Kontrabanda-kontrolė ir prevencija Lietuvoje

TURINYS:
ĮVADAS 3
1. KONTRABANDOS PAPLITIMO IR PREVENCIJOS ASPEKTAI LIETUVOJE 1990
–2004 m. 4
1.1. Kontrabandos priežastys, būklė, dinamika ir pasekmės 4
1.2. Kontrabandos gabenimo būdai per Lietuvos Respublikos Valstybės
sieną 10
2 . ATSKIRŲ KONTRABANDOS PREKIŲ RŪŠIŲ GABENIMO IR UŽKARDYMO
YPATYBĖS 13
2.1. Alkoholinių gėrimų kontrabanda 13
2.2. Tabako gaminių kontrabanda 17
2.3. Narkotinių medžiagų kontrabanda 18
3. KONTRABANDOS UŽKARDYMAS ATSKIRUOSE VALSTYBĖS SIENOS TERITORIJOS
RUOŽUOSE 21
3.1. Kontrabandos užkardymas prie sienos su Rusijos Federacijos
Kaliningrado sritimi 21
3.2. Kontrabandos užkardymas prie valstybės sienos su Baltarusijos
Respublika 24
3.3. Kontrabandos užkardymas Klaipėdos jūrų uoste 25
3.4. Kontrabandos gabenimo geležinkelio transporto užkardymas 28
IŠVADOS 33
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 35

ĮVADAS

Kontrabanda, kaip socialinis reiškinys ir teisinė kategorija,
Lietuvoje žinoma nuuo seniausių laikų. Susikūrus valstybei ir atsiradus
valstybės sienoms, pradėjus rinkti iždo bei protekcionistinius mokesčius
bei riboti tam tikrų prekių ir kitų daiktų gabenimą, atsiranda ir
kontrabandos kontrolės bei prevencijos problema. Kontrabanda, dažniausiai
įvardijama kaip neteisėtas prekių (ar kitų daiktų) gabenimas per valstybės
sienas ir kaip teisės pažeidimas, yra žinoma visose valstybėse. Jos
paplitimą lemia daugybė aplinkybių (valstybės ekonominė būklė, kainų
skirtumai valstybėse, šalies geografinė padėtis ir pan.), todėl ir taikomos
prevencinės priemonės bei kontrolės būdai skirtingose valstybėse nėra
tapatūs.

Nors kontrabanda padaromos žalos dydį ir pažeidimų mastą Lietuvos
Respublikoje galima nnustatyti tik netiesiogiai, tačiau atskirų tyrimų
duomenimis, valstybės biudžetas dėl to netenka iki penktadalio ar net
trečdalio nesumokamų mokesčių ar kitų įmokų.

Darbe atskleidžiamos šio laikotarpio kontrabandos gabenimo
priežastys, būklė ir dinamika, akcentuojant alkoholinių gėrimų, tabako
gaminių, narkotinių medžiagų kontrabandą; nagrinėjami jos gabenimo per tam
tikrus v

valstybės sienos ruožus, Klaipėdos jūrų uostą ir geležinkelį
aspektai.

KONTRABANDOS PAPLITIMO IR PREVENCIJOS ASPEKTAI LIETUVOJE 1990 –2004 m.

5 Kontrabandos priežastys, būklė, dinamika ir pasekmės

Vienas iš svarbiausių Lietuvos valstybės uždavinių – sustabdyti
nusikalstamumo plitimą ekonomikos sferoje. Bendriausia prasme šiuos
nusikaltimus galima apibūdinti kaip nusikalstamus veiksmus, kuriais
kėsinamasi į valstybės ir gyventojų ekonominius interesus, nuosavybę,
ūkinę, komercinę, finansinę veiklą bei intelektualinės veiklos produktus.

Nusikaltimus ekonomikai lemia įvairios aplinkybės. Pirmiausia tai
bendro pobūdžio nusikalstamumo priežastys: objektyvūs pereinamojo
laikotarpio prieštaravimai; sudėtinga šalies ekonominė, socialinė, padėtis;
greiti kultūrinės, politinės, teisinės sistemų pasikeitimai. Šių
nusikaltimų pagausėjimą iš dalies lėmė ir nevisiškai pavykęs ekonomikos,
žemės ūkio, finansų sistemos reformų vykdymas, turto privatizacija, taip
pat socialinės teisinės kontrolės stoka, įskaitant teisinio reguliavimo,
nusikaltimų prevencijos, teisėsaugos institucijų veiklos trūkumus, laiku
neatskleidžiant bei tiriant nusikaltimus.

Vienas iš nusikaltimų ekonomikai yra kontrabanda.

Išskirtume šias kontrabandos priežastis:

1. Rinkos pusiausvyros nebuvimas. Tokia situacija tradiciškai susiklosto

planinio reguliavimo eekonomikos šalyse, kai prekės gamintojai ir

pardavėjai negali patenkinti prekių paklausos, nes nustatoma prekės

kaina būna per žema ir neatitinka rinkos pusiausvyros kainos. Kitaip

tariant, prekės kaina yra tokia, kad prekių kiekis, kurį pardavėjas

nori parduoti, yra nepakankamas palyginti su tuo, kurį nori įsigyti

pirkėjai.

2. Strateginės politikos nebuvimas. Vyriausybėms neturint atitinkamos

patirties, pakankamai sudėtinga nustatyti aiškią mokesčių, muitų ir

apskritai ūkio vystymo koncepciją. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų

prekių paklausa tam tikru laikotarpiu gali būti nepatenkinama. Be to,

ši paklausa negali būti patenkinama ir teisėtai įvežtomis prekėmis.

Tai sukuria sąlygas kontrabandinei veiklai.

3. Kainų ki

itimas. Paprastai kainos kyla netolygiai, o jų kilimą be

objektyvių priežasčių skatina ir subjektyvios priežastys, pavyzdžiui,

žmonių lūkesčiai ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad kainos skirtingose

šalyse didėja nevienodu tempu, atsiranda rinka realizuoti kontrabandos

prekes. Pavyzdžiui, Baltarusijos Respublikoje 0,5 I talpos degtinės

butelis kainavo apytikriai 3,5 Lt, t. y. tris kartus pigiau nei

Lietuvoje.

4. Darbo rinkos nesuderinamumas. Kontrabandos, kaip ir daugelio kitų

ekonominių nusikaltimų, motyvacija yra savanaudiškumas – siekis gauti

turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Kai kurie teisės pažeidėjai

kontrabandos nusikaltimus daro dėl skurdo, nes neturi minimalių

gyvenimo sąlygų. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje skursta apie 16 proc.

visų gyventojų. Apskritai darbo rinkoje beveik visada pasiūla viršija

paklausą, todėl dalis asmenų negalėdami įsidarbinti bando gauti pajamų

ir neteisėtai.

5. Dažnas kovos su kontrabanda funkcijų perdavinėjimas iš vienos

institucijos į kitą.

6. Nepakankamas muitinės ir pasienio policijos, kitų pasienyje dirbančių

institucijų techninis aprūpinimas (trūksta modernių svarstyklių,

vaizdo kamerų ir t. t.).

7. Neoperatyvi muitinio tranzito procedūrų kontrolė. Kai kurie muitinės

ir pasienio

policijos pareigūnai aplaidžiai atlieka pareigas, o dažnai net

nusikalsta.

8. Nepakankama prekybos įmonių, kitų ūkio subjektų finansinės veiklos

kontrolė.

Tai sudaro sąlygas realizuoti kontrabandines prekes vidaus rinkoje,

neišvežti eksportui skirtų prekių gamintojams. Prekės, suklastojus

dokumentus, neišvežamos iš šalies,

bet pirkimo pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) iš valstybės

biudžeto atsiimamas.

9. Spragos teisės norminiuose aktuose. Pavyzdžiui, įvairiai nustatinėjama

kontrabandos dalyko vertė: vienose bylose pagal daiktų (prekių)

muitinę vertę, kitose –

pagal rinkos kainas ir pan.; vienais atvejais apsiribojama įvairiausių

firmų pažymomis apie tos ar kitos prekės k

kainą, kitais – tardymo

institucijos skiria prekines ekspertizes.

10. Nepakankamas visuomenės pilietiškumo ugdymas ir švietimas.

Pavyzdžiui,

“apklausus 995 Lietuvos vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių

moksleivius, beveik pusė

(49 proc.) iš jų atsakė, kad užsiimtų kontrabanda, jei nebūtų kitos

išeities, dar 15 proc.

tikriausiai pasinaudotų šia galimybe. Tik ketvirtadalis respondentų

pareiškė, jog niekada neužsiimtų tokia veikla. 99 proc. apklaustųjų

moksleivių apie kontrabandą sužino iš žiniasklaidos.“ [1, p27 p.].

Palyginus kontrabandos nusikalstamumo būklę Baltijos valstybėse 1993-
2003 m., matyti, kad užregistruotų nusikaltimų skaičius Lietuvoje buvo daug
didesnis nei kitose Baltijos valstybėse. Suprantama, absoliutūs dydžiai
nevisiškai apibūdina nusikalstamumo būklę, todėl tikslinga palyginti jį,
remiantis ir nusikalstamumo koeficientu. Statistikos duomenys rodo, kad
1998 m. Lietuvoje gyveno 3 705 500 gyventojų, Latvijoje – 2 479 648, o
Estijoje – 1 454 230 gyventojų. Kontrabandos nusikaltimų koeficientas
Lietuvoje 100 000 gyventojų buvo 3,157, Latvijoje – 2,581, o Estijoje –
2,956. Iš pateiktų duomenų matyti, kad mažesnis kontrabandos nusikaltimų
koeficientas buvo tik Latvijoje. ( Naujesnių duomenų nepavyko gauti).

1 pav.: Užregistruotų kontrabandos nusikaltimų dinamika Baltijos
valstybėse. [1]
[pic]

Darytina išvada, jog tokie skirtumai atsirado todėl, kad:

1. Lietuvoje yra daugiau gyventojų nei Estijoje ar Latvijoje.

2. Lietuvos geopolitinė padėtis palankesnė kontrabandos gabenimui.

3. Lietuvos pasienio teisėsaugos institucijų darbas yra geresnis ir

daugiau atskleidžiama kontrabandos atvejų.

Vidutiniškai per metus 1990 -2004 m. Lietuvoje buvo užregistruota 114
kontrabandos nusikaltimų.

Konstatuotina (žiūr. 2 pav.), kad daugiausia užregistruotų
kontrabandos nusikaltimų Lietuvoje buvo 1995 m., 1996 m. ir 2002 m. –
atitinkamai 230, 225 ir 204. Tačiau dėl kontrabandos nusikaltimų didelio
latentiškumo tvirtinti, kad tais metais kontrabandos nusikaltimų buvo
padaryta daugiausia, negalima.

Tokį didelį užregistruotų kontrabandos nusikaltimų skaičių galėjo
lemti įvairūs veiksniai:

1. Aktyvios teisėsaugos institucijų pastangos. Pavyzdžiui, siekiant

užkardyti spirito, alkoholinių g

gėrimų, tabako, vario ir jo

laužo, naftos ir jos produktų, cukraus ir kitų

prekių kontrabandą, 1996 m. balandžio mėn. buvo organizuota ir

įvykdyta operacija

„Siena-2″. Operacijos plane numatytas priemones vykdė Policijos

departamento

Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – ENTT),

Kriminalinės paieškos, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo

tarnybos (toliau – ONTT) bei Kelių, Viešosios ir Apsaugos

policijos tarnybų, Pasienio policijos departamento pareigūnai.

Operacijos metu buvo tikrinami muitinės sandėliai, vykdoma

operatyvinė kontrolė, pagal pasienio zonos perimetrą atlikta

operacija „Automobilis”. 14 operatyvinių grupių vykdė transporto

ir krovinių kontrolę šalies keliuose. Be to, po 1996 m.

balandžio 29 d. pasitarimo pas Lietuvos Respublikos Prezidentą

Policijos departamentas ėmėsi papildomų operatyvinių priemonių

išaiškinti asmenis, įvežančius ir gabenančius per šalį spiritą,

alkoholinius gėrimus, taip pat spirito saugojimo ir realizavimo

bei falsifikuotos degtinės gamybos ir realizavimo vietas. Būtent

vykdydami šias priemones pareigūnai išaiškino 33 spirito

kontrabandos atvejus, aptiko 247 400 I spirito, išaiškino 18

alkoholinių gėrimų kontrabandos faktų, iš jų gaminimo vietų

paėmė per 26 800 I alkoholinių

gėrimų. Taip pat buvo išaiškinta 370 spirito laikymo vietų, iš

kurių buvo paimta per

79 000 I spirito. Iš viso paimta 326 400 I spirito ir 256 200 I

alkoholinių gėrimų.
2 pav. Užregistruoti kontrabandos nusikaltimai Lietuvoje[2]
[pic]

2. Teisės aktų pakeitimai. „1996 m. liepos 17 d. įsigaliojo BK 310

straipsnio 2 ir 3

dalys, kuriose numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedenatūruoto

etilo alkoholio,

denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio, taip pat

jų skiedinių (mišinių)

gaminimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą,

neturint leidimo,

bei ATPK 177 straipsnis, kuriame numatyta administracinė

atsakomybė už tą pačią

veiką, bet nedidelius kiekius. Šie ir kiti pakeitimai leido

policijos komisariatams

veiksmingiau panaudoti turimą operatyvinę informaciją apie

asmenis, kurie laikė,

gabeno ir realizavo gryną bei skiestą spiritą, o operatyviniai

veiksmai šių asmenų

atžvilgiu leido išaiškinti daugiau kontrabandą gabenusių

asmenų.“ [1, p. 30].

Užregistruotų kontrabandos nusikaltimų dinamika rodo, kad kontrabandos
nusikaltimų nuo 1996 m. laipsniškai mažėjo, 1998 m. padėtis stabilizavosi
ir per kalendorinius metus vidutiniškai užregistruota per 100 nusikaltimų.
Tačiau taip pat pastebimas staigus kontrabandos atvejų skaičiaus kilimas
2002 m. tačiau vėliau šis skaičius ima vėl mažėti ir stabilizuojasi.

Kontrabandos paplitimui ir kitimui 1990 -2004 m. įtaką darė šie
veiksniai:

1. Kontrabandininkai stengėsi gabenti kontrabandos prekių kiekį,

kurio vertė neviršija 100 minimalaus gyvenimo lygių (toliau

MGL) ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

2. Nusikalstamos grupuotės keitė savo veiklos pobūdį,

kontrabandos formos tapo rafinuotesnės: nuo elementaraus

neteisėto prekių pergabenimo per valstybės sieną pereita prie

sunkiau išaiškinamų veiklų, kurioms išaiškinti reikėjo daugiau

laiko bei kompetentingo visų kontrolės institucijų darbo.

3. Buvo keičiami teisės aktai.

Pagrindiniai veiksniai, darę didžiausią įtaką kontrabandos nusikaltimų
išaiškinamumui Lietuvoje per 14 Nepriklausomybės metų yra šie:

1. Stiprinama valstybės sienos apsauga, vykdomos kompleksinės

prevencinės operacijos. 1998 m. buvo nuosekliai įgyvendinamas

„ Veiksmų planas Lietuvos rytinei sienai stiprinti“, didelį

dėmesį skiriant Lietuvos sienai su Baltarusija, nes vėliau

turėjo tapti išorine Europos Sąjungos siena. 1998 m.

Baltarusijos pasienyje darbą pradėjo 3 naujos užkardos,

atidarytas naujas modernus valstybės sienos perėjimo punktas,

baigti projektavimo darbai ir pradėta nauja kontrolės punkto

Šalčininkuose statyba. Taip pat buvo vykdoma Lietuvos

Respublikos sienos ruožo su Baltarusijos Respublika ir

Rusijos federacija demarkavimo 1999 –2001 m. programa.

2. Tardyminių veiksmų kvalifikacijos problema. Net ir suradus

prekes be kilmės dokumentų, tardymo praktikoje ne visada

pavyksta įrodyti, kad būtent kaltininkas jas neteisėtai

pergabeno per valstybės sieną.

3. Nusikaltimų registravimo ir išaiškinimo techniniai aspektai.

4. Dažnas institucijų, kurioms buvo pavesta kontrabandos

nusikaltimų kontrolė, kaitaliojimas.

5. Susižinojimo su užsienio valstybėmis problemos. Su daugelių

valstybių, iš kurių gabenama kontrabanda, neturima teisinės

pagalbos sutarčių.

6. Muitinės ir kitų pasienio pareigūnų materialinis techninis

aprūpinimas, skatinimas bei kvalifikacijos kėlimas.

Toliau išskirsiu pagrindines kontrabandos pasekmes:

1. Mažėja valstybės biudžeto pajamos. Įvežant prekes ir jas nelegaliai

parduodant, nemokami muitai, akcizų, pridėtinės vertės bei kiti

mokesčiai. Iš dalies dėl to valstybė susiduria su iždo sunkumai,

susijusiais su mokesčių didinimu, paskolomis ir pan. Tuo tarpu

priemonės, kurioms skiriamos papildomos lėšos kontrabandai

užkardyti, bandant pašalinti padarinius, o ne priežastis, ne visada

būna rezultatyvios.

2. Prarandama tiksli informacija apie gyventojų užimtumą, pajamas,

prekių srautus, kainas ir t.t. Šalyje realus nedarbo lygis gali

būti mažesnis, nei tai matyti iš oficialių duomenų, o gyventojų

pajamos didesnės, nei oficialiai deklaruojama. Taip pat sudėtinga

nustatyti tikslų kainų kitimo lygį: skaičiuojant prekių kainų

indeksus, galima atsižvelgti tik į oficialiai parduodamų prekių

kainas. Dėl netikslios informacijos sunku prognozuoti bei

kontroliuoti realaus prekių judėjimo, vartojimo, įtakos vietinių

prekių ar jų substitutų gamintojams procesus.

3. Dėl tikslios informacijos stokos iš dalies prarandama galimybė

realiai kontroliuoti ekonominius procesus. Tiksliai neįvertinus BVP

pokyčių gali būti priimami klaidingi sprendimai, bandant paskatinti

ekonomikos judėjimą iš recesinio tarpsnio.

4. Didėjant kontrabandos mastams, iš dalies mažėja pasitikėjimas

valdžios institucijomis, o tai gali skatinti ir kitus asmenis

užsiimti nelegalia veikla.

5. Kontrabandos prekių įvežimas iškreipia konkurencijos sąlygas.

Legalia veikla užsiimantys ūkio subjektai negali konkuruoti su

kontrabandos prekėmis, nes šios yra neapmokestinamos ir todėl

pigesnės. Teisėtai gaminamų prekių paklausa sumažėja nelegaliai

įvežamų ir realizuojamų prekių sąskaita.

Atsižvelgiant į kontrabandos nusikaltimų priežastis, būklę, dinamiką
ir pasekmes, darytina išvada, jog reikalingas visas kompleksas prevencinių.
Turi būti:

1. Stiprinamas muitinių ir kitų pasinio institucijų materialinis

techninis aprūpinimas.

2. Pildoma informacija apie potencialius kontrabandos organizatorius

ir vežėjus, teikiama informacija atitinkamoms kontrolės

institucijoms, analizuojama nusikalstamų grupuočių veikla bei

transnacionalinis ryšys.

3. Stiprinamas bendradarbiavimas tarp institucijų, užkardančių

kontrabandos nusikaltimus.

4. Stiprinamas bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis.

5. Kontrabandos nusikaltimų išaiškinamumas ir tyrimas turi būti

pavestas muitinės tarnyboms, o prokuratūra turėtų kontroliuoti bei

vadovauti ikiteisminiam tyrimui.

6. Tobulinami teisės aktai, kuriuose numatytas kontrabandos dalyko

vertės nustatymas ir pan.

6 Kontrabandos gabenimo būdai per Lietuvos Respublikos Valstybės sieną

„Kontrabanda pagal BK 312 straipsnį objektyviai pasireiškia prekių
(daiktų) gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų
muitinei, naudojant suklastotą muitinės deklaraciją ir kitus dokumentus ar
gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus, nei nurodyta muitinės
deklaracijoje ar kituose dokumentuose. Kaip kvalifikuojantis požymis yra
numatytas daiktų gabenimas ne per muitines.“ [1, p 41].

1. Dažnokai pasitaikantis kontrabandos gabenimo būdas – kontrabanda,

gabenama ne per muitinės pasienio kontrolės punktus ir per juos,

nepateikiant prekių muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios

kontrolės. Nagrinėjant kontrabandą, gabenamą ne per muitinės pasienio

kontrolės punktus, pastebima tendencija, kad mažėja pavienių asmenų,

gabenančių kontrabandos prekes. Kontrabandos gabenimu daugiausia

užsiima organizuotos grupės. Didelis išaiškintų nusikaltimų, susijusių

su spirito, alkoholinių gėrimų kontrabanda, laikymu ir realizavimu,

skaičius rodo, kad aktuali šių nusikaltimų užkardymo problema.

2. „Iš 284 anketuotų baudžiamųjų bylų nustatyta 168 atvejai, kai

kontrabanda

buvo gabenta per muitines ar muitinių postus, o tai sudarytų 59 proc.

visų nustatytų

atvejų.“ [1, p. 41]. Daiktai per muitinės postus dažniausiai gabenami

paslėpti vietose, kurias sunku aptikti (kelių transporto priemonėje,

traukinyje, muitinės teritorijoje, drabužiuose, krepšyje, rankinėje,

knygose, tarp kitų legaliai vežamų daiktų ir t. t.). Taip gabenama 38

proc. kontrabandos; 33 proc. sudaro kontrabandos gabenimas išvengiant

muitinės kontrolės (neturint leidimo ir ne per muitines ar jų postus,

pareigūnams praleidus kontrabandą ar pan.); 22 proc. – naudojant

suklastotus dokumentus (važtaraščius, deklaracijas, sutartis,

licencijas, sąskaitas-faktūras); 5 proc. – prekių įvežimas ir

neišvežimas iš Lietuvos Respublikos; 2 proc. – pateikiant vienus

dokumentus, vežamos kitos prekės (pateikiami važtaraščiai,

deklaracijos, kt. dokumentai).

Išanalizavus muitinės pasienio kontrolės postuose sulaikytą
kontrabandą, galima konstatuoti, kad dažniausiai gabenama kontrabanda
stambiu mastu. Sulaikius stambią kontrabandą, dažnai nustatomi dokumentų
klastojimo, pasienio pareigūnų papirkimo atvejai. Būtent tokio pobūdžio
kontrabanda daro daugiausia žalos šalies ūkio sistemai. Beje, stambi
kontrabanda tampa vis labiau organizuota. Dėl diegiamų modernių pasienio
apsaugos priemonių jos praktiškai negalima vykdyti be pasienio policijos ar
muitinės pareigūnų pagalbos. Pavieniai nedidelės kontrabandos vykdytojai
praktiškai nepajėgūs konkuruoti su organizuotomis kontrabandą vykdančiomis
grupuotėmis.

Būtų galima išskirti kontrabandos gabenimo būdus, kai ji gabenama per
muitinės kontrolės postus:

2.1. Įvežamo krovinio muitinės dokumentų (TIR Carnet knygelės ir kt.),
muitinės pažymų (spaudai, plombos) klastojimas, dokumentuose nurodomas daug
mažesnis įvežamų prekių kiekis, prekės deklaruojamos ne tuo kodu, didele
dalimi sumažinama įvežamų prekių vertė, panaudojamos tos pačios sąskaitos-
faktūros, krovinio pervežimo dokumentai, prisidengiama labdara,
manipuliuojama krovinio svoriu, nedeklaruojamas prekių antsvoris ir pan.
Prekės iš užsienio valstybės išvežamos remiantis tikrais krovinį lydinčiais
dokumentais, o į Lietuvos Respubliką įvežamos jau suklastojus dokumentus
-nurodžius kitas prekes.

Prekės iš užsienio valstybės išvežamos remiantis tikrais krovinį
lydinčiais dokumentais, o į Lietuvos respubliką įvežamos jau suklastojus
dokumentus –nurodžius kitas prekes.
Tranzitiniai kroviniai gabenami teisėtai, o dokumentai klastojami vėliau:
fiktyviai užbaigiamos muitinio tranzito procedūros, prekės paliekamos
Lietuvoje, muitinės postuose pažymėjus apie jų išvežimą.

Kontrabandinės prekės užkraunamos sunkiai patikrinamais kroviniais
(mediena,

metalo laužu, biriomis medžiagomis), paslepiamos tuo tikslu įrengtose
slėptuvėse

(kontrabanda gabenama įrengtuose dvigubuose automobilių puspriekabių
dugnuose arba sutrumpintose puspriekabėse, vagonų angose), tarp kitų
deklaruojamų prekių ir pan. Šiais atvejais realiausia aptikti kontrabandą,
jei pasienyje turima operatyvinės informacijos apie rengiamą pergabenti
kontrabandos krovinį.

Įvežamos cheminės medžiagos, kurios atitinkamu būdu apdorojamos ir
panaudojamos pagal kitą paskirtį. Pavyzdžiui, įvežti naftos produktai
maišomi su

dideliu kiekiu benzino ir realizuojami kaip benzinas, tačiau muitas ir kiti
mokesčiai nemokami arba mokami daug mažesni. Panašiu būdu įvežamas ir
spiritas. Spiritas turi papildomą amoniako, citrinos kvapą ir deklaruojamas
kaip priedas, naudojamas parfumerijos ar buitinės chemijos pramonėje,
įpylus į kvapųjį spiritą papildomų reagentų, gaunamas spiritas be pašalinių
kvapų, iš kurio gaminamas alkoholis nelegaliai prekybai.

Paperkami muitinės ir pasienio tarnybų pareigūnai. Šiuo būdu gabenami ypač
stambūs kontrabandiniai kroviniai (pavyzdžiui, 1-2 t alkoholinių gėrimų).
Kartais patys muitininkai vengia atidarinėti plombuotas automašinas su
kroviniais, motyvuodami tuo, kad jie turi teisę tikrinti pasirinktinai iki
10 proc. visų pilnų krovininių automobilių. Pasitaiko atvejų, kai
netikrinamos krovininių automobilių kabinos arba lengvosios mašinos
tikrinamos formaliai. Be to, nedidelės kontrabandos sulaikymo atveju
pareigūnai vengia rašyti protokolą, kadangi jį surašius po pamainos (laisvu
nuo darbo metu), dažnai su nuosavu transportu jiems tenka vežti į muitinę
sulaikytą krovinį ir atiduoti jį į sandėlį. Nuo 1997 m. vasario 5 d.
Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 43 muitinės postų
pareigūnams tarnyboje buvo uždrausta turėti užsienio valiutos, alkoholinių
gėrimų, mobilaus ryšio telefonus, kitų tarnyboje nereikalingų daiktų ir
didesnę nei 1 MGL Lt pinigų sumą, taip pat būti muitinės poste ne tarnybos
metu ir muitinės postų teritorijoje laikyti nuosavus automobilius. STT nuo
1997 m. iš aiškino ir patraukė baudžiamojon atsakomybėn 26 pasienio
policijos ir 19 muitinės pareigūnų. 2000 m. buvo sulaikyta 12 Klaipėdos
teritorinės muitinės pareigūnų, kaltinamų įvykdžius kontrabandos
nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, kad autotransporto priemonės muitinėse
gali būti tikrinamos pasirinktinai, svarstytina galimybė periodiškai
atlikti kontrolinį autotransporto priemonių patikrinimą jau įvažiavus į
Lietuvos Respublikos teritoriją, tuoj po muitinės procedūrų užbaigimo.
Teigiamai vertintume naujų darbuotojų skyrimo į pareigas derinimą su STT.
Tokiu būdu sumažėtų galimybė įsidarbinti asmenims, įtariamiems
kyšininkavimu ir bendradarbiavimu gabenant kontrabandą.
Teisėtai įvežtos prekės vėliau nelegaliai realizuojamos pasienio
gyvenvietėse. Pasienio policijos departamento duomenimis, darbo dienomis
vidutiniškai per parą vien tik per Kybartų pasienio kontrolės punktą iš
Kaliningrado srities į Lietuvą pereina 1 200-1 300 pėsčiųjų, įvažiuoja apie
400 lengvųjų automobilių, per Panemunės pasienio kontrolės punktą – 2 000-2
500 pėsčiųjų ir 600 lengvųjų automobilių. Poilsio ir švenčių dienomis
asmenų, vykstančių iš Kaliningrado srities į Lietuvą per šiuos kontrolės
punktus, padvigubėja. „Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1997 m.
kovo 6 d. Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos
Respublikos valstybės sieną, nustatymo” 2 priede yra numatyta, kad vienam
keleiviui, vykstančiam per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per
tarptautinius oro ar jūrų uostus, galima įvežti 0,5 I degtinės ir likerio
gaminių, kitų stiprių alkoholinių gėrimų (išskyrus namų gamybos) bei 100
vnt. cigarečių arba 100 g tabako. Panaši situacija yra ir prie sienos su
Baltarusija, kur pagal judėjimo intensyvumą legaliai gali būti įvežta iki 3
650 but. stipriųjų gėrimų, 18 250 pak. cigarečių per parą. Taip teisėtai
įvežtos prekės vėliau nelegaliai realizuojamos pasienio rajonuose.“ [1,
p.44].

7 . ATSKIRŲ KONTRABANDOS PREKIŲ RŪŠIŲ GABENIMO IR UŽKARDYMO YPATYBĖS

„Pagal BK nuostatas, kontrabandos dalyku laikytina: prekės, pinigai,
meno vertybės, kiti privalomai pateiktini muitinei daiktai, šaunamieji
ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos, radioaktyviosios
medžiagos, kitos strateginės prekės, nuodingosios medžiagos, stipriai
veikiančios medžiagos, psichotropinės medžiagos, narkotinės medžiagos ir
prekursoriai.“ [1, p 45].

Pagal atlikto tyrimo rezultatus, dažniausiai yra gabenami: spalvotieji
ir juodieji metalai (vario laužas, aliuminio laužas), narkotinės priemonės
ir prekursoriai (aguonų šiaudeliai, opiumas, heroinas), maisto produktui
(cukrus, mėsos gaminiai, konservai, paukštiena, šaldyta žuvis, riešutai,
makaronai), alkoholiniai gėrimai (spiritas, degtinė, vynas), tabakas ir jo
gaminiai, automobiliai bei kitos transporto priemonės, naftos produktai
(benzinas ir dyzelinis kuras), plačiai vartojamos prekės (drabužiai,
avalynė, parfumerija, buitinė technika, audinių kailiukai, vaisiai,
daržovės).

Nuo 1998 m. pagrindinę kontrabandos dalį sudarė alkoholiniai gėrimai,
tabako gaminiai, kuras ir maisto prekės. Atitinkamai didžiausią neigiamą
įtaką šalies ūkio sistemai darė alkoholio, tabako, kitų kontrabandos
prekių, įvertintų ypač mažomis kainomis, įvežimas. Pažymėtina, kad iš
Rusijos Federacijos Kaliningrado srities dažniausiai buvo gabenami degalai,
alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, cukrus; iš Baltarusijos –
alkoholiniai gėrimai, spiritas, cukrus, mėsos produktai; iš Latvijos
-spiritas, maisto produktai; iš Lenkijos – plataus vartojimo pramoninės
prekės, tabako gaminiai, didelis vaisių, daržovių kiekis; per Klaipėdos
jūrų uostą įvežamas spiritas, tabako gaminiai ir maisto produktai.

Labiausiai aktuali ir daugiausia žalos daro: alkoholinių gėrimų,
tabako gaminių, narkotinių medžiagų kontrabanda. Todėl šių prekių rūšių
gabenimo ir užkardymo ypatybes panagrinėsime detaliau.

8 Alkoholinių gėrimų kontrabanda

1995 m. sulaikyta 226 214,85 I kontrabandinio alkoholio, 1996 m. – 164
318,14 I, 1997 m.-39 264,70 I. Taigi statistikos duomenys rodo, kad nuo
1995 m. iki 1997 m. sulaikomo kontrabandinio alkoholio kiekis mažėjo, o
2001 m. nedaug padidėjo, bet vėliau vėl ėmė mažėti.

3 pav. Pasienio policijos sulaikyta alkoholio kontrabanda[3]
[pic]

Vokietijos tarnybų teigimu, nuo 1998 m. gruodžio mėn. iš Rostoko uosto
alkoholio (spirito) kroviniai gabenami per Latviją. Dažnai šie kroviniai
nelegaliai įforminami muitinėje ir neišvežami iš Latvijos Respublikos.
Vėliau kontrabandos būdu juos bandoma įvežti į Lietuvą.

„1999 m. spalio mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybei sumažinus
alkoholio akcizo tarifus, dvigubai (nuo 379 iki 194) sumažėjo išaiškintų
alkoholio kontrabandos atvejų.1999 m. spalio mėn. antrojoje pusėje sumažėjo
alkoholio kontrabanda. 1999 m. lapkričio mėn. sulaikyta beveik 2,5 karto
mažiau kontrabandinės degtinės nei spalio mėn., bet spirito – beveik 5
kartus daugiau nei spalio mėn. ir 2 kartus mažiau nei rugsėjo mėn.

Pagal operatyvinius duomenis, 1999 m. spalio mėn. sumažėjo
kontrabandinio alkoholio, kontrabandinio spirito, falsifikuotos degtinės
(„pilstuko”) kainos juodojoje rinkoje. Sumažinus akcizo tarifus, padidėjo
respublikoje gaminamos degtinės realizacija. Pavyzdžiui, palyginus 1999 m.
rugsėjo mėn. su tų pačių metų lapkričio mėn., specialios paskirties AB
„Stumbras” lapkričio mėn. realizavo produkcijos 2,3 karto, AB „Vilniaus
degtinė” – net 5,4 karto daugiau. Iš viso 1999 m. rugsėjo-lapkričio mėn.
gamintojų akcizų įplaukos padidėjo apytikriai 113 000 000 Lt. Taigi akcizų
tarifų sumažinimas turėjo įtakos sumažėjusiam kontrabandinės degtinės
įvežimui. Dėl mažo pelno kontrabandinė degtinė nebuvo superkama ir gabenama
į centrinius Lietuvos rajonus, o realizuojama pasienio rajonuose. Tačiau,
priešingai nei buvo tikimasi, oficialiai įvežamos degtinės kiekis sumažėjo
tik nedaug.“ [1, p 47 –48].

Kontrabandinis alkoholis į Lietuvą dažniausiai patenka:
Gabenamas per muitinės kontrolės postus automobilių slėptuvėse, perdirbtų
konstrukcijų automobiliuose (kuro bakuose, dujų įrangos balionuose).
Didelis kiekis (nuo 1t iki 50 t) kontrabandinio alkoholio ir spirito
įvežamais krovininiais sunkvežimiais, geležinkelio transportu.
Kontrabandinis krovinys dažnai užkraunamas kitomis prekėmis (pvz., mediena,
metalo laužu) ir įforminamas kaip tranzitinis.
Gabenamas per pasienio kontrolės punktus, suklastojus dokumentus arba net

susitarus su pasienio ir muitinės pareigūnais. Pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės

1994 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 1028, Pasienio policijos departamento
pareigūnai

negali patikrinti krovinio ir jo dokumentų, jei krovinys yra įvežamas su
muitinės plombomis. Be to, autotransporto priemonės muitinės kontrolės
postuose gali būti tikrinamos pasirinktinai.
Gabenamas per „žaliąją sieną”, plukdomas valtimis per upes. Tokiu būdu
dažniausiai nedideliais kiekiais (iki 50 I) gabena pavieniai asmenys,
negalintys tinkamai

sutvarkyti krovinio dokumentų.
Gabenamas traukiniais, autobusais arba pėsčiomis. Pagal operatyvinius
duomenis, vien Kaliningrado srityje tuo užsiima apie 5 000 Rusijos
Federacijos gyventojų,

gyvenančių pasienio su Lietuvos Respublika rajonuose. Į Druskininkus
traukiniu kasdien atvyksta iki 800 Baltarusijos piliečių, kurie vienu metu
įveža daugiau kaip 1500 butelių degtinės, apie 3 000 I vyno ir kitų
alkoholinių gėrimų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos
Vyriausybės Laikinąjį susitarimą „Dėl abiejų valstybių piliečių kelionių”,
asmenys, sulaukę 60 m., gali atvykti į Lietuvą be vizų. Pastebėta, kad
asmenys vyksta į užsienį, vėliau už atitinkamą mokestį „samdo” užsienio
valstybių piliečius. Taip kelis kartus per parą pasipelnymo tikslu įveža
didelį alkoholinių gėrimų kiekį. Visus šiuos asmenis sulaikyti ar bausti
administracine tvarka nėra galimybės, kadangi per sieną leistinas gabenti
alkoholinių gėrimų kiekis neviršijamas.

Bausti asmenis už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą ar
realizavimą

pažeidžiant nustatytą tvarką yra sudėtinga, nes tokių alkoholinių gėrimų
realizavimą dažnai vykdo fiziniai asmenys savo namuose. Norint užkardyti
šiuos pažeidimus, reikia imituoti alkoholinių gėrimų pirkimą, tam nėra
parengtų modelių, policijos darbuotojai priversti savo lėšomis pirkti
kontrabandines prekes. Ypač sudėtinga imituoti alkoholinių gėrimų pirkimą
kaimo vietovėse, kur prekyba vyksta tarp gerai pažįstamų žmonių.

„Atsižvelgdamas į prekių kiekius, kurie teisėtai pergabenami į
Lietuvos Respubliką ir vėliau neteisėtai realizuojami šalies rinkoje,
Pasienio policijos departamentas inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams,
vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo” 2 priedo
sąrašo pakeitimą iš viso uždrausti įvežti į Lietuvos Respubliką degtinės ir
likerio gaminius, kitus stiprius alkoholinius gėrimus, vyną, šampaną bei
alų be atitinkamo muito mokesčio nepriklausomai nuo šių prekių kiekio.
Manytume, kad būtų netikslinga visiškai uždrausti atskirų prekių gabenimą į
Lietuvos Respubliką be muito mokesčio.“ [1, p. 50].

Kadangi alkoholio gabenimu daugiausia užsiima Rusijos Federacijos ir
Baltarusijos Respublikos gyventojai, Policijos departamentas siūlė
nustatyti, kad kiekvienas užsienio pilietis (ne tik minėtų valstybių),
įvažiuodamas į Lietuvą, turėtų atitinkamą pinigų sumą pragyventi,
pavyzdžiui, 400 ar 600 Lt (arba kitos šią sumą atitinkančios
konvertuojamosios valiutos) kiekvienai parai. Tokias priemones taiko
daugelis kaimyninių užsienio šalių – Suomija, Lenkija ir kt. Pastebėtina,
kad po sėkmingų policijos operacijų, kai buvo sulaikomas didžiulis spirito
kiekis (po 50 t ir daugiau), šio verslo organizatoriai keitė taktiką.
Stengtasi įvežti tik tiek spirito, kiek užsakovas prašo, kitaip tariant,
nėra sandėliuojamos didelės jo atsargos, o bandoma tuoj pat perduoti
platintojams arba falsifikuotos degtinės gamintojams.

„Didelė dalis kontrabandinio spirito, degtinės yra sandėliuojama ir
realizuojama didmeninės prekybos bazėse. Tuo tikslu, pavyzdžiui, vykdydami
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1998 m. gruodžio 31d. pavedimą
„Dėl prekybos užkirtimo kontrabandinėmis prekėmis ir kitų pažeidimų”, 1998
m. gruodžio 1-31 d. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų
vyriausiųjų policijos komisariatų Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių
pareigūnai kartu su kitomis policijos tarnybomis organizavo šiuose
miestuose esančių urmo bazių veiklos patikrinimą. Išskirtina operacija,
vykdyta 1998 m. gegužės 27 d. prekybos bazėse „D”. Jos metu Kriminalinės
policijos ONTT valdybos Vilniaus skyriaus pareigūnai paėmė 1 615 I
kontrabandinės degtinės (be lietuviškų banderolių, su Rusijos ir
Baltarusijos akcizinėmis markėmis) ir 562,5 I spirito. Bendra sulaikytų
prekių vertė – apie 40 000 Lt.“ [1, p.50].

Žinant, kad kontrabandos prekės sandėliuojamos ne tik prekybos
vietose, sandėliuose, bet ir privačiose gyvenamosiose ar pagalbinėse
patalpose, garažuose, reikėtų ne tik griežčiau kontroliuoti prekybos bazes,
sandėlius bet ir surengti savaitinę ar ilgesnę akciją įtariamose privačiose
teritorijose.

9 Tabako gaminių kontrabanda

4 pav. Pasienio policijos sulaikyta tabako gaminių kontrabanda[4]
[pic]

Iš pateiktų Pasienio policijos departamento duomenų matyti, kad 1998
m. labai padaugėjo sulaikomos tabako gaminių kontrabandos. Palyginti su
1997 m., ji padidėjo daugiau kaip 6 kartus.

Vokietijos operatyvinių tarnybų duomenimis, pagrindine tabako gaminių
tranzito šalimi tapo Estija. 1997 m. Vokietijoje buvo sulaikytas 1 151
Lietuvos gyventojas, o 1998 m. – 498, jų sumažėjo 2,3 karto. Vis dažniau
Vokietijoje sulaikomi kontrabandinių cigarečių kroviniai, gabenami
slėptuvėse. Jau užfiksuoti 33 sulaikymo atvejai, kai cigaretės slėptuvėse
buvo gabenamos iš Lietuvos.

1999 m. tabako gaminių kontrabandos sumažėjimą galėjo lemti labiau
pelninga

kitų akcizinių prekių kontrabanda, taikytos griežtos kontrabandos kontrolės
priemonės, tačiau neatmestina versija, kad tabako kontrabanda gabenama
išradingais būdais,

nefiksuojamas krovinio pervežimas per muitinės kontrolės postus, kur nėra
įrengta filmavimo kamerų ir pan. Realizuojant kontrabandos prekes
didmeninės prekybos bazėse, dažnai cigaretės su seno pavyzdžio banderolėmis
yra įmaišomos tarp cigarečių su galiojančiomis banderolėmis ir
realizuojamos mažmenininkams. Nepraplėšus cigarečių bloko, tai nustatyti
neįmanoma.

2000 m. kovo 1 d. padidintas tabako gaminių akcizo tarifas 4,5 karto.
Pasienio policijos departamento pateiktais duomenimis, išaiškintų tabako
gaminių kontrabandos atvejų padaugėjo nuo 12 iki 54. Ypač daug jų
išaiškinta 2000 m. kovo – balandžio mėn., kai jau buvo padidintas tabako
gaminių akcizo tarifas. Iki šio pakeitimo tabako kontrabanda nebuvo aktuali
Lietuvai, ji buvo daugiau tranzitinė šalis. Vėliau kontrabandinės tabako
prekės Lietuvoje tapo ne vien tik tranzitinis krovinys. Šiai kontrabandos
rūšiai užkardyti reikia skirti daugiau dėmesio. Atitinkamai 2000 m.
pasienio policijos sulaikytos tabako kontrabandos kiekis padidėjo daugiau
nei 5 kartus, palyginti su 1999 m. Kita vertus, tokį sulaikomos
kontrabandos padidėjimą galėjo lemti ir pasienio pareigūnų veikla.
Pavyzdžiui, 2000 m. kovo 4 d. Pasienio policijos departamento ONTT
pareigūnai sėkmingai atliko operaciją, kurios metu sulaikyta automašina
„Kamaz”, kontrabandos būdu gabenusi 1 000 dėžių su cigaretėmis „West” (500
000 pak.).

Nuo 2000 m. sulaikomos cigarečių kontrabandos skaičius padidėjo. Iki
2003 metų šis skaičius padidėjo vos ne dvigubai.

Tokį padidėjimą galėjo lemti jau ir anksčiau minėtos priemonės, be to
nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo ES nare.

10 Narkotinių medžiagų kontrabanda

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, užima patogią geografinę
padėtį narkotikų tranzitui. Pastebėta, kad Lietuvoje vis dažniau pasirodo
ir stipresnių narkotikų – hašišo, heroino, kokaino.
5 pav. Pasienio policijos sulaikyta narkotikų kontrabanda[5]
[pic]

1995 m. per sausio – gegužės mėn. iš neteisėtos apyvartos paimta
narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų: aguonų stiebelių – 339 kg
98 g, opijaus ekstrakto – 9,083 mg, efedrono – 12 g, efedrino – 6 g,
amfitaminano – 54 g, marihuanos – 27 g, ketamino – 20 mg.

1995m. balandžio 19 d. Mažeikių rajono Sedos apylinkėje, Z. S.
sodyboje, aptikta pogrindinė laboratorija, kurioje gaminamas opijaus
ekstraktas. Klaipėdos miesto

vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai operacijos metu paėmė 26 kg
maltų aguonų,

600 mg opijaus ekstrakto, 5 000 mg mišinio opijaus estraktui gaminti.

Nagrinėjant narkotikų kontrabandą, pastebėta, kad daugiausia narkotikų
Lietuvos pasienyje sulaikyta 1996 m., 1997 m. ir 1998 m., o 1999 m. –
sumažėjo. 2000 m. sulaikytos kontrabandos vėl padaugėjo (5 pav.).

Narkotikų tiekimą ir platinimą šalyje kontroliuoja organizuotos
nusikalstamos struktūros. Lietuvoje veikia apie 20-30 gerai organizuotų
narkotikų kontrabandos grupuočių, turinčių plačius ryšius Lietuvoje ir
užsienyje.

Dažniausiai aguonų stiebeliai ir galvutės, grynas opijus, marihuana,
hašišas, efedrino hidrochloridas ir anaboliniai vaistai gabenami iš
Afganistano, Irano, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikijos. Per Lietuvą
narkotikai pervežami į Skandinavijos valstybes ir Vokietiją. Iš Vakarų
valstybių daugiausia atvežamas kokainas, marihuana, sintetinės narkotinės
medžiagos – LSD, „Extasy”. Be to, nuolat didėja narkotikų paklausa
Kaliningrado srityje, todėl vis daugiau aplinkinių valstybių gyventojų
įsitraukia į narkotikų verslą. Faktiškai nuo 1995 m. beveik visa didžiausia
narkotikų kontrabanda sulaikoma pasienyje su Rusija. Didžiausia narkotikų
kontrabanda 1996 m. buvo užfiksuota Pagėgių rinktinės Kybartų geležinkelio
pasienio kontrolės poste. Vykdant traukinio krovinio apžiūrą, viename iš
vagonų rasti aštuoni maišai susmulkintų aguonų galvučių ir stiebelių, kurių
masė iš viso buvo 118,4 kg. Pastebėta tendencija, jog Rusijos piliečiai,
atvežę į Lietuvą prekių arba alkoholio, jas parduoda, o už gautus pinigus
įsigyja narkotinių medžiagų, jas suvartoja ir grįžta atgal į Rusiją. 1998
m. iš viso užfiksuoti 22 narkotikų sulaikymo faktai, iš jų 20 buvo
užregistruota pasienyje su Rusija.

„Taigi didžioji dalis narkotinių medžiagų į Lietuvą patenka
kontrabandos būdu, tačiau stebėtinai mažai jų yra sulaikoma pasienyje,
bandant įvežti. Pavyzdžiui, per 1999 m. sausio-lapkričio mėn. narkotikų
kontrabandos buvo sulaikyta tik 10,4 kg, arba 94 proc. mažiau nei per 1998
m. atitinkamą laikotarpį. Iš viso 1999 m. sulaikyta 11,2 kg narkotinių
medžiagų, sunaikinta 448,1 m2 aguonų ir 18 m2 kanapių pasėlių, 1998 m.
sulaikyta 168,77 kg narkotinių medžiagų (be to, aptikta 130,5 kg narkotinių
medžiagų, kurių savininkai nerasti). Pavyzdžiui, 1999 m. sausio 24 d.
Šalčininkų užkardos pareigūnai Šalčininkų rajone, ties Dumblės kaimu, 400 m
atstumu nuo valstybės sienos, prie piliečio U. V. sodybos, po senu
sugedusiu autobusu, pastebėjo krepšį, o autobuso viduje surado kitą krepšį
su trintomis aguonų galvutėmis, kurių bendras svoris buvo 10,10 kg. Asmuo,
paslėpęs krovinį, nenustatytas. Kitas išskirtinis atvejis – 1999 m. spalio
10 d. Nidos pasienio kontrolės punkte sulaikytas automobilis MB 260,

vairuojamas Rusijos piliečio A. T. Automobilyje rasta 159 „Extasy” ir 10
LSD tablečių,

130 g heroino ir apie 40 g marihuanos. 1999 m. Danijoje, Švedijoje,
Ukrainoje ir

Vokietijoje buvo sulaikyti 23 Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gabeno
narkotikus, 1999-jau 63 žmonės. Per pirmąjį 2000 m. pusmetį tik Švedijos
pareigūnai sulaikė

16 lietuvių, į šalį įvežusių amfitamino. 2000 m. padaugėjo ir užsieniečių
gabenamų

narkotinių medžiagų. Pavyzdžiui, 2000 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdoje buvo
sulaikyti 6 Latvijos ir Rusijos piliečiai, į Lietuvą iš užsienio įvežę
narkotikų „Extasy” siuntą,

kuri juodojoje rinkoje galėjo būti parduota už 2 000 000 Lt. 2000 m.
rugpjūčio 11 d.

Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas dvigubą Švedijos ir Turkijos pilietybę
turintis A. A.,

priklausantis vienai iš garsiausių Turkijos kurdų narkomafijos šeimai. Be
to, 2000 m.

Lietuvoje pavyko surasti tris narkotinių medžiagų gamybos laboratorijas.
Pažymėtina,

kad suaktyvinus operatyvinį darbą pasienyje, narkotikų gabentojai ir
narkomanai keičia savo taktiką, siekia suklaidinti pasienio policijos
pareigūnus – vis didesnė narkomanų dalis iš trintų aguonų galvučių gamina
aguonų ekstraktą ir nedideliais kiekiais

gabena visuomeniniu transportu gerai įrengtose slėptuvėse. Pagal
operatyvinę informaciją pastaruoju metu opijaus ekstraktas tirpinamas
kituose skysčiuose bei medžiagose.“ [1, p. 56 –57 ].

Nagrinėjant prevencines priemones, taikytas užkardant kontrabandos
nusikaltimus, pažymėtina, kad 1998 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimu Nr. 91 patvirtinta Nacionalinė narkotikų kontrolės ir
narkomanijos prevencijos programa. Buvo įsigytos narkotikų paieškos ir
atpažinimo priemonės (operatyviniai lagaminai), Pasienio policijos
departamento pareigūnai dalyvavo seminaruose ir užsiėmimuose, kuriuose buvo
pateikiami metodiniai praktiniai nurodymai, kaip kontroliuoti nelegalią
narkotikų apyvartą, organizuojamos kasmetinės sezoninės operacijos
„Aguona”, kuriomis siekiama surasti ir sunaikinti aguonų pasėlius.

Galima prognozuoti, kad narkotinių medžiagų transportavimą ir
realizaciją perima organizuotų nusikalstamų grupuočių atstovai ir šis
nelegalus verslas griežtai jų kontroliuojamas. galbūt dėl to sulaikyta
narkotikų kontrabanda per 2003 -2004 m smarkiai sumažėjo. Tikėtina, kad dėl
paklausos narkotikų kontrabanda didės. Apklausos rodo, kad narkotikus
šalyje yra vartoję apie 20 proc. berniukų ir 10 proc. mergaičių. Taigi
Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos
priemonės vykdomos nepakankamai. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama
narkotinių medžiagų kontrabandos prevencijai. Suaktyvinus šių medžiagų
judėjimo kontrolę, padaugėtų sulaikomų narkotinių medžiagų.

KONTRABANDOS UŽKARDYMAS ATSKIRUOSE VALSTYBĖS SIENOS TERITORIJOS

RUOŽUOSE

Lietuvos Respublika ribojasi su keturiomis valstybėmis: šiaurėje – su
Latvijos Respublika, rytuose – su Baltarusijos Respublika, pietvakariuose –
su Lenkijos Respublika, vakaruose – su Rusijos Federacijos Kaliningrado
sritimi ir Baltijos jūra. Valstybės sienos bendras ilgis – 1 720,2 km.
Lietuvos valstybės sienos ilgis su Latvija -567,8 km. Vykdydama 1993 m.
birželio 26 d. Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartį „Dėl
valstybės sienos atstatymo”, Lietuvos Respublika (1997 m.) visiškai
demarkavo savo valstybės sienos dalį. Valstybės sienos ilgis su Lenkija –
103,7 km, valstybės siena abiejų valstybių sutartimi pripažinta buvusi
Sovietų Sąjungos ir Lenkijos valstybės siena. Valstybės sienos ilgis su
Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi yra 247,5 km. 1997 m. buvo
pasirašytos sutartys „Dėl valstybės sienos nustatymo bei kontinentinio
šelfo ribos Baltijos jūroje”, tačiau Rusijos Federacijos parlamentas
(Valstybės dūmą) dar jos neratifikavo ir sienos demarkavimo darbai
nepradėti. Valstybės sienos ilgis su Baltarusija – 651,7 km. 1995 m. su šia
valstybe pasirašyta sutartis „Dėl valstybės sienos nustatymo”.
Atsižvelgiant į tai, buvo sudaryta mišri demarkavimo komisija sienai
nužymėti, pradėti demarkavimo darbai, kurie baigti 2000 m. Baltijos jūroje
Lietuvos sienos ilgis sudaro 99 km.

Daugiausia kontrabandos atvejų – 86,9 proc. fiksuojama pasienyje su
Rusija ir Baltarusija.

Sienos apsaugos rezultatų analizė rodo, kad Lietuvos pasienyje
sulaikomos kontrabandos mastas kinta keičiantis ekonominei situacijai
kaimyninėse valstybėse. 1995-1996 m. daugiausia (80-86 proc.) kontrabandos
buvo sulaikoma Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, o 1997 m. – 53 proc.
Baltarusijos pasienyje ir 27 proc. Rusijos pasienyje. Nuolat daugėja
žmonių, kertančių valstybės sieną su Baltarusija ir Rusija. Pasienio
policijos departamento duomenimis, 1999 m. 91,7 proc. kontrabandos atvejų
išaiškinta Lietuvos Respublikos rytinės sienos su Baltarusija (68,1 proc.)
ir su Rusija (23,6 proc.) ruožuose.

Kontrabandos gabenimas per atskirus valstybės sienos ruožus turi savų
ypatumų, todėl juos panagrinėsime atskirai. Naginėjami bus problemiškiausi
pasienio ruožai.

12 Kontrabandos užkardymas prie sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado

sritimi

Kaip jau buvo anksčiau minėta, ekonominė ir socialinė padėtis
kaimyninėse valstybėse, o kartu ir kainų skirtumai lemia kontrabandos
gabenimą per valstybės sieną. Pastebėta, kad 2000 m. Kaliningrado srities
gyventojai į Lietuvą aktyviau gabeno alkoholinius gėrimus, tabako gaminius
ir maisto produktus. Prieš sugriežtinant alkoholio įvežimą į Lietuvą,
lietuviai, užsiimantys kontrabandos organizavimu, pakeitė savo veikimo
taktiką ir pradėjo samdyti Rusijos Federacijos piliečius, kurie gabena
alkoholį leidžiamais kiekiais. Preliminarūs apskaičiavimai rodo, kad
pėstieji arba autobuso keleiviai per parą į Lietuvą pergabena daugiau kaip
dvi tonas alkoholinių gėrimų. Tam sudaromos nuo 50 iki 150 asmenų grupės,
kurios gabena alkoholinius gėrimus ir kitas prekes iš Kaliningrado srities
į Lietuvą. Kaliningrado srityje labai išaugo ir neapmokestinamų parduotuvių
{Duty Free), prekiaujančių pigesniu alkoholiu.

Smulkūs kontrabandininkai – paprastai pasienio rajonų gyventojai –
stengiasi kirsti valstybės sieną tose vietose, kur pasienio policijos
pajėgų yra mažiausia. Per pasienio kontrolės punktus dažniausiai gabenamos
prekės leidžiamais kiekiais.

Daugiausia problemų užkardant kontrabandą pasienyje su Rusijos
Federacija kelia padėtis Kybartų pasienio kontrolės punkte ir Pagėgių
pasienio policijos rinktinės saugomame ruože. Darbo dienomis vidutiniškai
per parą Kybartų pasienio kontrolės punktą iš Kaliningrado srities į
Lietuvą pereina 1 200-1 300 pėsčiųjų, įvažiuoja apie 400 lengvųjų
automobilių. Poilsio ir švenčių dienomis, vykstančiųjų iš Kaliningrado
srities į Lietuvą per šiuos kontrolės punktus padvigubėja. Mažiausiai per
šiuos du pasienio kontrolės punktus į Lietuvą per parą legaliai gabenama
apie 5 000 butelių degtinės, konjako ar kitų stipriųjų gėrimų, 25 000 pak.
cigarečių. Realiai yra įvežama 2-3 kartus daugiau. Atliekamų operacijų metu
paaiškėjo, kad legaliai į Lietuvą įnešami alkoholiniai gėrimai ir tabako
gaminiai vėliau nelegaliai realizuojami Kybartų miestelio centre.

Pagal operatyvinę informaciją, Pagėgių pasienio policijos rinktinės
saugomame ruože veikia apie 30 gerai organizuotų grupių, užsiimančių
kontrabandos gabenimu per valstybės sieną. „Žalioji siena”, ypač nakties
metu, sustiprinama motorizuotais ir pėsčiaisiais patruliais. Kas naktį
patruliuoja ir operatyviniai darbuotojai. Rusijos pasieniečiai taip pat
sustiprino „žaliosios sienos” apsaugą – naktimis vos ne visą ruožą
apšvietinėja signalinėmis raketomis. Pasienio ruože naktimis žvejai
mobiliaisiais telefonais informuoja užkardų pareigūnus apie ruože
pasirodžiusius pašalinius asmenis ir automobilius. Vis dėlto yra daug
asmenų, kurie pažeidinėja pasienio ruožo režimo taisykles.

53 proc. žmonių transporto priemonių ir krovinių iš Rusijos vyksta per
Panemunės pasienio kontrolės postą. Darbo dienomis vidutiniškai per parą
per šį kontrolės postą pereina 2 000-2 500 asmenų ir 600 lengvųjų
automobilių. Per parą oficialiai įvežama apie 2 000 I stiprių alkoholinių
gėrimų, 3 000 I šampano, 40 t įvairių degalų.

Siekiant sustiprinti valstybės sienos su Rusijos Federacija apsaugą,
suformuota nauja Kudirkos Naumiesčio užkarda. Šis sienos ruožas kol kas
saugomas kitų užkardų sąskaita, todėl tokiomis mažomis pajėgomis
neužtikrinama tinkama sausumos sienos kontrolė. Siekdama užkardyti
kontrabandą per Nemuno upę, pasienio policija įsigijo 7 motorines valtis,
sustiprintas patruliavimas Nemuno upe.

6 pav. Pavojingiausia Lietuvos ir Rusijos pasienio vieta

[pic]

Aktuali problema valstybės sienos ruože su Rusija yra bešeimininkės
kontrabandos užkardymas. 1999 m. Lietuvos pasienyje užfiksuota 116
bešeimininkio turto suradimo atvejų. Bešeimininkis kontrabandinis turtas
atsiranda dėl to, kad ruožą nuo Panemunės pasienio kontrolės posto iki
tilto vidurio (200 m) saugo tik vienas Lietuvos Respublikos pasienietis.
Skirti daugiau pareigūnų tilto kontrolei nėra galimybių, nes iš viso
pamainoje dirba 7-8 pareigūnai. Atitinkamai Rusijos pusėje pasienio
kontrolės punktuose tarnybą vykdo 16-18 pasieniečių. Lietuvos pasienietis
reguliuoja automobilių važiavimą per pasienio kontrolės postus ir stebi
aplinką, siekdamas užkirsti kelią smulkiems nusižengimams. Dažnai
krepšeliai su degtine numetami, nuleidžiami per tilto turėklus ant žemės
arba į vandenį. Todėl tikslinga būtų sustiprinti sargybą, kuri stebėtų
žmonių ir automobilių judėjimą bei kontroliuotų situaciją po tiltu. Prie
tilto reikia įrengti stebėjimo kameras, kurios fiksuotų judėjimą ant tilto
ir po juo, o užfiksuoti kadrai, kaip įrodomoji medžiaga, būtų naudojami
administracinėse ir baudžiamosiose bylose.

Pažymėtina, kad 2000 m. paplito naujas kontrabandos gabenimo būdas –
pasinaudojant nardymo kostiumais. Pavyzdžiui, 2000 m. gruodžio 19 d.
Pagėgių pasienio policijos rinktinės Operatyvinio skyriaus ir Specialiosios
paskirties būrio pareigūnai ties Šilutės rajono Nausėdžių kaimu pastebėjo,
kad iš Kaliningrado srities pusės į Lietuvą plukdoma ilga virtinė paketų.
Juos tempė nardymo kostiumu su plaukmenimis apsirengęs vyriškis. Likus 15-
20 m iki Lietuvos kranto, Nemuno srovės nešami paketai užsikabino už
didelės nulaužto medžio šakos, kyšančios iš vandens, ir susipainiojo.

Apibendrinant pažymėtina, kad valstybės sienos ruože su Rusija itin
paplito smulkioji kontrabanda per „žaliąją sieną”. Dažniausiai gabenami
alkoholiniai gėrimai, kuras. Labiausiai problemiška padėtis yra Kybartų
pasienio kontrolės poste ir Pagėgių pasienio policijos rinktinės saugomame
ruože. Be to, stiprintina apsauga ir Panemunės pasienio kontrolės poste.
Šiame poste turėtų būti daugiau priimta pareigūnų saugoti valstybės sieną,
diegtinos modernios techninės priemonės (vaizdo kameros) bei daugiau
dėmesio turi būti skiriama bendradarbiavimui su pasienio gyventojais
vykdant kontrabandos prevenciją

3.2. Kontrabandos užkardymas prie valstybės sienos su Baltarusijos

Respublika

Prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika dažniausiai sulaikomi
kontrabandiniai alkoholiniai gėrimai, cukrus, maisto produktai. Atgabenama
kontrabanda sandėliuojama pas pasienio gyventojus, vėliau didesniais
kiekiais (nuo 2 iki 10 t) gabenama į tolimesnius Lietuvos rajonus.

Pasienio gyventojams pelninga gabenti net po kelis butelius
alkoholinių gėrimų. Pasienyje nuolat sulaikomi vietiniai arba aplinkinių
rajonų gyventojai, gabenantys alkoholinius gėrimus krepšiais, kinkomuoju
transportu, dviračiais. Pasienio policijos departamento padaliniams
glaudžiau bendradarbiaujant su teritoriniais policijos komisariatais,
dažniau pavyksta išaiškinti ir sulaikyti asmenis, gabenančius smulkiąją
kontrabandą.

Sustiprinus keleivių bagažo patikrinimą automobiliuose, Vilniaus
pasienio policijos rinktinės saugomame ruože su Baltarusijos Respublika,
pagerėjo alkoholinių gėrimų gabenimo per geležinkelio postus išaiškinimas.
Daugelio patikrinimų metu surandami ir konfiskuojami nedideli kiekiai
alkoholinių gėrimų, daiktų (prekių), kurių įvežimas į Lietuvos Respubliką
yra ribotas. Pasienio policijos departamento duomenimis, į Lietuvos
Respubliką iš Baltarusijos legaliai per parą įvežama iki 3 650 but.
stipriųjų gėrimų, 18 250 pak. cigarečių.

Pagal operatyvinę informaciją, Vilniaus pasienio policijos rinktinėje
veikė 7 grupuotės, užsiimančios kontrabandos gabenimu per valstybės sieną:
Dieveniškių pasienio užkardoje – 2, Kauno oro uosto poste – 1 (grupuotė,
užsiimanti plataus vartojimo prekių kontrabanda iš Kinijos, Turkijos,
Jungtinių Arabų Emiratų), kitos – Medininkų ir Mickūnų pasienio užkardose;
Varėnos pasienio policijos rinktinėje, Purvėnų pasienio užkardoje- 1
grupuotė, užsiimanti cukraus, degtinės kontrabanda per valstybės sieną.

1999 m. pradžioje Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo paplitusi
tendencija kontrabandą gabenti pasitelkus nepilnamečius, nes asmuo už
kontrabandos gabenimą pagal BK gali būti patrauktas baudžiamojon
atsakomybėn tik nuo 16 m. 1999 m. balandžio 27 d. buvo sulaikyti 3
dešimties-penkiolikos metų amžiaus Baltarusijos piliečiai, kurie bendrai
gabeno 60 but. baltarusiškos degtinės. Per antrąjį 1999 m. pusmetį tokių
atvejų užfiksuota nebuvo.

Kontrabandos kontrolės rezultatai galėtų būti daug geresni, jeigu prie
valstybės sienos su Baltarusija būtų suformuotos numatytos steigti Eišiškių
ir Kabelių pasienio užkardos. Smulkūs kontrabandininkai stengiasi kirsti
valstybės sieną būtent tose vietose, kur pasienio policijos pareigūnų yra
mažiausia. Galima teigti, kad būtent dėl to ir padidėjo žmonių ir
transporto priemonių judėjimas Ignalinos pasienio policijos rinktinės
saugomame ruože.

Operatyviniais duomenimis, dažnai kontrabandos būdu įvežamo spirito
dokumentuose nurodoma, kad tai langų plovimo skystis. Cukraus ir tabako
gaminių kainų skirtumas Lietuvoje ir Baltarusijoje gali lemti būtent šių
prekių didesnę kontrabandą. 2000 m. prie valstybės sienos su Baltarusija ir
Rusija išaiškinta 89,6 proc. visų kontrabandos atvejų. 2000 m. sulaikytų
alkoholinių gėrimų kiekis nėra mažesnis.

Pabrėžtina, kad valstybės sienos ruože su Baltarusija ypač aktuali yra
alkoholinių gėrimų ir cukraus kontrabanda. Padidinus cukraus ir sumažinus
alkoholinių gėrimų akcizo tarifus, padidės cukraus smulkioji kontrabanda.
Nemažėjantis sulaikomo alkoholio kiekis 2000 m. leidžia teigti, kad dažniau
alkoholinių gėrimų kontrabanda gabenama stambiu mastu. Šia linkme turėtų
būti suaktyvintas operatyvinis darbas.

3.3. Kontrabandos užkardymas Klaipėdos jūrų uoste

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – neužšąlantis uostas Baltijos jūros
rytinėje dalyje, galintis priimti iki 200 m ilgio nuo 8 m iki 10,6 m
grimzlės laivus. Po rekonstrukcijos Klaipėdos uostas galės priimti
sausakrūvius laivus iki 50 000-60 000 t ir tanklaivius iki 90 000 t. Uosto
teritorija užima 10 380 000 km2, iš jų 4 148 000 km2 yra sausuma, 6 232 000
km2 – akvatorija. 1 358 000 km2 užima rezervinė uosto teritorija. Sandėlių
plotai užima 74 900 m2, atviros saugojimo aikštelės – 258 900 m2. Krantinės
nuo miesto atitvertos įvairios konstrukcijos tvoromis (mūrinėmis,
gelžbetoninėmis ir vielos tinklo).

Palyginus 1998 m. ir 1999 m., pastebėta krovinių gabenimo per
Klaipėdos jūrų uostą mažėjimo tendencija (išskyrus tranzitinius metalo
laužo krovinius).

1999 m. labai sumažėjo cigarečių ir alkoholio gabenimas. Alkoholiniai
gėrimai daugiausia buvo skirti Lietuvos rinkai. 1998 m. pusė iš gabentų
alkoholio krovinių buvo įforminti kaip tranzitiniai kroviniai. Pagal
operatyvinę informaciją, tabako ir alkoholio kroviniai daugiausia gabenami
per Rygos uostą, nes čia silpnesnė teisėsaugos institucijų kontrolė,
paprastesnės dokumentų forminimo procedūros. 1999 m. kovo mėn. Klaipėdos
jūrų uoste užfiksuotas tik vienas stambios kontrabandos atvejis – laivu
„Ostwid” atgabentame konteineryje buvo rasta daug alkoholio, pridengto
sultimis. Krovinio dokumentuose nurodyta, kad gabenamos sultys. Taigi
kontrabanda gabenama dažniausiai klastojant krovinio dokumentus arba
neteisingai nurodant gabenamo krovinio kiekį (svorį). Dar pastebėta
tendencija, kad strateginių krovinių dokumentuose nurodomi netikri krovinio
siuntėjai, gavėjai, tarpininkai ir ekspedicinės firmos.

1999 m. trečdalis atgabentų cigarečių skirta Lietuvoje registruotoms
įmonėms, 2000 m. 2/3 gabenamų cigarečių buvo skirta Lietuvos įmonėms:
„House of Prince” (Kaunas), „Mineraliniai vandenys” (Vilnius, Kaunas),
„Nordija” (Vilnius), „Ferlita” (Kaunas), „Litbela” (Marijampolė) ir
„Phillip Moris” (Klaipėda) ir tik 1/3 cigarečių buvo gabenama per Lietuvą
tranzitu. 1999 m. cigaretės beveik nebuvo gabenamos tranzitu į Vidurinės
Azijos, Užkaukazės šalis, Moldovą, Rusiją. 2000 m. Vokietijoje, Danijoje,
Švedijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse pradėta griežčiau kontroliuoti
įvežamus tabako gaminius, todėl pasikeitė kontrabandos gabenimo maršrutai
ir metodai (pagrindiniai kontrabandinių tabako gaminių maršrutai į Vakarus
driekiasi per Latviją ir Lenkiją).

Pagal Pasienio policijos departamento turimą informaciją, dažniausiai
kontrabanda gabenama per Vytės, Terminalo, Kuršių jūrų uosto postus. Per
šiuos postus dažniausiai gabenami strateginiai kroviniai – alkoholis,
tabako gaminiai. Muitinėje fiksuojami tik tokių krovinių duomenys, tačiau
jų judėjimo analizė neatliekama. Pasienio policija išaiškino du tokius
laivus, kurie gabeno kontrabandą. Gėrimai gali būti sandėliuojami uosto
patalpose, po to išvežami pro vartus į miestą. Analizuojant strateginių
krovinių apskaitą, pastebimi ir neracionalūs jų gabenimo maršrutai.

Būtų tikslinga išskirti šias kontrabandos užkardymo Klaipėdos jūrų

uoste problemas:

1. Krovinių kontrolė. Siekiant sustiprinti kontrolę, būtų tikslinga
prie visų įvažiavimo ir išvažiavimo iš uosto kelių įrengti kontrolės
postus, per kuriuos juridiniai ar fiziniai asmenys galėtų judėti tik po
muitinės kontrolės. Juridiniai asmenys su plombuotais kroviniais galėtų
vykti pateikę talonėlį su muitininko pažyma, o fizinius asmenis būtų galima
tikrinti vietoje. Būtina įrengti krovinių peršvietimo įrangą, tai leistų
sumažinti eiles ir lengviau nustatyti įtartinus krovinius. Įgyvendinant
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 78 „Dėl
prekių gabenimo, sulaikymo ir tikrinimo Klaipėdos jūrų uosto pasienio
kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto
komplekso zonose taisyklių patvirtinimo”, būtina užtikrinti laivų,
iškraunamų į uosto sandėlius, krovinių kontrolę. Tai leistų efektyviau
kontroliuoti šių krovinių judėjimą tiek gabenant juos vidinėje
teritorijoje, tiek ir išvežant. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad laivai,
tikrinami vienuose postuose, dalį krovinio iškrauna vietoje, o dalį plukdo
į kitus postus. Be to, nors ir sutinkama mokėti baudas, netikslinga leisti
krovinių vežėjams autotransportu vežti antsvorį, kuris vėliau gali būti
nelegaliai paliktas Lietuvoje.

Sekti ir kontroliuoti krovinių judėjimą gali tik pareigūnai, dirbantys
kovos su kontrabanda tarnybose.

2. Krovinių svėrimas. Dalis gabenamų krovinių nesveriami, nes nėra
svarstyklių

arba jos netikslios. Būtina įrengti svarstykles visuose Klaipėdos
teritorinės muitinės

postuose, o tai leistų užkirsti kelią išvežti neapmokestintą prekių
antsvorį.

3. Jūros stebėjimo sistema. Veikianti teritorinės jūros stebėjimo
sistema neatspindi

mažųjų, o ypač guminių, plaukiojimo priemonių radiolokacinių spindulių.
Todėl nėra

galimybių nustatyti šių plaukiojimo priemonių tikslios vietos, o kartu ir
sukliudyti

pakrauti ar iškrauti kontrabandinius krovinius į teritorinėje jūroje
stovinčius laivus bei

užtikrinti Būtingės naftos terminalo plūduro apsaugą. Operatyviniais
duomenimis, kontrabandą kartais gabena ir laivų, kuriais plaukioja
locmanai, įgulos. Šie laivai pasitinka ir palydi visus laivus,
įplaukiančius ir išplaukiančius į atvirą jūrą. Locmanų laivuose gali tilpti
daug kontrabandos prekių. Iš esmės šie laivai gali paimti arba perduoti

kontrabandos krovinį atviroje jūroje, nes jie turi teisę prisišvartuoti bet
kuriame jūrų

uoste ir beveik niekada nėra tikrinami. Analogiškai kontrabanda gali
verstis ir maži žvejybiniai laivai. Laivų iškrovimas keliose prieplaukose
yra įprastas dalykas. Tai gali priklausyti nuo gavėjo pareikalavimo ar
sudarytos sutarties su krovos kompanija, krantinės gylio, nuo technologinių
iškrovimo įrenginių ir t. t. Todėl tikslinga įrengti video sistemą, kuri
kontroliuotų vartus ir suteiktų pasienio policijai išsamią informaciją apie
situaciją jūroje.

4. Valstybės sienos apsaugos priemonių stiprinimas. Pavyzdžiui, 1998
m. birželio 2-3 d. Turku mieste, Suomijoje, įvykusioje konferencijoje
Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos,
Lenkijos, Vokietijos, Danijos pasienio pakrančių apsaugos tarnybų vadovai
kovai su organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu Baltijos jūroje ir
pakrantėse nutarė įkurti nacionalinius jūrų sienų apsaugos koordinavimo
centrus (NJSAKC), kurie apimtų Baltijos jūros regiono valstybes ir
papildytų IN-TERPOL, EUROPOL, WCU veiklą bei užtikrintų Baltijos jūros
regiono valstybių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, kovojant su
nelegalia migracija, kontrabanda ir kitais tarptautiniais nusikaltimais.
Apsaugos policijos valdyba prie Policijos departamento, siekdama
kontroliuoti Klaipėdos jūrų uostą, pasiūlė įsteigti visą parą dirbančius
apsaugos policijos kontrolės postus prie įėjimo ir įvažiavimo vartų.
Siekiant operatyviai reaguoti į konfliktines situacijas, būtina suformuoti
dviejų pareigūnų, kurie automobiliais patruliuotų visą parą, reagavimo
grupes. Taip apsaugos policininkai galėtų kontroliuoti žmonių ir transporto
judėjimą per kontrolės postus.

3.4. Kontrabandos gabenimo geležinkelio transporto užkardymas

Muitinės kontrolės postuose dažniausiai sulaikomi fiziniai asmenys,
vežantys prekių daugiau, negu yra nustatytas didžiausias leidžiamas jų
kiekis.

Išskirsime specifines kontrabandos gabenimo Lietuvos geležinkeliais
priežastis:

1. Didelė krovinių apimtis. Vienu metu gabenamo krovinio apimtis yra
daug didesnė už autotransportu gabenamų krovinių: autotransportu gabenama
42 proc, geležinkelio transportu 43 proc, kitomis transporto rūšimis 15
proc. visų krovinių. Todėl ir

kontrabandą gabenti geležinkeliu yra gana patogu.
Traukinių muitinis patikrinimas atliekamas toli nuo valstybės sienos.
Pavyzdžiui, kai kroviniai vežami maršrutu Daugpilis—Obeliai—Radviliškis,
nuo valstybės

sienos iki krovinių paskirstymo stoties yra apie 140 km. Tokia padėtis
patogi tranzitiniams kroviniams pasilikti Lietuvoje. Be to, pakeliui nuo
valstybės sienos iki Radviliškio paskirstymo stoties yra keletas stambių
naftos bazių, kuriose kontrabandininkai

gali palikti arba išpilti gabenamus naftos produktus. Kartais kontrabandos
prekių gabentojai gali net performuoti visą traukinio sąstatą.

Silpna geležinkelio pasienio kontrolės punktų infrastruktūra. Daugelyje
geležinkelio pasienio kontrolės punktų nėra įrengtų specialių vietų
atvykstančių bei iš

vykstančių keleivių bagažui patikrinti. Kai kuriuose pasienio kontrolės
punktuose (pvz.,

Kabelių, Stasylų) kontrolė ilgą laiką buvo atliekama dar 1990 m.
pastatytuose vagonėliuose.

Trumpi keleivinių traukinių stovėjimo terminai. Per 5-30 min. pasienio
stotyse

neįmanoma tinkamai patikrinti šių transporto priemonių, jomis važiuojančių
asmenų

dokumentų, bagažo ir pan. Per šį laiką muitinės pareigūnai turi atlikti
keleivių muitinį tikrinimą, taip pat patikrinti lokomotyvą bei variklį.
Kita vertus, ir tarptautinių, ir

vietinio susisiekimo traukinių, stovėjimo trukmė yra numatyta grafikuose,
ją keisti

yra sudėtinga. Norint organizuoti patikrinimą, būtina sudaryti bendrą
komisiją su geležinkelininkais, tačiau jie tuo nesuinteresuoti, nes tokiu
atveju sąstatai neišvyktų

numatytu laiku.

Pasienio kontrolę atliekančios institucijos ne visada informuojamos apie
prekinių traukinių vykimą per valstybės sieną. Iki 1999 m. pasienyje
muitinės buvo ne

tikrinami per pasienio Kenos, Lūšės ir Kabelių geležinkelio stotis
išvykstantys iš Lietuvos krovininiai traukiniai. Nuo 1999 m. kovo 1 d.
pagal Pasienio policijos departamento ir SPAB „Lietuvos geležinkeliai”
susitarimą Pasienio policijos pareigūnai turi lydėti visus keleivinius
traukinius nuo Kenos, Stasylų ir Kabelių pasienio kontrolės punktų iki
valstybės sienos ir atgal. Traukinius, vykstančius į Lenkiją, nuo Mockavos
pasienio kontrolės punkto iki valstybės sienos ir atgal lydi Lietuvos
pasieniečiai, o nuo valstybės sienos – Lenkijos pasieniečiai. Krovinių
lydėjimas geležinkelio transportu įmanomas tik važiuojant tuo pačiu
traukiniu, lokomotyve kartu su geležinkelio darbuotojais (mašinistais,
derintojais ir pan.), be kurių žinios krovinio kontrabanda iš judamojo
sąstato yra neįmanoma. Tvirtinama, kad dėl sukarintos apsaugos neįmanoma ir
vagonų su kroviniais išstumti į šalutinius kelius bei iškrauti.

Nepakankama geležinkelio muitinės postų techninės kontrolės priemonių
bazė.

Trūksta modernių svarstyklių, o kai kurių naudojamų svarstyklių techninė
būklė nepatenkinama. Muitinės pareigūnams sudėtinga patikrinti krovinių
svorį, atlikti iškrovimo darbus, kadangi ne visuose geležinkelio mazguose
yra svarstyklės, tinkamos sąlygos kroviniams iškrauti. Postuose,
neturinčiuose svarstyklių, pasitaiko, kad importuotojai muitininkų nurodymu
turi patys pasverti savo krovinius įmonėse. Tokiu atveju

visada išlieka galimybė, kad krovinys, susitarus krovinio savininkui ir
svėrėjui, nebus

tiksliai pasvertas arba apie antsvorį nebus informuota. Tikrinimą apsunkina
iškrovimo

aikštelių trūkumas.

Nepakankama keleivinių ir krovininių traukinių kontrolė. Pasienio
policijos duomenimis, poste esantys muitinės padaliniai kontroliuoja tik
tuos vagonus, kurie yra

plombuojami muitinės plombomis. Tačiau vagonų, kurie plombuojami krovinio
siuntėjo ar poste esančios krovos darbų kompanijos plombomis, taip pat
tuščių vagonų nei

muitinės, nei pasienio policijos pareigūnai nekontroliuoja. Faktas, kad į
Lietuvą

pakliūva kontrabandos kroviniai be reikiamų dokumentų, rodo, kad muitinės
ir pasienio postų kontrolė nepakankama. Sąstatų performavimo stotyse.
Pasienyje muitinės netikrinami iš Lietuvos gali išvyksti krovininiai
traukiniai per pasienio Kenos, Lūšės ir Kabelių

geležinkelio stotis. Tai leidžia kontrabandininkams susitarti su
geležinkelio darbuotojais, užbaigus įforminti tranzito procedūrą, muitinėje
iškrauti krovinius, o vagonus į

užsienį išsiųsti tuščius. Be to, SPAB „Lietuvos geležinkeliai” į stotį
atgabentais sąstatais disponuoja savo nuožiūra, juos gali performuoti ar
pastatyti į atsarginius kelius,

todėl ypač didelėse geležinkelio stotyse (pvz., Radviliškio, Vaidotų ir
pan.) muitininkai dėl nedidelio pareigūnų skaičiaus negali sukontroliuoti
visų sąstatų.
Nesąžiningi pasienio tarnybų pareigūnų veiksmai. Operatyviniais duomenimis,

traukinių mašinistai, jų padėjėjai, vagonų palydovai kontrabanda veža į
Lietuvą pigias, paklausą turinčias prekes: alkoholį, maisto produktus,
degalus. Kontrabanda

slepiama lokomotyvuose, įvairiose keleivinių vagonų vietose, o Kenos,
Obelių stotyse pasieniečiai netikrina lokomotyvų, gavę iš mašinistų po 5-10
JAV dolerių. Radus pas mašinistą prekių, privalomai turi būti informuojami
muitininkai.

Pasitaiko atvejų, kai iš Kaliningrado srities į Kybartų geležinkelio
postą atvyksta nusikalstamos grupuotės perimti vagonų, skirtų Kaliningrado
sričiai. Nusikalstamos grupuotės nariai įvažiuoja į Lietuvą lokomotyvu ir
įveža didelį kiekį kontrabandinės degtinės, kurią parduoda Kybartų
gyventojams. Lokomotyvas netikrinamas nei muitinės, nei pasienio policijos
pareigūnų. Tranzitu per Lietuvą važiuojantys traukiniai iš NVS šalių į
Kaliningrado sritį Kybartų geležinkelio stotyje stovi apie 20 min. Per tą
laiką kontrabandininkai gali iškrauti daugiau kaip 200 but. Degtinės

10. Norminiuose aktuose nėra reglamentuota krovinio pervežėjo
(vairuotojo) atsakomybė už autotransportu ir geležinkeliu pervežamą
kontrabandą. Iškyla sunkumų, inkriminuojant kontrabandą krovinio gavėjui ar
vežėjui, ypač kai krovinių siuntėjai būna vienų šalių ūkio subjektai, o
krovinio vežėjai būna net iš kelių šalių (pvz., Rusijos, Baltarusijos,
Lietuvos). Gavėjas, kuris yra Lietuvos ūkio subjektas, neatsako už
duomenis, įrašytus važtaraščiuose, o neįrodžius, kad jis žinojo apie
gabenamą kontrabandą (nors tai beveik neįmanoma), negalima jo traukti
atsakomybėn.

Išanalizavus padėtį Lietuvos geležinkeliuose, galima išskirti tokius
kontrabandos gabenimo geležinkelio transportu būdus:
1. Krovinio antsvorio gabenimas. Šis būdas naudojamas vežant krovinius,
kuriuos

galima patikrinti tik sveriant vagonus.
2. Krovinio dokumentų klastojimas. Šiuo atveju gali būti nurodyta ne tos
prekės

kodas, svoris, skirtingi kokybės parametrai, vertė. Suklastojus sąskaitas-
faktūras ir su

mažinus prekių muitinę vertę, išvengiama mokesčių.
3. Kontrabandos slėpimas vagonuose ir bagažo skyriuose. Pavyzdžiui,
baltarusišką

degtinę traukinio personalas gali gabenti slėpdamas bagaže, lokomotyve,
šilumvežyje, tuščiuose vagonuose, kitose traukinio ertmėse. Be to, yra
didelė tikimybė, kad

pasienio geležinkelio postuose tušti vagonai bus nepatikrinti. Net ir tuo
atveju, kai

tokie kroviniai aptinkami, tikimybė, kad bus nustatytas paslėpto krovinio
savininkas,

yra minimali. Tačiau, muitininkų teigimu, prekes, gabenamas geležinkelio
bagažo

skyriuose, tikrina Geležinkelio posto bagažo skyriaus pareigūnai tiek
pakraunant prekes į bagažo vagoną, tiek iškraunant iš jo. Bagažo vagonas,
išvykstant traukiniui iš

Vilniaus geležinkelio stoties, yra užplombuojamas. Todėl tokia kontrabanda
turėtų

būti užkardyta.
4. Kontrabandiniai kroviniai įvežami pakrauti taip, kad jų patikrinti
praktiškai ne

įmanoma. Dažnai kontrabanda paslepiama biriuose (pvz., skaldoje),
„nemaloniuose”

(pvz., žaliose odose) kroviniuose arba kroviniais užkraunant vagono duris.
Vėliau ji

gali būti iškraunama susitarus su geležinkelio ar muitinės pareigūnais arba
visiškai be

muitinės žinios.
5. Kroviniai nukreipiami į muitinės sandėlius ar terminalus perkrauti.
Perkraunant

muitinės pareigūnas ne visada gali dalyvauti, be to, neatmetama galimybė,
kad galima paveikti muitininką, kad jis nedalyvautų. Taip susidaro galimybė
dalį krovinio

iškrauti ar pakrauti taip, kaip to pageidauja kontrabandos organizatoriai.
Kontrabanda

(pav., anglies) taip pat įvežama atviruose vagonuose, o esant galimybei
susitarti su

geležinkelininkais, gali būti iškraunama ir kitose šalyse.
6. Kontrabandos prekės ne tik pagal tranzito, bet ir pagal eksporto
dokumentus

neišvežamos iš Lietuvos. Pavyzdžiui, taikomas fiktyvus eksportas, kai
krovinio siuntėjas, susitaręs su muitinės pareigūnais, pakrauna tik dalį
eksportuojamo krovinio.

Dažniausiai vidinėje muitinėje užplombuoti kroviniai pasienio postuose
neatidarinėjami, jeigu nėra nustatyta juos privalomai patikrinti. Šiuo
atveju eksportuotojas turi

galimybę ne tik realizuoti neišvežtą produkciją, bet ir atsiimti už ją PVM.
Jei kyla

pavojus, kad šis pažeidimas išaiškės, krovinio siuntėjas gali nutraukti
pervežimo su

tartį su geležinkeliu, kadangi pagal geležinkelio norminius aktus krovinio
siuntėjas,

nutraukęs pervežimo sutartį, gali atsiimti krovinį net ir tuo atveju, jei
krovinio muitinės dokumentai jau įforminti. Taip pat galimas fiktyvus
eksportas, kai krovinio siuntėjas, susitaręs su užsienio firma, siunčia
krovinį, kuris, nepasiekęs gavėjo, grąžinamas

atgal nurodant padėti krovinį į sandėlį ar terminalą. Vėliau keičiantis
gavėjui, atliekant perkrovimo ar krovinio tvarkymo darbus, dalis krovinio
gali būti „nusodinta”.

Kontrabanda gabenama ir vagonais ar cisternomis (pvz., naftos produktų),
kai produktai išvežami į kaimynines šalis, po to prie grąžinamų tuščių
vagonų ar cisternų sąstato

prikabinami 1-2 pilni. Tokius vagonus ar cisternas patogiausia grąžinti iš
Kaliningrado srities.

Norint užtikrinti geležinkeliu vežamų krovinių kontrolę, būtina:
maksimaliai išnaudoti turimas policijos pajėgas, sustiprinti operatyvinį
darbą, tikslinga nuolat tikrinti krovinius ir keleivinius traukinius,
lokomotyvus, krovinių dokumentus, pasitelkiant muitinę, geležinkelio
apsaugos tarnybą; organizuoti trumpalaikes netikėtas operacijas, tikrinti
svorius, atlikti skystų produktų ekspertizes; kaupti ir keistis operatyvine
informacija; įvesti naujos sistemos plombas – užraktus; patvirtinti naujus
geležinkelio važtos dokumentus su papildomais apsaugos ženklais,
holograminiu ženklinimu bei griežta apskaita; suderinti ir skubiau įdiegti
operatyvią vežamų krovinių sekimo kompiuterinės informacijos sistemą tarp
Muitinės departamento ir SPAB „Lietuvos geležinkeliai”; kaupti informacinę
duomenų bazę apie nepatikimus ūkio subjektus, krovinių vežėjus. Ne mažiau
svarbus yra muitinių ir operatyvinių tarnybų materialinis techninis
aprūpinimas, operatyvinių darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimas.
Gabenamos geležinkelio transportu kontrabandos, užkardymas turi būti
vykdomas plečiant infrastruktūrą. Prie jos galėtų prisidėti ir prekių
importo bei eksporto terminalų steigėjai.

IŠVADOS

• Vidutiniškai per metus 1990 –2004 m. Lietuvoje buvo užregistruota 114

kontrabandos nusikaltimai. Dėl nevisiškai pavykusios ekonomikos, žemės

ūkio ir kitų sričių reformos, kontrabandos nusikaltimų, kaip ir kitų

nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai, ypač padaugėjo.

• Pagrindinės kontrabandos priežastys yra šios: rinkos pusiausvyros

nebuvimas; strateginės politikos nebuvimas; kainų kitimas; darbo

rinkos nesuderinamumas; dažnas kovos su kontrabanda funkcijų

perdavinėjimas iš vienos institucijos į kitą; nepakankamas pareigūnų,

kovojančių su kontrabanda, techninis aprūpinimas; ne visada operatyvi

muitinio tranzito procedūrų kontrolė; nesuderintos teisės norminių

aktų nuostatos; skurdas, bei noras greitai praturtėti; nepakankamas

visuomenės pilietiškumo ugdymas ir švietimas.

• Lietuvoje kontrabandos atvejų užregistruota daugiau nei kaimyninėse

Baltijos valstybėse. Pagrindinės to priežastys yra šios: Lietuvos

geopolitinė padėtis yra palankesnė kontrabandos gabenimui; skirtingas

veiklų kriminalizmas; Lietuvos teisėsaugos institucijos geriau vykdo

kontrabandos kontrolę ir prevenciją.

• Lietuvoje daugiausia kontrabandos nusikaltimų 1990 –2004 m.

užregistruota 1995m. ir 1996 m. (atitinkamai 230 –225). Tokį didelį

užregistruotų kontrabandos nusikaltimų skaičių lėmė: efektyvūs

teisėsaugos institucijų veiksmai; įĮsigaliojo teisės norminiai aktai,

leidžiantys geriau užkardyti kontrabandos nusikaltimus.

• Dažniausios kontrabandos pasekmės yra šios: mažėja valstybės biudžeto

pajamos; prarandama informacija apie realų užimtumą, gyventojų

pajamas, prekių srautus, kainas. dėl tikslios informacijos stokos

prarandama galimybė realiai kontroliuoti ekonominius procesus.

didėjant kontrabandos mastui, iš dalies mažėja ir pasitikėjimas

valdžios institucijomis, o tai gali skatinti kitus asmenis užsiimti

nelegalia veikla. didžiuliai kontrabandos srautai iškreipia

konkurencijos sąlygas.

• Dažniausiai neteisėti daiktai gabenami per muitinės kontrolės postus

šiais būdais: klastojami muitinės dokumentai.; manipuliuojama prekių

svėrimu. ; prekės užkraunamos sunkiai patikrinamais kroviniais,

paslepiamos specialiai įrengtose slėptuvėse, tarp kitų deklaruojamų

prekių ir panašiai. ;paperkami muitinės ir kitų pasienio tarnybų

pareigūnai.

• Dažniausiai per Lietuvos sieną gabenamos šios kontrabandinės prekės:

alkoholiniai gėrimai, naftos produktai, tabako gaminiai, maisto

produktai, spalvotieji ir juodieji metalai, narkotinės medžiagos ir

t.t.

• Aktualiausias yra alkoholio įvežimas iš Baltarusijos Respublikos ir

Rusijos Federacijos Kaliningrado srities. Alkoholį vietos gyventojai

gabena neviršydami leistinų normų, todėl yra sudėtinga patraukti šiuos

asmenis administracinėn atsakomybėn už akcizais apmokestinamų prekių

realizavimo tvarkos pažeidimus.

• Kontrabandinis alkoholis į Lietuvą dažniausiai patenka: gabenamas per

muitinės kontrolės postus automobilių slėptuvėse, perdirbtų

konstrukcijų automobiliuose; gabenamas per pasienio kontrolės postus,

suklastojus dokumentus arba net susitarus su muitinės pareigūnais;

gabenamas per „žaliąją sieną“, plukdomas valtimis per upes, tokiu būdu

dažniausiai nedideliais kiekiais gabena pavieniai asmenys, negalintys

tinkamai sutvarkyti krovinio dokumentų; gabenamas traukiniai,

autobusais arba pėsčiomis.

• 1999m. palyginti labai sumažėjo sulaikomų tabako gaminių. 2000 m.

Padidinus akcizo tarifus tabako gaminiams, sulaikytos tabako

kontrabandos atvejų vėl padaugėjo. Tabako kontrabanda dažniausiai būna

sulaikoma, kai ji gabenama stambiu mastu. Realizuojant kontrabandos

būdu įvežtas cigaretes, jos dažnai įmaišomos tarp cigarečių su

galiojančiomis banderolėmis ir realizuojamos mažmenine prekyba

besiverčiančioms įmonėms.

• Neteisėtai gabenamų per valstybės sieną narkotinių medžiagų 2000 m.

Sulaikyta mažiau nei ankstesniais metais, vėliau šis skaičius smarkiai

išaugo, tačiau per paskutinius du metus sulaikytų narkotinių medžiagų

skaičius ypač sumažėjo. Šių medžiagų transportavimas ir realizavimas

vis labiau kontroliuojamas organizuotų nusikalstamų grupuočių, kurios

narkotikus gabena gerai įrengtose slėptuvėse. Apklausos rodo, kad

narkotines medžiagas yra vartoję net iki dešimtadalio Lietuvos

nepilnamečių, todėl akivaizdu, kad sulaikomų neteisėtai gabenamų

narkotinių medžiagų kiekis neparodo tikrosios padėties.

• Daugiausiai sulaikomos kontrabandos atvejų nustatoma valstybės sienos

ruožuose su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija.

• Daugiausia problemų, užkardant kontrabandą Klaipėdos jūrų uoste kelia

pasenusi krovinių tikrinimo ir jūros stebėjimo sistema. Klaipėdos jūrų

uoste kontrabandos užkardymas turi būti vykdomas kompleksiškai su

valstybės sienos apsauga, darant organizacinius pertvarkymus bei

diegiant naujas technologijas.

• Lietuvos geležinkeliuose palankias sąlygas kontrabandos gabenimui

sudaro tai, kad jais gabenama daug krovinių ir dideliu kiekiu,

muitinis patikrinimas atliekamas toli nuo valstybės sienos, trumpi

keleivinių traukinių stovėjimo terminai ir t.t. Būtina tobulinti

geležinkelio muitinės postuose esančią techninės kontrolės priemonių

sistemą.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Malinauskaitė, Jolita; Šulija, Gintautas; Šulija, Vytautas.

Kontrabanda. Kontrolė ir prevencija Lietuvoje“ –Vilnius, 2002. –146 p.

2. Nusikalstamumas ir teisėsaugos institucijų veikla. –Vilnius:

Statistikos departamentas, 2003. –79 p.

3. Informatikos ir ryšių departamento duomenys [interaktyvus]. [Žiūrėta

2005 m. balandis 2 d.]. Prieiga per internetą:<

http://www.pasienis.lt/statistika/ >

4. Lingys, Andrius. Frontas ties Nemunu –Lietuva pasmerkta pralaimėti.

[interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 m. kovas 25 d.]. Prieiga per internetą:

< http://www.lrytas.lt/ekstra/archyvas/2004/0510/ >.

5. Oficialus vidaus reikalų ministerijos puslapis [interaktyvus].

[Žiūrėta 2005 m. balandis 2 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.vrm.lt >.

[pic]
———————–
[1] Grafikas sudarytas naudojant [1, 2 ir 3] šaltiniais.
[2] Diagrama sudaryta remiantis [2 ir 3] šaltiniu.
[3] Diagrama sudaryta remiantis [3] šaltiniu.
[4] Diagrama sudaryta remiantis [3] šaltiniu.
[5] Diagrama sudaryta remiantis [3] šaltiniu.

Leave a Comment