Kontrabanda-kontrolė ir prevencija Lietuvoje

Įvadas

Kontrabanda, kaip socialinis reiškinys ir teisinė kategorija,

Lietuvoje žinoma nuo seniausių laikų. Susikūrus valstybei ir atsiradus valstybės sienoms, pradėjus rinkti iždo bei protekcionistinius mokesčius bei riboti tam tikrų prekių ir kitų daiktų gabenimą, atsiranda ir kontrabandos kontrolės bei prevencijos problema. Kontrabanda, dažniausiai įvardijama kaip neteisėtas prekių (ar kitų daiktų) gabenimas per valstybės sienas ir kaip teisės pažeidimas, yra žinoma visose valstybėse. Jos paplitimą lemia daugybė aplinkybių (valstybės ekonominė būklė, kainų skirtumai valstybėse, šalies geografinė padėtis ir pan.), todėl ir taikomos prevencinės priemonės bei kontrolės būdai skirtingose valstybėse nėra tapatūs.

Nors kontrabanda padaromos žalos dydį ir pažeidimų mastą Lietuvos

Respublikoje galima nustatyti tik netiesiogiai, tačiau atskirų tyrimų duomenimis, valstybės biudžetas dėl to netenka iki penktadalio ar net trečdalio nesumokamų mokesčių ar kitų įmokų.

Darbe atskleidžiamos šio laikotarpio kontrabandos gabenimo priežastys, būklė ir dinamika, akcentuojant alkoholinių gėrimų, tabako gaminių, narkotinių medžiagų kontrabandą; nagrinėjami jos gabenimo per tam tikrus valstybės sienos ruožus, Klaipėdos jūrų uostą ir geležinkelį aspektai.

M

5 Kontrabandos priežastys, būklė, dinamika ir pasekmės

Vienas iš svarbiausių Lietuvos valstybės uždavinių – sustabdyti nusikalstamumo plitimą ekonomikos sferoje. Bendriausia prasme šiuos nusikaltimus galima apibūdinti kaip nusikalstamus veiksmus, kuriais kėsinamasi į valstybės ir gyventojų ekonominius interesus, nuosavybę, ūkinę, komercinę, finansinę veiklą bei intelektualinės veiklos produktus.

Nusikaltimus ekonomikai lemia įvairios aplinkybės. Pirmiausia tai bendro pobūdžio nusikalstamumo priežastys: objektyvūs pereinamojo laikotarpio prieštaravimai; sudėtinga šalies ekonominė, socialinė, padėtis;

greiti kultūrinės, politinės, teisinės sistemų pasikeitimai. Šių nusikaltimų pagausėjimą iš dalies lėmė ir nevisiškai pavykęs ekonomikos, žemės ūkio, finansų sistemos reformų vykdymas, turto privatizacija, taip pat socialinės teisinės kontrolės stoka, įskaitant teisinio reguliavimo, nusikaltimų prevencijos, teisėsaugos institucijų veiklos trūkumus, laiku neatskleidžiant bei tiriant nusikaltimus.

Vienas iš nusikaltimų ekonomikai yra kontrabanda.

Išskirtume šias kontrabandos priežastis:

1. Rinkos pusiausvyros nebuvimas. Tokia situacija tradiciškai susiklosto planinio reguliavimo ekonomikos šalyse, kai prekės gamintojai ir pardavėjai negali patenkinti prekių paklausos, nes nustatoma prekės kaina būna per žema ir neatitinka rinkos pusiausvyros kainos. Kitaip tariant, prekės kaina yra tokia, kad prekių kiekis, kurį pardavėjas nori parduoti, yra nepakankamas palyginti su tuo, kurį nori įsigyti pirkėjai.

2. Strateginės politikos nebuvimas. Vyriausybėms neturint atitinkamos patirties, pakankamai sudėtinga nustatyti aiškią mokesčių, muitų ir apskritai ūkio vystymo koncepciją. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų prekių paklausa tam tikru laikotarpiu gali būti nepatenkinama. Be to, ši paklausa negali būti patenkinama ir teisėtai įvežtomis prekėmis.

Tai sukuria sąlygas kontrabandinei veiklai.

3. Kainų kitimas. Paprastai kainos kyla netolygiai, o jų kilimą be objektyvių priežasčių skatina ir subjektyvios priežastys, pavyzdžiui, žmonių lūkesčiai ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad kainos skirtingose šalyse didėja nevienodu tempu, atsiranda rinka realizuoti kontrabandos prekes. Pavyzdžiui, Baltarusijos Respublikoje 0,5 I talpos degtinės butelis kainavo apytikriai 3,5 Lt, t. y. tris kartus pigiau nei

Lietuvoje.

4. Darbo rinkos nesuderinamumas. Kontrabandos, kaip ir daugelio kitų ekonominių nusikaltimų, motyvacija yra savanaudiškumas – siekis gauti turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Kai kurie teisės pažeidėjai kontrabandos nusikaltimus daro dėl skurdo, nes neturi minimalių gyvenimo sąlygų. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje skursta apie 16 proc.

visų gyventojų. Apskritai darbo rinkoje beveik visada pasiūla viršija paklausą, todėl dalis asmenų negalėdami įsidarbinti bando gauti pajamų ir neteisėtai.

5. Dažnas kovos su kontrabanda funkcijų perdavinėjimas iš vienos institucijos į kitą.

6. Nepakankamas muitinės ir pasienio policijos, kitų pasienyje dirbančių institucijų techninis aprūpinimas (trūksta modernių svarstyklių, vaizdo kamerų ir t. t.).

7. Neoperatyvi muitinio tranzito procedūrų kontrolė. Kai kurie muitinės ir pasienio

policijos pareigūnai aplaidžiai atlieka pareigas, o dažnai net nusikalsta.

8. Nepakankama prekybos įmonių, kitų ūkio subjektų finansinės veiklos kontrolė.

Tai sudaro sąlygas realizuoti kontrabandines prekes vidaus rinkoje, neišvežti eksportui skirtų prekių gamintojams. Prekės, suklastojus dokumentus, neišvežamos iš šalies,

bet pirkimo pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) iš valstybės biudžeto atsiimamas.

9. Spragos teisės norminiuose aktuose. Pavyzdžiui, įvairiai nustatinėjama kontrabandos dalyko vertė: vienose bylose pagal daiktų (prekių)

muitinę vertę, kitose –

pagal rinkos kainas ir pan.; vienais atvejais apsiribojama įvairiausių firmų pažymomis apie tos ar kitos prekės kainą, kitais – tardymo institucijos skiria prekines ekspertizes.

10. Nepakankamas visuomenės pilietiškumo ugdymas ir švietimas.

Pavyzdžiui,

“apklausus 995 Lietuvos vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleivius, beveik pusė

(49 proc.) iš jų atsakė, kad užsiimtų kontrabanda, jei nebūtų kitos išeities, dar 15 proc.

tikriausiai pasinaudotų šia galimybe. Tik ketvirtadalis respondentų pareiškė, jog niekada neužsiimtų tokia veikla. 99 proc. apklaustųjų moksleivių apie kontrabandą sužino iš žiniasklaidos.“ [1, p27 p.].

Palyginus kontrabandos nusikalstamumo būklę Baltijos valstybėse 1993-

2003 m., matyti, kad užregistruotų nusikaltimų skaičius Lietuvoje buvo daug didesnis nei kitose Baltijos valstybėse. Suprantama, absoliutūs dydžiai nevisiškai apibūdina nusikalstamumo būklę, todėl tikslinga palyginti jį, remiantis ir nusikalstamumo koeficientu. Statistikos duomenys rodo, kad

1998 m. Lietuvoje gyveno 3 705 500 gyventojų, Latvijoje – 2 479 648, o

Estijoje – 1 454 230 gyventojų. Kontrabandos nusikaltimų koeficientas

Lietuvoje 100 000 gyventojų buvo 3,157, Latvijoje – 2,581, o Estijoje –

2,956. Iš pateiktų duomenų matyti, kad mažesnis kontrabandos nusikaltimų koeficientas buvo tik Latvijoje. ( Naujesnių duomenų nepavyko gauti).

1 pav.: Užregistruotų kontrabandos nusikaltimų dinamika Baltijos valstybėse. [1]

[pic]

Darytina išvada, jog tokie skirtumai atsirado todėl, kad:

1. Lietuvoje yra daugiau gyventojų nei Estijoje ar Latvijoje.

2. Lietuvos geopolitinė padėtis palankesnė kontrabandos gabenimui.

3. Lietuvos pasienio teisėsaugos institucijų darbas yra geresnis ir daugiau atskleidžiama kontrabandos atvejų.

Vidutiniškai per metus 1990 -2004 m. Lietuvoje buvo užregistruota 114

kontrabandos nusikaltimų.

Konstatuotina (žiūr. 2 pav.), kad daugiausia užregistruotų kontrabandos nusikaltimų Lietuvoje buvo 1995 m., 1996 m. ir 2002 m. –

atitinkamai 230, 225 ir 204. Tačiau dėl kontrabandos nusikaltimų didelio latentiškumo tvirtinti, kad tais metais kontrabandos nusikaltimų buvo padaryta daugiausia, negalima.

Tokį didelį užregistruotų kontrabandos nusikaltimų skaičių galėjo lemti įvairūs veiksniai:

1. Aktyvios teisėsaugos institucijų pastangos. Pavyzdžiui, siekiant užkardyti spirito, alkoholinių gėrimų, tabako, vario ir jo laužo, naftos ir jos produktų, cukraus ir kitų

prekių kontrabandą, 1996 m. balandžio mėn. buvo organizuota ir įvykdyta operacija

„Siena-2″. Operacijos plane numatytas priemones vykdė Policijos departamento

Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – ENTT),

Kriminalinės paieškos, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (toliau – ONTT) bei Kelių, Viešosios ir Apsaugos policijos tarnybų, Pasienio policijos departamento pareigūnai.

Operacijos metu buvo tikrinami muitinės sandėliai, vykdoma operatyvinė kontrolė, pagal pasienio zonos perimetrą atlikta operacija „Automobilis”. 14 operatyvinių grupių vykdė transporto ir krovinių kontrolę šalies keliuose. Be to, po 1996 m.

balandžio 29 d. pasitarimo pas Lietuvos Respublikos Prezidentą

Policijos departamentas ėmėsi papildomų operatyvinių priemonių išaiškinti asmenis, įvežančius ir gabenančius per šalį spiritą, alkoholinius gėrimus, taip pat spirito saugojimo ir realizavimo bei falsifikuotos degtinės gamybos ir realizavimo vietas. Būtent vykdydami šias priemones pareigūnai išaiškino 33 spirito kontrabandos atvejus, aptiko 247 400 I spirito, išaiškino 18

alkoholinių gėrimų kontrabandos faktų, iš jų gaminimo vietų paėmė per 26 800 I alkoholinių

gėrimų. Taip pat buvo išaiškinta 370 spirito laikymo vietų, iš kurių buvo paimta per

79 000 I spirito. Iš viso paimta 326 400 I spirito ir 256 200 I

alkoholinių gėrimų.

2 pav. Užregistruoti kontrabandos nusikaltimai Lietuvoje[2]

[pic]

2. Teisės aktų pakeitimai. „1996 m. liepos 17 d. įsigaliojo BK 310

straipsnio 2 ir 3

dalys, kuriose numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedenatūruoto etilo alkoholio,

denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio, taip pat jų skiedinių (mišinių)

gaminimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą, neturint leidimo,

bei ATPK 177 straipsnis, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už tą pačią

veiką, bet nedidelius kiekius. Šie ir kiti pakeitimai leido policijos komisariatams

veiksmingiau panaudoti turimą operatyvinę informaciją apie asmenis, kurie laikė,

gabeno ir realizavo gryną bei skiestą spiritą, o operatyviniai veiksmai šių asmenų

atžvilgiu leido išaiškinti daugiau kontrabandą gabenusių asmenų.“ [1, p. 30].

Užregistruotų kontrabandos nusikaltimų dinamika rodo, kad kontrabandos nusikaltimų nuo 1996 m. laipsniškai mažėjo, 1998 m. padėtis stabilizavosi ir per kalendorinius metus vidutiniškai užregistruota per 100 nusikaltimų.

Tačiau taip pat pastebimas staigus kontrabandos atvejų skaičiaus kilimas

2002 m. tačiau vėliau šis skaičius ima vėl mažėti ir stabilizuojasi.

Kontrabandos paplitimui ir kitimui 1990 -2004 m. įtaką darė šie veiksniai:

1. Kontrabandininkai stengėsi gabenti kontrabandos prekių kiekį, kurio vertė neviršija 100 minimalaus gyvenimo lygių (toliau

MGL) ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

2. Nusikalstamos grupuotės keitė savo veiklos pobūdį, kontrabandos formos tapo rafinuotesnės: nuo elementaraus neteisėto prekių pergabenimo per valstybės sieną pereita prie sunkiau išaiškinamų veiklų, kurioms išaiškinti reikėjo daugiau laiko bei kompetentingo visų kontrolės institucijų darbo.

3. Buvo keičiami teisės aktai.

Pagrindiniai veiksniai, darę didžiausią įtaką kontrabandos nusikaltimų išaiškinamumui Lietuvoje per 14 Nepriklausomybės metų yra šie:

1. Stiprinama valstybės sienos apsauga, vykdomos kompleksinės prevencinės operacijos. 1998 m. buvo nuosekliai įgyvendinamas

„ Veiksmų planas Lietuvos rytinei sienai stiprinti“, didelį dėmesį skiriant Lietuvos sienai su Baltarusija, nes vėliau turėjo tapti išorine Europos Sąjungos siena. 1998 m.

Baltarusijos pasienyje darbą pradėjo 3 naujos užkardos, atidarytas naujas modernus valstybės sienos perėjimo punktas, baigti projektavimo darbai ir pradėta nauja kontrolės punkto

Šalčininkuose statyba. Taip pat buvo vykdoma Lietuvos

Respublikos sienos ruožo su Baltarusijos Respublika ir

Rusijos federacija demarkavimo 1999 –2001 m. programa.

2. Tardyminių veiksmų kvalifikacijos problema. Net ir suradus prekes be kilmės dokumentų, tardymo praktikoje ne visada pavyksta įrodyti, kad būtent kaltininkas jas neteisėtai pergabeno per valstybės sieną.

3. Nusikaltimų registravimo ir išaiškinimo techniniai aspektai.

4. Dažnas institucijų, kurioms buvo pavesta kontrabandos nusikaltimų kontrolė, kaitaliojimas.

5. Susižinojimo su užsienio valstybėmis problemos. Su daugelių valstybių, iš kurių gabenama kontrabanda, neturima teisinės pagalbos sutarčių.

6. Muitinės ir kitų pasienio pareigūnų materialinis techninis aprūpinimas, skatinimas bei kvalifikacijos kėlimas.

Toliau išskirsiu pagrindines kontrabandos pasekmes:

1. Mažėja valstybės biudžeto pajamos. Įvežant prekes ir jas nelegaliai parduodant, nemokami muitai, akcizų, pridėtinės vertės bei kiti mokesčiai. Iš dalies dėl to valstybė susiduria su iždo sunkumai, susijusiais su mokesčių didinimu, paskolomis ir pan. Tuo tarpu priemonės, kurioms skiriamos papildomos lėšos kontrabandai užkardyti, bandant pašalinti padarinius, o ne priežastis, ne visada būna rezultatyvios.

2. Prarandama tiksli informacija apie gyventojų užimtumą, pajamas, prekių srautus, kainas ir t.t. Šalyje realus nedarbo lygis gali būti mažesnis, nei tai matyti iš oficialių duomenų, o gyventojų pajamos didesnės, nei oficialiai deklaruojama. Taip pat sudėtinga nustatyti tikslų kainų kitimo lygį: skaičiuojant prekių kainų indeksus, galima atsižvelgti tik į oficialiai parduodamų prekių kainas. Dėl netikslios informacijos sunku prognozuoti bei kontroliuoti realaus prekių judėjimo, vartojimo, įtakos vietinių prekių ar jų substitutų gamintojams procesus.

3. Dėl tikslios informacijos stokos iš dalies prarandama galimybė realiai kontroliuoti ekonominius procesus. Tiksliai neįvertinus BVP

pokyčių gali būti priimami klaidingi sprendimai, bandant paskatinti ekonomikos judėjimą iš recesinio tarpsnio.

4. Didėjant kontrabandos mastams, iš dalies mažėja pasitikėjimas valdžios institucijomis, o tai gali skatinti ir kitus asmenis užsiimti nelegalia veikla.

5. Kontrabandos prekių įvežimas iškreipia konkurencijos sąlygas.

Legalia veikla užsiimantys ūkio subjektai negali konkuruoti su kontrabandos prekėmis, nes šios yra neapmokestinamos ir todėl pigesnės. Teisėtai gaminamų prekių paklausa sumažėja nelegaliai įvežamų ir realizuojamų prekių sąskaita.

Atsižvelgiant į kontrabandos nusikaltimų priežastis, būklę, dinamiką ir pasekmes, darytina išvada, jog reikalingas visas kompleksas prevencinių.

Turi būti:

1. Stiprinamas muitinių ir kitų pasinio institucijų materialinis techninis aprūpinimas.

2. Pildoma informacija apie potencialius kontrabandos organizatorius ir vežėjus, teikiama informacija atitinkamoms kontrolės institucijoms, analizuojama nusikalstamų grupuočių veikla bei transnacionalinis ryšys.

3. Stiprinamas bendradarbiavimas tarp institucijų, užkardančių kontrabandos nusikaltimus.

4. Stiprinamas bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis.

5. Kontrabandos nusikaltimų išaiškinamumas ir tyrimas turi būti pavestas muitinės tarnyboms, o prokuratūra turėtų kontroliuoti bei vadovauti ikiteisminiam tyrimui.

6. Tobulinami teisės aktai, kuriuose numatytas kontrabandos dalyko vertės nustatymas ir pan.

6 Kontrabandos gabenimo būdai per Lietuvos Respublikos Valstybės sieną

„Kontrabanda pagal BK 312 straipsnį objektyviai pasireiškia prekių (daiktų) gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinei, naudojant suklastotą muitinės deklaraciją ir kitus dokumentus ar gabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus, nei nurodyta muitinės deklaracijoje ar kituose dokumentuose. Kaip kvalifikuojantis požymis yra numatytas daiktų gabenimas ne per muitines.“ [1, p 41].

1. Dažnokai pasitaikantis kontrabandos gabenimo būdas – kontrabanda, gabenama ne per muitinės pasienio kontrolės punktus ir per juos, nepateikiant prekių muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Nagrinėjant kontrabandą, gabenamą ne per muitinės pasienio kontrolės punktus, pastebima tendencija, kad mažėja pavienių asmenų, gabenančių kontrabandos prekes. Kontrabandos gabenimu daugiausia užsiima organizuotos grupės. Didelis išaiškintų nusikaltimų, susijusių su spirito, alkoholinių gėrimų kontrabanda, laikymu ir realizavimu, skaičius rodo, kad aktuali šių nusikaltimų užkardymo problema.

2. „Iš 284 anketuotų baudžiamųjų bylų nustatyta 168 atvejai, kai kontrabanda

buvo gabenta per muitines ar muitinių postus, o tai sudarytų 59 proc.

visų nustatytų

atvejų.“ [1, p. 41]. Daiktai per muitinės postus dažniausiai gabenami paslėpti vietose, kurias sunku aptikti (kelių transporto priemonėje, traukinyje, muitinės teritorijoje, drabužiuose, krepšyje, rankinėje, knygose, tarp kitų legaliai vežamų daiktų ir t. t.). Taip gabenama 38

proc. kontrabandos; 33 proc. sudaro kontrabandos gabenimas išvengiant muitinės kontrolės (neturint leidimo ir ne per muitines ar jų postus, pareigūnams praleidus kontrabandą ar pan.); 22 proc. – naudojant suklastotus dokumentus (važtaraščius, deklaracijas, sutartis, licencijas, sąskaitas-faktūras); 5 proc. – prekių įvežimas ir neišvežimas iš Lietuvos Respublikos; 2 proc. – pateikiant vienus dokumentus, vežamos kitos prekės (pateikiami važtaraščiai, deklaracijos, kt. dokumentai).

Išanalizavus muitinės pasienio kontrolės postuose sulaikytą kontrabandą, galima konstatuoti, kad dažniausiai gabenama kontrabanda stambiu mastu. Sulaikius stambią kontrabandą, dažnai nustatomi dokumentų klastojimo, pasienio pareigūnų papirkimo atvejai. Būtent tokio pobūdžio kontrabanda daro daugiausia žalos šalies ūkio sistemai. Beje, stambi kontrabanda tampa vis labiau organizuota. Dėl diegiamų modernių pasienio apsaugos priemonių jos praktiškai negalima vykdyti be pasienio policijos ar muitinės pareigūnų pagalbos. Pavieniai nedidelės kontrabandos vykdytojai praktiškai nepajėgūs konkuruoti su organizuotomis kontrabandą vykdančiomis grupuotėmis.

Būtų galima išskirti kontrabandos gabenimo būdus, kai ji gabenama per muitinės kontrolės postus:

2.1. Įvežamo krovinio muitinės dokumentų (TIR Carnet knygelės ir kt.), muitinės pažymų (spaudai, plombos) klastojimas, dokumentuose nurodomas daug mažesnis įvežamų prekių kiekis, prekės deklaruojamos ne tuo kodu, didele dalimi sumažinama įvežamų prekių vertė, panaudojamos tos pačios sąskaitos-

faktūros, krovinio pervežimo dokumentai, prisidengiama labdara, manipuliuojama krovinio svoriu, nedeklaruojamas prekių antsvoris ir pan.

Prekės iš užsienio valstybės išvežamos remiantis tikrais krovinį lydinčiais dokumentais, o į Lietuvos Respubliką įvežamos jau suklastojus dokumentus

-nurodžius kitas prekes.

Prekės iš užsienio valstybės išvežamos remiantis tikrais krovinį lydinčiais dokumentais, o į Lietuvos respubliką įvežamos jau suklastojus dokumentus –nurodžius kitas prekes.

Tranzitiniai kroviniai gabenami teisėtai, o dokumentai klastojami vėliau:

fiktyviai užbaigiamos muitinio tranzito procedūros, prekės paliekamos

Lietuvoje, muitinės postuose pažymėjus apie jų išvežimą.

Kontrabandinės prekės užkraunamos sunkiai patikrinamais kroviniais (mediena,

metalo laužu, biriomis medžiagomis), paslepiamos tuo tikslu įrengtose slėptuvėse

(kontrabanda gabenama įrengtuose dvigubuose automobilių puspriekabių dugnuose arba sutrumpintose puspriekabėse, vagonų angose), tarp kitų deklaruojamų prekių ir pan. Šiais atvejais realiausia aptikti kontrabandą, jei pasienyje turima operatyvinės informacijos apie rengiamą pergabenti kontrabandos krovinį.

Įvežamos cheminės medžiagos, kurios atitinkamu būdu apdorojamos ir panaudojamos pagal kitą paskirtį. Pavyzdžiui, įvežti naftos produktai maišomi su

dideliu kiekiu benzino ir realizuojami kaip benzinas, tačiau muitas ir kiti mokesčiai nemokami arba mokami daug mažesni. Panašiu būdu įvežamas ir spiritas. Spiritas turi papildomą amoniako, citrinos kvapą ir deklaruojamas kaip priedas, naudojamas parfumerijos ar buitinės chemijos pramonėje, įpylus į kvapųjį spiritą papildomų reagentų, gaunamas spiritas be pašalinių kvapų, iš kurio gaminamas alkoholis nelegaliai prekybai.

Paperkami muitinės ir pasienio tarnybų pareigūnai. Šiuo būdu gabenami ypač stambūs kontrabandiniai kroviniai (pavyzdžiui, 1-2 t alkoholinių gėrimų).

Kartais patys muitininkai vengia atidarinėti plombuotas automašinas su kroviniais, motyvuodami tuo, kad jie turi teisę tikrinti pasirinktinai iki

10 proc. visų pilnų krovininių automobilių. Pasitaiko atvejų, kai netikrinamos krovininių automobilių kabinos arba lengvosios mašinos tikrinamos formaliai. Be to, nedidelės kontrabandos sulaikymo atveju pareigūnai vengia rašyti protokolą, kadangi jį surašius po pamainos (laisvu nuo darbo metu), dažnai su nuosavu transportu jiems tenka vežti į muitinę sulaikytą krovinį ir atiduoti jį į sandėlį. Nuo 1997 m. vasario 5 d.

Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 43 muitinės postų pareigūnams tarnyboje buvo uždrausta turėti užsienio valiutos, alkoholinių gėrimų, mobilaus ryšio telefonus, kitų tarnyboje nereikalingų daiktų ir didesnę nei 1 MGL Lt pinigų sumą, taip pat būti muitinės poste ne tarnybos metu ir muitinės postų teritorijoje laikyti nuosavus automobilius. STT nuo

1997 m. iš aiškino ir patraukė baudžiamojon atsakomybėn 26 pasienio policijos ir 19 muitinės pareigūnų. 2000 m. buvo sulaikyta 12 Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų, kaltinamų įvykdžius kontrabandos nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, kad autotransporto priemonės muitinėse gali būti tikrinamos pasirinktinai, svarstytina galimybė periodiškai atlikti kontrolinį autotransporto priemonių patikrinimą jau įvažiavus į

Lietuvos Respublikos teritoriją, tuoj po muitinės procedūrų užbaigimo.

Teigiamai vertintume naujų darbuotojų skyrimo į pareigas derinimą su STT.

Tokiu būdu sumažėtų galimybė įsidarbinti asmenims, įtariamiems kyšininkavimu ir bendradarbiavimu gabenant kontrabandą.

Teisėtai įvežtos prekės vėliau nelegaliai realizuojamos pasienio gyvenvietėse. Pasienio policijos departamento duomenimis, darbo dienomis vidutiniškai per parą vien tik per Kybartų pasienio kontrolės punktą iš

Kaliningrado srities į Lietuvą pereina 1 200-1 300 pėsčiųjų, įvažiuoja apie

400 lengvųjų automobilių, per Panemunės pasienio kontrolės punktą – 2 000-2

500 pėsčiųjų ir 600 lengvųjų automobilių. Poilsio ir švenčių dienomis asmenų, vykstančių iš Kaliningrado srities į Lietuvą per šiuos kontrolės punktus, padvigubėja. „Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1997 m.

kovo 6 d. Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos

Respublikos valstybės sieną, nustatymo” 2 priede yra numatyta, kad vienam keleiviui, vykstančiam per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per tarptautinius oro ar jūrų uostus, galima įvežti 0,5 I degtinės ir likerio gaminių, kitų stiprių alkoholinių gėrimų (išskyrus namų gamybos) bei 100

vnt. cigarečių arba 100 g tabako. Panaši situacija yra ir prie sienos su

Baltarusija, kur pagal judėjimo intensyvumą legaliai gali būti įvežta iki 3

650 but. stipriųjų gėrimų, 18 250 pak. cigarečių per parą. Taip teisėtai įvežtos prekės vėliau nelegaliai realizuojamos pasienio rajonuose.“ [1, p.44].

7 . ATSKIRŲ KONTRABANDOS PREKIŲ RŪŠIŲ GABENIMO IR UŽKARDYMO

Ypatybės

„Pagal BK nuostatas, kontrabandos dalyku laikytina: prekės, pinigai, meno vertybės, kiti privalomai pateiktini muitinei daiktai, šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos, radioaktyviosios medžiagos, kitos strateginės prekės, nuodingosios medžiagos, stipriai veikiančios medžiagos, psichotropinės medžiagos, narkotinės medžiagos ir prekursoriai.“ [1, p 45].

Pagal atlikto tyrimo rezultatus, dažniausiai yra gabenami: spalvotieji ir juodieji metalai (vario laužas, aliuminio laužas), narkotinės priemonės ir prekursoriai (aguonų šiaudeliai, opiumas, heroinas), maisto produktui (cukrus, mėsos gaminiai, konservai, paukštiena, šaldyta žuvis, riešutai, makaronai), alkoholiniai gėrimai (spiritas, degtinė, vynas), tabakas ir jo gaminiai, automobiliai bei kitos transporto priemonės, naftos produktai (benzinas ir dyzelinis kuras), plačiai vartojamos prekės (drabužiai, avalynė, parfumerija, buitinė technika, audinių kailiukai, vaisiai, daržovės).

Nuo 1998 m. pagrindinę kontrabandos dalį sudarė alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, kuras ir maisto prekės. Atitinkamai didžiausią neigiamą įtaką šalies ūkio sistemai darė alkoholio, tabako, kitų kontrabandos prekių, įvertintų ypač mažomis kainomis, įvežimas. Pažymėtina, kad iš

Rusijos Federacijos Kaliningrado srities dažniausiai buvo gabenami degalai, alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, cukrus; iš Baltarusijos –

alkoholiniai gėrimai, spiritas, cukrus, mėsos produktai; iš Latvijos

-spiritas, maisto produktai; iš Lenkijos – plataus vartojimo pramoninės prekės, tabako gaminiai, didelis vaisių, daržovių kiekis; per Klaipėdos jūrų uostą įvežamas spiritas, tabako gaminiai ir maisto produktai.

Labiausiai aktuali ir daugiausia žalos daro: alkoholinių gėrimų, tabako gaminių, narkotinių medžiagų kontrabanda. Todėl šių prekių rūšių gabenimo ir užkardymo ypatybes panagrinėsime detaliau.

8 Alkoholinių gėrimų kontrabanda

1995 m. sulaikyta 226 214,85 I kontrabandinio alkoholio, 1996 m. – 164

318,14 I, 1997 m.-39 264,70 I. Taigi statistikos duomenys rodo, kad nuo

1995 m. iki 1997 m. sulaikomo kontrabandinio alkoholio kiekis mažėjo, o

2001 m. nedaug padidėjo, bet vėliau vėl ėmė mažėti.

3 pav. Pasienio policijos sulaikyta alkoholio kontrabanda[3]

[pic]

Vokietijos tarnybų teigimu, nuo 1998 m. gruodžio mėn. iš Rostoko uosto alkoholio (spirito) kroviniai gabenami per Latviją. Dažnai šie kroviniai nelegaliai įforminami muitinėje ir neišvežami iš Latvijos Respublikos.

Vėliau kontrabandos būdu juos bandoma įvežti į Lietuvą.

„1999 m. spalio mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybei sumažinus alkoholio akcizo tarifus, dvigubai (nuo 379 iki 194) sumažėjo išaiškintų alkoholio kontrabandos atvejų.1999 m. spalio mėn. antrojoje pusėje sumažėjo alkoholio kontrabanda. 1999 m. lapkričio mėn. sulaikyta beveik 2,5 karto mažiau kontrabandinės degtinės nei spalio mėn., bet spirito – beveik 5

kartus daugiau nei spalio mėn. ir 2 kartus mažiau nei rugsėjo mėn.

Pagal operatyvinius duomenis, 1999 m. spalio mėn. sumažėjo kontrabandinio alkoholio, kontrabandinio spirito, falsifikuotos degtinės („pilstuko”) kainos juodojoje rinkoje. Sumažinus akcizo tarifus, padidėjo respublikoje gaminamos degtinės realizacija. Pavyzdžiui, palyginus 1999 m.

rugsėjo mėn. su tų pačių metų lapkričio mėn., specialios paskirties AB

„Stumbras” lapkričio mėn. realizavo produkcijos 2,3 karto, AB „Vilniaus degtinė” – net 5,4 karto daugiau. Iš viso 1999 m. rugsėjo-lapkričio mėn.

gamintojų akcizų įplaukos padidėjo apytikriai 113 000 000 Lt. Taigi akcizų tarifų sumažinimas turėjo įtakos sumažėjusiam kontrabandinės degtinės įvežimui. Dėl mažo pelno kontrabandinė degtinė nebuvo superkama ir gabenama į centrinius Lietuvos rajonus, o realizuojama pasienio rajonuose. Tačiau, priešingai nei buvo tikimasi, oficialiai įvežamos degtinės kiekis sumažėjo tik nedaug.“ [1, p 47 –48].

Kontrabandinis alkoholis į Lietuvą dažniausiai patenka:

Gabenamas per muitinės kontrolės postus automobilių slėptuvėse, perdirbtų konstrukcijų automobiliuose (kuro bakuose, dujų įrangos balionuose).

Didelis kiekis (nuo 1t iki 50 t) kontrabandinio alkoholio ir spirito įvežamais krovininiais sunkvežimiais, geležinkelio transportu.

Kontrabandinis krovinys dažnai užkraunamas kitomis prekėmis (pvz., mediena, metalo laužu) ir įforminamas kaip tranzitinis.

Gabenamas per pasienio kontrolės punktus, suklastojus dokumentus arba net

susitarus su pasienio ir muitinės pareigūnais. Pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

1994 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 1028, Pasienio policijos departamento pareigūnai

negali patikrinti krovinio ir jo dokumentų, jei krovinys yra įvežamas su muitinės plombomis. Be to, autotransporto priemonės muitinės kontrolės postuose gali būti tikrinamos pasirinktinai.

Gabenamas per „žaliąją sieną”, plukdomas valtimis per upes. Tokiu būdu dažniausiai nedideliais kiekiais (iki 50 I) gabena pavieniai asmenys, negalintys tinkamai

sutvarkyti krovinio dokumentų.

Gabenamas traukiniais, autobusais arba pėsčiomis. Pagal operatyvinius duomenis, vien Kaliningrado srityje tuo užsiima apie 5 000 Rusijos

Federacijos gyventojų,

gyvenančių pasienio su Lietuvos Respublika rajonuose. Į Druskininkus traukiniu kasdien atvyksta iki 800 Baltarusijos piliečių, kurie vienu metu įveža daugiau kaip 1500 butelių degtinės, apie 3 000 I vyno ir kitų alkoholinių gėrimų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos

Vyriausybės Laikinąjį susitarimą „Dėl abiejų valstybių piliečių kelionių”, asmenys, sulaukę 60 m., gali atvykti į Lietuvą be vizų. Pastebėta, kad asmenys vyksta į užsienį, vėliau už atitinkamą mokestį „samdo” užsienio valstybių piliečius. Taip kelis kartus per parą pasipelnymo tikslu įveža didelį alkoholinių gėrimų kiekį. Visus šiuos asmenis sulaikyti ar bausti administracine tvarka nėra galimybės, kadangi per sieną leistinas gabenti alkoholinių gėrimų kiekis neviršijamas.

Bausti asmenis už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą ar realizavimą

pažeidžiant nustatytą tvarką yra sudėtinga, nes tokių alkoholinių gėrimų realizavimą dažnai vykdo fiziniai asmenys savo namuose. Norint užkardyti šiuos pažeidimus, reikia imituoti alkoholinių gėrimų pirkimą, tam nėra parengtų modelių, policijos darbuotojai priversti savo lėšomis pirkti kontrabandines prekes. Ypač sudėtinga imituoti alkoholinių gėrimų pirkimą kaimo vietovėse, kur prekyba vyksta tarp gerai pažįstamų žmonių.

„Atsižvelgdamas į prekių kiekius, kurie teisėtai pergabenami į

Lietuvos Respubliką ir vėliau neteisėtai realizuojami šalies rinkoje,

Pasienio policijos departamentas inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo” 2 priedo sąrašo pakeitimą iš viso uždrausti įvežti į Lietuvos Respubliką degtinės ir likerio gaminius, kitus stiprius alkoholinius gėrimus, vyną, šampaną bei alų be atitinkamo muito mokesčio nepriklausomai nuo šių prekių kiekio.

Manytume, kad būtų netikslinga visiškai uždrausti atskirų prekių gabenimą į

Lietuvos Respubliką be muito mokesčio.“ [1, p. 50].

Kadangi alkoholio gabenimu daugiausia užsiima Rusijos Federacijos ir

Baltarusijos Respublikos gyventojai, Policijos departamentas siūlė nustatyti, kad kiekvienas užsienio pilietis (ne tik minėtų valstybių), įvažiuodamas į Lietuvą, turėtų atitinkamą pinigų sumą pragyventi, pavyzdžiui, 400 ar 600 Lt (arba kitos šią sumą atitinkančios konvertuojamosios valiutos) kiekvienai parai. Tokias priemones taiko daugelis kaimyninių užsienio šalių – Suomija, Lenkija ir kt. Pastebėtina, kad po sėkmingų policijos operacijų, kai buvo sulaikomas didžiulis spirito kiekis (po 50 t ir daugiau), šio verslo organizatoriai keitė taktiką.

Stengtasi įvežti tik tiek spirito, kiek užsakovas prašo, kitaip tariant, nėra sandėliuojamos didelės jo atsargos, o bandoma tuoj pat perduoti platintojams arba falsifikuotos degtinės gamintojams.

„Didelė dalis kontrabandinio spirito, degtinės yra sandėliuojama ir realizuojama didmeninės prekybos bazėse. Tuo tikslu, pavyzdžiui, vykdydami

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1998 m. gruodžio 31d. pavedimą

„Dėl prekybos užkirtimo kontrabandinėmis prekėmis ir kitų pažeidimų”, 1998

m. gruodžio 1-31 d. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestų vyriausiųjų policijos komisariatų Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių pareigūnai kartu su kitomis policijos tarnybomis organizavo šiuose miestuose esančių urmo bazių veiklos patikrinimą. Išskirtina operacija, vykdyta 1998 m. gegužės 27 d. prekybos bazėse „D”. Jos metu Kriminalinės policijos ONTT valdybos Vilniaus skyriaus pareigūnai paėmė 1 615 I

kontrabandinės degtinės (be lietuviškų banderolių, su Rusijos ir

Baltarusijos akcizinėmis markėmis) ir 562,5 I spirito. Bendra sulaikytų prekių vertė – apie 40 000 Lt.“ [1, p.50].

Žinant, kad kontrabandos prekės sandėliuojamos ne tik prekybos vietose, sandėliuose, bet ir privačiose gyvenamosiose ar pagalbinėse patalpose, garažuose, reikėtų ne tik griežčiau kontroliuoti prekybos bazes, sandėlius bet ir surengti savaitinę ar ilgesnę akciją įtariamose privačiose teritorijose.

9 Tabako gaminių kontrabanda

4 pav. Pasienio policijos sulaikyta tabako gaminių kontrabanda[4]

[pic]

Iš pateiktų Pasienio policijos departamento duomenų matyti, kad 1998

m. labai padaugėjo sulaikomos tabako gaminių kontrabandos. Palyginti su

1997 m., ji padidėjo daugiau kaip 6 kartus.

Vokietijos operatyvinių tarnybų duomenimis, pagrindine tabako gaminių tranzito šalimi tapo Estija. 1997 m. Vokietijoje buvo sulaikytas 1 151

Lietuvos gyventojas, o 1998 m. – 498, jų sumažėjo 2,3 karto. Vis dažniau

Vokietijoje sulaikomi kontrabandinių cigarečių kroviniai, gabenami slėptuvėse. Jau užfiksuoti 33 sulaikymo atvejai, kai cigaretės slėptuvėse buvo gabenamos iš Lietuvos.

1999 m. tabako gaminių kontrabandos sumažėjimą galėjo lemti labiau pelninga

kitų akcizinių prekių kontrabanda, taikytos griežtos kontrabandos kontrolės priemonės, tačiau neatmestina versija, kad tabako kontrabanda gabenama išradingais būdais,

nefiksuojamas krovinio pervežimas per muitinės kontrolės postus, kur nėra įrengta filmavimo kamerų ir pan. Realizuojant kontrabandos prekes didmeninės prekybos bazėse, dažnai cigaretės su seno pavyzdžio banderolėmis yra įmaišomos tarp cigarečių su galiojančiomis banderolėmis ir realizuojamos mažmenininkams. Nepraplėšus cigarečių bloko, tai nustatyti neįmanoma.

2000 m. kovo 1 d. padidintas tabako gaminių akcizo tarifas 4,5 karto.

Pasienio policijos departamento pateiktais duomenimis, išaiškintų tabako gaminių kontrabandos atvejų padaugėjo nuo 12 iki 54. Ypač daug jų išaiškinta 2000 m. kovo – balandžio mėn., kai jau buvo padidintas tabako gaminių akcizo tarifas. Iki šio pakeitimo tabako kontrabanda nebuvo aktuali

Lietuvai, ji buvo daugiau tranzitinė šalis. Vėliau kontrabandinės tabako prekės Lietuvoje tapo ne vien tik tranzitinis krovinys. Šiai kontrabandos rūšiai užkardyti reikia skirti daugiau dėmesio. Atitinkamai 2000 m.

pasienio policijos sulaikytos tabako kontrabandos kiekis padidėjo daugiau nei 5 kartus, palyginti su 1999 m. Kita vertus, tokį sulaikomos kontrabandos padidėjimą galėjo lemti ir pasienio pareigūnų veikla.

Pavyzdžiui, 2000 m. kovo 4 d. Pasienio policijos departamento ONTT

pareigūnai sėkmingai atliko operaciją, kurios metu sulaikyta automašina

„Kamaz”, kontrabandos būdu gabenusi 1 000 dėžių su cigaretėmis „West” (500

000 pak.).

Nuo 2000 m. sulaikomos cigarečių kontrabandos skaičius padidėjo. Iki

2003 metų šis skaičius padidėjo vos ne dvigubai.

Tokį padidėjimą galėjo lemti jau ir anksčiau minėtos priemonės, be to nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo ES nare.

10 Narkotinių medžiagų kontrabanda

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, užima patogią geografinę padėtį narkotikų tranzitui. Pastebėta, kad Lietuvoje vis dažniau pasirodo ir stipresnių narkotikų – hašišo, heroino, kokaino.

5 pav. Pasienio policijos sulaikyta narkotikų kontrabanda[5]

[pic]

1995 m. per sausio – gegužės mėn. iš neteisėtos apyvartos paimta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų: aguonų stiebelių – 339 kg

98 g, opijaus ekstrakto – 9,083 mg, efedrono – 12 g, efedrino – 6 g, amfitaminano – 54 g, marihuanos – 27 g, ketamino – 20 mg.

1995m. balandžio 19 d. Mažeikių rajono Sedos apylinkėje, Z. S.

sodyboje, aptikta pogrindinė laboratorija, kurioje gaminamas opijaus ekstraktas. Klaipėdos miesto

vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai operacijos metu paėmė 26 kg maltų aguonų,

600 mg opijaus ekstrakto, 5 000 mg mišinio opijaus estraktui gaminti.

Nagrinėjant narkotikų kontrabandą, pastebėta, kad daugiausia narkotikų

Lietuvos pasienyje sulaikyta 1996 m., 1997 m. ir 1998 m., o 1999 m. –

sumažėjo. 2000 m. sulaikytos kontrabandos vėl padaugėjo (5 pav.).

Narkotikų tiekimą ir platinimą šalyje kontroliuoja organizuotos nusikalstamos struktūros. Lietuvoje veikia apie 20-30 gerai organizuotų narkotikų kontrabandos grupuočių, turinčių plačius ryšius Lietuvoje ir užsienyje.

Dažniausiai aguonų stiebeliai ir galvutės, grynas opijus, marihuana, hašišas, efedrino hidrochloridas ir anaboliniai vaistai gabenami iš

Afganistano, Irano, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikijos. Per Lietuvą narkotikai pervežami į Skandinavijos valstybes ir Vokietiją. Iš Vakarų valstybių daugiausia atvežamas kokainas, marihuana, sintetinės narkotinės medžiagos – LSD, „Extasy”. Be to, nuolat didėja narkotikų paklausa

Kaliningrado srityje, todėl vis daugiau aplinkinių valstybių gyventojų įsitraukia į narkotikų verslą. Faktiškai nuo 1995 m. beveik visa didžiausia narkotikų kontrabanda sulaikoma pasienyje su Rusija. Didžiausia narkotikų kontrabanda 1996 m. buvo užfiksuota Pagėgių rinktinės Kybartų geležinkelio pasienio kontrolės poste. Vykdant traukinio krovinio apžiūrą, viename iš vagonų rasti aštuoni maišai susmulkintų aguonų galvučių ir stiebelių, kurių masė iš viso buvo 118,4 kg. Pastebėta tendencija, jog Rusijos piliečiai, atvežę į Lietuvą prekių arba alkoholio, jas parduoda, o už gautus pinigus įsigyja narkotinių medžiagų, jas suvartoja ir grįžta atgal į Rusiją. 1998

m. iš viso užfiksuoti 22 narkotikų sulaikymo faktai, iš jų 20 buvo užregistruota pasienyje su Rusija.

„Taigi didžioji dalis narkotinių medžiagų į Lietuvą patenka kontrabandos būdu, tačiau stebėtinai mažai jų yra sulaikoma pasienyje, bandant įvežti. Pavyzdžiui, per 1999 m. sausio-lapkričio mėn. narkotikų kontrabandos buvo sulaikyta tik 10,4 kg, arba 94 proc. mažiau nei per 1998

m. atitinkamą laikotarpį. Iš viso 1999 m. sulaikyta 11,2 kg narkotinių medžiagų, sunaikinta 448,1 m2 aguonų ir 18 m2 kanapių pasėlių, 1998 m.

sulaikyta 168,77 kg narkotinių medžiagų (be to, aptikta 130,5 kg narkotinių medžiagų, kurių savininkai nerasti). Pavyzdžiui, 1999 m. sausio 24 d.

Šalčininkų užkardos pareigūnai Šalčininkų rajone, ties Dumblės kaimu, 400 m atstumu nuo valstybės sienos, prie piliečio U. V. sodybos, po senu sugedusiu autobusu, pastebėjo krepšį, o autobuso viduje surado kitą krepšį su trintomis aguonų galvutėmis, kurių bendras svoris buvo 10,10 kg. Asmuo, paslėpęs krovinį, nenustatytas. Kitas išskirtinis atvejis – 1999 m. spalio

10 d. Nidos pasienio kontrolės punkte sulaikytas automobilis MB 260,

vairuojamas Rusijos piliečio A. T. Automobilyje rasta 159 „Extasy” ir 10

LSD tablečių,

130 g heroino ir apie 40 g marihuanos. 1999 m. Danijoje, Švedijoje,

Ukrainoje ir

Vokietijoje buvo sulaikyti 23 Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gabeno narkotikus, 1999-jau 63 žmonės. Per pirmąjį 2000 m. pusmetį tik Švedijos pareigūnai sulaikė

16 lietuvių, į šalį įvežusių amfitamino. 2000 m. padaugėjo ir užsieniečių gabenamų

narkotinių medžiagų. Pavyzdžiui, 2000 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdoje buvo sulaikyti 6 Latvijos ir Rusijos piliečiai, į Lietuvą iš užsienio įvežę narkotikų „Extasy” siuntą,

kuri juodojoje rinkoje galėjo būti parduota už 2 000 000 Lt. 2000 m.

rugpjūčio 11 d.

Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas dvigubą Švedijos ir Turkijos pilietybę turintis A. A.,

priklausantis vienai iš garsiausių Turkijos kurdų narkomafijos šeimai. Be to, 2000 m.

Lietuvoje pavyko surasti tris narkotinių medžiagų gamybos laboratorijas.

Pažymėtina,

kad suaktyvinus operatyvinį darbą pasienyje, narkotikų gabentojai ir narkomanai keičia savo taktiką, siekia suklaidinti pasienio policijos pareigūnus – vis didesnė narkomanų dalis iš trintų aguonų galvučių gamina aguonų ekstraktą ir nedideliais kiekiais

gabena visuomeniniu transportu gerai įrengtose slėptuvėse. Pagal operatyvinę informaciją pastaruoju metu opijaus ekstraktas tirpinamas kituose skysčiuose bei medžiagose.“ [1, p. 56 –57 ].

Nagrinėjant prevencines priemones, taikytas užkardant kontrabandos nusikaltimus, pažymėtina, kad 1998 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimu Nr. 91 patvirtinta Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa. Buvo įsigytos narkotikų paieškos ir atpažinimo priemonės (operatyviniai lagaminai), Pasienio policijos departamento pareigūnai dalyvavo seminaruose ir užsiėmimuose, kuriuose buvo pateikiami metodiniai praktiniai nurodymai, kaip kontroliuoti nelegalią narkotikų apyvartą, organizuojamos kasmetinės sezoninės operacijos

„Aguona”, kuriomis siekiama surasti ir sunaikinti aguonų pasėlius.

Galima prognozuoti, kad narkotinių medžiagų transportavimą ir realizaciją perima organizuotų nusikalstamų grupuočių atstovai ir šis nelegalus verslas griežtai jų kontroliuojamas. galbūt dėl to sulaikyta narkotikų kontrabanda per 2003 -2004 m smarkiai sumažėjo. Tikėtina, kad dėl paklausos narkotikų kontrabanda didės. Apklausos rodo, kad narkotikus šalyje yra vartoję apie 20 proc. berniukų ir 10 proc. mergaičių. Taigi

Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos priemonės vykdomos nepakankamai. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama narkotinių medžiagų kontrabandos prevencijai. Suaktyvinus šių medžiagų judėjimo kontrolę, padaugėtų sulaikomų narkotinių medžiagų.

Kontrabandos užkardymas atskiruose valstybės sienos teritorijos

Ruožuose

Lietuvos Respublika ribojasi su keturiomis valstybėmis: šiaurėje – su

Latvijos Respublika, rytuose – su Baltarusijos Respublika, pietvakariuose –

su Lenkijos Respublika, vakaruose – su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir Baltijos jūra. Valstybės sienos bendras ilgis – 1 720,2 km.

Lietuvos valstybės sienos ilgis su Latvija -567,8 km. Vykdydama 1993 m.

birželio 26 d. Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartį „Dėl valstybės sienos atstatymo”, Lietuvos Respublika (1997 m.) visiškai demarkavo savo valstybės sienos dalį. Valstybės sienos ilgis su Lenkija –

103,7 km, valstybės siena abiejų valstybių sutartimi pripažinta buvusi

Sovietų Sąjungos ir Lenkijos valstybės siena. Valstybės sienos ilgis su

Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi yra 247,5 km. 1997 m. buvo pasirašytos sutartys „Dėl valstybės sienos nustatymo bei kontinentinio šelfo ribos Baltijos jūroje”, tačiau Rusijos Federacijos parlamentas

(Valstybės dūmą) dar jos neratifikavo ir sienos demarkavimo darbai nepradėti. Valstybės sienos ilgis su Baltarusija – 651,7 km. 1995 m. su šia valstybe pasirašyta sutartis „Dėl valstybės sienos nustatymo”.

Atsižvelgiant į tai, buvo sudaryta mišri demarkavimo komisija sienai nužymėti, pradėti demarkavimo darbai, kurie baigti 2000 m. Baltijos jūroje

Lietuvos sienos ilgis sudaro 99 km.

Daugiausia kontrabandos atvejų – 86,9 proc. fiksuojama pasienyje su

Rusija ir Baltarusija.

Sienos apsaugos rezultatų analizė rodo, kad Lietuvos pasienyje sulaikomos kontrabandos mastas kinta keičiantis ekonominei situacijai kaimyninėse valstybėse. 1995-1996 m. daugiausia (80-86 proc.) kontrabandos buvo sulaikoma Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, o 1997 m. – 53 proc.

Baltarusijos pasienyje ir 27 proc. Rusijos pasienyje. Nuolat daugėja žmonių, kertančių valstybės sieną su Baltarusija ir Rusija. Pasienio policijos departamento duomenimis, 1999 m. 91,7 proc. kontrabandos atvejų išaiškinta Lietuvos Respublikos rytinės sienos su Baltarusija (68,1 proc.)

ir su Rusija (23,6 proc.) ruožuose.

Kontrabandos gabenimas per atskirus valstybės sienos ruožus turi savų ypatumų, todėl juos panagrinėsime atskirai. Naginėjami bus problemiškiausi pasienio ruožai.

12 Kontrabandos užkardymas prie sienos su Rusijos Federacijos

Kaliningrado sritimi

Kaip jau buvo anksčiau minėta, ekonominė ir socialinė padėtis kaimyninėse valstybėse, o kartu ir kainų skirtumai lemia kontrabandos gabenimą per valstybės sieną. Pastebėta, kad 2000 m. Kaliningrado srities gyventojai į Lietuvą aktyviau gabeno alkoholinius gėrimus, tabako gaminius ir maisto produktus.

Prieš sugriežtinant alkoholio įvežimą į Lietuvą, lietuviai, užsiimantys kontrabandos organizavimu, pakeitė savo veikimo taktiką ir pradėjo samdyti Rusijos Federacijos piliečius, kurie gabena alkoholį leidžiamais kiekiais.

Preliminarūs apskaičiavimai rodo, kad pėstieji arba autobuso keleiviai per parą į Lietuvą pergabena daugiau kaip dvi tonas alkoholinių gėrimų. Tam sudaromos nuo 50 iki 150 asmenų grupės, kurios gabena alkoholinius gėrimus ir kitas prekes iš Kaliningrado srities į Lietuvą. Kaliningrado srityje labai išaugo ir neapmokestinamų parduotuvių

{Duty Free), prekiaujančių pigesniu alkoholiu.

Smulkūs kontrabandininkai – paprastai pasienio rajonų gyventojai –

stengiasi kirsti valstybės sieną tose vietose, kur pasienio policijos pajėgų yra mažiausia. Per pasienio kontrolės punktus dažniausiai gabenamos prekės leidžiamais kiekiais.

Daugiausia problemų užkardant kontrabandą pasienyje su Rusijos

Federacija kelia padėtis Kybartų pasienio kontrolės punkte ir Pagėgių pasienio policijos rinktinės saugomame ruože. Darbo dienomis vidutiniškai per parą Kybartų pasienio kontrolės punktą iš Kaliningrado srities į

Lietuvą pereina 1 200-1 300 pėsčiųjų, įvažiuoja apie 400 lengvųjų automobilių. Poilsio ir švenčių dienomis, vykstančiųjų iš Kaliningrado srities į Lietuvą per šiuos kontrolės punktus padvigubėja. Mažiausiai per šiuos du pasienio kontrolės punktus į Lietuvą per parą legaliai gabenama apie 5 000 butelių degtinės, konjako ar kitų stipriųjų gėrimų, 25 000 pak.

cigarečių. Realiai yra įvežama 2-3 kartus daugiau. Atliekamų operacijų metu paaiškėjo, kad legaliai į Lietuvą įnešami alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai vėliau nelegaliai realizuojami Kybartų miestelio centre.

Pagal operatyvinę informaciją, Pagėgių pasienio policijos rinktinės saugomame ruože veikia apie 30 gerai organizuotų grupių, užsiimančių kontrabandos gabenimu per valstybės sieną. „Žalioji siena”, ypač nakties metu, sustiprinama motorizuotais ir pėsčiaisiais patruliais. Kas naktį patruliuoja ir operatyviniai darbuotojai. Rusijos pasieniečiai taip pat sustiprino „žaliosios sienos” apsaugą – naktimis vos ne visą ruožą apšvietinėja signalinėmis raketomis. Pasienio ruože naktimis žvejai mobiliaisiais telefonais informuoja užkardų pareigūnus apie ruože pasirodžiusius pašalinius asmenis ir automobilius. Vis dėlto yra daug asmenų, kurie pažeidinėja pasienio ruožo režimo taisykles.

53 proc. žmonių transporto priemonių ir krovinių iš Rusijos vyksta per

Panemunės pasienio kontrolės postą. Darbo dienomis vidutiniškai per parą per šį kontrolės postą pereina 2 000-2 500 asmenų ir 600 lengvųjų automobilių. Per parą oficialiai įvežama apie 2 000 I stiprių alkoholinių gėrimų, 3 000 I šampano, 40 t įvairių degalų.

Siekiant sustiprinti valstybės sienos su Rusijos Federacija apsaugą, suformuota nauja Kudirkos Naumiesčio užkarda. Šis sienos ruožas kol kas saugomas kitų užkardų sąskaita, todėl tokiomis mažomis pajėgomis neužtikrinama tinkama sausumos sienos kontrolė. Siekdama užkardyti kontrabandą per Nemuno upę, pasienio policija įsigijo 7 motorines valtis, sustiprintas patruliavimas Nemuno upe.

6 pav. Pavojingiausia Lietuvos ir Rusijos pasienio vieta [pic]

Aktuali problema valstybės sienos ruože su Rusija yra bešeimininkės kontrabandos užkardymas. 1999 m. Lietuvos pasienyje užfiksuota 116

bešeimininkio turto suradimo atvejų. Bešeimininkis kontrabandinis turtas atsiranda dėl to, kad ruožą nuo Panemunės pasienio kontrolės posto iki tilto vidurio (200 m) saugo tik vienas Lietuvos Respublikos pasienietis.

Skirti daugiau pareigūnų tilto kontrolei nėra galimybių, nes iš viso pamainoje dirba 7-8 pareigūnai. Atitinkamai Rusijos pusėje pasienio kontrolės punktuose tarnybą vykdo 16-18 pasieniečių. Lietuvos pasienietis reguliuoja automobilių važiavimą per pasienio kontrolės postus ir stebi aplinką, siekdamas užkirsti kelią smulkiems nusižengimams. Dažnai krepšeliai su degtine numetami, nuleidžiami per tilto turėklus ant žemės arba į vandenį. Todėl tikslinga būtų sustiprinti sargybą, kuri stebėtų žmonių ir automobilių judėjimą bei kontroliuotų situaciją po tiltu. Prie tilto reikia įrengti stebėjimo kameras, kurios fiksuotų judėjimą ant tilto ir po juo, o užfiksuoti kadrai, kaip įrodomoji medžiaga, būtų naudojami administracinėse ir baudžiamosiose bylose.

Pažymėtina, kad 2000 m. paplito naujas kontrabandos gabenimo būdas –

pasinaudojant nardymo kostiumais. Pavyzdžiui, 2000 m. gruodžio 19 d.

Pagėgių pasienio policijos rinktinės Operatyvinio skyriaus ir Specialiosios paskirties būrio pareigūnai ties Šilutės rajono Nausėdžių kaimu pastebėjo, kad iš Kaliningrado srities pusės į Lietuvą plukdoma ilga virtinė paketų.

Juos tempė nardymo kostiumu su plaukmenimis apsirengęs vyriškis. Likus 15-

20 m iki Lietuvos kranto, Nemuno srovės nešami paketai užsikabino už didelės nulaužto medžio šakos, kyšančios iš vandens, ir susipainiojo.

Apibendrinant pažymėtina, kad valstybės sienos ruože su Rusija itin paplito smulkioji kontrabanda per „žaliąją sieną”. Dažniausiai gabenami alkoholiniai gėrimai, kuras. Labiausiai problemiška padėtis yra Kybartų pasienio kontrolės poste ir Pagėgių pasienio policijos rinktinės saugomame ruože. Be to, stiprintina apsauga ir Panemunės pasienio kontrolės poste.

Šiame poste turėtų būti daugiau priimta pareigūnų saugoti valstybės sieną, diegtinos modernios techninės priemonės (vaizdo kameros) bei daugiau dėmesio turi būti skiriama bendradarbiavimui su pasienio gyventojais vykdant kontrabandos prevenciją

3.2 Kontrabandos užkardymas prie valstybės sienos su Baltarusijos

Respublika

Prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika dažniausiai sulaikomi kontrabandiniai alkoholiniai gėrimai, cukrus, maisto produktai. Atgabenama kontrabanda sandėliuojama pas pasienio gyventojus, vėliau didesniais kiekiais (nuo 2 iki 10 t) gabenama į tolimesnius Lietuvos rajonus.

Pasienio gyventojams pelninga gabenti net po kelis butelius alkoholinių gėrimų. Pasienyje nuolat sulaikomi vietiniai arba aplinkinių rajonų gyventojai, gabenantys alkoholinius gėrimus krepšiais, kinkomuoju transportu, dviračiais. Pasienio policijos departamento padaliniams glaudžiau bendradarbiaujant su teritoriniais policijos komisariatais, dažniau pavyksta išaiškinti ir sulaikyti asmenis, gabenančius smulkiąją kontrabandą.

Sustiprinus keleivių bagažo patikrinimą automobiliuose, Vilniaus pasienio policijos rinktinės saugomame ruože su Baltarusijos Respublika, pagerėjo alkoholinių gėrimų gabenimo per geležinkelio postus išaiškinimas.

Daugelio patikrinimų metu surandami ir konfiskuojami nedideli kiekiai alkoholinių gėrimų, daiktų (prekių), kurių įvežimas į Lietuvos Respubliką yra ribotas. Pasienio policijos departamento duomenimis, į Lietuvos

Respubliką iš Baltarusijos legaliai per parą įvežama iki 3 650 but.

stipriųjų gėrimų, 18 250 pak. cigarečių.

Pagal operatyvinę informaciją, Vilniaus pasienio policijos rinktinėje veikė 7 grupuotės, užsiimančios kontrabandos gabenimu per valstybės sieną:

Dieveniškių pasienio užkardoje – 2, Kauno oro uosto poste – 1 (grupuotė, užsiimanti plataus vartojimo prekių kontrabanda iš Kinijos, Turkijos,

Jungtinių Arabų Emiratų), kitos – Medininkų ir Mickūnų pasienio užkardose;

Varėnos pasienio policijos rinktinėje, Purvėnų pasienio užkardoje- 1

grupuotė, užsiimanti cukraus, degtinės kontrabanda per valstybės sieną.

1999 m. pradžioje Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo paplitusi tendencija kontrabandą gabenti pasitelkus nepilnamečius, nes asmuo už kontrabandos gabenimą pagal BK gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik nuo 16 m. 1999 m. balandžio 27 d. buvo sulaikyti 3

dešimties-penkiolikos metų amžiaus Baltarusijos piliečiai, kurie bendrai gabeno 60 but. baltarusiškos degtinės. Per antrąjį 1999 m. pusmetį tokių atvejų užfiksuota nebuvo.

Kontrabandos kontrolės rezultatai galėtų būti daug geresni, jeigu prie valstybės sienos su Baltarusija būtų suformuotos numatytos steigti Eišiškių ir Kabelių pasienio užkardos. Smulkūs kontrabandininkai stengiasi kirsti valstybės sieną būtent tose vietose, kur pasienio policijos pareigūnų yra mažiausia. Galima teigti, kad būtent dėl to ir padidėjo žmonių ir transporto priemonių judėjimas Ignalinos pasienio policijos rinktinės saugomame ruože.

Operatyviniais duomenimis, dažnai kontrabandos būdu įvežamo spirito dokumentuose nurodoma, kad tai langų plovimo skystis. Cukraus ir tabako gaminių kainų skirtumas Lietuvoje ir Baltarusijoje gali lemti būtent šių prekių didesnę kontrabandą. 2000 m. prie valstybės sienos su Baltarusija ir

Rusija išaiškinta 89,6 proc. visų kontrabandos atvejų. 2000 m. sulaikytų alkoholinių gėrimų kiekis nėra mažesnis.

Pabrėžtina, kad valstybės sienos ruože su Baltarusija ypač aktuali yra alkoholinių gėrimų ir cukraus kontrabanda. Padidinus cukraus ir sumažinus alkoholinių gėrimų akcizo tarifus, padidės cukraus smulkioji kontrabanda.

Nemažėjantis sulaikomo alkoholio kiekis 2000 m. leidžia teigti, kad dažniau alkoholinių gėrimų kontrabanda gabenama stambiu mastu. Šia linkme turėtų būti suaktyvintas operatyvinis darbas.

3.3 Kontrabandos užkardymas Klaipėdos jūrų uoste

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – neužšąlantis uostas Baltijos jūros rytinėje dalyje, galintis priimti iki 200 m ilgio nuo 8 m iki 10,6 m grimzlės laivus. Po rekonstrukcijos Klaipėdos uostas galės priimti sausakrūvius laivus iki 50 000-60 000 t ir tanklaivius iki 90 000 t. Uosto teritorija užima 10 380 000 km2, iš jų 4 148 000 km2 yra sausuma, 6 232 000

km2 – akvatorija. 1 358 000 km2 užima rezervinė uosto teritorija. Sandėlių plotai užima 74 900 m2, atviros saugojimo aikštelės – 258 900 m2. Krantinės nuo miesto atitvertos įvairios konstrukcijos tvoromis (mūrinėmis, gelžbetoninėmis ir vielos tinklo).

Palyginus 1998 m. ir 1999 m., pastebėta krovinių gabenimo per

Klaipėdos jūrų uostą mažėjimo tendencija (išskyrus tranzitinius metalo laužo krovinius).

1999 m. labai sumažėjo cigarečių ir alkoholio gabenimas. Alkoholiniai gėrimai daugiausia buvo skirti Lietuvos rinkai. 1998 m. pusė iš gabentų alkoholio krovinių buvo įforminti kaip tranzitiniai kroviniai. Pagal operatyvinę informaciją, tabako ir alkoholio kroviniai daugiausia gabenami per Rygos uostą, nes čia silpnesnė teisėsaugos institucijų kontrolė, paprastesnės dokumentų forminimo procedūros. 1999 m. kovo mėn. Klaipėdos jūrų uoste užfiksuotas tik vienas stambios kontrabandos atvejis – laivu

„Ostwid” atgabentame konteineryje buvo rasta daug alkoholio, pridengto sultimis. Krovinio dokumentuose nurodyta, kad gabenamos sultys. Taigi kontrabanda gabenama dažniausiai klastojant krovinio dokumentus arba neteisingai nurodant gabenamo krovinio kiekį (svorį). Dar pastebėta tendencija, kad strateginių krovinių dokumentuose nurodomi netikri krovinio siuntėjai, gavėjai, tarpininkai ir ekspedicinės firmos.

1999 m. trečdalis atgabentų cigarečių skirta Lietuvoje registruotoms įmonėms, 2000 m. 2/3 gabenamų cigarečių buvo skirta Lietuvos įmonėms:

„House of Prince” (Kaunas), „Mineraliniai vandenys” (Vilnius, Kaunas),

„Nordija” (Vilnius), „Ferlita” (Kaunas), „Litbela” (Marijampolė) ir

„Phillip Moris” (Klaipėda) ir tik 1/3 cigarečių buvo gabenama per Lietuvą tranzitu. 1999 m. cigaretės beveik nebuvo gabenamos tranzitu į Vidurinės

Azijos, Užkaukazės šalis, Moldovą, Rusiją. 2000 m. Vokietijoje, Danijoje,

Švedijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse pradėta griežčiau kontroliuoti įvežamus tabako gaminius, todėl pasikeitė kontrabandos gabenimo maršrutai ir metodai (pagrindiniai kontrabandinių tabako gaminių maršrutai į Vakarus driekiasi per Latviją ir Lenkiją).

Pagal Pasienio policijos departamento turimą informaciją, dažniausiai kontrabanda gabenama per Vytės, Terminalo, Kuršių jūrų uosto postus. Per šiuos postus dažniausiai gabenami strateginiai kroviniai – alkoholis, tabako gaminiai. Muitinėje fiksuojami tik tokių krovinių duomenys, tačiau jų judėjimo analizė neatliekama. Pasienio policija išaiškino du tokius laivus, kurie gabeno kontrabandą. Gėrimai gali būti sandėliuojami uosto patalpose, po to išvežami pro vartus į miestą. Analizuojant strateginių krovinių apskaitą, pastebimi ir neracionalūs jų gabenimo maršrutai.

Būtų tikslinga išskirti šias kontrabandos užkardymo Klaipėdos jūrų uoste problemas:

1. Krovinių kontrolė. Siekiant sustiprinti kontrolę, būtų tikslinga prie visų įvažiavimo ir išvažiavimo iš uosto kelių įrengti kontrolės postus, per kuriuos juridiniai ar fiziniai asmenys galėtų judėti tik po muitinės kontrolės. Juridiniai asmenys su plombuotais kroviniais galėtų vykti pateikę talonėlį su muitininko pažyma, o fizinius asmenis būtų galima tikrinti vietoje. Būtina įrengti krovinių peršvietimo įrangą, tai leistų sumažinti eiles ir lengviau nustatyti įtartinus krovinius. Įgyvendinant

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 78 „Dėl prekių gabenimo, sulaikymo ir tikrinimo Klaipėdos jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo”, būtina užtikrinti laivų, iškraunamų į uosto sandėlius, krovinių kontrolę. Tai leistų efektyviau kontroliuoti šių krovinių judėjimą tiek gabenant juos vidinėje teritorijoje, tiek ir išvežant. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad laivai, tikrinami vienuose postuose, dalį krovinio iškrauna vietoje, o dalį plukdo į kitus postus. Be to, nors ir sutinkama mokėti baudas, netikslinga leisti krovinių vežėjams autotransportu vežti antsvorį, kuris vėliau gali būti nelegaliai paliktas Lietuvoje.

Sekti ir kontroliuoti krovinių judėjimą gali tik pareigūnai, dirbantys kovos su kontrabanda tarnybose.

2. Krovinių svėrimas. Dalis gabenamų krovinių nesveriami, nes nėra svarstyklių

arba jos netikslios. Būtina įrengti svarstykles visuose Klaipėdos teritorinės muitinės

postuose, o tai leistų užkirsti kelią išvežti neapmokestintą prekių antsvorį.

3. Jūros stebėjimo sistema. Veikianti teritorinės jūros stebėjimo sistema neatspindi

mažųjų, o ypač guminių, plaukiojimo priemonių radiolokacinių spindulių.

Todėl nėra

galimybių nustatyti šių plaukiojimo priemonių tikslios vietos, o kartu ir sukliudyti

pakrauti ar iškrauti kontrabandinius krovinius į teritorinėje jūroje stovinčius laivus bei

užtikrinti Būtingės naftos terminalo plūduro apsaugą. Operatyviniais duomenimis, kontrabandą kartais gabena ir laivų, kuriais plaukioja locmanai, įgulos. Šie laivai pasitinka ir palydi visus laivus, įplaukiančius ir išplaukiančius į atvirą jūrą. Locmanų laivuose gali tilpti daug kontrabandos prekių. Iš esmės šie laivai gali paimti arba perduoti

kontrabandos krovinį atviroje jūroje, nes jie turi teisę prisišvartuoti bet kuriame jūrų

uoste ir beveik niekada nėra tikrinami. Analogiškai kontrabanda gali verstis ir maži žvejybiniai laivai. Laivų iškrovimas keliose prieplaukose yra įprastas dalykas. Tai gali priklausyti nuo gavėjo pareikalavimo ar sudarytos sutarties su krovos kompanija, krantinės gylio, nuo technologinių iškrovimo įrenginių ir t. t. Todėl tikslinga įrengti video sistemą, kuri kontroliuotų vartus ir suteiktų pasienio policijai išsamią informaciją apie situaciją jūroje.

4. Valstybės sienos apsaugos priemonių stiprinimas. Pavyzdžiui, 1998

m. birželio 2-3 d. Turku mieste, Suomijoje, įvykusioje konferencijoje

Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos,

Lenkijos, Vokietijos, Danijos pasienio pakrančių apsaugos tarnybų vadovai kovai su organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu Baltijos jūroje ir pakrantėse nutarė įkurti nacionalinius jūrų sienų apsaugos koordinavimo centrus (NJSAKC), kurie apimtų Baltijos jūros regiono valstybes ir papildytų IN-TERPOL, EUROPOL, WCU veiklą bei užtikrintų Baltijos jūros regiono valstybių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, kovojant su nelegalia migracija, kontrabanda ir kitais tarptautiniais nusikaltimais.

Apsaugos policijos valdyba prie Policijos departamento, siekdama kontroliuoti Klaipėdos jūrų uostą, pasiūlė įsteigti visą parą dirbančius apsaugos policijos kontrolės postus prie įėjimo ir įvažiavimo vartų.

Siekiant operatyviai reaguoti į konfliktines situacijas, būtina suformuoti dviejų pareigūnų, kurie automobiliais patruliuotų visą parą, reagavimo grupes. Taip apsaugos policininkai galėtų kontroliuoti žmonių ir transporto judėjimą per kontrolės postus.

3.4 Kontrabandos gabenimo geležinkelio transporto užkardymas

Muitinės kontrolės postuose dažniausiai sulaikomi fiziniai asmenys, vežantys prekių daugiau, negu yra nustatytas didžiausias leidžiamas jų kiekis.

Išskirsime specifines kontrabandos gabenimo Lietuvos geležinkeliais priežastis:

1. Didelė krovinių apimtis. Vienu metu gabenamo krovinio apimtis yra daug didesnė už autotransportu gabenamų krovinių: autotransportu gabenama

42 proc, geležinkelio transportu 43 proc, kitomis transporto rūšimis 15

proc. visų krovinių. Todėl ir

kontrabandą gabenti geležinkeliu yra gana patogu.

Traukinių muitinis patikrinimas atliekamas toli nuo valstybės sienos.

Pavyzdžiui, kai kroviniai vežami maršrutu Daugpilis—Obeliai—Radviliškis, nuo valstybės

sienos iki krovinių paskirstymo stoties yra apie 140 km. Tokia padėtis patogi tranzitiniams kroviniams pasilikti Lietuvoje. Be to, pakeliui nuo valstybės sienos iki Radviliškio paskirstymo stoties yra keletas stambių naftos bazių, kuriose kontrabandininkai

gali palikti arba išpilti gabenamus naftos produktus. Kartais kontrabandos prekių gabentojai gali net performuoti visą traukinio sąstatą.

Silpna geležinkelio pasienio kontrolės punktų infrastruktūra. Daugelyje geležinkelio pasienio kontrolės punktų nėra įrengtų specialių vietų atvykstančių bei iš

vykstančių keleivių bagažui patikrinti. Kai kuriuose pasienio kontrolės punktuose (pvz.,

Kabelių, Stasylų) kontrolė ilgą laiką buvo atliekama dar 1990 m.

pastatytuose vagonėliuose.

Trumpi keleivinių traukinių stovėjimo terminai. Per 5-30 min. pasienio stotyse

neįmanoma tinkamai patikrinti šių transporto priemonių, jomis važiuojančių asmenų

dokumentų, bagažo ir pan. Per šį laiką muitinės pareigūnai turi atlikti keleivių muitinį tikrinimą, taip pat patikrinti lokomotyvą bei variklį.

Kita vertus, ir tarptautinių, ir

vietinio susisiekimo traukinių, stovėjimo trukmė yra numatyta grafikuose, ją keisti

yra sudėtinga. Norint organizuoti patikrinimą, būtina sudaryti bendrą komisiją su geležinkelininkais, tačiau jie tuo nesuinteresuoti, nes tokiu atveju sąstatai neišvyktų

numatytu laiku.

Pasienio kontrolę atliekančios institucijos ne visada informuojamos apie prekinių traukinių vykimą per valstybės sieną. Iki 1999 m. pasienyje muitinės buvo ne

tikrinami per pasienio Kenos, Lūšės ir Kabelių geležinkelio stotis išvykstantys iš Lietuvos krovininiai traukiniai. Nuo 1999 m. kovo 1 d.

pagal Pasienio policijos departamento ir SPAB „Lietuvos geležinkeliai”

susitarimą Pasienio policijos pareigūnai turi lydėti visus keleivinius traukinius nuo Kenos, Stasylų ir Kabelių pasienio kontrolės punktų iki valstybės sienos ir atgal. Traukinius, vykstančius į Lenkiją, nuo Mockavos pasienio kontrolės punkto iki valstybės sienos ir atgal lydi Lietuvos pasieniečiai, o nuo valstybės sienos – Lenkijos pasieniečiai. Krovinių lydėjimas geležinkelio transportu įmanomas tik važiuojant tuo pačiu traukiniu, lokomotyve kartu su geležinkelio darbuotojais (mašinistais, derintojais ir pan.), be kurių žinios krovinio kontrabanda iš judamojo sąstato yra neįmanoma. Tvirtinama, kad dėl sukarintos apsaugos neįmanoma ir vagonų su kroviniais išstumti į šalutinius kelius bei iškrauti.

Nepakankama geležinkelio muitinės postų techninės kontrolės priemonių bazė.

Trūksta modernių svarstyklių, o kai kurių naudojamų svarstyklių techninė būklė nepatenkinama. Muitinės pareigūnams sudėtinga patikrinti krovinių svorį, atlikti iškrovimo darbus, kadangi ne visuose geležinkelio mazguose yra svarstyklės, tinkamos sąlygos kroviniams iškrauti. Postuose, neturinčiuose svarstyklių, pasitaiko, kad importuotojai muitininkų nurodymu turi patys pasverti savo krovinius įmonėse. Tokiu atveju

visada išlieka galimybė, kad krovinys, susitarus krovinio savininkui ir svėrėjui, nebus

tiksliai pasvertas arba apie antsvorį nebus informuota. Tikrinimą apsunkina iškrovimo

aikštelių trūkumas.

Nepakankama keleivinių ir krovininių traukinių kontrolė. Pasienio policijos duomenimis, poste esantys muitinės padaliniai kontroliuoja tik tuos vagonus, kurie yra

plombuojami muitinės plombomis. Tačiau vagonų, kurie plombuojami krovinio siuntėjo ar poste esančios krovos darbų kompanijos plombomis, taip pat tuščių vagonų nei

muitinės, nei pasienio policijos pareigūnai nekontroliuoja. Faktas, kad į

Lietuvą

pakliūva kontrabandos kroviniai be reikiamų dokumentų, rodo, kad muitinės ir pasienio postų kontrolė nepakankama. Sąstatų performavimo stotyse.

Pasienyje muitinės netikrinami iš Lietuvos gali išvyksti krovininiai traukiniai per pasienio Kenos, Lūšės ir Kabelių

geležinkelio stotis. Tai leidžia kontrabandininkams susitarti su geležinkelio darbuotojais, užbaigus įforminti tranzito procedūrą, muitinėje iškrauti krovinius, o vagonus į

užsienį išsiųsti tuščius. Be to, SPAB „Lietuvos geležinkeliai” į stotį atgabentais sąstatais disponuoja savo nuožiūra, juos gali performuoti ar pastatyti į atsarginius kelius,

todėl ypač didelėse geležinkelio stotyse (pvz., Radviliškio, Vaidotų ir pan.) muitininkai dėl nedidelio pareigūnų skaičiaus negali sukontroliuoti visų sąstatų.

Nesąžiningi pasienio tarnybų pareigūnų veiksmai. Operatyviniais duomenimis,

traukinių mašinistai, jų padėjėjai, vagonų palydovai kontrabanda veža į

Lietuvą pigias, paklausą turinčias prekes: alkoholį, maisto produktus, degalus. Kontrabanda

slepiama lokomotyvuose, įvairiose keleivinių vagonų vietose, o Kenos,

Obelių stotyse pasieniečiai netikrina lokomotyvų, gavę iš mašinistų po 5-10

JAV dolerių. Radus pas mašinistą prekių, privalomai turi būti informuojami muitininkai.

Pasitaiko atvejų, kai iš Kaliningrado srities į Kybartų geležinkelio postą atvyksta nusikalstamos grupuotės perimti vagonų, skirtų Kaliningrado sričiai. Nusikalstamos grupuotės nariai įvažiuoja į Lietuvą lokomotyvu ir įveža didelį kiekį kontrabandinės degtinės, kurią parduoda Kybartų gyventojams. Lokomotyvas netikrinamas nei muitinės, nei pasienio policijos pareigūnų. Tranzitu per Lietuvą važiuojantys traukiniai iš NVS šalių į

Kaliningrado sritį Kybartų geležinkelio stotyje stovi apie 20 min. Per tą laiką kontrabandininkai gali iškrauti daugiau kaip 200 but. Degtinės

10. Norminiuose aktuose nėra reglamentuota krovinio pervežėjo (vairuotojo) atsakomybė už autotransportu ir geležinkeliu pervežamą kontrabandą. Iškyla sunkumų, inkriminuojant kontrabandą krovinio gavėjui ar vežėjui, ypač kai krovinių siuntėjai būna vienų šalių ūkio subjektai, o krovinio vežėjai būna net iš kelių šalių (pvz., Rusijos, Baltarusijos,

Lietuvos). Gavėjas, kuris yra Lietuvos ūkio subjektas, neatsako už duomenis, įrašytus važtaraščiuose, o neįrodžius, kad jis žinojo apie gabenamą kontrabandą (nors tai beveik neįmanoma), negalima jo traukti atsakomybėn.

Išanalizavus padėtį Lietuvos geležinkeliuose, galima išskirti tokius kontrabandos gabenimo geležinkelio transportu būdus:

1. Krovinio antsvorio gabenimas. Šis būdas naudojamas vežant krovinius, kuriuos

galima patikrinti tik sveriant vagonus.

2. Krovinio dokumentų klastojimas. Šiuo atveju gali būti nurodyta ne tos prekės

kodas, svoris, skirtingi kokybės parametrai, vertė. Suklastojus sąskaitas-

faktūras ir su

mažinus prekių muitinę vertę, išvengiama mokesčių.

3. Kontrabandos slėpimas vagonuose ir bagažo skyriuose. Pavyzdžiui, baltarusišką

degtinę traukinio personalas gali gabenti slėpdamas bagaže, lokomotyve, šilumvežyje, tuščiuose vagonuose, kitose traukinio ertmėse. Be to, yra didelė tikimybė, kad

pasienio geležinkelio postuose tušti vagonai bus nepatikrinti. Net ir tuo atveju, kai

tokie kroviniai aptinkami, tikimybė, kad bus nustatytas paslėpto krovinio savininkas,

yra minimali. Tačiau, muitininkų teigimu, prekes, gabenamas geležinkelio bagažo

skyriuose, tikrina Geležinkelio posto bagažo skyriaus pareigūnai tiek pakraunant prekes į bagažo vagoną, tiek iškraunant iš jo. Bagažo vagonas, išvykstant traukiniui iš

Vilniaus geležinkelio stoties, yra užplombuojamas. Todėl tokia kontrabanda turėtų

būti užkardyta.

4. Kontrabandiniai kroviniai įvežami pakrauti taip, kad jų patikrinti praktiškai ne

įmanoma. Dažnai kontrabanda paslepiama biriuose (pvz., skaldoje), „nemaloniuose”

(pvz., žaliose odose) kroviniuose arba kroviniais užkraunant vagono duris.

Vėliau ji

gali būti iškraunama susitarus su geležinkelio ar muitinės pareigūnais arba visiškai be

muitinės žinios.

5. Kroviniai nukreipiami į muitinės sandėlius ar terminalus perkrauti.

Perkraunant

muitinės pareigūnas ne visada gali dalyvauti, be to, neatmetama galimybė, kad galima paveikti muitininką, kad jis nedalyvautų. Taip susidaro galimybė dalį krovinio

iškrauti ar pakrauti taip, kaip to pageidauja kontrabandos organizatoriai.

Kontrabanda

(pav., anglies) taip pat įvežama atviruose vagonuose, o esant galimybei susitarti su

geležinkelininkais, gali būti iškraunama ir kitose šalyse.

6. Kontrabandos prekės ne tik pagal tranzito, bet ir pagal eksporto dokumentus

neišvežamos iš Lietuvos. Pavyzdžiui, taikomas fiktyvus eksportas, kai krovinio siuntėjas, susitaręs su muitinės pareigūnais, pakrauna tik dalį eksportuojamo krovinio.

Dažniausiai vidinėje muitinėje užplombuoti kroviniai pasienio postuose neatidarinėjami, jeigu nėra nustatyta juos privalomai patikrinti. Šiuo atveju eksportuotojas turi

galimybę ne tik realizuoti neišvežtą produkciją, bet ir atsiimti už ją PVM.

Jei kyla

pavojus, kad šis pažeidimas išaiškės, krovinio siuntėjas gali nutraukti pervežimo su

tartį su geležinkeliu, kadangi pagal geležinkelio norminius aktus krovinio siuntėjas,

nutraukęs pervežimo sutartį, gali atsiimti krovinį net ir tuo atveju, jei krovinio muitinės dokumentai jau įforminti. Taip pat galimas fiktyvus eksportas, kai krovinio siuntėjas, susitaręs su užsienio firma, siunčia krovinį, kuris, nepasiekęs gavėjo, grąžinamas

atgal nurodant padėti krovinį į sandėlį ar terminalą. Vėliau keičiantis gavėjui, atliekant perkrovimo ar krovinio tvarkymo darbus, dalis krovinio gali būti „nusodinta”.

Kontrabanda gabenama ir vagonais ar cisternomis (pvz., naftos produktų), kai produktai išvežami į kaimynines šalis, po to prie grąžinamų tuščių vagonų ar cisternų sąstato

prikabinami 1-2 pilni. Tokius vagonus ar cisternas patogiausia grąžinti iš

Kaliningrado srities.

Norint užtikrinti geležinkeliu vežamų krovinių kontrolę, būtina:

maksimaliai išnaudoti turimas policijos pajėgas, sustiprinti operatyvinį darbą, tikslinga nuolat tikrinti krovinius ir keleivinius traukinius, lokomotyvus, krovinių dokumentus, pasitelkiant muitinę, geležinkelio apsaugos tarnybą; organizuoti trumpalaikes netikėtas operacijas, tikrinti svorius, atlikti skystų produktų ekspertizes; kaupti ir keistis operatyvine informacija; įvesti naujos sistemos plombas – užraktus; patvirtinti naujus geležinkelio važtos dokumentus su papildomais apsaugos ženklais, holograminiu ženklinimu bei griežta apskaita; suderinti ir skubiau įdiegti operatyvią vežamų krovinių sekimo kompiuterinės informacijos sistemą tarp

Muitinės departamento ir SPAB „Lietuvos geležinkeliai”; kaupti informacinę duomenų bazę apie nepatikimus ūkio subjektus, krovinių vežėjus. Ne mažiau svarbus yra muitinių ir operatyvinių tarnybų materialinis techninis aprūpinimas, operatyvinių darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimas.

Gabenamos geležinkelio transportu kontrabandos, užkardymas turi būti vykdomas plečiant infrastruktūrą. Prie jos galėtų prisidėti ir prekių importo bei eksporto terminalų steigėjai.

Išvados

• Vidutiniškai per metus 1990 –2004 m. Lietuvoje buvo užregistruota 114

kontrabandos nusikaltimai. Dėl nevisiškai pavykusios ekonomikos, žemės ūkio ir kitų sričių reformos, kontrabandos nusikaltimų, kaip ir kitų nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai, ypač padaugėjo.

• Pagrindinės kontrabandos priežastys yra šios: rinkos pusiausvyros nebuvimas; strateginės politikos nebuvimas; kainų kitimas; darbo rinkos nesuderinamumas; dažnas kovos su kontrabanda funkcijų perdavinėjimas iš vienos institucijos į kitą; nepakankamas pareigūnų, kovojančių su kontrabanda, techninis aprūpinimas; ne visada operatyvi muitinio tranzito procedūrų kontrolė; nesuderintos teisės norminių aktų nuostatos; skurdas, bei noras greitai praturtėti; nepakankamas visuomenės pilietiškumo ugdymas ir švietimas.

• Lietuvoje kontrabandos atvejų užregistruota daugiau nei kaimyninėse

Baltijos valstybėse. Pagrindinės to priežastys yra šios: Lietuvos geopolitinė padėtis yra palankesnė kontrabandos gabenimui; skirtingas veiklų kriminalizmas; Lietuvos teisėsaugos institucijos geriau vykdo kontrabandos kontrolę ir prevenciją.

• Lietuvoje daugiausia kontrabandos nusikaltimų 1990 –2004 m.

užregistruota 1995m. ir 1996 m. (atitinkamai 230 –225). Tokį didelį užregistruotų kontrabandos nusikaltimų skaičių lėmė: efektyvūs teisėsaugos institucijų veiksmai; įĮsigaliojo teisės norminiai aktai, leidžiantys geriau užkardyti kontrabandos nusikaltimus.

• Dažniausios kontrabandos pasekmės yra šios: mažėja valstybės biudžeto pajamos; prarandama informacija apie realų užimtumą, gyventojų pajamas, prekių srautus, kainas. dėl tikslios informacijos stokos prarandama galimybė realiai kontroliuoti ekonominius procesus.

didėjant kontrabandos mastui, iš dalies mažėja ir pasitikėjimas valdžios institucijomis, o tai gali skatinti kitus asmenis užsiimti nelegalia veikla. didžiuliai kontrabandos srautai iškreipia konkurencijos sąlygas.

• Dažniausiai neteisėti daiktai gabenami per muitinės kontrolės postus šiais būdais: klastojami muitinės dokumentai.; manipuliuojama prekių svėrimu. ; prekės užkraunamos sunkiai patikrinamais kroviniais, paslepiamos specialiai įrengtose slėptuvėse, tarp kitų deklaruojamų prekių ir panašiai. ;paperkami muitinės ir kitų pasienio tarnybų pareigūnai.

• Dažniausiai per Lietuvos sieną gabenamos šios kontrabandinės prekės:

alkoholiniai gėrimai, naftos produktai, tabako gaminiai, maisto produktai, spalvotieji ir juodieji metalai, narkotinės medžiagos ir t.t.

• Aktualiausias yra alkoholio įvežimas iš Baltarusijos Respublikos ir

Rusijos Federacijos Kaliningrado srities. Alkoholį vietos gyventojai gabena neviršydami leistinų normų, todėl yra sudėtinga patraukti šiuos asmenis administracinėn atsakomybėn už akcizais apmokestinamų prekių realizavimo tvarkos pažeidimus.

• Kontrabandinis alkoholis į Lietuvą dažniausiai patenka: gabenamas per muitinės kontrolės postus automobilių slėptuvėse, perdirbtų konstrukcijų automobiliuose; gabenamas per pasienio kontrolės postus, suklastojus dokumentus arba net susitarus su muitinės pareigūnais;

gabenamas per „žaliąją sieną“, plukdomas valtimis per upes, tokiu būdu dažniausiai nedideliais kiekiais gabena pavieniai asmenys, negalintys tinkamai sutvarkyti krovinio dokumentų; gabenamas traukiniai, autobusais arba pėsčiomis.

• 1999m. palyginti labai sumažėjo sulaikomų tabako gaminių. 2000 m.

Padidinus akcizo tarifus tabako gaminiams, sulaikytos tabako kontrabandos atvejų vėl padaugėjo. Tabako kontrabanda dažniausiai būna sulaikoma, kai ji gabenama stambiu mastu. Realizuojant kontrabandos būdu įvežtas cigaretes, jos dažnai įmaišomos tarp cigarečių su galiojančiomis banderolėmis ir realizuojamos mažmenine prekyba besiverčiančioms įmonėms.

• Neteisėtai gabenamų per valstybės sieną narkotinių medžiagų 2000 m.

Sulaikyta mažiau nei ankstesniais metais, vėliau šis skaičius smarkiai išaugo, tačiau per paskutinius du metus sulaikytų narkotinių medžiagų skaičius ypač sumažėjo. Šių medžiagų transportavimas ir realizavimas vis labiau kontroliuojamas organizuotų nusikalstamų grupuočių, kurios narkotikus gabena gerai įrengtose slėptuvėse. Apklausos rodo, kad narkotines medžiagas yra vartoję net iki dešimtadalio Lietuvos nepilnamečių, todėl akivaizdu, kad sulaikomų neteisėtai gabenamų narkotinių medžiagų kiekis neparodo tikrosios padėties.

• Daugiausiai sulaikomos kontrabandos atvejų nustatoma valstybės sienos ruožuose su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija.

• Daugiausia problemų, užkardant kontrabandą Klaipėdos jūrų uoste kelia pasenusi krovinių tikrinimo ir jūros stebėjimo sistema. Klaipėdos jūrų uoste kontrabandos užkardymas turi būti vykdomas kompleksiškai su valstybės sienos apsauga, darant organizacinius pertvarkymus bei diegiant naujas technologijas.

• Lietuvos geležinkeliuose palankias sąlygas kontrabandos gabenimui sudaro tai, kad jais gabenama daug krovinių ir dideliu kiekiu, muitinis patikrinimas atliekamas toli nuo valstybės sienos, trumpi keleivinių traukinių stovėjimo terminai ir t.t. Būtina tobulinti geležinkelio muitinės postuose esančią techninės kontrolės priemonių sistemą.

Literatūra ir šaltiniai

1. Malinauskaitė, Jolita; Šulija, Gintautas; Šulija, Vytautas.

Kontrabanda. Kontrolė ir prevencija Lietuvoje“ –Vilnius, 2002. –146 p.

2. Nusikalstamumas ir teisėsaugos institucijų veikla. –Vilnius:

Statistikos departamentas, 2003. –79 p.

3. Informatikos ir ryšių departamento duomenys [interaktyvus]. [Žiūrėta

2005 m. balandis 2 d.]. Prieiga per internetą:<

http://www.pasienis.lt/statistika/ >

4. Lingys, Andrius. Frontas ties Nemunu –Lietuva pasmerkta pralaimėti.

[interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 m. kovas 25 d.]. Prieiga per internetą:

< http://www.lrytas.lt/ekstra/archyvas/2004/0510/ >.

5. Oficialus vidaus reikalų ministerijos puslapis [interaktyvus].

[Žiūrėta 2005 m. balandis 2 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.vrm.lt >.

[pic]

[1] Grafikas sudarytas naudojant [1, 2 ir 3] šaltiniais.

[2] Diagrama sudaryta remiantis [2 ir 3] šaltiniu.

[3] Diagrama sudaryta remiantis [3] šaltiniu.

[4] Diagrama sudaryta remiantis [3] šaltiniu.

[5] Diagrama sudaryta remiantis [3] šaltiniu.