Kospektas

1.BAUSMIŲ VYKDYMO POLITIKA
Bvp – tai valstybės institucijų veikla įgyvendinant bausmių vykdymą ir atlikimą.
Bvp nulemia daugelis veiksnių. Pagrindiniai yra šie:
1. Baudžiamoji politika – tai sudedamoji valstybės vidaus politikos dalis, kurios paskirtis yra baudžiamųjų įstatymų pagrindu apsaugoti valstybės gyventojus nuo nusikalstamų kėsinimųsi. Objektyviąja prasme – tai baudžiamosios teisės priemonių visuma, sudaranti vieną nusikalstamumo kontrolės krypčių. Baudžiamosios politikos turinį lemia valstybės keliami uždaviniai, kuriuos apibūdina tokie požymiai:
Baudžiamoji atsakomybė ir jos ribos;
Pavojingų veikų kriminalizacija ir dekriminalizacija;
Nusikalstamų veikų penalizacija.
Baudžiamosios politikos kryptingumą rodo bausmių sistema – šios baausmės išvardijamos pagal jų griežtumą, pradedant griežčiausia,
2. Valstybės ekonominė padėtis.
Nulemia, kiek bus efektyvi BVP. Visa BV sistema yra parazitiuojanti, nes nekuria jokios ekonominės vertės. Nuo jos priklauso kokios bus skiriamos priemonės, o kas liks tik deklaracijomis.
3. Bausmės atlikimo sistema, kuri glaudžiai siejasi su bausmės teorija – jos pasirinkimas yra valingas valstybės sprendimas, tačiau jį lemia ir teisės tradicijos ir papročiai, tarptautinės teisės reikalavimai.
Sistemos vystėsi kartu su žmonija. BV pagrindas – LA. Tuo metu susiformavę pr-pai vėliau buvo pritaikomi ir kitoms bausmėms. Taip jiie tapo BV sistemos pr-pais. Labai sąlyginai skiriamos 4 BA sistemos, išsivysčiusios iš bausmės teorijų – Atpildo, Bauginimo, Fizinės galimybės padaryti nusikaltimą atėmimo, Pataisymo.
4. Tarptautiniai teisės aktų reikalavimai bausmių vykdymui.
5. Valstybės tradicijos ir papročiai.
Bvp gali būti realizuojama tik įstatymų leidybos procese ir vykdant įs

statymus.

2. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS DALYKAS, METODAS, SĄVOKA
Bvt dalykas – tai bvt normomis reguliuojami visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto tarp valstybės ir nuteistojo asmens ir yra susiję su kriminalinės bausmės vykdymu ir atlikimu.
Santykių ypatybės:
1. Santykiai yra tarp valstybės ir nuteistojo, tarp valstybės institucijų, tarp valstybės institucijų ir trečiųjų asmenų, tarp nuteistųjų ir trečiųjų asmenų.
2. Santykių atsiradimas – nuosprendžio įsiteisėjimas. Santykiai pasibaigia:
B atlikimo paskutinę dieną (LA)
Atsiradus t.t. Juridiniams faktams.
3. BVT santykiai susiklosto dėl B vykdymo ir atlikimo. Požymio esmė – BVT reglamentuoja tik tai, kas sudaro B vykdymą ir atlikimą.
BVT metodas – būdas ir priemonės, kuriomis valstybė reguliuoja BVT santykius:
administracinis – viena pusė pavaldi kitai
civilinis – lygiateisiškumas
BVT naudojami abu metodai, bet labiausiai išreikštas yra administracinis, t.y. Nuteistasis turi paklūsti nurodymams.
Nuo 1996 į PDK įtraukta keletas nuostatų, kurios įvedė civilinio metodo atvejų:
Nuteistojo teisė paasirinkti telefoninį pokalbį vietoj trumpalaikio pasimatymo
Jei nuteistojo elgesys neteisėtas, bet jis sukeltas teisėtų reikalavimų administracija negali taikyti administracinio poveikio priemonių.
BVT sąvoka – BVT – visuma valstybės nustatytų teisės normų, kurios įtvirtina pagrindinius bausmių vykdymo principus, nustato valstybės institucijų ir pareigūnų veiklos metodus, formas ir priemones bei apibrėžia nuteistųjų teisinę padėtį bausmės vykdymo ir atlikimo metu, siekiant pataisyti asmenį.

3. BVT RYŠYS SU KITOMIS TEISĖS ŠAKOMIS
1. Su baudžiamąja teise – bt apibrėžia, kas yra bausmė, nusikalstamos veikos ir numato bausmes už jų padarymą.
Bvt reguliuoja, kaip praktiškai turi bū

ūti įvykdyta teismo paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą. Bt yra materialinė teisė, o bvt – formalioji teisės šaka, taigi tarp jų yra tiesioginis ryšys.
2. Su baudžiamojo proceso teise – tai formalioji teisės šaka, kuri reguliuoja kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros organų ir teismo veiklą iškeliant, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendį.
Ryšys su bvt – teismas, spręsdamas tam tikrus procesinius klausimus, pvz., pakeisdamas nuteistųjų laikymo sąlygas, lygtinai atleisdamas nuo bausmės prieš terminą tuo pačiu prisideda prie nuteistųjų perauklėjimo, skatina juos pavyzdingai elgtis.
3. Su administracine teise – ji reguliuoja įstaigų, vykdančių bausmes, ryšius, pareigūnų pavaldumo santykius.
Bvt, bt, bpt sudaro tam tikrą visumą, kuri teisiškai reguliuoja visus klausimus, susijusius su padaryto nusikaltimo išaiškinimu, kaltojo asmens nubaudimu ir paskirtos bausmės realizavimu.

4. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS SISTEMA
Tai logiškai išdėstyta bvt vidinė struktūra.
Ją sudaro 2 pošakiai:
1. Bausmių, nesusijusių su pataisos darbų poveikiu, vykdymo tvarka ir sąlygos:
A) turto konfiskavimas
B) bauda
C) teisės dirbti t.t. Darbą, eiti t.t. Pareigas ar užsiimti t.t. Veikla atėmimas
2. Bausmių, susijusių su pataisos darbų poveikiu, vykdymo tvarka ir sąlygos:
A) laisvės atėmimas
B) laisvės atėmimas iki gyvos galvos
C) pataisos darbai be laisves atėmimo
D) lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų
E) bausmės vykdymo atidėjimas
Šis pošakis skirstomas į 2 dalis:
1) bendroji (bvt principai, bv institucijos, nuteistojo pa

adėties reglamentavimas)
2) specialioji (konkrečių bausmių rūšių vykdymo tvarka ir sąlygos)
Pošakiai yra skirstomi į institutus – santykinai savarankiškas teisės normų reguliuojamų santykių grupes:
Žemiausia bvt sistemos grandis – teisės norma.
Bvt normai dažniausiai būdingi tik 2 normos elementai – hipotezė ir dispozicija.
Bvt normos klasifikuojamos pagal:
Juridinę galią (įstatymai, poįstat. Aktai.)
Priimančius subjektus (referend., seimo, .)
Turinį (įgalinančias, įpareigojančias, leidžiančias ir draudžiančias)
Pobūdį (definicijos, pr-pai, taisyklės)
Teritoriją (visoje LR, lokalinės)

5. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS NORMA
Tai konkreti elgesio taisyklė. Didžiąją dalį bvt normų sudaro:
a)Hipotezė (sąl ygos, kurioms esant pradeda veikti dispozicija)
b)Dispozicija – pati elgesio taisyklė.
Sankcija bvt normose yra išimtis – ji įtvirtinta atskirose normose ir liečia bausmės vykdymo sąlygų pažeidimą (pdk 83 str. – administracijos nutarimu nuteistiesiems, nevykdantiems reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus, gali būti taikomos nuobaudos ir daromos išskaitos iš asmens sąskaitų).
Bvt normų paskirtis – nustatyti, kaip turi būti vykdoma bausmė.
Bvt normų rūšys:
1.pagal subjektą priėmusį normas: referendumu, seimo, vyriausybės, teisingumo ministro, vidaus reikalų ministro, kalėjimų dep. Direktoriaus, bausmės vykdymo įstaigos vadovo.
2. Pagal juridinę galią: įstatymai, poįstatyminiai aktai, tarptautiniai aktai
3. Pagal turinį: draudžiančios, įpareigojančios, įgalinančios, leidžiančios.
4. Pagal paskirtį: normos-definicijos, normos-principai, normos-deklaracijos, normos- taisyklės.
Bvt galiojimas laike – priklauso nuo to, koks subjektas priima normą.
Bvt normos galiojimas pasibaigia:
1. Kai panaikinama specialiu aktu
2. Kai pakeičiama kita teisės norma
3. Kai pasibaigia normos galiojimo terminas (jei toks buvo nurodytas) ar pasikeitus ap

plinkybėms, sąlygoms, į kurias atsižvelgiant buvo priimta atitinkama teisės norma
Bvt galioja tik tos teisės normos, kurios galioja bausmės vykdymo metu.
Bvt normos yra galiojančios visoje teritorijoje, ir lokalinės – galiojančios tam tikrų įstaigų ribose (pvz., pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).

6. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS PRINCIPAI
Jie skirstomi į bendruosius, t.y. Būdingus visoms teisės šakoms, ir specialiuosius.
1. Bendrieji:
A)teisėtumo
B) humanizmo
C)lygybės prieš įstatymą
Teisėtumo principas pirmiausia siejamas su bausmės atlikimo pagrindu
1.Įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis
2.Nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimas bei spec. Teisių ir pareigų nustatymą gali reglamentuoti tik įstatymai
3.Nuteistojo elgesys gali būti suvaržytas tik draudimu ar pareiga. Bausmę vykdančios institucijos ar pareigūno elgesys turi atitikti įstatymo leidžiamą elgesį.
Humanizmo principas – Konstitucija draudžia žiauriai elgtis su nuteistaisiais, atlikti bet kokius bandymus ar mokslinius eksperimentus. Bausmės vykdymu nesiekiama daryti fizinių kančių ar žeminti žmogaus orumą
Bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nepriklauso nuo nuteistojo lyties, kilmės ir rasės. Nėščiųjų ir nepilnamečių atžvilgiu diskriminacija pozityvi ir ji nedraudžiama.
2. Specialieji principai -būdingi tik bvt.
Proporcingumo pr-pas
Jis taikomas ir griežtinant, ir švelninant bausmės atlikimo sąlygas.
Įstatymas turi nustatyti ir priemones ir procedūras šiems atvejams.
Pataisymo priemonių individualizavimo
Reikia taikyti priemones, atitinkančias nuteistojo asmenybę. Atranka turi būti daroma asmenybės pagrindu, o ne nusikaltimo pagrindu.
Nuteistųjų iniciatyvos ugdymo
Nuteistasis neturi būti tik teisinio santykio objektu, bet ir subjektu. Iniciatyvos ugdymas leidžia sumažinti skirtumą tarp gyvenimo kalėjime ir gyvenimo laisvėje.
Visuomenės pagalbos, pataisant nuteistuosius
Jis yra labai svarbus, nes BV ir BA procesas negali būti vien tik valstybės pareiga. Visuomenė taip pat turi prisiimti pareigą paleistą iš kalėjimo priimti į savo tarpą, o ne išstūminėti jį. Jei paleistasis atstumiamas, jo elgesys būna toks pats, kaip su juo elgėsi visuomenė.

7. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS ŠALTINIAI
Tai kompetentingos institucijos nustatyta tvarka priimtas teisės aktas, kuris įtvirtina teisės normas, reguliuojančias bvt santykius.
Bvt šaltiniai klasifikuojami į:
A) Įstatymus
B) Poįstatyminius aktus
C) Tarptautinius aktus
A) įstatymai:
1. Konstitucija – jos normos taikomos tiesiogiai bvt (draudimas žiauriai elgtis su nuteistuoju, lygybė prieš įstatymą, nuteistųjų darbas)
2. Pataisos darbų kodeksas – bendrieji pr-pai ir atskirų bausmių vykdymo reglamentavimas.
3. Baudžiamasis kodeksas (santykinai) – įtvirtinti kai kurie bausmių vykdymo aspektai (lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų).
4. Civilinio proceso kodeksas – reglamentuoja dalykus, kurie susiję su bausmių – baudos ir turto konfiskavimo vykdymu).
5. Teismo antstolių įstatymas – nustato antstolių teisinį statusą, reikalavimus priimant į tarnybą, tarnybos tvarką ir t.t.)
6. Kai kurie autoriai priskiria amnestijos aktus, bet jie yra daugiau taikomojo pobūdžio.
B) poįstatyminiai aktai:
Klasifikacija:
Pagal teisinę galią:
LRV
TM (VRM), FM
Kalėjimų departamento direktoriaus
Įstaigų vadovų
LRV
Dėl nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos
Dėl nuteistųjų bendrojo lavinimo tvarko
Dėl nuteistųjų profesinio techninio ugdymo tvarkos
Daug kitų
TM
Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (2000 09)
PD įstaigų nuostatai
Dėl tarnautojų uniformos ir kitokių šūdacijų
PD inspekcijos (dabar – P inspekcijos) nuostatai
VRM:
Dėl sunkai auklėjamųjų nuteistųjų būrių
Dėl trumpalaikių išvykų iš PD įstaigų tvarkos
Konvojavimo taisyklės
FM
Konfiskuoto turto perėjimo valstybės nuosavybėn taisyklės
KD direktoriaus
PD įstaigų vidaus struktūrų ir padalinių nuostatai
Įstaigų vadovų
Tik vienos rūšies įsakymai – tie, kurie tvirtina įstaigų darbotvarkę. Visi kiti įsakymai – teisės taikymo aktai.
C) tarptautiniai aktai:
Klasifikacija:
Pagal institucijas: JTO, Europos tarybos
Pagal teisės akto teisinę galią:
· Sutartys (tampa privalomomis po ratifikavimo ir deponavimo)
· Rekomendacijos, rezoliucijos (esant pagrįstiems argumentams narės gali nesilaikyti)

8. TARPTAUTINIAI AKTAI – BVT ŠALTINIS
Klasifikacija:
Pagal institucijas:
JTO
Europos tarybos
Pagal teisės akto teisinę galią:
Sutartys (tampa privalomomis po ratifikavimo ir deponavimo)
Rekomendacijos, rezoliucijos (esant pagrįstiems argumentams narės gali nesilaikyti)
JTO teisės aktai
Dėl priverstinio darbo (1930)
Ji apibrėžia, kas yra laikoma priverstiniu darbu ir išimtis, kai tai nėra priverstinis darbas
Konvencija prieš kankinimus ir kitas nežmoniškas bausmes (1984).
Pirmą kartą apibrėžė kankinimą:
Bet koks veiksmas tyčia suteikiantis stiprius skausmus arba fizines-moralines kančias, kai tokiu veiksmu siekiama nubausti už nusikaltimą. Nėra kankinimas tai, kas yra teisėtai numatyta sankcijoje.
Rekomendacija – teisėtvarkos darbuotojų elgesio kodeksas (1979)
Šis kodeksas priskiria tuos bausmės vykdymo pareigūnus prie teisėtvarkos darbuotojų.
Įkalintų asmenų gynybos pr-pų sąvadas (1980). Rekomendacija.
Jame yra 39 pr-pai. Visi jie siejami su asmens be laisvės (atliekančių LA bausmę) teisių apsauga.
1.Tipinės minimalios elgesio su kaliniais taisyklės (1955), įsigaliojusios 1957.
Rekomendacinio pobūdžio aktas. Jų tikslas – išdėstyti tai, kas teoriniu ir praktiniu požiūriu yra paprastai laikoma teisinga elgesyje su kaliniais. Jos neriboja eksperimentų, diegiant naujoves šioje srityje, jei jie neprieštarauja joje išdėstytiems principams. Taisyklės apibūdina kalinių skirstymą į kategorijas ir tuo pagrindu jų laikymą skyrium, patalpas kaliniams, maitinimą, medicininį aptarnavimą, bausmes ir tramdymo priemones už drausmės pažeidimus, teisę gauti informaciją ir ginti savo teises, įstaigos darbuotojų elgesį, ypatingų kategorijų kaliniams taikomą poveikį ir nuteistųjų adaptavimąsi visuomenėje po bausmės atlikimo.
Europos tarybos teisės aktai
Konvencijos:
1. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija
Konvencijos 3 straipsnis numato žiauraus elgesio draudimą ir garbės ir orumo žeminimą.
Konvencijos 4 straipsnis nustato, kad nuteistųjų LA dirbamas darbas nelaikomas priverstiniu.
Konvencijos 8 straipsnis garantuoja asmens privatumą.
Konvencijos 13 straipsnis garantuoja nacionalinį asmens teisių apsaugos mechanizmą.
Konvencijos 14 straipsnis garantuoja peticijos teisę. Ji galima po to, kai yra išnaudotos visos nacionalinio asmens teisių apsaugos mechanizmo garantuojamos teisinės priemonės nuteistojo valstybėje.
2. Europos konvencija prieš kankinimus (1987).
Svarbi LA ir LA iki gyvos galvos bausmių vykdymui.
3. Nuteistųjų perdavimo konvencija
Vienas nusikaltėlis, atliekantis LA bausmę vienoje valstybėje, yra perduodamas kitai valstybei.
4. Dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo.
Jei vienos valstybės pilietis nuteisiamas kitoje, tai ta kita gali perduoti jį jo valstybei.
Pastaba: skirti nuo 3 konvencijos – čia nereikia nuteistojo valios išreiškimo.
Rezoliucijos, rekomendacijos
Europos taryba priėmė apie 10 rezoliucijų ir rekomendacijų, kurios suisijusios su bausmių vykdymu. O konkrečiai su LA bausme.
ET rezoliucija dėl nuteistųjų rinkiminių, civilinių ir socialinių teisių
R. Dėl kalėjimo personalo parinkimo, lavinimo ir teisinės padėties
Europos kalėjimų taisyklės (1987)
R. Dėl darbo kalėjimuose
R. Dėl švietimo kalėjimuose
R. Dėl ilgalaikio LA (daugiau kaip 10 metų)
R. Dėl trumpalaikių išvykų iš kalėjimų
1. R. Dėl kalinių užsieniečių

9. NUTEISTŲJŲ ASMENŲ TEISINĖ PADĖTIS
Nuteistųjų teisinė padėtis tai – subjektyvių teisių ir pareigų visuma, kurias įgyja nuteistasis kriminaline bausme. Ši padėtis nėra statiška, ji gali keisti 2 kryptimis:
švelnėjimo (teisinė padėtis artėja prie nenuteisto asmens)
-griežtėjimo (ribojamos teisės, nustatomos papildomos pareigos)
Nuteistųjų teisių ir pareigų rūšys:
Bendrosios (bet kuria bausme nuteistųjų asmenų)
Specialiosios (nustatomos atskirai)
Bendrosios teisės:
Gauti raštišką informaciją jam suprantama kalba apie paskirtos bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas bei jo teises ir pareigas.
Kreiptis į LR ir kitų valstybių institucijas ar pareigūnus su skundais, prašymais, pareiškimais.
Gauti medicinos pagalbą (tokios pačios kokybės, kaip ir laisvėje)
Gauti teisinę pagalbą.
Dalyvauti renkant atstovaujamąją valdžią
Sąžinės laisvę
Pareigos:
· Vykdyti bausmes vykdančių institucijų ar pareigūnų teisėtus reikalavimus, įsakymus, nurodymus. Preziumuojama, kad kiekvienas reikalavimas yra teisėtas, kol neįrodyta priešingai.
· Laikytis įstatymų nustatytų reikalavimų.
Specialiosios teisės ir pareigos siejamos su atskiromis bausmėmis.
Pvz., specialiosios teisės esant LA bausmei: įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, pasimatymai, gauti siuntinius, susirašinėti, trumpam išvykti už laisvės atėmimo įstaigos ribų ir t.t.

10. INSTITUCIJŲ, VYKDANČIŲ KRIMINALINES BAUSMES, SISTEMA
Kiekviena valstybė sukuria institucijų ir įstaigų, kurios įgyvendina teisingumo funkcijas, sistemą.
Sistemą sudarančios institucijos ir jų f-jos:
LRV
Funkcijos:
1.teisės aktų priėmimas
TM
Funkcijos:
Teisės aktų priėmimas
T.t. Pareigūnų skyrimas ir atleidimas
KD direktoriaus, jo pavaduotojų
Pataisos darbų (PD) įstaigų direktorių
Įmonių prie PD įstaigų direktorių
Priežiūros ir kontrolės
Pareigūnų ir institucijų, teismo antstolių veiklos kontrolė
Tarptautinių atkų vykdymas
Kalėjimų departamentas
Funkcijos:
Teisės aktų priėmimas
Pareigūnų priėmimas į darbą, laipsnių suteikimas
PD įstaigų priežiūra ir kontrolė
Įstatyme numatytų bausmių vykdymo funkcijų atlikimas (nustato, kurioje įstaigoje reikia atlikti bausmę)
PD įstaiga
Funkcijos:
Realus bausmės vykdymas
Pataisos inspekcija (bus Pataisos darbų inspekcija)
Funkcijos:
Vykdo PD
Vykdo BV atidėjimą
Vykdo lygtinį paleidimą iš LA vietų
Teismo antstoliai
Funkcijos:
Išieško baudą
Konfiskuoja turtą
Teismas
Funkcijos:
Atima asmeniui teisę ką nors daryti (vykdo kartu su darbdaviu, PD įstaiga)

11. LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ RŪŠYS
Laisvės atėmimo vietos – tai valstybinės baudžiamosios – auklėjamosios įstaigos, kuriose atliekama laisves atėmimo bausmė. Rūšys:
1)kalėjimai:
Bendrojo režimo sąlygomis (pirmą karą nuteistieji kalėti, perkelti iš griežtojo režimo kalėjimo)
Griežtojo režimo (pirmiau kalėję asmenys, nuteistieji už nusikaltimus, padarytus laisvės atėmimo vietoje, perkelti iš kolonijų ir bendrojo režimo kalėjimo nuobaudos tvarka)
2)pataisos darbų kolonijos – pagrindinė laisvės atėmimo vieta pilnamečiams:
Bendrojo režimo (pirmą kartą nuteistieji LA už nesunkius nusikaltimus, LA nuteistos moterys).
Sustiprintojo režimo (pirmą kartą nuteistieji LA vyrai už sunkius nusikaltimus).
Griežtojo režimo (pirmiau atlikę LA bausmę, nuteisti už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus, itin pavojingi recidyvistai).
Pataisos darbų kolonija-gyvenvietė (pirmą kartą už neatsargius N, pirmą kartą už nesunkius tyčinius N, aiškiai ėmę taisytis nuteistieji iš kitų režimų PD kolonijų)
3)auklėjimo darbų kolonijos – šios įstaigos skirtos nepilnamečiams.
· Bendrojo režimo (pirmą kartą LA nuteisti už vaikinai ir visos merginos)
· Sustiprintojo režimo (vaikinai anksčiau atlikę LA bausmę ir perkelti iš bendrojo režimo).

12. NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMU KLASIFIKACIJA IR DIFERENCIACIJA
Nuteistieji klasifikuojami remiantis šiais kriterijais:
1)bausmės laikas -apibrėžtas bausmės terminas, iki gyvos galvos
2)kaltės forma – tyčinis nusikaltimas, dėl neatsargumo
3)nusikaltimo pavojingumas – nesunkus, sunkus, itin pavojingas valstybinis
4)bausmės atlikimas – pirmą kartą, anksčiau atlikęs laisvės atėmimo bausmę
5)subjektas – itin pavojingas recidyvistas
6)amžius – nepilnamečiai iki18 metų, vyresni kaip 18 metų
7)lytis – vyrai, moterys
Nuteistųjų klasifikavimas turi sudaryti prielaidas jiems pasitaisyti, todėl be teisinių kriterijų, kurie yra būtini, taikomi edukologiniai, psichologiniai, mokymo, darbo, socialinių ryšių kriterijai. Bet problema yra tame, kad grupavimo kriterijus yra padarytas nusikaltimas. Tuo tarpu niekas nesiaiškina koks asmuo nusikaltimą padarė. Be to, pareigūnų skaičius lyginant su nuteistųjų skaičiumi yra per mažas, kad galima būtų tiek atsižvelgti į nusikaltėlių asmenybę. Atranka turi būti daroma asmenybės pagrindu, o ne nusikaltimo pagrindu.
Nuteistųjų diferenciaciją reglamentuoja bk ir pdk
Pataisos darbų įstaigose atskirai laikomi:
Vyrai ir moterys
Nepilnamečiai ir suaugusieji
Pirmą kartą nuteisti LA vyrai ir anksčiau atlikę LA bausmę vyrai
Pirmą kartą nuteisti už nesunkius nusikaltimus ir pirmą kartą – už sunkius nusikaltimus
Nuteistieji už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus
Itin pavojingi recidyvistai
Įkalinti iki gyvos galvos
Teisėsaugos, valdžios ir valdymo organu atstovai
Nuteistieji, kurie sistemingai ar piktybiškai pažeidinėja bausmės atllkimo režimą
Užsienio piliečiai, nuteisti LA

13. REŽIMO LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE SĄVOKA IR PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI
Tai bausmių vykdymo teisės nustatytų teisės normų visuma, kurių privalo laikytis nuteistasis visą bausmės atlikimo laiką.
Tokios bausmės kaip bauda ir turto konfiskavimas režimo neturi. Jis būdingas laisvės atėmimo bausmei, ne ji trunkamo pobūdžio.
Pataisos darbų kodekse yra nustatyti pagrindiniai režimo reikalavimai:
1.Nuteistųjų izoliacija. Yra keli būdai:
a) Pats laisvės atėmimas, t.y.patalpinimas į laisvės atėmimo įstaigą;
Patalpinimas į tam tikras lokalias teritorijas pačioje laisvės atėmimo įstaigoje.
2.Nuolatinis nuteistųjų elgesio stebėjimas ir priežiūra:
Nuteistųjų laiškų cenzūra;
Gaunamų banderolių ir siuntinių tikrinimas;
a) Nuteistųjų asmens krata keliaujant iš vienos lokalios zonos į kitą.
3.Draudimas turėti vertingų daiktų ir grynųjų pinigų (išskyrus kolonijose – gyvenvietėse ir moterims, kurios bausmę atlieka šalia kolonijos esančiose patalpose). PDK leidžia turėti televizorių, videomagnetofoną, radijo imtuvą. Kitus daiktus atvykęs atlikti bausmę perduoda administracijai saugoti. Jei nuteistasis neatiduoda, o jie randami, konfiskuojami valstybės naudai. Mažaverčiai daiktai tokiu atveju sunaikinami.
4.Griežtos dienotvarkės nustatymas. Ji reglamentuoja nuteistųjų elgesį visą parą. Du dienotvarkės variantai – žiemai ir vasarai. Skiriasi kėlimosi laiku. Ją tvirtina įstaigos vadovas.
5.Tikslus nuteistųjų teisių bei pareigų reglamentavimas.
Nuteistieji turi spec. Teises:
A)įsigyti maisto ir būtinų reikmenų
B)įsigyti laikraščių, literatūros, rašymo reikmenų, prenumeruoti laikraščius ir žurnalus
C)teisė į pasimatymus
D)nuteistųjų LA bausme teisė į trumpalaikes išvykas už PD įstaigos ribų.
E)nuteistojo teisė paskambinti telefonu šeimai ar artimiesiems iš savo pinigų sąskaitoje
F)moterys, turinčios nepilnamečių vaikų, turi teisę kasdien po 2 valandas pasimatyti su vaikais.
G)nuteistųjų teisė pasimatyti su advokatais.
H)teisė gauti siuntinių ir banderolių. Banderolės su spauda neribojamos.
I)televizoriai, radijo imtuvai.
J)teisė turėti laikrodžius, šukuoseną, avalynę ir drabužius.
K)teisė gauti ir siųsti pinigines perlaidas.
M)teisė kreiptis į valstybės institucijas, valstybine ar visuomenines organizacijas su skundais, pasiūlymais ir prašymais.
Režimas užtikrinamas visu priemonių kompleksu.
1.Įėjimo – išėjimo į/iš PD įstaigos tvarka.
2.Į PD įstaigos teritoriją įvažiuojančių/išvažiuojančių mašinų tikrinimas visaip.
3.Įstaigos administracijos veikla, susiklosčius ypatingai situacijai.
4.Visokių tvarkų nustatymas.

14. NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMU DARBO SĄLYGOS
Pdk nustatoma, kad kiekvienas nuteistasis privalo dirbti. Pd įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir specialybę. Darbingumą nustato medikai. Jie pripažįsta, kad nuteistasis gali:
1. Dirbti bet kurį darbą
2. Dirbti tam tikrą darbą
3. Pripažįsta nedarbingu.
Nuteistųjų darbą reglamentuoja pdk, pd įstaigų vidaus tvarkos taisyklės ir darbo įstatymai, LRV patvirtintos nuteistųjų darbo apmokėjimo sąlygos ir tvarka.
Nuteistieji dirba laikantis atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų.
Nuteistiesiems pd kolonijose ir kalėjimuose nustatoma 8 val. Darbo diena 6 dienų darbo savaitė. Darbo pradžią ir pabaigą nustato pd įstaigų vidaus taisyklės. Jei neįmanoma dėl darbo specifikos laikytis nustatytos darbo trukmės, leidžiama taikyti suminę darbo laiko apskaitą bet vidutinė darbo trukmė per mėnesį neturi viršyti 8 val. Per dieną.
Nuteistiesiems suteikiama 1 poilsio diena per savaitę ir švenčių dienos. Įtraukus juos į darbą poilsio ar švenčių dienomis, jiems per mėnesį suteikiamas poilsis kitomis dienomis..
Nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis darbo įstatymais nustatytų darbo apsaugos ir saugumo reikalavimų. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistieji neturi teisės į atostogas, nuteistiesiems, nepažeidžiantiems režimo ir įvykdantiems išdirbio normas ar užduotis darbo laikas teismo sprendimu gali būti įskaitytas į bendrąjį darbo stažą.
Nuteistųjų, atliekančių bausmę pd kolonijose-gyvenvietėse ir auklėjamųjų darbų kolonijose, darbo ir poilsio laikas nustatomas bendrais pagrindais, vadovaujantis darbo įstatymais.
Darbų ir pareigų, kuriuose draudžiama naudoti nuteistųjų darbą, sąrašą nustato pd įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Nuteistųjų darbą reglamentuoja pdk ir darbo įstatymai.
Kalėjimuose dirbama tik jo teritorijoje.
Dirbantys ne pd kolonijose-gyvenvietėse, po darbo turi čia sugrįžti.
I ir II grupės invalidams ir nėščiosioms taikomos papildomos sąlygos.

15. NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMU DARBO UŽMOKESTIS
Nuteistųjų darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išskaitymų iš jo tvarka reglamentuoja LR pdk, pd įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, LRV patvirtintos nuteistųjų darbo apmokėjimo sąlygos ir tvarka.
Nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos darbų įstaigoje, už darbą mokama pagal jo kiekį ir kokybę, taikant patvirtintus tarifinius atlygius ir mėnesinius atlyginimus.
Pataisos darbų kolonijose ir kalėjimuose į nuteistųjų, įvykdančių išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma nepriklausomai nuo visų išskaitų ne mažiau kaip 20%, o į pirmos ir antros grupės invalidų asmeninę sąskaitą – ne mažiau kaip 30% jiems priskaityto mėnesinio uždarbio.
Auklėjimo darbų kolonijose į nuteistųjų asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma nepriklausomai nuo visų išskaitų ne mažiau kaip 50% jiems priskaityto mėnesinio uždarbio.
Pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse nuteistiesiems nepriklausomai nuo visų išskaitų išmokama ne mažiau kaip 50% bendrojo uždarbio.
Šios taisyklės gali būti netaikomos tik tiems nuteistiesiems, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams.
Daromos išskaitos:
Į socialinės paramos nuteistiesiems fondą – 10-25 procentai; ndaromos iš premijų, iš tos dalies, kuri viršija išdirbio normą;
5 procentai į neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį;
Alimentai, jei tokie nustatyti (išskaitomi pirmoje eilėje iš visos sumos);
Sumos CPK tvarka pagal vykdomuosius dokumentus.

16. PAGRINDINĖS NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMU AUKLĖJAMO DARBO FORMOS
Su nuteistaisiais laisvės atėmimu atliekamas auklėjamasis darbas, kuriuo siekiama auklėti juos, kad jie sąžiningai dirbtų, vykdytų įstatymus, keltų kulturos lygį, sąmoningumą, ugdytų naudingą jų iniciatyvą.
Pagrindinės auklėjamojo darbo formos yra:
PDK išskiria 5 auklėjamojo darbo formas:
Individualus darbas;
Masinis – kultūrinis darbas;
Sunkiai auklėjamų nuteistųjų būriai;
Savaveiksmės nuteistųjų organizacijos bei visuomeninė veikla;
Paskatinimų ir nuobaudų taikymas.
A)individualus darbas.
Kiekvienoje įstaigoje darbui su nuteistaisiais turi būti vykdomos 4 programos, iš kurių svarbesnės: socialinės adaptacijos ir resocializacijos.
Problemos: nėra pakankamai darbuotojų, nėra kvalifikuotų socialinių darbuotojų. Tik dabar pradėti mokyti.
B)masinis – kultūrinis darbas.
Taikomas visiems atliekantiems bausmę. Tai koncertai, filmai, spektakliai, sporto varžybos ir pan.
C)sunkiai auklėjamų nuteistųjų būriai.
Sunkiai auklėjamų nuteistųjų būriai yra bendro, sustiprinto ir griežto rėžimo PD kolonijose. Į tokius būrius perkeliami tokie, kurie nepasiduoda auklėjimui ir darbui su nuteistaisiais.
Tokių perkėlimų tikslas – apriboti aukščiausios kastos nuteistųjų poveikį kitiems nuteistiesiems.
D)savaveiksmės nuteistųjų organizacijos bei visuomeninė veikla
Siekiant ugdyti nuteistųjų, atliekančių bausmę laisvės atėmimo vietose, kolektyvizmo įgūdžius ir skatinti naudingą jų iniciatyvą, taip pat panaudoti kolektyvo įtaką nuteistiesiems pataisyti ir perauklėti, pataisos darbų įstaigose sudaromos nuteistųjų savaveiksmiškos organizacijos, kurios dirba, tų įstaigų administracijos vadovaujamos.

Nuteistieji, esantys savaveiksmiškų organizacijų sudėtyje, neatleidžiami nuo pagrindinio darbo gamyboje.
E)paskatinimų ir nuobaudų taikymas
Už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei mokymąsi nuteistiesiems gali būti skiriamos paskatinimo priemonės. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą

17. NUOBAUDOS, TAIKOMOS ATLIEKANTIEMS LAISVĖS ATĖMIMĄ
Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:
įspėjimas arba papeikimas;
be eilės budėjimas laisvės atėmimo vietos patalpoms ir teritorijai tvarkyti;
atėmimas iš nuteistųjų, kurie laikomi auklėjimo darbų kolonijose, teisės vieną kartą nueiti į kiną, koncertą, dalyvauti sporto žaidimuose;
· atėmimas teisės gauti eilinį siuntinį arba perdavimą ir uždraudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų;
· panaikinimas pagerintų laikymo sąlygų, numatytų šio kodekso 23-25 ir 32 straipsniuose;
· nuteistųjų, laikomų pataisos darbų kolonijose, uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų su vedimu ar be vedimo į darbą arba mokymąsi, o laikomų auklėjimo darbų kolonijose – į drausmės izoliatorių iki dešimties parų;
· nuteistųjų, laikomų kalėjimuose, uždarymas į karcerį be vedimo į darbą ar mokymąsi iki penkiolikos parų;
· nuteistųjų, laikomų bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose, perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių, o kalėjimuose – į griežtojo režimo sąlygas nuo dviejų iki šešių mėnesių.
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nuteistieji, piktybiškai pažeidžiantys režimo reikalavimus, gali būti pristatomi perkelti bausmei atlikti iš kolonijos-gyvenvietės į tos režimo rūšies pataisos darbų koloniją, kurią pirmiau jiems buvo nustatęs teismas, asmenys iš kolonijų-gyvenviečių – į bendrojo režimo koloniją, asmenys iš pataisos darbų kolonijos – į kalėjimą ne ilgiau kaip trejiems metams, kad likusį bausmės laiką atbūtų pataisos darbų kolonijoje, asmenys iš bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijos – į sustiprintojo režimo auklėjimo darbų koloniją.
Nėščioms moterims ir žindančioms motinoms šio straipsnio pirmosios dalies aštuntojoje, devintojoje ir dešimtojoje pastraipose ir antrojoje dalyje numatytos nuobaudos netaikomos.
Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, į pirmiau paskirtų nuobaudų kiekį ir podūdį, taip pat į nuteistojo pasiaiškinimą dėl nusižengimo esmės. Skiriamos nuobaudos turi atitikti nuteistojo nusižengimo sunkumą ir pobūdį.
Nuobauda gali būti skiriama tik nusižengimą padariusiam asmeniui. Už kelis vienu metu padarytus nusižengimus skiriama viena nuobauda.
Nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo nusižengimo išaiškinimo dienos, o jei ryšium su nusižengimu buvo daromas patikrinimas, – nuo jo pabaigimo dienos.
Paskirtoji nuobauda vykdoma tuoj pat arba kiekvienu atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Jeigu nuobauda nebuvo nukreipta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, tai ji nebevykdoma.
Pakartotinai perkelti į pagerintas laikymo sąlygas galima ne anksčiau, kaip po vienerių metų nuo nuobaudos atlikimo dienos arba pirmiau negu sueis vieneri metai, jeigu nuobaudą, kuria panaikintos pagerintos laikymo sąlygos, arba kaip perkėlimą į kamerų tipo patalpas pataisos darbų įstaigos administracija panaikino prieš sueinant vieneriems metams.
Nuobauda uždaryti bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose į kamerų tipo patalpas skiriama tuo atveju, kai kitos poveikio priemonės nepadarė poveikio.
Nuobauda pareikšti įspėjimą arba papeikimą, skirti be eilės budėti laisvės atėmimo vietos patalpoms ir teritorijai tvarkyti, atimti iš nuteistųjų, laikomų auklėjimo darbų kolonijose, teisę vieną kartą nueiti į kiną, koncertą, dalyvauti sporto žaidimuose skiriama žodžiu arba raštu pataisos darbų įstaigos viršininko įsakymu.
Nuobauda atimti teisę gauti eilinį siuntinį arba perdavimą ir kartu uždrausti iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų skiriama asmenims, turintiems teisę gauti siuntinius arba perdavimus; nuobauda uždrausti iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų – asmenims, neturintiems teisės gauti siuntinių arba perdavimų.
Nuteistasis turi teisę apskųsti jam paskirtą nuobaudą. Skundo padavimas nesustabdo nuobaudos vykdymo. Esant pagrindui, nuobaudą paskyręs pareigūnas gali ją panaikinti arba pakeisti. Aukštesnis pareigūnas gali nuobaudą sušvelninti, taip pat ją panaikinti, jeigu paskyręs nuobaudą pareigūnas šiuo atveju viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda buvo paskirta, nuteistajam nepadarius nusižengimo.
Jeigu per vienerius metus nuo nuobaudos atlikimo dienos nuteistajam nėra paskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų.
Nuteistąjį, nubaustą uždarymu į baudos arba drausmės izoliatorių ar karcerį, taip pat pervedimu į kamerų tipo patalpas, privalo apžiūrėti gydytojas arba medicinos felčeris ir įstaigos viršininko nutarime, kuriuo paskirtos šios nuobaudos, pažymėti, ar gali nuteistasis paskirtą nuobaudą atlikti.
Ypatingais atvejais, kai nėra aiškių traumos ar pavojingos ligos požymių, nuteistasis gali būti uždaromas į baudos izoliatorių ar karcerį be gydytojo ar medicinos felčerio leidimo, tačiau medicininė apžiūra turi būti atlikta ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po uždarymo į baudos izoliatorių arba karcerį.
Uždarant į baudos arba drausmės izoliatorių ar karcerį, pervedant į kamerų tipo patalpas, nuteistieji sanitariškai paruošiami, o vyrams nukerpami plaukai.

18. BENDRASIS LAVINIMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE
Pataisos darbų įstaigose vykdomas bendrasis vidurinis nuteistųjų jaunų žmonių mokslas. Vyresni kaip 40 m. Nuteistieji ir 1-2 gr. invalidai įtraukiami į mokymą jų pageidavimu. Bendrojo lavinimo mokymasis skatinamas, į jį atsižvelgiama nustatant jų pasitaisymo ir persiauklėjimo laipsnį.
Bendrasis lavinimas organizuojamas steigiant bendrojo lavinimo mokyklą arba švietimo konsultacinį punktą. Už mokyklų aprūpinimą ir organizaciją atsako pataisos reikalų departamentas. Mokyklas steigia apskrities viršininkas, tarpininkaujant švietimo ir mokslo ministerijai bei PRD. Pd įstaigose nuteistieji mokosi savarankiškai.. Auklėjimo darbų kolonijose iki 16 m. lankyti mokyklą privaloma mokykla steigiama, kai yra ne mažiau kaip 80 nuteistųjų, pareiškusių norą mokytis (PD įstaigoje). Auklėjimo darbų kolonijoje -kai yra ne mažiau kaip 80 nuteistųjų iki 16 m., nebaigusių pagrindinės mokyklos.
Švietimo konsultacinis punktas PD įstaigose steigiamas, kai yra ne mažiau kaip 30 nuteistųjų pareiškusių norą mokytis. Čia galima mokytis tiek pagal mokymo programą , tiek atskirų disciplinų. Nuteistųjų priėmimas į mokyklą įforminamas mokyklos vadovo įsakymu, suderinus su pd įstaigos viršininku ar jo pavaduotoju auklėjimo reikalams. Perkelti į karcerį, nuteistieji į mokyklą nevedami. Jie gali mokytis savarankiškai.
Baigus 9 ar 12 klasių, laikomi egzaminai ir išduodami diplomai. Pasirengiant ir laikant egzaminus, nuteistieji atleidžiami nuo darbo po 6 dienas prieš kiekvieną egzaminą.
19.PROFESINIS TECHNINIS NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMU RENGIMAS
Tai yra viena iš auklėjamojo darbo formų. Jis privalomas visiems nuteistiesiems, kurie neturi profesijos. 1-2 gr. invalidai į profesinį techninį mokymą įtraukiami jų pageidavimu. Paprastai laikoma, kad jei nuteistasis neturi specialybės, kurią būtų galima pritaikyti PD įstaigoje, tai jis neturi profesijos.
Pd įstaigose yra profesinės mokyklos ir profesinio mokymo skyriai. Mokiniai, perkelti į kamerų tipo patalpas, mokytis nevedami, jiems sudaromos sąlygos mokytis savarankiškai. Laikomiems izoliatoriuje mokiniams nuobaudos atlikimo metu vadovėliai nenešami. Išlaikiusiems egzaminus išduodami pažymėjimai.
Profesinis mokymas vykdomas ir gamyboje. Mokymo programas ir trukmę nustato PD įstaigos administracija, priklausomai nuo gamybos specifikos. Profesinis mokymas gamyboje gali būti organizuojamas ir grupėmis, ir individualiai. Jei keliama kvalifikacija, dažniausiai individualiai. Teorinės žinios dėstomos PD įstaigose įrengtuose kabinetuose arba profesinėje mokykloje. Gamybinė praktika atliekama PD įstaigose nustatytose darbo vietose. Profesinio mokymo gamyboje trukmė iki 6 mėn.
Profesinis mokymas baigiamas egzaminais, kuriuos išlaikę nuteistieji įgyja pirminį profesinį pasirengimą.

20. MATERIALINĖ ATLIEKANČIŲLAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATSAKOMYBĖ
Asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, atsako materialiai už materialinę žalą valstybei, padarytą bausmės atlikimo metu:
už žalą, padarytą vykdant darbines pareigas, – darbo įstatymų numatytu dydžiu;
už žalą, padarytą kitokiais veiksmais, – civilinių įstatymų numatytu dydžiu.
PDK materialinės žalos sąvoka vartojama plačiąja prasme. Tiesiogine prasme ji apima tik pirmąjį atvejį. Jų skirtumas tas, kad materialinė atsakomybė paprastai ribojama atitinkama darbo užmokesčio dalimi, kuri dažniausiai sudaro 1/3 atlyginimo. Jei žalos padarymas susijęs su nusikaltimu (nors ir einant darbines pareigas), žalos dydį nustato teismas (civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje).
Visa žala išieškoma, kai:
1)žala padaryta neblaivaus nuteistojo;
2)iš nuteistųjų, kurie nevykdė pareigų, numato PDK ir vidaus tvarkos taisyklėse;
3)tarp nuteistojo ir PD įstaigos administracijos sudaryta sutartis, pagal kurią nuteistasis yra visiškai materialiai atsakingas, ir žala padaryta nuteistajam neužtikrinus jam patikėto turto apsaugos.
4)žala padaryta dėl medžiagų, pusfabrikačių, įrankių ir t.t. tyčinio sunaikinimo ir sugadinimo.
Pdk 75 str. numato išimtį bendros teismų sprendimų nustatomos žalos išieškojimo tvarkos. Materialinė žala valstybei, padaryta asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, išieškoma motyvuotu pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimu. Apie tai nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimas gali būti apskundžiamas aukštesniam pareigūnui. Skundo padavimas nesustabdo nutarimo išieškoti žalą vykdymo. Aukštesnis pareigūnas turi teisę pakeisti išieškotinų sumų dydį arba panaikinti nutarimą išieškoti žalą ryšium su tuo, kad nėra nuteistojo kaltės. Neteisingai išskaitytos už padarytą materialinę žalą sumos turi būti nuteistajam grąžinamos ir įrašomos į asmeninę jo sąskaitą.
Nuteistąjį paleidus iš laisvės atėmimo vietos, žala, kurios jis neatlygino bausmės atlikimo metu, gali būti išieškoma teismo sprendimu įstatymų nustatyta tvarka.

21.LYGTINIO PALEIDIMO IŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ TVARKA IR SĄLYGOS
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų – tai sąlyginio atleidimo nuo bausmės rūšis, kai nuteistasis lygtinai atleidžiamas nuo tam tikros laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo, nustatant bandomąjį laikotarpį bei tam tikrus elgesio apribojimus.
Lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų, atsižvelgdamas į įkalinimo įstaigos administracijos teikiamą įkalintojo charakteristiką, jo turėtas ar turimas nuobaudas ir paskatinimus, jeigu asmenį įmanoma toliau taisyti jį prižiūrint, tačiau neizoliavus nuo visuomenės, ir esant nuteistojo įsipareigojimui pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys, taiko tos vietos, kur nuteistasis atlieka bausmę, teismas.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų gali būti teismo taikomas:
1) asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki penkerių metų įskaitytinai už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo; asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus prieš jiems sueinant aštuoniolika metų, nėščioms moterims, taip pat moterims, turinčioms vaikų iki 7 metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei iš tų moterų neatimtos motinystės teisės), jeigu jų padaryti nusikaltimai nepaminėti BK 54 straipsnio septintosios dalies 2 punkte (narkotikai, turto prievartavimas) ir aštuntojoje dalyje (tyčinis nusikaltimas LA vietose, tyčinis nužudymas, tyčinis sunkus kūno sužalojimas, prekyba žmonėmis, teroro aktas, narkotikai ir t.t. ir t.t). Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų šiame punkte nurodytiems asmenims gali būti teismo taikomas jiems faktiškai atlikus ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtosios bausmės laiko;
2) asmenims, nuteistiems iki dešimties metų įskaitytinai, jiems faktiškai atlikus ne mažiau kaip pusę paskirtosios bausmės laiko;
3) asmenims, nuteistiems daugiau kaip dešimčiai metų, jiems faktiškai atlikus ne mažiau kaip du trečdalius paskirtosios bausmės laiko;
4) asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, nurodytus BK 54 straipsnio septintosios dalies 2 punkte ir aštuntojoje dalyje (kokie tai nusikaltimai – žr. aukščiau), taip pat itin pavojingiems recidyvistams ir asmenims, nuteistiems už išžaginimą, jiems faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtosios bausmės laiko.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų netaikomas asmenims, nurodytiems BK 541 straipsnio 2-5 punktuose (itin piktiems recidyvistams, itin pavojingiems valst. nusikaltėliams, karo nusikaltėliams, žudikams -tyčinis nužudymas sunk.apl., mažametės ar nepilnametės žagintojams, mėgstantiems nuvarinėti orlaivius, teroro aktų sunkinanč. apl. mėgėjams, pasikėsinusiems į mentus ar jų rėmėjus), bei asmenims (išskyrus nepilnamečius), neatlyginusiems bent pusės nusikaltimu padarytos materialinės žalos (jei nusikaltimu buvo padaryta tokia žala).
Darbingi asmenys, lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, per penkiolika dienų nuo paleidimo momento privalo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai bausmę vykdančiam organui.
Asmenys, lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, į savo gyvenamąją vietą vyksta valstybės lėšomis savarankiškai. Šiais atvejais teismas, kuris priėmė nutartį lygtinai paleisti asmenį iš laisvės atėmimo vietos, pasiunčia nuteistojo gyvenamosios vietos vidaus reikalų organui potvarkį dėl nutarties vykdymo.
Laisvės atėmimo vietos administracija per dvi paras nuo nutarties lygtinai paleisti asmenį iš laisvės atėmimo vietos privalo atsiskaityti su nuteistuoju ir išduoti jam rašytinį paliepimą išvykti į gyvenamąją vietą. Nuteistasis privalo atvykti į ją per reikalingą nuvažiavimui laiką, nurodytą paliepime dėl išvykimo, bei užsiregistruoti vidaus reikalų organuose.
Teismas, lygtinai paleisdamas asmenį iš laisvės atėmimo vietos, įpareigoja asmenį (nepilnametį – nuo tos dienos, kai sulauks pilnametystės) per neatliktosios bausmės dalies laiką atlyginti likusią nusikaltimu padarytos materialinės žalos dalį (jei nusikaltimu buvo padaryta materialinė žala), taip pat nustato vieną arba kelias iš šių pareigų:
1) uždraudimą išeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu;
2) uždraudimą lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu;
3) uždraudimą be leidimo išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų daugiau kaip septynioms paroms;
4) registravimąsi bausmę vykdančiame organe nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį.
Lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos asmeniui, jeigu jis sutinka, teismas gali aukščiau numatytas pareigas pakeisti piniginiu užstatu, kuris turi būti įmokėtas į teismo sąskaitą, nuo 10 iki 100 MGL dydžio. Jeigu lygtinai paleistas darbingas asmuo vengia dirbti arba sistemingai ar itin piktybiškai pažeidinėja darbo drausmę, taip pat jeigu lygtinai paleistas asmuo sistemingai arba itin piktybiškai pažeidinėja viešąją tvarką ar jam nustatytas pareigas, taip pat jeigu lygtinai paleistasis (išskyrus nepilnametį) neatlygina likusios nusikaltimu padarytos materialinės žalos dalies, jis pagal teismo nutartį siunčiamas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies. Jei siunčiamas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies asmuo yra įmokėjęs į teismo sąskaitą piniginį užstatą, šis tampa valstybės nuosavybe. Asmeniui, įvykdžiusiam visas lygtinio paleidimo sąlygas, pasibaigus paskirtosios bausmės laikui, piniginis užstatas grąžinamas ne vėliau kaip per penkiolika dienų.
Jeigu asmuo, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, per neatliktosios bausmės dalies laiką padaro naują nusikaltimą, teismas skiria jam bausmę pagal BK 43 straipsnyje numatytas taisykles (visiško arba dalinio bausmių sudėjimo principai).

22.PALEIDIMO IŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ TVARKA IR SĄLYGOS
Nuteistieji paleidžiami iš L.A. vietų šiais pagrindais:
1.atbuvę teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką;
2.amnestijos aktu;
3.malonės tvarka;
4.panaikinus nuosprendį ar nutraukus bylą;
5.pakeitus nuosprendį, pakeičiant bausmę lygtiniu nuteisimu arba sumažinus bausmę iki atlikto bausmės laiko;
6.lygtinai atleidus nuo bausmės prieš terminą;
7.teismo nutartimi atleisti nuo tolesnio bausmės atlikimo dėl nuteistojo susirgimo chroniška psichine ar kitokia sunkia liga. Kuri kliudo toliau atlikti bausmę;
8.kitais įstatymų numatytais pagrindais.
Atlikusieji bausmę nuteistieji iš laisvės atėmimo vietų paleidžiami bausmės laiko paskutinės dienos pirmojoje pusėje, o paleidžiant kitais pagrindais – tą dieną, kurią pataisos darbų įstaigoje gaunami atitinkami dokumentai, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip. Jeigu dokumentai gaunami pasibaigus darbo dienai, paleidžiama kitos dienos rytą. Skaičiuojant bausmės laiką mėnesiais, bausmės laikas pasibaigia atitinkamą paskutinio mėnesio dieną, o jeigu tas mėnuo atitinkamos dienos neturi – paskutinę to mėnesio dieną. Jeigu laisvės atėmimo bausmės laikas pasibaigia poilsio arba šventės dieną, nuteistasis paleidžiamas tą dieną, kuri eina prieš poilsio arba šventės dieną.
Paleidžiamiesiems paleidimo dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai, asmeninėje sąskaitoje laikomi pinigai, taip pat atitinkami dokumentai apie bausmės atlikimą. Paleidžiamajam prašant, jam duodama charakteristika.
Per tris mėnesius prieš bausmės laiko pabaigą pataisos darbų įstaigos administracija reikiamais atvejais išsiaiškina nuteistojo įdarbinimo galimumą ir iš anksto imasi priemonių jam įdarbinti.
Pataisos darbų įstaigos viršininkas arba jo pavaduotojas privalo patys išaiškinti paleidžiamajam jo teises ir pareigas.
Paleidžiamieji nepilnamečiai siunčiami pas tėvus ar juos atstojančius asmenis. Jeigu taip pasiųsti negalima, paleidžiamojo gyvenamosios vietos nepilnamečių reikalų tarnyba kolonijos administracijos teikimu imasi priemonių jam įdarbinti arba padėti stoti į mokyklą, taip pat sudaryti jam buto ir buities sąlygas. Išimtiniais atvejais, kada siųsti nepilnametį į pirmesnę jo gyvenamąją vietą netikslinga auklėjimo sumetimais, kolonijos administracijos teikimu juo pasirūpina kolonijos buveinės nepilnamečių reikalų tarnyba.
Paleistieji iš laisvės atėmimo vietų asmenys, kuriems reikalingas pašalinio slaugymas, taip pat iki šešiolikos metų amžiaus nepilnamečiai siunčiami į gyvenamąją vietą pataisos darbų įstaigos darbuotojo arba giminaičių lydimi, jeigu jie to prašo.
Asmenys, paleidžiami iš laisvės atėmimo vietų, nemokamai nuvežami į jų gyvenamąją ar darbo vietą, taip pat aprūpinami maisto produktais arba pinigais kelionei pagal nustatytas normas. Jeigu paleidžiamieji neturi pagal sezoną reikiamų drabužių, avalynės ir lėšų jiems įsigyti, jie aprūpinami drabužiais ir avalyne nemokamai. Jiems pataisos darbų įstaigos viršininkas gali skirti vienkartinę iki minimalaus gyvenimo lygio dydžio piniginę pašalpą.
Paleidžiamų iš laisvės atėmimo vietų asmenų kelionės išlaidas apmoka, aprūpina juos maistu, drabužiais ir avalyne, taip pat skiria vienkartinę pašalpą pataisos darbų įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

23.ĮSTAIGOS ADMINISTRACIJOS VEIKLA, SUSIKLOSČIUS YPATINGAI SITUACIJAI
Ypatingos situacijos:
Masinis badavimas;
Masinis atsisakymas dirbti;
Masinis atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus.
Masiškumo požymis išreiškiamas ne per nuteistųjų skaičių, o per tai, ar po tekių veiksmų įstaiga gali normaliai funkcionuoti. Buvo atvejų, kai dėl 10 nuteistųjų- ypatinga situacija, o buvo, kai daugiau 1/2, o situacija neypatinga.
Esant tokiai situacijai, budintis pareigūnas privalo nedelsiant informuoti įstaigos viršininką ir išsiaiškinti tokio elgesio priežastis, keliamus reikalavimus bei jų teisėtumą. Įstaigos vadovas nedelsiant turi atvykti į įstaigą ir asmeniškai susitikti su nuteistaisiais, išsiaiškinti realią situaciją. Apie tai turi būti pranešta prokurorui. Tolimesni veiksmai priklauso nuo to, teisėti ar neteisėti reikalavimai.
Jeigu reikalavimai teisėti, negali imtis represijų, o turi imtis priemonių jiems patenkinti. Jei reikalavimai neteisėti, PD įstaigos vadovas turi pranešti tai nuteistiesiems asmeniškai ir pasiūlyti neteisėtus veiksmus nutraukti. Jeigu po to nuteistieji nutraukia, administracija nieko negali prieš juos imtis. Dažniausiai būna, kad yra dalis teisėtų reikalavimų, dalis neteisėtų. Tada administracija turi sutvarkyti teisėtų reikalavimų dalį, kad liktų tik neteisėti. Po to gali imtis priemonių. Jei nevykdo pasiūlymo nutraukti neteisėtus veiksmus – individualios represijos:
individualiai motyvuotu nutarimu taikomos drausminės nuobaudos, numatytos PDK;
išskaitomos visos išlaidos iš nuteistųjų asmeninių sąskaitų: maitinimui, kitiems poreikiams tenkinti pagal dienos išlaikymo normas.
Kolektyvinės (pasak nuteistųjų, “blokadinės”) poveikio priemonės taikomos pranešus prokurorui:
Laikinas laiškų, banderolių ir siuntinių sustabdymas;
Laikinas pasimatymų sustabdymas;
Laikinas maisto ir kt.daiktų prikimo sustabdymas;
Laikinas lengvatų sustabdymas.
Prokuroras turi teisę nutraukti tokių priemonių naudojimą.
Ką ir kaip taikyti, sprendžia įstaigos vadovas. Laikinumas laike neapibrėžiamas (taiko kiek reikia). Taikymo atšaukimas siejamas tik u YS pasibaigimu. Kolektyvinės priemonės taikomos visiems be išimties, todėl po pritaikymo, paprastai, YS nedelsiant baigiasi.

24.SAUGUMO PRIEMONĖS, JŲ NAUDOJIMO PAGRINDAI IR TVARKA
PDK nustatytos specialiosios priemonės:
antrankiai;
tramdomieji marškiniai;
koviniai imtynių veiksmai;
dujos;
vandensvydžiai;
šunys (galėtų naudoti tarnybinius šeškus, kobras ar smauglius, būtų bent linksma);
šarvuočiai;
kt.technika.
spec. paskirties dujos.
Šis sąrašas yra baigtinis.
Bendrieji spec. priemonių naudojimo pagrindai:
1.Proporcingumas -galima panaudoti tik, kai kitos priemonės neduoda reikiamo rezultato ar nėra laiko panaudoti kitas priemones. Reikia atsižvelgti į pažeidimo pobodį pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją . Jei yra galimybė, privalo įspėti apie tokių priemonių naudojimą.
2.Privaloma stengtis išvengti sunkių pasekmių.
3.Spec. priemones (išskyrus antrankius) draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius bei invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus kai jie patys užpuola ar priešinasi jėga ar ginklu.
Specialiųjų priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, išnykus jų panaudojimo pagrindui.
Spec. priemonių panaudojimo pagrindai:
1.Pataisos darbų įstaigų pareigūnai, turintys specialųjį ar karinį laipsnį, gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius, gumines lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei dujas, skirtas asmens apsaugai, šiais atvejais:
siekdami apginti pataisos darbų įstaigų darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduodami įkaitus;
siekdami sulaikyti nuteistąjį, padariusį teisėtvarkos pažeidimą, jei jis nevykdo pataisos darbų įstaigos darbuotojo teisėtų reikalavimų arba priešinasi jėga;
siekdami atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą;
kilus masinėms riaušėms ar grupiniams tyčiniams veiksmams, šiurkščiai pažeidžiantiems pataisos darbų įstaigos vidaus tvarką.
2. Tarnybiniai šunys pataisos darbų įstaigose gali būti naudojami šiais atvejais:
saugant pataisos darbų įstaigos teritoriją;
konvojuojant nuteistuosius;
apžiūrint pataisos darbų įstaigos draudžiamas zonas ir šalia esančią teritoriją;
tikrinant atvykstančias ir išvykstančias iš pataisos darbų įstaigos transporto priemones bei gabenamus krovinius;
ieškant paslėptų narkotinių ir toksinių priemonių;
vykdant pabėgusių nuteistųjų paiešką ir sulaikant pabėgusius nuteistuosius;
siekiant apginti pataisos darbų įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei, kai kitų priemonių panaudojimas negelbėjo.
3.Masinio riaušių arba masinio pasipriešinimo pataisos darbų įstaigos administracijai atvejais, kai juos lydi pogromai, padegimai, įkaitų grobimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys įstaigos vidaus tvarką, Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu prieš nuteistuosius gali būti naudojami vandensvaidžiai, specialios paskirties dujos, šarvuočiai bei kita technika. Vandensvaidžiai gali būti panaudoti ir pataisos darbų įstaigos viršininko įsakymu.

25.ŠAUNAMOJO GINKLO PANAUDOJIMO PAGRINDAI IR TVARKA
Šaunamieji ginklai pataisos darbų įstaigose gali būti naudojami, kai visi kiti galimi būdai ir priemonės panaudotos arba kai dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra galimybių.
Šaunamieji ginklai naudojami be perspėjimo šiais atvejais:
· atremiant ginkluotą pataisos darbų įstaigos užpuolimą;
· kai nuteistieji akivaizdžiai užpuola saugomus objektus, pataisos darbų įstaigos darbuotojus ar kitus asmenis arba daro kitokius tyčinius veiksmus, kurie kelia tiesioginį pavojų pataisos darbų įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų gyvybei;
kai nuteistieji bando pabėgti, panaudodami transporto priemones, arba bėga iš judančių transporto priemonių;
sulaikant besipriešinantį ginklu nuteistąjį;
sulaikant nuteistąjį, bandantį pabėgti naktį ar esant blogam matomumui;
masinio pabėgimo iš pataisos darbų įstaigos metu.
Šaunamieji ginklai naudojami po perspėjimo balsu ir įspėjamojo šūvio į viršų šiais atvejais:
saugomų objektų, pataisos darbų įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų užpuolimo metu;
nežinomiems asmenims bandant neteisėtai patekti į pataisos darbų įstaigos teritoriją arba pabėgti iš jos;
nuteistajam bandant pabėgti iš pataisos darbų įstaigos arba persekiojant bėgantį nuteistąjį.
Taip pat šaunamieji ginklai gali būti naudojami Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu masinių riaušių ar masinio pasipriešinimo pataisos darbų įstaigos administracijai atvejais, kai juos lydi pogromai, padegimai, įkaitų grobimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, kurie šiurkščiai pažeidžia pataisos darbų įstaigos vidaus tvarką, jeigu kitomis priemonėmis nutraukti minėtų veiksmų nėra galimybių.
Šaunamuosius ginklus draudžiama naudoti tais atvejais, kai gali nukentėti pašaliniai asmenys arba netoliese yra lengvai užsidegančių ar sprogstančiųjų medžiagų saugyklos.
Šaunamuosius ginklus draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius bei invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus tuos atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu.
Apie kiekvieną šaunamojo ginklo panaudojimo prieš asmenį faktą ir pasekmes nedelsiant pranešama prokurorui. Švedo komentaras: pasišaudymai nesiejami su ypatinga situacija.

26. PATAISOS DARBŲ BE LAISVĖS ATĖMIMO VYKDYMAS
Asmenys, nuteisti pataisos darbais be laisvės atėmimo darbavietėje, lieka dirbti toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurioje jie dirbo iki nuteisimo, tose pat pareigose ar tame pat darbe. Nuteistieji pataisos darbais darbavietėje perkeliami į kitas pareigas arba kitą darbą bendraisiais darbo įstatymų numatytais pagrindais.
Pataisos darbai be laisvės atėmimo yra pagrindinė bausmė, skiriama nuo 2 mėn. iki 2 metų ir atliekama nuteistojo darbovietėje. Pataisos darbų laikas skaičiuojamas mėnesiais. Iš uždarbio daromos išskaitos į valstybės pajamas nuo 5 iki 20 proc. uždarbio. Pataisos darbų atlikimo laikas neįskaitomas į darbo stažą. Jei nuteistasis sąžiningai dirbo ir pavyzdingai elgėsi, tai atlikus bausmę, teismai gali šį laiką įskaityti į darbo stažą. Asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės, amžiaus ir kt. Priežasčių negali atlikti PD, teismas gali pakeisti šią bausmę bauda -skaičiuojant 1 mgl baudos už 2 pd mėnesius arba lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą.
Ši bausme gali būti paskirta tik nuolatinę darbo vietą turinčiam asmeniui. Jos vykdymą organizuoja pataisos darbų ir įdarbinimo inspekcijos. Nuosprendis vykdomas ne vėliau kaip per 10 d. nuo tos dienos, kai įsiteisėjo arba buvo nukreiptas vykdyti. Tais atvejais, kai nuteistieji po nuosprendžio priėmimo pripažįstami nedarbingais, organai, kurių žinioje yra šios rūšies bausmės vykdymas, prašo teismą pakeisti pataisos darbus be laisvės atėmimo kita, švelnesne bausmės rūšimi.
Į bausmės atlikimo laiką įskaitomas tas laikas, kurio nuteistasis nedirbo dėl svarbių priežasčių, ir pagal įstatymą buvo mokamas darbo užmokestis, taip pat ligos laikas, laikas ligoniui slaugyti, nėštumo bei gimdymo atostogose išbūtas laikas.
Neįskaitomas į bausmės atlikimo laiką:
jei asmuo susirgo liga, kurią sukėlė girtumas, toksinis, narkotinis apsvaigimas, taip pat dėl kt. priežasčių, dėl kurių nemokama laikino nedarbingumo pašalpa;
administracinės nuobaudos (arešto) ar kardomojo kalinimo atlikimo laikas (išskyrus, kai buvo teismo išteisintas arba nuobauda pripažinta nepagrįsta).
Specialiosios nuteistųjų pataisos darbais asmenų teisės ir pareigos:
privalo atvykti į pataisos darbų ir įdarbinimo inspekciją, jei yra oficialiai kviečiami. Gali būti atvesdinami policijos.
jei atleidžiami iš darbo, privalo per 15 d. pranešti pd ir įdarbinimo inspekcijai. Nepavykus įsidarbinti, turi užsiregistruoti darbo biržoje.
jei nori pakeisti darbo vietą, turi gauti pd ir įdarbinimo inspekcijos sutikimą;
neturi teisės bausmės atlikimo metu į kasmetines apmokamas atostogas;
bausmės atlikimo laikas nėra įskaitomas į nuteistojo bendrąjį ir nepertraukiamą darbo stažą (gali būti įskaitomas teismo sprendimu)
Nuteistųjų elgesį kontroliuoja ir auklėjamąjį darbą su jais dirba bausmės atlikimo vietos darbo kolektyvai.
(bendradarbiai vyrai – veda po darbo auklėjimo darbams į alubarį, moterys – per pietus vežasi į mišką ir ten dirba su pažeidėju).
Įmonių, įstaigų ir organizacijų, kuriose nuteistieji atlieka pataisos darbus be laisvės atėmimo, administracija privalo:
· apie teismo nuosprendį painformuoti darbo kolektyvo narius;
· kontroliuoti nuteistųjų elgesį gamyboje ir buityje ir dalyvauti, dirbant su jais politinį auklėjamąjį darbą;
· auklėti nuteistuosius darbe, kad jie sąžiningai dirbtų, laikytųsi darbo drausmės ir valstybinės drausmės; pranešti organui, vykdančiam šios rūšies bausmę apie teismo nuosprendžio dėl nuteistojo gavimą, apie paskatinimo priemonių ir nuobaudų jam skyrimą, apie jo perkėlimą į kitą darbą arba apie atleidimą iš darbo administracijos iniciatyva, taip pat apie nuteistojo vengimą atlikti bausmę;
· teisingai ir laiku daryti išskaitas iš nuteistųjų uždarbio į valstybės pajamas ir laiku pervesti išskaitytas sumas nustatytąja tvarka;
· griežtai laikytis pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimo sąlygų.
Nuteistieji, pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu bei mokymusi įrodę, kad jie pasitaisė, gali būti įstatymų nustatyta tvarka teikiami lygtinai atleisti prieš terminą arba neatliktai bausmės daliai pakeisti švelnesne bausme.
Organai, kurių žinioje yra šios rūšies bausmės vykdymas, veda personalinę visų asmenų, nuteistų pataisos darbais be laisvės atėmimo, apskaitą; kontroliuoja, ar teisingai daromos išskaitos iš nuteistųjų uždarbio, ar įmonių, įstaigų ir organizacijų administracija laikosi bausmės atlikimo sąlygų, kurias yra nustatę Lietuvos Respublikos pataisos darbų įstatymai; dalyvauja, dirbant su nuteistaisiais politinį auklėjamąjį darbą; skiria jiems paskatinimo priemones ir nuobaudas; organizuoja nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką.

27. IŠSKAITŲ IŠ NUTEISTŲJŲ PATAISOS DARBAIS BE LAISVĖS ATĖMIMO TVARKA
Iš nuteistųjų daromos išskaitos į valstybės pajamas, kurių dydis nustatomas teismo sprendimu. Laikino nedarbingumo ir nėštumo bei gimdymo pašalpos apskaičiuojamos pagal uždarbį, atmetus iš jo teismo nuosprendžiu paskirtas išskaitas.
Išskaitos daromos iš visos uždarbio sumos, neatmetus iš tų sumų mokesčių ir kitų mokėjimų, taip pat nepriklausomai nuo to, ar yra į nuteistąjį pretenzijų pagal vykdomuosius dokumentus.
Išskaitos daromos už kiekvieną išdirbtą mėnesį, išmokant uždarbį už antrąją mėnesio pusę, o atleidžiant iš darbo – už išdirbtąją mėnesio dalį. Iš asmenų, dirbančių keliose darbavietėse, išskaitos iš uždarbio daromos kiekvienoje darbavietėje.
Nedaroma išskaitų iš pensijų ir pašalpų, gaunamų socialinio aprūpinimo ir socialinio draudimo tvarka, iš vienkartinio pobūdžio išmokų, nenumatytų darbo užmokesčio sistemoje.
Darant išskaitas iš ŽŪB darbuotojų uždarbio, į jį įskaitoma tiek piniginė, tiek natūrinė jų pajamų dalis. išskaityta natūrinė dalis lieka ŽŪB, o jos vertė pervedama į valstybės pajamas. Išskaitytos pinigų sumos pervedamos į valstybės pajamas kas mėnesį garantinio uždarbio išmokėjimo dieną. Išskaitos iš natūrinės pajamų dalies daromos tuo metu, kai ji gaunama ir galutinai apskaičiuojama pagal žemės ūkio metų rezultatus.
Jeigu teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama, visos išskaitytos iš nuteistojo uždarbio sumos jam grąžinamos. Jei nuteistojo požiūriu išskaitos neatitinka teismo nustatyto dydžio, tokius ginčus sprendžia teismas. Pataisos darbų ir įdarbinimo inspekcijos kontroliuoja išskaitų darymą veda nuteistųjų auklėjamojo darbo apskaitą organizuoja nuteistųjų, vengiančių atlikti bausmę, paiešką dirba auklėjamąjį darbą skiria paskatinimus ir nuobaudas.
Darbovietės administracija privalo teisingai ir laiku daryti išskaitas ir laiku pervesti į valstybės pajamas, griežtai laikytis PDK numatytų šios bausmės vykdymo tvarkos ir sąlygų.

28. ATLEIDIMO NUO BAUSMĖS ATLIKIMO PAGRINDAI IR TVARKA
Atleidimas nuo bausmės atlikimo – tai asmens, teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinto kaltu nusikaltimo padarymu sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo visos ar dalies paskirtos bausmės atlikimo. Atleisti nuo bausmės gali:
teismas,
Seimas (amnestijos aktu),
Prezidentas (malonės suteikimu).
BK numato šias atleidimo nuo bausmės rūšis:
1.Atleidimas nuo bausmės dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties. Būtinos sąlygos:
suėjo senaties terminai,
nuteistasis nevengė atlikti bausmės,
nepadarė naujo nusikaltimo už kurį teismas baudžia la ne mažiau kaip 1 metams.
2.Atleidimas nuo bausmės dėl ligos. Atleidžia teismas, kai:
žulikas iki nuosprendžio suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios negali atlikti bausmės (nuteisia, paskiria bausmę ir atleidžia nuo atlikimo);
žulikas po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga. (Šiuo atveju teismas nebūtinai turi atleisti, tačiau sprendžia, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą, žuliko asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktą bausmės laiką).
žulikas po nuosprendžio priėmimo suserga psichine liga, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo atveju teismas sprendžia dėl uždarymo į durnyną. Jei pasveiksta – iš durnyno grąžina į koloniją.
3.Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimas švelnesne bausme. Nustatomas bandomasis laikotarpis. Arba neatliktoji bausmės dalis pakeičiama švelnesne. Taikomas, jei nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį ir jei savo elgesiu ir darbu įrodė, kad pasitaisė.
4.Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų – jeigu įmanoma nuteistuosius toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus.
5.Amnestija – Seimo priimtas aktas, kuriuo tam tikram nuteistųjų ratui taikomas sąlyginis ar besąlyginis atleidimas nuo bausmės ar bausmės termino sutrumpinimas.
6.Malonė – Prezidento išleistas dekretas, kuriuo konkretus nuteistasis sąlyginai ar besąlygiškai atleidžiamas nuo bausmės ar jam sutrumpinamas bausmės terminas. Taikomas tik esant nuteistojo prašymui.
Asmuo, nuteistas pataisos darbais be laisvės atėmimo, atleidžiamas nuo susijusių su nuteisimu teisių apribojimų tą dieną, kurią pasibaigia bausmės laikas. O atleidus nuo bausmės kitais pagrindais – dieną, kai gaunami atitinkami dokumentai organe, kuris vykdo bausmę. Jis privalo apie tai paskelbti nuteistajam.
Nuteistieji paleidžiami iš laisvės atėmimo vietų šiais pagrindais:
atbuvę teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką;
· amnestijos aktu;
· malonės tvarka;
· panaikinus nuosprendį ir nutraukus bylą;
· pakeitus nuosprendį, pakeičiant bausmę lygtiniu nuteisimu arba sumažinant bausmę iki atlikto bausmės laiko;
· lygtinai atleidus nuo bausmės prieš terminą;
· teismo nutartimi atleisti nuo tolesnio bausmės atlikimo dėl nuteistojo susirgimo chroniška psichine ar kitokia sunkia liga, kuri kliudo toliau atlikti bausmę;
· kitais įstatymų numatytais pagrindais.
Dėl nuteistojo, institucija, kurios žinioje yra bausmės vykdymas, kreipiasi į teismą su teikimu paleisti nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos.
Teikime turi būti duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį, jo požiūrį į darbą ir mokymąsi per visą bausmės atlikimo laiką. Kartu su teikimu teismui pasiunčiama nuteistojo asmens byla, o įstatymo numatytais atvejais – pažyma, patvirtinanti ne mažiau kaip pusės nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo faktą. Lygtinai paleistasis iš laisvės atėmimo vietos išleidžiamas tik esant nuteistojo įsipareigojimui pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys. Tokį raštišką įsipareigojimą nuteistasis paduoda pataisos darbų įstaigos administracijai, o ši kartu su kitais dokumentais nustatyta tvarka pateikia teismui spręsti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.
Jeigu teismas atsisako lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos arba lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą ar pakeisti bausmę švelnesne, pakartotinai pateikti teismui šiuos klausimus galima ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams po nutarties dėl atsisakymo lygtinai paleisti priėmimo dienos.
Asmenys, lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, nukreipti nuosprendį atlikti pagal paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įstatymo numatytais atvejais gali būti pristatyti lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po nutarties dėl pasiuntimo į laisvės atėmimo vietas priėmimo dienos.
Nuteistieji, susirgę chroniška psichine ar kitokia sunkia liga, kuri kliudo toliau atlikti bausmę, gali būti teismo atleisti nuo tolesnio bausmės atlikimo. Teikimą atleisti nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas, viršininkas. Kartu su teikimu teismui pasiunčiama medicininės komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla.

29.BAUDOS VYKDYMAS
Bauda teismo skiriama kaip pagrindinė ar papildoma bausmė baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais. Kaip pagrindinė bausmė gali būti nuo 100 iki1000 mgl, o už savanaudiškus nusikaltimus -nuo 200 iki 50’000 mgl. Nepilnamečiams kaip pagrindinė bausmė -nuo 10 iki 500 mgl, papildoma – nuo 5 iki 200 mgl. Baudos dydį nustato teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą, padarytą žalą bei kaltininko materialinę padėtį. Savanaudiškų nusikaltimų atveju baudos kaip pagrindinės bausmės dydis – ne mažesnis kaip neteisėtos komercinės veiklos mastai.
Baudos vykdymas prasideda teismui, priėmusiam nuosprendį, pasiūlius nuteistajam savanoriškai sumokėti baudą per 2 mėn., ir įspėjus, kad to nepadarius, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu yra motyvuotas nuteistojo prašymas, sumokėjimas gali būti atidėtas (ne ilgiau kaip 6 mėn.) Ar išdėstytas (sumokėti dalimis).
Baudos įvykdymas gali būti savanoriškas ir priverstinis. Jei asmuo sumoka baudą, jos įvykdymas baigiamas. Teismo raštinei asmuo pateikia kvitą, kur nurodyta suma. Kvitas pridedamas prie bylos, ir laikoma, kad bausmė atlikta.
Tą dieną, kai sueina savanoriško baudos sumokėjimo terminas, jei nėra kvito, teisėjas išduoda vykdomąjį raštą. Kuris siunčiamas antstolių kontorai. Ji siunčia raginimą geruoju įvykdyti bausmę, suteikdama 15 dienų terminą. Neįvykdžius, prasideda priverstinis baudos vykdymas.
Jei nuteistasis dirba, ir baudos dydis neviršija 20 proc. mėnesinio darbo užmokesčio, antstolis duoda rašytinį nurodymą darbdavio administracijai išskaityti konkrečias sumas iš darbo užmokesčio ir pervesti į t.t. sąskaitą. Pažyma apie pervestą sumą prijungiama prie vykdymo bylos su atžyma, kad bausmė įvykdyta.
Jei nuteistasis nedirba, arba bauda didesnė nei 20 proc. darbo užmokesčio, baudos išieškojimas nukreipiamas į nuteistojo turtą. Laikomasi eiliškumo:
asmeninis nuteistojo turtas,
bendroji dalinė nuosavybė,
bendroji- jungtinė nuosavybė (teismas padalija turtą).
Turtas, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas – daiktai ir turtas, kurie reikalingi žulikui ir jo išlaikomiems asmenims:
· namų apyvokos reikmenys, drabužiai;
· asmenims, kurių pagrindinis užsiėmimas yra žemės ūkis -maisto produktai, kiek jų reikia žulikui – žemdirbiui ir jo šeimos nariams iki naujo derliaus, pašaras gyvuliams ir kt., kitais atvejais -maisto produktų ir pinigų už bendrą sumą, kuri lygi mėnesiniam žuliko darbo užmokesčiui, bet ne mažiau kaip 500 Lt;
kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną;
asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat profesiniam darbui reikalingi įrankiai, pagalbinės priemonės lr knygos;
pašalpos vienišoms ir daugiavaikėms motinoms.
Jei pas nuteistąjį nerandama jokio turto, antstolis surašo turto neradimo aktą. Jį patvirtina teisėjas. Tokiu atveju bauda išieškoma iš darbo užmokesčio, kitokio uždarbio, pensijos, stipendijos. Teismas gali pakeisti baudą (pagrindinė bausmė), kurios negalima išieškoti laisvės atėmimu santykiu 1 MGL- viena laisvės atėmimo diena, bet ne daugiau 90 dienų arba atidėti bausmės vykdymą paskiriant atlikti iki 1000 h nemokamų darbų.

30.LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS ATLIKIMO YPATYBĖS MOTERIMS
Moterys, atliekančios l.a. bausmę, laikomos atskirai nuo nuteistųjų vyrų joms skirtose pd įstaigose. Kartu nuteistieji laikomi tik pd kolonijose- gyvenvietėse ir gydymo įstaigose. Priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo, ankstesnio teistumo, laisves atėmimo bausmę moterys atlieka bendrojo režimo, griežtojo režimo pd kolonijose, kolonijose-gyvenvietėse, kalėjime, bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijose.
Nėščioms ir maitinančioms moterims taikomas lengvesnis režimas. Moterims negali būti taikomos šios nuobaudos:
1.uždarymas į baudos izoliatorių (PDK), o laikomų ADK – į drausmės izoliatorių.
2.moterų, laikomų kalėjimuose, uždarymas į karcerį.
3.moterų, laikomų PDK, perkėlimas į kamerų tipo patalpas, o kalėjimuose – į griežto režimo sąlygas;
Už piktybiškus režimo reikalavimų pažeidimus moteris negali būti perkelta atlikti bausmę iš kolonijos-gyvenvietės į PDK, iš bendrojo režimo ADK -į griežtojo režimo ADK.
Prieš moteris draudžiama naudoti spec.priemones ir šaunamuosius ginklus, išskyrus tuos atvejus, kai jos pačios užpuola ar priešinasi ginklu.
Nėščioms ir žindančioms motinoms sudaromos pagerintos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, nustatomos padidintos maisto normos. Pagal gydytojų komisijos išvadą gali būti leista gauti papildomus maisto produktų siuntinius ir perdavimus. Be to, joms leidžiama papildomai įsigyti maisto produktų bei būtiniausių reikmenų už pinigus, esančius jų asmens sąskaitose, t.y. gautus perlaidomis.
Moterims, kurios sąžiningai dirba ir laikosi režimo reikalavimų, PDĮ administracija, suderinusi su stebėjimo komisija, gali leisti gyventi ne kolonijos teritorijoje – kai jos atleistos nuo darbo dėl nėštumo ir gimdymo, bei kol vaikui sueis 2 m. Leidimas įforminamas įstaigos viršininko nutarimu. Nuteistosios moterys, kurioms leista gyventi ne kolonijos teritorijoje apgyvendinamos netoli kolonijos teritorijos šiai kolonijai priklausančiose gyvenamosiose patalpose ir yra kolonijos administracijos nuolatinėje priežiūroje, gali dėvėti civilinius drabužius, turėti su savimi pinigų ir neribotai juos naudoti;
Šios moterys turi teisę nuo kėlimosi iki gulimo laiko laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje. Gali be apribojimo siųsti laiškus, gauti banderoles, siuntinius, perdavimus ir pasimatymus; pasibaigus pogimdyminiam laikui, dirba kolonijos administracijos nurodytą darbą ir gauna darbo užmokestį bendrais pagrindais. Nuteistoms moterims, gyvenančioms ne kolonijos teritorijoje, draudžiama savavališkai pažeisti pataisos darbų kolonijos direktoriaus įsakymu nustatytas teritorijos ribas, įsigyti ir turėti visų rūšių transporto priemones, šaunamuosius ar kitus ginklus ir jais naudotis (tokia geniali nuostata yra vidaus tvarkos taisyklių 252 p. Gera mintis, dar būtų galima uždrausti turėti ir naudotis kosminiais laivais). Šios nuteistosios privalo kiekvieną dieną atvykti registruotis pas pataisos darbų kolonijos direktoriaus budintįjį padėjėją.
Nuteistoms moterims, gyvenančioms ne kolonijos teritorijoje, lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą, bausmės pakeitimas švelnesne bausme arba lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų taikomas bendrąja tvarka.
Nuteistajai sistemingai ir piktybiškai pažeidinėjant režimą ir elgesio taisykles, pd įstaigos viršininko nutarimu jos teisė gyventi ne kolonijos teritorijoje panaikinama, o nuteistoji perkeliama į koloniją. Pd įstaigose, kur laisvės atėmimo bausmę atlieka moterys organizuojami kūdikių namai.
Nuteistosios moterys, turinčios vaikų, kurie laikomi pataisos darbų įstaigų vaikų (kūdikių) namuose, turi teisę kasdien ne mažiau kaip po dvi valandas pasimatyti su savo vaikais. Į pasimatymo su vaikais laiką neįskaitoma žindančioms motinoms skirtas vaikų maitinimo laikas.
Nėščios nuteistosios, likus 10 dienų iki gimdymo, gali būti apgyvendintos pataisos darbų kolonijos vaikų (kūdikių) namų vaiko ir motinos skyriuje. Nuteistos moterys, pagimdžiusios vaikus kardomojo kalinimo arba laisvės atėmimo vietose, pataisos darbų kolonijos direktoriui leidus, gali juos auginti pataisos darbų kolonijos vaikų (kūdikių) namų vaiko ir motinos skyriuje. Nuteistosios, auginančios vaikus vaiko ir motinos skyriuje, privalo laikytis šio skyriaus vidaus tvarkos taisyklių, kurias įsakymu tvirtina pataisos darbų kolonijos direktorius. Nuteistų moterų vaikai, sukakus dvejiems metams amžiaus, iš pataisos darbų kolonijų vaikų (kūdikių) namų perduodami į atitinkamas vaikų įstaigas arba gali būti perduoti nuteistųjų giminaičiams ir kitiems asmenims. Šių vaikų perdavimas nuteistųjų giminaičiams arba kitiems asmenims leidžiamas tik po suderinimo su Vaikų teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

31.LAISVĖS ATĖMIMO YPATYBĖS NEPILNAMEČIAMS
Bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijose bausmę atlieka vyriškos lyties nepilnamečiai, pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimu. Nuteistieji už nesunkius nusikaltimus laikomi atskirai nuo nuteistųjų už sunkius nusikaltimus. Atskirai laikomos taip pat visos nuteistosios nepilnametės. Visas kolonijos įrengimas atitinka kitų kolonijų reikalavimus, išskyrus, kad privalomai yra sporto aikštelė ir gamybos teritorija su profesinio lavinimo ir techninio mokymo kabinetais.
Bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijose gali atlikti bausmę ir pilnamečiai iki 21 m. specialiu leidimu. Kolonijose nepilnamečiai apgyvendinami bendrabučiuose, gali vaikščioti kolonijos teritorijoje. Jie turi teisę įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų, gauti trumpus pasimatymus, neribojant jų kiekio, gauti 6 siuntinius per 1 metus, gauti neribotą kiekį banderolių su spauda ir siųsti laiškus, neribojant jų kiekio.
Sustiprintojo režimo auklėjimo darbų kolonijose bausmę atlieka vyriškos lyties nepilnamečiai, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, taip pat perkeltieji iš bendrojo režimo kolonijų.
Auklėjimo darbų kolonijose į nuteistųjų asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma nepriklausomai nuo visų išskaitų ne mažiau kaip 50 % jiems priskaityto mėnesinio uždarbio. Į socialinės paramos nuteistiesiems fondą iš nepilnamečių išskaičiuojama 20 proc. bendrojo darbo užmokesčio. Nepilnamečiams, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, sudaromos pagerintos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, nustatomos padidintos maisto normos. Nepilnamečiams maistas ir drabužiai duodami nemokamai.
Prieš nepilnamečius draudžiama panaudoti tramdomuosius marškinius, gumines lazdas, kovinių imtynių veiksmus, dujas (antrankius -galima), išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga. Taip pat tarnybinius šunis, vandensvaidžius, spec. paskirties dujas, šarvuočius, šaunamuosius ginklus.
Nuteistieji, kuriems suėjo 18 m., perkeliami iš auklėjimo darbų kolonijos bausmę toliau atlikti į bendrojo arba sustiprintojo režimo pataisos darbų koloniją. Nuteistos moterys?, kurioms suėjo 18 m., perkeliamos iš bendrojo režimo auklėjamųjų darbų kolonijos bausmei toliau atlikti į bendrojo režimo pataisos darbų koloniją.
Nuteistiesiems iki 40 m. amžiaus bendrasis lavinimas yra privalomas. LRK nurodo, kad iki 16 m. amžiaus mokslas privalomas. Todėl lavinimas po 16 m. turėtų būti tik savanoriškas. Lavinimas vykomas per švietimo ministeriją, todėl dauguma mokyklų prie įkalinimo įstaigų dėl lėšų stygiaus buvo uždarytos. Mokymosi principai tokie patys kaip ir kitose mokymo įstaigose. Skirtumai nustatyti LRV nutarimu. Nuteistiesiems, neturintiems specialybės, profesinis mokymas yra privalomas.

32.TURTO KONFISKAVIMO VYKDYMAS
Tai yra papildoma bausmė, teismo skiriama privalomai už BK 35 str.numatytus nusikaltimus (sąrašas per du lapus nuo genocido iki nacionalinių vertybių grobstymo; mėgėjai gali išmokti juos išvardinti atmintinai ir iš eilės). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso ar dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė, arba turto, kuris yra perduotas valdyti kitiems asmenims, tačiau gautas nusikalstamu būdu. Taikant turto konfiskavimą asmeniui, nuteistam už nusikaltimą numatytą BK 35 str. 1 d., laikoma, kad visas per nusikalstamos veiklos laikotarpį įgytas ir pas kaltininką esantis turtas (ar perduotas kitiems asmenims) yra gautas nusikalstamu būdu.
Konfiskuojant turtą teismas turi nurodyti, kuri turto dalis konfiskuojama, arba to turto vertę pinigine išraiška, arba išvardinti konfiskuojamus daiktus. Ši bausmė kaip papildoma gali būti netaikoma nepilnamečiams. Turto konfiskavimas gali būti 2 rūšių: viso turto ar dalies turto.
Konfiskuojamas ne tik nuteistojo turtas, bet ir kitiems asmenims perduotas turtas, jei šie asmenys galėjo ir privalėjo numatyti, kad jiems perleistas konfiskuotinas turtas. Tokiu atveju įgijėjas turi įrodyti, kad jis yra sąžiningas, o ne šiaip koks smulkus niekšelis. Nuosprendis dėl turto konfiskavimo siunčiamas teismo antstolių kontorai kartu su vykdomuoju raštu, turto apyrašo nuorašu (jei turtas buvo aprašytas).
Konfiskuotas gali būti turtas, kuris yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, įskaitant jo dalį bendrojoje dalinėje ir jungtinėje nuosavybėje (dalį išskiria teismas). Negali būti konfiskuojami daiktai, reikalingi žulikui ar jo išlaikytiniams (pagal CPK priedą Nr.2):
namų apyvokos reikmenys, drabužiai;
asmenims, kurių pagrindinis užsiėmimas yra žemės ūkis -maisto produktai, kiek jų reikia žulikui – žemdirbiui ir jo šeimos nariams iki naujo derliaus, pašaras gyvuliams ir kt., kitais atvejais -maisto produktų ir pinigų už bendrą sumą, kuri lygi mėnesiniam žuliko darbo užmokesčiui, bet ne mažiau kaip 500 Lt;
kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną;
asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat profesiniam darbui reikalingi įrankiai, pagalbinės priemonės lr knygos;
pašalpos vienišoms ir daugiavaikėms motinoms.
Jei nenustatoma konkretaus turto, teismas per informacines priemones paskelbia apie nuosprendį ir prašo, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys, pas kuriuos yra žuliko turtas, praneštų apie tai. Už nurodyto turto paslėpimą ar pasisavinimą kaltininkai traukiami atsakomybėn.
Jei turto konfiskavimo metu randama turto, kuris gali būti papildomai konfiskuojamas, teismas gali priimti papildomą sprendimą dėl tokio turto konfiskavimo.
Turto konfiskavimo vykdymas baigiamas tokiais faktiniais veiksmais:
1.konfiskuotas turtas perduodamas mokesčių inspekcijai;
2.mokesčių inspekcija išduoda pažymą, kad gavo turtą;
3.pažyma pridedama prie vykdymo bylos;
4.byla su antstolių parašais siunčiama į nuosprendį priėmusį teismą.
Konfiskuojant turtą pirmiausia tenkinami nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai.
Nusikaltimo įrankiai ir priemonės, pinigai ir vertybės gautos nusikalstamu būdu, konfiskuojamos pagal BPK 93 str., t.y. nusikaltimo įrankiai ir priemonės arba perduodami organizacijoms, kurios gali jais pasinaudoti, arba naikinami. (Dažniau naikinami, net jei tai legalūs daiktai, pvz. beisbolo lazda, bet kokiu atveju nuteistam žulikui negrąžinami). Pinigai ir vertybės, jeigu nenustatomi jų savininkai, atiduodami į valstybės pajamas.

33.ATĖMIMO TEISĖS DIRBTI TAM TIKRĄ DARBĄ, EITI TAM TIKRAS PAREIGAS AR UŽSIIMTI TAM TIKRA VEIKLA VYKDYMAS
Tai pildoma bausmė, skiriama įstatymo numatytais atvejais arba teismo nuožiūra. Nusikaltimas turi būti žuliko darbinės ar kitos viešos veiklos sferoje piktnaudžiaujant jam suteikta teise (eksperto melagingos išvados davimas). Bausmės esmė – tam tikros teisės atėmimas. BK specialiojoje dalyje ši bausmė nustatyta dvejopai:1) apibūdinama apskritai; 2) konkrečiai įvardijama, kokia veikla draudžiama užsiimti (pvz., vairuotojo teisių atėmimas).
Neaišku ką reiškia užsiimti tam tikra veikla. Veikla suprantama l.plačiai, o spec.dalyje atskira veikla yra labai sukonkretinama iki tam tikros teisės atėmimo. (pvz., teisę vairuoti).
Bendras reikalavimas – negalima taikyti šios bausmės abstrakčiai. Turi būti nurodoma kokios veiklos ar kokių pareigų žmogus negali eiti.
Turinys: apribojimai, skiriama nuo 1 iki 5 metų.
Atlikimas ir vykdymas
Tai priklauso su kokia pagrindine bausme paskirta.
1. Kai kartu su l.atėmimu – ji pradedama vykdyti po l.atėmimo bausmės atlikimo. L.atėmimo metu taip pat draudžiama suteikti tokį darbą, kokį jam uždrausta dirbti. Atlikimas plačiąja prasme. Į soc.draudimo pažymėjimą įrašomas draudimas. Kai ši bausmė skiriama su laisvės atėmimu, jos vykdymas prasideda nuo pagrindinės bausmės atlikimo. Tas terminas gali prasidėti anksčiau, jei lygtinai paleidžiamas. Nuosprendžio nuorašas siunčiamas tik l.a. vietos administracijai, kuri turi persiųsti jį nuteistojo gyvenamosios vietos policijos komisariatui, pasibaigus pagrindinės bausmės laikui, ar žuliką atleidus nuo bausmės prieš terminą.
2. Kai nesusijusi su l.atėmimu ar bausmės vykdymas atidėtas, vykdymas pradedamas įsiteisėjus nuosprendžiui. Nuteistojo darbovietės administracija, gavusi nuosprendžio nuorašą privalo per 1 dieną nutraukti darbo sutartį (padaromas atitinkamas įrašas Sodros pažymėjime). Apie atleidimą informuojamas teismas ir vietos policijos komisariatas.
BK neįvardija, kokia teisė užsiimti veikla gali būti uždrausta (politine, visuomenine ar pan.). Dokumentai siunčiami toms institucijoms, kurios atsako už tą veiklą. Suėjus šios bausmės terminui, asmuo turi teisę vėl užsiimti ta veikla. (Licencijuojamos veiklos atveju, licencija jam išduodama bendra tvarka). Už šios bausmės nevykdymą numatyta atsakomybė tiek nusikaltėliui, tiek pareigūnui, vengiantiems vykdyti bausmę.
Atlikus bausmę, nuteistasis turi teisę kreiptis į sodrą ar darbovietę ir prašyti išduoti soc. draudimo pažymėjimo dublikatą be įrašo apie atleidimą iš darbo nuosprendžio pagrindu.
Perspektyvoje (NBK) bausmė išlieka ir ją bus galima taikyti kaip pagrindinę. Turinys nesikeičia. Paaiškinama veiklos samprata. Veikla ir kaip politinė ir kaip visuomeninė. Spec.teisių atėmimas bus kaip baudžiamojo poveikio priemonė.

34.BAUSMĖS VYKDYMO ATIDĖJIMAS
Tai poveikio priemonė, kai nustačius tam tikrus įpareigojimus, nuteistajam atidedamas laisvės atėmimo ar pataisos darbų vykdymas. Būtinos sąlygos:
1.asmuo nuteistas pirmą kartą pataisos darbais ar laisvės atėmimu;
2.nuteistas ne daugiau kaip 3 metams už tyčinį nusikaltimą arba ne daugiau kaip 5 metams už neatsargų nusikaltimą;
3.nuteistas už nesunkų nusikaltimą;
4.byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių;
5.teismas prieina išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo;
6.jei yra atlyginta bent 1/3 nusikaltimu padarytos žalos (kai žala padaroma);
7.asmeniui, kuris padarė nusikaltimą nesuėjus 18 m. ir yra pirmą kartą nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 m. už tyčinį nusikaltimą ir ne daugiau kaip 8 m. už neatsargų nusikaltimą teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų.
Teismas gali atidėti ir papildomos bausmės vykdymą, išskyrus turto konfiskavimą ir baudą. Atidėdamas baudos vykdymą, teismas įpareigoja nuteistąjį per nustatytą laikotarpį atlyginti likusią neatlygintą nusikaltimu padarytą žalą (jeigu buvo padaryta) ir paskiria vieną ar kelis iš įpareigojimų:
1.atsiprašyti nukentėjusiojo;
2.teikti nukentėjusiam pagalbą gydymosi laikotarpiu;
3.įsidarbinti ar be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos;
4.pradėti mokytis, tęsti mokslą ar įgyti specialybę;
5.išeiti gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą;
6.be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos
7.atlikti nemokamų darbų iki 1000 valandų LRV nustatyta tvarka.
Teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti šiuos įpareigojimus. Nuteistojo elgesį kontroliuoja bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrintys organai (pataisos darbų ir įdarbinimo inspekcijos).
Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlygino padarytą žalą, įvykdė įpareigojimus ir yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, teismas galutinai atleidžia nuo bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui.
Priešingu atveju, teismas priima nutarimą panaikinti bausmės vykdymo aidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Leave a Comment