekėjui, siūlydamas įsigyti kitus 34 proc. valstybei priklausančių AB Lietuvos dujos akcijų. Likusias valstybei priklausančias bendrovės akcijas numatyta parduoti Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje.2001 m. priėmus ir įgyvendinus naują Įmonių bankroto įstatymą, pagreitėjo bankroto procedūrų inicijavimas ir užbaigimas. 2001 m. iškeltų bankroto bylų skaičius išaugo 40 proc., o baigtų nagrinėti bankroto bylų skaičius padvigubėjo (beveik prilygo užbaigtų bylų skaičiui 1993-2000 m.). Tikimasi, kad 2003 m. bankroto procedūrų efektyvumas toliau didės, pagal naująjį įstatymą sutrumpinus bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrą iki dvejų metų.

2 lentelė. Bankroto procedūrų dinamika Lietuvoje, 1993-2002, 2002 m. gegužės 2 d. Baigta š šę

Pradėta 6 1993 4 4 227 1994 7 1 1 2 3 1 2 1 18 936 1995 1 3 2 3 – 5 6 1 21 1579 1996 2 10 9 11 12 7 2 53 26108 1997 4 18 15 10 12 5 64 4498 1998 2 15 26 17 5 65 33247 1999 1 42 83 23 149 98414 2000 5 97 67 169 245591 2001 16 37 53 538221 2002 – 221 4 0 8 6 17 34 45 101 240 141 596

2002 m. gegužės 1 d. į bankroto procesą buvo įtrauktos 1826 įmonės. 2001 m. baigtų nagrinėti ir iškeltų bankroto bylų santykis labai pagerėjo. 1999 m. jis sudarė 18,2 proc., 2000 m.- 39,4 proc., 2001 m. -46,2 proc., o 2002 m. sausio – balandžio mėn. siekė 63,8 proc. 2001 m. smulkaus ir vidutinio verslo, o taip pat didmeninių ir mažmeninių prekybos įmonių bankrotų skaičius augo greičiau nei bendra tendencija.Įgyvendinant Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, 2001 m. gruodžio 13 d. buvo išleistas Ūkio ministro įsakymas Dėl restruktūrizuojamų įmonių administratorių darbo organizavimo ir restruktūrizavimo plano rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo.2002 m. gegužės mėn. Seimas grąžino Vyriausybei Pensijų reformos įstatymo projektą su rekomendacija pradėti pensijų reformos įgyvendinimą nuo savanoriškojo (o ne privalomojo, kaip buvo numatyta anksčiau) kaupimo pensijų pakopos.Ekonominė integracijaAprašomuoju laikotarpiu, ekonominės integracijos srityje augo tiek užsienio prekyba, tiek kapitalo srautai.Išlieka nenutrūkstamas prekybos su ES augimas. 2001 m. eksportas į ES išaugo 20,0 proc., o importas iš ES -18,4 proc. 2002 m. I ketv. jie padidėjo atitinkamai 5,9 ir 18,6 proc. (palyginti su 2001 m. I ketv.). Naftos ir naftos produktų kainų svyravimas neturėjo didelės įtakos bendrai tendencijai.

Atsigavus NVS ekonomikai, Lietuvos prekyba su šiomis šalimis atgauna buvusias pozicijas: 2001 m. Lietuvos eksportas į NVS šalis išaugo 45,9 proc. o importas iš šių šalių padidėjo 8,1 proc. 2002 m. I ketv. eksportas padidėjo 24,2 proc., tačiau importo vertė sumažėjo 17,5 proc., palyginti su 2001 m. I ketv.2001 m. NVS dalis Lietuvos eksporte sudarė 19,7 proc. ir 2002 m. I ketv. išaugo iki 20,6 proc.o tie patys importo rodikliai atitinkamai buvo 29,4 bei 26,4 proc. Nors prekyba su NVS šalimis turi tam tikras perspektyvas augti, ypač eksporto srityje, tačiau Lietuvos prekyba jau yra perorientuota į ES šalis.2001 m. ES dalis Lietuvos eksporte siekė 47,8 proc., o importe – 44,0 proc. Taigi, be abejonių ES yra didžiausia Lietuvos prekybos partnerė.Pagrindinės prekių, eksportuojamų į ES, grupės yra: tekstilės medžiagos ir dirbiniai (29,0 proc. bendro į ES eksporto), mineraliniai produktai (20,1 proc.), mašinos ir įrenginiai (10,6 proc.), chemijos produktai (7,5 proc.), mediena ir medžio dirbiniai (6,8 proc.). Praeitais metais šios prekės sudarė daugiau kaip 71 proc. bendro Lietuvos eksporto į ES. 2001 m. pagal prekių grupes ypač išaugo Lietuvos eksportas į ES šalis tokių prekių kaip mineraliniai produktai (173,9 proc.), paruošti maisto produktai (39,7 proc.), augaliniai produktai ( 31,1 proc.), optiniai prietaisai (13,8 proc.), tekstilės medžiagos ir dirbiniai (9,4 proc.). Chemijos pramonės produkcijos, medienos masės, popieriaus ir statybinio kartono eksportas 2001 m. sumažėjo. Mineralinių produktų eksporto šuolį, žinoma, sąlygojo naftos ir naftos produktų kainų padidėjimas.Per keletą pastarųjų metų didžiausių šalių investuotojų sąrašas išliko beveik nepakitęs. TUI srautai iš Skandinavijos šalių (Danijos ir Švedijos) didėja. Tą patį galima pasakyti ir apie Estiją bei Vokietiją.Nors vis dar didelę TUI dalį pritraukia besitęsianti privatizacija, įgyvendinama ir keletas „plyno lauko” investicinių projektų. Viena didžiausių JAV nerūdijančio plieno profilių gamintojų, JAV įmonė Penninox rengiasi investuoti 35 mln. JAV dol. į gamyklą Klaipėdos uosto teritorijoje. Klaipėdoje planuojama ir kita didelė investicija – Danijos kompanija DFC Group Holding A/S pasirašė sutartį dėl žemės nuomos ir šalia miesto esančiame 100 ha plote statys Transporto ir logistikos centrą. Per 10 metų investicijos į šį centrą sieks 130 mln. JAV dolerių. Kappa Packaging Baltic, Danijos įmonės Kappa Packaging filialas, pradėjo naujo fabriko, gaminsiančio gofruoto kartono pakuotę, statybą Vilniuje.Be akcinio kapitalo įsigijimo, įgyvendinant privatizacijos programas, bei trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis paskolomis finansuojamo kapitalo įvežimo TUI Lietuvoje finansuojamos reinvestuojant pelną. Pelno reinvesticijos prasidėjo 1995 m. ir per visą laikotarpį iki 2001 m., nors ir svyruodamos, augo – nuo 9,9 proc. 1995 m. iki 19,2 proc.visų TUI 2001 m.Vidaus balansas2001 m. šalies išorės balanso pagerėjimas vyko lygia greta su vidaus balanso gerėjimu.2001 m. nacionalinio biudžeto deficitas sudarė 1,2 proc. BVP (valstybinio sektoriaus deficitas, skaičiuojant pagal ESS’95 sistemą sudarė 1,9 proc. BVP). Vyriausybės tikslas 2002-2003 m. yra išsilaikyti 1,5 proc. BVP deficito ribose (siekiant, kad deficitas 2004 m. sudarytų ne daugiau kaip 1,4 proc. BVP ir 1,5 proc. 2005 m.). 2002 m. I ketv. duomenys rodo smarkų pajamų srautų padidėjimą – biudžeto pajamos viršijo planuotąsias 1,2 proc. ir balandžio mėn. toliau didėjo, viršydamos to mėnesio planą 8,13 proc. Tą lėmė mokesčių administravimo pagerėjimas ir ekonomikos augimas.Valstybinis socialinio draudimo fondas taip pat sėkmingai tvarko savo sąskaitas – 2000 m. buvęs 151,6 mln. Lt deficitas 2001 m. sumažėjo iki 13,4 mln. Lt.Savivaldybių finansų padėtis, palyginti su valstybės biudžeto ir socialinio draudimo fondo finansais, yra blogesnė. Bendras vietinių valdžios institucijų įsiskolinimas padidėjo nuo 323,5 mln. Lt 2000 m. iki 430,7 mln. Lt 2001 m. ir toliau augo 2002 m. Naujas fizinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis, kuris bus įvestas kitais metais, turėtų pagerinti padėtį (kartu su kai kuriomis drausminėmis priemonėmis).Dėl 1999 m. ekonomikos nuosmukio 2000 m. pirmą kartą nuo 1993 m. 5,1 proc. sumažėjo realus darbo užmokestis (nominalus priskaičiuotas darbo užmokestis sumažėjo 4,2 proc.). Padėtis pasikeitė per metus – 2001 m. nominalus priskaičiuotas atlyginimas išaugo 2,1 proc., o nominalus išmokėtas atlyginimas padidėjo 1,9 proc. Taip pat padidėjo – 0,6 proc. – ir realus darbo užmokestis. Tačiau namų ūkių vartojimo pajamos nedidėjo, nes augo nedarbas. 2001 m. realios pajamos toliau mažėjo nuo 428,0 Lt vienam namų ūkio nariui 1999 m. iki 415,4 Lt 2000 m. ir 409,5 Lt 2001 m. Vienam namų ūkio nariui per mėnesį tenkančios išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams nuolatos mažėjo – 1996-2001 m. laikotarpiu jos keitėsi taip: 55,2 – 52,2 – 48,1 – 45,7 – 44,4 – 42,4 proc.Vyriausybė ėmėsi priemonių, kad pagerintų neturtingiausių gyventojų sluoksnių padėtį. Nuo 2002 m. balandžio mėn. neapmokestinamas minimumas buvo padidintas nuo 218 iki 250 Lt. 2002 m. balandžio mėn. taip pat padidėjo ir bazinė pensija – nuo 138 iki 142 Lt. Toliau didžiausias dėmesys bus skiriamas nedarbui mažinti didinant darbo rinkos lankstumą ir plečiant apmokymo galimybes. Minimalaus atlyginimo nustatymo taisyklės, numatytos naujajame Darbo kodekse, priimtame birželio mėn., leis mokėti mažesnius nei šiuo metu minimalius atlyginimus tam tikroms demografinėms ir tam tikros kvalifikacijos darbuotojų grupėms, ir galbūt darbuotojams kai kuriuose regionuose. Draudimo nuo nedarbo įstatymo projektas padidins draudimo dalį bedarbio pašalpose, o patvirtinus įstatymą dėl Grynaisiais pinigais išmokamų socialinių pašalpų bus sustiprintos pajamų tikrinimo priemonės. Gebėjimas pasipriešinti konkurenciniam rinkos jėgų spaudimui Europos Komisija savo ankstesniuose ir paskutiniame 2001 m. lapkričio mėn. Reguliariame pranešime teigia, kad gebėjimas atitikti šį kriterijų priklauso nuo rinkos ekonomikos veikimo bei stabilios makroekonominės padėties, leidžiančios ekonomikos subjektams priimti sprendimus prognozuojamoje situacijoje. Tam taip pat reikia ir pakankamo žmogiškojo bei fizinio kapitalo, taip pat ir infrastruktūros. Valstybines įmones reikia restruktūrizuoti, visos įmonės turi investuoti į savo veiklos efektyvumo didinimą. Be to, kuo daugiau įmonės turi galimybių naudotis išoriniais finansiniais šaltiniais, tuo sėkmingiau jos restruktūrizuojasi ir įgyvendina naujoves, o tai didina jų galimybes prisitaikyti. Ekonomika tuo geriau galės prisitaikyti prie narystės reikalavimų, kuo aukštesnis bus jos integracijos į ES laipsnis iki stojimo. Paklojus tvirtus stabilios ekonominės aplinkos pamatus 1999-2000 m., makroekonominis stabilumas toliau stiprėjo ir 2001 m.2001 m. ir per 2002 m. I ketv. kainos kilo nesmarkiai, ypač atsižvelgiant į spartų ekonomikos augimą, 2001 m. siekusį 5,9 proc. ir viršijusį visas prognozes. 2001 m. infliacija siekė 2,0 proc., o 2000 m. – 1,4 proc. Tačiau per pirmus keturis 2002 m. mėnesius infliacija buvo lygi 0. Lyginant su 2001 m. balandžio mėn., infliacija 2002 m. balandžio mėn. sudarė 1,3 proc. ir buvo mažiausia, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis. Taip pat sumažėjo ir valstybės skola. 2001 m. pabaigoje valstybės skola sumažėjo iki 26,90 proc. BVP, palyginti su 28,34 proc. 2000 m. gruodžio mėn. 2002 m. valstybės skola toliau mažėjo ir sudaro 25,06 proc. BVP. Užsienio skola taip pat sumažėjo ir nesiekė 20 proc. BVP, o trumpalaikė skola tesudarė 6 proc. visos skolos (1998 m. pabaigoje siekė 24 proc.). Sausio mėn. Vyriausybė patvirtino valstybės skolos limitus, kurie rengimosi ES narystei metais neturi viršyti 30 proc. BVP.2001 m. einamosios sąskaitos deficitas sumažėjo iki 4,8 proc. BVP, o tai mažiausias deficitas per pastaruosius penkerius metus. Pirmąkart nuo pereinamojo laikotarpio reformų pradžios 1990 m. realus šalies BVP augimas viršijo einamosios sąskaitos deficito augimą, sudarydamas palankias sąlygas toliau mažinti valstybės skolą. Einamosios sąskaitos deficitas sumažėjo dėl sparčiau augančio eksporto 2001 m. 2001 m. pagerėjo užsienio skolos ir eksporto santykis, kuris siekė 40 proc. Tiesioginių užsienio investicijų ir einamosios sąskaitos deficito santykis taip pat pagerėjo ir sudarė 78 proc. (pakilo nuo 56 proc. 2000 m.).2002 m. vasario mėn. litas buvo persietas nuo JAV dolerio prie euro. Persiejimo data buvo paskelbta prieš pusmetį, ir visas procesas vyko skaidriai ir sklandžiai. Tarptautinės finansinės institucijos ir užsienio kreditų reitingų agentūros palankiai įvertino lito persiejimą. Lito susiejimas su euru svarbus žingsnis toliau integruojantis į euro zonos šalių ekonomiką dar labiau sustiprinsiantis Lietuvos įmonių prekybinius ryšius su ES.2002 m. kovo mėn. Finansų ministerija pirmąkart išleido 10 metų vyriausybės vertybinius popierius, kurie buvo parduoti vertybinių popierių biržoje. Jų paklausa dukart viršijo pasiūlą.2001 m. sparčiai didėjo investicijos ir pasiekė rekordinį 6527 mln. Lt dydį – išaugo 28 proc., palyginti su praėjusiais metais. Labiausiai investicijų padaugėjo tekstilės, elektros ir optinių prietaisų pramonės sektoriuose (maždaug 77 proc.), energetikoje, mažmeninėje prekyboje ir komunikacijose. Investicijos į infrastruktūrą, ypač telekomunikacijų srityje, kur investicijos išaugo daugiau kaip 20 proc., gali paskatinti ir kitų verslo sričių ekonominį aktyvumą. Investicijos į transporto ir komunikacijos sektorius 2-3 kartus viršijo šių sektorių pridėtinę vertę. Pagal verslo apžvalgas maždaug 30-35 proc. įmonių planuoja investuoti į informacines technologijas. IT sektoriaus plėtra Lietuva aplenkė kitas Baltijos valstybes. Pavyzdžiui, kompiuterių pardavimai 2001 m. išaugo 50 proc., palyginti su 2000 m. Šios investicijos ir infrastruktūros plėtra sudarys geresnes sąlygas verslui ateityje.Sumažėjus valstybės investicijoms nuo 13,9 proc. iki 2,3 proc. per 1997-2000 m. laikotarpį, 2001 m. iki 5,9 proc. išaugo jų dalis bendrose investicijose. 2001 m. taip pat padidėjo investicijos, panaudojant vietinių bankų lėšas, o skolinimasis iš užsienio bankų sumažėjo. Didžiausią investicijų dalį – apie 70 proc. 2001 m. – sudarė įmonių vidaus išteklių panaudojimas.2001 m. tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas sudarė 1,78 mlrd. Lt ir per metus, palyginus su 2000 m. padidėjo 267,8 mln. Lt arba 17,7 proc. TUI įplaukos (apibrėžiamos kaip TUI į privatizuojamus objektus) 2001 m. sudarė 346 mln. Lt. 2001 m. gruodžio 31 d. TUI Lietuvoje sudarė 10,66 mlrd. Lt (3 mlrd. EUR arba 2,67 milijardo JAV dol.) arba 3062 Lt vienam gyventojui (767 JAV dolerių arba 867 EUR). Gamybai teko daugiau kaip ketvirtadalis visų TUI, maždaug po 20 proc. buvo investuota į prekybą ir finansines paslaugas, 15 proc. – į telekomunikacijas.Danijos ir Švedijos įmonės išlieka pagrindinėmis investuotojomis Lietuvoje, ir jų investicijos atitinkamai sudaro 18,6 proc. ir 16,1 proc. visų investicijų. Apie 70 proc. visų TUI ateina iš ES valstybių.Toliau mažėjo valstybės vaidmuo ekonomikoje, valstybė didesnį dėmesį skyrė verslo sąlygų gerinimo politikai. 2001 m. ir 2002 m. pradžioje tęsėsi privatizavimo procesas, svarbūs sandoriai sudaryti transporto ir finansų sektoriuose. Reikia pabrėžti, kad dviejų valstybinių bankų – Lietuvos taupomojo banko ir Lietuvos žemės ūkio banko – akcijų pardavimas užbaigė finansų sektoriaus privatizavimą. Šis sektorius dabar visiškai privatus (ir jame svarbias pozicijas turi ES šalių bankai).Pertvarkyti kai kurie sektoriai, kurie priklausė valstybei ir kurių veikla buvo reguliuojama valstybės. Pavyzdys galėtų būti alkoholinių gėrimų gamyba ir pardavimas, kurie buvo liberalizuoti, o vietinės įmonės rengiasi privatizavimui. Ketinama pašalinti likusius apribojimus užsienio investicijoms, būtent – loterijų verslui.Priimti svarbūs sprendimai dėl energetikos sektoriaus. „Lietuvos energetika” buvo reorganizuota, atskiriant elektros gamybą, perdavimą ir paskirstymą bei nepagrindinę veiklą. 2002 m. pradžioje įkurtos ir pradėjo veiklą „Lietuvos elektrinė”, „Mažeikių elektrinė”, Rytų ir Vakarų paskirstymo tinklai. Šios įmonės rengiamos privatizacijai, kuri turėtų vykti 2002 m. pabaigoje ir 2003 m. Elektros energijos gamintojų ir paskirstytojų privatizavimas bei Lietuvos sujungimas su didesne ES energijos rinka turėtų sukurti sąlygas, reikalingas efektyviam energetikos infrastruktūros funkcionavimui. Lietuvos sujungimo su ES energijos rinka per Lietuvos – Lenkijos elektros tiltą koncepcija toliau plėtojama dalyvaujant ERPB. „Lietuvos energetika” toliau veiks valdydama perdavimo tinklus ir vykdydama perdavimo operatorės funkcijas.Šiuo metu apie 72% proc. BVP sukuria privatus sektorius.Valstybės pagalbos registro duomenimis, 2000 m. valstybės subsidijos siekė 103,9 mln. Lt (27,9 mln. EUR) arba 0,23 proc. šalies BVP (1999 m. šis santykis buvo lygus 0,43 proc. šalies BVP). 1996-2000 m. valstybės paramos dydis sumažėjo nuo 904,4 mln. Lt 1996 m. iki 103,9 mln. Lt 2000 m. Pasikeitė valstybės paramos teikimo prioritetai nuo gamybos ir paslaugų (55 proc. visų subsidijų suteiktų 1996-1998 m.) link transporto (78 proc. visos valstybės paramos 1999-2000 m.).Koalicinė vyriausybė dar kartą pabrėžė savo įsipareigojimą mažinti verslo reguliavimą ir didinti valstybinio sektoriaus skaidrumą bei efektyvumą. Tęsiama ankstesnės Vyriausybės pradėta Saulėtekio programa, skirta verslo biurokratiniams apribojimams mažinti ir laikoma viena iš pagrindinių investicinės aplinkos gerinimo priemonių. Minėtinos tokios šios programos priemonės kaip žemės vertinimo tvarkos ir metodologijos procedūrų supaprastinimas, teritorijos planavimo dokumentų rengimas, nuosavybės plėtros ir kompensavimo tvarkos apibrėžimus. Programa numato privalomųjų reikalavimų nekilnojamam turtui, priklausančiam kultūriniam paveldui peržiūrėjimą (siekiant perkelti kai kuriuos tokius reikalavimus, nustatant gaires ir konkretų laikotarpį tyrimams, kurie turi būti atlikti prieš atnaujinant tokį nekilnojamą turtą).Svarstomos priemonės plyno lauko investicijų aplinkai gerinti. Naujas Statybos įstatymas (priimtas 2001 m. lapkričio 8 d., įsigaliojantis 2002 m. liepos 1 d.) supaprastina statybos procesą, numatant statytojui (rangovui) projektavimo sąlygas, reglamentuojant statybą ir leidimus statyti bei išplečiant sertifikuotų projektų vadovų ir kitų specialistų atsakomybę rengiant pastato projektą. Toliau vyko integracija į ES, 2001 m. smarkiai išaugo Lietuvos ir ES prekyba. ES išliko pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė. 2001 m. prekybos apyvarta su ES šalimis sudarė 48,2 proc. (arba beveik 70 proc. kartu su šalimis kandidatėmis). 2001 m., palyginti su 2000 m., Lietuvos eksportas į ES padidėjo 20,0 proc., o importas iš ES išaugo 18,4 proc. Tai viršijo visos Lietuvos užsienio prekybos augimą. Lietuvos eksportas į ES ir importas iš ES atitinkamai siekė 2442 mln. EUR ir 3181 mln. EUR ir sudarė 47,8 proc. ir 44,0 proc. viso Lietuvos eksporto ir importo.Pagrindinėmis prekybos partnerėmis iš ES išlieka geografiškai ir tradiciškai artimos rinkos – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Danija, Nyderlandai ir Švedija. 2001 m. prekybos apimtys su šiomis šalimis sudarė 73 proc. bendros Lietuvos prekybos apyvartos. Pernai padidėjo Lietuvos eksportas į daugelį ES šalių, ypač į Jungtinę Karalystę.IšvadosPokyčiai Lietuvos ekonomikoje parodė, kad esant stabiliai ir patikimai ekonominei politikai ir palankioms ekonomikos sąlygoms Lietuvos verslas sugeba konkuruoti vidaus ir Europos rinkose. Tikimasi, kad teigiami ekonomikos pokyčiai vyks ir toliau ir bus užbaigtos likusios struktūrinės reformos. Stojimas į ES turėtų būti pagrindinis stimulas tolesniam augimui ir ekonominei Lietuvos ir ES integracijai.Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus: teisės perkėlimas, įgyvendinimas ir administraciniai gebėjimai1 skyrius. Laisvas prekių judėjimasPastangos užtikrinant laisvo prekių judėjimo principų ir reikalingų struktūrų funkcionavimą buvo sukoncentruotos ties patvirtintų planų ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Toliau vyko teisės derinimas cheminių medžiagų, motorinių transporto priemonių, vaistų žmonėms bei veterinarinių vaistų, medicinos prietaisų, maisto prekių, statybos produktų, teisinės metrologijos ir viešųjų pirkimų srityse. Administraciniai gebėjimai buvo plėtojami visame sektoriuje, o ypač akreditacijos, rinkos priežiūros ir viešųjų pirkimų srityse.Apžvelgiamu laikotarpiu buvo priimti Nuodingų medžiagų kontrolės, Statybų bei Farmacinės veiklos įstatymai, perkeliantys esmines acquis nuostatas atitinkamose srityse. Rengiantis pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. įgyvendinimui vaistų srityje, patvirtintos pagrindinės ES reikalavimus atitinkančios nuostatos, susijusios su Gera gamybos praktika ir vaistų registravimu.Rengiantis narystei Europos standartų organizacijose CEN ir CENELEC 2003 m., toliau vykdytas Europos standartų perėmimas Lietuvos standartais bei Lietuvos standartų asociacijos kūrimas. Apžvelgiamu laikotarpiu buvo organizuojami seminarai verslo atstovams, skatinantys dalyvavimą būsimos asociacijos veikloje. 2002 m. birželio 1 d. bendras visų Lietuvos standartų skaičius buvo 9514, iš kurių 7848 (arba 85 proc. visų standartų) – Europos standartai. Toliau spartėjo Europos standartų perėmimo tempai – 2001 m. Lietuvos standartizacijos departamentas perėmė 3181 standartas (2000 m. – 2659 standartus, 1999 – 650).Institucinė reforma rinkos priežiūros srityje, įgyvendinta 2000 m., pasiteisino. Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas administracinių gebėjimų stiprinimui, kontrolės procedūrų tobulinimui ir jų efektyviam įgyvendinimui. Tolesnės pastangos bus koncentruojamos ties kontrolės, pagrįstos rizikos įvertinimu, diegimu, dialogo su gamintojais, tiekėjais ir nevyriausybinėmis organizacijomis gerinimu, informacijos vartotojams skleidimu, bendradarbiavimu su muitine, galimybių atlikti bandymus užtikrinimu ir personalo mokymais. Maisto ir veterinarijos tarnyba toliau stiprina kontrolės principo “nuo tvarto iki stalo” (from stable to table) taikymą.

Apžvelgiamu laikotarpiu buvo toliau įgyvendinta Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikavimo įstaigų) plėtros programa. Sėkmingai užbaigtos derybos dėl Atitikties įvertinimo ir pramonės gaminių pripažinimo protokolo dėl pirmų šešių direktyvų (Mašinų saugos (98/37/EB), Asmens saugos priemonių (89/686/EEB), Liftų (95/16/EB), Žemos įtampos įrenginių (73/23/EEB), Paprastų slėgio indų (87/404/EEB) ir Elektromagnetinio suderinamumo (89/336/EEB)), protokolas oficialiai pasirašytas 2002 m. gegužės 21 d. Tikimasi, kad protokolas įsigalios 2002 m. II p., kai bus atliktos būtinos teisinės procedūros. Kaip ir numatyta protokole, Lietuva netrukus pateiks Europos Komisijai paskirtųjų įstaigų sąrašą.2002 m. vasario 1 d. prasidėjo PHARE projektas “Administracinių ir techninių gebėjimų stiprinimas skatinant laisvą prekių judėjimą”. Projektą, kurio biudžetas – 3,5 mln. EUR (PHARE – 2,75 mln. EUR, Lietuvos bendro finansavimo dalis – 0,75 mln. EUR), o trukmė – 20 mėnesių, vykdo AENOR (Ispanija). Bendras projekto tikslas – stiprinti keleto horizontalių ir sektorinių institucijų bei laboratorijų administracinį, organizacinį ir finansinį valdymą bei technines galimybes perkelti ir įgyvendinti acquis laisvo prekių judėjimo, techninių kliūčių prekybai šalinimo bei abipusio pripažinimo srityse. Didžiausią dėmesį projektas teikia rinkos priežiūros, atitikties įvertinimo struktūroms bei kitiems prioritetiniams sektoriams. Projektas apima atitinkamas ministerijas bei kitas institucijas – Nacionalinį akreditacijos biurą, Lietuvos Standartizacijos departamentą, Nacionalinę vartotojų teisių gynimo tarybą, Ne maisto produktų inspekciją, Valstybinę metrologijos tarnybą.Apžvelgiamu laikotarpiu Lietuvoje buvo panaikintas privalomas kosmetikos produktų ir ploviklių registravimas. 2002 m. spalio 10 d. bendru Sveikatos apsaugos ir Ūkio ministrų įsakymu buvo panaikintas 1998 m. gruodžio 29-30 d. bendras įsakymas “Dėl biocidų, kosmetikos, asmens higienos ir buitinės chemijos prekių registravimo”. Jo vietoje įsigaliojo Kosmetikos gaminių notifikavimo tvarka, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 23 d. įsakymu, bei Ploviklių techninis reglamentas, perkeliantis atitinkamas acquis nuostatas.Viešųjų pirkimų srityje buvo parengtas naujo Viešųjų pirkimų įstatymo projektas (pilnai suderintas su direktyvų 1992/50/EEB, 1993/36/EEB, 1993/37/EEB, 1997/52/EB, 1993/38/EEB, 1998/4/EB, 1989/665/EEB, 1992/13/EEB, 2001/78/EB nuostatomis). Įstatymo projektas nustato pirkimų ribines vertes, vertės apskaičiavimo metodus, technines charakteristikas, kvalifikacinius reikalavimus, paraiškų ir pasiūlymų teikimo sąlygas, įsigijimo metodus, konkursų vertinimo kriterijus, įsigijimo notifikavimo procedūrą ir kitus reikalavimus. Projektą planuojama priimti iki 2002 m. pb. PHARE Dvynių projekto “Viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimo stiprinimas Lietuvoje” rėmuose buvo sukurtas Viešųjų pirkimų tarnybos administracinio stiprinimo veiksmų planas bei organizuota eilė vidinių personalo mokymų.Per likusį laikotarpį iki numatytos narystės datos Lietuva didžiausią dėmesį skirs atitikties įvertinimo infrastruktūros plėtros programai, standartizacijos įsijungimui į Europines struktūras ir EB Sutarties 28-30 straipsnių ir juos įgyvendinančių teisės aktų bei abipusio pripažinimo principo perkėlimui nesuderintose srityse. Atitikties įvertinimo programa yra vykdoma pagal veiksmų planą, jai skiriamas pakankamas finansavimas savalaikiam jos užbaigimui. Taip pat toliau vyksta Lietuvos standartizacijos departamento reformavimas į Standartų asociaciją bei būtinų sąlygų išpildymas stojimui į CEN ir CENELEC.Numatytas papildomas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Respublikinio mitybos centro, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, Farmacijos departamento, Vaistų kontrolės tarnybos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ir kitų institucijų administracinis stiprinimas.

2002-2003 m. numatyta užbaigti teisės derinimą atskiruose laisvo prekių judėjimo skyriaus poskyriuose (motorines transporto priemones, chemines medžiagas, telekomunikacijų įrenginius, maisto produktus, vaistus bei medicinos prietaisus). Maisto priedų ir specialios paskirties maisto produktų išankstinį registravimą planuojama panaikinti 2004 m. sausio 1 d.Ypatingas dėmesys bus skiriamas pereinamojo laikotarpio vaistų srityje įgyvendinimui užtikrinant Geros gamybos principų laikymąsi nuo 2004 m. ir laipsniškai atnaujinant vaistų registravimą iki 2007 m. pr.2 skyrius. Laisvas asmenų judėjimasProfesinių kvalifikacijų ir profesinio pripažinimo srityje aprašomuoju laikotarpiu iš esmės užbaigtas teisės derinimo procesas, toliau stiprintos šios srities institucijos bei jų veiklos koordinavimas. Institucijos, atsakingos už sektorinių direktyvų įgyvendinimą, sukurtos ir funkcionuoja.2002 m. I ketv. buvo atlikta asmenų, kurie įgijo savo išsilavinimą, Lietuvai esant Sovietų Sąjungos dalimi, profesinės kvalifikacijos analizė. Remiantis šia analize 2002 m. I p. pabaigoje planuojama pakeisti šiuo metu galiojantį, Vyriausybės nutarimu patvirtintą valstybės reguliuojamų profesijų sąrašą, tokiu būdu suderinant jį su ES direktyvų 89/48/EEB ir 92/51/EEB reikalavimais.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja institucijų, atsakingų už profesines kvalifikacijas ir profesinį pripažinimą, veiklą. 2001 m. liepos 9 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu buvo patvirtinti nuostatai, reglamentuojantys koordinacinės komisijos (įsteigtos 2001 m. vasario 14 d.) veiklą.Teisininkų kvalifikacijos ir abipusio pripažinimo direktyvų 77/249/EEB ir 98/5/EB nuostatos buvo perkeltos 2001 m. gruodžio 6 d. priėmus Advokatūros įstatymo pakeitimo įstatymą. Advokatūros įstatymo nuostatos, suteiksiančios ES valstybių narių piliečiams teisę Lietuvoje verstis nuolatine teisininko praktika (su teisininko profesinės kategorijos “advokatas” teisėmis ir pareigomis), įsigalios nuo Lietuvos įstojimo į ES datos.Šiuo metu planuojamos priemonės, siekiant pašalinti trūkumus, identifikuotus 2002 m. vasario mėn. vykusios TAIEX įvertinimo misijos sveikatos apsaugos profesinių kvalifikacijų pripažinimo srityje metu.2001 m. birželio 28 d. Seimas priėmė Slaugos praktikos įstatymą. Įgyvendinant šį įstatymą, įsigaliojusį 2001 m. lapkričio 1 d., Sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys bendrosios ir specialiosios praktikos slaugytojų profesinės kvalifikacijos pripažinimą, atitinkantį Direktyvos 74/454/EEB reikalavimus, slaugos praktikos licencijavimą, slaugos praktikos sertifikavimą bei slaugytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo klausimus.Socialinių sistemų koordinavimo srityje, rengiantis Tarybos reglamento1408/71/EEB bei Tarybos reglamento 574/72/EEB įgyvendinimui (šie reglamentai bus taikomi Lietuvoje nuo įstojimo į ES datos), atlikti parengiamieji darbai: Europos Komisijos Administracinė komisija 2002 m. vasario 27 d. patvirtino Lietuvos ir kitų šalių kandidačių pateiktus pasiūlymus minėtų Reglamentų priedams.Laisvo dirbančiųjų judėjimo srityje 2001 m. birželio 12 d. priimto Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2002 m. sausio 1 d. Įstatymo pakeitimai atleidžia ES šalių narių piliečius bei jų šeimos narius nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvoje. Visiškas suderinimas su acquis bus pasiektas 2002 m. IV ketv., priėmus naujus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus.2002 m. vasario mėn. buvo baigtas Darbo jėgos migracijos ir jos poveikio Lietuvai vidutinės trukmės prognozės tyrimas.3 skyrius. Laisvė teikti paslaugas

Bankininkystės srityje 2001 m. liepos 19 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą “Dėl leidimų užsienio bankams steigti filialus (skyrius) ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir leidimų jiems veikti išdavimo tvarkos”. Tvarka nustato reikalavimus būtiniems dokumentams, kuriuos turi pateikti užsienio bankai, norintys atidaryti savo filialus (skyrius) arba atstovybes Lietuvoje, bei šių dokumentų patikrinimo tvarką ir terminus Lietuvos banke.Aprašomuoju laikotarpiu buvo toliau plėtojami Lietuvos banko santykiai su užsienio valstybių priežiūros institucijomis, ypatingai valstybių, kurių bankai Lietuvoje turi savo filialus (skyrius). 2001 m. gruodžio 10 d. Lietuvos bankas pasirašė Bendradarbiavimo sutartį dėl priežiūros su Vokietijos Federalinio banko priežiūros įstaiga. Panašios sutartys pasirašytos su Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos centriniais bankais bei Suomijos Finansinių institucijų priežiūros įstaiga.Draudimo srityje Lietuva sukūrė ir toliau plėtojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemą. Vyriausybės nutarimais bei Finansų ministro įsakymais buvo patvirtinti būtini poįstatyminiai teisės aktai.2001 m. lapkričio 5 d. buvo įsteigtas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuras. Iki 2002 m. balandžio 1 d. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos valdyba išdavė leidimus vykdyti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą dvylikai draudimo bendrovių.Administracinių gebėjimų stiprinimo srityje buvo sukurta ir praktikoje patikrinta Bendros informacijos apie draudimo bendroves Išankstinio perspėjimo sistema (statistinių duomenų informacinės technologijos sistema-investicijų ir finansinės atskaitomybės duomenų bazė).Investicinių paslaugų ir vertybinių popierių srityje 2001 m. gruodžio 17 d. Seimas priėmė Vertybinių popierių rinkos įstatymą, kuris pilnai perkėlė investicinių paslaugų direktyvų reikalavimus. Įstatymas perkėlė “namų ir priėmimo valstybės” nuostatas bei BCCI direktyvų nuostatas. Tokiu būdu sukurtos teisinės prielaidos ES valstybių narių investicinėms bendrovėms teikti investicines paslaugas Lietuvoje nuo narystės ES dienos.Drauge su Vertybinių popierių rinkos įstatymu, Seimas priėmė Komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, kuris įgyvendina direktyvoje 97/9/EB nustatytą investuotojų kompensavimo sistemą. Pagal naująjį įstatymą, minimali kompensavimo suma, numatyta direktyvoje (20 tūkst. EUR) bus pasiekta 2008 m.Elektroninės prekybos srityje, tęsiant acquis perkėlimą į nacionalinę teisę, 2002 m. balandžio 10 d. Ūkio ministras įsakymu patvirtino Kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teikimo vidaus rinkoje reglamentą. Šis reglamentas įsigaliojo 2002 m. balandžio 17 d.Duomenų apsaugos srityje 2001 m. rugsėjo 25 d. Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos struktūrinės reformos, įgaliojimų suteikimo, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo ir su tuo susijusių Vyriausybės nutarimų dalinio pakeitimo”. Asmens duomenų apsaugos inspekcija reorganizuota į nepriklausomą vyriausybinę instituciją, atsakingą už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą bei Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) nuostatų įgyvendinimą.2002 m. sausio 22 d. priimtas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymas (įsigaliojo 2002 m. vasario 6 d.), kuris atitinka Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) nuostatas.4 skyrius. Laisvas kapitalo judėjimasSeimas pritarė Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo projektui pirmo svarstymo metu 2002 m. sausio 15 d., tačiau Konstitucinio įstatymo ir Įstatymo dėl žemės ūkio paskirties įsigijimo projektų svarstymą nusprendė atidėti pavasario sesijai. 2002 m. kovo 7 d. Seimas pirmo balsavimo metu pritarė Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.2002 m. gegužės 23 d. Seimas priėmė Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Įsigaliojus įstatymo pakeitimui, bus panaikintas įstatinio kapitalo investavimo reguliavimas bei atsisakyta reikalavimo investuoti ne mažiau 50 proc. draudimo įmonės įstatinio kapitalo ir techninių atidėjimų lėšų Lietuvoje.Draudimas užsieniečiams investuoti į loterijų veiklą bus panaikintas 2003 m. I p., priėmus Loterijų įstatymo ir Investicijų įstatymo 8 str. pakeitimo įstatymą. 2002 m. gegužės 8 d. Vyriausybė pritarė Loterijų įstatymo koncepcijai.2001 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos banko valdyba pritarė naujoms Lietuvos banko tarpbankinėms lėšų pervedimo sistemos taisyklėms. Šios taisyklės reglamentuoja dalyvavimo sistemoje sąlygas, sistemos veikimo tvarką bei jos veikimą sutrikus techninei ar programinei įrangai arba ryšiui su sistemos dalyviais.2002 m. kovo 30 d., įsigaliojus Pinigų plovimo prevencijos pakeitimo įstatymui, panaikinti laisvo kapitalo judėjimo apribojimai, kuriais fiziniams ar juridiniams asmenims nebuvo leidžiama išvežti iš Lietuvos didesnę grynųjų pinigų sumą nei 500,000 Lt arba šios sumos ekvivalentą bet kuria užsienio valiuta. Šio Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo pagrindu kliento identifikavimo reikalavimai buvo suderinti su Tarybos direktyvos 91/308/EEB dėl finansinių sistemų panaudojimo, siekiant pinigų išplovimo, prevencijos nustatytais reikalavimais.2002 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymas, kuris reglamentuoja šios naujai įsteigtos institucijos statusą ir veiklą.5 skyrius. Įmonių teisė2001 m. liepos mėn. – 2002 m. birželio mėn. laikotarpiu, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas acquis nuostatų perkėlimui ir įgyvendinimui, o taip pat administracinių gebėjimų, ypatingai intelektinės ir pramoninės nuosavybės srityje, stiprinimui.Įmonių teisės srityje Vyriausybės 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimu Teisingumo ministerija paskirta institucija, atsakinga už Juridinių asmenų registro administravimą. Juridinių asmenų registravimo funkcija buvo priskirta Žemės ir nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybės įmonei. Teisingumo ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, atsakinga už institucinius registro pertvarkymus.Apskaitos srityje 2001 m. lapkričio 6 d. Seimas priėmė Buhalterinės apskaitos įstatymą ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, kurie perkėlė direktyvos 78/660/EEB nuostatas. Taip pat 2001 m. lapkričio 6 d. buvo priimtas Konsoliduotų metinių ataskaitų įstatymas, perkeliantis direktyvą 83/349/EEB. Priėmus šiuos įstatymus, apskaitos srityje užbaigtas teisės derinimo procesas.2001 m. gruodžio mėn. buvo įsteigta viešoji įmonė Apskaitos institutas, atsakinga už verslo apskaitos standartų rengimą ir skelbimą.Intelektinės nuosavybės apsaugos srityje priimti svarbūs teisės aktai, reglamentuojantys kūrinių atgaminimo ir skolinimo tvarką. Kultūros ministerija parengė ir pateikė derinti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų ir papildymų įstatymo projektą. Šios pataisos ir papildymai perkels acquis reikalavimus informacinės visuomenės (direktyva 2001/29/EB) srityje. Įstatymą planuojama priimti 2002 m. IV ketv.2001 m. ypatingas dėmesys buvo skiriamas institucijų, atsakingų už Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo įgyvendinimą bei intelektinės nuosavybės gynimą, administracinių gebėjimų stiprinimui ir informacijos skleidimui. Kultūros ministerija, įgyvendindama Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategijos priemones, surengė 15 seminarų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos klausimais, kuriuose dalyvavo nevyriausybinių organizacijų ir asociacijų atstovai, teisėjai ir prokurorai, policijos ir muitinės pareigūnai. Taip pat organizuoti specialistų vizitai į atitinkamas institucijas ES šalyse narėse bei šalyse kandidatėse, išleisti 9 informaciniai leidiniai, skirti įvairiems intelektinės nuosavybės teisių apsaugos aspektams. Daugelis šių priemonių buvo finansuojamos iš PHARE projekto “Autorių teisių ir gretutinių teisių skyriaus stiprinimas” lėšų.

Įgyvendinant Intelektinės nuosavybės apsaugos importuojant ir eksportuojant prekes įstatymą, teritorinių muitinių pareigūnų, atsakingų už intelektinės nuosavybės teisių gynimą pasienyje, skaičius buvo išplėstas iki 22 pareigūnų. Apžvelgiamu laikotarpiu apytikriai 60 muitinės pareigūnų buvo apmokyti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje, dalyvavo tarptautinėse konferencijose ir seminaruose.Pramoninės nuosavybės apsaugos srityje 2001 m. spalio 30 d. Seimas priėmė Patentų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Tokiu būdu įstatymas suderintas su reglamentu 1768/92/EEB dėl papildomos apsaugos sertifikatų medicininiams produktams sukūrimo bei reglamentu 1610/96/EB dėl papildomos apsaugos sertifikatų augalų apsaugos produktams sukūrimo.2002 m. balandžio mėn. Valstybinis patentų biuras parengė naujo Pramoninio dizaino įstatymo projektą. Projektas atitinka direktyvos 98/71/EB ir Pasaulinės prekybos organizacijos Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos (TRIPS) sutarties nuostatas dėl dizaino termino, dizaino savininko teisių apsaugos ir dizaino licencijavimo. Naująjį įstatymą planuojama priimti 2002 m. IV ketv.2001 m. buvo stiprinami Valstybinio patentų biuro administraciniai gebėjimai. 2001 m. pabaigoje buvo įdiegta kompiuterinė išradimų ir prekių ženklų registravimo sistema. 2001 m. spalio mėn. Valstybinis patentų biuras, bendradarbiaudamas su Pasauline intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO), surengė 2 dienų regioninį seminarą biotechnologijų ir intelektinės nuosavybės tema, kuriame dalyvavo 40 specialistų. Pagal 2000 m. gruodžio 1 d. pasirašytą Supratimo memorandumą, Valstybinio patentų biuro specialistai dalyvavo tarptautiniuose seminaruose ir stažavosi Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijos struktūrose.Atsižvelgiant į reglamentą, pakeičiantį Briuselio konvenciją bei Romos konvenciją, naujo Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., nuostatos yra visiškai suderintos su Romos konvencijos dėl teisės, taikomos sutartiniams įsipareigojimams, reikalavimais. Naujasis Civilinio proceso kodeksas (priimtas 2002 m. vasario 28 d.) yra suderintas su Tarybos reglamentu 44/2001/EB dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo. Reglamentas bus taikomas tiesiogiai nuo narystės Europos Sąjungoje datos.6 skyrius. KonkurencijaLaikotarpiu nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2002 m. gegužės mėn. Lietuva pasiekė ženklios pažangos derinant Lietuvos konkurencijos teisę su ES konkurencijos reikalavimais bei šalinant trūkumus, įvardintus 2001 m. Reguliariame pažangos pranešime. Administracinių gebėjimų srityje Konkurencijos taryba pastaraisiais metais buvo nuosekliai stiprinama ir šiuo metu efektyviai vykdo konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių įgyvendinimo kontrolę.Apžvelgiamu laikotarpiu Lietuvos konkurencijos politikos srityje prioritetas buvo teikiamas sąžiningos konkurencijos sąlygų užtikrinimui bei efektyviam Konkurencijos ir Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymų įgyvendinimui.Konkurencijos (anti-trust) srityje Konkurencijos taryba, įgyvendindama Konkurencijos įstatymo nuostatas, priėmė keturis nutarimus: dėl atskirų išimčių suteikimo horizontaliems bendradarbiavimo susitarimams, dėl atskirųjų išimčių suteikimo tam tikriems technologijų perdavimo susitarimams, paaiškinimus dėl atskirosios išimties suteikimo tam tikroms susitarimų rūšims draudimo sektoriuje, ir bendrąją išimtį tam tikriems susitarimams tarp žemės ūkio paskirties žemės naudotojų.Konkurencijos taryba teikė prioritetą efektyviam Konkurencijos įstatymo įgyvendinimui. Konkurencijos tarybos darbuotojai nuolat konsultuoja valstybės pagalbos teikėjus dėl Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų taikymo. 2002 m. Konkurencijos taryba surengė seminarus valstybės pagalbos teikėjams įvairiuose Lietuvos regionuose, siekiant jiems išaiškinti Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nuostatas.Administracinių gebėjimų stiprinimo srityje 2001 m. liepos mėn. Konkurencijos tarybos administracija buvo sustiprinta, priėmus du teisininkus į Konkurencijos politikos ir užsienio ryšių skyrių, o 2002 m. kovo mėn. – vieną ekonomistą į Valstybės pagalbos skyrių.Svarbią paramą stiprinant administracinius gebėjimus suteikė PHARE dvynių projektas “Konkurencijos politikos įgyvendinimas”. Jo rėmuose buvo surengta eilė mokymų Konkurencijos tarybos darbuotojams bei teisėjams konkurencijos ir valstybės politikos srityje. Techninę pagalbą taip pat suteikė Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas bei TAIEX biuras. Glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos viešojo administravimo institutu, buvo parengta nacionalinė mokymo programa Konkurencijos tarybos darbuotojams.7 skyrius. Žemės ūkisLietuva pasiekė pažangos diegiant Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EAGGF) priemones. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2002 m. balandžio 23 d. patvirtintas veiksmų planas numato būtinų veiksmų tvarkaraštį Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EAGGF) išmokoms nuo 2004 m. sausio 1 d.valdyti ir administruoti. Avių bei ožkų identifikavimas ir registravimas buvo pradėtas 2001 m. pabaigoje ir bus užbaigtas 2002 m. IV ketv. 2001 m. gruodžio mėn. buvo pagaminti trūkstami 59 ortofoto žemėlapiai. Rengiamasi visuotiniam žemės ūkio surašymui, kuris prasidės 2002 m. birželio mėn. ir kurį numatyta baigti 2003 m.Pasiekta pažangos diegiant ES Bendrosios rinkos organizavimo priemones. Lietuva toliau derino nacionalines paramos schemas prie ES Bendrosios žemės ūkio politikos. Daugelyje žemės ūkio sričių jau taikomos arba pereinama prie tiesioginių išmokų mokėjimo.Mėsos ir mėsos produktų srityje 2002 m. kovo mėn. Žemės ūkio ministras patvirtino tiesioginių išmokų už karves žindenes ir ėriavedes išmokėjimo 2002 m. tvarkas bei tiesioginių išmokų už paskerstus galvijus mokėjimo 2002 m. tvarką. Šios tvarkos iš dalies atitinka ES reikalavimus (Reglamentus 2550/2001/EB, 1254/99/EB ir 2342/99/EB). Pilnai perkelta ir įgyvendinta teisinė bazė, reikalinga įdiegti kiaulių bei galvijų įvertinimo ir klasifikavimo (pagal skerdenos svorį ir kokybę) EUROP sistemą. Skerdyklose, turinčiose didelius skerdimo pajėgumus, įdiegti įrengimai kiaulių skerdenų kokybei įvertinti ir nuo 2002 m. gegužės 1 d. jiems privaloma klasifikuoti kiaulių skerdenas pagal naują sistemą.Grūdinių augalų srityje Žemės ūkio ministras 2002 m. kovo 8 d. patvirtino Tiesioginių išmokų už 2002 m. derliaus grūdinių augalų pasėlių hektarą mokėjimo tvarką.Siekiant įgyvendinti bulvių krakmolo kvotą, patvirtintos subsidijos bulvių augintojams už 2002 m. derliaus bulves, parduotas bulvių krakmolo gamybai.Lietuva toliau įgyvendina vaisių ir daržovių kokybės kontrolės sistemą pagal ES reikalavimus, apmokant Valstybinės augalų apsaugos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų inspektorius ir toliau plėtojant atitinkamas administracines procedūras bei sistemas. Lietuvoje taikomi privalomieji kokybės reikalavimai pagal ES standartus visiems 35 produktams, tiesiogiai parduodamiems vartotojui.Cukraus sektoriuje pasiekta ženklios pažangos, įgyvendinant acquis reikalavimus. Pagal Cukraus įstatymo ir Lietuvos cukraus režimo nuostatas (suderintas su Komisijos Reglamentu 2670/81/EEB) Seimas 2002 m. sausio 24 d. priėmė Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymą, kuris įsigalios nuo 2003 m. sausio 1 d.Perdirbtų produktų srityje nuo 2002 m. sausio mėn. įsigaliojo teisės aktai, nustatantys kokybės reikalavimus (suderintus su acquis) vynui, aromatizuotam vynui ir spiritiniams gėrimams.Lietuva toliau siekė pažangos veterinarijos bei fitosanitarijos sektoriuose, ypač tęsdama teisės derinimą su ES normomis. Užbaigtas pagrindinių teisės aktų perkėlimas. 2001 m. rugsėjo mėn. buvo sukurtas gyvulių pardavimo tarpininkų registras bei patvirtinta gyvulių supirkimo skersti tvarka. Tai užtikrina efektyvų produktų atsekamumą iki pirminio gyvulio savininko ir gyvulių judėjimo, gyvūnų gerovės bei gyvulių pardavimo tarpininkų veiklos kontrolę. Vežėjai ir (ar) palydovas privalo būti baigę gyvulių vežėjų kursus ir išlaikę kvalifikacinį testą. 2001 m. tolesnė pažanga pasiekta gyvūnų gerovės, ypač gyvūnų pervežimo, srityje. 2001 m. buvo pradėta išsamiai tikrinti gyvūnų gerovės būklė vištas dedekles, veršelius ir kiaules laikančiuose ūkiuose. Numatoma sukurti duomenų bazę, kurioje atsispindės gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimo laipsnis bei juos taikant ūkiuose atsirandančios problemos. 2002 m. sausio 1 d. Lietuva prisijungė prie ES informacinių pranešimų apie gyvūnų ligas sistemos ADNS, sukuriant galimybes Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) gauti ir siųsti pranešimus apie gyvūnų ligas pagal Tarybos Direktyvą 82/894/EEB.Transmisinės spongiforminės encefalopatijos (TSE) diagnostika yra vykdoma Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje, kuri yra referencinė laboratorija TSE priežiūrai Lietuvoje. Nuo 2001 m. liepos 1 d. Lietuva įdiegė ENFER testus TSE nustatyti. VMVT užtikrina galvijų spongioforminės encefolopatijos diagnozavimo metodų ir protokolų koordinavimą bei yra atsakinga už šių diagnozavimo metodų ir protokolų naudojimą tyrimuose dėl GSE nustatymo. Nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 10 d. ENFER testu ir histopatologiniu testu TSE nustatyti buvo ištirti 20 527 galvijai, avys bei ožkos, iš jų 378 nugaišę, 118 importuotų galvijų, 101 importuotų galvijų palikuonys, 36 priverstinai paskersti, 46 mėsos kaulų miltais šerti galvijai. Atlikus tyrimus, Lietuvoje nebuvo rasta GSE bei kaitulio ligų atvejų.2001 m. spalio 16 d. priimtas Vyriausybės nutarimas dėl nuostolių ir išlaidų, susidariusių likviduojant gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinius, kompensavimo tvarkos.Fitosanitarijos srityje Lietuva padarė tolesnę pažangą derindama ir įgyvendindama teisės aktus bei stiprindama fitosanitarijos laboratorijas testams pagal ES reikalavimus atlikti. 2001 m. rugsėjo 27 d. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo paskirta atsakinga už leidimų išdavimą ūkio subjektams, pasirengusiems gaminti, saugoti, naudoti ir tiekti į rinką pašarus. Plėtojant Valstybinės augalų apsaugos tarnybos veiklą, Augalų karantino skyrius, atsakingas už augalų ir augalinių produktų importuotojų bei gamintojų registravimą, nuo 2002 sausio 1 d. pradėjo augalų, augalinių produktų ir kitų objektų importuotojų, kuriems taikoma fitosanitarijos kontrolė, sėklinių bulvių gamintojų, vaismedžių medelynų ir komercinių sodininkystės ūkių savininkų registravimą. 2001 m. Augalų apsaugos skyrius buvo išplėstas trim etatais registruotiems duomenims apie augalų apsaugos produktus vertinti.8 skyrius. ŽuvininkystėNuo 2001 m. liepos mėn. iki 2002 m. birželio mėn. Lietuva toliau siekė pažangos, derindama nacionalinius teisės aktus su acquis ir stiprindama administracinius gebėjimus žuvininkystės sektoriuje.Siekiant toliau stiprinti administracinius gebėjimus žuvininkystės sektoriuje, 2002 m. kovo 19 d. buvo įkurtas Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės departamento) Klaipėdos skyrius. Šio skyriaus pagrindinės funkcijos yra kontroliuoti žvejybos kvotų naudojimą, išlaikyti žvejybos stebėjimo centrą, rinkti ir analizuoti duomenis apie žuvų išteklių naudojimą ir bendradarbiauti su žuvies perdirbimo įmonėmis bei žuvų gamintojų organizacijomis.Žvejybos laivų kontrolės, žuvų išteklių valdymo ir išsaugojimo srityje Lietuva toliau derino teisės aktus su acquis. 2001 m. gruodžio 29 d. patvirtinta Lietuvoje įregistruotų laivų žvejybos atvirose jūrose ir užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi bei su kuriomis Lietuva nėra pasirašiusi tarptautinių sutarčių, ekonominėse zonose tvarka. Siekiant sustiprinti pramoninės žvejybos ir žuvų išteklių išnaudojimo kontrolę, 2002 m. balandžio 25 d. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta pirminio žuvų pardavimo tvarka. Šiuo įsakymu buvo patvirtinti prekybos važtaraščiai pagal ES kontrolės reguliavimo reikalavimus.Rinkos politikos srityje 2001 m. rugsėjo 5 d. Žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinta Žuvininkystės produkcijos gamintojų organizacijų steigimo ir pripažinimo tvarka. Įsakymu nustatyti reikalavimai gamintojų organizacijoms, organizacijų pripažinimo tvarka bei jų veiklos priežiūra. 2002 m. balandžio 15 d. Žemės ūkio ministras patvirtino Įsakymą dėl bendrosios žuvininkystės produktų rinkos organizavimo tvarkos patvirtinimo, nustatantį privalomuosius žuvininkystės produktų teikimo į rinką reikalavimus. Šis įsakymas įsigalios nuo įstojimo į ES datos.Siekiant įgyvendinti struktūrinės politikos nuostatas, atitinkančias acquis, 2002 m. sausio 15 d. Žuvininkystės departamento direktorius nustatė kriterijus žuvininkystės veiksmų programai parengti. Šiuo metu yra rengiami žuvininkystės sektorių apimantys tikslai ir priemonės, kurie bus įtraukti į Bendrąjį programavimo dokumentą. Balansui tarp žuvų išteklių ir žvejybos laivyno pajėgumų pasiekti yra rengiamas žvejybos valdymo planas. 2003 m. Lietuva baigs teisės derinimą žuvininkystės sektoriuje. Su PHARE projekto “Lietuvos gebėjimų valdyti ir administruoti Bendrąją žuvininkystės politiką stiprinimas” pagalba bus sukurtos ir įdiegta integruota informacinė duomenų sistema, palydovinė žvejybos laivų stebėjimo sistema bei sukurtas žvejybos laivų rejestras. Siekiant pagerinti žuvies ir žuvies produktų iškrovimo sąlygas bei žuvų išteklių panaudojimo kontrolę, bus toliau vykdoma ir 2003 m. užbaigta atskiro žvejybos uosto Klaipėdoje statyba. Žuvininkystės struktūrinės politikos srityje 2003 m. bus sustiprinti administraciniai gebėjimai.9 skyrius. Transporto politika2001 m. liepos mėn. – 2002 m. birželio mėn. pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tolesniam acquis perkėlimui ir įgyvendinimui, ypač fiskaliniam harmonizavimui kelių transporto srityje, Lietuvos geležinkelių restruktūrizavimui, Jungtinių aviacijos reikalavimų (JAR) įgyvendinimui, jūrų saugos stiprinimui bei administracinių gebėjimų stiprinimui visuose transporto sektoriuose.Aprašomuoju laikotarpiu horizontaliųjų klausimų srityje Lietuva ypatingą dėmesį skyrė tolesniam prioritetinės transporto infrastruktūros modernizavimui bei plėtrai I ir IX transporto koridoriuose. Investicijos transporto infrastruktūros modernizavimui siekė 226 mln. Lt. (iš Valstybės investicijų programos).Iki 2002 m. balandžio mėn. Lietuva Europos Komisijai pateikė 7 infrastruktūros projektų paraiškas ISPA paramai kelių ir geležinkelių sektoriuose bei 1 paraišką techninei pagalbai geležinkelių sektoriuje. Europos Komisija pritarė 6 projektų finansavimui: 34 mln. EUR iš ISPA-2000 m. biudžeto ir 15 mln. EUR iš ISPA-2001 m. biudžeto.2002 m. vasario 28 d. Seimas priėmė Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2002 m. kovo 20 d. Įstatymas reglamentuoja transporto viešojo administravimo, transporto infrastruktūros valdytojų ir vežėjų veiklos, valstybės pagalbos, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų ir saugaus eismo užtikrinimo principus bei reguliuoja kitą transporto veiklą.Fiskalinio harmonizavimo kelių transporte srityje 2001 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymas, parengtas pagal direktyvos 1999/62/EB nuostatas. Priėmus šį įstatymą, teisės derinimas užbaigtas, o direktyvos reikalavimai bus palaipsniui įgyvendinti iki 2004 m. sausio 1d.2002 m. kovo 19 d. buvo priimtas Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymas. Pakeitimai numato licencijavimo sistemos įdiegimą vietiniams krovinių vežėjams ir nustato pagrindinius visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų organizavimo bei įgyvendinimo principus kelių transporte.2001 m. gruodžio 11 d. Seimas priėmė Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymą (įsigaliojo 2002 m. kovo 1 d.). Pagal šį įstatymą, pavojingų krovinių gabenimas remiasi tarptautinių sutarčių nuostatomis, o vežant kelių transportu, Europos sutartimi dėl Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR).Antrinės teisės lygmenyje priimtas bendras Susisiekimo, Vidaus reikalų ir Finansų ministrų įsakymas “Dėl pavojingų krovinių vežimo tikrinimo keliuose” (2001 m. spalio 26 d.) bei Vyriausybės nutarimas “Dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorija tvarkos” (2002 m. sausio 22 d.).Geležinkelių transporto srityje 2001 m. birželio mėn. Susisiekimo ministras patvirtino UAB “Lietuvos geležinkeliai” restruktūrizavimo programą. Aprašomuoju laikotarpiu geležinkeliams nebūdinga veikla buvo atskirta nuo UAB “Lietuvos geležinkeliai”, įsteigiant keturias dukterines įmones šios veiklos tęsimui bei keturis regioninius UAB “Lietuvos geležinkeliai” filialus.Vidaus vandenų transporto srityje 2001 m. lapkričio 8 d. Susisiekimo ministras pakeitė Tarnybos LR vidaus vandenų laivuose statutą (direktyva 96/50/EB), o 2001 m. lapkričio 13 d. išleido įsakymą “Dėl vidaus vandenų laivų registravimo taisyklių patvirtinimo”.

Jūrų transporto srityje 2001 m. gruodžio 29 d. Susisiekimo ministras išleido įsakymą “Dėl laivų įrenginių sertifikavimo nuostatų” (įsigaliojo 2002 m. balandžio 1 d.) ir įsakymą “Dėl jūrų laivų registravimo taisyklių” (įsigaliojo 2002 m. kovo 1 d.), kurie parengti pagal direktyvos 96/98/EB dėl jūrų laivų įrengimų ir reglamento 613/91/EEB dėl laivų perregistravimo iš vieno registro į kitą reikalavimus.Susisiekimo ministerijos administracinių gebėjimų stiprinimo srityje 2001 m. spalio mėn. buvo įkurtas Projektų valdymo skyrius, kuris dalyvaus planuojant, rengiant bei įgyvendinant transporto ir telekomunikacijų projektus, finansuojamus iš užsienio ir vietinių šaltinių.2002 m. balandžio mėn. keturiais specialistais sustiprinta Valstybinė geležinkelių inspekcija (bendras inspekcijos darbuotojų skaičius išaugo iki 13).

Civilinės aviacijos avarijų tyrimo komisijos srityje, 2001 m. birželio 11 d. Susisiekimo ministras paskyrė Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovą. 2002 m. sausio 15 d. Susisiekimo ministras išleido įsakymą “Dėl civilinių orlaivių avarijų bei incidentų klasifikavimo tyrimo ir pranešimų nuostatų”, parengtą pagal direktyvos 94/56/EB reikalavimus.Techninės pagalbos srityje 2001 m. spalio mėn. baigėsi PHARE projekto “Transporto teisės harmonizavimas” III-iasis etapas. Projekto rėmuose Susisiekimo ministerijoje buvo patobulinta ES teisės aktų duomenų bazė, apie 20 specialistų, dirbančių Europos integracijos srityje, dalyvavo įvairiuose kursuose, seminaruose ir mokymuose.2002 m. liepos mėn. planuojama pradėti dvynių projektą “Tolesnis transporto acquis derinimas ir administracinių gebėjimų stiprinimas, įgyvendinant transporto politiką”. Pagrindinis šio institucinio stiprinimo bei investicinio projekto tikslas yra perkelti transporto acquis reikalavimus fiskalinio harmonizavimo ir socialinių klausimų srityse kelių transporte, patekimo į rinką srityje geležinkelių transporte ir saugos reikalavimų srityje civilinėje aviacijoje. 2001 m. spalio 4 d. buvo išrinkti dvynių projekto partneriai iš Prancūzijos ir Belgijos.

10 skyrius. MokesčiaiLaikotarpiu nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2002 m. birželio mėn. pasiekta esminė pažanga Lietuvos mokesčių sistemos derinimo su ES teise srityje. Priėmus naujus PVM ir Akcizų įstatymus, ES acquis buvo pilnai perkelta į Lietuvos teisinę bazę, išskyrus nuostatas, kurios galioja tik sandoriams ES ir kurios bus perkeltos i Lietuvos teisinę sistemą 2003 m. Numatyta, kad minėtosios nuostatos įsigalios nuo Lietuvos įstojimo į ES datos. Akcizo mokestis cigaretėms bus pilnai harmonizuotas, palaipsniui jį keliant, kaip tai numatyta pereinamojo laikotarpio cigarečių akcizo mokesčio didinimo grafike.Akcizų įstatymas, paremtas atitinkamomis acquis nuostatomis, buvo priimtas 2001 m. spalio 30 d. (įsigalios 2002 m. liepos 1 d.). Įstatyme numatytos nuostatos, reikalingos įdiegiant sandėliavimo ir laikino akcizo mokėjimo atidėjimo sistemą. Įstatymas nustato trijų prekių grupių (alkoholis, tabakas, kuras), harmonizuotų ES lygiu, apmokestinimą akcizais. Įstatymas numato akcizų tarifų harmonizavimą, įskaitant kombinuoto akcizo tarifo cigaretėms įvedimą nuo 2002 m. spalio 1 d.Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas buvo priimtas 2002 m. kovo 5 d. ir įsigalios nuo 2002 m. liepos 1 d. Įstatymas perkelia šeštą direktyvą ir apibrėžia apmokestinimo objekto, apmokestinamojo asmens ir apmokestinamų sandorių sąvokas acquis nustatytu būdu. Kai kurios dabartinės lengvatos ir atleidimo nuo mokesčio atvejai, nesuderinami su acquis, bus panaikinti įstatymui įsigaliojus, likusi dalis bus pašalinta iki įstojimo datos.Pelno mokesčio įstatymas buvo priimtas 2001 m. gruodžio mėn. ir įsigaliojo 2002 m. sausio 1 d. Įstatymu siekiama subalansuoti įmonių pelno ir fizinių asmenų pajamų apmokestinimą. Šis įstatymas taip pat nukreiptas į Lietuvos konkurencingumo regione stiprinimą, t.y. mažinamas pelno mokesčio tarifas ir pereinama prie pagreitinto nusidėvėjimo metodų vietoj anksčiau taikytų investicijų skatinimo schemų. Nuo 2002 m. standartinis pelno mokesčio tarifas yra 15 proc. vietoj anksčiau buvusių 24 proc. Smulkiam verslui nustatytas 13 proc. pelno mokesčio tarifas vietoj buvusių 15 proc. Įstatymas leis užtikrinti atitikimą ES acquis tiesioginio apmokestinimo srityje nuo narystės ES datos.Vienas mokesčių reformos tikslų yra užtikrinti pilną pelno apmokestinimo atitikimą Verslo apmokestinimo taisyklėms (Code of conduct).2001 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, įsigaliojusias nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Buvo padaryta eilė pakeitimų mokesčių administravimo procedūrose reglamentuojant patikrinimus, sankcijų taikymą, mokestinius ginčus, mokestinių nepriemokų išieškojimą ir atidėjimą. Įstatymu nustatyta mokesčio išieškojimo senatis – 5 metai. Panaikintas tiesioginis finansų ministro ir centrinio mokesčių administratoriaus dalyvavimas sprendžiant klausimus dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo termino atidėjimo. Dabartiniu metu sprendimų, susijusių su mokestinių paskolų sudarymu, priėmimas priklauso vietos mokesčių administratoriaus kompetencijai, o sprendimų priėmimo procedūros reglamentuotos Finansų ministro. Kaip priemonę mokestinėms nepriemokoms mažinti, Mokesčių administravimo įstatymo pataisos nustatė naują terminą, per kurį komerciniai bankai privalo pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie verslo subjektų visų tipų sąskaitų atidarymą ir uždarymą, t.y. per tris dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo.Buvo užbaigtas viešasis konkursas akcizų informacinei sistemai sukurti ir nuo 2002 m. balandžio mėn. pradėti sistemos vystymo darbai.Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (VMI) viršininko 2002 m. sausio 29 d. įsakymu buvo patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų, jų aplikacijų naujų versijų (atmainų) formavimo, atpažinimo, įvertinimo ir platinimo taisyklės bei Integruotos mokesčių informacinės sistemos valdymo tvarkos nuostatai.VMI duomenų saugykla buvo toliau diegiama vykdant Danijos dvišalės techninės pagalbos projektą “Lietuvos mokesčiai II”. Projektas yra skirtas užtikrinti iš įmonių, institucijų ir registruotų PVM mokėtojų gaunamų duomenų saugojimą. Nuo 2002 m. gegužės 1 d. VMI duomenų saugykla pilnai funkcionuoja.2001 m. spalio 16 d. VMI viršininkas patvirtino Nepriemokų išieškojimo strategiją, kuri buvo įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos 2001-2004 m. strateginį planą (patvirtintą 2001 m. rugpjūčio 3 d.).PVM kontrolės srityje Valstybinė mokesčių inspekcija ėmėsi priemonių, skirtų sukčiavimų susigrąžinant (įskaitant) PVM prevencijai. Pagal VMI viršininko 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymą “Dėl apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų audito funkcijų centralizavimo ir jų unifikavimo koncepcijos”, apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose buvo sukurti ir nuo 2002 m. sausio 1 d. pradėjo savo veiklą specializuoti audito padaliniai sukčiavimo, susijusio su PVM skirtumo susigrąžinimu (įskaitymu), atvejams tirti. Tobulinant PVM skirtumo grąžinimo (įskaitymo) teisėtumo kontrolės procedūras bei šio darbo organizavimą, VMI buvo parengta ir inspekcijos viršininko 2002 m. sausio 30 d. įsakymu patvirtinta PVM skirtumo grąžinimo (įskaitymo) teisėtumo kontrolės metodika.VMI darbuotojų mokymo programa buvo toliau vykdoma, koncentruojantis ties VMI darbuotojų kvalifikacijų plėtros mokymo strategijoje (patvirtintoje 2001 m. balandžio mėn.) nustatytomis strateginėmis kryptimis. 2001 m. liepos mėn. – 2002 m. gegužės mėn. laikotarpiu 190 VMI darbuotojų dalyvavo Lietuvos valstybinių mokymo institucijų organizuojamuose kursuose. Daugiau nei 1800 pareigūnų iš apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų ir teritorinių skyrių dalyvavo seminaruose, organizuotuose Valstybinės mokesčių inspekcijos kartu su Finansų ministerijos apmokymų centru.Bendradarbiavimo su teisėsaugos kontroliuojančiomis institucijomis stiprinimo srityje, užkertant kelią nelegalaus PVM grąžinimui iš biudžeto, 2001 m. liepos 12 d. buvo priimtas bendras VMI, Mokesčių policijos departamento ir Tardymo departamento įsakymas, kurio tikslas – sudaryti darbo grupę, atsakingą už sutarties dėl apsikeitimo informacija apie PVM grobstymus parengimą.Administracinio bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos srityje, 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo sutartis su Armėnija bei Kroatija. Šiuo metu Lietuvoje yra taikomos 24 dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys. Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su šiomis ES valstybėmis: Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Olandija, Švedija ir Jungtine Karalyste. 2002 m. vasario 14 d. buvo pasirašyta Dvigubo apmokestinimo sutartis su Portugalija. Paruoštas pasirašymui Lietuvos VMI ir Lenkijos mokesčių administracijos susitarimas dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos mokesčių administravimo srityje.11 skyrius. Ekonominė ir pinigų sąjungaReikalingi administraciniai gebėjimai šiame skyriuje jau sukurti, todėl 2001 m. liepos mėn. – 2002 m. birželio mėn. laikotarpiu didžiausias dėmesys buvo skiriamas tolesniam teisinės bazės derinimui su acquis.Pinigų ir valiutos kurso politikos srityje, siekiant užtikrinti sklandų lito persiejimą nuo JAV dolerio prie euro ir padidinti naudojamos valiutos kurso sistemos efektyvumą, 2001 m. spalio 4 d. Lietuvos banko valdyba priėmė tris nutarimus: dėl Lietuvos banko valdybos nutarimo “Dėl maksimalaus atlyginimo bankams už lito ir bazinės valiutos keitimo operacijas” dalinio pakeitimo, dėl Lietuvos banko valdybos protokolu patvirtintų “Valiutų supirkimo, pardavimo ir keitimo taisyklių” dalinio pakeitimo ir “Dėl maksimalaus atlyginimo bankams už lito ir euro bei lito ir JAV dolerio keitimo operacijas”.2002 m. vasario 1 d. Lietuvos bankas sėkmingai persiejo litą nuo JAV dolerio prie euro be devalvacijos ar revalvacijos. Lietuvos banko valdyba, suderinusi su Vyriausybe, nustatė, kad nuo 2002 m. vasario 2 d. lito bazinė valiuta yra euras, o oficialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą.2001 m. gruodžio 20 d. Vyriausybė priėmė nutarimą dėl papildomo ekonominės politikos memorandumo laikotarpiui nuo 2001 m. gruodžio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. Šiam dokumentui 2002 m. sausio 16 d. pritarė TVF Vykdančioji valdyba.12 skyrius. StatistikaLietuva jau įgyvendino daugumą ES teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų statistikai. Likusioji acquis dalis bus pilnai perkelta ir įgyvendinta iki 2004 m. ES acquis statistikos srityje perkėlimui ir įgyvendinimui reikalinga institucinė infrastruktūra sukurta ir veikianti. Siekiant efektyviai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, įstojus į ES, toliau stiprinamas Statistikos departamentas.Darbo statistikos srityje nuo 2002 m. darbo jėgos tyrimai atliekami kas ketvirtį. Darbo užmokesčio struktūros tyrimą planuojama atlikti 2003 m., bandomasis tyrimas bus atliktas 2002 m. II ketv.Siekiant įgyvendinti Europos sąskaitų sistemą (ESS 95), buvo peržiūrėti 1995-2000 m. nacionalinių sąskaitų rodikliai, o rezultatai bus atspausdinti metiniame leidinyje “Nacionalinės sąskaitos 2000 m.”. Sudarytos eksperimentinės finansinės sąskaitos pagal institucinį sektorių nuo 1996 m. bei eksperimentinės 1996 m. sąnaudų-produkcijos lentelės. 2001 m. pradėti sudarinėti finansinio ir nefinansinio turto balansai.Verslo statistikos srityje pasiekta pažanga įdiegiant veiklos vienetus ir vietos veiklos vienetus Struktūrinės verslo statistikos (SVS) tyrime. 2001 m. rugpjūčio mėn. buvo atliktas bandomasis tyrimas ir sudarytas naujas SVS klausimynas.Transporto statistikos srityje sudarytas naujas klausimynas krovinių vežimo kelių transportu atrankiniam tyrimui.Užsienio prekybos statistikos srityje 2002 m. I ketv. buvo sudaryta darbo grupė INTRASTAT sistemai įgyvendinti. Iki 2002 m. II ketv. pabaigos planuojama priimti Vyriausybės nutarimą “Dėl INTRASTAT sistemos įgyvendinimo”.Vykdomi parengiamieji darbai 2003 m. numatytam Žemės ūkio surašymui. Sudarytos darbo grupė ir surašymo komisija, paruošti klausimynas bei metodologija. 2002 m. birželio mėn. bus atliekamas bandomasis surašymas.13 skyrius. Socialinė politika ir užimtumasLietuva padarė ženklią pažangą socialinės politikos ir užimtumo srityje šalindama trūkumus, įvardintus Europos Komisijos 2001 m. Reguliariajame pranešime. Darbo teisės ir socialinio dialogo srityse dauguma direktyvų nuostatų perkeltos į Darbo kodeksą. Pilnas suderinamumas su acquis lygių vyrų ir moterų galimybių srityje bus pasiektas priėmus Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo papildymo įstatymą, kurio projektas jau pateiktas Seimui. Svarbūs žingsniai padaryti visuomenės sveikatos srityje priimant Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. Socialinės apsaugos srityje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimo programą ir 2002 m. gegužės 22 d. ją pateikė Vyriausybei. Programoje išskirtos keturios pagrindinės skurdo mažinimo kryptys: gyventojų aktyvinimo ir dalyvavimo stiprinimas, palankios skurdui mažinti ūkio plėtros užtikrinimas, socialinių paslaugų plėtra ir pajamų garantijos.Įgyvendinant derybose prisiimtus įsipareigojimus, 2002 m. gegužės 29 d. Vyriausybė patvirtino Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 m. programą. Pagrindinis programos tikslas – siekti lygių galimybių planuojant žmonių su negalia socialinės integracijos veiksmus ir numatyti strategiją šiems veiksmams įgyvendinti.Darbo teisės ir socialinio dialogo srityje 2002 m. gruodžio 5 d. Vyriausybė patvirtino Darbo kodeksą. 2002 m. birželio 4 d. Darbo kodeksas buvo priimtas Seime. Darbo kodeksas perkelia ir įgyvendina didžiąją dalį ES darbo teisės direktyvų bei Europos socialinės chartijos nuostatas. Šis kodeksas – esminis dokumentas derinant socialinių partnerių interesus.Siekiant padidinti egzistuojančių socialinio dialogo struktūrų efektyvumą, 2001 m. spalio 8 d. Seimas priėmė Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Papildymai apibrėžia trišalių ir dvišalių socialinių partnerių institucijų veiklos teisinius pagrindus, reguliuoja derybų, regioninių ir šakinių kolektyvinių sutarčių pasirašymo ir įgyvendinimo klausimus.2002 m. gegužės 7 d. Seimui buvo pateiktas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kuriame apibrėžtos tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos sąvokos.Užimtumo srityje svarbūs žingsniai buvo padaryti priimant Bedarbių rėmimo įstatymo papildymo įstatymą (2001 m. gruodžio 21 d.) bei su Europos Komisija pasirašant Bendrąjį Lietuvos užimtumo politikos prioritetų įvertinimo dokumentą (2002 m. vasario 12 d.). Pagrindinis įstatymo tikslas yra patobulinti darbo rinkos politikos priemones ir padaryti bedarbių rėmimą efektyvesniu. Bendrasis Lietuvos užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentas užtikrina efektyvų prioritetų įgyvendinimo monitoringą. Pirma dokumento įgyvendinimo ataskaita pateikta Europos Komisijai 2002 m. birželio 4 d.Sveikatos ir saugos darbe srityje buvo tęsiamas teisės derinimo procesas. 2001 m. liepos 24 d. bendru Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu buvo patvirtinti Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai bei Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatai.2001 m. rugpjūčio 24 d. bendru Sveikatos apsaugos ministro, Transporto ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu patvirtinti Minimalūs medicinos pagalbos teikimo laivuose reikalavimai (perkeliantys direktyvą 92/29/EEB). Reikalavimai įsigalios nuo 2004 m. sausio 1 d.2002 m. gegužės 22 d. Vyriausybė patvirtino Nacionalinę sveikatos ir saugos darbe programą. Programa siekiama sumažinti nelaimingų susirgimų darbe ir profesinių susirgimų skaičių, numatant konkrečias priemones saugai ir sveikatai darbe gerinti.Siekiant tinkamai įgyvendinti perkeltus acquis reikalavimus, 2001 m. spalio mėn. Vyriausybė nutarė palaipsniui nuo 174 iki 200 (2003 m.) padidinti darbo inspektorių skaičių Valstybinėje darbo inspekcijoje.2001 m. liepos 27 d. Vyriausybė patvirtino Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros strategiją. Strategija numato tolesnes visuomenės sveikatos priežiūros sistemos vystymo kryptis.2001 m. gruodžio 13 d. Vyriausybė patvirtino Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. Įstatymas perkelia Europos Tarybos sprendimą 2119/98/EB dėl žmonių užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklų sukūrimo.2002 m. gegužės 16 d. Seimas priėmė Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą. Įstatymas sukūrė teisinį pagrindą sveikos aplinkos kūrimui, ypač maisto kokybės srityje.14 skyrius. Energetika2001 m. liepos mėn. – 2002 m. birželio mėn. laikotarpiu Lietuva padarė ženklią pažangą energetikos sektoriuje. Baigta elektros energijos sektoriaus reforma, pasirašyta sutartis dėl AB “Lietuvos dujos” privatizavimo. Priimti tokie svarbūs teisės aktai kaip Energetikos įstatymo nauja redakcija, Elektros energetikos įstatymo poįstatyminiai teisės aktai, atnaujinta ir patikslinta Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa bei pagrindinės priemonės šiai programai įgyvendinti 2001-2005 m.2001 m. baigta reforma Lietuvos elektros energijos sektoriuje. AB “Lietuvos energija” reorganizuota, remiantis Vyriausybės 2001 m. spalio 29 d. patvirtintu reorganizavimo projektu: atskiriant elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo bei nepagrindines veiklas. 2002 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo naujai įsteigtos AB “Lietuvos elektrinė”, AB “Mažeikių elektrinė”, AB “Rytų skirstomieji tinklai” ir AB “Vakarų skirstomieji tinklai”, o AB “Lietuvos energija” tęsia savo veiklą elektros energijos perdavimo srityje.2002 m. vasario 25 d. buvo pritarta dvynių projekto susitarimo dėl AB “Lietuvos energija” restruktūrizavimo pakeitimui, patvirtintas naujas projekto įgyvendinimo grafikas. Projektas padės kurti naują Personalo departamentą AB “Lietuvos energija” bei teiks paramą suinteresuotoms šalims rinkos atvėrimo laikotarpiu.Dujų sektoriuje 2002 m. vasario 5 d. Ūkio ministro įsakymu patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės.Kainų reguliavimo srityje 2002 m. gegužės 21 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino naują, su Gamtinių dujų įstatymo nuostatomis suderintą, Gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodikos redakciją. Taip pat patvirtintos elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų bei visuomeninių elektros energijos tarifų viršutinių ribų nustatymo metodikos ir kiti Elektros energetikos įstatymo įgyvendinimui reikalingi dokumentai.2001 m. rugsėjo 19 d. buvo pritarta patikslintos ir atnaujintos Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos santraukai ir pagrindinėms šios programos įgyvendinimo 2001-2005 metų kryptims. Ūkio ministro įsakymu 2001 m. spalio 26 d. buvo patvirtinta patikslinta ir atnaujinta Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa ir pagrindinės priemonės šiai programai įgyvendinti 2001-2005 m. Be to, 2002 m. vasario 11 d. ir 2002 m. gegužės 10 d. Ūkio ministro įsakymais patvirtinti techniniai dokumentai, perkeliantys reikalavimus naujiems karšto vandens katilams, kūrenamiems suskystintu arba dujiniu kuru, bei techniniai dokumentai dėl efektyvaus energijos vartojimo ir buitinių elektros prietaisų energijos suvartojimo žymėjimo.2002 m. sausio 17 d. Seimo nutarimu pagrindinės Energijos taupymo įstatymo projekto nuostatos perkeltos į 2002 m. gegužės 16 d. priimtą naująją Energetikos įstatymo redakciją.Naftos sektoriuje Vyriausybė 2001 m. gruodžio 3 d. pritarė Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektui ir pateikė jį Seimui. Kuriama teisinė bazė, siekiant, kad informacinė duomenų apie naftą ir naftos produktus apdorojimo ir teikimo sistema atitiktų ES direktyvų reikalavimus.2002 m. gegužės 14 d. Seimas priėmė nutarimą dėl Lietuvos pozicijų derybose su Europos Sąjunga energetikos derybiniame skyriuje ir Nacionalines energetikos strategijos pataisų, reikalingų sėkmingai stojimo į Europos Sąjungą eigai užtikrinti. Nutarime pripažįstama būtinybė su Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą tvarkaraščiu suderintu laiku priimti sprendimą dėl Ignalinos atominės elektrinės pirmojo ir antrojo blokų (toliau – Ignalinos AE) galutinio eksploatavimo nutraukimo sąlygų.

2001 m. gruodžio 17 d. Lietuva su Europos Komisija pasirašė finansinį memorandumą dėl paramos Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimui ir susijusioms priemonėms energetikos sektoriuje. 2002 m. balandžio 17 d. Vyriausybė patvirtino Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo fondo nuostatus. 2001 m. gruodžio 10 d. buvo įkurta projektų valdymo grupė. Besirengiant Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatacijos nutraukimui ir siekdama pagyvinti socialines-ekonomines regiono plėtros iniciatyvas, 2002 m. vasario 26 d. Vyriausybė įsteigė tikslinį Ignalinos AE regioną, kuris bus administruojamas Regiono plėtros tarybos. 2001 m. pradėti vykdyti Danijos darbo ministerijos ir Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuoti regiono darbo rinkos monitoringo ir Ignalinos AE mini darbo biržos projektai. 2004 m. Lietuva įgyvendins visas pirmojo tipo (artimiausios trukmės) Atominių klausimų grupės ir Branduolinės saugos darbo grupės rekomendacijas, ir toliau tęs antrojo tipo (vidutinės ir ilgalaikės trukmės) rekomendacijų įgyvendinimą. Nuo narystės ES datos Lietuva bus pilnai pasirengusi dalyvauti Euratom saugaus tiekimo sistemoje.15 skyrius. Pramonės politikaLietuva toliau stiprino institucinius pagrindus modernios pramonės konkurencingumo politikos įgyvendinimui, ypač kurdama pramonės dialogo struktūras ir kultūrą. Ypatingas dėmesys teiktas Verslo plėtojimo tarybos kaip pagrindinės industrinio dialogo institucijos vaidmens stiprinimui. Vidutinės trukmės pramonės plėtojimo politika buvo toliau įgyvendinama horizontalių programų (eksporto skatinimo, SVV plėtros, inovacijų versle, kokybės ir atitikties vertinimo) pagrindu. Naujos redakcijos bankroto ir restruktūrizavimo įstatymų įgyvendinimas iš esmės padidino bankroto procedūrų efektyvumą.Verslo plėtojimo tarybos vaidmuo įgyvendinant vidutinės trukmės pramonės politiką buvo toliau stiprinamas. Įkurti trys komitetai, atsakingi už eksporto skatinimą, pramonės konkurencingumo stiprinimą ir paramą SVV.2001 m. Vidutinės trukmės pramonės plėtojimo politikos įgyvendinimui iš viso skirta 9,85 mln. EUR (34 mln. Lt), kurie paskirstyti per horizontalias programas.Vilniaus savivaldybė kartu su Ūkio ministerija planuoja įsteigti Informacinių technologijų centrą, kurio tikslas – informacinių technologijų verslo plėtra (numatytas 0,87 mln. EUR finansavimas). Mokslo ir švietimo ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, Vilniaus kolegija, Matematikos ir Informatikos institutas bei aukštų technologijų įmonės kuria naują informacinių technologijų parką “IT Visoriai”.Apibendrinant, Lietuvoje jau yra suformuota tinkama pramonės konkurencingumo politikos ir įmonių restruktūrizavimo teisinė bazė. Tolesnis dėmesys bus teikiamas administracinių gebėjimų stiprinimui ir dialogo kultūros įgyvendinant pramonės politiką skatinimui. 2003 m. numatoma toliau stiprinti Ūkio ministerijos bankroto departamentą, Lietuvos ekonominės plėtros agentūrą, Lietuvos inovacijų centrą, Smulkaus ir vidutinio verslo agentūrą (mokymai, įranga, patalpos, personalo plėtra). Ketinama stiprinti pramonės politikos įgyvendinimo monitoringo funkciją.16 skyrius. Smulkios ir vidutinės įmonės2001 m. liepos mėn. – 2002 m. birželio mėn. dėmesys buvo skiriamas 2001 m. Reguliariame pranešime identifikuotų trūkumų šalinimui, kuriame Europos Komisija akcentavo, kad Lietuva padarė tam tikrą pažangą vystydama įmonių politiką, tačiau išlieka būtinybė suderinti smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) apibrėžimą, o taip pat pašalinti teisines bei administracines kliūtis SVĮ veiklai.Siekiant suderinti smulkių ir vidutinių įmonių apibrėžimą su taikomu Europos Sąjungoje, 2002 m. balandžio 18 d. Vyriausybei buvo pateiktas Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatymo projektas (rekomendacija 96/280/EB). Naujai priimtos acquis nuostatos bus perkeltos į galutinį įstatymo variantą.2001 m. lapkričio mėn. buvo parengti Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 m. strateginių krypčių bei Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros skatinimo priemonių 2002-2004 m. projektai, kurie 2002 m. balandžio 26 d. buvo pateikti Vyriausybei. Minėti dokumentai apibrėžia SVV sektoriaus vidutinės trukmės prioritetus bei pagrindines veiksmų kryptis ir įgyvendinimo priemones, įskaitant verslo infrastruktūros vystymą, techninę bei finansinę paramą SVĮ.Stiprinant SVV plėtros politikos formavimą ir įgyvendinimą, buvo sustiprinta institucinė SVV struktūra. Priimti ir apmokyti nauji darbuotojai.2001 m. II p. 6 apskrityse buvo įgyvendinta SVĮ atstovų mokymo ir konsultavimo programa. Programoje dalyvavo 1060 SVĮ atstovų. Toliau gerinant verslo aplinką, 2001 m. spalio 29 d. Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl nuolatinės komisijos verslo sąlygų gerinimo klausimams spręsti sudarymo”. Vadinamoji “Saulėtekio komisija”, kurios sudėtyje yra ir verslo atstovų, tapo atskaitinga vyriausybei. Remiantis 2002 m. sausio 22 d. Vyriausybės nutarimu buvo supaprastintas siūlomų verslo aplinkos gerinimo priemonių pateikimas Saulėtekio komisijai. Kitos verslo aplinkos gerinimo priemonės aprašytos šio pranešimo 2.2 dalyje Ekonominiai kriterijai.Pagal direktyvos 86/664/EEB nuostatas 2001 m. Valstybiniame turizmo departamente įkurta Registro tarnyba. Registro pagrindu buvo sukurtas internetinis puslapis, kuriame kiekvienas gali gauti informaciją apie turizmo paslaugų teikėjus Lietuvoje.17 skyrius. Mokslas ir mokslo tyrimaiES acquis mokslo ir mokslo tyrimų srityje nereikalauja perkėlimo į nacionalinę teisę, todėl teisės harmonizavimo klausimų šiame skyriuje nėra. Užmegztas ir sėkmingai plėtojamas glaudus bendradarbiavimas su ES. Su tyrimais susijusių administracinių gebėjimų ir tyrimų infrastruktūros stiprinimas užtikrino sėkmingą Lietuvos dalyvavimą bendrojoje ES mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei demonstravimo programoje (5FP). Ruošiamasi įkurti Mokslo ir technologijų parką informacinių technologijų srityje Vilniuje. Parengti visi dokumentai Visorių informacinių technologijų parko teisinei registracijai. 2002 m. sausio 11 d. pasirašytas memorandumas, kuriuo buvo įkurtas Mokslo ir technologijų parkas Kaune. Dėmesys bus skiriamas informacinėms technologijoms, mechatronikai ir alternatyviajai energetikai.2001 m. spalio 1 d. Vyriausybė patvirtino Valstybinių mokslo ir studijų institucijų sistemos restruktūrizavimo planą.Lietuvos mokslo ir technologijų Baltosios knygos nuostatų įgyvendinimui 2003 m. planuojama parengti Nacionalinę mokslo ir technologijų plėtros strategiją.

18 skyrius. Švietimas ir mokymasLaikotarpiu nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2002 m. birželio 1 d. Lietuva pasiekė pažangos, toliau reformuodama švietimo ir mokymo sistemą.Mokymo ir aukštojo mokslo srityje, 2001 m. liepos 12 d. Vyriausybė patvirtino nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos mokymo ir švietimo programose “Leonardo da Vinci II” ir “Socrates II”. Nutarime išdėstytos finansinės dalyvavimo programose sąlygos ir procedūros.2001 m. gruodžio 21 d. Seimas priėmė Aukštojo mokslo įstatymo pataisas. Įstatymas patobulino nevyriausybinių aukštojo mokslo institucijų steigimosi teisinį pagrindą, aukštojo mokslo institucijų reorganizacijos ir mokesčio už studijas klausimus.2001 m. gruodžio mėn. parengtas Švietimo įstatymo projektas. Pagal projektą, kiekvienam Lietuvos piliečiui ir asmeniui, kuris turi teisę pastoviai ar laikinai gyventi Lietuvoje, bus suteikta galimybė mokytis lietuvių kalba, taip pat mokytis lietuvių kalbos. Taip pat bus sudarytos sąlygos asmenų, kurie turi teisę pastoviai ar laikinai gyventi Lietuvoje, vaikams iki 18 metų mokytis lietuvių kalbos, mokytis lietuvių kalba ir, kur įmanoma, mokytis gimtosios kalbos. Priėmus šį įstatymą, numatantį darbuotojų migrantų vaikų integraciją į Lietuvos švietimo sistemą, bus pasiektas pilnas atitikimas acquis. Švietimo įstatymo pataisas planuojama priimti 2002 m. III ketv.19 skyrius. Telekomunikacijos ir informacijos technologijosTelekomunikacijų srityje Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas peržiūrimas, atsižvelgiant į 2002 m. balandžio mėn. gautas Europos Komisijos DG INFSO pastabas. Vienas pagrindinių projekte numatytų senojo Telekomunikacijų įstatymo pakeitimų susijęs su nelicencijuojama bendrojo fiksuoto ryšio veikla (direktyva 2002/20/EB). Rengiantis fiksuoto ryšio rinkos liberalizavimui iki 2002 m. gruodžio 31 d., priimti būtini antriniai teisės aktai.Toliau stiprinami Ryšių reguliavimo tarnybos administraciniai gebėjimai.Pašto srityje 2001 m. spalio 18 d. priimtas Pašto įstatymo pakeitimo įstatymas (ES direktyva 97/67/EB). Siekiant efektyviai vykdyti naujas funkcijas – pašto paslaugų bei jų kokybės reikalavimų priežiūrą, ginčų tarp pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų nagrinėjimą – Ryšių reguliavimo tarnyboje įsteigtas Pašto reguliavimo skyrius.Informacijos technologijų srityje 2001 m. liepos mėn. įkurtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV. Pagrindinės komiteto funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės informacijos technologijų ir telekomunikacijų (toliau – ITT) kūrimo politiką ir koordinuoti jos įgyvendinimą; koordinuoti informacinės visuomenės plėtros, ITT veiklą; koordinuoti ITT infrastruktūros, atitinkančios ES reikalavimus, projektavimą, kūrimą ir plėtrą. 2002 m. balandžio 23 d. šiam komitetui pavesta vykdyti elektroninio parašo priežiūros funkcijas.20 skyrius. Kultūra ir audiovizualinė politika2001 m. Lietuva tapo pilnateise programos Kultūra 2000 nare. 2001 m. buvo pateiktas vienas Lietuvos projektas “Europos pučiamųjų forumas”, kuris gavo Europos Sąjungos paramą. 2002 m. iš šešių pateiktų Lietuvos projektų po įvertinimo procedūros penki projektai buvo atrinkti Europos Sąjungos paramai gauti.Stiprinant administracinius gebėjimus, remiantis 2001 m. birželio 20 d. Kultūros ministro įsakymu, Kultūros ministerijoje audiovizualinės politikos įgyvendinimui įkurtas Visuomenės informavimo politikos skyrius. Europos kultūros programų centras buvo sustiprintas, 2002 m. balandžio mėn. įkuriant dar vieną etatą.Nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2002 m. birželio mėn. audiovizualinės politikos srityje pastangos buvo koncentruojamos ties kabelinės televizijos licencijų teksto rengimu, licencijos mokesčio patvirtinimu ir monitoringo kambario įkūrimu bei metodikos pasirinkimu.2002 m. vasario mėn. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą dėl kabelinės televizijos ir mikrobangių daugiakanalių televizijų (MDTV) operatorių licencijos mokesčio nustatymo. 2002 m. kovo mėn. LRTK patvirtino du tipinius kabelinės televizijos licencijos tekstus: dėl retransliavimo televizijos ir radijo programų kabeliniais televizijos tinklais, ir dėl retransliavimo radijo ir televizijos programų bei transliavimo savo pačių parengtas programas kabeliniais televizijos tinklais.2002 m. kovo mėn. buvo įkurtas ir dalinai įrengtas monitoringo kambarys, kuris užtikrins LRTK galimybę atlikti programų monitoringą.21 skyrius. Regioninė politika ir struktūrinių instrumentų koordinavimasLietuva padarė žymią pažangą rengiantis administruoti ES struktūrinę paramą. Tarp svarbiausiųjų darbų, kurie buvo atlikti per metus – institucinės atsakomybės už ES struktūrinės paramos valdymą ir įgyvendinimą paskirstymas bei institucinės sistemos struktūrinės paramos valdymui sukūrimas. Taip pat buvo parengtas Nacionalinis plėtros planas 2002-2004 m. bei pradėtas rengti Bendrojo programavimo dokumento projektas, kurį planuojama parengti iki šių metų pabaigos.2001 m. gruodžio mėn. pasiektas susitarimas su Europos Komisija dėl preliminaraus NUTS (teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros) klasifikacijos taikymo Lietuvoje.2001 m. liepos 31 d. Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl finansinių Europos Sąjungos paramos programų lėšų administravimo, valdymo ir kontrolės tvarkos”, kuriame nustatyta institucijų atsakomybė už struktūrinės paramos instrumentų (ISPA, SAPARD ir PHARE Ekonominės ir socialinės sanglaudos komponento) administravimą. 2001 m. rugpjūčio 24 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas “Dėl Europos Sąjungos Sanglaudos fondo paramos administravimo Lietuvoje”.2001 m. liepos mėn. Užsienio reikalų ministerija bei Europos Komisijos Delegacija Lietuvoje patvirtino PHARE 2000 Ekonominės ir socialinės sanglaudos komponento įgyvendinimo procedūrų vadovą.2001 m. gruodžio mėn. Vyriausybė patvirtino Nacionalinį plėtros planą 2002-2004 m. Pradėtas rengti Bendrojo programavimo dokumento projektas. 2002 m. balandžio-gegužės mėn. parengtos sektorinės plėtros strategijos. 2002 m. vasario 7 d. priimtas Vyriausybės nutarimas “Dėl priežiūros komisijos ir darbo grupės Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento projektui parengti sudarymo”. Kas liečia partnerystės principo įgyvendinimą, 2002 m. balandžio-gegužės mėn. buvo organizuotas partnerystės seminaras ir konferencija.Pagrindinėse ministerijose, kurios bus atsakingos už struktūrinių fondų administravimą, šiuo metu yra steigiami atskiri specializuoti skyriai bei nuolat didinamas darbuotojų, kurie bus atsakingi už ES struktūrinių fondų paramos administravimą, skaičius.Paskutinieji duomenys priešstojiminės paramos įsisavinimo srityje rodo, kad pasiekta ženkli pažanga įsisavinant PHARE, SAPARD ir ISPA paramą.22 skyrius. AplinkaLietuva paspartino veiksmus visuose aplinkosauginiuose sektoriuose. Ženkli dalis direktyvų, apimant ir naująją acquis, jau yra perkeltos. Teisės derinimo procesą šiame skyriuje planuojama baigti iki 2003 m. pabaigos. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas administracinių gebėjimų stiprinimui ir investiciniams projektams, siekiant užtikrinti savalaikį perkeltų reikalavimų įgyvendinimą.Planavimo srityje Lietuva tęsė atskirų direktyvų įgyvendinimo pasekmių studijas, ypač naujos acquis ar atskirų senųjų direktyvų įgyvendinimo aspektų. Ypatingas dėmesys buvo skirtas naujajai didelių deginimo įmonių (DDĮ) direktyvai, ypač atsižvelgiant į tikėtiną perėjimą nuo branduolinio prie konvencinio energijos gamybos būdo. 2002 m. buvo įvertintas floro kiekis geriamajame vandenyje bei parengtas veiksmų planas.Horizontaliųjų reikalų srityje 2001 m. gruodžio mėn. Seimas pakeitė bazinį Aplinkos apsaugos įstatymą, konsoliduodamas jo nuostatas su jau perkeltais ES reikalavimais aplinkosauginės informacijos prieinamumo, GMO, atliekų tvarkymo bei gamtos apsaugos srityse. Pakeitimai įsigaliojo 2002 m. sausio 9 d.Vyriausybė patvirtino Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą. Teisės derinimas pakavimo atliekų tvarkymo srityje bus baigtas iki 2002 m. liepos mėn., kai bus patvirtinti keturi antriniai teisės aktai. Šiuo metu šių teisės aktų projektai yra derinami su interesų grupėmis. 2002 m. gegužės 7 d. Vyriausybė pritarė naujajai Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijai ir pateikė ją Seimui.2001 m. spalio mėn. patvirtinus Atliekų įvežimo, išvežimo ir tranzito taisykles, buvo baigtas atliekų pervežimų priežiūros ir kontrolės direktyvos (EEB/259/93) perkėlimas. Pilnas sąvartynų direktyvos (1999/31/EB) perkėlimas buvo pasiektas patvirtinus Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių pakeitimus.Dėka jau veikiančių nuotekų valymo įrenginių, keliose vietovėse ženkliai pagerėjo vandens kokybė. AB “Klaipėdos kartonas” (didžiausias Lietuvos ir Baltijos šalių popieriaus ir kartono gamintojas) gali būti įvardintas kaip geras pramonės įmonių pastangų vandens apsaugos srityje pavyzdys. 2002 m. įmonė įsirengė naujus vandenvalos įrenginius bei šiuo tikslu investavo daugiau kaip 700 tūkst. Lt.Gamtos apsaugos srityje buvo baigtas pagrindinių reikalavimų, susijusių su natūralių augimviečių ir laukinių paukščių apsauga, perkėlimas. 2001 m. gruodžio mėn. Seimas pakeitė Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų bei Laukinės gyvūnijos įstatymus ir išleido naują Saugomų teritorijų įstatymo redakciją. Aplinkos ministerija patvirtino Svarbių rūšių ir bendrijų monitoringo programą, Europos Bendrijos (EB) svarbos rūšių, randamų Lietuvoje, sąrašus bei įsakymą dėl duomenų kaupimo apie EB svarbos gyvūnų ir augalų rūšis.Biocidų srityje 2001 m. spalio 17 d. Sveikatos apsaugos ministras paskyrė Nacionalinę sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetentinga institucija, atsakinga už biocidų direktyvos (98/8/EB) reikalavimų įgyvendinimą.Radiacinės saugos srityje Lietuva perkėlė pagrindines direktyvas, susijusias su darbuotojų ir visuomenės sveikatos apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamo pavojaus. Pripažindamas tarptautinio masto pasikeitimo informacija, valdant ypatingas branduolines ir radiologines situacijas, svarbą, Seimas ratifikavo Šiaurės ir Baltijos regiono šalių susitarimą dėl pasikeitimo radioaktyvumo monitoringo duomenimis.23 skyrius. Muitų sąjungaLietuva pasiekė aukštą teisės suderinimo su acquis lygį muitų sąjungos srityje. Ypatingas dėmesys buvo teikiamas priimtų teisės aktų įgyvendinimui ir administracinių gebėjimų stiprinimui.Nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2002 m. birželio mėn. buvo priimta 18 su acquis suderintų teisės aktų. Nauja Lietuvos Muitinės kodekso redakcija (priimta 2001 m. gruodžio 4 d.) pilnai perkelia Bendrijos Muitinės kodekso nuostatas.Muitinės informacinės sistemos (MIS) kūrimo srityje ASYCUDA sistema įdiegta ir veikia 26 vietose, apimančiose 14 muitinės postų ir 12 muitinio tikrinimo vietų, kuriose apdorojama daugiau nei 50 proc. importo ir eksporto deklaracijų. 2001 m. rugsėjo 14 d. pasirašyta sutartis tarp Muitinės departamento ir “Hewlett Packard” kompanijos dėl paslaugų, skirtų Muitinės informacinei sistemai (MIS) sukurti, pirkimo. Nustatyti prioritetiniai projektai – ASYCUDA sistema, tranzito kontrolės sistema, mokesčių apskaitos ir kontrolės sistema, organizacijos IT architektūra ir programinės paslaugos – bus įgyvendinti iki 2002 m. gruodžio 31 d.Kovos su muitinės įstatymų pažeidimais ir kontrabanda srityje 2001 m. rugpjūčio 13 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Pažeidimų prevencijos ir tyrimų tarnyba nuo 2002 m. sausio 1 d. reorganizuota į savarankišką muitinės įstaigą – Muitinės kriminalinę tarnybą. 2001 m. Lietuvos muitinėje dėl kontrabandos bei neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos teritorijos iškeltos 93 baudžiamosios bylos (2000 m. – 46).24 skyrius. Bendra užsienio ir saugumo politikaLietuvos vykdoma politika pilnai atitinka Bendros užsienio ir saugumo politikos acquis. Sėkmingai veikia sprendimams šioje srityje priimti ir įgyvendinti reikalingos administracinės struktūros. Saugi komunikacijos sistema jungia Užsienio reikalų ministeriją ir ES Tarybos generalinį sekretoriatą.Lietuva toliau aktyviai dalyvauja politiniame dialoge BUSP rėmuose. Nuo 2001 m. birželio mėn. Lietuva prisijungė prie 408 ES deklaracijų, demaršų bei bendrų pozicijų. Lietuva toliau aktyviai dalyvavo Europos karinių pajėgų tobulinimo procese. Lietuva aktyviai dalyvavo Pajėgų tobulinimo konferencijoje 2001 m. lapkričio mėn. ir sveikino Tarybos pareiškimą dėl ES pasirengimo iki 2003 m. sausio 1 d. užtikrinti Jungtinių Tautų Tarptautinių policijos pajėgų Bosnijoje ir Hercegovinoje perimamumą bei priėmė domėn Tarybos kvietimą šalims kandidatėms siūlyti įnašus į ES Policijos misiją.Bendras įvertinimas ir išvados. Svarbiausia pažanga rengiantis narystei ES Lietuva pasiekė geros tęstinės pažangos derindama teisę. Nors iš esmės jau kelintus metus iš eilės pagrindinis teisės derinimo darbas vyksta antrinės teisės (Vyriausybės nutarimų bei ministrų įsakymų) lygmeniu, Seime nuo 2001 liepos mėn. buvo priimti net 58 integraciniai įstatymai, iš kurių ypač paminėtini – Lietuvos teisinės sistemos reformą pabaigianti įstatymų grupė (Teismų įstatymas, Baudžiamojo proceso kodeksas, Civilinio proceso kodeksas, Teismo antstolių įstatymas; lieka priimti Bausmių vykdymo kodeksą), antikorupcinę teisinę sistemą bazę sukūrę Nacionalinės kovos su korupcija programa bei Korupcijos prevencijos įstatymas, Farmacinės veiklos įstatymas (laisvas prekių judėjimas), laisvo kapitalo judėjimo ribojimus naikinančios Draudimo įstatymo pataisos (laisvas kapitalo judėjimas), Buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės ir Konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymai įmonių teisės srityje, Kelių transporto kodekso pakeitimai bei Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymas (transportas), Visuomenės sveikatos įstatymas bei naujasis Darbo kodeksas (socialinė politika ir užimtumas), Pakuočių atliekų tvarkymo bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymai (aplinka), naujasis Muitinės kodeksas, naujasis Valstybės kontrolės įstatymas (finansų kontrolė), Pabėgėlių prieglobsčio įstatymas (teisingumas ir vidaus reikalai). Nors 2003 m. LPNP Teisės derinimo priemonių plane yra apie 300 priemonių, galima daryti išvadą, kad 2002 m. pabaigoje teisės derinimas bus iš esmės baigtas. Tolimesnis teisės harmonizavimas yra beveik išimtinai susijęs su a) susiderinimu su acquis kuri gali būti iš karto įgyvendinamas (t.y. nereikalaujantis ypatingos institucijų veiklos adaptacijos – pvz., paskutinių kapitalo judėjimo ribojimų panaikinimas), b) nauju acquis (po 2001 m.), ir c) ES šalių narių ir Komisijos patikrų metu nustatytų neatitikimų panaikinimu (pvz., viešųjų pirkimų, profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir vartotojų apsaugos srityse). Vertinant Lietuvos administracinės sistemos pasirengimą jau nuo 2003 m. veikti pagal ES narystės administracinę praktiką reikia paminėti, kad praktiškai visos ES acquis įgyvendinančios institucijos Lietuvoje buvo sukurtos iki 2001 m. Aprašomuoju laikotarpiu įsteigtos arba iš esmės reorganizuotos tik kelios institucijos: Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM (OLAF kontaktinė institucija), REITOX biuras, Juridinių asmenų registras bei ISPA Aplinkos agentūra. Tolimesni eurointegracinių institucijų pertvarkymai 2003 m. yra susiję praktiškai tik su struktūrinių fondų administravimo padalinių tarpinėse institucijose (ministerijose) įsteigimu, kai tuo tarpu visos reikalingos ir numatomos įgyvendinančios institucijos jau yra įkurtos ir veikia.Aprašomuoju laikotarpiu valstybės institucijos pabaigė kelis stambius investicinius IT projektus, tarp kurių minėtini yra teismų kompiuterizavimas (LITEKO, 1,6 milijonų litų vertės kompiuterinis projektas, kurio rezultatas – visi teisėjai nuo 2002 m. turi galimybę naudotis kompiuteriu), VRM policijos sistemos kompiuterizavimą (2002 m. kompiuteriais aprūpinti visi policijos komisariatai), Mokesčių inspekcijos (centrinėje administracijoje ir apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose – 66 proc. apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų pareigūnų yra aprūpinti personaliniais kompiuteriais (57 proc. 2001 m.). bei muitinės apsirūpinimas kompiuteriais ir kompiuterine įranga (652 kompiuteriai). 2002 m. antroje pusėje -2003 m. su PHARE pagalba.numatoma pabaigti ir daugiau tokio pobūdžio projektų.Kalbant apie informacinių sistemų įsijungimą į analogiškas ES sistemas, svarbiausios yra žemės ūkio, mokesčių ir muitų informacinės sistemos. 2002 m. sausio 1 d. Lietuvos prisijungė prie ES informavimo apie gyvūnų ligas sistemos (ADNS). Muitinės informacinės sistemos (MIS) kūrimo srityje, ASYCUDA sistema įdiegta ir veikia 26 vietose, apimančiose 14 muitinės postų ir 12 muitinio tikrinimo vietų, kuriose apdorojama per 50 proc. importo ir eksporto deklaracijų. Nustatyti prioritetiniai projektai – ASYCUDA sistema, tranzito kontrolės sistema, mokesčių apskaitos ir kontrolės sistema, organizacijos IT architektūra ir programos paslaugos – bus įgyvendinti iki 2002 m. gruodžio 31 d. Numatoma, kad integruoto tarifo sistema bus pilnai suderinta su TARIC sistema nuo 2003 m.Valstybinė mokesčių inspekcija inicijavo eilę projektų, susijusių su ES informacinėmis sistemomis (VIES, SEED/EMCS ir CCN/CSI), siekiant užtikrinti sklandų DG TAXUD sukurtos šalių kandidačių pasirengimo prisijungti prie ES muitų ir mokesčių informacinių sistemų (interoperatibility) strategijos įdiegimą tam, kad 2003 m. pradžiai būtų pasiektas pakankamas suderinamumo lygis.Apžvelgiamu laikotarpiu minėtini (bent šešios) tarpžinybinio bendradarbiavimo iniciatyvos bei koordinavimo tobulinimas, būtent: antikorupcijos srityje (susitarimai tarp STT, Valstybės saugumo departamento bei Valstybės kontrolės), pinigų plovimo prevencijos srityje bei kovoje su sukčiavimu (koordinatorius – naujai įsteigta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM), pasienio kontrolės punktų plėtros srityje (patvirtinta projektavimo ir statybos darbus koordinuojanti institucija – Transporto investicijų direkcija), bei muitinėje (pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo tarp Muitinės departamento prie FM, Valstybės augalų apsaugos tarnybos ir Valstybinės veterinarijos tarnybos bei susitarimas dėl bendradarbiavimo tarp Muitinės departamento prie FM , Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Policijos departamento prie VRM). Artimiausiu laiku yra numatomas Vyriausybės sprendimas dėl Vidaus rinkos politikos koordinavimo Lietuvoje.Apžvelgiamu laikotarpiu strateginio planavimo iniciatyva (pradėta 2000 m.) buvo toliau tęsiama. LRV Strateginio planavimo komitetas ir toliau veikia kaip pagrindinė LRV politikos klausimus nustatanti ir problemas sprendžianti institucija. Nuo 2001 m. rugsėjo mėn. iki 2002 m. birželio mėn. įvyko apie 30 Strateginio planavimo komiteto posėdžių, kuriuose buvo apsvarstyta 70 įvairių koncepcijų, teisės aktų projektų, programų ir kt.Po 2001 m. įvykusio funkcijų perskirstymo ir naujų funkcijų priskyrimo, per pastaruosius metus Finansų ministerija sustiprėjo ir įsitvirtino kaip viena iš svarbiausių koordinuojančių institucijų, o ypač ES priešstojiminės ir būsimosios struktūrinės pagalbos valdymo srityje (25 darbuotojai, iš jų 19 priimti dirbti 2002 m.) bei vidaus finansų kontrolės ir audito srityje (2001 m. rudenį įsteigtas Finansų kontrolės metodologijos departamentas, kuriame dirba 10 specialistų).Valstybės tarnybos stabilizavimą paskatins 2002 m. balandžio mėn. priimtos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, numatančios lankstesnę, į profesinę kvalifikaciją ir darbo rezultatus orientuotą atlyginimų sistemą. Ypač svarbūs yra šį įstatymą įgyvendinantys poįstatyminiai aktai, tvarkos ir metodikos (iš viso –14), ypač vertinant profesinę veiklą, atnaujinant mokymo strategiją ir kt. Valstybės tarnautojų mokymo srityje, tame tarpe ir apie ES, minėtina PHARE dvynių projekto ir tinkamo valstybės finansavimo dėka sustiprėjusi ir sisteminga Lietuvos viešojo administravimo instituto veikla. 2001 – 2002 m. surengta apie 270 seminarų, kuriuose apmokyta virš 5 tūkst. valstybės tarnautojų, o PHARE projekto pagalbos dėka bus parengtos ir atnaujintos 28 mokymo programos. Pasirengimo narystei ES darbą ir valstybės tarnybą po narystės ES sustiprins apžvelgiamu laikotarpiu įsteigti 200 naujų etatų (5,2 milijono litų papildomų biudžeto asignavimų).Užtikrintumą Lietuvos pasirengimo narystei ES deramu laiku pagrindžia ne tik tęstinė Lietuvos pažanga iki 2002 m. vidurio, bet ir tinkamas planavimas ir 2001-2002 m. nusistovėjęs suplanuotų darbų laikymasis (2001 –2002 m. I ketv. laiku įvykdyta apie 82 proc. LPNP TDPP priemonių ir apie 72 proc. LPNP AIPP priemonių (palyginimui, 2000 m. vykdymo procentas atitinkamai buvo tik 43 proc. ir 65 proc.). Darytina bendra išvada, kad, sėkmingai pabaigus derybas dėl narystės ES, nuo 2004 m. pradžios Lietuvos administracija ir didžiąja (tam tikra) dalimi visuomenė ir ūkis gyvens ES teisės normas ir praktiką atitinkančiomis sąlygomis.

KAUNO KOLEGIJOS EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETAS

NTS-1/3 GRUPĖS STUDENTĖS ASTOS KAUŠIUVIENĖS

KURSINIS DARBAS

Tema:

,,Lietuvos pažanga rengiantis narystei Europos Sąjungoje”

Įvertinta Dėstytoja Tamašauskienė

Turinys:

1. Įžanga 1.1. Įvadas 1.2. Lietuvos ir Europos Sąjungos santykiai 2. Narystės kriterijai 2.1. Politiniai kriterijai 2.1.1. Demokratija ir įstatymų viešpatavimas, žmogaus teisės ir tautinių mažumų apsauga 2.1.2. Horizontalieji administraciniai gebėjimai 2.1.3. Išvados 2.2. Ekonominiai kriterijai 2.2.1. Įvadas 2.2.2. Makroekonominė raida 2.2.3. Gebėjimas pasipriešinti konkurenciniam rinkos jėgų spaudimui 2.2.4. Išvados 2.3. Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus: teisės perkėlimas,įgyvendinimas ir administraciniai gebėjimai 1 skyrius. Laisvas prekių judėjimas 2 skyrius. Laisvas asmenų judėjimas 3 skyrius. Laisvė teikti paslaugas 4 skyrius. Laisvas kapitalo judėjimas 5 skyrius. Įmonių teisė 6 skyrius. Konkurencija 7 skyrius. Žemės ūkis 8 skyrius. Žuvininkystė 9 skyrius. Transporto politika 10 skyrius. Mokesčiai 11 skyrius. Ekonominė ir pinigų sąjunga 12 skyrius. Statistika 13 skyrius. Socialinė politika ir užimtumas 14 skyrius. Energetika 15 skyrius. Pramonės politika 16 skyrius. Smulkios ir vidutinės įmonės 17 skyrius. Mokslas ir moksliniai tyrimai 18 skyrius. Švietimas ir mokymas 19 skyrius. Telekomunikacijos ir informacijos technologijos 20 skyrius. Kultūra ir audiovizualinė politika 21 skyrius. Regioninė politika ir struktūrinės priemonės 22 skyrius. Aplinka 23 skyrius. Muitų sąjunga 24 skyrius. Bendra užsienio ir saugumo politika 3. 3. Išvados ir apibendrinimas

Įžanga

1.1.ĮvadasLiuksemburgo Europos viršūnių tarybos sprendimu “nuo 1998 m. pabaigos Europos Komisija, atsižvelgdama į Kopenhagos kriterijus ir ypatingai – acquis įgyvendinimą, reguliariai ruoš ir teiks Europos viršūnių tarybai ataskaitas, apžvelgiančias kiekvienos Vidurio ir Rytų Europos šalies – kandidatės pažangą rengiantis narystei ES”. Tikslaus ir reguliaraus Europos Komisijos bei šalių narių informavimo apie šalių-kandidačių pažangą reikšmė ypatingai išaugo, 1999 m. gruodžio 11 d. Helsinkyje vykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime priėmus sprendimą 2000 m. vasario mėn. sušaukti dvišalę tarpvyriausybinę konferenciją ir taip pradėti derybas su Lietuva dėl jos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų bei būtinų Sutarties pakeitimų. Europos viršūnių taryba taip pat konstatavo, kad “derybose kiekviena šalis kandidatė bus vertinama pagal jos pasirengimą. Šis principas bus taikomas tiek sprendimams dėl atskirų derybinių skyrių atidarymo, tiek ir pačių derybų eigai. Pažanga derybose turi vykti lygiagrečiai pažangai perkeliant acquis ir ją įgyvendinant”.Metinis pranešimas yra sisteminė Lietuvos pažangos 2001-2002 m. apžvalga, paremta informacija, jau ne sykį teikta Europos Komisijai ir ES šalims narėms, tačiau ja neapsiribojanti. Jame pateikiama naujausia informacija apie esamą padėtį ir bendras įvertinimas, atsižvelgiant į tikslinę Lietuvos narystės ES datą – 2004 m. sausio 1 d. Toks skirstymas visiškai atitinka Komisijos Reguliariojo pranešimo struktūrą. Šis dokumentas apibūdina santykius tarp Lietuvos ir ES, pateikia ir įvertina Lietuvos pažangą įgyvendinant Kopenhagos narystės kriterijus ir Stojimo partnerystės vidutinės trukmės prioritetus. Pranešime pateikiama informacija apie Veiksmų plano Lietuvos administraciniams ir teismų gebėjimams stiprinti įgyvendinimą bei statistikos priedai. Lietuvos sektoriniai administraciniai gebėjimai yra analizuojami trečioje dalyje apie gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus (pati trečioji dalis yra išdėstyta 29 derybų skyrių forma). Horizontalūs administraciniai gebėjimai (valstybės tarnyba, strateginis planavimas, reguliacinio poveikio įvertinimas ir kt.) yra įtraukti kaip atskiras poskyris į 2.1 skyrių apie politinius narystės kriterijus.Gebėjimų prisiimti narystės įsipareigojimus dalyje informacija apie pažangą atskiruose derybų skyriuose yra pateikiama pagal nusistovėjusią pažangos pranešimų struktūrą, t.y. atskirai atspindint per metus pasiektą pažangą bei įvertinant likusį iki narystės ES teisės derinimo ir administracinių gebėjimų stiprinimo darbą.Pranešimas yra skiriamas taip pat ir plačiajam skaitytojų ratui tiek Europos Komisijoje, tiek ES šalyse narėse. Pagrindinė pažangos pranešimo dalis buvo rengiama, atsižvelgiant į Komisijos ekspertų poreikius ir dėl to pateikiant plačią ir detalią argumentaciją, tuo tarpu į santrauką įtraukta tik pati svarbiausia informacija.

Šį Europos komiteto prie LRV parengtą pranešimą 2002 m. birželio 12 d. svarstė ir jam pritarė Vyriausybė. Rengiant pranešimą, teikdamos informaciją ir komentarus dalyvavo beveik visos Lietuvos valstybinės institucijos. Naujausia informacija apie Lietuvos pažangą bus pateikta Komisijai 2002 m. rugsėjo mėn.Lietuvos ir Europos Sąjungos santykiaiLietuva pritaria Laekeno Europos Sąjungos vadovų susitikimo, vykusio 2001 m. gruodžio 14-15 d., išvadoms ir laiko labai svarbiu dalyku tai, kad ES patvirtino, jog stojimas yra negrįžtamas procesas. Lietuva pasveikino ES apsisprendimą baigti narystės derybas su šalimis kandidatėmis, kurios tam pasirengusios, iki 2002 m. pabaigos, kad šios šalys galėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose 2004 m. kaip ES narės. Lietuva taip pat sveikino ES nuomonę, kad Lietuva yra pajėgi įvykdyti šią užduotį.

Lietuvos-ES institucijų funkcionavimasLietuvos ir ES dialogas palaikomas ir gilinamas per įvairias institucijas ir įvairiais kanalais, įskaitant tokias Lietuvos-ES asociacijos institucijas kaip Asociacijos taryba, Asociacijos komitetas ir Jungtinis parlamentinis komitetas.Laikotarpiu nuo 2001 liepos mėn. iki 2002 m. gegužės mėn. įvyko 5-tasis ES-Lietuvos Asociacijos tarybos susitikimas (2002 m. vasario 19 d., Briuselis) bei aštuoni Asociacijos pakomitečiai: dėl Vidaus rinkos (2001 m. liepos 9 d.), Muitinės, narkotikų ir pinigų plovimo (2001 m. rugsėjo 10 d. Vilniuje), Ekonominės ir pinigų politikos (2001 m. rugsėjo 13 d. Briuselyje), Inovacijų (2001 m. spalio 8 d. Briuselyje), Regionų plėtros, užimtumo ir socialinės politikos (2001 m. spalio 22 d. Briuselyje), Žemės ūkio ir žuvininkystės (2001 m. lapkričio 20 d. Vilniuje), Transporto, aplinkos ir energijos (2001 m. spalio 2 d. Vilniuje) bei Prekybos ir pramonės (2002 m. balandžio 26 d. Briuselyje).Asociacijos taryba patvirtino ES apsisprendimą sėkmingai baigti narystės derybas su šalimis kandidatėmis, kurios yra tam pasirengusios, iki 2002 m. pabaigos, kad šios šalys galėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose 2004 m. kaip ES narės. Asociacijos taryba įvertino Lietuvos pažangą rengiantis narystei naujausio Reguliariojo pranešimo bei naujos Stojimo partnerystės prioritetų kontekste. Asociacijos taryba sveikino didelę Lietuvos pažangą, padarytą perkeliant į nacionalinę teisę ir įgyvendinant ES acquis daugelyje sričių bei Lietuvos pažangą stiprinant administracinius gebėjimus. JPK sveikino teigiamą 2001 m. Reguliarųjį pranešimą ir gyrė Lietuvą už pastovią ir ilgalaikę pažangą, rengiantis narystei daromą daugumoje sričių. JPK rekomendavo Lietuvai ypač atkreipti dėmesį į energetikos ir žemės ūkio sektorius, darbo rinkos restruktūrizavimą, administracinių gebėjimų stiprinimą kai kuriose srityse, o taip pat į lėšų valdymą.Seimas ir integracijos klausimai2001 m. gruodžio 19 d. priimtoje rezoliucijoje Seimas dar kartą patvirtino savo sprendimą užtikrinti, kad derybos dėl narystės ES būtų baigtos 2002 m. ir 2004 m. sausio 1 d. Lietuva būtų pasirengusi tapti ES nare. Seimas įvertino Lietuvos pažangą, pasiektą derintis dėl narystės ES, ir pažymėjo ypatingą sprendimų, kuriuos Seimas ir Vyriausybė turės priimti 2002 m., reikšmę sėkmingam šio proceso užbaigimui. Seimas taip pat pabrėžė būtinybę laiku įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei ES programą (NAPP) ir prisiimtus derybinius įsipareigojimus. Seimas taip pat pabrėžė priemonių, skirtų instituciniams gebėjimams stiprinti (įskaitant paties Parlamento), reikšmę sėkmingam pasirengimui narystei ES. Dėl šios priežasties Seimas planuoja parengti ataskaitą apie Lietuvos administracinius gebėjimus.Per laikotarpį, kurį apima pastarasis Pažangos pranešimas, Seimas priėmė 58 įstatymus, susijusius su integracija į ES iš 78 numatytų „Laekeno” ir “Sevilijos” planuose. Dar 8 įstatymų projektai šiuo metu svarstomi Seime.2002 m. sausio 25 d. Seimas paskyrė du atstovus į Konventą dėl Europos ateities, Vytenį Andriukaitį (Seimo pirmininko pavaduotoją, Europos reikalų komiteto pirmininką, daugumą sudarančios Lietuvos socialdemokratų partijos narį) ir Alvydą Medalinską (opozicinės Lietuvos liberalų sąjungos narį). Jų iniciatyva įsteigtas Lietuvos forumas dėl ES ateities, kuriame nevyriausybinių organizacijų, akademinių institucijų bei jaunimo organizacijų atstovai turi galimybę diskutuoti apie ES ateitį bei pasikeisti nuomonėmis su Lietuvos atstovais Konvente. 2002 m. birželio 4 d. paskirti 6 delegatai į Europos jaunimo konventą.

ES priešstojiminių fondų paramaPHARE2002 m. Nacionalinėje PHARE programoje be pagrindinės 42 mln. EUR sumos sustiprintai institucinės plėtros strategijai paremti papildomai buvo skirta 18,5 mln. EUR (iš viso 60,5 mln. EUR). 2002 m. balandžio 30 d. buvo pasirašytas 2002 m. Nacionalinės PHARE programos finansavimo memorandumas (1 dalis), kurio suma, skirta greitaeigiams projektams įgyvendinti, − 12,68 mln. EUR.Lietuva šiuo metu rengia 2002 m. Nacionalinės PHARE programos 2 dalį. Europos Komisijai buvo pateikti tvirtinti trylika 25,45 mln. EUR vertės projektų institucinės plėtros ir su ja susijusių investicijų srityje.Kalbant apie ekonominę ir socialinę sanglaudą, parengti ir Europos Komisijai pateikti penki apie 14,36 mln. EUR vertės projektai, kurie yra 2002 m. Nacionalinės PHARE programos dalis.1999 m. PHARE programos sutarčių sudarymo laikotarpis pasibaigė 2001 m. pabaigoje. Lietuva sudarė sutarčių už 97,3 proc. visų 1999 m. PHARE programos lėšų.ISPA2001 m. ISPA Valdybos komitetas patvirtino 6 aplinkos infrastruktūros projektus, skirtus regioninių atliekų tvarkymo sistemų bei vandens valymo įrengimų rekonstrukcijai ir plėtrai, kurių bendra vertė yra apie 72 mln. EUR (iš kurių 37.9 mln. EUR). Be to, 7 mln. EUR buvo skirti ISPA techninei pagalbai finansuoti. 2002 m. Lietuva Komisijai pateiks dar 7 projektus, kurių vertė − maždaug 77 mln. EUR (iš kurių 38 mln. EUR − ISPA lėšos).Per laikotarpį, kurį apima pastarasis Pažangos pranešimas, Lietuva Europos Komisijai taip pat pateikė 7 infrastruktūros projektų paraiškas ISPA paramai kelių ir geležinkelių sektoriuose gauti bei 1 techninės pagalbos geležinkelių sektoriuje paraišką. Bendra šių 8 projektų vertė − 147,5 mln. EUR. Europos Komisija įsipareigojo finansuoti 6 projektus, skirdama 34 mln. EUR iš ISPA 2000 m. biudžeto ir 15 mln. EUR iš ISPA 2001 m. biudžeto. Iki 2002 m. liepos mėn. planuojama pateikti dar 2 projektų ISPA paramos geležinkelių sektoriuje paraiškas.SAPARD2001 m. lapkričio 26 d. SAPARD lėšoms administruoti ES Komisija akreditavo Lietuvos nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Per 2002 m. I ketv. buvo patvirtintos 93 paraiškos, kuriose prašomos paramos vertė − daugiau kaip 29,5 mln. EUR. Tai sudaro beveik 75 proc. 2000 m. SAPARD skirtų lėšų.

Narystės krit erijai2.1. Politiniai kriterijai2001 m. Reguliariajame pranešime apie Lietuvos pažangą Europos Komisija konstatavo, kad Lietuva ir toliau atitinka Kopenhagos politinių narystės kriterijų reikalavimus, bet pažymėjo, kad ir toliau turi būti tęsiamos reformos valstybės tarnyboje, teisminėje sistemoje bei stiprinama kova prieš korupciją.Žemiau pateikta informacija apie Lietuvos pažangą rodo, kad per laikotarpį nuo praėjusio Metinio Lietuvos pažangos siekiant narystės ES pranešimo pateikimo Europos Komisijai Lietuva visais aspektais funkcionavo kaip konsoliduota demokratinė valstybė; teisminės sistemos reforma baigiama, kova su korupcija intensyvinama, valstybės tarnyba toliau stiprinama.2.1.1. Demokratija ir įstatymų viešpatavimas, žmogaus teisės ir tautinių mažumų apsauga Pagrindinės teisminės sistemos reformos kryptys yra teismų administravimo stiprinimas, naujos nacionalinės teisinės sistemos sukūrimas ir teisėjų, prokurorų, teismo antstolių bei kitų tarnautojų mokymas.Viena iš efektyvaus teisminės sistemos funkcionavimo prielaidų buvo Teismų įstatymo, įtvirtinusio teismų nepriklausomumą, priėmimas 2002 m. sausio 24 d. Nuo 2001 m. rugsėjo mėn. iki gegužės 1 d. buvo paskirta 12 teisėjų, tuo būdu pakeičiant užimtų ir laisvų etatų visuose teismuose santykį nuo 644 : 68 iki 656 : 56. Backlog bylų skaičius teismuose toliau mažėja.Lietuvos teisėjų mokymo centras suorganizavo 23 seminarus, bendras dalyvių skaičius siekė 629. Naujajame Teismų įstatyme numatomas privalomas teisėjų mokymas. Pagal šį įstatymą teisėjų mokymą organizuoja, teisėjų mokymo programas ir metodinę medžiagą rengia Teismų taryba ir Teisingumo ministerija. Ilgalaikę teisėjų mokymo programą Teismų taryba numato aprobuoti 2002 m. birželio mėn.Naujos teisinės sistemos kūrimo procesas iš esmės buvo baigtas (lieka priimti Bausmių vykdymo kodeksą). 2002 m. kovo 14 d. Seimas priėmė naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą, o 2002 m. vasario 28 d. – Civilinio proceso kodeksą, kuris įsigalios 2003 m. sausio 1 d. Baudžiamojo proceso kodeksas kartu su naujaisiais Baudžiamuoju kodeksu ir Bausmių vykdymo kodeksu įsigalios 2003 m. sausio 1 d. Vykdant institucinę teismo antstolių reformą, 2002 m. gegužės 9 d. priimtas Teismo antstolių įstatymas.Pastebima pažanga kovos su korupcija srityje. 2001 m. Lietuvos Transparency International Korupcijos Percepcijos Indeksas (KPI), parodantis valstybės tarnautojų ir politikų korupcijos lygį, lyginant su 2000 m. įvertinimu, pagerėjo 0,7 balo (10 balų skalėje nuo 4,1 iki 4,8) ir užima 38 vietą tarp 91 šalių .Anti-korupcijos srityje svarbiausi postūmiai buvo Nacionalinės kovos su korupcija programos (susidedančios iš Nacionalinės kovos su korupcija strategijos ir Veiksmų įgyvendinimo plano) 2002 m. sausio 17 d. ir Korupcijos prevencijos įstatymo 2002 m. gegužės 28 d. priėmimas. Priėmus Korupcijos prevencijos įstatymą, baigtas teisinės sistemos kūrimas korupcijos prevencijos srityje. 2002 m. sausio 25 d. Seimas ratifikavo Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos. 2002 m. balandžio 14 d. Lietuva pasirašė Europos Tarybos Civilinės teisės konvenciją dėl korupcijos. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veikloje pažymėtina, kad 2001 m. buvo atskleisti 193 nusikaltimai, susiję su korupcija, tarp jų 117 nusikaltimų valstybės tarnybai. 2002 m. I ketv. atskleisti 34 nusikaltimai, iš jų 27 – valstybės tarnybai. 2001 m. ir 2002 m. I ketv. 86 STT pareigūnai dalyvavo nacionalinėse ir tarptautinėse mokymo programose, seminaruose bei konferencijose.Demokratijos gilinimo ir lygių galimybių įtvirtinimo srityje Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisos dėl specialių priemonių vienos lyties atstovams taikymo ir netiesioginės diskriminacijos sąvokos įvedimo 2002 m. gegužės mėn. pradžioje buvo pateiktos Seimui. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus (paskirto 1999 m. balandžio mėn.) tarnyba buvo papildomai sustiprinta, priimant dirbti dar vieną darbuotoją. Vyriausybė nuosekliai tęsė geranorišką tautinių mažumų politiką, pagrįstą trimis pagrindiniais principais: a) tautinių mažumų politikos atitikimu tarptautinės bendrijos pripažįstamoms normoms, b) galimybių tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos politinį, socialinį-ekonominį ir kultūrinį gyvenimą sudarymu ir c) sąlygų kultūrinei etninių grupių saviraiškai palaikymu per tautinių mažumų kultūrinių projektų ir programų finansavimą iš valstybės biudžeto. Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos srityje Vyriausybė patvirtino Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 m. programą. Vaikų teisių srityje, 2000 m. liepos mėn. priėmus Civilinį kodeksą, kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos mėn., pradėtas teisės aktų, tame tarpe ir susijusių su vaiko teisių apsauga, derinimas su minėtuoju kodeksu, kuriais siekiama patobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą.Kovos prieš teisėsaugos pareigūnų žeminantį elgesį srityje 2001 m. gruodžio 5 – 7 d. Vilniuje Europos Tarybos ir Lietuvos ekspertų surengti mokymai žmogaus teisės klausimais.Prieglobsčio srityje apibrėžimų, skirtų saugios trečiosios šalies ir saugios kilmės šalies nustatymui, klausimas buvo išspręstas Saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečio grąžinimo arba išsiuntimo į jas tvarkoje, kurią 2001 m. rugsėjo 28 d. patvirtino Vidaus reikalų ministras. Finansinis memorandumas dėl pabėgėlių registracijos sistemos kūrimo buvo pasirašytas 2002 m. balandžio 30 d. Šiam projektui skirtos PHARE lėšos sudaro 2,9 mln. EUR.2.1.2. Horizontalūs administraciniai gebėjimaiLietuva toliau didelį dėmesį skyrė administracinių gebėjimų stiprinimui. Siekiant geresnės administracinės praktikos vidutinėje ar ilgalaikėje trukmėje buvo taikomos bendros struktūrinės priemonės, o siekiant pažangos trumpalaikėje trukmėje buvo vykdomi tam tikri specifiniai sektoriniai veiksmai ir procesiniai patobulinimai.Kalbant apie bendrų struktūrinių priemonių taikymą siekiant ilgalaikio poveikio, paminėtini viešojo administravimo sistemos tobulinimo darbai: 2002 m. balandžio 16 d. buvo priimtos Vyriausybės įstatymo pataisos, o 2002 m. balandžio 23 d. buvo priimta nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija.Vyriausybės įstatymas buvo pakeistas ir papildytas, siekiant stabilesnio ministerijų darbo, aiškesnio politinių galių ir viešojo administravimo funkcijų atskyrimo bei nuoseklaus strateginių šalies prioritetų įgyvendinimo Vyriausybės ir politinių lyderių kaitos metu.Nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija buvo parengta siekiant geresnio teisinio valstybės tarnybos sistemos reglamentavimo. Naujos įstatymo redakcijos priėmimas neįnešė į šiuo metu egzistuojančią sistemą jokių ypatingų naujovių, tačiau sudarė geresnes prielaidas modernios, nepriklausomos, profesionalios bei efektyvios valstybės tarnybos plėtrai.Kalbant apie nuoseklaus administravimo pažangą, paminėtina, kad 2001 m. Lietuvos pasirengimo narystei ES programa (LPNP/NAPP) sutvirtino savo kaip vieningo pasirengimo narystei priemonių planavimo ir monitoringo instrumento pozicijas. LPNP yra pilnai integruota į Vyriausybės programą ir biudžeto procedūrą. Detalus LPNP įgyvendinimas yra planuojamas per Teisės derinimo priemonių planą (TDPP) ir Acquis įgyvendinimo priemonių planą (AIPP). Dėl geresnio planavimo ir patobulintos monitoringo sistemos, 2001 m. žymiai pagerėjo bendras LPNP priemonių planų vykdymas. 2001 m. apie 82 proc. TDPP priemonių ir apie 72 proc. AIPP priemonių buvo įvykdytos laiku (2000 m. vykdymo procentas atitinkamai buvo 43 proc. ir 65 proc.).Atsakant į Europos Komisijos iniciatyvą visoms šalims kandidatėms parengti administracinių gerėjimų stiprinimo veiksmų planus, po intensyvaus ir produktyvaus darbo tarp Europos Komisijos ir Lietuvos tarnybų, 2002 m. balandžio mėn. buvo parengtas ir Vyriausybinės Europos integracijos komisijos (VEIK) patvirtintas Veiksmų planas Lietuvos administraciniams ir teismų gebėjimams stiprinti. Į veiksmų planą įtraukus svarbiausias TDPP ir AIPP priemones, pastarasis tapo integralia visos pasirengimo narystei planavimo sistemos dalimi. Veiksmų plano vykdymas sekamas atliekant LPNP monitoringą.Be to, ataskaitiniu laikotarpiu Lietuva, vykdydama priešstojiminę fiskalinės priežiūros procedūrą, Ekonominę programą iki narystės ES, priešstojiminę sutartį dėl organizuoto nusikalstamumo, o taip pat įgyvendindama Nacionalinį plėtros planą, Kaimo plėtros planą, Nacionalinę užimtumo strategiją, sektorinius pasirengimo dalyvauti ES fonduose planus bei dalyvaudama įvairiose Bendrijos programose, toliau derino savo veiklą prie ES.2.1.3. IšvadosPer laikotarpį nuo praėjusio metinio Lietuvos pažangos siekiant narystės ES pranešimo įteikimo Europos Komisijai Lietuva pateisino konsoliduotos demokratinės valstybės vardą. Siekdama pelnyti didesnį visuomenės pasitikėjimą vykdomąja valdžia, Vyriausybė politiką planuoja skaidrumo atmosferoje. Šiame pranešime pateikti demokratijos gilinimo per tarptautinių normų įgyvendinimą, tolimesnį teismų sistemos bei valstybės tarnybos stiprinimą, pažangą korupcijai eliminuoti pavyzdžiai rodo, kad Lietuva ir toliau atitinka Kopenhagos politinių narystės kriterijų reikalavimus.Ekonominiai kriterijaiĮvadas2001 m. Reguliariame pranešime apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje, Europos Komisija padarė išvadą, kad “Lietuva yra veikiančios rinkos ekonomikos valstybė. Jei ji ir toliau tęs spartų struktūrinių reformų programos įgyvendinimą, artimiausiu metu įveiks Europos Sąjungos konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas.”Per apžvelgiamą 2001 liepos mėn. – 2002 birželio mėn. laikotarpį Lietuvos ekonomika toliau augo, pagerėjo jos išorės ir vidaus pusiausvyra bei padidėjo jos konkurencingumas.2001 m. šalių kandidačių ekonominių pasirengimo narystei programų apžvalgoje (2001 m. lapkričio 20 d.) Komisija išreiškė susirūpinimą dėl smarkaus ekonominės aplinkos pablogėjimo, kurį sąlygojo JAV ir ES ekonomikų nuosmukis ir rugsėjo 11-osios įvykių įtaka.Šiomis nepalankiomis aplinkybėmis 2001 m. Lietuvoje buvo stebimas tolesnis BVP augimas (kuris tęsėsi ir 2002 m.). Šis BVP augimas, drauge su pažabota infliacija, pagerėjusiu išorės balansu, tolygiomis kapitalo įplaukomis, stabiliu valiutos kursu susiejus litą su EUR bei mažėjančiu nedarbu (nuo 2002 m. balandžio mėn.) rodo, kad Lietuvos ekonominės veiklos rezultatai gerėja ir toliau gerės, šviesėjant pasaulinės ekonomikos perspektyvoms.Makroekonominė raida2001 m. Lietuva užfiksavo spartų 5,9 proc. realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą (2000 m. buvo 3,8 proc.), o BVP sudarė 47968 mln. Lt (13381 mln. EUR). Tikimasi, kad santykinai spartus augimo tempas turėtų išlikti. Pagal Europos Komisijos 2002 m. pavasario ekonomines prognozes, Pav. šią tendenciją įrodo 2002 m. I ketv. preliminarūs duomenys, pagal kuriuos BVP išaugo 4,1 proc.

1 lentelė. Pagrindiniai Lietuvos makroekonomikos rodikliai, 1998-2001 1998 1999 2000 2001Realaus BVP augimas, % 5.1 -3.9 3.8 5.9BVP vienam gyventojui (faktinėmis kainomis, eurais) 2692 2829 3481 3836Vidutinė metinė infliacija, % 5.1 0.8 1.0 1.3Infliacija, % per 12 mėn. 2.4 0.3 1.4 2.0Vidutinis metinis nedarbo lygis, % 6.4 8.4 11.5 12.5Pramonės produkcijos pokytis, % 8.2 -11.2 5.3 16.9Užsienio skola, % nuo BVP 15.7 22.8 21.9 20.5Užsienio skola, % nuo eksporto 45.4 80.9 65.0 53.8Oficialios tarptautinės atsargos, mln. EUR (laikotarpio pabaigoje) 1243.3 1234.1 1460.4 1892.9Oficialios tarptautinės atsargos, importo mėnesiais 2.7 2.7 2.7 2.9TUI, mln. EUR (priaugančiai, laikotarpio pab.)* 1384 2050 2509 3023Einamosios sąskaitos balansas, % nuo BVP -12.1 -11.2 -6.0 -4.8Prekybos balansas, mln. EUR* -1855 -1715 -1781 -1975Užsienio prekybos deficito ir BVP santykis, % 19.4 17.2 14.6 14.8Konsoliduotas fiskalinis balansas, % nuo BVP (pagal ESS’95) -3.1 -5.6 -2.7 -1.9Materialinės investicijos, mln. Lt 6834 6310 6553 6527Šaltiniai: Statistikos departamentas, Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos Bankaspagal Lietuvos banko vidutinį metinį lito kursą euro atžvilgiu.

Struktūrinės reformos2001 m. buvo privatizuotos 842 valstybinės įmonės ir nekilnojamo turto objektai už 468 mln. Lt. Tarp stambiausių sandorių reikia paminėti AB Lietuvos jūrų laivininkystės LISCO 76,36 proc. akcijų pardavimą už 190,4 mln. Lt bei AB Lietuvos taupomojo banko 90,73 proc. akcijų pardavimą už 150 mln. Lt.Iki 2002 m. iš siūlomų privatizuoti 14 strateginių objektų sąrašo (sudaryto 1997 m.) liko neprivatizuota tik AB Lietuvos avialinijos. 2001 m. lapkričio mėn. AB Lietuvos avialinijos privatizavimo konsultantu buvo pasirinkta konsultacinė kompanija Indecon Consulting GmbH. Valstybės turto fondas (VTF) numato parduoti ne mažiau kaip 49 proc. AB Lietuvos avialinijos.Per 2002 m. sausio – balandžio mėn. buvo privatizuotos 336 valstybinės įmonės ir nekilnojamo turto objektai už 129,7 mln. Lt. 76,01 proc. valstybei priklausančio AB Lietuvos žemės ūkio banko akcijų buvo parduota Nordeutsche Landesbank Girocentrale už 71 mln. Lt. Šiuo sandoriu buvo užbaigtas finansinio sektoriaus Lietuvoje privatizavimas.Didžiausias privatizavimo sandoris 2002 m. – AB Lietuvos dujos privatizavimas. 2002 m. gegužės mėn. konsorciumas Ruhrgas AG ir EON Energie AG, strateginio investuotojo konkurso laimėtojas, pasirašė strateginio investuotojo akcijų dalies (34 proc.) pirkimo sutartį. Strateginis investuotojas įsipareigojo sumokėti 116 mln. Lt už akcijas ir į bendrovę investuoti dar 70 mln. Lt. 2002 m. III ketv. Valstybės turto fondas planuoja paskelbti konkursą dujų tiekėjui, siūlydamas įsigyti kitus 34 proc. valstybei priklausančių AB Lietuvos dujos akcijų. Likusias valstybei priklausančias bendrovės akcijas numatyta parduoti Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje.2001 m. priėmus ir įgyvendinus naują Įmonių bankroto įstatymą, pagreitėjo bankroto procedūrų inicijavimas ir užbaigimas. 2001 m. iškeltų bankroto bylų skaičius išaugo 40 proc., o baigtų nagrinėti bankroto bylų skaičius padvigubėjo (beveik prilygo užbaigtų bylų skaičiui 1993-2000 m.). Tikimasi, kad 2003 m. bankroto procedūrų efektyvumas toliau didės, pagal naująjį įstatymą sutrumpinus bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrą iki dvejų metų.

2 lentelė. Bankroto procedūrų dinamika Lietuvoje, 1993-2002, 2002 m. gegužės 2 d. Baigta š šę

Pradėta 6 1993 4 4 227 1994 7 1 1 2 3 1 2 1 18 936 1995 1 3 2 3 – 5 6 1 21 1579 1996 2 10 9 11 12 7 2 53 26108 1997 4 18 15 10 12 5 64 4498 1998 2 15 26 17 5 65 33247 1999 1 42 83 23 149 98414 2000 5 97 67 169 245591 2001 16 37 53 538221 2002 – 221 4 0 8 6 17 34 45 101 240 141 596

2002 m. gegužės 1 d. į bankroto procesą buvo įtrauktos 1826 įmonės. 2001 m. baigtų nagrinėti ir iškeltų bankroto bylų santykis labai pagerėjo. 1999 m. jis sudarė 18,2 proc., 2000 m.- 39,4 proc., 2001 m. -46,2 proc., o 2002 m. sausio – balandžio mėn. siekė 63,8 proc. 2001 m. smulkaus ir vidutinio verslo, o taip pat didmeninių ir mažmeninių prekybos įmonių bankrotų skaičius augo greičiau nei bendra tendencija.Įgyvendinant Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, 2001 m. gruodžio 13 d. buvo išleistas Ūkio ministro įsakymas Dėl restruktūrizuojamų įmonių administratorių darbo organizavimo ir restruktūrizavimo plano rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo.2002 m. gegužės mėn. Seimas grąžino Vyriausybei Pensijų reformos įstatymo projektą su rekomendacija pradėti pensijų reformos įgyvendinimą nuo savanoriškojo (o ne privalomojo, kaip buvo numatyta anksčiau) kaupimo pensijų pakopos.Ekonominė integracijaAprašomuoju laikotarpiu, ekonominės integracijos srityje augo tiek užsienio prekyba, tiek kapitalo srautai.Išlieka nenutrūkstamas prekybos su ES augimas. 2001 m. eksportas į ES išaugo 20,0 proc., o importas iš ES -18,4 proc. 2002 m. I ketv. jie padidėjo atitinkamai 5,9 ir 18,6 proc. (palyginti su 2001 m. I ketv.). Naftos ir naftos produktų kainų svyravimas neturėjo didelės įtakos bendrai tendencijai.Atsigavus NVS ekonomikai, Lietuvos prekyba su šiomis šalimis atgauna buvusias pozicijas: 2001 m. Lietuvos eksportas į NVS šalis išaugo 45,9 proc. o importas iš šių šalių padidėjo 8,1 proc. 2002 m. I ketv. eksportas padidėjo 24,2 proc., tačiau importo vertė sumažėjo 17,5 proc., palyginti su 2001 m. I ketv.2001 m. NVS dalis Lietuvos eksporte sudarė 19,7 proc. ir 2002 m. I ketv. išaugo iki 20,6 proc.o tie patys importo rodikliai atitinkamai buvo 29,4 bei 26,4 proc. Nors prekyba su NVS šalimis turi tam tikras perspektyvas augti, ypač eksporto srityje, tačiau Lietuvos prekyba jau yra perorientuota į ES šalis.2001 m. ES dalis Lietuvos eksporte siekė 47,8 proc., o importe – 44,0 proc. Taigi, be abejonių ES yra didžiausia Lietuvos prekybos partnerė.Pagrindinės prekių, eksportuojamų į ES, grupės yra: tekstilės medžiagos ir dirbiniai (29,0 proc. bendro į ES eksporto), mineraliniai produktai (20,1 proc.), mašinos ir įrenginiai (10,6 proc.), chemijos produktai (7,5 proc.), mediena ir medžio dirbiniai (6,8 proc.). Praeitais metais šios prekės sudarė daugiau kaip 71 proc. bendro Lietuvos eksporto į ES. 2001 m. pagal prekių grupes ypač išaugo Lietuvos eksportas į ES šalis tokių prekių kaip mineraliniai produktai (173,9 proc.), paruošti maisto produktai (39,7 proc.), augaliniai produktai ( 31,1 proc.), optiniai prietaisai (13,8 proc.), tekstilės medžiagos ir dirbiniai (9,4 proc.). Chemijos pramonės produkcijos, medienos masės, popieriaus ir statybinio kartono eksportas 2001 m. sumažėjo. Mineralinių produktų eksporto šuolį, žinoma, sąlygojo naftos ir naftos produktų kainų padidėjimas.Per keletą pastarųjų metų didžiausių šalių investuotojų sąrašas išliko beveik nepakitęs. TUI srautai iš Skandinavijos šalių (Danijos ir Švedijos) didėja. Tą patį galima pasakyti ir apie Estiją bei Vokietiją.Nors vis dar didelę TUI dalį pritraukia besitęsianti privatizacija, įgyvendinama ir keletas „plyno lauko” investicinių projektų. Viena didžiausių JAV nerūdijančio plieno profilių gamintojų, JAV įmonė Penninox rengiasi investuoti 35 mln. JAV dol. į gamyklą Klaipėdos uosto teritorijoje. Klaipėdoje planuojama ir kita didelė investicija – Danijos kompanija DFC Group Holding A/S pasirašė sutartį dėl žemės nuomos ir šalia miesto esančiame 100 ha plote statys Transporto ir logistikos centrą. Per 10 metų investicijos į šį centrą sieks 130 mln. JAV dolerių. Kappa Packaging Baltic, Danijos įmonės Kappa Packaging filialas, pradėjo naujo fabriko, gaminsiančio gofruoto kartono pakuotę, statybą Vilniuje.Be akcinio kapitalo įsigijimo, įgyvendinant privatizacijos programas, bei trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis paskolomis finansuojamo kapitalo įvežimo TUI Lietuvoje finansuojamos reinvestuojant pelną. Pelno reinvesticijos prasidėjo 1995 m. ir per visą laikotarpį iki 2001 m., nors ir svyruodamos, augo – nuo 9,9 proc. 1995 m. iki 19,2 proc.visų TUI 2001 m.

Vidaus balansas2001 m. šalies išorės balanso pagerėjimas vyko lygia greta su vidaus balanso gerėjimu.2001 m. nacionalinio biudžeto deficitas sudarė 1,2 proc. BVP (valstybinio sektoriaus deficitas, skaičiuojant pagal ESS’95 sistemą sudarė 1,9 proc. BVP). Vyriausybės tikslas 2002-2003 m. yra išsilaikyti 1,5 proc. BVP deficito ribose (siekiant, kad deficitas 2004 m. sudarytų ne daugiau kaip 1,4 proc. BVP ir 1,5 proc. 2005 m.). 2002 m. I ketv. duomenys rodo smarkų pajamų srautų padidėjimą – biudžeto pajamos viršijo planuotąsias 1,2 proc. ir balandžio mėn. toliau didėjo, viršydamos to mėnesio planą 8,13 proc. Tą lėmė mokesčių administravimo pagerėjimas ir ekonomikos augimas.Valstybinis socialinio draudimo fondas taip pat sėkmingai tvarko savo sąskaitas – 2000 m. buvęs 151,6 mln. Lt deficitas 2001 m. sumažėjo iki 13,4 mln. Lt.Savivaldybių finansų padėtis, palyginti su valstybės biudžeto ir socialinio draudimo fondo finansais, yra blogesnė. Bendras vietinių valdžios institucijų įsiskolinimas padidėjo nuo 323,5 mln. Lt 2000 m. iki 430,7 mln. Lt 2001 m. ir toliau augo 2002 m. Naujas fizinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis, kuris bus įvestas kitais metais, turėtų pagerinti padėtį (kartu su kai kuriomis drausminėmis priemonėmis).Dėl 1999 m. ekonomikos nuosmukio 2000 m. pirmą kartą nuo 1993 m. 5,1 proc. sumažėjo realus darbo užmokestis (nominalus priskaičiuotas darbo užmokestis sumažėjo 4,2 proc.). Padėtis pasikeitė per metus – 2001 m. nominalus priskaičiuotas atlyginimas išaugo 2,1 proc., o nominalus išmokėtas atlyginimas padidėjo 1,9 proc. Taip pat padidėjo – 0,6 proc. – ir realus darbo užmokestis. Tačiau namų ūkių vartojimo pajamos nedidėjo, nes augo nedarbas. 2001 m. realios pajamos toliau mažėjo nuo 428,0 Lt vienam namų ūkio nariui 1999 m. iki 415,4 Lt 2000 m. ir 409,5 Lt 2001 m. Vienam namų ūkio nariui per mėnesį tenkančios išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams nuolatos mažėjo – 1996-2001 m. laikotarpiu jos keitėsi taip: 55,2 – 52,2 – 48,1 – 45,7 – 44,4 – 42,4 proc.Vyriausybė ėmėsi priemonių, kad pagerintų neturtingiausių gyventojų sluoksnių padėtį. Nuo 2002 m. balandžio mėn. neapmokestinamas minimumas buvo padidintas nuo 218 iki 250 Lt. 2002 m. balandžio mėn. taip pat padidėjo ir bazinė pensija – nuo 138 iki 142 Lt. Toliau didžiausias dėmesys bus skiriamas nedarbui mažinti didinant darbo rinkos lankstumą ir plečiant apmokymo galimybes. Minimalaus atlyginimo nustatymo taisyklės, numatytos naujajame Darbo kodekse, priimtame birželio mėn., leis mokėti mažesnius nei šiuo metu minimalius atlyginimus tam tikroms demografinėms ir tam tikros kvalifikacijos darbuotojų grupėms, ir galbūt darbuotojams kai kuriuose regionuose. Draudimo nuo nedarbo įstatymo projektas padidins draudimo dalį bedarbio pašalpose, o patvirtinus įstatymą dėl Grynaisiais pinigais išmokamų socialinių pašalpų bus sustiprintos pajamų tikrinimo priemonės. Gebėjimas pasipriešinti konkurenciniam rinkos jėgų spaudimui Europos Komisija savo ankstesniuose ir paskutiniame 2001 m. lapkričio mėn. Reguliariame pranešime teigia, kad gebėjimas atitikti šį kriterijų priklauso nuo rinkos ekonomikos veikimo bei stabilios makroekonominės padėties, leidžiančios ekonomikos subjektams priimti sprendimus prognozuojamoje situacijoje. Tam taip pat reikia ir pakankamo žmogiškojo bei fizinio kapitalo, taip pat ir infrastruktūros. Valstybines įmones reikia restruktūrizuoti, visos įmonės turi investuoti į savo veiklos efektyvumo didinimą. Be to, kuo daugiau įmonės turi galimybių naudotis išoriniais finansiniais šaltiniais, tuo sėkmingiau jos restruktūrizuojasi ir įgyvendina naujoves, o tai didina jų galimybes prisitaikyti. Ekonomika tuo geriau galės prisitaikyti prie narystės reikalavimų, kuo aukštesnis bus jos integracijos į ES laipsnis iki stojimo. Paklojus tvirtus stabilios ekonominės aplinkos pamatus 1999-2000 m., makroekonominis stabilumas toliau stiprėjo ir 2001 m.2001 m. ir per 2002 m. I ketv. kainos kilo nesmarkiai, ypač atsižvelgiant į spartų ekonomikos augimą, 2001 m. siekusį 5,9 proc. ir viršijusį visas prognozes. 2001 m. infliacija siekė 2,0 proc., o 2000 m. – 1,4 proc. Tačiau per pirmus keturis 2002 m. mėnesius infliacija buvo lygi 0. Lyginant su 2001 m. balandžio mėn., infliacija 2002 m. balandžio mėn. sudarė 1,3 proc. ir buvo mažiausia, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis. Taip pat sumažėjo ir valstybės skola. 2001 m. pabaigoje valstybės skola sumažėjo iki 26,90 proc. BVP, palyginti su 28,34 proc. 2000 m. gruodžio mėn. 2002 m. valstybės skola toliau mažėjo ir sudaro 25,06 proc. BVP. Užsienio skola taip pat sumažėjo ir nesiekė 20 proc. BVP, o trumpalaikė skola tesudarė 6 proc. visos skolos (1998 m. pabaigoje siekė 24 proc.). Sausio mėn. Vyriausybė patvirtino valstybės skolos limitus, kurie rengimosi ES narystei metais neturi viršyti 30 proc. BVP.2001 m. einamosios sąskaitos deficitas sumažėjo iki 4,8 proc. BVP, o tai mažiausias deficitas per pastaruosius penkerius metus. Pirmąkart nuo pereinamojo laikotarpio reformų pradžios 1990 m. realus šalies BVP augimas viršijo einamosios sąskaitos deficito augimą, sudarydamas palankias sąlygas toliau mažinti valstybės skolą. Einamosios sąskaitos deficitas sumažėjo dėl sparčiau augančio eksporto 2001 m. 2001 m. pagerėjo užsienio skolos ir eksporto santykis, kuris siekė 40 proc. Tiesioginių užsienio investicijų ir einamosios sąskaitos deficito santykis taip pat pagerėjo ir sudarė 78 proc. (pakilo nuo 56 proc. 2000 m.).2002 m. vasario mėn. litas buvo persietas nuo JAV dolerio prie euro. Persiejimo data buvo paskelbta prieš pusmetį, ir visas procesas vyko skaidriai ir sklandžiai. Tarptautinės finansinės institucijos ir užsienio kreditų reitingų agentūros palankiai įvertino lito persiejimą. Lito susiejimas su euru svarbus žingsnis toliau integruojantis į euro zonos šalių ekonomiką dar labiau sustiprinsiantis Lietuvos įmonių prekybinius ryšius su ES.2002 m. kovo mėn. Finansų ministerija pirmąkart išleido 10 metų vyriausybės vertybinius popierius, kurie buvo parduoti vertybinių popierių biržoje. Jų paklausa dukart viršijo pasiūlą.2001 m. sparčiai didėjo investicijos ir pasiekė rekordinį 6527 mln. Lt dydį – išaugo 28 proc., palyginti su praėjusiais metais. Labiausiai investicijų padaugėjo tekstilės, elektros ir optinių prietaisų pramonės sektoriuose (maždaug 77 proc.), energetikoje, mažmeninėje prekyboje ir komunikacijose. Investicijos į infrastruktūrą, ypač telekomunikacijų srityje, kur investicijos išaugo daugiau kaip 20 proc., gali paskatinti ir kitų verslo sričių ekonominį aktyvumą. Investicijos į transporto ir komunikacijos sektorius 2-3 kartus viršijo šių sektorių pridėtinę vertę. Pagal verslo apžvalgas maždaug 30-35 proc. įmonių planuoja investuoti į informacines technologijas. IT sektoriaus plėtra Lietuva aplenkė kitas Baltijos valstybes. Pavyzdžiui, kompiuterių pardavimai 2001 m. išaugo 50 proc., palyginti su 2000 m. Šios investicijos ir infrastruktūros plėtra sudarys geresnes sąlygas verslui ateityje.Sumažėjus valstybės investicijoms nuo 13,9 proc. iki 2,3 proc. per 1997-2000 m. laikotarpį, 2001 m. iki 5,9 proc. išaugo jų dalis bendrose investicijose. 2001 m. taip pat padidėjo investicijos, panaudojant vietinių bankų lėšas, o skolinimasis iš užsienio bankų sumažėjo. Didžiausią investicijų dalį – apie 70 proc. 2001 m. – sudarė įmonių vidaus išteklių panaudojimas.2001 m. tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas sudarė 1,78 mlrd. Lt ir per metus, palyginus su 2000 m. padidėjo 267,8 mln. Lt arba 17,7 proc. TUI įplaukos (apibrėžiamos kaip TUI į privatizuojamus objektus) 2001 m. sudarė 346 mln. Lt. 2001 m. gruodžio 31 d. TUI Lietuvoje sudarė 10,66 mlrd. Lt (3 mlrd. EUR arba 2,67 milijardo JAV dol.) arba 3062 Lt vienam gyventojui (767 JAV dolerių arba 867 EUR). Gamybai teko daugiau kaip ketvirtadalis visų TUI, maždaug po 20 proc. buvo investuota į prekybą ir finansines paslaugas, 15 proc. – į telekomunikacijas.Danijos ir Švedijos įmonės išlieka pagrindinėmis investuotojomis Lietuvoje, ir jų investicijos atitinkamai sudaro 18,6 proc. ir 16,1 proc. visų investicijų. Apie 70 proc. visų TUI ateina iš ES valstybių.Toliau mažėjo valstybės vaidmuo ekonomikoje, valstybė didesnį dėmesį skyrė verslo sąlygų gerinimo politikai. 2001 m. ir 2002 m. pradžioje tęsėsi privatizavimo procesas, svarbūs sandoriai sudaryti transporto ir finansų sektoriuose. Reikia pabrėžti, kad dviejų valstybinių bankų – Lietuvos taupomojo banko ir Lietuvos žemės ūkio banko – akcijų pardavimas užbaigė finansų sektoriaus privatizavimą. Šis sektorius dabar visiškai privatus (ir jame svarbias pozicijas turi ES šalių bankai).Pertvarkyti kai kurie sektoriai, kurie priklausė valstybei ir kurių veikla buvo reguliuojama valstybės. Pavyzdys galėtų būti alkoholinių gėrimų gamyba ir pardavimas, kurie buvo liberalizuoti, o vietinės įmonės rengiasi privatizavimui. Ketinama pašalinti likusius apribojimus užsienio investicijoms, būtent – loterijų verslui.Priimti svarbūs sprendimai dėl energetikos sektoriaus. „Lietuvos energetika” buvo reorganizuota, atskiriant elektros gamybą, perdavimą ir paskirstymą bei nepagrindinę veiklą. 2002 m. pradžioje įkurtos ir pradėjo veiklą „Lietuvos elektrinė”, „Mažeikių elektrinė”, Rytų ir Vakarų paskirstymo tinklai. Šios įmonės rengiamos privatizacijai, kuri turėtų vykti 2002 m. pabaigoje ir 2003 m. Elektros energijos gamintojų ir paskirstytojų privatizavimas bei Lietuvos sujungimas su didesne ES energijos rinka turėtų sukurti sąlygas, reikalingas efektyviam energetikos infrastruktūros funkcionavimui. Lietuvos sujungimo su ES energijos rinka per Lietuvos – Lenkijos elektros tiltą koncepcija toliau plėtojama dalyvaujant ERPB. „Lietuvos energetika” toliau veiks valdydama perdavimo tinklus ir vykdydama perdavimo operatorės funkcijas.Šiuo metu apie 72% proc. BVP sukuria privatus sektorius.Valstybės pagalbos registro duomenimis, 2000 m. valstybės subsidijos siekė 103,9 mln. Lt (27,9 mln. EUR) arba 0,23 proc. šalies BVP (1999 m. šis santykis buvo lygus 0,43 proc. šalies BVP). 1996-2000 m. valstybės paramos dydis sumažėjo nuo 904,4 mln. Lt 1996 m. iki 103,9 mln. Lt 2000 m. Pasikeitė valstybės paramos teikimo prioritetai nuo gamybos ir paslaugų (55 proc. visų subsidijų suteiktų 1996-1998 m.) link transporto (78 proc. visos valstybės paramos 1999-2000 m.).Koalicinė vyriausybė dar kartą pabrėžė savo įsipareigojimą mažinti verslo reguliavimą ir didinti valstybinio sektoriaus skaidrumą bei efektyvumą. Tęsiama ankstesnės Vyriausybės pradėta Saulėtekio programa, skirta verslo biurokratiniams apribojimams mažinti ir laikoma viena iš pagrindinių investicinės aplinkos gerinimo priemonių. Minėtinos tokios šios programos priemonės kaip žemės vertinimo tvarkos ir metodologijos procedūrų supaprastinimas, teritorijos planavimo dokumentų rengimas, nuosavybės plėtros ir kompensavimo tvarkos apibrėžimus. Programa numato privalomųjų reikalavimų nekilnojamam turtui, priklausančiam kultūriniam paveldui peržiūrėjimą (siekiant perkelti kai kuriuos tokius reikalavimus, nustatant gaires ir konkretų laikotarpį tyrimams, kurie turi būti atlikti prieš atnaujinant tokį nekilnojamą turtą).Svarstomos priemonės plyno lauko investicijų aplinkai gerinti. Naujas Statybos įstatymas (priimtas 2001 m. lapkričio 8 d., įsigaliojantis 2002 m. liepos 1 d.) supaprastina statybos procesą, numatant statytojui (rangovui) projektavimo sąlygas, reglamentuojant statybą ir leidimus statyti bei išplečiant sertifikuotų projektų vadovų ir kitų specialistų atsakomybę rengiant pastato projektą. Toliau vyko integracija į ES, 2001 m. smarkiai išaugo Lietuvos ir ES prekyba. ES išliko pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė. 2001 m. prekybos apyvarta su ES šalimis sudarė 48,2 proc. (arba beveik 70 proc. kartu su šalimis kandidatėmis). 2001 m., palyginti su 2000 m., Lietuvos eksportas į ES padidėjo 20,0 proc., o importas iš ES išaugo 18,4 proc. Tai viršijo visos Lietuvos užsienio prekybos augimą. Lietuvos eksportas į ES ir importas iš ES atitinkamai siekė 2442 mln. EUR ir 3181 mln. EUR ir sudarė 47,8 proc. ir 44,0 proc. viso Lietuvos eksporto ir importo.Pagrindinėmis prekybos partnerėmis iš ES išlieka geografiškai ir tradiciškai artimos rinkos – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Danija, Nyderlandai ir Švedija. 2001 m. prekybos apimtys su šiomis šalimis sudarė 73 proc. bendros Lietuvos prekybos apyvartos. Pernai padidėjo Lietuvos eksportas į daugelį ES šalių, ypač į Jungtinę Karalystę.IšvadosPokyčiai Lietuvos ekonomikoje parodė, kad esant stabiliai ir patikimai ekonominei politikai ir palankioms ekonomikos sąlygoms Lietuvos verslas sugeba konkuruoti vidaus ir Europos rinkose. Tikimasi, kad teigiami ekonomikos pokyčiai vyks ir toliau ir bus užbaigtos likusios struktūrinės reformos. Stojimas į ES turėtų būti pagrindinis stimulas tolesniam augimui ir ekonominei Lietuvos ir ES integracijai.Gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus: teisės perkėlimas, įgyvendinimas ir administraciniai gebėjimai1 skyrius. Laisvas prekių judėjimasPastangos užtikrinant laisvo prekių judėjimo principų ir reikalingų struktūrų funkcionavimą buvo sukoncentruotos ties patvirtintų planų ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Toliau vyko teisės derinimas cheminių medžiagų, motorinių transporto priemonių, vaistų žmonėms bei veterinarinių vaistų, medicinos prietaisų, maisto prekių, statybos produktų, teisinės metrologijos ir viešųjų pirkimų srityse. Administraciniai gebėjimai buvo plėtojami visame sektoriuje, o ypač akreditacijos, rinkos priežiūros ir viešųjų pirkimų srityse.Apžvelgiamu laikotarpiu buvo priimti Nuodingų medžiagų kontrolės, Statybų bei Farmacinės veiklos įstatymai, perkeliantys esmines acquis nuostatas atitinkamose srityse. Rengiantis pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. įgyvendinimui vaistų srityje, patvirtintos pagrindinės ES reikalavimus atitinkančios nuostatos, susijusios su Gera gamybos praktika ir vaistų registravimu.Rengiantis narystei Europos standartų organizacijose CEN ir CENELEC 2003 m., toliau vykdytas Europos standartų perėmimas Lietuvos standartais bei Lietuvos standartų asociacijos kūrimas. Apžvelgiamu laikotarpiu buvo organizuojami seminarai verslo atstovams, skatinantys dalyvavimą būsimos asociacijos veikloje. 2002 m. birželio 1 d. bendras visų Lietuvos standartų skaičius buvo 9514, iš kurių 7848 (arba 85 proc. visų standartų) – Europos standartai. Toliau spartėjo Europos standartų perėmimo tempai – 2001 m. Lietuvos standartizacijos departamentas perėmė 3181 standartas (2000 m. – 2659 standartus, 1999 – 650).Institucinė reforma rinkos priežiūros srityje, įgyvendinta 2000 m., pasiteisino. Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas administracinių gebėjimų stiprinimui, kontrolės procedūrų tobulinimui ir jų efektyviam įgyvendinimui. Tolesnės pastangos bus koncentruojamos ties kontrolės, pagrįstos rizikos įvertinimu, diegimu, dialogo su gamintojais, tiekėjais ir nevyriausybinėmis organizacijomis gerinimu, informacijos vartotojams skleidimu, bendradarbiavimu su muitine, galimybių atlikti bandymus užtikrinimu ir personalo mokymais. Maisto ir veterinarijos tarnyba toliau stiprina kontrolės principo “nuo tvarto iki stalo” (from stable to table) taikymą.

Apžvelgiamu laikotarpiu buvo toliau įgyvendinta Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikavimo įstaigų) plėtros programa. Sėkmingai užbaigtos derybos dėl Atitikties įvertinimo ir pramonės gaminių pripažinimo protokolo dėl pirmų šešių direktyvų (Mašinų saugos (98/37/EB), Asmens saugos priemonių (89/686/EEB), Liftų (95/16/EB), Žemos įtampos įrenginių (73/23/EEB), Paprastų slėgio indų (87/404/EEB) ir Elektromagnetinio suderinamumo (89/336/EEB)), protokolas oficialiai pasirašytas 2002 m. gegužės 21 d. Tikimasi, kad protokolas įsigalios 2002 m. II p., kai bus atliktos būtinos teisinės procedūros. Kaip ir numatyta protokole, Lietuva netrukus pateiks Europos Komisijai paskirtųjų įstaigų sąrašą.2002 m. vasario 1 d. prasidėjo PHARE projektas “Administracinių ir techninių gebėjimų stiprinimas skatinant laisvą prekių judėjimą”. Projektą, kurio biudžetas – 3,5 mln. EUR (PHARE – 2,75 mln. EUR, Lietuvos bendro finansavimo dalis – 0,75 mln. EUR), o trukmė – 20 mėnesių, vykdo AENOR (Ispanija). Bendras projekto tikslas – stiprinti keleto horizontalių ir sektorinių institucijų bei laboratorijų administracinį, organizacinį ir finansinį valdymą bei technines galimybes perkelti ir įgyvendinti acquis laisvo prekių judėjimo, techninių kliūčių prekybai šalinimo bei abipusio pripažinimo srityse. Didžiausią dėmesį projektas teikia rinkos priežiūros, atitikties įvertinimo struktūroms bei kitiems prioritetiniams sektoriams. Projektas apima atitinkamas ministerijas bei kitas institucijas – Nacionalinį akreditacijos biurą, Lietuvos Standartizacijos departamentą, Nacionalinę vartotojų teisių gynimo tarybą, Ne maisto produktų inspekciją, Valstybinę metrologijos tarnybą.Apžvelgiamu laikotarpiu Lietuvoje buvo panaikintas privalomas kosmetikos produktų ir ploviklių registravimas. 2002 m. spalio 10 d. bendru Sveikatos apsaugos ir Ūkio ministrų įsakymu buvo panaikintas 1998 m. gruodžio 29-30 d. bendras įsakymas “Dėl biocidų, kosmetikos, asmens higienos ir buitinės chemijos prekių registravimo”. Jo vietoje įsigaliojo Kosmetikos gaminių notifikavimo tvarka, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 23 d. įsakymu, bei Ploviklių techninis reglamentas, perkeliantis atitinkamas acquis nuostatas.Viešųjų pirkimų srityje buvo parengtas naujo Viešųjų pirkimų įstatymo projektas (pilnai suderintas su direktyvų 1992/50/EEB, 1993/36/EEB, 1993/37/EEB, 1997/52/EB, 1993/38/EEB, 1998/4/EB, 1989/665/EEB, 1992/13/EEB, 2001/78/EB nuostatomis). Įstatymo projektas nustato pirkimų ribines vertes, vertės apskaičiavimo metodus, technines charakteristikas, kvalifikacinius reikalavimus, paraiškų ir pasiūlymų teikimo sąlygas, įsigijimo metodus, konkursų vertinimo kriterijus, įsigijimo notifikavimo procedūrą ir kitus reikalavimus. Projektą planuojama priimti iki 2002 m. pb. PHARE Dvynių projekto “Viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimo stiprinimas Lietuvoje” rėmuose buvo sukurtas Viešųjų pirkimų tarnybos administracinio stiprinimo veiksmų planas bei organizuota eilė vidinių personalo mokymų.Per likusį laikotarpį iki numatytos narystės datos Lietuva didžiausią dėmesį skirs atitikties įvertinimo infrastruktūros plėtros programai, standartizacijos įsijungimui į Europines struktūras ir EB Sutarties 28-30 straipsnių ir juos įgyvendinančių teisės aktų bei abipusio pripažinimo principo perkėlimui nesuderintose srityse. Atitikties įvertinimo programa yra vykdoma pagal veiksmų planą, jai skiriamas pakankamas finansavimas savalaikiam jos užbaigimui. Taip pat toliau vyksta Lietuvos standartizacijos departamento reformavimas į Standartų asociaciją bei būtinų sąlygų išpildymas stojimui į CEN ir CENELEC.Numatytas papildomas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Respublikinio mitybos centro, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, Farmacijos departamento, Vaistų kontrolės tarnybos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ir kitų institucijų administracinis stiprinimas.

2002-2003 m. numatyta užbaigti teisės derinimą atskiruose laisvo prekių judėjimo skyriaus poskyriuose (motorines transporto priemones, chemines medžiagas, telekomunikacijų įrenginius, maisto produktus, vaistus bei medicinos prietaisus). Maisto priedų ir specialios paskirties maisto produktų išankstinį registravimą planuojama panaikinti 2004 m. sausio 1 d.Ypatingas dėmesys bus skiriamas pereinamojo laikotarpio vaistų srityje įgyvendinimui užtikrinant Geros gamybos principų laikymąsi nuo 2004 m. ir laipsniškai atnaujinant vaistų registravimą iki 2007 m. pr.2 skyrius. Laisvas asmenų judėjimasProfesinių kvalifikacijų ir profesinio pripažinimo srityje aprašomuoju laikotarpiu iš esmės užbaigtas teisės derinimo procesas, toliau stiprintos šios srities institucijos bei jų veiklos koordinavimas. Institucijos, atsakingos už sektorinių direktyvų įgyvendinimą, sukurtos ir funkcionuoja.2002 m. I ketv. buvo atlikta asmenų, kurie įgijo savo išsilavinimą, Lietuvai esant Sovietų Sąjungos dalimi, profesinės kvalifikacijos analizė. Remiantis šia analize 2002 m. I p. pabaigoje planuojama pakeisti šiuo metu galiojantį, Vyriausybės nutarimu patvirtintą valstybės reguliuojamų profesijų sąrašą, tokiu būdu suderinant jį su ES direktyvų 89/48/EEB ir 92/51/EEB reikalavimais.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja institucijų, atsakingų už profesines kvalifikacijas ir profesinį pripažinimą, veiklą. 2001 m. liepos 9 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu buvo patvirtinti nuostatai, reglamentuojantys koordinacinės komisijos (įsteigtos 2001 m. vasario 14 d.) veiklą.Teisininkų kvalifikacijos ir abipusio pripažinimo direktyvų 77/249/EEB ir 98/5/EB nuostatos buvo perkeltos 2001 m. gruodžio 6 d. priėmus Advokatūros įstatymo pakeitimo įstatymą. Advokatūros įstatymo nuostatos, suteiksiančios ES valstybių narių piliečiams teisę Lietuvoje verstis nuolatine teisininko praktika (su teisininko profesinės kategorijos “advokatas” teisėmis ir pareigomis), įsigalios nuo Lietuvos įstojimo į ES datos.Šiuo metu planuojamos priemonės, siekiant pašalinti trūkumus, identifikuotus 2002 m. vasario mėn. vykusios TAIEX įvertinimo misijos sveikatos apsaugos profesinių kvalifikacijų pripažinimo srityje metu.2001 m. birželio 28 d. Seimas priėmė Slaugos praktikos įstatymą. Įgyvendinant šį įstatymą, įsigaliojusį 2001 m. lapkričio 1 d., Sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys bendrosios ir specialiosios praktikos slaugytojų profesinės kvalifikacijos pripažinimą, atitinkantį Direktyvos 74/454/EEB reikalavimus, slaugos praktikos licencijavimą, slaugos praktikos sertifikavimą bei slaugytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo klausimus.Socialinių sistemų koordinavimo srityje, rengiantis Tarybos reglamento1408/71/EEB bei Tarybos reglamento 574/72/EEB įgyvendinimui (šie reglamentai bus taikomi Lietuvoje nuo įstojimo į ES datos), atlikti parengiamieji darbai: Europos Komisijos Administracinė komisija 2002 m. vasario 27 d. patvirtino Lietuvos ir kitų šalių kandidačių pateiktus pasiūlymus minėtų Reglamentų priedams.Laisvo dirbančiųjų judėjimo srityje 2001 m. birželio 12 d. priimto Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2002 m. sausio 1 d. Įstatymo pakeitimai atleidžia ES šalių narių piliečius bei jų šeimos narius nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvoje. Visiškas suderinimas su acquis bus pasiektas 2002 m. IV ketv., priėmus naujus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus.2002 m. vasario mėn. buvo baigtas Darbo jėgos migracijos ir jos poveikio Lietuvai vidutinės trukmės prognozės tyrimas.3 skyrius. Laisvė teikti paslaugasBankininkystės srityje 2001 m. liepos 19 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą “Dėl leidimų užsienio bankams steigti filialus (skyrius) ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir leidimų jiems veikti išdavimo tvarkos”. Tvarka nustato reikalavimus būtiniems dokumentams, kuriuos turi pateikti užsienio bankai, norintys atidaryti savo filialus (skyrius) arba atstovybes Lietuvoje, bei šių dokumentų patikrinimo tvarką ir terminus Lietuvos banke.Aprašomuoju laikotarpiu buvo toliau plėtojami Lietuvos banko santykiai su užsienio valstybių priežiūros institucijomis, ypatingai valstybių, kurių bankai Lietuvoje turi savo filialus (skyrius). 2001 m. gruodžio 10 d. Lietuvos bankas pasirašė Bendradarbiavimo sutartį dėl priežiūros su Vokietijos Federalinio banko priežiūros įstaiga. Panašios sutartys pasirašytos su Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos centriniais bankais bei Suomijos Finansinių institucijų priežiūros įstaiga.Draudimo srityje Lietuva sukūrė ir toliau plėtojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemą. Vyriausybės nutarimais bei Finansų ministro įsakymais buvo patvirtinti būtini poįstatyminiai teisės aktai.2001 m. lapkričio 5 d. buvo įsteigtas Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuras. Iki 2002 m. balandžio 1 d. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos valdyba išdavė leidimus vykdyti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą dvylikai draudimo bendrovių.Administracinių gebėjimų stiprinimo srityje buvo sukurta ir praktikoje patikrinta Bendros informacijos apie draudimo bendroves Išankstinio perspėjimo sistema (statistinių duomenų informacinės technologijos sistema-investicijų ir finansinės atskaitomybės duomenų bazė).Investicinių paslaugų ir vertybinių popierių srityje 2001 m. gruodžio 17 d. Seimas priėmė Vertybinių popierių rinkos įstatymą, kuris pilnai perkėlė investicinių paslaugų direktyvų reikalavimus. Įstatymas perkėlė “namų ir priėmimo valstybės” nuostatas bei BCCI direktyvų nuostatas. Tokiu būdu sukurtos teisinės prielaidos ES valstybių narių investicinėms bendrovėms teikti investicines paslaugas Lietuvoje nuo narystės ES dienos.Drauge su Vertybinių popierių rinkos įstatymu, Seimas priėmė Komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, kuris įgyvendina direktyvoje 97/9/EB nustatytą investuotojų kompensavimo sistemą. Pagal naująjį įstatymą, minimali kompensavimo suma, numatyta direktyvoje (20 tūkst. EUR) bus pasiekta 2008 m.Elektroninės prekybos srityje, tęsiant acquis perkėlimą į nacionalinę teisę, 2002 m. balandžio 10 d. Ūkio ministras įsakymu patvirtino Kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teikimo vidaus rinkoje reglamentą. Šis reglamentas įsigaliojo 2002 m. balandžio 17 d.Duomenų apsaugos srityje 2001 m. rugsėjo 25 d. Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos struktūrinės reformos, įgaliojimų suteikimo, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo ir su tuo susijusių Vyriausybės nutarimų dalinio pakeitimo”. Asmens duomenų apsaugos inspekcija reorganizuota į nepriklausomą vyriausybinę instituciją, atsakingą už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo įgyvendinimo kontrolę ir priežiūrą bei Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) nuostatų įgyvendinimą.

2002 m. sausio 22 d. priimtas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymas (įsigaliojo 2002 m. vasario 6 d.), kuris atitinka Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) nuostatas.4 skyrius. Laisvas kapitalo judėjimasSeimas pritarė Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo projektui pirmo svarstymo metu 2002 m. sausio 15 d., tačiau Konstitucinio įstatymo ir Įstatymo dėl žemės ūkio paskirties įsigijimo projektų svarstymą nusprendė atidėti pavasario sesijai. 2002 m. kovo 7 d. Seimas pirmo balsavimo metu pritarė Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.2002 m. gegužės 23 d. Seimas priėmė Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Įsigaliojus įstatymo pakeitimui, bus panaikintas įstatinio kapitalo investavimo reguliavimas bei atsisakyta reikalavimo investuoti ne mažiau 50 proc. draudimo įmonės įstatinio kapitalo ir techninių atidėjimų lėšų Lietuvoje.Draudimas užsieniečiams investuoti į loterijų veiklą bus panaikintas 2003 m. I p., priėmus Loterijų įstatymo ir Investicijų įstatymo 8 str. pakeitimo įstatymą. 2002 m. gegužės 8 d. Vyriausybė pritarė Loterijų įstatymo koncepcijai.2001 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos banko valdyba pritarė naujoms Lietuvos banko tarpbankinėms lėšų pervedimo sistemos taisyklėms. Šios taisyklės reglamentuoja dalyvavimo sistemoje sąlygas, sistemos veikimo tvarką bei jos veikimą sutrikus techninei ar programinei įrangai arba ryšiui su sistemos dalyviais.2002 m. kovo 30 d., įsigaliojus Pinigų plovimo prevencijos pakeitimo įstatymui, panaikinti laisvo kapitalo judėjimo apribojimai, kuriais fiziniams ar juridiniams asmenims nebuvo leidžiama išvežti iš Lietuvos didesnę grynųjų pinigų sumą nei 500,000 Lt arba šios sumos ekvivalentą bet kuria užsienio valiuta. Šio Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo pagrindu kliento identifikavimo reikalavimai buvo suderinti su Tarybos direktyvos 91/308/EEB dėl finansinių sistemų panaudojimo, siekiant pinigų išplovimo, prevencijos nustatytais reikalavimais.2002 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymas, kuris reglamentuoja šios naujai įsteigtos institucijos statusą ir veiklą.5 skyrius. Įmonių teisė2001 m. liepos mėn. – 2002 m. birželio mėn. laikotarpiu, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas acquis nuostatų perkėlimui ir įgyvendinimui, o taip pat administracinių gebėjimų, ypatingai intelektinės ir pramoninės nuosavybės srityje, stiprinimui.Įmonių teisės srityje Vyriausybės 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimu Teisingumo ministerija paskirta institucija, atsakinga už Juridinių asmenų registro administravimą. Juridinių asmenų registravimo funkcija buvo priskirta Žemės ir nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybės įmonei. Teisingumo ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, atsakinga už institucinius registro pertvarkymus.Apskaitos srityje 2001 m. lapkričio 6 d. Seimas priėmė Buhalterinės apskaitos įstatymą ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, kurie perkėlė direktyvos 78/660/EEB nuostatas. Taip pat 2001 m. lapkričio 6 d. buvo priimtas Konsoliduotų metinių ataskaitų įstatymas, perkeliantis direktyvą 83/349/EEB. Priėmus šiuos įstatymus, apskaitos srityje užbaigtas teisės derinimo procesas.2001 m. gruodžio mėn. buvo įsteigta viešoji įmonė Apskaitos institutas, atsakinga už verslo apskaitos standartų rengimą ir skelbimą.Intelektinės nuosavybės apsaugos srityje priimti svarbūs teisės aktai, reglamentuojantys kūrinių atgaminimo ir skolinimo tvarką. Kultūros ministerija parengė ir pateikė derinti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų ir papildymų įstatymo projektą. Šios pataisos ir papildymai perkels acquis reikalavimus informacinės visuomenės (direktyva 2001/29/EB) srityje. Įstatymą planuojama priimti 2002 m. IV ketv.2001 m. ypatingas dėmesys buvo skiriamas institucijų, atsakingų už Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo įgyvendinimą bei intelektinės nuosavybės gynimą, administracinių gebėjimų stiprinimui ir informacijos skleidimui. Kultūros ministerija, įgyvendindama Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategijos priemones, surengė 15 seminarų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos klausimais, kuriuose dalyvavo nevyriausybinių organizacijų ir asociacijų atstovai, teisėjai ir prokurorai, policijos ir muitinės pareigūnai. Taip pat organizuoti specialistų vizitai į atitinkamas institucijas ES šalyse narėse bei šalyse kandidatėse, išleisti 9 informaciniai leidiniai, skirti įvairiems intelektinės nuosavybės teisių apsaugos aspektams. Daugelis šių priemonių buvo finansuojamos iš PHARE projekto “Autorių teisių ir gretutinių teisių skyriaus stiprinimas” lėšų.

Įgyvendinant Intelektinės nuosavybės apsaugos importuojant ir eksportuojant prekes įstatymą, teritorinių muitinių pareigūnų, atsakingų už intelektinės nuosavybės teisių gynimą pasienyje, skaičius buvo išplėstas iki 22 pareigūnų. Apžvelgiamu laikotarpiu apytikriai 60 muitinės pareigūnų buvo apmokyti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje, dalyvavo tarptautinėse konferencijose ir seminaruose.Pramoninės nuosavybės apsaugos srityje 2001 m. spalio 30 d. Seimas priėmė Patentų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Tokiu būdu įstatymas suderintas su reglamentu 1768/92/EEB dėl papildomos apsaugos sertifikatų medicininiams produktams sukūrimo bei reglamentu 1610/96/EB dėl papildomos apsaugos sertifikatų augalų apsaugos produktams sukūrimo.2002 m. balandžio mėn. Valstybinis patentų biuras parengė naujo Pramoninio dizaino įstatymo projektą. Projektas atitinka direktyvos 98/71/EB ir Pasaulinės prekybos organizacijos Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos (TRIPS) sutarties nuostatas dėl dizaino termino, dizaino savininko teisių apsaugos ir dizaino licencijavimo. Naująjį įstatymą planuojama priimti 2002 m. IV ketv.2001 m. buvo stiprinami Valstybinio patentų biuro administraciniai gebėjimai. 2001 m. pabaigoje buvo įdiegta kompiuterinė išradimų ir prekių ženklų registravimo sistema. 2001 m. spalio mėn. Valstybinis patentų biuras, bendradarbiaudamas su Pasauline intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO), surengė 2 dienų regioninį seminarą biotechnologijų ir intelektinės nuosavybės tema, kuriame dalyvavo 40 specialistų. Pagal 2000 m. gruodžio 1 d. pasirašytą Supratimo memorandumą, Valstybinio patentų biuro specialistai dalyvavo tarptautiniuose seminaruose ir stažavosi Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijos struktūrose.Atsižvelgiant į reglamentą, pakeičiantį Briuselio konvenciją bei Romos konvenciją, naujo Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., nuostatos yra visiškai suderintos su Romos konvencijos dėl teisės, taikomos sutartiniams įsipareigojimams, reikalavimais. Naujasis Civilinio proceso kodeksas (priimtas 2002 m. vasario 28 d.) yra suderintas su Tarybos reglamentu 44/2001/EB dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo. Reglamentas bus taikomas tiesiogiai nuo narystės Europos Sąjungoje datos.6 skyrius. KonkurencijaLaikotarpiu nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2002 m. gegužės mėn. Lietuva pasiekė ženklios pažangos derinant Lietuvos konkurencijos teisę su ES konkurencijos reikalavimais bei šalinant trūkumus, įvardintus 2001 m. Reguliariame pažangos pranešime. Administracinių gebėjimų srityje Konkurencijos taryba pastaraisiais metais buvo nuosekliai stiprinama ir šiuo metu efektyviai vykdo konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių įgyvendinimo kontrolę.Apžvelgiamu laikotarpiu Lietuvos konkurencijos politikos srityje prioritetas buvo teikiamas sąžiningos konkurencijos sąlygų užtikrinimui bei efektyviam Konkurencijos ir Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymų įgyvendinimui.Konkurencijos (anti-trust) srityje Konkurencijos taryba, įgyvendindama Konkurencijos įstatymo nuostatas, priėmė keturis nutarimus: dėl atskirų išimčių suteikimo horizontaliems bendradarbiavimo susitarimams, dėl atskirųjų išimčių suteikimo tam tikriems technologijų perdavimo susitarimams, paaiškinimus dėl atskirosios išimties suteikimo tam tikroms susitarimų rūšims draudimo sektoriuje, ir bendrąją išimtį tam tikriems susitarimams tarp žemės ūkio paskirties žemės naudotojų.Konkurencijos taryba teikė prioritetą efektyviam Konkurencijos įstatymo įgyvendinimui. Konkurencijos tarybos darbuotojai nuolat konsultuoja valstybės pagalbos teikėjus dėl Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų taikymo. 2002 m. Konkurencijos taryba surengė seminarus valstybės pagalbos teikėjams įvairiuose Lietuvos regionuose, siekiant jiems išaiškinti Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nuostatas.Administracinių gebėjimų stiprinimo srityje 2001 m. liepos mėn. Konkurencijos tarybos administracija buvo sustiprinta, priėmus du teisininkus į Konkurencijos politikos ir užsienio ryšių skyrių, o 2002 m. kovo mėn. – vieną ekonomistą į Valstybės pagalbos skyrių.Svarbią paramą stiprinant administracinius gebėjimus suteikė PHARE dvynių projektas “Konkurencijos politikos įgyvendinimas”. Jo rėmuose buvo surengta eilė mokymų Konkurencijos tarybos darbuotojams bei teisėjams konkurencijos ir valstybės politikos srityje. Techninę pagalbą taip pat suteikė Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas bei TAIEX biuras. Glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos viešojo administravimo institutu, buvo parengta nacionalinė mokymo programa Konkurencijos tarybos darbuotojams.7 skyrius. Žemės ūkisLietuva pasiekė pažangos diegiant Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EAGGF) priemones. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2002 m. balandžio 23 d. patvirtintas veiksmų planas numato būtinų veiksmų tvarkaraštį Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EAGGF) išmokoms nuo 2004 m. sausio 1 d.valdyti ir administruoti. Avių bei ožkų identifikavimas ir registravimas buvo pradėtas 2001 m. pabaigoje ir bus užbaigtas 2002 m. IV ketv. 2001 m. gruodžio mėn. buvo pagaminti trūkstami 59 ortofoto žemėlapiai. Rengiamasi visuotiniam žemės ūkio surašymui, kuris prasidės 2002 m. birželio mėn. ir kurį numatyta baigti 2003 m.Pasiekta pažangos diegiant ES Bendrosios rinkos organizavimo priemones. Lietuva toliau derino nacionalines paramos schemas prie ES Bendrosios žemės ūkio politikos. Daugelyje žemės ūkio sričių jau taikomos arba pereinama prie tiesioginių išmokų mokėjimo.Mėsos ir mėsos produktų srityje 2002 m. kovo mėn. Žemės ūkio ministras patvirtino tiesioginių išmokų už karves žindenes ir ėriavedes išmokėjimo 2002 m. tvarkas bei tiesioginių išmokų už paskerstus galvijus mokėjimo 2002 m. tvarką. Šios tvarkos iš dalies atitinka ES reikalavimus (Reglamentus 2550/2001/EB, 1254/99/EB ir 2342/99/EB). Pilnai perkelta ir įgyvendinta teisinė bazė, reikalinga įdiegti kiaulių bei galvijų įvertinimo ir klasifikavimo (pagal skerdenos svorį ir kokybę) EUROP sistemą. Skerdyklose, turinčiose didelius skerdimo pajėgumus, įdiegti įrengimai kiaulių skerdenų kokybei įvertinti ir nuo 2002 m. gegužės 1 d. jiems privaloma klasifikuoti kiaulių skerdenas pagal naują sistemą.Grūdinių augalų srityje Žemės ūkio ministras 2002 m. kovo 8 d. patvirtino Tiesioginių išmokų už 2002 m. derliaus grūdinių augalų pasėlių hektarą mokėjimo tvarką.Siekiant įgyvendinti bulvių krakmolo kvotą, patvirtintos subsidijos bulvių augintojams už 2002 m. derliaus bulves, parduotas bulvių krakmolo gamybai.Lietuva toliau įgyvendina vaisių ir daržovių kokybės kontrolės sistemą pagal ES reikalavimus, apmokant Valstybinės augalų apsaugos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų inspektorius ir toliau plėtojant atitinkamas administracines procedūras bei sistemas. Lietuvoje taikomi privalomieji kokybės reikalavimai pagal ES standartus visiems 35 produktams, tiesiogiai parduodamiems vartotojui.Cukraus sektoriuje pasiekta ženklios pažangos, įgyvendinant acquis reikalavimus. Pagal Cukraus įstatymo ir Lietuvos cukraus režimo nuostatas (suderintas su Komisijos Reglamentu 2670/81/EEB) Seimas 2002 m. sausio 24 d. priėmė Baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymą, kuris įsigalios nuo 2003 m. sausio 1 d.Perdirbtų produktų srityje nuo 2002 m. sausio mėn. įsigaliojo teisės aktai, nustatantys kokybės reikalavimus (suderintus su acquis) vynui, aromatizuotam vynui ir spiritiniams gėrimams.Lietuva toliau siekė pažangos veterinarijos bei fitosanitarijos sektoriuose, ypač tęsdama teisės derinimą su ES normomis. Užbaigtas pagrindinių teisės aktų perkėlimas. 2001 m. rugsėjo mėn. buvo sukurtas gyvulių pardavimo tarpininkų registras bei patvirtinta gyvulių supirkimo skersti tvarka. Tai užtikrina efektyvų produktų atsekamumą iki pirminio gyvulio savininko ir gyvulių judėjimo, gyvūnų gerovės bei gyvulių pardavimo tarpininkų veiklos kontrolę. Vežėjai ir (ar) palydovas privalo būti baigę gyvulių vežėjų kursus ir išlaikę kvalifikacinį testą. 2001 m. tolesnė pažanga pasiekta gyvūnų gerovės, ypač gyvūnų pervežimo, srityje. 2001 m. buvo pradėta išsamiai tikrinti gyvūnų gerovės būklė vištas dedekles, veršelius ir kiaules laikančiuose ūkiuose. Numatoma sukurti duomenų bazę, kurioje atsispindės gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimo laipsnis bei juos taikant ūkiuose atsirandančios problemos. 2002 m. sausio 1 d. Lietuva prisijungė prie ES informacinių pranešimų apie gyvūnų ligas sistemos ADNS, sukuriant galimybes Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) gauti ir siųsti pranešimus apie gyvūnų ligas pagal Tarybos Direktyvą 82/894/EEB.Transmisinės spongiforminės encefalopatijos (TSE) diagnostika yra vykdoma Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje, kuri yra referencinė laboratorija TSE priežiūrai Lietuvoje. Nuo 2001 m. liepos 1 d. Lietuva įdiegė ENFER testus TSE nustatyti. VMVT užtikrina galvijų spongioforminės encefolopatijos diagnozavimo metodų ir protokolų koordinavimą bei yra atsakinga už šių diagnozavimo metodų ir protokolų naudojimą tyrimuose dėl GSE nustatymo. Nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 10 d. ENFER testu ir histopatologiniu testu TSE nustatyti buvo ištirti 20 527 galvijai, avys bei ožkos, iš jų 378 nugaišę, 118 importuotų galvijų, 101 importuotų galvijų palikuonys, 36 priverstinai paskersti, 46 mėsos kaulų miltais šerti galvijai. Atlikus tyrimus, Lietuvoje nebuvo rasta GSE bei kaitulio ligų atvejų.2001 m. spalio 16 d. priimtas Vyriausybės nutarimas dėl nuostolių ir išlaidų, susidariusių likviduojant gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinius, kompensavimo tvarkos.Fitosanitarijos srityje Lietuva padarė tolesnę pažangą derindama ir įgyvendindama teisės aktus bei stiprindama fitosanitarijos laboratorijas testams pagal ES reikalavimus atlikti. 2001 m. rugsėjo 27 d. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo paskirta atsakinga už leidimų išdavimą ūkio subjektams, pasirengusiems gaminti, saugoti, naudoti ir tiekti į rinką pašarus. Plėtojant Valstybinės augalų apsaugos tarnybos veiklą, Augalų karantino skyrius, atsakingas už augalų ir augalinių produktų importuotojų bei gamintojų registravimą, nuo 2002 sausio 1 d. pradėjo augalų, augalinių produktų ir kitų objektų importuotojų, kuriems taikoma fitosanitarijos kontrolė, sėklinių bulvių gamintojų, vaismedžių medelynų ir komercinių sodininkystės ūkių savininkų registravimą. 2001 m. Augalų apsaugos skyrius buvo išplėstas trim etatais registruotiems duomenims apie augalų apsaugos produktus vertinti.8 skyrius. ŽuvininkystėNuo 2001 m. liepos mėn. iki 2002 m. birželio mėn. Lietuva toliau siekė pažangos, derindama nacionalinius teisės aktus su acquis ir stiprindama administracinius gebėjimus žuvininkystės sektoriuje.Siekiant toliau stiprinti administracinius gebėjimus žuvininkystės sektoriuje, 2002 m. kovo 19 d. buvo įkurtas Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės departamento) Klaipėdos skyrius. Šio skyriaus pagrindinės funkcijos yra kontroliuoti žvejybos kvotų naudojimą, išlaikyti žvejybos stebėjimo centrą, rinkti ir analizuoti duomenis apie žuvų išteklių naudojimą ir bendradarbiauti su žuvies perdirbimo įmonėmis bei žuvų gamintojų organizacijomis.Žvejybos laivų kontrolės, žuvų išteklių valdymo ir išsaugojimo srityje Lietuva toliau derino teisės aktus su acquis. 2001 m. gruodžio 29 d. patvirtinta Lietuvoje įregistruotų laivų žvejybos atvirose jūrose ir užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi bei su kuriomis Lietuva nėra pasirašiusi tarptautinių sutarčių, ekonominėse zonose tvarka. Siekiant sustiprinti pramoninės žvejybos ir žuvų išteklių išnaudojimo kontrolę, 2002 m. balandžio 25 d. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta pirminio žuvų pardavimo tvarka. Šiuo įsakymu buvo patvirtinti prekybos važtaraščiai pagal ES kontrolės reguliavimo reikalavimus.Rinkos politikos srityje 2001 m. rugsėjo 5 d. Žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinta Žuvininkystės produkcijos gamintojų organizacijų steigimo ir pripažinimo tvarka. Įsakymu nustatyti reikalavimai gamintojų organizacijoms, organizacijų pripažinimo tvarka bei jų veiklos priežiūra. 2002 m. balandžio 15 d. Žemės ūkio ministras patvirtino Įsakymą dėl bendrosios žuvininkystės produktų rinkos organizavimo tvarkos patvirtinimo, nustatantį privalomuosius žuvininkystės produktų teikimo į rinką reikalavimus. Šis įsakymas įsigalios nuo įstojimo į ES datos.Siekiant įgyvendinti struktūrinės politikos nuostatas, atitinkančias acquis, 2002 m. sausio 15 d. Žuvininkystės departamento direktorius nustatė kriterijus žuvininkystės veiksmų programai parengti. Šiuo metu yra rengiami žuvininkystės sektorių apimantys tikslai ir priemonės, kurie bus įtraukti į Bendrąjį programavimo dokumentą. Balansui tarp žuvų išteklių ir žvejybos laivyno pajėgumų pasiekti yra rengiamas žvejybos valdymo planas. 2003 m. Lietuva baigs teisės derinimą žuvininkystės sektoriuje. Su PHARE projekto “Lietuvos gebėjimų valdyti ir administruoti Bendrąją žuvininkystės politiką stiprinimas” pagalba bus sukurtos ir įdiegta integruota informacinė duomenų sistema, palydovinė žvejybos laivų stebėjimo sistema bei sukurtas žvejybos laivų rejestras. Siekiant pagerinti žuvies ir žuvies produktų iškrovimo sąlygas bei žuvų išteklių panaudojimo kontrolę, bus toliau vykdoma ir 2003 m. užbaigta atskiro žvejybos uosto Klaipėdoje statyba. Žuvininkystės struktūrinės politikos srityje 2003 m. bus sustiprinti administraciniai gebėjimai.9 skyrius. Transporto politika2001 m. liepos mėn. – 2002 m. birželio mėn. pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tolesniam acquis perkėlimui ir įgyvendinimui, ypač fiskaliniam harmonizavimui kelių transporto srityje, Lietuvos geležinkelių restruktūrizavimui, Jungtinių aviacijos reikalavimų (JAR) įgyvendinimui, jūrų saugos stiprinimui bei administracinių gebėjimų stiprinimui visuose transporto sektoriuose.Aprašomuoju laikotarpiu horizontaliųjų klausimų srityje Lietuva ypatingą dėmesį skyrė tolesniam prioritetinės transporto infrastruktūros modernizavimui bei plėtrai I ir IX transporto koridoriuose. Investicijos transporto infrastruktūros modernizavimui siekė 226 mln. Lt. (iš Valstybės investicijų programos).Iki 2002 m. balandžio mėn. Lietuva Europos Komisijai pateikė 7 infrastruktūros projektų paraiškas ISPA paramai kelių ir geležinkelių sektoriuose bei 1 paraišką techninei pagalbai geležinkelių sektoriuje. Europos Komisija pritarė 6 projektų finansavimui: 34 mln. EUR iš ISPA-2000 m. biudžeto ir 15 mln. EUR iš ISPA-2001 m. biudžeto.2002 m. vasario 28 d. Seimas priėmė Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2002 m. kovo 20 d. Įstatymas reglamentuoja transporto viešojo administravimo, transporto infrastruktūros valdytojų ir vežėjų veiklos, valstybės pagalbos, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų ir saugaus eismo užtikrinimo principus bei reguliuoja kitą transporto veiklą.Fiskalinio harmonizavimo kelių transporte srityje 2001 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymas, parengtas pagal direktyvos 1999/62/EB nuostatas. Priėmus šį įstatymą, teisės derinimas užbaigtas, o direktyvos reikalavimai bus palaipsniui įgyvendinti iki 2004 m. sausio 1d.2002 m. kovo 19 d. buvo priimtas Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymas. Pakeitimai numato licencijavimo sistemos įdiegimą vietiniams krovinių vežėjams ir nustato pagrindinius visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų organizavimo bei įgyvendinimo principus kelių transporte.2001 m. gruodžio 11 d. Seimas priėmė Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymą (įsigaliojo 2002 m. kovo 1 d.). Pagal šį įstatymą, pavojingų krovinių gabenimas remiasi tarptautinių sutarčių nuostatomis, o vežant kelių transportu, Europos sutartimi dėl Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR).Antrinės teisės lygmenyje priimtas bendras Susisiekimo, Vidaus reikalų ir Finansų ministrų įsakymas “Dėl pavojingų krovinių vežimo tikrinimo keliuose” (2001 m. spalio 26 d.) bei Vyriausybės nutarimas “Dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais Lietuvos Respublikos teritorija tvarkos” (2002 m. sausio 22 d.).Geležinkelių transporto srityje 2001 m. birželio mėn. Susisiekimo ministras patvirtino UAB “Lietuvos geležinkeliai” restruktūrizavimo programą. Aprašomuoju laikotarpiu geležinkeliams nebūdinga veikla buvo atskirta nuo UAB “Lietuvos geležinkeliai”, įsteigiant keturias dukterines įmones šios veiklos tęsimui bei keturis regioninius UAB “Lietuvos geležinkeliai” filialus.Vidaus vandenų transporto srityje 2001 m. lapkričio 8 d. Susisiekimo ministras pakeitė Tarnybos LR vidaus vandenų laivuose statutą (direktyva 96/50/EB), o 2001 m. lapkričio 13 d. išleido įsakymą “Dėl vidaus vandenų laivų registravimo taisyklių patvirtinimo”.

Jūrų transporto srityje 2001 m. gruodžio 29 d. Susisiekimo ministras išleido įsakymą “Dėl laivų įrenginių sertifikavimo nuostatų” (įsigaliojo 2002 m. balandžio 1 d.) ir įsakymą “Dėl jūrų laivų registravimo taisyklių” (įsigaliojo 2002 m. kovo 1 d.), kurie parengti pagal direktyvos 96/98/EB dėl jūrų laivų įrengimų ir reglamento 613/91/EEB dėl laivų perregistravimo iš vieno registro į kitą reikalavimus.Susisiekimo ministerijos administracinių gebėjimų stiprinimo srityje 2001 m. spalio mėn. buvo įkurtas Projektų valdymo skyrius, kuris dalyvaus planuojant, rengiant bei įgyvendinant transporto ir telekomunikacijų projektus, finansuojamus iš užsienio ir vietinių šaltinių.2002 m. balandžio mėn. keturiais specialistais sustiprinta Valstybinė geležinkelių inspekcija (bendras inspekcijos darbuotojų skaičius išaugo iki 13).Civilinės aviacijos avarijų tyrimo komisijos srityje, 2001 m. birželio 11 d. Susisiekimo ministras paskyrė Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovą. 2002 m. sausio 15 d. Susisiekimo ministras išleido įsakymą “Dėl civilinių orlaivių avarijų bei incidentų klasifikavimo tyrimo ir pranešimų nuostatų”, parengtą pagal direktyvos 94/56/EB reikalavimus.Techninės pagalbos srityje 2001 m. spalio mėn. baigėsi PHARE projekto “Transporto teisės harmonizavimas” III-iasis etapas. Projekto rėmuose Susisiekimo ministerijoje buvo patobulinta ES teisės aktų duomenų bazė, apie 20 specialistų, dirbančių Europos integracijos srityje, dalyvavo įvairiuose kursuose, seminaruose ir mokymuose.2002 m. liepos mėn. planuojama pradėti dvynių projektą “Tolesnis transporto acquis derinimas ir administracinių gebėjimų stiprinimas, įgyvendinant transporto politiką”. Pagrindinis šio institucinio stiprinimo bei investicinio projekto tikslas yra perkelti transporto acquis reikalavimus fiskalinio harmonizavimo ir socialinių klausimų srityse kelių transporte, patekimo į rinką srityje geležinkelių transporte ir saugos reikalavimų srityje civilinėje aviacijoje. 2001 m. spalio 4 d. buvo išrinkti dvynių projekto partneriai iš Prancūzijos ir Belgijos.

10 skyrius. MokesčiaiLaikotarpiu nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2002 m. birželio mėn. pasiekta esminė pažanga Lietuvos mokesčių sistemos derinimo su ES teise srityje. Priėmus naujus PVM ir Akcizų įstatymus, ES acquis buvo pilnai perkelta į Lietuvos teisinę bazę, išskyrus nuostatas, kurios galioja tik sandoriams ES ir kurios bus perkeltos i Lietuvos teisinę sistemą 2003 m. Numatyta, kad minėtosios nuostatos įsigalios nuo Lietuvos įstojimo į ES datos. Akcizo mokestis cigaretėms bus pilnai harmonizuotas, palaipsniui jį keliant, kaip tai numatyta pereinamojo laikotarpio cigarečių akcizo mokesčio didinimo grafike.Akcizų įstatymas, paremtas atitinkamomis acquis nuostatomis, buvo priimtas 2001 m. spalio 30 d. (įsigalios 2002 m. liepos 1 d.). Įstatyme numatytos nuostatos, reikalingos įdiegiant sandėliavimo ir laikino akcizo mokėjimo atidėjimo sistemą. Įstatymas nustato trijų prekių grupių (alkoholis, tabakas, kuras), harmonizuotų ES lygiu, apmokestinimą akcizais. Įstatymas numato akcizų tarifų harmonizavimą, įskaitant kombinuoto akcizo tarifo cigaretėms įvedimą nuo 2002 m. spalio 1 d.Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas buvo priimtas 2002 m. kovo 5 d. ir įsigalios nuo 2002 m. liepos 1 d. Įstatymas perkelia šeštą direktyvą ir apibrėžia apmokestinimo objekto, apmokestinamojo asmens ir apmokestinamų sandorių sąvokas acquis nustatytu būdu. Kai kurios dabartinės lengvatos ir atleidimo nuo mokesčio atvejai, nesuderinami su acquis, bus panaikinti įstatymui įsigaliojus, likusi dalis bus pašalinta iki įstojimo datos.Pelno mokesčio įstatymas buvo priimtas 2001 m. gruodžio mėn. ir įsigaliojo 2002 m. sausio 1 d. Įstatymu siekiama subalansuoti įmonių pelno ir fizinių asmenų pajamų apmokestinimą. Šis įstatymas taip pat nukreiptas į Lietuvos konkurencingumo regione stiprinimą, t.y. mažinamas pelno mokesčio tarifas ir pereinama prie pagreitinto nusidėvėjimo metodų vietoj anksčiau taikytų investicijų skatinimo schemų. Nuo 2002 m. standartinis pelno mokesčio tarifas yra 15 proc. vietoj anksčiau buvusių 24 proc. Smulkiam verslui nustatytas 13 proc. pelno mokesčio tarifas vietoj buvusių 15 proc. Įstatymas leis užtikrinti atitikimą ES acquis tiesioginio apmokestinimo srityje nuo narystės ES datos.

Vienas mokesčių reformos tikslų yra užtikrinti pilną pelno apmokestinimo atitikimą Verslo apmokestinimo taisyklėms (Code of conduct).2001 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, įsigaliojusias nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Buvo padaryta eilė pakeitimų mokesčių administravimo procedūrose reglamentuojant patikrinimus, sankcijų taikymą, mokestinius ginčus, mokestinių nepriemokų išieškojimą ir atidėjimą. Įstatymu nustatyta mokesčio išieškojimo senatis – 5 metai. Panaikintas tiesioginis finansų ministro ir centrinio mokesčių administratoriaus dalyvavimas sprendžiant klausimus dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo termino atidėjimo. Dabartiniu metu sprendimų, susijusių su mokestinių paskolų sudarymu, priėmimas priklauso vietos mokesčių administratoriaus kompetencijai, o sprendimų priėmimo procedūros reglamentuotos Finansų ministro. Kaip priemonę mokestinėms nepriemokoms mažinti, Mokesčių administravimo įstatymo pataisos nustatė naują terminą, per kurį komerciniai bankai privalo pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie verslo subjektų visų tipų sąskaitų atidarymą ir uždarymą, t.y. per tris dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo.Buvo užbaigtas viešasis konkursas akcizų informacinei sistemai sukurti ir nuo 2002 m. balandžio mėn. pradėti sistemos vystymo darbai.Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (VMI) viršininko 2002 m. sausio 29 d. įsakymu buvo patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų, jų aplikacijų naujų versijų (atmainų) formavimo, atpažinimo, įvertinimo ir platinimo taisyklės bei Integruotos mokesčių informacinės sistemos valdymo tvarkos nuostatai.VMI duomenų saugykla buvo toliau diegiama vykdant Danijos dvišalės techninės pagalbos projektą “Lietuvos mokesčiai II”. Projektas yra skirtas užtikrinti iš įmonių, institucijų ir registruotų PVM mokėtojų gaunamų duomenų saugojimą. Nuo 2002 m. gegužės 1 d. VMI duomenų saugykla pilnai funkcionuoja.2001 m. spalio 16 d. VMI viršininkas patvirtino Nepriemokų išieškojimo strategiją, kuri buvo įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos 2001-2004 m. strateginį planą (patvirtintą 2001 m. rugpjūčio 3 d.).PVM kontrolės srityje Valstybinė mokesčių inspekcija ėmėsi priemonių, skirtų sukčiavimų susigrąžinant (įskaitant) PVM prevencijai. Pagal VMI viršininko 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymą “Dėl apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų audito funkcijų centralizavimo ir jų unifikavimo koncepcijos”, apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose buvo sukurti ir nuo 2002 m. sausio 1 d. pradėjo savo veiklą specializuoti audito padaliniai sukčiavimo, susijusio su PVM skirtumo susigrąžinimu (įskaitymu), atvejams tirti. Tobulinant PVM skirtumo grąžinimo (įskaitymo) teisėtumo kontrolės procedūras bei šio darbo organizavimą, VMI buvo parengta ir inspekcijos viršininko 2002 m. sausio 30 d. įsakymu patvirtinta PVM skirtumo grąžinimo (įskaitymo) teisėtumo kontrolės metodika.VMI darbuotojų mokymo programa buvo toliau vykdoma, koncentruojantis ties VMI darbuotojų kvalifikacijų plėtros mokymo strategijoje (patvirtintoje 2001 m. balandžio mėn.) nustatytomis strateginėmis kryptimis. 2001 m. liepos mėn. – 2002 m. gegužės mėn. laikotarpiu 190 VMI darbuotojų dalyvavo Lietuvos valstybinių mokymo institucijų organizuojamuose kursuose. Daugiau nei 1800 pareigūnų iš apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų ir teritorinių skyrių dalyvavo seminaruose, organizuotuose Valstybinės mokesčių inspekcijos kartu su Finansų ministerijos apmokymų centru.Bendradarbiavimo su teisėsaugos kontroliuojančiomis institucijomis stiprinimo srityje, užkertant kelią nelegalaus PVM grąžinimui iš biudžeto, 2001 m. liepos 12 d. buvo priimtas bendras VMI, Mokesčių policijos departamento ir Tardymo departamento įsakymas, kurio tikslas – sudaryti darbo grupę, atsakingą už sutarties dėl apsikeitimo informacija apie PVM grobstymus parengimą.Administracinio bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos srityje, 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo sutartis su Armėnija bei Kroatija. Šiuo metu Lietuvoje yra taikomos 24 dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys. Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su šiomis ES valstybėmis: Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Olandija, Švedija ir Jungtine Karalyste. 2002 m. vasario 14 d. buvo pasirašyta Dvigubo apmokestinimo sutartis su Portugalija. Paruoštas pasirašymui Lietuvos VMI ir Lenkijos mokesčių administracijos susitarimas dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos mokesčių administravimo srityje.11 skyrius. Ekonominė ir pinigų sąjungaReikalingi administraciniai gebėjimai šiame skyriuje jau sukurti, todėl 2001 m. liepos mėn. – 2002 m. birželio mėn. laikotarpiu didžiausias dėmesys buvo skiriamas tolesniam teisinės bazės derinimui su acquis.Pinigų ir valiutos kurso politikos srityje, siekiant užtikrinti sklandų lito persiejimą nuo JAV dolerio prie euro ir padidinti naudojamos valiutos kurso sistemos efektyvumą, 2001 m. spalio 4 d. Lietuvos banko valdyba priėmė tris nutarimus: dėl Lietuvos banko valdybos nutarimo “Dėl maksimalaus atlyginimo bankams už lito ir bazinės valiutos keitimo operacijas” dalinio pakeitimo, dėl Lietuvos banko valdybos protokolu patvirtintų “Valiutų supirkimo, pardavimo ir keitimo taisyklių” dalinio pakeitimo ir “Dėl maksimalaus atlyginimo bankams už lito ir euro bei lito ir JAV dolerio keitimo operacijas”.2002 m. vasario 1 d. Lietuvos bankas sėkmingai persiejo litą nuo JAV dolerio prie euro be devalvacijos ar revalvacijos. Lietuvos banko valdyba, suderinusi su Vyriausybe, nustatė, kad nuo 2002 m. vasario 2 d. lito bazinė valiuta yra euras, o oficialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą.2001 m. gruodžio 20 d. Vyriausybė priėmė nutarimą dėl papildomo ekonominės politikos memorandumo laikotarpiui nuo 2001 m. gruodžio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. Šiam dokumentui 2002 m. sausio 16 d. pritarė TVF Vykdančioji valdyba.12 skyrius. StatistikaLietuva jau įgyvendino daugumą ES teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų statistikai. Likusioji acquis dalis bus pilnai perkelta ir įgyvendinta iki 2004 m. ES acquis statistikos srityje perkėlimui ir įgyvendinimui reikalinga institucinė infrastruktūra sukurta ir veikianti. Siekiant efektyviai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, įstojus į ES, toliau stiprinamas Statistikos departamentas.Darbo statistikos srityje nuo 2002 m. darbo jėgos tyrimai atliekami kas ketvirtį. Darbo užmokesčio struktūros tyrimą planuojama atlikti 2003 m., bandomasis tyrimas bus atliktas 2002 m. II ketv.Siekiant įgyvendinti Europos sąskaitų sistemą (ESS 95), buvo peržiūrėti 1995-2000 m. nacionalinių sąskaitų rodikliai, o rezultatai bus atspausdinti metiniame leidinyje “Nacionalinės sąskaitos 2000 m.”. Sudarytos eksperimentinės finansinės sąskaitos pagal institucinį sektorių nuo 1996 m. bei eksperimentinės 1996 m. sąnaudų-produkcijos lentelės. 2001 m. pradėti sudarinėti finansinio ir nefinansinio turto balansai.Verslo statistikos srityje pasiekta pažanga įdiegiant veiklos vienetus ir vietos veiklos vienetus Struktūrinės verslo statistikos (SVS) tyrime. 2001 m. rugpjūčio mėn. buvo atliktas bandomasis tyrimas ir sudarytas naujas SVS klausimynas.Transporto statistikos srityje sudarytas naujas klausimynas krovinių vežimo kelių transportu atrankiniam tyrimui.Užsienio prekybos statistikos srityje 2002 m. I ketv. buvo sudaryta darbo grupė INTRASTAT sistemai įgyvendinti. Iki 2002 m. II ketv. pabaigos planuojama priimti Vyriausybės nutarimą “Dėl INTRASTAT sistemos įgyvendinimo”.Vykdomi parengiamieji darbai 2003 m. numatytam Žemės ūkio surašymui. Sudarytos darbo grupė ir surašymo komisija, paruošti klausimynas bei metodologija. 2002 m. birželio mėn. bus atliekamas bandomasis surašymas.13 skyrius. Socialinė politika ir užimtumasLietuva padarė ženklią pažangą socialinės politikos ir užimtumo srityje šalindama trūkumus, įvardintus Europos Komisijos 2001 m. Reguliariajame pranešime. Darbo teisės ir socialinio dialogo srityse dauguma direktyvų nuostatų perkeltos į Darbo kodeksą. Pilnas suderinamumas su acquis lygių vyrų ir moterų galimybių srityje bus pasiektas priėmus Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo papildymo įstatymą, kurio projektas jau pateiktas Seimui. Svarbūs žingsniai padaryti visuomenės sveikatos srityje priimant Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. Socialinės apsaugos srityje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimo programą ir 2002 m. gegužės 22 d. ją pateikė Vyriausybei. Programoje išskirtos keturios pagrindinės skurdo mažinimo kryptys: gyventojų aktyvinimo ir dalyvavimo stiprinimas, palankios skurdui mažinti ūkio plėtros užtikrinimas, socialinių paslaugų plėtra ir pajamų garantijos.Įgyvendinant derybose prisiimtus įsipareigojimus, 2002 m. gegužės 29 d. Vyriausybė patvirtino Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 m. programą. Pagrindinis programos tikslas – siekti lygių galimybių planuojant žmonių su negalia socialinės integracijos veiksmus ir numatyti strategiją šiems veiksmams įgyvendinti.Darbo teisės ir socialinio dialogo srityje 2002 m. gruodžio 5 d. Vyriausybė patvirtino Darbo kodeksą. 2002 m. birželio 4 d. Darbo kodeksas buvo priimtas Seime. Darbo kodeksas perkelia ir įgyvendina didžiąją dalį ES darbo teisės direktyvų bei Europos socialinės chartijos nuostatas. Šis kodeksas – esminis dokumentas derinant socialinių partnerių interesus.Siekiant padidinti egzistuojančių socialinio dialogo struktūrų efektyvumą, 2001 m. spalio 8 d. Seimas priėmė Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Papildymai apibrėžia trišalių ir dvišalių socialinių partnerių institucijų veiklos teisinius pagrindus, reguliuoja derybų, regioninių ir šakinių kolektyvinių sutarčių pasirašymo ir įgyvendinimo klausimus.2002 m. gegužės 7 d. Seimui buvo pateiktas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kuriame apibrėžtos tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos sąvokos.Užimtumo srityje svarbūs žingsniai buvo padaryti priimant Bedarbių rėmimo įstatymo papildymo įstatymą (2001 m. gruodžio 21 d.) bei su Europos Komisija pasirašant Bendrąjį Lietuvos užimtumo politikos prioritetų įvertinimo dokumentą (2002 m. vasario 12 d.). Pagrindinis įstatymo tikslas yra patobulinti darbo rinkos politikos priemones ir padaryti bedarbių rėmimą efektyvesniu. Bendrasis Lietuvos užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentas užtikrina efektyvų prioritetų įgyvendinimo monitoringą. Pirma dokumento įgyvendinimo ataskaita pateikta Europos Komisijai 2002 m. birželio 4 d.Sveikatos ir saugos darbe srityje buvo tęsiamas teisės derinimo procesas. 2001 m. liepos 24 d. bendru Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu buvo patvirtinti Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai bei Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatai.2001 m. rugpjūčio 24 d. bendru Sveikatos apsaugos ministro, Transporto ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu patvirtinti Minimalūs medicinos pagalbos teikimo laivuose reikalavimai (perkeliantys direktyvą 92/29/EEB). Reikalavimai įsigalios nuo 2004 m. sausio 1 d.2002 m. gegužės 22 d. Vyriausybė patvirtino Nacionalinę sveikatos ir saugos darbe programą. Programa siekiama sumažinti nelaimingų susirgimų darbe ir profesinių susirgimų skaičių, numatant konkrečias priemones saugai ir sveikatai darbe gerinti.Siekiant tinkamai įgyvendinti perkeltus acquis reikalavimus, 2001 m. spalio mėn. Vyriausybė nutarė palaipsniui nuo 174 iki 200 (2003 m.) padidinti darbo inspektorių skaičių Valstybinėje darbo inspekcijoje.2001 m. liepos 27 d. Vyriausybė patvirtino Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros strategiją. Strategija numato tolesnes visuomenės sveikatos priežiūros sistemos vystymo kryptis.2001 m. gruodžio 13 d. Vyriausybė patvirtino Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. Įstatymas perkelia Europos Tarybos sprendimą 2119/98/EB dėl žmonių užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklų sukūrimo.2002 m. gegužės 16 d. Seimas priėmė Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą. Įstatymas sukūrė teisinį pagrindą sveikos aplinkos kūrimui, ypač maisto kokybės srityje.14 skyrius. Energetika2001 m. liepos mėn. – 2002 m. birželio mėn. laikotarpiu Lietuva padarė ženklią pažangą energetikos sektoriuje. Baigta elektros energijos sektoriaus reforma, pasirašyta sutartis dėl AB “Lietuvos dujos” privatizavimo. Priimti tokie svarbūs teisės aktai kaip Energetikos įstatymo nauja redakcija, Elektros energetikos įstatymo poįstatyminiai teisės aktai, atnaujinta ir patikslinta Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa bei pagrindinės priemonės šiai programai įgyvendinti 2001-2005 m.2001 m. baigta reforma Lietuvos elektros energijos sektoriuje. AB “Lietuvos energija” reorganizuota, remiantis Vyriausybės 2001 m. spalio 29 d. patvirtintu reorganizavimo projektu: atskiriant elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo bei nepagrindines veiklas. 2002 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo naujai įsteigtos AB “Lietuvos elektrinė”, AB “Mažeikių elektrinė”, AB “Rytų skirstomieji tinklai” ir AB “Vakarų skirstomieji tinklai”, o AB “Lietuvos energija” tęsia savo veiklą elektros energijos perdavimo srityje.2002 m. vasario 25 d. buvo pritarta dvynių projekto susitarimo dėl AB “Lietuvos energija” restruktūrizavimo pakeitimui, patvirtintas naujas projekto įgyvendinimo grafikas. Projektas padės kurti naują Personalo departamentą AB “Lietuvos energija” bei teiks paramą suinteresuotoms šalims rinkos atvėrimo laikotarpiu.Dujų sektoriuje 2002 m. vasario 5 d. Ūkio ministro įsakymu patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės.Kainų reguliavimo srityje 2002 m. gegužės 21 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino naują, su Gamtinių dujų įstatymo nuostatomis suderintą, Gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodikos redakciją. Taip pat patvirtintos elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų bei visuomeninių elektros energijos tarifų viršutinių ribų nustatymo metodikos ir kiti Elektros energetikos įstatymo įgyvendinimui reikalingi dokumentai.2001 m. rugsėjo 19 d. buvo pritarta patikslintos ir atnaujintos Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos santraukai ir pagrindinėms šios programos įgyvendinimo 2001-2005 metų kryptims. Ūkio ministro įsakymu 2001 m. spalio 26 d. buvo patvirtinta patikslinta ir atnaujinta Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa ir pagrindinės priemonės šiai programai įgyvendinti 2001-2005 m. Be to, 2002 m. vasario 11 d. ir 2002 m. gegužės 10 d. Ūkio ministro įsakymais patvirtinti techniniai dokumentai, perkeliantys reikalavimus naujiems karšto vandens katilams, kūrenamiems suskystintu arba dujiniu kuru, bei techniniai dokumentai dėl efektyvaus energijos vartojimo ir buitinių elektros prietaisų energijos suvartojimo žymėjimo.2002 m. sausio 17 d. Seimo nutarimu pagrindinės Energijos taupymo įstatymo projekto nuostatos perkeltos į 2002 m. gegužės 16 d. priimtą naująją Energetikos įstatymo redakciją.Naftos sektoriuje Vyriausybė 2001 m. gruodžio 3 d. pritarė Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektui ir pateikė jį Seimui. Kuriama teisinė bazė, siekiant, kad informacinė duomenų apie naftą ir naftos produktus apdorojimo ir teikimo sistema atitiktų ES direktyvų reikalavimus.2002 m. gegužės 14 d. Seimas priėmė nutarimą dėl Lietuvos pozicijų derybose su Europos Sąjunga energetikos derybiniame skyriuje ir Nacionalines energetikos strategijos pataisų, reikalingų sėkmingai stojimo į Europos Sąjungą eigai užtikrinti. Nutarime pripažįstama būtinybė su Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą tvarkaraščiu suderintu laiku priimti sprendimą dėl Ignalinos atominės elektrinės pirmojo ir antrojo blokų (toliau – Ignalinos AE) galutinio eksploatavimo nutraukimo sąlygų.

2001 m. gruodžio 17 d. Lietuva su Europos Komisija pasirašė finansinį memorandumą dėl paramos Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimui ir susijusioms priemonėms energetikos sektoriuje. 2002 m. balandžio 17 d. Vyriausybė patvirtino Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo fondo nuostatus. 2001 m. gruodžio 10 d. buvo įkurta projektų valdymo grupė. Besirengiant Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatacijos nutraukimui ir siekdama pagyvinti socialines-ekonomines regiono plėtros iniciatyvas, 2002 m. vasario 26 d. Vyriausybė įsteigė tikslinį Ignalinos AE regioną, kuris bus administruojamas Regiono plėtros tarybos. 2001 m. pradėti vykdyti Danijos darbo ministerijos ir Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuoti regiono darbo rinkos monitoringo ir Ignalinos AE mini darbo biržos projektai. 2004 m. Lietuva įgyvendins visas pirmojo tipo (artimiausios trukmės) Atominių klausimų grupės ir Branduolinės saugos darbo grupės rekomendacijas, ir toliau tęs antrojo tipo (vidutinės ir ilgalaikės trukmės) rekomendacijų įgyvendinimą. Nuo narystės ES datos Lietuva bus pilnai pasirengusi dalyvauti Euratom saugaus tiekimo sistemoje.15 skyrius. Pramonės politikaLietuva toliau stiprino institucinius pagrindus modernios pramonės konkurencingumo politikos įgyvendinimui, ypač kurdama pramonės dialogo struktūras ir kultūrą. Ypatingas dėmesys teiktas Verslo plėtojimo tarybos kaip pagrindinės industrinio dialogo institucijos vaidmens stiprinimui. Vidutinės trukmės pramonės plėtojimo politika buvo toliau įgyvendinama horizontalių programų (eksporto skatinimo, SVV plėtros, inovacijų versle, kokybės ir atitikties vertinimo) pagrindu. Naujos redakcijos bankroto ir restruktūrizavimo įstatymų įgyvendinimas iš esmės padidino bankroto procedūrų efektyvumą.Verslo plėtojimo tarybos vaidmuo įgyvendinant vidutinės trukmės pramonės politiką buvo toliau stiprinamas. Įkurti trys komitetai, atsakingi už eksporto skatinimą, pramonės konkurencingumo stiprinimą ir paramą SVV.2001 m. Vidutinės trukmės pramonės plėtojimo politikos įgyvendinimui iš viso skirta 9,85 mln. EUR (34 mln. Lt), kurie paskirstyti per horizontalias programas.Vilniaus savivaldybė kartu su Ūkio ministerija planuoja įsteigti Informacinių technologijų centrą, kurio tikslas – informacinių technologijų verslo plėtra (numatytas 0,87 mln. EUR finansavimas). Mokslo ir švietimo ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, Vilniaus kolegija, Matematikos ir Informatikos institutas bei aukštų technologijų įmonės kuria naują informacinių technologijų parką “IT Visoriai”.Apibendrinant, Lietuvoje jau yra suformuota tinkama pramonės konkurencingumo politikos ir įmonių restruktūrizavimo teisinė bazė. Tolesnis dėmesys bus teikiamas administracinių gebėjimų stiprinimui ir dialogo kultūros įgyvendinant pramonės politiką skatinimui. 2003 m. numatoma toliau stiprinti Ūkio ministerijos bankroto departamentą, Lietuvos ekonominės plėtros agentūrą, Lietuvos inovacijų centrą, Smulkaus ir vidutinio verslo agentūrą (mokymai, įranga, patalpos, personalo plėtra). Ketinama stiprinti pramonės politikos įgyvendinimo monitoringo funkciją.16 skyrius. Smulkios ir vidutinės įmonės2001 m. liepos mėn. – 2002 m. birželio mėn. dėmesys buvo skiriamas 2001 m. Reguliariame pranešime identifikuotų trūkumų šalinimui, kuriame Europos Komisija akcentavo, kad Lietuva padarė tam tikrą pažangą vystydama įmonių politiką, tačiau išlieka būtinybė suderinti smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) apibrėžimą, o taip pat pašalinti teisines bei administracines kliūtis SVĮ veiklai.Siekiant suderinti smulkių ir vidutinių įmonių apibrėžimą su taikomu Europos Sąjungoje, 2002 m. balandžio 18 d. Vyriausybei buvo pateiktas Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatymo projektas (rekomendacija 96/280/EB). Naujai priimtos acquis nuostatos bus perkeltos į galutinį įstatymo variantą.2001 m. lapkričio mėn. buvo parengti Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 m. strateginių krypčių bei Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros skatinimo priemonių 2002-2004 m. projektai, kurie 2002 m. balandžio 26 d. buvo pateikti Vyriausybei. Minėti dokumentai apibrėžia SVV sektoriaus vidutinės trukmės prioritetus bei pagrindines veiksmų kryptis ir įgyvendinimo priemones, įskaitant verslo infrastruktūros vystymą, techninę bei finansinę paramą SVĮ.Stiprinant SVV plėtros politikos formavimą ir įgyvendinimą, buvo sustiprinta institucinė SVV struktūra. Priimti ir apmokyti nauji darbuotojai.2001 m. II p. 6 apskrityse buvo įgyvendinta SVĮ atstovų mokymo ir konsultavimo programa. Programoje dalyvavo 1060 SVĮ atstovų. Toliau gerinant verslo aplinką, 2001 m. spalio 29 d. Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl nuolatinės komisijos verslo sąlygų gerinimo klausimams spręsti sudarymo”. Vadinamoji “Saulėtekio komisija”, kurios sudėtyje yra ir verslo atstovų, tapo atskaitinga vyriausybei. Remiantis 2002 m. sausio 22 d. Vyriausybės nutarimu buvo supaprastintas siūlomų verslo aplinkos gerinimo priemonių pateikimas Saulėtekio komisijai. Kitos verslo aplinkos gerinimo priemonės aprašytos šio pranešimo 2.2 dalyje Ekonominiai kriterijai.Pagal direktyvos 86/664/EEB nuostatas 2001 m. Valstybiniame turizmo departamente įkurta Registro tarnyba. Registro pagrindu buvo sukurtas internetinis puslapis, kuriame kiekvienas gali gauti informaciją apie turizmo paslaugų teikėjus Lietuvoje.17 skyrius. Mokslas ir mokslo tyrimaiES acquis mokslo ir mokslo tyrimų srityje nereikalauja perkėlimo į nacionalinę teisę, todėl teisės harmonizavimo klausimų šiame skyriuje nėra. Užmegztas ir sėkmingai plėtojamas glaudus bendradarbiavimas su ES. Su tyrimais susijusių administracinių gebėjimų ir tyrimų infrastruktūros stiprinimas užtikrino sėkmingą Lietuvos dalyvavimą bendrojoje ES mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei demonstravimo programoje (5FP). Ruošiamasi įkurti Mokslo ir technologijų parką informacinių technologijų srityje Vilniuje. Parengti visi dokumentai Visorių informacinių technologijų parko teisinei registracijai. 2002 m. sausio 11 d. pasirašytas memorandumas, kuriuo buvo įkurtas Mokslo ir technologijų parkas Kaune. Dėmesys bus skiriamas informacinėms technologijoms, mechatronikai ir alternatyviajai energetikai.2001 m. spalio 1 d. Vyriausybė patvirtino Valstybinių mokslo ir studijų institucijų sistemos restruktūrizavimo planą.Lietuvos mokslo ir technologijų Baltosios knygos nuostatų įgyvendinimui 2003 m. planuojama parengti Nacionalinę mokslo ir technologijų plėtros strategiją.18 skyrius. Švietimas ir mokymasLaikotarpiu nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2002 m. birželio 1 d. Lietuva pasiekė pažangos, toliau reformuodama švietimo ir mokymo sistemą.Mokymo ir aukštojo mokslo srityje, 2001 m. liepos 12 d. Vyriausybė patvirtino nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos mokymo ir švietimo programose “Leonardo da Vinci II” ir “Socrates II”. Nutarime išdėstytos finansinės dalyvavimo programose sąlygos ir procedūros.2001 m. gruodžio 21 d. Seimas priėmė Aukštojo mokslo įstatymo pataisas. Įstatymas patobulino nevyriausybinių aukštojo mokslo institucijų steigimosi teisinį pagrindą, aukštojo mokslo institucijų reorganizacijos ir mokesčio už studijas klausimus.2001 m. gruodžio mėn. parengtas Švietimo įstatymo projektas. Pagal projektą, kiekvienam Lietuvos piliečiui ir asmeniui, kuris turi teisę pastoviai ar laikinai gyventi Lietuvoje, bus suteikta galimybė mokytis lietuvių kalba, taip pat mokytis lietuvių kalbos. Taip pat bus sudarytos sąlygos asmenų, kurie turi teisę pastoviai ar laikinai gyventi Lietuvoje, vaikams iki 18 metų mokytis lietuvių kalbos, mokytis lietuvių kalba ir, kur įmanoma, mokytis gimtosios kalbos. Priėmus šį įstatymą, numatantį darbuotojų migrantų vaikų integraciją į Lietuvos švietimo sistemą, bus pasiektas pilnas atitikimas acquis. Švietimo įstatymo pataisas planuojama priimti 2002 m. III ketv.19 skyrius. Telekomunikacijos ir informacijos technologijosTelekomunikacijų srityje Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas peržiūrimas, atsižvelgiant į 2002 m. balandžio mėn. gautas Europos Komisijos DG INFSO pastabas. Vienas pagrindinių projekte numatytų senojo Telekomunikacijų įstatymo pakeitimų susijęs su nelicencijuojama bendrojo fiksuoto ryšio veikla (direktyva 2002/20/EB). Rengiantis fiksuoto ryšio rinkos liberalizavimui iki 2002 m. gruodžio 31 d., priimti būtini antriniai teisės aktai.Toliau stiprinami Ryšių reguliavimo tarnybos administraciniai gebėjimai.Pašto srityje 2001 m. spalio 18 d. priimtas Pašto įstatymo pakeitimo įstatymas (ES direktyva 97/67/EB). Siekiant efektyviai vykdyti naujas funkcijas – pašto paslaugų bei jų kokybės reikalavimų priežiūrą, ginčų tarp pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų nagrinėjimą – Ryšių reguliavimo tarnyboje įsteigtas Pašto reguliavimo skyrius.Informacijos technologijų srityje 2001 m. liepos mėn. įkurtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV. Pagrindinės komiteto funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės informacijos technologijų ir telekomunikacijų (toliau – ITT) kūrimo politiką ir koordinuoti jos įgyvendinimą; koordinuoti informacinės visuomenės plėtros, ITT veiklą; koordinuoti ITT infrastruktūros, atitinkančios ES reikalavimus, projektavimą, kūrimą ir plėtrą. 2002 m. balandžio 23 d. šiam komitetui pavesta vykdyti elektroninio parašo priežiūros funkcijas.20 skyrius. Kultūra ir audiovizualinė politika2001 m. Lietuva tapo pilnateise programos Kultūra 2000 nare. 2001 m. buvo pateiktas vienas Lietuvos projektas “Europos pučiamųjų forumas”, kuris gavo Europos Sąjungos paramą. 2002 m. iš šešių pateiktų Lietuvos projektų po įvertinimo procedūros penki projektai buvo atrinkti Europos Sąjungos paramai gauti.Stiprinant administracinius gebėjimus, remiantis 2001 m. birželio 20 d. Kultūros ministro įsakymu, Kultūros ministerijoje audiovizualinės politikos įgyvendinimui įkurtas Visuomenės informavimo politikos skyrius. Europos kultūros programų centras buvo sustiprintas, 2002 m. balandžio mėn. įkuriant dar vieną etatą.

Nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2002 m. birželio mėn. audiovizualinės politikos srityje pastangos buvo koncentruojamos ties kabelinės televizijos licencijų teksto rengimu, licencijos mokesčio patvirtinimu ir monitoringo kambario įkūrimu bei metodikos pasirinkimu.2002 m. vasario mėn. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą dėl kabelinės televizijos ir mikrobangių daugiakanalių televizijų (MDTV) operatorių licencijos mokesčio nustatymo. 2002 m. kovo mėn. LRTK patvirtino du tipinius kabelinės televizijos licencijos tekstus: dėl retransliavimo televizijos ir radijo programų kabeliniais televizijos tinklais, ir dėl retransliavimo radijo ir televizijos programų bei transliavimo savo pačių parengtas programas kabeliniais televizijos tinklais.2002 m. kovo mėn. buvo įkurtas ir dalinai įrengtas monitoringo kambarys, kuris užtikrins LRTK galimybę atlikti programų monitoringą.21 skyrius. Regioninė politika ir struktūrinių instrumentų koordinavimasLietuva padarė žymią pažangą rengiantis administruoti ES struktūrinę paramą. Tarp svarbiausiųjų darbų, kurie buvo atlikti per metus – institucinės atsakomybės už ES struktūrinės paramos valdymą ir įgyvendinimą paskirstymas bei institucinės sistemos struktūrinės paramos valdymui sukūrimas. Taip pat buvo parengtas Nacionalinis plėtros planas 2002-2004 m. bei pradėtas rengti Bendrojo programavimo dokumento projektas, kurį planuojama parengti iki šių metų pabaigos.2001 m. gruodžio mėn. pasiektas susitarimas su Europos Komisija dėl preliminaraus NUTS (teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros) klasifikacijos taikymo Lietuvoje.2001 m. liepos 31 d. Vyriausybė priėmė nutarimą “Dėl finansinių Europos Sąjungos paramos programų lėšų administravimo, valdymo ir kontrolės tvarkos”, kuriame nustatyta institucijų atsakomybė už struktūrinės paramos instrumentų (ISPA, SAPARD ir PHARE Ekonominės ir socialinės sanglaudos komponento) administravimą. 2001 m. rugpjūčio 24 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas “Dėl Europos Sąjungos Sanglaudos fondo paramos administravimo Lietuvoje”.2001 m. liepos mėn. Užsienio reikalų ministerija bei Europos Komisijos Delegacija Lietuvoje patvirtino PHARE 2000 Ekonominės ir socialinės sanglaudos komponento įgyvendinimo procedūrų vadovą.2001 m. gruodžio mėn. Vyriausybė patvirtino Nacionalinį plėtros planą 2002-2004 m. Pradėtas rengti Bendrojo programavimo dokumento projektas. 2002 m. balandžio-gegužės mėn. parengtos sektorinės plėtros strategijos. 2002 m. vasario 7 d. priimtas Vyriausybės nutarimas “Dėl priežiūros komisijos ir darbo grupės Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento projektui parengti sudarymo”. Kas liečia partnerystės principo įgyvendinimą, 2002 m. balandžio-gegužės mėn. buvo organizuotas partnerystės seminaras ir konferencija.Pagrindinėse ministerijose, kurios bus atsakingos už struktūrinių fondų administravimą, šiuo metu yra steigiami atskiri specializuoti skyriai bei nuolat didinamas darbuotojų, kurie bus atsakingi už ES struktūrinių fondų paramos administravimą, skaičius.Paskutinieji duomenys priešstojiminės paramos įsisavinimo srityje rodo, kad pasiekta ženkli pažanga įsisavinant PHARE, SAPARD ir ISPA paramą.22 skyrius. AplinkaLietuva paspartino veiksmus visuose aplinkosauginiuose sektoriuose. Ženkli dalis direktyvų, apimant ir naująją acquis, jau yra perkeltos. Teisės derinimo procesą šiame skyriuje planuojama baigti iki 2003 m. pabaigos. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas administracinių gebėjimų stiprinimui ir investiciniams projektams, siekiant užtikrinti savalaikį perkeltų reikalavimų įgyvendinimą.Planavimo srityje Lietuva tęsė atskirų direktyvų įgyvendinimo pasekmių studijas, ypač naujos acquis ar atskirų senųjų direktyvų įgyvendinimo aspektų. Ypatingas dėmesys buvo skirtas naujajai didelių deginimo įmonių (DDĮ) direktyvai, ypač atsižvelgiant į tikėtiną perėjimą nuo branduolinio prie konvencinio energijos gamybos būdo. 2002 m. buvo įvertintas floro kiekis geriamajame vandenyje bei parengtas veiksmų planas.Horizontaliųjų reikalų srityje 2001 m. gruodžio mėn. Seimas pakeitė bazinį Aplinkos apsaugos įstatymą, konsoliduodamas jo nuostatas su jau perkeltais ES reikalavimais aplinkosauginės informacijos prieinamumo, GMO, atliekų tvarkymo bei gamtos apsaugos srityse. Pakeitimai įsigaliojo 2002 m. sausio 9 d.Vyriausybė patvirtino Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą. Teisės derinimas pakavimo atliekų tvarkymo srityje bus baigtas iki 2002 m. liepos mėn., kai bus patvirtinti keturi antriniai teisės aktai. Šiuo metu šių teisės aktų projektai yra derinami su interesų grupėmis. 2002 m. gegužės 7 d. Vyriausybė pritarė naujajai Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijai ir pateikė ją Seimui.2001 m. spalio mėn. patvirtinus Atliekų įvežimo, išvežimo ir tranzito taisykles, buvo baigtas atliekų pervežimų priežiūros ir kontrolės direktyvos (EEB/259/93) perkėlimas. Pilnas sąvartynų direktyvos (1999/31/EB) perkėlimas buvo pasiektas patvirtinus Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių pakeitimus.Dėka jau veikiančių nuotekų valymo įrenginių, keliose vietovėse ženkliai pagerėjo vandens kokybė. AB “Klaipėdos kartonas” (didžiausias Lietuvos ir Baltijos šalių popieriaus ir kartono gamintojas) gali būti įvardintas kaip geras pramonės įmonių pastangų vandens apsaugos srityje pavyzdys. 2002 m. įmonė įsirengė naujus vandenvalos įrenginius bei šiuo tikslu investavo daugiau kaip 700 tūkst. Lt.Gamtos apsaugos srityje buvo baigtas pagrindinių reikalavimų, susijusių su natūralių augimviečių ir laukinių paukščių apsauga, perkėlimas. 2001 m. gruodžio mėn. Seimas pakeitė Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų bei Laukinės gyvūnijos įstatymus ir išleido naują Saugomų teritorijų įstatymo redakciją. Aplinkos ministerija patvirtino Svarbių rūšių ir bendrijų monitoringo programą, Europos Bendrijos (EB) svarbos rūšių, randamų Lietuvoje, sąrašus bei įsakymą dėl duomenų kaupimo apie EB svarbos gyvūnų ir augalų rūšis.Biocidų srityje 2001 m. spalio 17 d. Sveikatos apsaugos ministras paskyrė Nacionalinę sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetentinga institucija, atsakinga už biocidų direktyvos (98/8/EB) reikalavimų įgyvendinimą.Radiacinės saugos srityje Lietuva perkėlė pagrindines direktyvas, susijusias su darbuotojų ir visuomenės sveikatos apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamo pavojaus. Pripažindamas tarptautinio masto pasikeitimo informacija, valdant ypatingas branduolines ir radiologines situacijas, svarbą, Seimas ratifikavo Šiaurės ir Baltijos regiono šalių susitarimą dėl pasikeitimo radioaktyvumo monitoringo duomenimis.23 skyrius. Muitų sąjungaLietuva pasiekė aukštą teisės suderinimo su acquis lygį muitų sąjungos srityje. Ypatingas dėmesys buvo teikiamas priimtų teisės aktų įgyvendinimui ir administracinių gebėjimų stiprinimui.Nuo 2001 m. liepos mėn. iki 2002 m. birželio mėn. buvo priimta 18 su acquis suderintų teisės aktų. Nauja Lietuvos Muitinės kodekso redakcija (priimta 2001 m. gruodžio 4 d.) pilnai perkelia Bendrijos Muitinės kodekso nuostatas.Muitinės informacinės sistemos (MIS) kūrimo srityje ASYCUDA sistema įdiegta ir veikia 26 vietose, apimančiose 14 muitinės postų ir 12 muitinio tikrinimo vietų, kuriose apdorojama daugiau nei 50 proc. importo ir eksporto deklaracijų. 2001 m. rugsėjo 14 d. pasirašyta sutartis tarp Muitinės departamento ir “Hewlett Packard” kompanijos dėl paslaugų, skirtų Muitinės informacinei sistemai (MIS) sukurti, pirkimo. Nustatyti prioritetiniai projektai – ASYCUDA sistema, tranzito kontrolės sistema, mokesčių apskaitos ir kontrolės sistema, organizacijos IT architektūra ir programinės paslaugos – bus įgyvendinti iki 2002 m. gruodžio 31 d.Kovos su muitinės įstatymų pažeidimais ir kontrabanda srityje 2001 m. rugpjūčio 13 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Pažeidimų prevencijos ir tyrimų tarnyba nuo 2002 m. sausio 1 d. reorganizuota į savarankišką muitinės įstaigą – Muitinės kriminalinę tarnybą. 2001 m. Lietuvos muitinėje dėl kontrabandos bei neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos teritorijos iškeltos 93 baudžiamosios bylos (2000 m. – 46).24 skyrius. Bendra užsienio ir saugumo politikaLietuvos vykdoma politika pilnai atitinka Bendros užsienio ir saugumo politikos acquis. Sėkmingai veikia sprendimams šioje srityje priimti ir įgyvendinti reikalingos administracinės struktūros. Saugi komunikacijos sistema jungia Užsienio reikalų ministeriją ir ES Tarybos generalinį sekretoriatą.Lietuva toliau aktyviai dalyvauja politiniame dialoge BUSP rėmuose. Nuo 2001 m. birželio mėn. Lietuva prisijungė prie 408 ES deklaracijų, demaršų bei bendrų pozicijų. Lietuva toliau aktyviai dalyvavo Europos karinių pajėgų tobulinimo procese. Lietuva aktyviai dalyvavo Pajėgų tobulinimo konferencijoje 2001 m. lapkričio mėn. ir sveikino Tarybos pareiškimą dėl ES pasirengimo iki 2003 m. sausio 1 d. užtikrinti Jungtinių Tautų Tarptautinių policijos pajėgų Bosnijoje ir Hercegovinoje perimamumą bei priėmė domėn Tarybos kvietimą šalims kandidatėms siūlyti įnašus į ES Policijos misiją.Bendras įvertinimas ir išvados. Svarbiausia pažanga rengiantis narystei ES Lietuva pasiekė geros tęstinės pažangos derindama teisę. Nors iš esmės jau kelintus metus iš eilės pagrindinis teisės derinimo darbas vyksta antrinės teisės (Vyriausybės nutarimų bei ministrų įsakymų) lygmeniu, Seime nuo 2001 liepos mėn. buvo priimti net 58 integraciniai įstatymai, iš kurių ypač paminėtini – Lietuvos teisinės sistemos reformą pabaigianti įstatymų grupė (Teismų įstatymas, Baudžiamojo proceso kodeksas, Civilinio proceso kodeksas, Teismo antstolių įstatymas; lieka priimti Bausmių vykdymo kodeksą), antikorupcinę teisinę sistemą bazę sukūrę Nacionalinės kovos su korupcija programa bei Korupcijos prevencijos įstatymas, Farmacinės veiklos įstatymas (laisvas prekių judėjimas), laisvo kapitalo judėjimo ribojimus naikinančios Draudimo įstatymo pataisos (laisvas kapitalo judėjimas), Buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės ir Konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymai įmonių teisės srityje, Kelių transporto kodekso pakeitimai bei Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymas (transportas), Visuomenės sveikatos įstatymas bei naujasis Darbo kodeksas (socialinė politika ir užimtumas), Pakuočių atliekų tvarkymo bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymai (aplinka), naujasis Muitinės kodeksas, naujasis Valstybės kontrolės įstatymas (finansų kontrolė), Pabėgėlių prieglobsčio įstatymas (teisingumas ir vidaus reikalai). Nors 2003 m. LPNP Teisės derinimo priemonių plane yra apie 300 priemonių, galima daryti išvadą, kad 2002 m. pabaigoje teisės derinimas bus iš esmės baigtas. Tolimesnis teisės harmonizavimas yra beveik išimtinai susijęs su a) susiderinimu su acquis kuri gali būti iš karto įgyvendinamas (t.y. nereikalaujantis ypatingos institucijų veiklos adaptacijos – pvz., paskutinių kapitalo judėjimo ribojimų panaikinimas), b) nauju acquis (po 2001 m.), ir c) ES šalių narių ir Komisijos patikrų metu nustatytų neatitikimų panaikinimu (pvz., viešųjų pirkimų, profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir vartotojų apsaugos srityse). Vertinant Lietuvos administracinės sistemos pasirengimą jau nuo 2003 m. veikti pagal ES narystės administracinę praktiką reikia paminėti, kad praktiškai visos ES acquis įgyvendinančios institucijos Lietuvoje buvo sukurtos iki 2001 m. Aprašomuoju laikotarpiu įsteigtos arba iš esmės reorganizuotos tik kelios institucijos: Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM (OLAF kontaktinė institucija), REITOX biuras, Juridinių asmenų registras bei ISPA Aplinkos agentūra. Tolimesni eurointegracinių institucijų pertvarkymai 2003 m. yra susiję praktiškai tik su struktūrinių fondų administravimo padalinių tarpinėse institucijose (ministerijose) įsteigimu, kai tuo tarpu visos reikalingos ir numatomos įgyvendinančios institucijos jau yra įkurtos ir veikia.Aprašomuoju laikotarpiu valstybės institucijos pabaigė kelis stambius investicinius IT projektus, tarp kurių minėtini yra teismų kompiuterizavimas (LITEKO, 1,6 milijonų litų vertės kompiuterinis projektas, kurio rezultatas – visi teisėjai nuo 2002 m. turi galimybę naudotis kompiuteriu), VRM policijos sistemos kompiuterizavimą (2002 m. kompiuteriais aprūpinti visi policijos komisariatai), Mokesčių inspekcijos (centrinėje administracijoje ir apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose – 66 proc. apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų pareigūnų yra aprūpinti personaliniais kompiuteriais (57 proc. 2001 m.). bei muitinės apsirūpinimas kompiuteriais ir kompiuterine įranga (652 kompiuteriai). 2002 m. antroje pusėje -2003 m. su PHARE pagalba.numatoma pabaigti ir daugiau tokio pobūdžio projektų.Kalbant apie informacinių sistemų įsijungimą į analogiškas ES sistemas, svarbiausios yra žemės ūkio, mokesčių ir muitų informacinės sistemos. 2002 m. sausio 1 d. Lietuvos prisijungė prie ES informavimo apie gyvūnų ligas sistemos (ADNS). Muitinės informacinės sistemos (MIS) kūrimo srityje, ASYCUDA sistema įdiegta ir veikia 26 vietose, apimančiose 14 muitinės postų ir 12 muitinio tikrinimo vietų, kuriose apdorojama per 50 proc. importo ir eksporto deklaracijų. Nustatyti prioritetiniai projektai – ASYCUDA sistema, tranzito kontrolės sistema, mokesčių apskaitos ir kontrolės sistema, organizacijos IT architektūra ir programos paslaugos – bus įgyvendinti iki 2002 m. gruodžio 31 d. Numatoma, kad integruoto tarifo sistema bus pilnai suderinta su TARIC sistema nuo 2003 m.Valstybinė mokesčių inspekcija inicijavo eilę projektų, susijusių su ES informacinėmis sistemomis (VIES, SEED/EMCS ir CCN/CSI), siekiant užtikrinti sklandų DG TAXUD sukurtos šalių kandidačių pasirengimo prisijungti prie ES muitų ir mokesčių informacinių sistemų (interoperatibility) strategijos įdiegimą tam, kad 2003 m. pradžiai būtų pasiektas pakankamas suderinamumo lygis.Apžvelgiamu laikotarpiu minėtini (bent šešios) tarpžinybinio bendradarbiavimo iniciatyvos bei koordinavimo tobulinimas, būtent: antikorupcijos srityje (susitarimai tarp STT, Valstybės saugumo departamento bei Valstybės kontrolės), pinigų plovimo prevencijos srityje bei kovoje su sukčiavimu (koordinatorius – naujai įsteigta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM), pasienio kontrolės punktų plėtros srityje (patvirtinta projektavimo ir statybos darbus koordinuojanti institucija – Transporto investicijų direkcija), bei muitinėje (pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo tarp Muitinės departamento prie FM, Valstybės augalų apsaugos tarnybos ir Valstybinės veterinarijos tarnybos bei susitarimas dėl bendradarbiavimo tarp Muitinės departamento prie FM , Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Policijos departamento prie VRM). Artimiausiu laiku yra numatomas Vyriausybės sprendimas dėl Vidaus rinkos politikos koordinavimo Lietuvoje.Apžvelgiamu laikotarpiu strateginio planavimo iniciatyva (pradėta 2000 m.) buvo toliau tęsiama. LRV Strateginio planavimo komitetas ir toliau veikia kaip pagrindinė LRV politikos klausimus nustatanti ir problemas sprendžianti institucija. Nuo 2001 m. rugsėjo mėn. iki 2002 m. birželio mėn. įvyko apie 30 Strateginio planavimo komiteto posėdžių, kuriuose buvo apsvarstyta 70 įvairių koncepcijų, teisės aktų projektų, programų ir kt.Po 2001 m. įvykusio funkcijų perskirstymo ir naujų funkcijų priskyrimo, per pastaruosius metus Finansų ministerija sustiprėjo ir įsitvirtino kaip viena iš svarbiausių koordinuojančių institucijų, o ypač ES priešstojiminės ir būsimosios struktūrinės pagalbos valdymo srityje (25 darbuotojai, iš jų 19 priimti dirbti 2002 m.) bei vidaus finansų kontrolės ir audito srityje (2001 m. rudenį įsteigtas Finansų kontrolės metodologijos departamentas, kuriame dirba 10 specialistų).Valstybės tarnybos stabilizavimą paskatins 2002 m. balandžio mėn. priimtos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, numatančios lankstesnę, į profesinę kvalifikaciją ir darbo rezultatus orientuotą atlyginimų sistemą. Ypač svarbūs yra šį įstatymą įgyvendinantys poįstatyminiai aktai, tvarkos ir metodikos (iš viso –14), ypač vertinant profesinę veiklą, atnaujinant mokymo strategiją ir kt. Valstybės tarnautojų mokymo srityje, tame tarpe ir apie ES, minėtina PHARE dvynių projekto ir tinkamo valstybės finansavimo dėka sustiprėjusi ir sisteminga Lietuvos viešojo administravimo instituto veikla. 2001 – 2002 m. surengta apie 270 seminarų, kuriuose apmokyta virš 5 tūkst. valstybės tarnautojų, o PHARE projekto pagalbos dėka bus parengtos ir atnaujintos 28 mokymo programos. Pasirengimo narystei ES darbą ir valstybės tarnybą po narystės ES sustiprins apžvelgiamu laikotarpiu įsteigti 200 naujų etatų (5,2 milijono litų papildomų biudžeto asignavimų).Užtikrintumą Lietuvos pasirengimo narystei ES deramu laiku pagrindžia ne tik tęstinė Lietuvos pažanga iki 2002 m. vidurio, bet ir tinkamas planavimas ir 2001-2002 m. nusistovėjęs suplanuotų darbų laikymasis (2001 –2002 m. I ketv. laiku įvykdyta apie 82 proc. LPNP TDPP priemonių ir apie 72 proc. LPNP AIPP priemonių (palyginimui, 2000 m. vykdymo procentas atitinkamai buvo tik 43 proc. ir 65 proc.). Darytina bendra išvada, kad, sėkmingai pabaigus derybas dėl narystės ES, nuo 2004 m. pradžios Lietuvos administracija ir didžiąja (tam tikra) dalimi visuomenė ir ūkis gyvens ES teisės normas ir praktiką atitinkančiomis sąlygomis.

Literatūra:

1.Tarptautinė teisė2.Šiuolaikinės tarptautinės teisės įvadas,(A.Malanczuk)3.Tarptautinės privatinės teisės įvadas