KONTRAKTŲ VYKDYMAS, ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

TURINYS
Įvadas..............................3
1. Kontraktų sąvoka.........................4
2. Sutarčių vykdymas..........................5
3. Sutarčių vykdymo terminas.............................5
4. Šalių teisės ir pareigos........................6
5. Kontraktų rūšys............................12
Išvados..............................16
6. Literatūros sąrašas........................17
Priedai..............................18

ĮVADAS
Kontraktas yra pagrindinis dokumentas, kuris reguliuoja ūkinius ekonominius santykius, ir nuo to kaip jis sudarytas priklauso požiūris į partnerį, jo prestižą [V. Bagdonas. Verslo kontraktų sudarymas, įvertinimas ir kreditavimas. V., 2000 m., 5 psl.].
Rašto darbo problema – kontraktų vykdymo procesas, šalių teisės ir pareigos teisiniu aspektu.
Šiandieniniame gyvenime labai aktualu žmonėms susipažinti su kontraktais (konkrečiai jų vykdymo procesu, šalių teisėmis ir pareigomis ) iš teisinės pusės. Plačiau panagrinėjus mus dominantį kontraktų procesą, mes galime paprastiems LR piliečiams attskleisti galbūt tai, ko jie dar iki šiol nežinojo arba į tai nebuvo įsigilinę. Lietuvos piliečiai dabar naudojasi įvairiomis nuomos, laidavimo, mainų, paskolos, pavedimo, turto įkeitimo ir kitomis sutartimis, tadėl jiems labai aktualu atidžiai išsinagrinėti tų sutarčių vykdymą, bei įsidėmėti abiejų šalių, kurios atstovauja kontrakte, teises ir pareigas. Be nuoseklaus sutarčių vykdymo galima labai skaudžiai nukentėti ( pažeidžiamos šalių teisės: šalis neinfornuojama apie konkrečių kontraktų vykdymo etapo sąlygų pakeitimus, nesilaikant sutarčių sąlygų, patiriami nuostoliai ).
Darbo tikslas : atskleisti kontraktų vykdymo procesą, šalių teises irr pareigas.
Darbo uždaviniai:
1. suprasti kontraktų vykdymo reikšmę;
2. išanalizuoti, kokias teises ir pareigas turi šalys;
3. paaiškinti, sutarčių vykdymo procesą ir jo įtaką šalims.

Rašto darbo tikslams atskleisti naudotasi Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto ekonomikos katedros docento Vilhelmo Bagdono knyga „Verslo kontraktų sudarymas, įvertinimas ir kreditavimas“, Lietuvos Re

espublikos Pagrindiniais įstatymais, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso šeštosios knygos „Prievolių teisė“ komentaru, V.Sūdžiaus „Sutartys: principai ir praktika“ bei „Pavyzdinėmis tipinėmis sutartimis“.

1. KONTRAKTO SĄVOKA
Kaip teigia „Lietuvos Respublikos Pagrindiniai įstatymai 2002.01.01“ [181 psl.], sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
Anot M. Čeikauskienės, kontraktas – sutartis, nustatanti susitariančių šalių teises ir pareigas, jų vykdymo terminus [M. Čeikauskienė. Kaip sudaryti kontraktą su užsienio partneriais.Vilnius, 1995 m. 4 psl.].
Svarbiausi kontraktų momentai:
2 sutarčių sudarymas;
3 sutarčių turinys;
4 sutarčių vykdymas.
Šiame rašto darbe plačiau nagrinėjamas sutarčių vykdymo tarpsnis bei šalių teisės ir pareigos.
Lietuvos Respublikos kontraktų vykdymo teisė remiasi „Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos prrekybos įstatymu, Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir Konkursų organizavimo nuostatais“ [V. Bagdonas. Verslo kontraktų sudarymas, įvertinimas ir kreditavimas. V.2000, 9 psl.].
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.200, 6.201, 6.204 straipsniai reguliuoja sutarčių vykdymo principus, sutarties įvykdymo tvarką bei sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms.
Vykdant tarptautinius kontraktus dar remiamasi Kijoto, Stambulo, Nairobio konvencijomis, jungtinių tautų prekybos ir plėtros ( UNCTA- the United Nations Conference on Trade an Development) rekomendacijomis bei Tarptautinių prekybos rūmų unifikuotomis kontraktų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis [V. Bagdonas. Verslo kontraktų su

udarymas, įvertinimas ir kreditavimas. V.2000, 13 psl.].
Kontraktų subjektais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Įmonė yra pagrindinis kontraktų subjektas. Įmonė – savo vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymo nustatyta tam tikrai ūkinei veiklai. Ji kaip teisės subjektas gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus juridinio asmens teises turi valstybinės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, įvairios bendrovės, bendros įmonės, užsienio kapitalo įmonės. juridinio asmens teisių neturi ir kaip fizinis asmuo veikia individualiosios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos ir fiziniai asmenys. Įmonės teisės forma lemia jos veiklos įvairias sritis: įgaliojimų ar atsakomybės apimtį, valdymo organų struktūrą, atskaitomybės formą, likvidavimo tvarką ir kitus aspektus. Firmų teisinis statusas, jų teisiniai santykiai ūkinėje veikloje reguliuojami civiliniais ir prekybiniais įstatymais.
2. SUTARČIŲ VYKDYMAS
Remiantis V.Bagdono knyga „Verslo kontraktų sudarymas, įvertinimas ir kreditavimas“ [V. 2000, 39 psl.] galima teigti, kad sudarant ir vykdant kontraktus šalių įsipareigojimai gali būti dvišaliai, kai kontrakte dalyvauja tik dvi šalys, ir trišaliai, kai dalyvauja laiduotojas arba kontraktą garantuojanti šalis. kontrakto šalių įsipareigojimai gali būti įvairūs. komerciniuose kontraktuose gali būti įsipareigojimai ką nors perduoti nuosavybėn, atlikti paslaugas, pasiekti rezultatą, parduoti, įsipareigojimas panaudoti priemones, kad gauti numatytą rezultatą. dažnai įsipareigojama dėl nuostolių rizikos, ekonominio pobūdžio, dėl netesybų, savitarpio garantijų. Trečioji šalis da
ažniausiai išstoja kaip garantas, kad įsipareigojimai bus įvykdyti. Kontrakte turi būti numatyta skolininko ir laiduotojo solidari atsakomybė. Tai padidina kontrakto įvykdymo tikimybę. Kartais sutariama, kad kontraktų įvykdymo užtikrinimui mokami rankpinigiai. Praktiškai tai tam tikra sumos dalis už prekes ir mokama iki įsipareigojimų vykdymo pradžios. CK 6.98 str. [ interneto puslapis: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=107687&Condition2= ] dėl rankpinigių nurodyta: „ rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena iš susitariančių šalių duoda pagal sutartį, priklausančią jos mokėjimų sąskaita antrajai šaliai sutarties sudarymui įrodyti ir jos vykdymui užtikrinti“. Pirkėjui atsisakius vykdyti įsipareigojimus, rankpinigiai lieka pardavėjui, o jei kontraktą atsisako vykdyti pardavėjas, tai jis privalo pirkėjui sumokėti dvigubą rankpinigių sumą. Šalis, kuri atsako už kontrakto neįvykdymą, privalo atlyginti antrai šaliai nuostolius, įskaičius rankpinigių sumą, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
3. SUTARTIES VYKDYMO TERMINAI

Pagal Civilinio kodekso 1.117 str. įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas [ interneto puslapis: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=107687&Condition2= ].

Kontrakte visada arba dažniausiai turi būti nurodyti prekių pateikimo ar darbų atlikimo terminai: tam tikru laikotarpiu ar kalendorine data. sutartyje numatytas momentas nurodo, kada pardavėjas privalo perduoti prekę pirkėjui arba jo vardu veikiančiam prekių gavėjui.

Terminas gali būti skaičiuojamas nurodant kalendorinę datą ar pagal laikotarpio, nustatyto metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ir valandomis, pabaigą:
2 metais sk
kaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną;
3 mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mėnesiui, kuriame atitinkamos dienos nėra, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną;
4 savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinės termino savaitės dieną [ V. Sūdžius „Sutartys: principai ir praktika“, V. 2001, 33 psl.].

Sudarant sutartį visoms jos šalims būtina apsispręsti dėl sutarties ir joje numatytų prievolių vykdymo terminų, jų nurodymo ar nenurodymo. Šių terminų galima ir neapibrėžti.

Kaip numato Civilinio kodekso 6.35 straipsnis [ interneto puslapis: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=107687&Condition2= ], sutarties vykdymo terminą gali nustatyti įstatymai, šalys ar teismo sprendimas.

Kaip minima V. Sūdžiaus knygoje „ Sutartys: principai ir praktika“, vienos šalies reikalavimu terminą nustato teismas, atsižvelgdamas į prievolės pobūdį ir aplinkybes, jei šalys susitarė nustatyti terminą ateityje arba jį nustatyti buvo pavesta vienai jų, tačiau to nepadarė. Tokiu atveju terminą gali nustatyti viena šalis [ 34 psl.].

Kaip teigia Civilinis kodeksas [ CK 1.123 ]– terminas nustatomas skolininko naudai, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymas ar sutartis. Skolininkas praranda su terminu susijusias lengvatas, kai tampa nemokus, bankrutuoja ar sumažina pateiktą prievolės įvykdymo užtikrinimą, taip pat, kai jis nevykdo sąlygų, su kuriomis siejamas lengvatų suteikimas.

Šalis, kurios naudai nustatytas terminas, turi teisę atsisakyti jį taikyti be kitos šalies sutikimo. Prievolę reikia vykdyti nedelsiant.

Jei prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją vykdyti. Skolininkas privalo atlikti tokią prievolę per savaitę nuo tos dienos, kai to pareikalavo kreditorius, jeigu įstatymo, prievolės ar sutarties esmė neįpareigoja įvykdyti nedelsiant.

Skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę prieš termino pradžią, jei kitaip nenumato sutartis ar įstatymas.

Visos pareigos turi būti įvykdytos laiku, jei kitaip nenumato įstatymas ar sutartis.

4. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
Kontraktas yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis, suteikianti šalims tam tikras teises ir pareigas. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.
Civiliniu kodekso šeštosios knygos 156 str. teigia, jog kontrakto sudarymas pagrįstas laisvės principu. Taigi, sutarties šalys:
A. turi teisę laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti teises ir pareigas bei sudaryti sutartis, kurios neprieštarautų įstatymas;
B. negali versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį leidžia įstatymai ar įsipareigojimas;
C. turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų;
D. sutarties sąlygas nustato savo nuožiūra, jei tam neprieštarauja įstatymai;
Prievolės pagal Civilinį kodeksą (6.38 straipsnį) turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, arba pagal reiškiamus reikalavimus.
Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir visokeriopai padėti antrajai šaliai atlikti savo pareigas.
Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas neleidžiama, išskyrus sutarties ar įstatymų numatytus atvejus.
Jei dėl nepaprasto aplinkybių pasikeitimo prievolės įvykdymas susijęs su dideliais sunkumais arba vienai šaliai gresia didokos išlaidos ir to šalis negalėjo numatyti sudarant kontraktą, teismas, įvertinęs abiejų šalių interesus, suinteresuotos šalies reikalavimu gali nustatyti prievolės mokėjimų dydį arba nutraukti sutartį. Nutraukdamas sutartį, teismas priima sprendimą dėl šalių tarpusavio atsiskaitymų, atsižvelgdamas į sudarytą sutartį, jos įvykdymo laipsnį ir pasikeitusias aplinkybes. [ V. Sūdžius „Sutartys: principai ir praktika” , V. 2001, 35 psl.]
Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Jos neturi pažeidinėti ir nevykdyti įvairių nurodymų esančių sutartyje. Visų pirma, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant. Be to, iki sutarties pasirašymo praneša kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje. Šalys vykdo sutartį sąžiningai dar tada, kai viena šalis pasiūlo kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją. Taigi vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šalys taip pat privalo bendradarbiauti – taip užtikrinant, kad sutartį bus stengiamasi įvykdyti maksimaliai. Sutartį vykdanti šalis neprivalo pasiekti tam tikro rezultato, tačiau privalo vykdyti sutartį maksimaliai atidžiai ir rūpestingai.
Kokią prievolę – pasiekti tam tikrą rezultatą ar maksimaliai stengtis įvykdyti sutartį – sukuria sutartis, priklauso tiek nuo pačios sutarties formuluočių, tiek nuo jos rūšies, pobūdžio, kainos, prisiimamos rizikos ir kitų aplinkybių [LR CK 6 knygos komentaras, 264 psl.].
Štai jeigu sutartis sudaryta dviem ar daugiau kalbų ir kiekvienas sutarties tekstas turi tokią pat teisinę galią, bet skirtingomis kalbomis surašyti sutarties tekstai neatitinka vienas kito, tai pirmenybė suteikiama pirmiausia surašytam tekstui.
Galima išskirti nesąžiningomis laikomas vartojimo sutarčių sąlygas [ V. Sūdžius „ Sutartys: principai ir praktika“, V. 2001, 39 psl.], kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tai yra:
1 panaikina arba apriboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui;
2 panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju ar kita šalimi tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus;
3 numato, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sąlygas, o pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga vykdyti šią sutartį priklauso nuo kitų sąlygų, ir jos įvykdomos tik paties pardavėjo ar paslaugų teikėjo valia;
4 suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumato vartotojo teisės gauti iš pardavėjo ar paslaugų teikėjo tokio pat dydžio sumas, kai šie vienašališkai nutraukia sutartį;
5 nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą;
6 suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai nutraukti sutartį ar bet kada savo nuožiūra jos atsisakyti, o ši teisė vartotojui nesuteikiama arba pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikiama teisė negrąžinti iš vartotojo iki sutarties įvykdymo gautų sumų, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas vienašališkai nutraukia sutartį ar nuo jos atsisako;
7 suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį apie numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo;
8 suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį arba numato, kad laikas, per kurį vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl sutarties pratęsimo, yra neprotingai trumpas, arba kad apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti sutartį vartotojas turi pranešti neprotingai anksti;
9 įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti;
10 suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas;
11 suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui be pakankamo pagrindo vienašališkai pakeisti bet kokias prekių ar paslaugų savybes;
12 suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisę vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją. Ši nuostata netaikoma sutartims dėl vertybinių popierių, kitų finansinių dokumentų, taip pat daiktų perleidimo ir paslaugų teikimo, kai kaina yra susijusi su biržų kursų ar indeksų svyravimais ir užsienio valiuta išreikštų tarptautinio pašto perlaidų pirkimo-pardavimo sutartims;
13 suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai spręsti, ar pateikti daiktai ar suteiktos paslaugos atitinka sutarties reikalavimus;
14 pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikia išimtinę teisę aiškinti sutartį;
15 riboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareigą vykdyti jų atstovų prisiimtus įsipareigojimus arba nustato, kad ši pareiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų;
16 įpareigoja vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus pardavėjui ar paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šie neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo;
17 suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles, atsirandančias iš sutarties, kai tai gali sumažinti vartotojui teikiamas garantijas;
18 panaikina arba suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (reikalauja perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apriboja įrodymų panaudojimą, perkelia įrodinėjimo pareiga vartotojui ir pan.).
Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.
Šalys sutartį privalo įvykdyti tuo pačiu metu, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis nelemia jos prigimtis ar aplinkybės. Pagal įvykdymo tvarką sutartis galima skirstyti šias grupes:
1 iš karto įvykdomos sutartys (pvz. pavienio daikto perdavimas);
2 sutartys, kurių vykdymas trunka tam tikrą laiką (statybos darbai);
3 sutartys, kurias galima įvykdyti iš karto arba dalimis.
Abi kontrakto šalys privalo įvykdyti sutartį iš karto. Tačiau pati sutartis ar konkretus norminis aktas gali lemti sutarties vykdymą iš karto arba dalimis. Sutartis, kuri turi būti vykdoma ne iš karto, o dalimis, gali lemti ir tos sutarties prigimtis arba konkrečios sudarymo ir vykdymo aplinkybės [LR CK 6 knygos „ Prievolių teisė“ komentaras, 265 psl.].
Jeigu tam tikri įstatymai nustato, kad būtinas atitinkamos valstybės institucijos leidimas, turintis reikšmės sutarties galiojimui ar jos vykdymui, ir įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita, tai tokį leidimą privalo gauti valstybėje, kurios įstatymai nustato tokį reikalavimą, esanti sutarties šalis. Čia valstybės institucijų leidimus apima tiek atitinkamų valstybės, tiek savivaldybės institucijų išduodamus privalomus leidimus, įvairias licenzijas ir kitus dokumentus. Jei kontrakto šalis laikosi sąžiningumo principo – privalo gauti tam tikrus komercinei veiklai reikalingus leidimus ir apie tai informuoti ir kitą šalį, kad šioji taip pat laiku gautų leidimą.
Jeigu abi sutarties šalys yra Lietuvoje ir valstybės institucijos leidimą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, tai leidimą privalo gauti šalis, kuriai ši pareiga yra nustatyta įstatymuose, išskyrus atvejus, kai įstatymai jos nenumato. Tokiu atveju šalys privalo susitarti, kuri iš jų turi gauti leidimą.
Reikalingą leidimą ar leidimus sutarties šalis turi gauti laiku. Jai tenka visos su privalomų leidimų gavimu susijusios išlaidos, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Sutarties šalis taip pat privalo nedelsdama pranešti kitai šaliai apie tai, kad leidimas yra gautas arba kad atsisakyta jį išduoti. Šalis, kuri turi gauti leidimą, privalo iš anksto išsiaiškinti leidimo gavimo procedūrą, terminus, laiku pateikti konkrečioms institucijoms reikiamą informaciją ir kt. Kontrakto šalis, kuri turi gauti leidimą, privalo apmokėti su dokumento gavimu susijusias išlaidas. Jei šalys susitarė iš anksto ar apie tai kalbama kontrakto dokumentuose, išlaidas susijusias su įvairių leidimų išdavimu abi šalys moka po lygiai arba kitaip, kaip yra sutariusios. Apie leidimo gavimą ar kitokias aplinkybes, šalys viena kitą privalo informuoti. Kartais pasitaiko tokių atvejų, kad atsisakoma išduoti leidimą. Tokiu atveju, šalis, kuri turi šį leidimą gauti, turi imtis visų jai prieinamų teisinių priemonių, kad leidimas būtų vis dėlto gautas.
Abi šalys turi teisę nutraukti sutartį, jei per tam tikrą nustatytą laikotarpį negaunamas privalomas leidimas nepaisant būtinų šalies pastangų. Kai neatsisakyta išduoti leidimą, bet nėra konkretaus teigiamo ar neigiamo atsakymo ar šalys gaus tą leidimą, abi šalys gali ir turi teisę nutraukti sutartį. Tačiau šalis dėl kurios kaltės leidimas buvo negautas, t.y. laiku nepateikus reikalingų dokumentų, neturi teisės nutraukti kontrakto.
Šalis privalo vykdyti sutartį, net jei negaus planuoto pelno arba kontraktą vykdyti bus nuostolinga.
Kartais įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t.y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu:
1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;
2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;
3) tų aplinkybių šalis negali kontroliuoti;
4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
Pagal nurodytus kriterijus, pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, todėl reikalavimas vykdyti sutartį prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams [LR CK 6 knygos „Prievolių teisė“ komentaras, 269 psl.]. Be to, dėl pasikeitusių aplinkybių šalis gali apskritai prarasti suinteresuotumą gauti įvykdymą (pvz. šalis išsinuomoja žemę 99 metams degalinės statybai, tačiau statyti šį objektą joje draudžiama). Kontrakto vykdymo sąlygų aplinkybės turi būti žinomos šaliai prieš sudarant sutartį. Pirma, aplinkybės, kurios daro kontrakto vykdymą vienai iš šalių labai sudėtingą, turi atsirasti arba tapti žinomos sutartį vykdančiai šaliai jau sudarant sutartį. aplinkybėmis, kurios jau buvo sudarant sutartį ir kurias privalanti vykdyti sutartį šalis žinojo arba turėjo žinoti, šalis negali remtis, nes sudarydama sutartį tokiomis sąlygomis ji prisiėmė jos vykdymo pasunkėjimo riziką. sutartį privalanti vykdyti šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tos aplinkybės gali atsirasti. aplinkybės turi būti objektyvios, t.y. nepriklausyti nuo šalies valios. šalis negali remtis aplinkybėmis, kurios atsirado dėl jos kaltės arba kurioms ji galėjo užkirsti kelią.
Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali:
1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas;
2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.
Šalis gali pasiūlyti kitai šaliai pradėti derybas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, kad sutartis atitiktų tas pasikeitusias aplinkybes ir būtų atkurta šalių interesų pusiausvyra.. Jei šalis negali susitarti dėl kontrakto pakeitimo, jei kita šalis per protingą terminą apskritai neatsako į prašymą pradėti derybas, bet kuri šalis gali kreiptis į teismą ir pareikšti vieną iš dviejų reikalavimų: arba nutraukti, arba pakeisti sutartį.

5. KONTRAKTŲ RŪŠYS
Sutarčių turinį sudaro teisių ir pareigų (prievolių )visuma. Sutarties šalių elgesys lemiamas sutarties sąlygomis, kurios numatomos įstatymuose ir šalių susitarimu [ R. Stanislovaitis „ Lietuvos komercinė teisė“, V. 2003, 116 psl.].
Kiekviena sutartis turi savo specifinę vykdymo eigą bei reikalauja tam tikrų šalių teisių ir pareigų.
Anot V. Sūdžiaus [V. Sūdžius „ Sutartys: principai ir praktika“, V. 2001, 36 psl.], kontrakto šalių įsipareigojimus galima klasifikuoti taip:
1 įsipareigojimas ką nors perduoti ( nuosavybėn ), padaryti ar nepadaryti;
2 įsipareigojimas pasiekti kokį nors rezultatą;
3 įsipareigojimas panaudoti priemones ( nors šalis ir negarantuoja rezultato, bet įsipareigoja panaudoti visas jai prieinamas priemones);
4 susiję įvairūs įsipareigojimai, sąlygos ( laikas, objektų ar subjektų kiekis, kita ). Įsipareigojimai, kurių sąlyga – numanomas įvykis, nuo kurio priklauso, kaip šalys vykdys savo pasižadėjimus.

Knygoje „Pavyzdinės tipinės sutartys“ išskiriamos kelios kontraktų rūšys:
• didmeninio pirkimo;
• dovanojimo;
• mažmeninio pirkimo;
• nuomos;
• panaudos;
• pasaugos;
• pirkimo pardavimo;
• rankpinigių ir kt.
Plačiau panagrinėsime šių sutarčių rūšių vykdymo proceso šalių teises ir pareigas.
Didmeninio pirkimo sutartys. Šie kontraktai turi dvi šalis – pardavėją ir pirkėją.
Pardavėjo teisės ir pareigos: pristatyti prekę pagal kontrakto sąlygas į paskirstymo punktą, užtikrinti savo sąskaita įprastą prekės įpakavimą, apmokėti muito ir eksporto rinkliavas, gauti savo sąskaita eksporto licenciją ar kitą būtiną Vyriausybės leidimą, atsakyti už prekę ir apmokėti visas išlaidas, numatytas kontrakto pagrindinėse sąlygose iki to momento ir terminų, kai prekė atitenka pirkėjui. Pardavėjas privalo perduoti parduodamą turtą pirkėjui; iki turto perdavimo jį saugoti ir neleisti jam pablogėti; pardavėjas turi teisę reikalauti, kad kita sutarties šalis, t.y. pirkėjas, priimtų turtą ir sumokėtų kainą, atlygintų nuostolius, kurie buvo padaryti įvykdymo uždelsimo metu, bei atsisakyti sutarties ir pareikalauti, kad pirkėjas atlygintų nuostolious, nes jis pažeidė sutartį ar atsisako priimti perkamą turtą.
Pardavėjo įsipareigojimai pirmiausiai susiję su prekės pateikimu į nurodytą vietą, nustatytu laiku, reikiamu komplektavimu, kokybe, informaciniu aprūpinimu ir t.t. Pardavėjo įsipareigojimai vienodai apima tiek pirkimo-pardavimo objektą, tiek su juo susijusius daiktus: dokumentus, komplektuojamąsias dalis, naudojimo instrukcijas bei programas ir kita. [V. Sūdžius. „Sutartys: principai ir praktika“ , V. 2001 , 37 psl.].
Pirkėjo turi teisę reikalauti perduoti jam parduotą turtą ir atlyginti nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu, arba, kad pardavėjas atlygintų nuostolius, jei buvo pažeista sutartis; apmokėti kontrakto kainą; pirkėjas privalo pardavėjui atlyginti turto saugojimo iki perdavimo pirkėjui momento reikalingas išlaidas; privalo priimti nupirktą turtą nustatytu laiku; esant netinkamos kokybės daiktui, pirkėjas gali pareikalauti, kad pardavėjas prekę pakeistų nauja arba kad būtų atitinkamai sumažinta jos kaina. [ Pavyzdinės tipinės sutartys , V. 2001 m. 8 psl]
Pirkėjas, negavęs prekių ir pateikęs reklamacijas, turi teisę pakeisti prekę pardavėjo sąskaita. Jei pardavėjas neįvykdo įsipareigojimų, pirkėjas gali nutraukti kontraktą. Tačiau jei kontraktas nenutraukiamas, pirkėjas turi teisę prašyti trečiosios šalies – arbitro, teismo ar kitų pagalbos.
Dovanojimo sutartis. Dovanotojas privalo įspėti apdovanojimąjį apie visas trečiųjų asmenų teises į dovanojamą turtą: ginčo teisme buvimą, įkeitimą, nuomininkų teises ir kita; dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šiuo turtu turi būti naudojimasi tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų; turi teisę teismine tvarka reikalauti, kad apdovanojamasis vykdytų tam tikrą tik šioje sutartyje nurodytą sąlygą. [Pavyzdinės tipinės sutartys , V. 2001 m. 14 psl]
Mažmeninio pirkimo sutartis. Kontrakte numatomos taip pat dvi šalys; pardavėjas ir pirkėjas. Pardavėjas privalo perduoti parduodamą turtą pirkėjui per tam tikrą tik sutartyje nurodytą laiką; privalo saugoti turtą ir neleisti jam pablogėti; turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų turtą ir sumokėtų kainą, atlygintų nuostolius, padarytus uždelsus įvykdymą, arba atsisakyti sutarties; pardavėjas taip pat privalo kontrakte aptarti parduodamo daikto trūkumus; pardavėjas taip pat privalo įspėti pirkėją apie visas trečiųjų asmenų teises į parduodamą turtą ( apie nuomininko teises, įkeitimo, naudojimosi iki gyvos galvos teisę ir pan.).
Pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti jam parduodamą turtą ir atlyginti nuostolius, jei kontrakto vykdymas buvo uždelstas; privalo pardavėjui atlyginti turto saugojimo iki perdavimo pirkėjui išlaidas; privalo priimti nupirktą prekę; jei prekė nekokybiška, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas pakeistų prekę, arba bent sumažintų kainą; turi teisę reikalauti sumažinti perkamo daikto kainą, jei pardavėjas neperspėjo apie trečiųjų asmenų teises į parduodamą turtą; bei privalo įspėti pardavėją, jei trečiasis asmuo, remdamasis pagrindu, atsiradusiu iki turto pardavimo, pareiškia pirkėjui pretenziją dėl turto paėmimo. [ Pavyzdinės tipinės sutartys , V. 2001 m. 37 psl]
Nuomos sutartis [žr. Priedas 2]. Sutartyje yra nuomininkas ir nuomotojas. Nuomotojas privalo pateikti muomininkui turtą, kuris atitiktų sutarties sąlygas bei turto paskirtį; nuomotojas turi apmokėti nuomojamo turto kapitalinį remontą savo sąskaita, tačiau jei nuomotojas to nepadaro, nuomininkas, atlikęs remontą, gali iš kitos šalies reikalauti, kad visos remonto išlaidos įeitų į nuompinigių sąskaitą, arab nutraukti sutartį ir išieškoti nuostolius už kontrakto nevykdymą. Visos teisės, atsiradus naujam to turto savininkui, pereina šiam asmeniui.
Nuomininkas privalo naudotis išnuomotu turtu pagal sutartį ir turto paskirtį; privalo laikyti nuomojamą turtą tvarkingą, savo sąskaita daryti einamąjį remontą bei padengti visas turto išlaikymo išlaidas; privalo laiku mokėti nuompinigius (gali reikalauti sumažinti nuompinigius, jei atsirado tam tikros aplinkybės ); nuomininkas turi teisę subnuomoti turtą tik gavęs raštišką nuomotojo sutikimą; pasibaigus kontraktui nuomininkas privalo grąžinti nuomojamą turtą tokios pat būklės, kokia buvo prieš kontrakto pasirašymą (jei turto būklė lieka blogesnė nuomininkas privalo apmokėti nuomotojui padarytus nuostolius ). [ Pavyzdinės tipinės sutartys , V. 2001 m. 48 psl]
Panaudos sutartis [žr. Priedas 3]. Panaudos davėjas privalo pagal priėmimo ir perdavimo aktą perduoti panaudos gavėjui sutartyje nurodytą turtą; jis atsako už duoto neatlygintinai naudotis turto trūkumus, kurių jis neaptarė, perduodant turtą. Panaudos gavėjas gali naudoti perduotą turtą tik pagal tiesioginę paskirtį, nurodytą kontrakte; panaudos turtu gali naudotis ir trečiasis asmuo, tačiau panaudos gavėjas turi gauti iš panaudos teikėjo sutikimą, be raštiško leidimo negali pertvarkyti naudojamo turto; turtą, pasibaigus panaudos kontraktui, privalo grąžinti pradinės būklės (jei turtą gavėjas pagerina, gali reikalauti iš panaudos davėjo būtinų išlaidų atlyginimo). [ Pavyzdinės tipinės sutartys , V. 2001 m. 54 psl]
Pasaugos sutartis. Pasaugos teikėjas gali bet kada pareikaluti iš saugotojo duoto pasaugoti daikto; sumokėti sutartą atlyginimą saugotojui; privalo atlyginti išlaidas, reikalingas turtui saugoti; gali bet kada atsisakyti kontrakto. Saugotojas turi teisę, jei pasaugos davėjas vengia atsiimti turtą, šį turtą pasduoti; privalo atlyginti nuostolius davėjui, jei saugomas daktas neteko kurių nors savybių bei turi teisę naudotis paliktu saugoti turtu. [Pavyzdinės tipinės sutartys , V. 2001 m. 55 psl]
Pirkimo pardavimo sutartis [žr. Priedas 1]. Pardavėjas privalo: perduoti turtą per sutartyje numatytą laiką; privalo iki turto perdavimo saugoti jį ir neleisti jam pablogėti; turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų turtą ir sumokėtų kainą, atlygintų nuostolius, padarytus uždelsus įvykdymą, arba atsisakyti sutarties; pardavėjas privalo aptarti parduodamo daikto trūkumus sutartyje; pardavėjas taip pat privalo įspėti pirkėją apie visas trečiųjų asmenų teises į parduodamą turtą; pardavėjas privalo dalyvauti pirkėjo pusėje, jei pirkėjas įspėjo pardavėją, kad trečiasis asmuo, remdamasis pagrindu, atsiradusiu iki turto pardavimo, pareiškė pirkėjui pretenziją dėl turto paėmimo. Pardavėjas, kuris buvo pirkėjo įspėtas, bet nedalyvavo pirkėjo pusėje, netenka teisės įrodynėti, kad pirkėjas netinkamai juos atstovavo [Pavyzdinės tipinės sutartys, V., 2001, 72 psl.]. Taip pat pardavėjas turi atlyginti nuostolius pirkėjui, jei parduotas daiktas teismo iš pirkėjo buvo paiimtas, o pardavėjas apie tai neįspėjo pirkėjo.
Pirkėjas gali reikalauti jam perduoti parduotą turtą, atlyginti nuostolius, jei buvo uždelstas sutarties vykdymas; privalo pardavėjui atlyginti turo saugojimo išlaidas ik kol turtas bus perduotas pirkėjui; privalo pasiimti nupirktą turtą; turi teisę pareikalauti, kad kokybės neatitinkantis turtas būtų pakeistas kitu arba sumažinta jo kaina. [ Pavyzdinės tipinės sutartys , V. 2001 m. 70 psl]
Rankpinigių sutartis. Jei šios sutartie nevykdo rankpinigius davusi šalis, tai rankpinigiai lieka kitai šaliai; jei sutarties nevykdo raknpinigius paėmusi šalis, ji turi sumokėti rankpinigius davusiai šaliai dvigubą sumą. Šalis turi atsakyti už kontrakto nevykdymą – privalo atlyginti nuostolius kitai šaliai, tame tarpe atskaičius ir rankpinigių sumą. [ Pavyzdinės tipinės sutartys , V. 2001 m. 93 psl]

IŠVADOS

1. Kontraktai vykdomi griežtai laikantis įstatymų, t.y. jei reikalingi sutarties vykdymui tam tikri savivaldybių ar kitų valstybinių įstaigų leidimai, kurie turi didelę reikšmę kontrakto vykdymui ar galiojimui, šalis, kuriai įstatymai numato šiuos leidimus gauti privalo juos įsigyti. Taip pat šalis turi pranešti kitai kontraktą vykdančiai šaliai apie jai įsigyti reikalingus dokumentų gavimo procesus ir leidimų gavimą.
2. Sudarant kontraktus ir juos vykdant šalys turi tam tikras teises ir pareigas. Šie įsipareigojimai gali būti įvairūs: parduoti, atlikti tam tikras paslaugas, perduoti nuosavybę, priimti turtą ir sumokėti pinigus, priimti dovanas, įspėti apie trukdžius, iškylusius kontrakto vykdymo metu, įgalioti, įkeisti turtą, mainyti, nuomoti ir nuomuoti, imti paskolą, įsipareigoti dėl nuostolių padengimo, perkelti skolą ir t.t.
Išnagrinėjus kontraktų vykdymo proceso ypatumus, galima teigti, kad šalys vykdant sutartis turi daug pareigų ir teisių.
3. Vykdant kontraktus, šalys turi pareigą vykdyti sutartį sąžiningai ir tinkamai; nepriklausomai nuo norimo pasiekti rezultato, ją vykdyti šalis turi maksimaliai rūpestingai su atitinkamu atidumo jausmu. Tokią prievolę gali suformuluoti tik pats kontraktas.
Šalys turi laikytis sutartyje numatyto laikotarpio, per kurį privalo būti įvykdyta sutartis. Taip pat turi informuoti kitą šalį apie reikalingų leidimų gavimą ( kur gauti, privalo išsiaiškinti leidimo gavimo procedūrą terminus, bei prižiūrėti, kad leidimą kita šalis gautų laiku).
Kol šalys negavo teigiamo ar neigiamo atsakymo apie leidimo išdavimą, jos turi teisę nutraukti sutartį ( kone vienintelė teisė ).
Šalys privalo vykdyti sutartį, net jei negaunamas planuotas pelnas. Be to, šalis gali teismo prašyti leidimo pakeisti sutartį arba nutrauti ją, jei kita kontrakto dalyvė nepradeda derybų.
Galima teigti, kad visos kontraktus vykdančios ir juose dalyvaujančios šalys turi savo įsipareigojimus, kurie įgalina ir įpareigoja šalis būti atidžiomis ir sąžiningai laikytis sutartyse numatytų sąlygų.
Sutartis – yra pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis šalių tarpusavio santykius, pareigas ir teises, turtinę atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. V. Bagdonas. Verslo kontraktų sudarymas, įvertinimas ir kreditavimas. V. 2000, (5, 9, 13, 39 psl.)
2. Interneto puslapis: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/presp2?Condition1=107687&Condition2
3. LR Pagrindiniai įstatymai. 2002.01.01. ( 181- 188 psl.)
4. M. Č5. eikauskienė. Kaip sudaryti kontraktą su užsienio partneriais. V., 1995 ( 4 psl.)
6. LR CK 6 knygos „Prievolių teisė“ komentaras. 2001.07.01.(264, 265, 269 psl.)
7. R. Stanislovaitis „Lietuvos komercinė teisė“, V. 2003 (116 psl.)
8. Pavyzdinės tipinės sutartys. V., 2001 ( 8, 14, 37, 48, 54, 55, 70, 93 psl.)
9. V. Sūdžius. Sutartys: principai ir praktika. V., 2001 ( 33,34,35,36,37,39 psl.)

PRIEDAS 1

PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIS Nr.______
_________ m. ______________ mėn. ______ d., _________ (vieta)

UAB “______________”, įmonės kodas ________________, atstovaujama veikiančio pagal įstatus direktoriaus _____________________, (toliau – Pardavėjas), iš vienos pusės, ir UAB “_____________”, įmonės kodas ________________, atstovaujama veikiančio pagal įgaliojimą Nr. ____, išduotą ______ m. ___________ mėn. ______ d. _____(kieno)__________________, (toliau – Pirkėjas), iš kitos pusės, sudarė šią sutartį. Toliau sutartyje abi šalys bendrai vadinamos Šalimis.

1. SUTARTIES OBJEKTAS IR DALYKAS
1.1.Šia sutartimi Pardavėjas įsipareigoja perduoti jam nuosavybės teise priklausančias sutarties 1.2. punkte numatytas prekes Pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka.
1.2.Parduodamų prekių pavadinimas, asortimentas, kiekybė, techninės charakteristikos ir kokybė nurodytos sutarties priede Nr.1.

2. ŠALIŲ TESĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
2.1. Pardavėjas įsipareigoja:
2.1.1. perduoti prekes Pirkėjo nuosavybėn šios sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka;
2.1.2. saugoti prekes ir neleisti joms pablogėti iki prekių perdavimo Pirkėjui.
2.2. Pardavėjas turi teisę:
2.2.1. reikalauti, kad Pirkėjas priimtų prekes ir sumokėtų šioje sutartyje nustatytą kainą;
2.2.2. reikalauti, kad Pirkėjas atlygintų nuostolius, padarytus prekių priėmimo uždelsimu;
2.2.3. atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu Pirkėjas, pažeisdamas sutartį, atsisako priimti prekes arba sumokėti už jas nustatytą kainą.
2.3. Pirkėjas įsipareigoja:
2.3.1. priimti nupirktas prekes;
2.3.2. sumokėti už jas nustatytą kainą sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka.
2.4. Pirkėjas turi teisę:
2.4.1. reikalauti perduoti jam perkamas prekes;
2.4.2. reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu;
2.4.3. atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu Pardavėjas, pažeisdamas sutartį, neperduoda Pirkėjui prekių.

2. SUTARTIES KAINA
2.1. Parduodamų prekių kaina (sutarties kaina) yra _________________________________ Lt (____________________________________ litų _______ centų).
2.2. Sutarties kaina apskaič2.3. iuota remiantis sutarties priede Nr. 2 (nurodomas kainynas, katalogas, kalkuliacija ir pan.) nustatytomis prekių kainomis. Prekių kaina skaič2.4. iuojama už (nurodomas prekės vienetas, konkretus svorio vienetas, pakuoč2.5. ių skaič2.6. ius ir pan.).
2.7. Prekių kaina apima jų įpakavimą, ženklinimą, saugojimą Pardavėjo sandėlyje iki šioje sutartyje numatytos prekių išsiuntimo Pirkėjui datos. Prekių kaina taip pat apima jų transportavimo išlaidas iki prekių pristatymo Pirkėjui datos. Nuo šios sutarties 5.1. punkte numatytos prekių priėmimo datos visos tolesnės jų transportavimo išlaidos tenka Pirkėjui.
2.8. Prekių kainos gali būti keič2.9. iamos atskiru raštišku sutarties Šalių susitarimu.

3. PREKIŲ TIEKIMO TERMINAI IR TVARKA
3.1. Sutarties priede Nr. 1 nurodytos prekės turi būti patiektos (pateikiamas grafikas, numatomi galutiniai ar tarpiniai terminai, per tam tikrą terminą po Pirkėjo pareikalavimo sutartyje numatytomis ryšio priemonėmis ir pan., taip pat konkretizuojamas pateikiamų prekių kiekis).
3.2. Prekių paskirties vieta _______________________.
3.3. Per ________ dienas nuo prekių išsiuntimo, tač3.4. iau bet kokiu atveju ne vėliau kaip _______ dienos iki prekių pristatymo paskirties vietoje, Pardavėjas praneša Pirkėjui apie prekių išsiuntimo datą, kiekį, skaič3.5. ių ar svorį, transporto priemonės pavadinimą ir apibūdinimą, tikslų prekių pristatymo paskirties vietoje laiką.
3.6. Pardavėjas perduoda prekes paskirties vietoje Pirkėjo įgaliotam asmeniui, pateikusiam jo įgalinimus patvirtinantį dokumentą.

4. PREKIŲ KOKYBĖ
4.1. Prekių kokybė turi atitikti šios sutarties priede Nr. 3 numatytus reikalavimus ir norminių dokumentų (standartų, techninių sąlygų, etalonų, pavyzdžių ir kt.) reikalavimus, išskyrus tas prekes, kurioms norminių dokumentų nereikia.
4.2. Laikoma, kad prekės neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų prekių kiekis, dydis ar svoris neatitinka šios sutarties sąlygų arba perduotos kitos rūšies, negu numatyta sutartyje, prekės.

5. PREKIŲ PRIĖMIMAS
5.1. Prekių priėmimas vykdomas jų pristatymo 3.2. punkte nurodytoje prekių paskirties vietoje ne vėliau kaip per ____ dienų nuo jų pristatymo. Prekės, kurioms nustatytas garantinis laikas, turi būti priimamos nesibaigus nustatytam garantiniam laikui.
5.2. Prekių priėmimas yra Pirkėjo atliekamas jų kiekio ir kokybės bei komplektiškumo patikrinimas.
5.3. Priimant prekes, gali dalyvauti abiejų Šalių atstovai.
5.4. Prekių priėmimo rezultatai įforminami prekių priėmimo aktu, kuris surašomas tą pač5.5. ią dieną, kai baigiamas priėmimas. Prekių priėmimo akte turi būti aptarti Pirkėjo nustatyti prekių defektai.
5.6. Nustatęs, kad gautų prekių kokybė ar komplektiškumas neatitinka sutarties, normatyvinių dokumentų (standartų, techninių sąlygų ir kt.) bei lydinč5.7. iųjų dokumentų reikalavimų, ar prekių kiekis neatitinka nurodyto pirminiuose juridinę galią turinč5.8. iuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, pirkėjas Privalo sustabdyti prekių ir įrengimų priėmimą, surašyti aktą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti apie tai raštu Pardavėjui. Atsižvelgiant į laiką, kurio reikia Pardavėjui atvykti, pranešime nurodoma tolesnio prekių kokybės ar kiekio tikrinimo data.
5.9. Pardavėjas, gavęs pranešimą, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu atsakyti Pirkėjui. Pirkėjas gali tęsti prekių priėmimą vienašališkai, be Pardavėjo ar jo įgalioto atstovo, jeigu yra rašytinis Pardavėjo sutikimas. Negavęs atsakymo į savo pranešimą ir nurodytu laiku nesulaukęs Pardavėjo ar jo įgalioto atstovo, Pirkėjas savo nuožiūra turi kviestis prekių ekspertizę atliekanč5.10. ios institucijos ekspertą, kad jis įvertintų prekių kokybę.
5.11. Jeigu prekių priėmimo metu tarp Šalių kyla ginč5.12. ų nustatant prekių kokybės neatitikimo ar kiekio trūkumo priežastis, bet kurios iš Šalių nuožiūra kvieč5.13. iamas aukšč5.14. iau nurodytos institucijos atstovas.
5.15. Nustatęs gautų prekių kokybės neatitikimų, Pirkėjas savo nuožiūra turi teisę reikalauti iš Pardavėjo:
5.15.1. kad būtų atitinkamai sumažinta prekių kaina;
5.15.2. kad prekės būtų pakeistos tinkamos kokybės prekėmis;
5.15.3. kad Pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų trūkumus arba atlygintų Pirkėjo išlaidas jiems pašalinti, jei trūkumus galima pašalinti;
5.15.4. grąžinti sumokėtus pinigus ir nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės prekių pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
5.16. Nustatęs gautų prekių komplektiškumo neatitikimų, Pirkėjas savo nuožiūra turi teisę reikalauti iš Pardavėjo:
5.16.1. kad būtų atitinkamai sumažinta prekių kaina;
5.16.2. kad Pardavėjas per protingą terminą sukomplektuotų prekes;
5.16.3. grąžinti sumokėtus pinigus ir nutraukti sutartį, kai nekomplektiškų prekių pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

6. APMOKĖJIMO SĄLYGOS
6.1. Apmokėjimas už pristatytas (išsiųstas, pateiktas) prekes atliekamas iš anksto, per _____ dienas nuo jų pristatymo (priėmimo) dienos, inkaso ar akredityvo būdu ir pan.
6.2. Laiku neapmokėjęs už prekes, Pirkėjas įsipareigoja mokėti Pardavėjui 0,2 % dydžio delspinigius, kurie skaič6.3. iuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną.

7.SUTARTIES GALIOJIMO TERMINAS IR JOS NUTRAUKIMO TVARKA
7.1. Sutartis galioja iki _______ m. ___________________ mėn. ______ d.
7.2. Nei vienai iš Šalių nepranešus kitai Šaliai apie sutarties pasibaigimą likus ne mažiau kaip _______ dienų iki jos galiojimo termino pabaigos, laikoma, kad sutartis pratęsta neribotam terminui.
7.3. Kiekviena iš Šalių, pilnai atsiskaič7.4. iusi pagal šią sutartį su kita šalimi, turi teisę nutraukti sutartį pranešusi apie tai kitai Šaliai prieš ___________ mėnesius iki jos nutraukimo.
7.5. Nutraukiant sutartį dėl kitos sutarties Šalies kaltės, 7.3. punkte numatyto pranešimo terminas netaikomas. Šiuo sutarties nutraukimo atveju Šalys atlieka viena kitai pagal šią sutartį joms priklausanč7.6. ius mokėjimus. Kalta dėl sutarties nutraukimo Šalis taip pat atlygina kitai Šaliai dėl to atsiradusius nuostolius.

8. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖS SĄLYGOS
8.1. Šalis, neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų arba įvykdžiusi juos netinkamai, atsako turtu, tik esant kaltei (tyč8.2. iai arba neatsargumui).
8.3. Įvykus nepaprastoms aplinkybėms (force majeure), kurių negalima nei numatyti, nei išvengti, sutarties Šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą arba netinkamą vykdymą, laikantis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 (VŽ 19960719 Nr.68).
8.4. Šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie force majeure aplinkybę bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai Šaliai apie susidariusią situaciją. Būtina pranešti ir tuomet, kai išnyksta pagrindas nevykdyti įsipareigojimų. Pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsiranda nuo kliūties atsiradimo momento arba, jeigu apie ją laiku pranešta, nuo pranešimo momento. Laiku nepranešusi įsipareigojimų nevykdanti Šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingu atveju būtų išvengta, atlyginimą.

9.BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
9.1. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visų sutartinių įsipareigojimų, kylanč9.2. ių iš šios sutarties, įvykdymo.
9.3. Sutartis gali būti pakeista ar papildyta atskiru raštišku Šalių susitarimu.
9.4. Visi rašytiniai pranešimai, vienos iš šalių skirti kitai šaliai, laikomi atlikti tinkamu būdu, jei buvo adresuoti šios sutarties 10 straipsnyje nurodytais adresais. Nepranešusi apie adreso pasikeitimą Šalis, atsako kitai Šaliai už visus su nepranešimu susijusius nuostolius.
9.5. Visi ginč9.6. ai, kylantys iš šios sutarties, sprendžiami Šalių susitarimu. Nepavykus susitarti, ginč9.7. o sprendimas bet kurios iš Šalių iniciatyva gali būti perduotas spręsti Lietuvos Respublikos teismui, taikant Lietuvos Respublikos teisę.
9.8. Sutartis sudaryta dviem vienodą juridinę galią turinč9.9. iais egzemplioriais – po vieną kiekvienai Šaliai.
9.10. Sutarties priedai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 yra neatskiriama šios sutarties dalis.

10. JURIDINIAI ŠALIŲ ADRESAI IR PARAŠAI
10.1. Pardavėjas 10.2. Pirkėjas

PRIEDAS 2

NEGYVENAMŲJŲ PATALPŲ NUOMOS SUTARTIS NR. ____
_________ m. ______________ mėn. ______ d., _________

Mes, UAB “__________________”, įmonės kodas __________, esanti _________________, atstovaujama veikiančio pagal įstatus direktoriaus _______________, veikiančio pagal fondo įstatus, (toliau sutartyje – Nuomotojas), iš vienos pusės, ir ___________________________, asmens kodas ____________, paso Nr. __________, gyvenantis ____________________________________(toliau sutartyje – Nuomininkas), iš kitos pusės, sudarėme šią nuomos sutartį:

1. SUTARTIES OBJEKTAS
1.1. Šia sutartimi Nuomotojas perduoda Nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ______m2 (___________________________kvadratinių metrų) bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esanč1.2. ias _____________________________________ (toliau sutartyje – nuomojamos patalpos), pažymėtas techninės inventorizacinės apskaitos byloje indeksais _______________________, o Nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.
1.3. Nuomininkas moka Nuomotojui mėnesinį nuomos mokestį po ______ Lt už 1 m2 bendrojo ploto. Bendra suma už viso ploto nuomą per vieną kalendorinį mėnesį sudaro _____ Lt + PVM, iš viso __________Lt (________________________________________).
1.4. Nuomininkas kiekvieną mėnesį moka Nuomotojui nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesč1.5. ius.
1.6. Šalys susitaria, kad patalpos Nuomininkui išnuomojamos iki ____ m. _________ mėn. ___ d.

2. MOKĖJIMŲ IR ATSISKAITYMŲ PAGAL SUTARTĮ TVARKA
2.1. Nuomininkas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio ______ dienos, sumoka Nuomotojui _______ Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį.
2.2. Nuomininkas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio ______ dienos, apmoka Nuomotojui nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesč2.3. ius už praėjusį mėnesį.
2.4. Pasibaigus šios sutarties terminui ar nutraukus ją prieš terminą, Nuomininkas sumoka visas Nuomotojui pagal šią sutartį mokėtinas sumas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sutarties termino pasibaigimo ar sutarties nutraukimo dienos.

3. ŠALIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI
3.1. Pagal šią sutartį Nuomotojas įsipareigoja:
3.1.1. per dvi darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos perduoti Nuomininkui šios sutarties 1.1. punkte nurodytas nuomojamas patalpas. Nuomojamos patalpos perduodamos dalyvaujant abiem šalims ar jų įgaliotiems atstovams, kurie sudaro ir pasirašo nuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo aktą (Priedas Nr.1);
3.1.2. savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų kapitalinį remontą, kai vykdomas viso pastato ar gretimų, su nuomojamomis patalpomis susisiejanč3.1.3. ių patalpų rekonstravimas ar remontas;
3.1.4. pasibaigus nuomos sutarties terminui arba nutraukus šią sutartį, priimti iš Nuomininko nuomojamas patalpas sudarant perdavimo-priėmimo aktą;
3.1.5. atlyginti Nuomininkui jo turėtas būtinąsias (pagrįstas dokumentais) nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidas, padarytas Nuomotojo leidimu. Kai pagerinimai padaryti be Nuomotojo sutikimo arba šalys susitaria, jog Nuomininko patalpų pagerinimo išlaidos nebus atlyginamos, Nuomininkas neturi teisės į išlaidų, susijusių su nuomojamų patalpų pagerinimu, kompensavimą;
3.1.6. pranešti Nuomininkui apie pastato, kuriame yra patalpos, ar jo dalies pardavimą, kitokį perdavimą, įkeitimą, kitokį nuosavybės teisių suvaržymą. Gavęs tokį pranešimą Nuomininkas, atsiskaitęs pagal šią sutartį, turi teisę ją nutraukti, nesilaikydamas sutarties 4.1. punkte nurodytų terminų ar sutarties 4.3. punkte nurodytų sąlygų.
3.2. Pagal šią sutartį Nuomininkas įsipareigoja:
3.2.1. laikytis nuomojamose patalpose ir visoje Nuomotojo teritorijoje vidaus darbo tvarkos, priešgaisrinės saugos darbe, aplinkos apsaugos ir sandėliavimo taisyklių, taip pat higienos bei sanitarinių normų. Nuomininkas atsako už šių taisyklių bei normų nesilaikymo pasekmes ir atlygina dėl to atsiradusią žalą;
3.2.2. be Nuomotojo raštiško sutikimo nesubnuomoti nuomojamų patalpų ar jų dalies. Nuomotojo atsisakymas duoti sutikimą Nuomininkui subnuomuoti nuomojamas patalpas turi būti protingai motyvuotas;
3.2.3. be Nuomotojo raštiško sutikimo neperleisti šia sutartimi įgytų teisių ir pareigų tretiesiems asmenims, neįkeisti nuomos teisės ar kitaip jos nesuvaržyti;
3.2.4. be Nuomotojo raštiško leidimo neperplanuoti ir nepertvarkyti nuomojamų patalpų ar jų dalies;
3.2.5. suderinus su Nuomotoju, savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų bei vidaus inžinierinių tinklų priežiūrą ir einamąjį remontą.
3.2.6. pilnai atlyginti Nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl Nuomininko kaltės;
3.2.7. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šios sutarties galiojimo termino pasibaigimo, raštu pranešti Nuomotojui apie paliekamas nuomojamas patalpas;
3.2.8. pasibaigus šios sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, per dvi darbo dienas perduoti Nuomotojui nuomojamas patalpas remiantis perdavimo-priėmimo aktu (Priedas Nr. 1) su visais jose padarytais pertvarkymais, kurie negali būti atskiriami nuo patalpų nepadarant žalos jų būklei;
3.2.9. laiku mokėti Nuomotojui nuompinigius už naudojimąsi nuomojamomis patalpomis ir komunalinių bei kitų paslaugų mokesč3.2.10. ius.
3.3. Kapitalinį nuomojamų patalpų remontą atlieka Nuomotojas. Pagal atskirą rašytinį susitarimą patalpų kapitalinį remontą gali atlikti Nuomininkas.

4. SUTARTIES GALIOJIMO TERMINAS IR NUTRAUKIMO TVARKA
4.1. Kiekviena sutarties šalis turi teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius.
4.2. Nuomotojas turi teisę teismine tvarka nutraukti šią sutartį nesilaikant 4.1. punkte nurodyto įspėjimo termino, jeigu:
4.2.1. Nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutartį ar daikto paskirtį;
4.2.2. Nuomininkas tyč4.2.3. ia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę;
4.2.4. Nuomininkas nemoka nuomos ir kitų mokesč4.2.5. ių pagal sutartį;
4.2.6. Nuomininkas nevykdo vidaus inžinierinių tinklų priežiūros ir nedaro einamojo remonto arba nedaro kapitalinio nuomojamų patalpų remonto, kurį jis privalo daryti remiantis atskiru rašytiniu šalių susitarimu;
4.2.7. Nuomininkas blogina nuomojamų patalpų ar jose esanč4.2.8. ių inžinierinių tinklų būklę.
4.3. Nuomininkas turi teisę teismine tvarka nutraukti šią Sutartį nesilaikant 4.1. punkte nurodyto įspėjimo termino, jeigu:
4.3.1. Nuomotojas neperduoda nuomojamų patalpų Nuomininkui arba kliudo naudotis jomis pagal jų paskirtį ir šios sutarties sąlygas;
4.3.2. Nuomotojas nedaro kapitalinio remonto pagal šios sutarties 3.1.2. punktą;
4.3.3. perduotos nuomojamos patalpos yra su trūkumais, kurie Nuomotojo nebuvo aptarti ir Nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų jų neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir šios sutarties sąlygas;
4.3.4. Nuomotojas nemotyvuotai atsisako duoti sutikimą subnuomoti nuomojamas patalpas;
4.3.5. Nuomotojas pažeidžia sutarties 3.1.5. punktą.
4.4. Sutarties šalys turi teisę nutraukti šią sutartį abipusiu rašytiniu susitarimu, nesilaikant sutarties 4.1. punkte nurodyto įspėjimo termino.
4.5. Pasibaigus nuomos sutarties terminui ar nutraukus nuomos sutartį, Nuomininkas turi teisę pasiimti nuomojamų patalpų pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos nuomojamoms patalpoms.

5. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ
5.1. Nuomininkas atlygina Nuomotojui dėl nuomojamų patalpų pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.
5.2. Nuomininkas įsipareigoja mokėti Nuomotojui 0,2 % dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos nuomos ar kitų mokesč5.3. ių pagal sutartį sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
5.4. Sutarties šalis atleidžiama nuo atsakomybės už savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad šių įsipareigojimų nebuvo galima įvykdyti dėl “force majeure” aplinkybių, kurių sutarties sudarymo momentu ši šalis negalėjo numatyti ir kurių ji negalėjo išvengti ar įveikti. Nustatant “force majeure” aplinkybes, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 liepos 15 d. nutarimo Nr. 840 nuostatos (V.Ž. 19960719 Nr.68).
5.5. Šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie force majeure aplinkybę bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Būtina pranešti ir tuomet, kai išnyksta pagrindas nevykdyti įsipareigojimų. Pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsiranda nuo kliūties atsiradimo momento arba, jeigu apie ją laiku pranešta, nuo pranešimo momento. Laiku nepranešusi įsipareigojimų nevykdanti šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingu atveju būtų išvengta, atlyginimą.

6. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
6.1. Ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki sutarties 1.4. punkte nurodyto termino pabaigos.
6.2. Sutartis teisines pasekmes šalims sukelia nuo jos pasirašymo dienos. Nuomininkas turi teisę įregistruoti savo lėšomis šią sutartį Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje. Tik įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje sutartis gali būti panaudota prieš treč6.3. iuosius asmenis.
6.4. Jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.
6.5. Nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Nuomotojas privalo likus savaitei iki nuomos termino pasibaigimo dienos pranešti Nuomininkui apie šio teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui. Sudarant nuomos sutartį naujam terminui, jos sąlygos šalių susitarimu gali būti pakeistos.
6.6. Sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik raštišku abiejų šalių susitarimu.
6.7. Sutarties priedas Nr. 1 yra neatskiriama sutarties dalis.

7. ŠALIŲ REKVIZITAI IR PARAŠAI
7.1. Nuomotojas: 7.2.Nuomininkas:

PRIEDAS 3

AUTOMOBILIO PANAUDOS SUTARTIS

——————————-, /data/
Mes, šios sutarties šalys,
_______________, asmens/įmonės kodas _________________, gyvenantis/turintis buveinę adresu __________________ (toliau vadinamas Panaudos Davėju), ir
_______________, asmens/įmonės kodas _________________, gyvenantis/turintis buveinę adresu __________________, (toliau vadinamas Panaudos Gavėju), šiuo susitaria taip:
2. Panaudos Davėjas pagal šios sutarties sąlygas perduoda Panaudos Gavėjui laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis Panaudos Davėjui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu _______________, kurio valstybinis Nr. ______________, Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. ________________(toliau vadinamas – Automobiliu).
3. Panaudos Gavėjas įsipareigoja grąžinti Automobilį tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidevėjimą.
4. Panaudos Davėjas pripažįsta, kad šios sutarties sudarymo metu Automobilis nuosavybės teise priklauso jam pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. ____________, išduotą __________________, nėra įkeistas, dovanotas, išnuomotas ar kitaip suvaržytos teisės į jį, dėl Automobilio nėra teisminių procesų.
5. Šalys pripažįsta, kad šios sutarties sudarymo metu Automobilis yra tvarkingos techninės būklės ir yra tinkamas eksploatacijai.
6. Panaudos Gavėjas įsipareigoja naudoti perduotą Automobilį pagal jo paskirtį, atstovauti Panaudos Davėją Kelių policijoje ir draudimo įstaigose, išlaikyti ir saugoti jam pagal šią sutartį perduotą Automobilį, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti kitas Automobilio išlaikymo išlaidas.
7. Panaudos Gavėjas turi/neturi teisę/ės Automobilį duoti neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims.
8. Ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja kol nėra nutraukta šalių.
9. Šalis, norinti nutraukti šią sutartį, privalo apie tai pranešti kitai šaliai raštu ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį.

12. Šalys įsipareigoja imtis visų priemonių laiku ir sąžiningai įvykdyti visas šios sutarties sąlygas. Jei šios sutarties vykdymo procese iškiltų nesutarimai, tai šalys juos spręs derybų keliu. Nepavykus ginčo išspręsti derybų būdu, ginčas turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos teismuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.
13. Ši sutartis sudaryta dviem (2) egzemplioriais lietuvių kalba, iš kurių vienas įteiktas Panaudos Davėjui, o kitas – Panaudos Gavėjui.
_________________ ________________
Panaudos Davėjas Panaudos Gavėjas

Leave a Comment