KŪNO KULTŪROS IR SPORTO VALDYMO ORGANIZAVIMAS

Turinys

Turinys 2
Įvadas 3
1. Kūno kultūros ir sporto vaidmuo visuomenėje 4
2. Valstybės įtaka sporto valdyme 6
3. Kūno kultūros ir sporto valdymas 8
4. Kūno kultūros ir sporto finansavimas 11
Išvados 13
Literatūros sąrašas: 14Įvadas
Viena didžiausių vertybių – žmogaus sveikata. Jos būklė labai priklauso tiek nuo mūsų gyvensenos, tiek nuo mus supančios aplinkos. Taip pat nuo sportinės mūsų būklės, kuri palaiko mūsų gerą savijautą. Būsime darbingi, kūrybingi ir žvalūs, jei kūno kultūra ir sportas, taps mūsų gyvenimo būdu ir jei kiekvienas iš mūsų būsime aktyvūs piliečiai, gebantys išsaugoti švarią ir sveiką aplinką.
Praktika rodo, kad gerų rezultatų galima tiikėtis, jei sveikos gyvensenos bei aplinkosauginio ugdymo procesas prasidės vaikystėje ir tęsis per visą žmogaus gyvenimą.
Valstybės, besirūpinančios savo įvaizdžiu, vienas iš pagrindinių tikslų turėtų būti suteikti teisines garantijas šalies gyventojams praktikuoti kūno kultūrą ir sportą, reguliuoti kitus santykius, susidarančius kūno kultūros ir sporto srityje. Taip padedant vystyti ir skatinti jaunųjų, o taip pat ir vyresnio amžiaus piliečių sportinę veiklą.
Labai dažnai valstybės vardas siejamas su tam tikro sportininko pavarde, jo laimėjimais tarptautinėse arenose.
Svarbu sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią viisuomenę bei ieškoti talentingų sportininkų, juos profesionaliai rengti deramai atstovauti šaliai svarbiausiuose tarptautiniuose sporto renginiuose.
Savo darbe pamėginsiu glaustai aptarti valstybės daromą įtaką sporto politikai. Kadangi tik valstybinės institucijos gali užtikrinti garbingą ir demokratinę sporto plėtotę panagrinėsiu sporto valdymo struktūrą, aptariant va

alstybės institucijų funkcijas valstybės valdyme.

Darbo tikslas:
Apžvelgti kūno kultūros ir sporto valdymo organizavimą Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
Apibūdinti kūno kultūros ir sporto svarbą visuomenės gyvenime.
Išskirti valstybės vaidmenį sporto valdyme.
Apžvelgti sporto valdymo struktūrą.
Darbo metodas:
Literatūros apžvalga.1. Kūno kultūros ir sporto vaidmuo visuomenėje
Kūno kultūra ir sportas yra svarbi visuomenės kultūros sritis. Kūno kultūra plačiąja prasme yra gyvenimo būdas, sveikos gyvensenos samprata, higienos kultūra ir ugdymosi rezultatas. Ji pradeda žmogui egzistuoti nuo pat mažų dienų.
Kūno kultūra ir sportas aprėpia įvairius asmenybes funkcionavimo lygmenis – nuo fizinio iki dvasinio. Todėl ji visada buvo ir yra būtinas asmenybes, taip pat ir visuomenės bei kultūros integracijos veiksnys. Žmogus, išsiugdęs brandžia kūno kultūra, pasidaro vertingesnis ne tik sau, bet ir kitiems, visai visuomenei.
Nuo senų laikų filosofai akcentavo žmogaus kūno ir dvvasios kūno ir dvasios harmonijos idėją neprarado savo aktualumo ir dabar. Kūno kultūra ir sportas tiesiogiai susiję su žmogaus fizine prigimtimi. Ji savo natūraliomis priemonėmis gali veiksmingai spręsti žmonių sveikatos problemas, aktualizuoti organizmo potencijos galimybes.
Didelis nuovargis, nemokėjimas tinkamai ir aktyviai ilsėtis, dažna nervinė įtampa pamažu, bet griauna mūsų sveikata. Todėl kultūringas, apsišvietęs žmogus turėtų ne tik pažinti save, bet ir išmokti rūpintis savo bei kitų žmonių sveikata, ugdytis sveikatai reikalingus gebėjimus, formuotis fizinio aktyvumo motyvus ir save įvertinti.
Fizinis ak

ktyvumas visada buvo išsivysčiusio krašto kultūros požymis.
Mažas vaikas turi įgimtą poreikį judėti, todėl fizinis aktyvumas, kaip visapusiška pasaulio pažinimo, fizinio ir psichinio tobulinimosi vertybė, yra biologinė mažo vaiko reikmė, kuri užima ypatingai svarbią vietą vaiko, mokinio ugdymosi procese.
Mokykla atsiveria visuomenei ir sudaro kuo palankesnes sąlygas įgyti ir plėtoti žmogaus asmeninę, socialinę, pažinimo ir kultūrinę kompetenciją, kurią sudaro vertybinio nuostato, gebėjimo, žinių ir supratimo visuma. Stengiamasi mokinį parengti plėtoti judesio kultūra, integruotis į visuomenę, saikingai pagal išgales siekti fizinio pajėgumo, sveikatos stiprinimo ir mokymosi sėkmės bei išsiugdyti bendruosius gebėjimus.
Kūno kultūra ir sportas yra ir toliau turėtų būti reikšminga ir neatskiriama akademinio studijų dalis, pagrindine sveikatos stiprinimo priemone, galinti padėti išsigelbėti nuo pasyvumo, išglebimo, protinio darbo perkrovos. Karys, policijos pareigūnas, kad galėtų tinkamai atlikti savo kovines užduotis ar tarnybines funkcijas ir užtikrinti visuomenės saugumą, turi būti gerai fiziškai pasirengtas, nuolat tobulinti savo gebėjimus ir įgūdžius, kelti profesinę kompetencija.
Sporto pasaulyje matoma ir ryški konkurencija. Tarptautinis olimpinis komitetas – sporto organizacijos lyderis – stengiasi išlaikyti sportą svarų, patrauklų pasaulio visuomenei, dinamišką, įdomų ir naudinga verslui.
Sportas – vienas geriausių būdų reprezentuoti savo valstybę pasaulyje. Labai dažnai valstybės vardas siejamas būtent su tam tikro sportininko pavarde, jo laimėjimais tarptautinėse arenose.2. Valstybės įtaka sporto valdyme
Lietuvos Respublikos Seimas yra pa
atvirtinęs tokius šalies kūno kultūros ir sporto prioritetus:
• Užtikrinti Valstybes vykdoma politika kūno kultūros ir sporto srityje.
• Plėtoti regioninį, tarpregioninį ir tarptautini bendradarbiavimą.
• Skatinti vaikų ir jaunimo fizinio ugdymo raidą, prevencinių programų finansavimą.
• Kelti kūno kultūros ir sporto specialistų profesinį pasirengimą.
• Plėsti ir renovuoti regiono sporto bazes.
• Stiprinti specialiojo ugdymo ir vaikų globos namų, neįgaliųjų integraciją į visuomenę.
Kūno kultūra ir sportas – reikšminga ugdymo proceso sudedamoji dalis norint išauginti darnią ir visavertę asmenybę. Įskiepijo fizinio aktyvumo poreikį dar jaunystėje, išauginsime sveikus, fiziškai užsigrūdinusius, pasirengusius gyvenimui jaunuolius.
Atsinaujinančioje visuomenėje kūno kultūra ir sportas visiems turėto tapti neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi, todėl skatinama popamokinė sportine veikla, vykdomos vaiko vasaros užimtumo programos, plėtojama sporto klubo veikla, taip pat atrenkami gabūs vaikai ir rengiami didžiajam sportui.
Didelio meistriškumo sportininkai – tai patikimas ir taikus būdas paskelbti pasauliui apie savo šalį, garsinti jos vardą pasaulyje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybe patvirtino 2004 – 2008 metų programos įgyvendinimo priemones, atsakingus vykdytojus bei įvykdymo datas.
Vadovaudamasis įvairiais dokumentais, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybes parengė 2005 – 2007 metų strateginį veiklos planą.
Tačiau siekiant toliau tobulinti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto sistemą, plėtoti viso gyventojų sluoksnių ir amžiaus grupių fizinį ugdymą, sveiką gyvenseną bei rengti didelio meistriškumo sportininkus, būtina suvienyti viso Lietuvos vyriausybinio ir nevyriausybinio sp
porto organizacijų pastangas. Todėl IV Lietuvos sporto kongreso organizacinio komiteto patvirtintos atitinkamos komisijos ir darbo grupės parengė Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto strategija 2005 – 2015 metams.
Lietuvoje susiklosčiusios pakankamai tvirtos bendradarbiavimo su užsienio sporto organizacijomis tradicijos, nes jau prieš karą Lietuvos pagrindinių sporto šakų federacijos buvo įstojusios į atitinkamas tarptautines federacijas. Dabar tarptautinių federacijų narėmis yra 94 sporto šakų federacijos, asociacijos, sąjungos. Keletas šalies federacijų atstovų yra tarptautinių federacijų vadovaujančių institucijų nariai.
Lietuva gana aktyviai dalyvauja pasauliniame sporto gyvenime. Mūsų šalies sporto vyriausybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos dalyvauja įvairaus rango renginiuose, programose, yra narės daugelio Europos ir pasaulio sporto organizacijų: Europos Tarybos Sporto plėtros komiteto, Europos sporto ministrų konferencijos, Europos sporto konferencijos, Europos nevyriausybinės sporto organizacijos, Tarptautinio ir Europos olimpinių komitetų ir kt.
Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, suprasdamas tarptautinių ryšių svarbą ne tik sporto visuomenei, bet visai Lietuvai, skatina tarptautinį bendradarbiavimą, mezga ryšius ne tik tarp sporto organizacijų, bet ir tarp valdymo institucijų bei kitų valstybių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
Lietuvai stojant į Europos Sąjungą Kūno kultūros ir sporto departamentas dalyvauja Europos Sąjungos šalių narių sporto valdymo institucijų lygiu vykdomoje veikloje, bendradarbiauja su Europos Komisijos Švietimo ir kultūros direktorato sporto skyriumi, skatina Lietuvos sporto organizacijas dalyvauti Europos Komisijos parengtose programose.3. Kūno kultūros ir sporto valdymas
Toliau, remdamasi Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto įstatymu , pateiksiu Valstybės institucijų sąrašą, bei pakomentuosiu jų vykdomas kūno kultūros ir sporto valdymo funkcijas.
Kūno kultūros ir sporto valstybinio valdymo funkcijas šalyje vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldos institucijos, bendradarbiaudamos su įvairiomis suinteresuotomis organizacijomis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje yra labai svarbi. Ji tvirtina prioritetines kūno kultūros ir sporto plėtojimo kryptis bei programas. Nustato Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetenciją. Finansuoja kūno kultūrą ir sportą.
Kūno kultūros ir sporto departamentas rengia kūno kultūros ir sporto plėtojimo programas ir teikia jas tvirtinti Vyriausybei, koordinuoja ir kontroliuoja jų vykdymą, atsako už kūno kultūrą ir sportą šalyje. Taip pat jis disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis kūno kultūrai ir sportui plėtoti. Kartu su kitomis valstybės institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis plėtoja privalomų bei pasirenkamų kūno kultūros ir sporto pratybų sistemą. Skiria lėšas sveikos gyvensenos, kūno kultūros reikmėms, didelio meistriškumo sportininkams rengti, taip pat toms sporto organizacijoms, kuriose tokie sportininkai ruošiami varžyboms.
Rengia iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų sporto varžybų sistemą. Atstovauja Lietuvos Respublikai bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis kūno kultūros ir sporto srityje, palaiko sporto ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais, rūpinasi Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų bei sutarčių kūno kultūros ir sporto srityje vykdymu. Analizuoja kūno kultūros ir sporto organizacijų veiklą, kartu su suinteresuotomis valstybės institucijomis ir sporto organizacijomis rengia pasiūlymus dėl valstybės lėšų skyrimo jų veiklai remti. Rengia sporto bazių bei įrenginių, finansuojamų iš valstybės biudžeto, statybų programas ir kt.
Švietimo ir mokslo ministerija savo kompetencijoje vadovauja vaikų ir jaunimo kūno kultūrai ir sportui švietimo įstaigose, atsako už fizinių galių ugdymą. Nuolat rūpinasi moksleivių sveikatingumu, fiziniu parengimu, glaudžiai bendradarbiauja su Sveikatos apsaugos ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentu, Krašto apsaugos ministerija ir kitomis suinteresuotomis institucijomis. Suderinusi su Kūno kultūros ir sporto departamentu bei Sveikatos apsaugos ministerija, gavusi nepriklausomų ekspertų pritarimą, tvirtina švietimo įstaigų mokymo, papildomo ugdymo programas, organizuoja vadovėlių, literatūros, metodinių priemonių leidybą bei gamybą.
Kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu tvirtina sporto mokyklų, centrų, klubų nuostatus, nustato vaikų ir jaunimo fizinio ugdymo standartus. Rūpinasi švietimo įstaigų kūno kultūros ir sporto specialistų rengimu, jų kvalifikacija ir atestavimu. Skiria lėšų kūno kultūros ir sporto mokslinėms programoms finansuoti. Rūpinasi švietimo įstaigų kūno kultūros ir sporto materialinės techninės bazės plėtimu, aprūpinimu būtinomis mokymo priemonėmis ir sporto inventoriumi. Atstovauja Lietuvos Respublikai bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis moksleivių kūno kultūros ir sporto srityje.
Galima pastebėti, kad per vasaros atostogas mokinių užsiiminėjimas sportine veikla nėra pakankamas, todėl pastebimai mažėja vasaros sporto stovyklų skaičius: 1998 metais buvo suorganizuotos 250, o 2000 metais – jau tik 134 sporto stovyklos, kuriose pabuvo 3.181 vaikas.
Apskrities viršininkas įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja valstybines kūno kultūros ir sporto įstaigas bei tarnybas. Jis atsako už apskrities kūno kultūros ir sporto įstaigų bei tarnybų funkcionavimą ir išlaikymą. Rūpinasi valstybinių kūno kultūros ir sporto programų įgyvendinimu apskrityje. Nustato prioritetines apskritie.s kūno kultūros ir sporto raidos kryptis, rengia kūno kultūros ir sporto plėtojimo apskrityje programas ir jas įgyvendina. Rūpinasi vaikų, jaunimo, dirbančiųjų bei pagyvenusių žmonių, taip pat invalidų ir kitų apskrities gyventojų kūno kultūra ir sportu. Rūpinasi sportininkų rezervo, didelio meistriškumo sportininkų rengimu, rengia iš valstybės lėšų finansuojamų apskrities sporto varžybų sistemą ir ją įgyvendina.
Miesto, rajono savivaldos institucijos steigia, reorganizuoja ir likviduoja iš savivaldybės biudžeto lėšų išlaikomus sveikatos klubus, kūno kultūros ir sporto įstaigas, sporto mokyklas bei centrus, rengia ir įgyvendina kūno kultūros ir sporto plėtojimo miesto, rajono teritorijoje programas. Koordinuoja iš savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų kūno kultūros ir sporto organizacijų veiklą, skiria lėšas miestui, rajonui atstovaujančioms komandoms ar sportininkams rengti ir jiems dalyvauti šalies, tarptautinėse ar apskrities varžybose, rūpinasi vaikų, jaunimo, dirbančiųjų bei pagyvenusių žmonių, taip pat invalidų ir kitų miesto, rajono gyventojų kūno kultūra ir sportu, sveikos gyvensenos judėjimu. Tiria miesto, rajono kūno kultūros ir sporto specialistų poreikius, rūpinasi jų kvalifikacijos tobulinimu.Rūpinasi talentingų sportininkų paieška bei jų rengimu.
Šis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto organizacijų veiklos teisinius pagrindus, valstybės institucijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reglamentuoja profesionalųjį sportą, suteikia teisines garantijas šalies gyventojams praktikuoti kūno kultūrą ir sportą, reguliuoja kitus santykius, susidarančius kūno kultūros ir sporto srityje.4. Kūno kultūros ir sporto finansavimas
Manau kūno kultūros ir sporto valdymo organizavimui, kaip ir bet kuriai kitai sričiai, labai svarbus yra finansavimas. Taigi šiame skyriuje, remiantis LR Kūno kultūros ir sporto įstatymu, trumpai apžvelgsiu šios srities finansavimą.
Kūno kultūra ir sportas finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, kūno kultūros ir sporto fondų, įmonių, įstaigų ir organizacijų lėšų, taip pat lėšų, gautų iš sporto renginių ir sporto loterijų, lėšų, gautų už kūno kultūros ir sporto renginių transliavimą per radiją ir televiziją, sportininkų bei sporto klubų ir kitų sporto organizacijų komandų vardų panaudojimą, reklamą, taip pat atskirų asmenų skirtų ar paaukotų lėšų bei kitų lėšų.
Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos kūno kultūros ir sporto pratyboms valstybinėse švietimo ugdymo įstaigose, kariuomenės ir Vidaus reikalų ministerijos sistemos įstaigose skiriamos iš lėšų, numatytų minėtoms institucijoms.
Lėšos, kurias sportininkas gauna iš sporto organizacijų kaip dienpinigius, taip pat lėšos, gaunamos pasirengimo varžyboms ir varžybų metu, neapmokestinamos.
Kūno kultūrai ir sportui plėtoti sudaromas Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto fondas.
Kūno kultūros ir sporto fondo lėšas tvarko Kūno kultūros ir sporto departamentas pagal Vyriausybės patvirtintą metinę sąmatą. Šioje sąmatoje turi būti numatyta, kad 50 procentų Kūno kultūros ir sporto fondo lėšų būtų panaudota miestų, rajonų, apskričių sporto organizacijoms.
Didelio meistriškumo sportininkams, kuriems reikalinga valstybės parama rengtis tarptautinėms varžyboms, atstovauti jose Lietuvai, gali būti mokamos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės stipendijos.
Stipendijas skiria Kūno kultūros ir sporto departamentas atitinkamų sporto šakų federacijų (draugijų, asociacijų), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir savivaldybių administracijų sporto padalinių teikimu.
Taip pat gali būti skiriamos Vyriausybės nustatyto dydžio premijos sportininkams ir jų treneriams, gydytojams, masažuotojams ir mokslininkams, mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Kūno kultūros ir sporto departamentui.
Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, fiziniams asmenims, investuojantiems lėšas į kūno kultūrą ir sportą, aukojantiems lėšas šiems tikslams ar kitaip iš savo lėšų remiantiems kūno kultūrą ir sportą, taikomos mokesčių lengvatos. Lengvatų dydį ir jų suteikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių ir kiti įstatymai.
Invalidų kūno kultūrą ir sportą miestuose ir rajonuose organizuoja savivaldos institucijos kartu su invalidų visuomeninėmis ir kitomis organizacijomis. Šiems tikslams lėšos skiriamos iš savivaldybių biudžeto. Savivaldos institucijos finansuoja invalidų sporto klubus ir kitas invalidų sporto organizacijas.
Šalies ir tarptautinius invalidų kūno kultūros ir sporto renginius organizuoja šalies invalidų sporto visuomeninės organizacijos kartu su kitomis invalidų visuomeninėmis organizacijomis. Šiems renginiams skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto.Išvados
Apžvelgus nemažai literatūros šaltinių, pagal mano iškeltus uždavinius bei, mano nuomone, labiausiai rūpimus klausimus, galima daryti keletą išvadų:
1. Siekiant didesnės mūsų šalies gyventojų gyvenimo kokybės, svarbu deramai įvertinti sporto vaidmenį. Mūsų uždavinys yra siekti, kad Lietuva būtų ne tik sporto profesionalus ugdanti valstybė, bet ir aktyviai sportuojančių piliečių valstybė, kad kūno kultūra kuo didesnei gyventojų daliai taptų neatskiriama laisvalaikio dalimi.
2. Svarbu į sportinę veiklą įtraukti ne tik jaunimą, bet ir suaugusius. Mano nuomone, čia didelis vaidmuo tenka visuomeniniams sporto klubams ir bendruomenėms. Savivaldybės turi aktyviau bendradarbiauti su šiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, sudaryti palankias sąlygas jų veiklai.
3. Nors per paskutinius keletą metų žymiai padaugėjo aktyviai sportuojančių jaunų žmonių skaičius, galima teigti, kad šiai sričiai skiriama vis dar nepakankamai dėmesio. Tačiau pažymėtina, kad tam tikromis priemonėmis yra skatinamas tiek jaunosios kartos, tiek vyresnių žmonių susidomėjimas sporto veikla.
4. Kūno kultūros ir sporto sistemos gerėjimas susijęs su nuoširdžiai dirbančiais mokytojais ir treneriais. Jiems visą reikalingą paramą turi suteikti atsakingieji vadovai. Tik tokiu būdu galima užtikrinti sporto darbuotojų pažangą ir naujovių diegimą ugdymo, kvalifikacijos kėlimo, sporto bazių, įrenginių, asmeninės saugos ir gerbūvio srityse.
5. Daug puikių rezultatų jau pasiekta, bet tolesnei plėtrai būtina nuolatinė priežiūra siekiant gerinti situaciją ir tobulinti esamą kūno kultūros mokytojų bei sporto lyderių rengimą.Literatūros sąrašas:
1. http://skelbimas.lt/istatymai/kuno_kulturos_ir_sporto_istatymas.htm, kūno kultūra ir sportas, įstatymas.
2. http://www.is.lt/Utenos_apskritis/Reg_sporto_programa_2006.pdf, Regiono kūno kultūros ir sporto plėtros programa.
3. http://www.kksd.lt/index.php?627117301, Tarptautinis bendradarbiavimas, straipsnis.
4. http://www.vjrt.lt/get.php%3Ff.58+sporto+pletojimo+programos&hl=lt&gl=lt&ct=clnk&cd=5, sporto politika, straipsnis.
5. http://www.vjrt.lt/get.php%3Ff.58+sporto+strategij%C4%85&hl=lt&gl=lt&ct=clnk&cd=1, sporto politika, straipsnis.
6. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=257982, LR Kūno kultūros ir sporto įstatymas.

Leave a Comment