I .Įmonė
Įmonė – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei – ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių – daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas.
Įmonių rūšys ir jų junginiai
Lietuvos Respublikoje gali veikti šios įmonės:1) individualiosios (personalinės) įmonės2) tikrosios ūkinės bendrijos3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos4) akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės5) valstybės įmonės6) savivaldybės įmonės7) žemės ūkio bendrovės8) kooperatinės bendrovės (kooperatyvai)Įmonės , jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui, gali jungtis į koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus junginius.
Svarbi yra įmonės teisinė padėtis, kitaip sakant jos juridinis statusas. Žinant įmonės teisinį statusą, galima numanyti, kas turi teisę priimti galutinį sprendimą ir pasirašyti įmonės steigimo bei kitas sutartis, kas ir kokiu laipsniu atsako už sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir kas atlygins nuostolius ištikus nesėkmei. Nuo įmonės teisinio statuso dažniausiai priklauso įmonės apmokestinimas, pelno ir nuostolio paskirstymas, įmonės likvidavimo tvarka bankroto atveju ir t.t. Įmonės veikia savarankiškai. Valstybės organai neturi teisės tvarkyti įmonių reikalų ar administraciniais metodais reguliuoti jų veiklą, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų numatytus atvejus, kai šie organai yra valstybės įmonių steigėjai ar specialios paskirties akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai. Įmonė, kaip teisės subjektas (įmonininkas), gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo.
II. Juridinio asmens teisę turinčios įmonės
Juridinis asmuo – tai yra fiktyvus (fizine prasme) asmuo, kuriam suteiktos realaus (fizinio) asmens teisės ir įgaliojimai teisiniams veiksmams atlikti; veikia neribotą laiką, nesvarbu, kiek laiko gyvuoja jam atstovaujantys realūs fiziniai asmenys; jo valia nepriklauso nuo atskirų jį sudarančių fizinių ar juridinių asmenų valios ir gali su ja nesutapti; jo turtas atskirtas nuo jį sudarančių realių asmenų turto; pats atsako už savo prievoles ir įsipareigojimus ir visada tik savo turtu; kaip ir fizinis asmuo, turi teisę sudaryti sandorius savo vardu; kaip ir fizinis asmuo, gali būti ieškovas ir atsakovas teisme savo vardu.
Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius :1) Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ir savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t.t.).2) Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.Juridinio asmens statusą turi : akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės, valstybės (savivaldybių) įmonės, investicinės akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės.
III. Valstybės ir savivaldybės įmonės
Lietuvoje iki 1995 m. pradžios buvo valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės. Daugiau kaip 1/5 įstatinio kapitalo akcijų išleidusios valstybinės įmonės tapdavo valstybinėmis akcinėmis įmonėmis.. Valstybės turimų akcijų nominali vertė negalėjo viršyti 50 % įstatinio kapitalo.1994 metų gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos seimas priėmė „Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą“.Valstybės įmonė yra iš valstybės lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei.Valstybės ir savivaldybės įmonės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto pasitikėjimo teisėmis.Valstybė, savivaldybė ir jų isntitucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai.Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per attitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas.Įmonės pavadinimas:Valstybės įmonės pavadinime privalomi žodžiai „Valstybės įmonė“, o savivaldybės įmonės – „savivaldybės įmonė“ arba atitinkamos šių žodžių santrumpos – „VĮ“, „SĮ“. Įmonės pavadinimas turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Firmų vardų nuostatų reikalavimus.
Įmonės buveinė:Buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis įmonės valdymo organas. Buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą.III.1. Įmonės filialas
Filialas yra įmonės padalinys, turintis atskirą buveinę. Jis gali užsiimti ūkine veikla, sudaryti sandorius bei prisiimti įsipareigojimus tik pagal ją įsteigusios įmonės suteiktus įgaliojimus. Įmonė už filialo prievoles atsako visu savo turtu. Filialas nėra juridinis asmuo. Filialo veiklą organizuoja ir vykdo filialo vadovas, kuris įgyja teisę atstovauti filialui palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Filialas veikia pagal įmonės įstatus ir jos administracijos vadovo suteiktus įgaliojimus, kurie turi būti nurodyti filialo nuostatuose. Įmonės filialų skaičius neribojamas.Filialui leidžiamą turėti subsąskaitą. Filialo turtas apskaitomas įmonės finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje. Filialas registruojamas įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir laikomi įsteigtais nuo jo įregistravimo dienos.
III.2. Įmonės valdymas
Valastybės ar savivaldybės kapitalui įmonių valdymo organuose gali atstovauti valstybės ar savivaldybės valdininkai Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka.Valstybės ar savivaldybės kapitalui įmonių valdymo organuose atstovaujančios valstybės ar savivaldos institucijos turi teisę pareikšti ieškinius teisme dėl valstybės ar savivaldos institucijos interesų gynimo.Įmonę valdo administracija, bet kaip patariamasis organas gali būti sudaryta valdyba. Įmonėje turi būti administracijos vadovas (direktorius arba generalinis direktorius) ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Administracijos vadovas negali eiti kartu ir vyriausiojo finansininko pareigų. Šiuos vadovus samdo steigėjas – tai yra ministerijos ar savivaldybės vadovybė, kuriai priklauso ta ar kita įmonė. Esant reikalui, įmonės steigėjas sudaro valdybą. Valdybos narių skaičius, jos pareigos, teisės, atsakomybė nustatoma įmonės įstatuose. Valdyba tai kolegialus organas, kuriai vadovauja pirmininkas.Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas. Valdybos narius bei pirmininką skiria ir atšaukia steigėjas. Valdybos nariai skiriami ne ilgesniam nei 4 metai laikotarpiui. Valdybos nariais gali būti tik tos įmonės administracijos vadovas ir valstybės ar savivaldybės valdininkai, Lietuvos banko darbuotojai. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Įstatuose gali būti nustatyti papildomi reikalavimai valdybos nariams.
Administracija dirba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, įmonės įstatais, darbo reglamentu, padalinių bei pareigybių nuostatais, valdybos (jei ji sudaryta) ir administracijos vadovo sprendimais.III.3. Įmonės kapitalas
Valstybinės įmonės kapitalas skirstomas į valstybinį ir skolintą, savivaldybės įmonės – į savivaldybės ir skolintą.Įmonės įstatiniu kapitalu laikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įvertintas įmonės turimas valstybės ar savivaldybės kapitalas. Įstatinio kapitalo dydis įrašomas įmonės įstatuose.Įmonė neturi teisės sumažinti įstatinio kapitalo naudodama valstybės (savivaldybės) kapitalą darbo užmokesčiui, premijoms ar kitoms išmokoms.Įmonė privalo apdrausti turimą valstybės (savivaldybės) kapitalą Lietuvos Respublikoje įregistruotoje draudimo įstaigoje ar įmonėje įstatymų numatyta tvarka.Įmonė privalo užtikrinti jai patikėto kapitalo išsaugojimą ir efektyvų naudojimą.Įmonei draudžiamą investuoti kapitalą kitose įmonėse, jeigu kiti įstatymai ypatingais atvejais nesuteikia įmonei tokioų investicijų teisės.Įmonės lėšos kaupiamos ir saugomos Lietuvoje įregistruotose banko įstaigose. Kapitalas nėra įmonės nuosavybė, už turimą kapitalą reikia mokėti palūkanas iš įmonės pelno. Palūkanų už kapitalo naudojimą normatyvą valstybės įmonei nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o savivaldybės įmonei –savivaldybės taryba. Palūkanos mokamos į valstybės ar savivaldybių biudžetą.Įmonė padidinusi valstybinį kapitalą, privalo įregistruoti padidintą įmonės įstatinį kapitalą.Padidintas įmonės įstatinis kapitalas įsigalioja nuo jo įregistravimo.Dėl įstatinio kapitalo sumažinimo įmonės įstatų pakitimai registruojami Įmonių rejestro įstatymo nustatytatvarka.
III.4. Įmonės pelno paskirstymas
Įmonės pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 2 mėnesius po ūkinių metų pabaigos.Įmonės pelnas skiriamas:1. įstatymų numatytiems mokesčiams į biudžetą;2. draudimo įmokoms už įmonėje turimą valstybės ar savivaldybės kapitalą;3. atskaitymams į įmonės pelno rezervą;4. likusi pelno dalis steigėjo nustaytu santykiu vartojama įmonės įstatiniam kapitalui didinti, o ne mažiau kaip 25 procentai – kitoms reikmėms (premijoms, socialinėms ir kultūrinėms reikmėms ir pan.)
Kol įmonė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių, ji neturi teisės naudoti pelno kitiems tikslams. Premijos įmonės darbuotojams gali būti išmokamos kiekvieną ketvirtį, jeigu gauta pakankamai pelno. Draudžiama iš pelno mokėti premijas darbuotojams, jeigu nustatytus terminus neatsiskaityta su kreditoriais.III.5. VĮ ir SĮ teisės
Įmonė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos , Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų suteiktą veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę ir savo veiklą grindžia Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka įregistruotais įstatais.
Įmonė gali :1. Užsiimti įstatuose nustatyta ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;2. turėti atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas tik viename iš lietuvos Respublikoje pasirinktų bankų, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje užsienio valstybėje;3. sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolintis piniginių lėšų;4. disponuoti bet kokiu įmonės trumpalaikiu turtu ir visiškai susidėvėjusiu ilgalaikiu turtu;5. steigėjo leidimu įkeisti ilgalaikį turtą;6. nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus tais atvejais, kada Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba steigėjas;7. atsisakityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kuria sutarta forma, jei tai neprieštarauja LR įstatymams;8. nustatyti įmonės vidaus struktūrą;9. steigėjo leidimu steigti filialus, jungtis į asociacijas ar konsorciumus tik komanditoriaus teisėmis, jei tai neprieštarauja LR konkurencijos įstatymui.
IV. Įmonės steigimas
IV.1. Įmonės steigimo teisinis pagrindas
Valstybės įmonės steigimo teisinis pagrindas yra įmonės steigimo aktas, priimtas Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės arba kurio nors iš jų pavedimu – įgaliotos jiems atskaitingos ar pavaldžios institucijos, įstaigos, taip pat biudžetinės įstaigos steigėjo priimtas sprendimas reorganizuoti biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš valstybės biudžeto, į valstybės įmonę, jei įmonė steigiama dalyvaujant reorganizavime biudžetinei įstaigai.
Savivaldybės įmonės steigimo teisinis pagrindas yra įmonės steigimo aktas, priimtas savivaldybės tarybos, taip pat savivaldybės tarybos sprendimas reorganizuoti savivaldybės biudžetinę įstaigą į savivaldybės įmonę. Institucija, įstaiga priėmusi įsteigti įmonę, yra tos įmonės steigėja. Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, jei kuris nors iš jų yra įmonės steigėjas, gali įgalioti jiems atskaitingas ar pavaldžias institucijas, įstaigas vykdyti visas ar dalį įmonės steigėjos funkcijų, taip pat susigrąžinti šias funkcijas. Įmonės steigėjo funkcijos iš Seimo Vyriausybei arba iš Vyriausybės Seimui bei tarp šioms institucijoms, įstaigoms atskaitingų ar pavaldžių valstybės institucijų, įstaigų yra perduodamos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu.IV.2. Įmonės įstatai
Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi įmonė savo veikloje.
Įstatuose turi būti nurodyta:1. įmonės pavadinimas2. įmonės buveinė3. ūkinė veikla (gaminamos produkcijos, atliekamų darbų, teikiamų paslaugų rūšys)4. įmonės veiklos terminas5. steigėjo teisės nustatyti privalomus darbus, kainas ir tarifus bei jų skaičiavimo taisykles6. įstatinio kapitalo dydis, jo keitimo tvarka7. administracijos sudarymo tvarka ir kompetencija8. auditorių skyrimo tvarka9. pelno skirstymo taisyklės10. įmonės pranešimų darbuotojams paskelbimo tvarka11. įmonės reorganizavimo ir likvidavimo tvarka
Įstatuose gali būti ir kitos taisyklės , neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams. Jeigu ūkinę veiklą, numatytą įmonės įstatuose, reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tai rengiant įstatus šių įstatymų privalu laikytis.Įstatus tvirtina įmonės steigėjas. Institucijos vadovo parašas tvirtinamas antspaudu.Įstatus keisti ir papildyti iniciatyvos teisę turi ir įmonės administracija, ir steigėjas. Įstatų pakitimai ir papildynai įsigalioja nuo jo įregistravimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.
IV.3.Lietuvos Respublikos įmonių rejestras
Lietuvos Respublikos įmonių rejestras steigiamas įmonėms, įmonių filialams ir įmonių atstovybėms taip pat asociacijoms ir kitiems įmonių susivienijimams, neužsiimantiems komercine-ūkine veikla, registruoti ir informacijai apie juos kaupti.
Įmonių rejestro steigėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vyriausiasis vykdytojas- Žemės ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs įmonė. Šį rejestrą taip pat tvarko ir vietos savivaldos vykdomosios institucijos. Iš valstybės lėšų steigiamas įmones registruoja Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė.IV.3.1. VĮ ir SĮ registravimas LR įmonių rejestreĮmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestre dienos. Įmonės neįregistravus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, komercine ūkine veikla įmonės vardu užsiimti draudžiama.Įmonių registravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas.(Žin., 1990,Nr.24-599 ir pakeitimai).Įmonei įregistruoti įmonių rejestro tvarkytojui pateikiami šie dokumentai:1) steigėjo ar steigėjų prašymas įregistruoti įmonę, 2) įmonės steigimo aktas;3) įmonės įstatai, filialų nuostatai;4) savivaldybės leidimas užsiimti ūkine veikla;5) firmos vardo įregistravimo pažymėjimo nuorašas;Nurodytų dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti notaro.Rejestre įregistruotai įmonei išduodamas Statistikos departamento nustatytos formospažymėjimas ir suteikiamas rejestro numeris (kodas).
Sprendimas įregistruoti arba atsisakyti įregistruoti įmonę turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų įteikimo. (CK 2.64.3 str)Atsisakyti įregistruoti įmonę galima, jei nepateikti reikiami dokumentai arba šie dokumentai neatitinka įstatytų reikalavimų. Atsisakymas įregistruoti įmonę kitokiais motyvais yra neteisėtas. Apie sprendimą įmonės neregistruoti atitinkamas organas per 3 dienas privalo pranešti įmonės steigėjui.Rejestro tvarkytojas turi teisę nustatyti laiką, ne trumpesnį kaip 15 dienų, per kurį steigėjas privalo pašalinti aplinkybes, trukdančias ją įregistruoti. Jei per nustatytą laiką trūkumai nepašalinami. Rejestro tvarkytojas turi teisę įregistravimą panaikinti.
IV.3.2. Registravimo duomenys
Rejestre turi būti pateikti tokie juridinių asmenų registro duomenys:1) juridinio asmens pavadinimas;2) juridinio asmens teisinė forma;3) juridinio asmens buveinė (adresas);4) veiklos pobūdis;5) juridinio asmens organai;6) juridinio asmens valdymo organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas (juridinio asmens kodas), gyvenamoji vieta (buveinė));
7) juridinio asmens valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos ir parašų pavyzdžiai;8) juridinio asmens filialai ir atstovybės (pavadinimai, kodai, buveinės, filialų ir atstovybių valdymo organų nariai);9) juridinio asmens teisinis statusas;10) juridinio asmens pasibaigimas;11) juridinio asmens registro duomenų ir dokumentų keitimo datos;12) kiti įstatymų numatyti duomenys.Registruojant juridinius asmenis, kurių dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, papildomai turi būti nurodomi juridinio asmens dalyvio fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė.Kai pasikeičia registui nurodyti duomenys, o taip pat pakeičiami steigimo dokumentai , juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. Kartu su prašymu įregistruoti pakeitimą turi būti pateikti dokumentai , patvirtinantys registrui pateikiamų duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams ir kt., bei visas pakeisto dokumento tekstas, jei dokumentas keičiamas. Valstybės ir savivaldybės įmonės nuo įregistravimo dienos yra juridinis asmuo. Įmonės pagal savo prievoles atsako tik tuo įmonės turtu, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Įmonės neatsako už valstybės ar savivaldybės prievoles. Valstybės ir savivaldybės įmonių steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas, kiti norminiai aktai bei įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti ir įregistruoti įmonės įstatai.
V. Valstybės ir savivaldybės įmonių reorganizavimas ir likvidavimas
Reorganizavimas – įmonės, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo prosedūros. Reorganizuojant įmonių visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant įsteigtos naujos ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą įmonės, bendrovės arba biudžetinės įstaigos.Įmonės gali būti reorganizuojamso šiais būdais:
1) jungiant įmones;2) skaidant įmones;3) keičiant įmonės rūšį;4) keičiant įmonės priklausomybę;5) keičiant valstybės ir savivaldybės įmonės teisinę formą. Po reorganizavomo veikiančios įmonės arba bendrovės turi būti įregistruotos atitinkamos rūšies įmonių įstatymo ir Įmonių rejestro įstatymo i nustatyta tvarka, o biudžetinės įstaigos – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Įmonės likvidavimo pagrindas: 1) pasibaigęs įstatuose nurodytas įmonės veiklos terminas;2) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią įmonę;3) teismo sprendimas likviduoti įmonę už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus;4) Lietuvos respublikos Vyriausybės (valstybės įmonėms) nutarimas ar savivaldybės tarybos (savivaldybės įmonėms) sprendimas(jeigu įmonei nekeliama bankroto byla).Institucija , nutarusi likviduoti įmonę, skiria likvidatorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įmonės administracija netenka įgaliojimų valdyti įmonę, jos funkcijas atlieka likvidatorius. Likvidatorius Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka praneša įmonę registravusiam rejestro tvarkytojui apie įmonės statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių.
Naudota literatūra:
1. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas(su pakeitimais).- (Žin., 1990, Nr. 14 – 395; 1991, Nr. 13 – 330; 1993, Nr. 20 – 492; Nr. 32 – 729; 1995, Nr. 60 – 1503; 1997, Nr. 96 – 2419; 1999, Nr. 108 – 3129; 2000, Nr. 78 – 2361;) 2. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas (su pakeitimais)-(Žin., 1994, Nr. 102 – 2049.;1996, Nr. 64 – 1508; 1997, Nr. 117 – 3006; Nr. 69 – 1738; 1998, Nr. 26 – 671; 1999, Nr. 60 – 1956; 2000, Nr.28 – 761; Nr. 83 – 2512; Nr. 34 – 956; )3. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. – Vilnius:Mūsų saulužė,2002 4. Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas (su pakeitimais) (Žin., 1990, Nr. 24 – 599; 1994, Nr.96-1875; 1995, Nr. 59-1478; 1996, Nr.35-861; 2002, Nr. 60-2413)
TURINYS
I .Įmonė………………………………………………………………………………………… 1II. Juridinio asmens teisę turinčios įmonės……………………………………………………… 2III. Valstybės ir savivaldybės įmonės………………………………………………………….. 2III.1. Įmonės filialas……………………………………………………………………. 3III.2. Įmonės valdymas…………………………………………………………………. 4III.3. Įmonės kapitalas………………………………………………………………….. 4III.4. Įmonės pelno paskirstymas………………………………………………………. 5III.5. VĮ ir SĮ teisės……………………………………………………………………. . 6IV. Įmonės steigimas…………………………………………………………………………… 6IV.1. Įmonės steigimo teisinis pagrindas……………………………………………….. 6IV.2. Įmonės įstatai……………………………………………………………………… 7IV.3.Lietuvos Respublikos įmonių rejestras……………………………………………. 8IV.3.1. VĮ ir SĮ registravimas LR įmonių rejestre……………………………… 8IV.3.2. Registravimo duomenys………………………………………………… 9V. Valstybės ir savivaldybės įmonių reorganizavimas ir likvidavimas………………………… 10
Naudota literatūra………………………………………………………………………. 12 Turinys…………………………………………………………………………………. 13Valstybės įmonių pavyzdžiai:Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondas, VĮ „Lietuvos paštas“, rajonų miškų urėdijos, valstybinės kelių valdybos ir pan.