TURINYS:ĮVADAS 31. KONTRABANDOS PAPLITIMO IR PREVENCIJOS ASPEKTAI LIETUVOJE 1990–2004 m. 41.1. Kontrabandos priežastys, būklė, dinamika ir pasekmės 41.2. Kontrabandos gabenimo būdai per Lietuvos Respublikos Valstybėssieną 102 . ATSKIRŲ KONTRABANDOS PREKIŲ RŪŠIŲ GABENIMO IR UŽKARDYMOYPATYBĖS 132.1. Alkoholinių gėrimų kontrabanda 132.2. Tabako gaminių kontrabanda 172.3. Narkotinių medžiagų kontrabanda 183. KONTRABANDOS UŽKARDYMAS ATSKIRUOSE VALSTYBĖS SIENOS TERITORIJOSRUOŽUOSE 213.1. Kontrabandos užkardymas prie sienos su Rusijos FederacijosKaliningrado sritimi 213.2. Kontrabandos užkardymas prie valstybės sienos su BaltarusijosRespublika 243.3. Kontrabandos užkardymas Klaipėdos jūrų uoste 253.4. Kontrabandos gabenimo geležinkelio transporto užkardymas 28IŠVADOS 33LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 35
ĮVADAS
Kontrabanda, kaip socialinis reiškinys ir teisinė kategorija,Lietuvoje žinoma nuo seniausių laikų. Susikūrus valstybei ir atsiradusvalstybės sienoms, pradėjus rinkti iždo bei protekcionistinius mokesčiusbei riboti tam tikrų prekių ir kitų daiktų gabenimą, atsiranda irkontrabandos kontrolės bei prevencijos problema. Kontrabanda, dažniausiaiįvardijama kaip neteisėtas prekių (ar kitų daiktų) gabenimas per valstybėssienas ir kaip teisės pažeidimas, yra žinoma visose valstybėse. Jospaplitimą lemia daugybė aplinkybių (valstybės ekonominė būklė, kainųskirtumai valstybėse, šalies geografinė padėtis ir pan.), todėl ir taikomosprevencinės priemonės bei kontrolės būdai skirtingose valstybėse nėratapatūs. Nors kontrabanda padaromos žalos dydį ir pažeidimų mastą LietuvosRespublikoje galima nustatyti tik netiesiogiai, tačiau atskirų tyrimųduomenimis, valstybės biudžetas dėl to netenka iki penktadalio ar nettrečdalio nesumokamų mokesčių ar kitų įmokų. Darbe atskleidžiamos šio laikotarpio kontrabandos gabenimopriežastys, būklė ir dinamika, akcentuojant alkoholinių gėrimų, tabakogaminių, narkotinių medžiagų kontrabandą; nagrinėjami jos gabenimo per tamtikrus valstybės sienos ruožus, Klaipėdos jūrų uostą ir geležinkelįaspektai.
KONTRABANDOS PAPLITIMO IR PREVENCIJOS ASPEKTAI LIETUVOJE 1990 –2004 m.
5 Kontrabandos priežastys, būklė, dinamika ir pasekmės
Vienas iš svarbiausių Lietuvos valstybės uždavinių – sustabdytinusikalstamumo plitimą ekonomikos sferoje. Bendriausia prasme šiuosnusikaltimus galima apibūdinti kaip nusikalstamus veiksmus, kuriaiskėsinamasi į valstybės ir gyventojų ekonominius interesus, nuosavybę,ūkinę, komercinę, finansinę veiklą bei intelektualinės veiklos produktus. Nusikaltimus ekonomikai lemia įvairios aplinkybės. Pirmiausia taibendro pobūdžio nusikalstamumo priežastys: objektyvūs pereinamojolaikotarpio prieštaravimai; sudėtinga šalies ekonominė, socialinė, padėtis;greiti kultūrinės, politinės, teisinės sistemų pasikeitimai. Šiųnusikaltimų pagausėjimą iš dalies lėmė ir nevisiškai pavykęs ekonomikos,žemės ūkio, finansų sistemos reformų vykdymas, turto privatizacija, taippat socialinės teisinės kontrolės stoka, įskaitant teisinio reguliavimo,nusikaltimų prevencijos, teisėsaugos institucijų veiklos trūkumus, laikuneatskleidžiant bei tiriant nusikaltimus. Vienas iš nusikaltimų ekonomikai yra kontrabanda. Išskirtume šias kontrabandos priežastis: 1. Rinkos pusiausvyros nebuvimas. Tokia situacija tradiciškai susiklosto planinio reguliavimo ekonomikos šalyse, kai prekės gamintojai ir pardavėjai negali patenkinti prekių paklausos, nes nustatoma prekės kaina būna per žema ir neatitinka rinkos pusiausvyros kainos. Kitaip tariant, prekės kaina yra tokia, kad prekių kiekis, kurį pardavėjas nori parduoti, yra nepakankamas palyginti su tuo, kurį nori įsigyti pirkėjai. 2. Strateginės politikos nebuvimas. Vyriausybėms neturint atitinkamos patirties, pakankamai sudėtinga nustatyti aiškią mokesčių, muitų ir apskritai ūkio vystymo koncepciją. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų prekių paklausa tam tikru laikotarpiu gali būti nepatenkinama. Be to, ši paklausa negali būti patenkinama ir teisėtai įvežtomis prekėmis. Tai sukuria sąlygas kontrabandinei veiklai. 3. Kainų kitimas. Paprastai kainos kyla netolygiai, o jų kilimą be objektyvių priežasčių skatina ir subjektyvios priežastys, pavyzdžiui, žmonių lūkesčiai ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad kainos skirtingose šalyse didėja nevienodu tempu, atsiranda rinka realizuoti kontrabandos prekes. Pavyzdžiui, Baltarusijos Respublikoje 0,5 I talpos degtinės butelis kainavo apytikriai 3,5 Lt, t. y. tris kartus pigiau nei Lietuvoje. 4. Darbo rinkos nesuderinamumas. Kontrabandos, kaip ir daugelio kitų ekonominių nusikaltimų, motyvacija yra savanaudiškumas – siekis gauti turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Kai kurie teisės pažeidėjai kontrabandos nusikaltimus daro dėl skurdo, nes neturi minimalių gyvenimo sąlygų. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje skursta apie 16 proc. visų gyventojų. Apskritai darbo rinkoje beveik visada pasiūla viršija paklausą, todėl dalis asmenų negalėdami įsidarbinti bando gauti pajamų ir neteisėtai. 5. Dažnas kovos su kontrabanda funkcijų perdavinėjimas iš vienos institucijos į kitą. 6. Nepakankamas muitinės ir pasienio policijos, kitų pasienyje dirbančių institucijų techninis aprūpinimas (trūksta modernių svarstyklių, vaizdo kamerų ir t. t.). 7. Neoperatyvi muitinio tranzito procedūrų kontrolė. Kai kurie muitinės ir pasienio
policijos pareigūnai aplaidžiai atlieka pareigas, o dažnai net nusikalsta. 8. Nepakankama prekybos įmonių, kitų ūkio subjektų finansinės veiklos kontrolė.
Tai sudaro sąlygas realizuoti kontrabandines prekes vidaus rinkoje, neišvežti eksportui skirtų prekių gamintojams. Prekės, suklastojus dokumentus, neišvežamos iš šalies,
bet pirkimo pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) iš valstybės biudžeto atsiimamas. 9. Spragos teisės norminiuose aktuose. Pavyzdžiui, įvairiai nustatinėjama kontrabandos dalyko vertė: vienose bylose pagal daiktų (prekių) muitinę vertę, kitose –
pagal rinkos kainas ir pan.; vienais atvejais apsiribojama įvairiausių firmų pažymomis apie tos ar kitos prekės kainą, kitais – tardymo institucijos skiria prekines ekspertizes. 10. Nepakankamas visuomenės pilietiškumo ugdymas ir švietimas. Pavyzdžiui,
“apklausus 995 Lietuvos vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleivius, beveik pusė
(49 proc.) iš jų atsakė, kad užsiimtų kontrabanda, jei nebūtų kitos išeities, dar 15 proc.
tikriausiai pasinaudotų šia galimybe. Tik ketvirtadalis respondentų pareiškė, jog niekada neužsiimtų tokia veikla. 99 proc. apklaustųjų moksleivių apie kontrabandą sužino iš žiniasklaidos.“ [1, p27 p.]. Palyginus kontrabandos nusikalstamumo būklę Baltijos valstybėse 1993-2003 m., matyti, kad užregistruotų nusikaltimų skaičius Lietuvoje buvo daugdidesnis nei kitose Baltijos valstybėse. Suprantama, absoliutūs dydžiainevisiškai apibūdina nusikalstamumo būklę, todėl tikslinga palyginti jį,remiantis ir nusikalstamumo koeficientu. Statistikos duomenys rodo, kad1998 m. Lietuvoje gyveno 3 705 500 gyventojų, Latvijoje – 2 479 648, oEstijoje – 1 454 230 gyventojų. Kontrabandos nusikaltimų koeficientasLietuvoje 100 000 gyventojų buvo 3,157, Latvijoje – 2,581, o Estijoje –2,956. Iš pateiktų duomenų matyti, kad mažesnis kontrabandos nusikaltimųkoeficientas buvo tik Latvijoje. ( Naujesnių duomenų nepavyko gauti).
1 pav.: Užregistruotų kontrabandos nusikaltimų dinamika Baltijosvalstybėse. [1][pic] Darytina išvada, jog tokie skirtumai atsirado todėl, kad: 1. Lietuvoje yra daugiau gyventojų nei Estijoje ar Latvijoje. 2. Lietuvos geopolitinė padėtis palankesnė kontrabandos gabenimui. 3. Lietuvos pasienio teisėsaugos institucijų darbas yra geresnis ir daugiau atskleidžiama kontrabandos atvejų. Vidutiniškai per metus 1990 -2004 m. Lietuvoje buvo užregistruota 114kontrabandos nusikaltimų. Konstatuotina (žiūr. 2 pav.), kad daugiausia užregistruotųkontrabandos nusikaltimų Lietuvoje buvo 1995 m., 1996 m. ir 2002 m. –atitinkamai 230, 225 ir 204. Tačiau dėl kontrabandos nusikaltimų dideliolatentiškumo tvirtinti, kad tais metais kontrabandos nusikaltimų buvopadaryta daugiausia, negalima. Tokį didelį užregistruotų kontrabandos nusikaltimų skaičių galėjolemti įvairūs veiksniai: 1. Aktyvios teisėsaugos institucijų pastangos. Pavyzdžiui, siekiant užkardyti spirito, alkoholinių gėrimų, tabako, vario ir jo laužo, naftos ir jos produktų, cukraus ir kitų
prekių kontrabandą, 1996 m. balandžio mėn. buvo organizuota ir įvykdyta operacija
„Siena-2″. Operacijos plane numatytas priemones vykdė Policijos departamento
Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – ENTT), Kriminalinės paieškos, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (toliau – ONTT) bei Kelių, Viešosios ir Apsaugos policijos tarnybų, Pasienio policijos departamento pareigūnai. Operacijos metu buvo tikrinami muitinės sandėliai, vykdoma operatyvinė kontrolė, pagal pasienio zonos perimetrą atlikta operacija „Automobilis”. 14 operatyvinių grupių vykdė transporto ir krovinių kontrolę šalies keliuose. Be to, po 1996 m. balandžio 29 d. pasitarimo pas Lietuvos Respublikos Prezidentą Policijos departamentas ėmėsi papildomų operatyvinių priemonių išaiškinti asmenis, įvežančius ir gabenančius per šalį spiritą,
alkoholinius gėrimus, taip pat spirito saugojimo ir realizavimo bei falsifikuotos degtinės gamybos ir realizavimo vietas. Būtent vykdydami šias priemones pareigūnai išaiškino 33 spirito kontrabandos atvejus, aptiko 247 400 I spirito, išaiškino 18 alkoholinių gėrimų kontrabandos faktų, iš jų gaminimo vietų paėmė per 26 800 I alkoholiniųgėrimų. Taip pat buvo išaiškinta 370 spirito laikymo vietų, iš kurių buvo paimta per
79 000 I spirito. Iš viso paimta 326 400 I spirito ir 256 200 I alkoholinių gėrimų.2 pav. Užregistruoti kontrabandos nusikaltimai Lietuvoje[2][pic]
2. Teisės aktų pakeitimai. „1996 m. liepos 17 d. įsigaliojo BK 310 straipsnio 2 ir 3
dalys, kuriose numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedenatūruoto etilo alkoholio,
denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio, taip pat jų skiedinių (mišinių)
gaminimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą, neturint leidimo,
bei ATPK 177 straipsnis, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už tą pačią
veiką, bet nedidelius kiekius. Šie ir kiti pakeitimai leido policijos komisariatams
veiksmingiau panaudoti turimą operatyvinę informaciją apie asmenis, kurie laikė,
gabeno ir realizavo gryną bei skiestą spiritą, o operatyviniai veiksmai šių asmenų
atžvilgiu leido išaiškinti daugiau kontrabandą gabenusių asmenų.“ [1, p. 30]. Užregistruotų kontrabandos nusikaltimų dinamika rodo, kad kontrabandosnusikaltimų nuo 1996 m. laipsniškai mažėjo, 1998 m. padėtis stabilizavosiir per kalendorinius metus vidutiniškai užregistruota per 100 nusikaltimų.Tačiau taip pat pastebimas staigus kontrabandos atvejų skaičiaus kilimas2002 m. tačiau vėliau šis skaičius ima vėl mažėti ir stabilizuojasi. Kontrabandos paplitimui ir kitimui 1990 -2004 m. įtaką darė šieveiksniai: 1. Kontrabandininkai stengėsi gabenti kontrabandos prekių kiekį, kurio vertė neviršija 100 minimalaus gyvenimo lygių (toliau MGL) ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. 2. Nusikalstamos grupuotės keitė savo veiklos pobūdį, kontrabandos formos tapo rafinuotesnės: nuo elementaraus neteisėto prekių pergabenimo per valstybės sieną pereita prie sunkiau išaiškinamų veiklų, kurioms išaiškinti reikėjo daugiau laiko bei kompetentingo visų kontrolės institucijų darbo. 3. Buvo keičiami teisės aktai. Pagrindiniai veiksniai, darę didžiausią įtaką kontrabandos nusikaltimųišaiškinamumui Lietuvoje per 14 Nepriklausomybės metų yra šie: 1. Stiprinama valstybės sienos apsauga, vykdomos kompleksinės prevencinės operacijos. 1998 m. buvo nuosekliai įgyvendinamas „ Veiksmų planas Lietuvos rytinei sienai stiprinti“, didelį dėmesį skiriant Lietuvos sienai su Baltarusija, nes vėliau turėjo tapti išorine Europos Sąjungos siena. 1998 m. Baltarusijos pasienyje darbą pradėjo 3 naujos užkardos, atidarytas naujas modernus valstybės sienos perėjimo punktas, baigti projektavimo darbai ir pradėta nauja kontrolės punkto Šalčininkuose statyba. Taip pat buvo vykdoma Lietuvos Respublikos sienos ruožo su Baltarusijos Respublika ir Rusijos federacija demarkavimo 1999 –2001 m. programa. 2. Tardyminių veiksmų kvalifikacijos problema. Net ir suradus prekes be kilmės dokumentų, tardymo praktikoje ne visada pavyksta įrodyti, kad būtent kaltininkas jas neteisėtai pergabeno per valstybės sieną. 3. Nusikaltimų registravimo ir išaiškinimo techniniai aspektai. 4. Dažnas institucijų, kurioms buvo pavesta kontrabandos nusikaltimų kontrolė, kaitaliojimas. 5. Susižinojimo su užsienio valstybėmis problemos. Su daugelių valstybių, iš kurių gabenama kontrabanda, neturima teisinės pagalbos sutarčių. 6. Muitinės ir kitų pasienio pareigūnų materialinis techninis aprūpinimas, skatinimas bei kvalifikacijos kėlimas. Toliau išskirsiu pagrindines kontrabandos pasekmes: 1. Mažėja valstybės biudžeto pajamos. Įvežant prekes ir jas nelegaliai parduodant, nemokami muitai, akcizų, pridėtinės vertės bei kiti mokesčiai. Iš dalies dėl to valstybė susiduria su iždo sunkumai, susijusiais su mokesčių didinimu, paskolomis ir pan. Tuo tarpu priemonės, kurioms skiriamos papildomos lėšos kontrabandai užkardyti, bandant pašalinti padarinius, o ne priežastis, ne visada būna rezultatyvios. 2. Prarandama tiksli informacija apie gyventojų užimtumą, pajamas, prekių srautus, kainas ir t.t. Šalyje realus nedarbo lygis gali būti mažesnis, nei tai matyti iš oficialių duomenų, o gyventojų pajamos didesnės, nei oficialiai deklaruojama. Taip pat sudėtinga nustatyti tikslų kainų kitimo lygį: skaičiuojant prekių kainų indeksus, galima atsižvelgti tik į oficialiai parduodamų prekių kainas. Dėl netikslios informacijos sunku prognozuoti bei kontroliuoti realaus prekių judėjimo, vartojimo, įtakos vietinių prekių ar jų substitutų gamintojams procesus. 3. Dėl tikslios informacijos stokos iš dalies prarandama galimybė realiai kontroliuoti ekonominius procesus. Tiksliai neįvertinus BVP pokyčių gali būti priimami klaidingi sprendimai, bandant paskatinti ekonomikos judėjimą iš recesinio tarpsnio. 4. Didėjant kontrabandos mastams, iš dalies mažėja pasitikėjimas valdžios institucijomis, o tai gali skatinti ir kitus asmenis užsiimti nelegalia veikla. 5. Kontrabandos prekių įvežimas iškreipia konkurencijos sąlygas. Legalia veikla užsiimantys ūkio subjektai negali konkuruoti su kontrabandos prekėmis, nes šios yra neapmokestinamos ir todėl pigesnės. Teisėtai gaminamų prekių paklausa sumažėja nelegaliai įvežamų ir realizuojamų prekių sąskaita. Atsižvelgiant į kontrabandos nusikaltimų priežastis, būklę, dinamikąir pasekmes, darytina išvada, jog reikalingas visas kompleksas prevencinių.Turi būti: 1. Stiprinamas muitinių ir kitų pasinio institucijų materialinis techninis aprūpinimas. 2. Pildoma informacija apie potencialius kontrabandos organizatorius ir vežėjus, teikiama informacija atitinkamoms kontrolės institucijoms, analizuojama nusikalstamų grupuočių veikla bei transnacionalinis ryšys. 3. Stiprinamas bendradarbiavimas tarp institucijų, užkardančių kontrabandos nusikaltimus. 4. Stiprinamas bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis. 5. Kontrabandos nusikaltimų išaiškinamumas ir tyrimas turi būti pavestas muitinės tarnyboms, o prokuratūra turėtų kontroliuoti bei vadovauti ikiteisminiam tyrimui. 6. Tobulinami teisės aktai, kuriuose numatytas kontrabandos dalyko vertės nustatymas ir pan.
6 Kontrabandos gabenimo būdai per Lietuvos Respublikos Valstybės sieną
„Kontrabanda pagal BK 312 straipsnį objektyviai pasireiškia prekių(daiktų) gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jųmuitinei, naudojant suklastotą muitinės deklaraciją ir kitus dokumentus argabenant kitų pavadinimų prekes ar daiktus, nei nurodyta muitinėsdeklaracijoje ar kituose dokumentuose. Kaip kvalifikuojantis požymis yranumatytas daiktų gabenimas ne per muitines.“ [1, p 41]. 1. Dažnokai pasitaikantis kontrabandos gabenimo būdas – kontrabanda, gabenama ne per muitinės pasienio kontrolės punktus ir per juos, nepateikiant prekių muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Nagrinėjant kontrabandą, gabenamą ne per muitinės pasienio kontrolės punktus, pastebima tendencija, kad mažėja pavienių asmenų, gabenančių kontrabandos prekes. Kontrabandos gabenimu daugiausia užsiima organizuotos grupės. Didelis išaiškintų nusikaltimų, susijusių su spirito, alkoholinių gėrimų kontrabanda, laikymu ir realizavimu, skaičius rodo, kad aktuali šių nusikaltimų užkardymo problema. 2. „Iš 284 anketuotų baudžiamųjų bylų nustatyta 168 atvejai, kai kontrabanda
buvo gabenta per muitines ar muitinių postus, o tai sudarytų 59 proc. visų nustatytų
atvejų.“ [1, p. 41]. Daiktai per muitinės postus dažniausiai gabenami paslėpti vietose, kurias sunku aptikti (kelių transporto priemonėje, traukinyje, muitinės teritorijoje, drabužiuose, krepšyje, rankinėje, knygose, tarp kitų legaliai vežamų daiktų ir t. t.). Taip gabenama 38 proc. kontrabandos; 33 proc. sudaro kontrabandos gabenimas išvengiant muitinės kontrolės (neturint leidimo ir ne per muitines ar jų postus, pareigūnams praleidus kontrabandą ar pan.); 22 proc. – naudojant suklastotus dokumentus (važtaraščius, deklaracijas, sutartis, licencijas, sąskaitas-faktūras); 5 proc. – prekių įvežimas ir neišvežimas iš Lietuvos Respublikos; 2 proc. – pateikiant vienus dokumentus, vežamos kitos prekės (pateikiami važtaraščiai, deklaracijos, kt. dokumentai). Išanalizavus muitinės pasienio kontrolės postuose sulaikytąkontrabandą, galima konstatuoti, kad dažniausiai gabenama kontrabandastambiu mastu. Sulaikius stambią kontrabandą, dažnai nustatomi dokumentųklastojimo, pasienio pareigūnų papirkimo atvejai. Būtent tokio pobūdžiokontrabanda daro daugiausia žalos šalies ūkio sistemai. Beje, stambikontrabanda tampa vis labiau organizuota. Dėl diegiamų modernių pasienioapsaugos priemonių jos praktiškai negalima vykdyti be pasienio policijos armuitinės pareigūnų pagalbos. Pavieniai nedidelės kontrabandos vykdytojaipraktiškai nepajėgūs konkuruoti su organizuotomis kontrabandą vykdančiomis
grupuotėmis. Būtų galima išskirti kontrabandos gabenimo būdus, kai ji gabenama permuitinės kontrolės postus: 2.1. Įvežamo krovinio muitinės dokumentų (TIR Carnet knygelės ir kt.),muitinės pažymų (spaudai, plombos) klastojimas, dokumentuose nurodomas daugmažesnis įvežamų prekių kiekis, prekės deklaruojamos ne tuo kodu, dideledalimi sumažinama įvežamų prekių vertė, panaudojamos tos pačios sąskaitos-faktūros, krovinio pervežimo dokumentai, prisidengiama labdara,manipuliuojama krovinio svoriu, nedeklaruojamas prekių antsvoris ir pan.Prekės iš užsienio valstybės išvežamos remiantis tikrais krovinį lydinčiaisdokumentais, o į Lietuvos Respubliką įvežamos jau suklastojus dokumentus-nurodžius kitas prekes. Prekės iš užsienio valstybės išvežamos remiantis tikrais krovinįlydinčiais dokumentais, o į Lietuvos respubliką įvežamos jau suklastojusdokumentus –nurodžius kitas prekes.Tranzitiniai kroviniai gabenami teisėtai, o dokumentai klastojami vėliau:fiktyviai užbaigiamos muitinio tranzito procedūros, prekės paliekamosLietuvoje, muitinės postuose pažymėjus apie jų išvežimą. Kontrabandinės prekės užkraunamos sunkiai patikrinamais kroviniais(mediena,metalo laužu, biriomis medžiagomis), paslepiamos tuo tikslu įrengtoseslėptuvėse
(kontrabanda gabenama įrengtuose dvigubuose automobilių puspriekabiųdugnuose arba sutrumpintose puspriekabėse, vagonų angose), tarp kitųdeklaruojamų prekių ir pan. Šiais atvejais realiausia aptikti kontrabandą,jei pasienyje turima operatyvinės informacijos apie rengiamą pergabentikontrabandos krovinį. Įvežamos cheminės medžiagos, kurios atitinkamu būdu apdorojamos irpanaudojamos pagal kitą paskirtį. Pavyzdžiui, įvežti naftos produktaimaišomi su
dideliu kiekiu benzino ir realizuojami kaip benzinas, tačiau muitas ir kitimokesčiai nemokami arba mokami daug mažesni. Panašiu būdu įvežamas irspiritas. Spiritas turi papildomą amoniako, citrinos kvapą ir deklaruojamaskaip priedas, naudojamas parfumerijos ar buitinės chemijos pramonėje,įpylus į kvapųjį spiritą papildomų reagentų, gaunamas spiritas be pašaliniųkvapų, iš kurio gaminamas alkoholis nelegaliai prekybai. Paperkami muitinės ir pasienio tarnybų pareigūnai. Šiuo būdu gabenami ypačstambūs kontrabandiniai kroviniai (pavyzdžiui, 1-2 t alkoholinių gėrimų).Kartais patys muitininkai vengia atidarinėti plombuotas automašinas sukroviniais, motyvuodami tuo, kad jie turi teisę tikrinti pasirinktinai iki10 proc. visų pilnų krovininių automobilių. Pasitaiko atvejų, kainetikrinamos krovininių automobilių kabinos arba lengvosios mašinostikrinamos formaliai. Be to, nedidelės kontrabandos sulaikymo atvejupareigūnai vengia rašyti protokolą, kadangi jį surašius po pamainos (laisvunuo darbo metu), dažnai su nuosavu transportu jiems tenka vežti į muitinęsulaikytą krovinį ir atiduoti jį į sandėlį. Nuo 1997 m. vasario 5 d.Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 43 muitinės postųpareigūnams tarnyboje buvo uždrausta turėti užsienio valiutos, alkoholiniųgėrimų, mobilaus ryšio telefonus, kitų tarnyboje nereikalingų daiktų irdidesnę nei 1 MGL Lt pinigų sumą, taip pat būti muitinės poste ne tarnybosmetu ir muitinės postų teritorijoje laikyti nuosavus automobilius. STT nuo1997 m. iš aiškino ir patraukė baudžiamojon atsakomybėn 26 pasieniopolicijos ir 19 muitinės pareigūnų. 2000 m. buvo sulaikyta 12 Klaipėdosteritorinės muitinės pareigūnų, kaltinamų įvykdžius kontrabandosnusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, kad autotransporto priemonės muitinėsegali būti tikrinamos pasirinktinai, svarstytina galimybė periodiškaiatlikti kontrolinį autotransporto priemonių patikrinimą jau įvažiavus įLietuvos Respublikos teritoriją, tuoj po muitinės procedūrų užbaigimo.Teigiamai vertintume naujų darbuotojų skyrimo į pareigas derinimą su STT.Tokiu būdu sumažėtų galimybė įsidarbinti asmenims, įtariamiemskyšininkavimu ir bendradarbiavimu gabenant kontrabandą.Teisėtai įvežtos prekės vėliau nelegaliai realizuojamos pasieniogyvenvietėse. Pasienio policijos departamento duomenimis, darbo dienomisvidutiniškai per parą vien tik per Kybartų pasienio kontrolės punktą išKaliningrado srities į Lietuvą pereina 1 200-1 300 pėsčiųjų, įvažiuoja apie400 lengvųjų automobilių, per Panemunės pasienio kontrolės punktą – 2 000-2500 pėsčiųjų ir 600 lengvųjų automobilių. Poilsio ir švenčių dienomisasmenų, vykstančių iš Kaliningrado srities į Lietuvą per šiuos kontrolėspunktus, padvigubėja. „Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1997 m.kovo 6 d. Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per LietuvosRespublikos valstybės sieną, nustatymo” 2 priede yra numatyta, kad vienamkeleiviui, vykstančiam per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne pertarptautinius oro ar jūrų uostus, galima įvežti 0,5 I degtinės ir likeriogaminių, kitų stiprių alkoholinių gėrimų (išskyrus namų gamybos) bei 100vnt. cigarečių arba 100 g tabako. Panaši situacija yra ir prie sienos suBaltarusija, kur pagal judėjimo intensyvumą legaliai gali būti įvežta iki 3650 but. stipriųjų gėrimų, 18 250 pak. cigarečių per parą. Taip teisėtaiįvežtos prekės vėliau nelegaliai realizuojamos pasienio rajonuose.“ [1,p.44].
7 . ATSKIRŲ KONTRABANDOS PREKIŲ RŪŠIŲ GABENIMO IR UŽKARDYMO YPATYBĖS
„Pagal BK nuostatas, kontrabandos dalyku laikytina: prekės, pinigai,meno vertybės, kiti privalomai pateiktini muitinei daiktai, šaunamiejiginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos, radioaktyviosiosmedžiagos, kitos strateginės prekės, nuodingosios medžiagos, stipriaiveikiančios medžiagos, psichotropinės medžiagos, narkotinės medžiagos irprekursoriai.“ [1, p 45]. Pagal atlikto tyrimo rezultatus, dažniausiai yra gabenami: spalvotiejiir juodieji metalai (vario laužas, aliuminio laužas), narkotinės priemonėsir prekursoriai (aguonų šiaudeliai, opiumas, heroinas), maisto produktui(cukrus, mėsos gaminiai, konservai, paukštiena, šaldyta žuvis, riešutai,makaronai), alkoholiniai gėrimai (spiritas, degtinė, vynas), tabakas ir jogaminiai, automobiliai bei kitos transporto priemonės, naftos produktai(benzinas ir dyzelinis kuras), plačiai vartojamos prekės (drabužiai,avalynė, parfumerija, buitinė technika, audinių kailiukai, vaisiai,daržovės). Nuo 1998 m. pagrindinę kontrabandos dalį sudarė alkoholiniai gėrimai,tabako gaminiai, kuras ir maisto prekės. Atitinkamai didžiausią neigiamąįtaką šalies ūkio sistemai darė alkoholio, tabako, kitų kontrabandosprekių, įvertintų ypač mažomis kainomis, įvežimas. Pažymėtina, kad išRusijos Federacijos Kaliningrado srities dažniausiai buvo gabenami degalai,alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, cukrus; iš Baltarusijos –alkoholiniai gėrimai, spiritas, cukrus, mėsos produktai; iš Latvijos-spiritas, maisto produktai; iš Lenkijos – plataus vartojimo pramoninėsprekės, tabako gaminiai, didelis vaisių, daržovių kiekis; per Klaipėdosjūrų uostą įvežamas spiritas, tabako gaminiai ir maisto produktai. Labiausiai aktuali ir daugiausia žalos daro: alkoholinių gėrimų,tabako gaminių, narkotinių medžiagų kontrabanda. Todėl šių prekių rūšiųgabenimo ir užkardymo ypatybes panagrinėsime detaliau.
8 Alkoholinių gėrimų kontrabanda
1995 m. sulaikyta 226 214,85 I kontrabandinio alkoholio, 1996 m. – 164318,14 I, 1997 m.-39 264,70 I. Taigi statistikos duomenys rodo, kad nuo1995 m. iki 1997 m. sulaikomo kontrabandinio alkoholio kiekis mažėjo, o2001 m. nedaug padidėjo, bet vėliau vėl ėmė mažėti.
3 pav. Pasienio policijos sulaikyta alkoholio kontrabanda[3][pic]
Vokietijos tarnybų teigimu, nuo 1998 m. gruodžio mėn. iš Rostoko uostoalkoholio (spirito) kroviniai gabenami per Latviją. Dažnai šie kroviniainelegaliai įforminami muitinėje ir neišvežami iš Latvijos Respublikos.Vėliau kontrabandos būdu juos bandoma įvežti į Lietuvą. „1999 m. spalio mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybei sumažinusalkoholio akcizo tarifus, dvigubai (nuo 379 iki 194) sumažėjo išaiškintųalkoholio kontrabandos atvejų.1999 m. spalio mėn. antrojoje pusėje sumažėjoalkoholio kontrabanda. 1999 m. lapkričio mėn. sulaikyta beveik 2,5 kartomažiau kontrabandinės degtinės nei spalio mėn., bet spirito – beveik 5kartus daugiau nei spalio mėn. ir 2 kartus mažiau nei rugsėjo mėn. Pagal operatyvinius duomenis, 1999 m. spalio mėn. sumažėjokontrabandinio alkoholio, kontrabandinio spirito, falsifikuotos degtinės(„pilstuko”) kainos juodojoje rinkoje. Sumažinus akcizo tarifus, padidėjorespublikoje gaminamos degtinės realizacija. Pavyzdžiui, palyginus 1999 m.rugsėjo mėn. su tų pačių metų lapkričio mėn., specialios paskirties AB
„Stumbras” lapkričio mėn. realizavo produkcijos 2,3 karto, AB „Vilniausdegtinė” – net 5,4 karto daugiau. Iš viso 1999 m. rugsėjo-lapkričio mėn.gamintojų akcizų įplaukos padidėjo apytikriai 113 000 000 Lt. Taigi akcizųtarifų sumažinimas turėjo įtakos sumažėjusiam kontrabandinės degtinėsįvežimui. Dėl mažo pelno kontrabandinė degtinė nebuvo superkama ir gabenamaį centrinius Lietuvos rajonus, o realizuojama pasienio rajonuose. Tačiau,priešingai nei buvo tikimasi, oficialiai įvežamos degtinės kiekis sumažėjotik nedaug.“ [1, p 47 –48]. Kontrabandinis alkoholis į Lietuvą dažniausiai patenka:Gabenamas per muitinės kontrolės postus automobilių slėptuvėse, perdirbtųkonstrukcijų automobiliuose (kuro bakuose, dujų įrangos balionuose).Didelis kiekis (nuo 1t iki 50 t) kontrabandinio alkoholio ir spiritoįvežamais krovininiais sunkvežimiais, geležinkelio transportu.Kontrabandinis krovinys dažnai užkraunamas kitomis prekėmis (pvz., mediena,metalo laužu) ir įforminamas kaip tranzitinis.Gabenamas per pasienio kontrolės punktus, suklastojus dokumentus arba netsusitarus su pasienio ir muitinės pareigūnais. Pagal Lietuvos RespublikosVyriausybės
1994 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 1028, Pasienio policijos departamentopareigūnai
negali patikrinti krovinio ir jo dokumentų, jei krovinys yra įvežamas sumuitinės plombomis. Be to, autotransporto priemonės muitinės kontrolėspostuose gali būti tikrinamos pasirinktinai.Gabenamas per „žaliąją sieną”, plukdomas valtimis per upes. Tokiu būdudažniausiai nedideliais kiekiais (iki 50 I) gabena pavieniai asmenys,negalintys tinkamai
sutvarkyti krovinio dokumentų.Gabenamas traukiniais, autobusais arba pėsčiomis. Pagal operatyviniusduomenis, vien Kaliningrado srityje tuo užsiima apie 5 000 RusijosFederacijos gyventojų,
gyvenančių pasienio su Lietuvos Respublika rajonuose. Į Druskininkustraukiniu kasdien atvyksta iki 800 Baltarusijos piliečių, kurie vienu metuįveža daugiau kaip 1500 butelių degtinės, apie 3 000 I vyno ir kitųalkoholinių gėrimų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir BaltarusijosVyriausybės Laikinąjį susitarimą „Dėl abiejų valstybių piliečių kelionių”,asmenys, sulaukę 60 m., gali atvykti į Lietuvą be vizų. Pastebėta, kadasmenys vyksta į užsienį, vėliau už atitinkamą mokestį „samdo” užsieniovalstybių piliečius. Taip kelis kartus per parą pasipelnymo tikslu įvežadidelį alkoholinių gėrimų kiekį. Visus šiuos asmenis sulaikyti ar baustiadministracine tvarka nėra galimybės, kadangi per sieną leistinas gabentialkoholinių gėrimų kiekis neviršijamas. Bausti asmenis už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą arrealizavimą
pažeidžiant nustatytą tvarką yra sudėtinga, nes tokių alkoholinių gėrimųrealizavimą dažnai vykdo fiziniai asmenys savo namuose. Norint užkardytišiuos pažeidimus, reikia imituoti alkoholinių gėrimų pirkimą, tam nėraparengtų modelių, policijos darbuotojai priversti savo lėšomis pirktikontrabandines prekes. Ypač sudėtinga imituoti alkoholinių gėrimų pirkimąkaimo vietovėse, kur prekyba vyksta tarp gerai pažįstamų žmonių. „Atsižvelgdamas į prekių kiekius, kurie teisėtai pergabenami įLietuvos Respubliką ir vėliau neteisėtai realizuojami šalies rinkoje,Pasienio policijos departamentas inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės1997 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams,vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo” 2 priedosąrašo pakeitimą iš viso uždrausti įvežti į Lietuvos Respubliką degtinės irlikerio gaminius, kitus stiprius alkoholinius gėrimus, vyną, šampaną beialų be atitinkamo muito mokesčio nepriklausomai nuo šių prekių kiekio.Manytume, kad būtų netikslinga visiškai uždrausti atskirų prekių gabenimą įLietuvos Respubliką be muito mokesčio.“ [1, p. 50]. Kadangi alkoholio gabenimu daugiausia užsiima Rusijos Federacijos irBaltarusijos Respublikos gyventojai, Policijos departamentas siūlėnustatyti, kad kiekvienas užsienio pilietis (ne tik minėtų valstybių),įvažiuodamas į Lietuvą, turėtų atitinkamą pinigų sumą pragyventi,pavyzdžiui, 400 ar 600 Lt (arba kitos šią sumą atitinkančioskonvertuojamosios valiutos) kiekvienai parai. Tokias priemones taikodaugelis kaimyninių užsienio šalių – Suomija, Lenkija ir kt. Pastebėtina,kad po sėkmingų policijos operacijų, kai buvo sulaikomas didžiulis spiritokiekis (po 50 t ir daugiau), šio verslo organizatoriai keitė taktiką.Stengtasi įvežti tik tiek spirito, kiek užsakovas prašo, kitaip tariant,nėra sandėliuojamos didelės jo atsargos, o bandoma tuoj pat perduotiplatintojams arba falsifikuotos degtinės gamintojams. „Didelė dalis kontrabandinio spirito, degtinės yra sandėliuojama irrealizuojama didmeninės prekybos bazėse. Tuo tikslu, pavyzdžiui, vykdydamiLietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1998 m. gruodžio 31d. pavedimą„Dėl prekybos užkirtimo kontrabandinėmis prekėmis ir kitų pažeidimų”, 1998m. gruodžio 1-31 d. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestųvyriausiųjų policijos komisariatų Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriųpareigūnai kartu su kitomis policijos tarnybomis organizavo šiuosemiestuose esančių urmo bazių veiklos patikrinimą. Išskirtina operacija,vykdyta 1998 m. gegužės 27 d. prekybos bazėse „D”. Jos metu Kriminalinėspolicijos ONTT valdybos Vilniaus skyriaus pareigūnai paėmė 1 615 Ikontrabandinės degtinės (be lietuviškų banderolių, su Rusijos irBaltarusijos akcizinėmis markėmis) ir 562,5 I spirito. Bendra sulaikytųprekių vertė – apie 40 000 Lt.“ [1, p.50]. Žinant, kad kontrabandos prekės sandėliuojamos ne tik prekybosvietose, sandėliuose, bet ir privačiose gyvenamosiose ar pagalbinėsepatalpose, garažuose, reikėtų ne tik griežčiau kontroliuoti prekybos bazes,sandėlius bet ir surengti savaitinę ar ilgesnę akciją įtariamose privačioseteritorijose.
9 Tabako gaminių kontrabanda
4 pav. Pasienio policijos sulaikyta tabako gaminių kontrabanda[4][pic]
Iš pateiktų Pasienio policijos departamento duomenų matyti, kad 1998m. labai padaugėjo sulaikomos tabako gaminių kontrabandos. Palyginti su1997 m., ji padidėjo daugiau kaip 6 kartus. Vokietijos operatyvinių tarnybų duomenimis, pagrindine tabako gaminiųtranzito šalimi tapo Estija. 1997 m. Vokietijoje buvo sulaikytas 1 151Lietuvos gyventojas, o 1998 m. – 498, jų sumažėjo 2,3 karto. Vis dažniauVokietijoje sulaikomi kontrabandinių cigarečių kroviniai, gabenamislėptuvėse. Jau užfiksuoti 33 sulaikymo atvejai, kai cigaretės slėptuvėsebuvo gabenamos iš Lietuvos. 1999 m. tabako gaminių kontrabandos sumažėjimą galėjo lemti labiaupelninga
kitų akcizinių prekių kontrabanda, taikytos griežtos kontrabandos kontrolėspriemonės, tačiau neatmestina versija, kad tabako kontrabanda gabenamaišradingais būdais,
nefiksuojamas krovinio pervežimas per muitinės kontrolės postus, kur nėraįrengta filmavimo kamerų ir pan. Realizuojant kontrabandos prekesdidmeninės prekybos bazėse, dažnai cigaretės su seno pavyzdžio banderolėmisyra įmaišomos tarp cigarečių su galiojančiomis banderolėmis irrealizuojamos mažmenininkams. Nepraplėšus cigarečių bloko, tai nustatytineįmanoma. 2000 m. kovo 1 d. padidintas tabako gaminių akcizo tarifas 4,5 karto.Pasienio policijos departamento pateiktais duomenimis, išaiškintų tabakogaminių kontrabandos atvejų padaugėjo nuo 12 iki 54. Ypač daug jųišaiškinta 2000 m. kovo – balandžio mėn., kai jau buvo padidintas tabakogaminių akcizo tarifas. Iki šio pakeitimo tabako kontrabanda nebuvo aktualiLietuvai, ji buvo daugiau tranzitinė šalis. Vėliau kontrabandinės tabakoprekės Lietuvoje tapo ne vien tik tranzitinis krovinys. Šiai kontrabandosrūšiai užkardyti reikia skirti daugiau dėmesio. Atitinkamai 2000 m.pasienio policijos sulaikytos tabako kontrabandos kiekis padidėjo daugiaunei 5 kartus, palyginti su 1999 m. Kita vertus, tokį sulaikomoskontrabandos padidėjimą galėjo lemti ir pasienio pareigūnų veikla.Pavyzdžiui, 2000 m. kovo 4 d. Pasienio policijos departamento ONTTpareigūnai sėkmingai atliko operaciją, kurios metu sulaikyta automašina„Kamaz”, kontrabandos būdu gabenusi 1 000 dėžių su cigaretėmis „West” (500000 pak.). Nuo 2000 m. sulaikomos cigarečių kontrabandos skaičius padidėjo. Iki2003 metų šis skaičius padidėjo vos ne dvigubai. Tokį padidėjimą galėjo lemti jau ir anksčiau minėtos priemonės, be tonuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo ES nare.
10 Narkotinių medžiagų kontrabanda
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, užima patogią geografinępadėtį narkotikų tranzitui. Pastebėta, kad Lietuvoje vis dažniau pasirodoir stipresnių narkotikų – hašišo, heroino, kokaino.5 pav. Pasienio policijos sulaikyta narkotikų kontrabanda[5][pic]
1995 m. per sausio – gegužės mėn. iš neteisėtos apyvartos paimtanarkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų: aguonų stiebelių – 339 kg98 g, opijaus ekstrakto – 9,083 mg, efedrono – 12 g, efedrino – 6 g,amfitaminano – 54 g, marihuanos – 27 g, ketamino – 20 mg. 1995m. balandžio 19 d. Mažeikių rajono Sedos apylinkėje, Z. S.sodyboje, aptikta pogrindinė laboratorija, kurioje gaminamas opijausekstraktas. Klaipėdos miesto
vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai operacijos metu paėmė 26 kgmaltų aguonų,
600 mg opijaus ekstrakto, 5 000 mg mišinio opijaus estraktui gaminti. Nagrinėjant narkotikų kontrabandą, pastebėta, kad daugiausia narkotikųLietuvos pasienyje sulaikyta 1996 m., 1997 m. ir 1998 m., o 1999 m. –sumažėjo. 2000 m. sulaikytos kontrabandos vėl padaugėjo (5 pav.). Narkotikų tiekimą ir platinimą šalyje kontroliuoja organizuotosnusikalstamos struktūros. Lietuvoje veikia apie 20-30 gerai organizuotųnarkotikų kontrabandos grupuočių, turinčių plačius ryšius Lietuvoje iružsienyje. Dažniausiai aguonų stiebeliai ir galvutės, grynas opijus, marihuana,hašišas, efedrino hidrochloridas ir anaboliniai vaistai gabenami išAfganistano, Irano, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikijos. Per Lietuvąnarkotikai pervežami į Skandinavijos valstybes ir Vokietiją. Iš Vakarųvalstybių daugiausia atvežamas kokainas, marihuana, sintetinės narkotinėsmedžiagos – LSD, „Extasy”. Be to, nuolat didėja narkotikų paklausaKaliningrado srityje, todėl vis daugiau aplinkinių valstybių gyventojųįsitraukia į narkotikų verslą. Faktiškai nuo 1995 m. beveik visa didžiausianarkotikų kontrabanda sulaikoma pasienyje su Rusija. Didžiausia narkotikųkontrabanda 1996 m. buvo užfiksuota Pagėgių rinktinės Kybartų geležinkeliopasienio kontrolės poste. Vykdant traukinio krovinio apžiūrą, viename išvagonų rasti aštuoni maišai susmulkintų aguonų galvučių ir stiebelių, kuriųmasė iš viso buvo 118,4 kg. Pastebėta tendencija, jog Rusijos piliečiai,atvežę į Lietuvą prekių arba alkoholio, jas parduoda, o už gautus pinigusįsigyja narkotinių medžiagų, jas suvartoja ir grįžta atgal į Rusiją. 1998m. iš viso užfiksuoti 22 narkotikų sulaikymo faktai, iš jų 20 buvoužregistruota pasienyje su Rusija. „Taigi didžioji dalis narkotinių medžiagų į Lietuvą patenkakontrabandos būdu, tačiau stebėtinai mažai jų yra sulaikoma pasienyje,bandant įvežti. Pavyzdžiui, per 1999 m. sausio-lapkričio mėn. narkotikųkontrabandos buvo sulaikyta tik 10,4 kg, arba 94 proc. mažiau nei per 1998m. atitinkamą laikotarpį. Iš viso 1999 m. sulaikyta 11,2 kg narkotiniųmedžiagų, sunaikinta 448,1 m2 aguonų ir 18 m2 kanapių pasėlių, 1998 m.sulaikyta 168,77 kg narkotinių medžiagų (be to, aptikta 130,5 kg narkotiniųmedžiagų, kurių savininkai nerasti). Pavyzdžiui, 1999 m. sausio 24 d.Šalčininkų užkardos pareigūnai Šalčininkų rajone, ties Dumblės kaimu, 400 matstumu nuo valstybės sienos, prie piliečio U. V. sodybos, po senusugedusiu autobusu, pastebėjo krepšį, o autobuso viduje surado kitą krepšįsu trintomis aguonų galvutėmis, kurių bendras svoris buvo 10,10 kg. Asmuo,paslėpęs krovinį, nenustatytas. Kitas išskirtinis atvejis – 1999 m. spalio10 d. Nidos pasienio kontrolės punkte sulaikytas automobilis MB 260,
vairuojamas Rusijos piliečio A. T. Automobilyje rasta 159 „Extasy” ir 10LSD tablečių,
130 g heroino ir apie 40 g marihuanos. 1999 m. Danijoje, Švedijoje,Ukrainoje ir
Vokietijoje buvo sulaikyti 23 Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gabenonarkotikus, 1999-jau 63 žmonės. Per pirmąjį 2000 m. pusmetį tik Švedijospareigūnai sulaikė
16 lietuvių, į šalį įvežusių amfitamino. 2000 m. padaugėjo ir užsieniečiųgabenamų
narkotinių medžiagų. Pavyzdžiui, 2000 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdoje buvosulaikyti 6 Latvijos ir Rusijos piliečiai, į Lietuvą iš užsienio įvežęnarkotikų „Extasy” siuntą,
kuri juodojoje rinkoje galėjo būti parduota už 2 000 000 Lt. 2000 m.rugpjūčio 11 d.
Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas dvigubą Švedijos ir Turkijos pilietybęturintis A. A.,
priklausantis vienai iš garsiausių Turkijos kurdų narkomafijos šeimai. Beto, 2000 m.
Lietuvoje pavyko surasti tris narkotinių medžiagų gamybos laboratorijas.Pažymėtina,
kad suaktyvinus operatyvinį darbą pasienyje, narkotikų gabentojai irnarkomanai keičia savo taktiką, siekia suklaidinti pasienio policijospareigūnus – vis didesnė narkomanų dalis iš trintų aguonų galvučių gaminaaguonų ekstraktą ir nedideliais kiekiais
gabena visuomeniniu transportu gerai įrengtose slėptuvėse. Pagaloperatyvinę informaciją pastaruoju metu opijaus ekstraktas tirpinamaskituose skysčiuose bei medžiagose.“ [1, p. 56 –57 ]. Nagrinėjant prevencines priemones, taikytas užkardant kontrabandosnusikaltimus, pažymėtina, kad 1998 m. sausio 23 d. Lietuvos RespublikosVyriausybės nutarimu Nr. 91 patvirtinta Nacionalinė narkotikų kontrolės irnarkomanijos prevencijos programa. Buvo įsigytos narkotikų paieškos iratpažinimo priemonės (operatyviniai lagaminai), Pasienio policijosdepartamento pareigūnai dalyvavo seminaruose ir užsiėmimuose, kuriuose buvopateikiami metodiniai praktiniai nurodymai, kaip kontroliuoti nelegaliąnarkotikų apyvartą, organizuojamos kasmetinės sezoninės operacijos„Aguona”, kuriomis siekiama surasti ir sunaikinti aguonų pasėlius. Galima prognozuoti, kad narkotinių medžiagų transportavimą irrealizaciją perima organizuotų nusikalstamų grupuočių atstovai ir šisnelegalus verslas griežtai jų kontroliuojamas. galbūt dėl to sulaikytanarkotikų kontrabanda per 2003 -2004 m smarkiai sumažėjo. Tikėtina, kad dėlpaklausos narkotikų kontrabanda didės. Apklausos rodo, kad narkotikusšalyje yra vartoję apie 20 proc. berniukų ir 10 proc. mergaičių. TaigiNacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programospriemonės vykdomos nepakankamai. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriamanarkotinių medžiagų kontrabandos prevencijai. Suaktyvinus šių medžiagųjudėjimo kontrolę, padaugėtų sulaikomų narkotinių medžiagų.
KONTRABANDOS UŽKARDYMAS ATSKIRUOSE VALSTYBĖS SIENOS TERITORIJOS RUOŽUOSE
Lietuvos Respublika ribojasi su keturiomis valstybėmis: šiaurėje – suLatvijos Respublika, rytuose – su Baltarusijos Respublika, pietvakariuose –su Lenkijos Respublika, vakaruose – su Rusijos Federacijos Kaliningradosritimi ir Baltijos jūra. Valstybės sienos bendras ilgis – 1 720,2 km.Lietuvos valstybės sienos ilgis su Latvija -567,8 km. Vykdydama 1993 m.birželio 26 d. Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartį „Dėlvalstybės sienos atstatymo”, Lietuvos Respublika (1997 m.) visiškaidemarkavo savo valstybės sienos dalį. Valstybės sienos ilgis su Lenkija –103,7 km, valstybės siena abiejų valstybių sutartimi pripažinta buvusiSovietų Sąjungos ir Lenkijos valstybės siena. Valstybės sienos ilgis suRusijos Federacijos Kaliningrado sritimi yra 247,5 km. 1997 m. buvopasirašytos sutartys „Dėl valstybės sienos nustatymo bei kontinentiniošelfo ribos Baltijos jūroje”, tačiau Rusijos Federacijos parlamentas(Valstybės dūmą) dar jos neratifikavo ir sienos demarkavimo darbainepradėti. Valstybės sienos ilgis su Baltarusija – 651,7 km. 1995 m. su šiavalstybe pasirašyta sutartis „Dėl valstybės sienos nustatymo”.Atsižvelgiant į tai, buvo sudaryta mišri demarkavimo komisija sienainužymėti, pradėti demarkavimo darbai, kurie baigti 2000 m. Baltijos jūrojeLietuvos sienos ilgis sudaro 99 km. Daugiausia kontrabandos atvejų – 86,9 proc. fiksuojama pasienyje suRusija ir Baltarusija. Sienos apsaugos rezultatų analizė rodo, kad Lietuvos pasienyjesulaikomos kontrabandos mastas kinta keičiantis ekonominei situacijaikaimyninėse valstybėse. 1995-1996 m. daugiausia (80-86 proc.) kontrabandosbuvo sulaikoma Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, o 1997 m. – 53 proc.Baltarusijos pasienyje ir 27 proc. Rusijos pasienyje. Nuolat daugėjažmonių, kertančių valstybės sieną su Baltarusija ir Rusija. Pasieniopolicijos departamento duomenimis, 1999 m. 91,7 proc. kontrabandos atvejųišaiškinta Lietuvos Respublikos rytinės sienos su Baltarusija (68,1 proc.)ir su Rusija (23,6 proc.) ruožuose. Kontrabandos gabenimas per atskirus valstybės sienos ruožus turi savųypatumų, todėl juos panagrinėsime atskirai. Naginėjami bus problemiškiausipasienio ruožai.
12 Kontrabandos užkardymas prie sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi
Kaip jau buvo anksčiau minėta, ekonominė ir socialinė padėtiskaimyninėse valstybėse, o kartu ir kainų skirtumai lemia kontrabandosgabenimą per valstybės sieną. Pastebėta, kad 2000 m. Kaliningrado sritiesgyventojai į Lietuvą aktyviau gabeno alkoholinius gėrimus, tabako gaminiusir maisto produktus. Prieš sugriežtinant alkoholio įvežimą į Lietuvą,lietuviai, užsiimantys kontrabandos organizavimu, pakeitė savo veikimotaktiką ir pradėjo samdyti Rusijos Federacijos piliečius, kurie gabenaalkoholį leidžiamais kiekiais. Preliminarūs apskaičiavimai rodo, kadpėstieji arba autobuso keleiviai per parą į Lietuvą pergabena daugiau kaip
dvi tonas alkoholinių gėrimų. Tam sudaromos nuo 50 iki 150 asmenų grupės,kurios gabena alkoholinius gėrimus ir kitas prekes iš Kaliningrado sritiesį Lietuvą. Kaliningrado srityje labai išaugo ir neapmokestinamų parduotuvių{Duty Free), prekiaujančių pigesniu alkoholiu. Smulkūs kontrabandininkai – paprastai pasienio rajonų gyventojai –stengiasi kirsti valstybės sieną tose vietose, kur pasienio policijospajėgų yra mažiausia. Per pasienio kontrolės punktus dažniausiai gabenamosprekės leidžiamais kiekiais. Daugiausia problemų užkardant kontrabandą pasienyje su RusijosFederacija kelia padėtis Kybartų pasienio kontrolės punkte ir Pagėgiųpasienio policijos rinktinės saugomame ruože. Darbo dienomis vidutiniškaiper parą Kybartų pasienio kontrolės punktą iš Kaliningrado srities įLietuvą pereina 1 200-1 300 pėsčiųjų, įvažiuoja apie 400 lengvųjųautomobilių. Poilsio ir švenčių dienomis, vykstančiųjų iš Kaliningradosrities į Lietuvą per šiuos kontrolės punktus padvigubėja. Mažiausiai peršiuos du pasienio kontrolės punktus į Lietuvą per parą legaliai gabenamaapie 5 000 butelių degtinės, konjako ar kitų stipriųjų gėrimų, 25 000 pak.cigarečių. Realiai yra įvežama 2-3 kartus daugiau. Atliekamų operacijų metupaaiškėjo, kad legaliai į Lietuvą įnešami alkoholiniai gėrimai ir tabakogaminiai vėliau nelegaliai realizuojami Kybartų miestelio centre. Pagal operatyvinę informaciją, Pagėgių pasienio policijos rinktinėssaugomame ruože veikia apie 30 gerai organizuotų grupių, užsiimančiųkontrabandos gabenimu per valstybės sieną. „Žalioji siena”, ypač naktiesmetu, sustiprinama motorizuotais ir pėsčiaisiais patruliais. Kas naktįpatruliuoja ir operatyviniai darbuotojai. Rusijos pasieniečiai taip patsustiprino „žaliosios sienos” apsaugą – naktimis vos ne visą ruožąapšvietinėja signalinėmis raketomis. Pasienio ruože naktimis žvejaimobiliaisiais telefonais informuoja užkardų pareigūnus apie ruožepasirodžiusius pašalinius asmenis ir automobilius. Vis dėlto yra daugasmenų, kurie pažeidinėja pasienio ruožo režimo taisykles. 53 proc. žmonių transporto priemonių ir krovinių iš Rusijos vyksta perPanemunės pasienio kontrolės postą. Darbo dienomis vidutiniškai per parąper šį kontrolės postą pereina 2 000-2 500 asmenų ir 600 lengvųjųautomobilių. Per parą oficialiai įvežama apie 2 000 I stiprių alkoholiniųgėrimų, 3 000 I šampano, 40 t įvairių degalų. Siekiant sustiprinti valstybės sienos su Rusijos Federacija apsaugą,suformuota nauja Kudirkos Naumiesčio užkarda. Šis sienos ruožas kol kassaugomas kitų užkardų sąskaita, todėl tokiomis mažomis pajėgomisneužtikrinama tinkama sausumos sienos kontrolė. Siekdama užkardytikontrabandą per Nemuno upę, pasienio policija įsigijo 7 motorines valtis,sustiprintas patruliavimas Nemuno upe. 6 pav. Pavojingiausia Lietuvos ir Rusijos pasienio vieta [pic]Aktuali problema valstybės sienos ruože su Rusija yra bešeimininkėskontrabandos užkardymas. 1999 m. Lietuvos pasienyje užfiksuota 116bešeimininkio turto suradimo atvejų. Bešeimininkis kontrabandinis turtasatsiranda dėl to, kad ruožą nuo Panemunės pasienio kontrolės posto ikitilto vidurio (200 m) saugo tik vienas Lietuvos Respublikos pasienietis.Skirti daugiau pareigūnų tilto kontrolei nėra galimybių, nes iš visopamainoje dirba 7-8 pareigūnai. Atitinkamai Rusijos pusėje pasieniokontrolės punktuose tarnybą vykdo 16-18 pasieniečių. Lietuvos pasienietisreguliuoja automobilių važiavimą per pasienio kontrolės postus ir stebiaplinką, siekdamas užkirsti kelią smulkiems nusižengimams. Dažnaikrepšeliai su degtine numetami, nuleidžiami per tilto turėklus ant žemėsarba į vandenį. Todėl tikslinga būtų sustiprinti sargybą, kuri stebėtųžmonių ir automobilių judėjimą bei kontroliuotų situaciją po tiltu. Prietilto reikia įrengti stebėjimo kameras, kurios fiksuotų judėjimą ant tiltoir po juo, o užfiksuoti kadrai, kaip įrodomoji medžiaga, būtų naudojamiadministracinėse ir baudžiamosiose bylose. Pažymėtina, kad 2000 m. paplito naujas kontrabandos gabenimo būdas –pasinaudojant nardymo kostiumais. Pavyzdžiui, 2000 m. gruodžio 19 d.Pagėgių pasienio policijos rinktinės Operatyvinio skyriaus ir Specialiosiospaskirties būrio pareigūnai ties Šilutės rajono Nausėdžių kaimu pastebėjo,kad iš Kaliningrado srities pusės į Lietuvą plukdoma ilga virtinė paketų.Juos tempė nardymo kostiumu su plaukmenimis apsirengęs vyriškis. Likus 15-20 m iki Lietuvos kranto, Nemuno srovės nešami paketai užsikabino uždidelės nulaužto medžio šakos, kyšančios iš vandens, ir susipainiojo. Apibendrinant pažymėtina, kad valstybės sienos ruože su Rusija itinpaplito smulkioji kontrabanda per „žaliąją sieną”. Dažniausiai gabenamialkoholiniai gėrimai, kuras. Labiausiai problemiška padėtis yra Kybartųpasienio kontrolės poste ir Pagėgių pasienio policijos rinktinės saugomameruože. Be to, stiprintina apsauga ir Panemunės pasienio kontrolės poste.Šiame poste turėtų būti daugiau priimta pareigūnų saugoti valstybės sieną,diegtinos modernios techninės priemonės (vaizdo kameros) bei daugiaudėmesio turi būti skiriama bendradarbiavimui su pasienio gyventojaisvykdant kontrabandos prevenciją
3.2. Kontrabandos užkardymas prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika
Prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika dažniausiai sulaikomikontrabandiniai alkoholiniai gėrimai, cukrus, maisto produktai. Atgabenamakontrabanda sandėliuojama pas pasienio gyventojus, vėliau didesniaiskiekiais (nuo 2 iki 10 t) gabenama į tolimesnius Lietuvos rajonus. Pasienio gyventojams pelninga gabenti net po kelis buteliusalkoholinių gėrimų. Pasienyje nuolat sulaikomi vietiniai arba aplinkiniųrajonų gyventojai, gabenantys alkoholinius gėrimus krepšiais, kinkomuojutransportu, dviračiais. Pasienio policijos departamento padaliniamsglaudžiau bendradarbiaujant su teritoriniais policijos komisariatais,dažniau pavyksta išaiškinti ir sulaikyti asmenis, gabenančius smulkiąjąkontrabandą. Sustiprinus keleivių bagažo patikrinimą automobiliuose, Vilniauspasienio policijos rinktinės saugomame ruože su Baltarusijos Respublika,pagerėjo alkoholinių gėrimų gabenimo per geležinkelio postus išaiškinimas.Daugelio patikrinimų metu surandami ir konfiskuojami nedideli kiekiaialkoholinių gėrimų, daiktų (prekių), kurių įvežimas į Lietuvos Respublikąyra ribotas. Pasienio policijos departamento duomenimis, į LietuvosRespubliką iš Baltarusijos legaliai per parą įvežama iki 3 650 but.stipriųjų gėrimų, 18 250 pak. cigarečių. Pagal operatyvinę informaciją, Vilniaus pasienio policijos rinktinėjeveikė 7 grupuotės, užsiimančios kontrabandos gabenimu per valstybės sieną:Dieveniškių pasienio užkardoje – 2, Kauno oro uosto poste – 1 (grupuotė,užsiimanti plataus vartojimo prekių kontrabanda iš Kinijos, Turkijos,Jungtinių Arabų Emiratų), kitos – Medininkų ir Mickūnų pasienio užkardose;Varėnos pasienio policijos rinktinėje, Purvėnų pasienio užkardoje- 1grupuotė, užsiimanti cukraus, degtinės kontrabanda per valstybės sieną. 1999 m. pradžioje Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo paplitusitendencija kontrabandą gabenti pasitelkus nepilnamečius, nes asmuo užkontrabandos gabenimą pagal BK gali būti patrauktas baudžiamojonatsakomybėn tik nuo 16 m. 1999 m. balandžio 27 d. buvo sulaikyti 3dešimties-penkiolikos metų amžiaus Baltarusijos piliečiai, kurie bendraigabeno 60 but. baltarusiškos degtinės. Per antrąjį 1999 m. pusmetį tokiųatvejų užfiksuota nebuvo. Kontrabandos kontrolės rezultatai galėtų būti daug geresni, jeigu prievalstybės sienos su Baltarusija būtų suformuotos numatytos steigti Eišiškiųir Kabelių pasienio užkardos. Smulkūs kontrabandininkai stengiasi kirstivalstybės sieną būtent tose vietose, kur pasienio policijos pareigūnų yramažiausia. Galima teigti, kad būtent dėl to ir padidėjo žmonių irtransporto priemonių judėjimas Ignalinos pasienio policijos rinktinėssaugomame ruože. Operatyviniais duomenimis, dažnai kontrabandos būdu įvežamo spiritodokumentuose nurodoma, kad tai langų plovimo skystis. Cukraus ir tabakogaminių kainų skirtumas Lietuvoje ir Baltarusijoje gali lemti būtent šiųprekių didesnę kontrabandą. 2000 m. prie valstybės sienos su Baltarusija irRusija išaiškinta 89,6 proc. visų kontrabandos atvejų. 2000 m. sulaikytųalkoholinių gėrimų kiekis nėra mažesnis. Pabrėžtina, kad valstybės sienos ruože su Baltarusija ypač aktuali yraalkoholinių gėrimų ir cukraus kontrabanda. Padidinus cukraus ir sumažinusalkoholinių gėrimų akcizo tarifus, padidės cukraus smulkioji kontrabanda.
Nemažėjantis sulaikomo alkoholio kiekis 2000 m. leidžia teigti, kad dažniaualkoholinių gėrimų kontrabanda gabenama stambiu mastu. Šia linkme turėtųbūti suaktyvintas operatyvinis darbas.3.3. Kontrabandos užkardymas Klaipėdos jūrų uoste
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – neužšąlantis uostas Baltijos jūrosrytinėje dalyje, galintis priimti iki 200 m ilgio nuo 8 m iki 10,6 mgrimzlės laivus. Po rekonstrukcijos Klaipėdos uostas galės priimtisausakrūvius laivus iki 50 000-60 000 t ir tanklaivius iki 90 000 t. Uostoteritorija užima 10 380 000 km2, iš jų 4 148 000 km2 yra sausuma, 6 232 000km2 – akvatorija. 1 358 000 km2 užima rezervinė uosto teritorija. Sandėliųplotai užima 74 900 m2, atviros saugojimo aikštelės – 258 900 m2. Krantinėsnuo miesto atitvertos įvairios konstrukcijos tvoromis (mūrinėmis,gelžbetoninėmis ir vielos tinklo). Palyginus 1998 m. ir 1999 m., pastebėta krovinių gabenimo perKlaipėdos jūrų uostą mažėjimo tendencija (išskyrus tranzitinius metalolaužo krovinius). 1999 m. labai sumažėjo cigarečių ir alkoholio gabenimas. Alkoholiniaigėrimai daugiausia buvo skirti Lietuvos rinkai. 1998 m. pusė iš gabentųalkoholio krovinių buvo įforminti kaip tranzitiniai kroviniai. Pagaloperatyvinę informaciją, tabako ir alkoholio kroviniai daugiausia gabenamiper Rygos uostą, nes čia silpnesnė teisėsaugos institucijų kontrolė,paprastesnės dokumentų forminimo procedūros. 1999 m. kovo mėn. Klaipėdosjūrų uoste užfiksuotas tik vienas stambios kontrabandos atvejis – laivu„Ostwid” atgabentame konteineryje buvo rasta daug alkoholio, pridengtosultimis. Krovinio dokumentuose nurodyta, kad gabenamos sultys. Taigikontrabanda gabenama dažniausiai klastojant krovinio dokumentus arbaneteisingai nurodant gabenamo krovinio kiekį (svorį). Dar pastebėtatendencija, kad strateginių krovinių dokumentuose nurodomi netikri kroviniosiuntėjai, gavėjai, tarpininkai ir ekspedicinės firmos. 1999 m. trečdalis atgabentų cigarečių skirta Lietuvoje registruotomsįmonėms, 2000 m. 2/3 gabenamų cigarečių buvo skirta Lietuvos įmonėms:„House of Prince” (Kaunas), „Mineraliniai vandenys” (Vilnius, Kaunas),„Nordija” (Vilnius), „Ferlita” (Kaunas), „Litbela” (Marijampolė) ir„Phillip Moris” (Klaipėda) ir tik 1/3 cigarečių buvo gabenama per Lietuvątranzitu. 1999 m. cigaretės beveik nebuvo gabenamos tranzitu į VidurinėsAzijos, Užkaukazės šalis, Moldovą, Rusiją. 2000 m. Vokietijoje, Danijoje,Švedijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse pradėta griežčiau kontroliuotiįvežamus tabako gaminius, todėl pasikeitė kontrabandos gabenimo maršrutaiir metodai (pagrindiniai kontrabandinių tabako gaminių maršrutai į Vakarusdriekiasi per Latviją ir Lenkiją). Pagal Pasienio policijos departamento turimą informaciją, dažniausiaikontrabanda gabenama per Vytės, Terminalo, Kuršių jūrų uosto postus. Peršiuos postus dažniausiai gabenami strateginiai kroviniai – alkoholis,tabako gaminiai. Muitinėje fiksuojami tik tokių krovinių duomenys, tačiaujų judėjimo analizė neatliekama. Pasienio policija išaiškino du tokiuslaivus, kurie gabeno kontrabandą. Gėrimai gali būti sandėliuojami uostopatalpose, po to išvežami pro vartus į miestą. Analizuojant strateginiųkrovinių apskaitą, pastebimi ir neracionalūs jų gabenimo maršrutai. Būtų tikslinga išskirti šias kontrabandos užkardymo Klaipėdos jūrų uoste problemas: 1. Krovinių kontrolė. Siekiant sustiprinti kontrolę, būtų tikslingaprie visų įvažiavimo ir išvažiavimo iš uosto kelių įrengti kontrolėspostus, per kuriuos juridiniai ar fiziniai asmenys galėtų judėti tik pomuitinės kontrolės. Juridiniai asmenys su plombuotais kroviniais galėtųvykti pateikę talonėlį su muitininko pažyma, o fizinius asmenis būtų galimatikrinti vietoje. Būtina įrengti krovinių peršvietimo įrangą, tai leistųsumažinti eiles ir lengviau nustatyti įtartinus krovinius. ĮgyvendinantLietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 78 „Dėlprekių gabenimo, sulaikymo ir tikrinimo Klaipėdos jūrų uosto pasieniokontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uostokomplekso zonose taisyklių patvirtinimo”, būtina užtikrinti laivų,iškraunamų į uosto sandėlius, krovinių kontrolę. Tai leistų efektyviaukontroliuoti šių krovinių judėjimą tiek gabenant juos vidinėjeteritorijoje, tiek ir išvežant. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad laivai,tikrinami vienuose postuose, dalį krovinio iškrauna vietoje, o dalį plukdoį kitus postus. Be to, nors ir sutinkama mokėti baudas, netikslinga leistikrovinių vežėjams autotransportu vežti antsvorį, kuris vėliau gali būtinelegaliai paliktas Lietuvoje. Sekti ir kontroliuoti krovinių judėjimą gali tik pareigūnai, dirbantyskovos su kontrabanda tarnybose. 2. Krovinių svėrimas. Dalis gabenamų krovinių nesveriami, nes nėrasvarstyklių
arba jos netikslios. Būtina įrengti svarstykles visuose Klaipėdosteritorinės muitinės
postuose, o tai leistų užkirsti kelią išvežti neapmokestintą prekiųantsvorį. 3. Jūros stebėjimo sistema. Veikianti teritorinės jūros stebėjimosistema neatspindi
mažųjų, o ypač guminių, plaukiojimo priemonių radiolokacinių spindulių.Todėl nėra
galimybių nustatyti šių plaukiojimo priemonių tikslios vietos, o kartu irsukliudyti
pakrauti ar iškrauti kontrabandinius krovinius į teritorinėje jūrojestovinčius laivus bei
užtikrinti Būtingės naftos terminalo plūduro apsaugą. Operatyviniaisduomenimis, kontrabandą kartais gabena ir laivų, kuriais plaukiojalocmanai, įgulos. Šie laivai pasitinka ir palydi visus laivus,įplaukiančius ir išplaukiančius į atvirą jūrą. Locmanų laivuose gali tilptidaug kontrabandos prekių. Iš esmės šie laivai gali paimti arba perduoti
kontrabandos krovinį atviroje jūroje, nes jie turi teisę prisišvartuoti betkuriame jūrų
uoste ir beveik niekada nėra tikrinami. Analogiškai kontrabanda galiverstis ir maži žvejybiniai laivai. Laivų iškrovimas keliose prieplaukoseyra įprastas dalykas. Tai gali priklausyti nuo gavėjo pareikalavimo arsudarytos sutarties su krovos kompanija, krantinės gylio, nuo technologiniųiškrovimo įrenginių ir t. t. Todėl tikslinga įrengti video sistemą, kurikontroliuotų vartus ir suteiktų pasienio policijai išsamią informaciją apiesituaciją jūroje. 4. Valstybės sienos apsaugos priemonių stiprinimas. Pavyzdžiui, 1998m. birželio 2-3 d. Turku mieste, Suomijoje, įvykusioje konferencijojeSuomijos, Švedijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos,Lenkijos, Vokietijos, Danijos pasienio pakrančių apsaugos tarnybų vadovaikovai su organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu Baltijos jūroje irpakrantėse nutarė įkurti nacionalinius jūrų sienų apsaugos koordinavimocentrus (NJSAKC), kurie apimtų Baltijos jūros regiono valstybes irpapildytų IN-TERPOL, EUROPOL, WCU veiklą bei užtikrintų Baltijos jūrosregiono valstybių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, kovojant sunelegalia migracija, kontrabanda ir kitais tarptautiniais nusikaltimais.Apsaugos policijos valdyba prie Policijos departamento, siekdamakontroliuoti Klaipėdos jūrų uostą, pasiūlė įsteigti visą parą dirbančiusapsaugos policijos kontrolės postus prie įėjimo ir įvažiavimo vartų.Siekiant operatyviai reaguoti į konfliktines situacijas, būtina suformuotidviejų pareigūnų, kurie automobiliais patruliuotų visą parą, reagavimogrupes. Taip apsaugos policininkai galėtų kontroliuoti žmonių ir transportojudėjimą per kontrolės postus.
3.4. Kontrabandos gabenimo geležinkelio transporto užkardymas
Muitinės kontrolės postuose dažniausiai sulaikomi fiziniai asmenys,vežantys prekių daugiau, negu yra nustatytas didžiausias leidžiamas jųkiekis. Išskirsime specifines kontrabandos gabenimo Lietuvos geležinkeliaispriežastis: 1. Didelė krovinių apimtis. Vienu metu gabenamo krovinio apimtis yradaug didesnė už autotransportu gabenamų krovinių: autotransportu gabenama42 proc, geležinkelio transportu 43 proc, kitomis transporto rūšimis 15proc. visų krovinių. Todėl ir
kontrabandą gabenti geležinkeliu yra gana patogu.Traukinių muitinis patikrinimas atliekamas toli nuo valstybės sienos.Pavyzdžiui, kai kroviniai vežami maršrutu Daugpilis—Obeliai—Radviliškis,nuo valstybės
sienos iki krovinių paskirstymo stoties yra apie 140 km. Tokia padėtispatogi tranzitiniams kroviniams pasilikti Lietuvoje. Be to, pakeliui nuovalstybės sienos iki Radviliškio paskirstymo stoties yra keletas stambiųnaftos bazių, kuriose kontrabandininkai
gali palikti arba išpilti gabenamus naftos produktus. Kartais kontrabandosprekių gabentojai gali net performuoti visą traukinio sąstatą. Silpna geležinkelio pasienio kontrolės punktų infrastruktūra. Daugelyjegeležinkelio pasienio kontrolės punktų nėra įrengtų specialių vietųatvykstančių bei iš
vykstančių keleivių bagažui patikrinti. Kai kuriuose pasienio kontrolės
punktuose (pvz.,Kabelių, Stasylų) kontrolė ilgą laiką buvo atliekama dar 1990 m.pastatytuose vagonėliuose. Trumpi keleivinių traukinių stovėjimo terminai. Per 5-30 min. pasieniostotyse
neįmanoma tinkamai patikrinti šių transporto priemonių, jomis važiuojančiųasmenų
dokumentų, bagažo ir pan. Per šį laiką muitinės pareigūnai turi atliktikeleivių muitinį tikrinimą, taip pat patikrinti lokomotyvą bei variklį.Kita vertus, ir tarptautinių, ir
vietinio susisiekimo traukinių, stovėjimo trukmė yra numatyta grafikuose,ją keisti
yra sudėtinga. Norint organizuoti patikrinimą, būtina sudaryti bendrąkomisiją su geležinkelininkais, tačiau jie tuo nesuinteresuoti, nes tokiuatveju sąstatai neišvyktų
numatytu laiku. Pasienio kontrolę atliekančios institucijos ne visada informuojamos apieprekinių traukinių vykimą per valstybės sieną. Iki 1999 m. pasienyjemuitinės buvo ne
tikrinami per pasienio Kenos, Lūšės ir Kabelių geležinkelio stotisišvykstantys iš Lietuvos krovininiai traukiniai. Nuo 1999 m. kovo 1 d.pagal Pasienio policijos departamento ir SPAB „Lietuvos geležinkeliai”susitarimą Pasienio policijos pareigūnai turi lydėti visus keleiviniustraukinius nuo Kenos, Stasylų ir Kabelių pasienio kontrolės punktų ikivalstybės sienos ir atgal. Traukinius, vykstančius į Lenkiją, nuo Mockavospasienio kontrolės punkto iki valstybės sienos ir atgal lydi Lietuvospasieniečiai, o nuo valstybės sienos – Lenkijos pasieniečiai. Kroviniųlydėjimas geležinkelio transportu įmanomas tik važiuojant tuo pačiutraukiniu, lokomotyve kartu su geležinkelio darbuotojais (mašinistais,derintojais ir pan.), be kurių žinios krovinio kontrabanda iš judamojosąstato yra neįmanoma. Tvirtinama, kad dėl sukarintos apsaugos neįmanoma irvagonų su kroviniais išstumti į šalutinius kelius bei iškrauti. Nepakankama geležinkelio muitinės postų techninės kontrolės priemoniųbazė.
Trūksta modernių svarstyklių, o kai kurių naudojamų svarstyklių techninėbūklė nepatenkinama. Muitinės pareigūnams sudėtinga patikrinti kroviniųsvorį, atlikti iškrovimo darbus, kadangi ne visuose geležinkelio mazguoseyra svarstyklės, tinkamos sąlygos kroviniams iškrauti. Postuose,neturinčiuose svarstyklių, pasitaiko, kad importuotojai muitininkų nurodymuturi patys pasverti savo krovinius įmonėse. Tokiu atveju
visada išlieka galimybė, kad krovinys, susitarus krovinio savininkui irsvėrėjui, nebus
tiksliai pasvertas arba apie antsvorį nebus informuota. Tikrinimą apsunkinaiškrovimo
aikštelių trūkumas. Nepakankama keleivinių ir krovininių traukinių kontrolė. Pasieniopolicijos duomenimis, poste esantys muitinės padaliniai kontroliuoja tiktuos vagonus, kurie yra
plombuojami muitinės plombomis. Tačiau vagonų, kurie plombuojami kroviniosiuntėjo ar poste esančios krovos darbų kompanijos plombomis, taip pattuščių vagonų nei
muitinės, nei pasienio policijos pareigūnai nekontroliuoja. Faktas, kad įLietuvą
pakliūva kontrabandos kroviniai be reikiamų dokumentų, rodo, kad muitinėsir pasienio postų kontrolė nepakankama. Sąstatų performavimo stotyse.Pasienyje muitinės netikrinami iš Lietuvos gali išvyksti krovininiaitraukiniai per pasienio Kenos, Lūšės ir Kabelių
geležinkelio stotis. Tai leidžia kontrabandininkams susitarti sugeležinkelio darbuotojais, užbaigus įforminti tranzito procedūrą, muitinėjeiškrauti krovinius, o vagonus į
užsienį išsiųsti tuščius. Be to, SPAB „Lietuvos geležinkeliai” į stotįatgabentais sąstatais disponuoja savo nuožiūra, juos gali performuoti arpastatyti į atsarginius kelius,
todėl ypač didelėse geležinkelio stotyse (pvz., Radviliškio, Vaidotų irpan.) muitininkai dėl nedidelio pareigūnų skaičiaus negali sukontroliuotivisų sąstatų.Nesąžiningi pasienio tarnybų pareigūnų veiksmai. Operatyviniais duomenimis,
traukinių mašinistai, jų padėjėjai, vagonų palydovai kontrabanda veža įLietuvą pigias, paklausą turinčias prekes: alkoholį, maisto produktus,degalus. Kontrabanda
slepiama lokomotyvuose, įvairiose keleivinių vagonų vietose, o Kenos,Obelių stotyse pasieniečiai netikrina lokomotyvų, gavę iš mašinistų po 5-10JAV dolerių. Radus pas mašinistą prekių, privalomai turi būti informuojamimuitininkai. Pasitaiko atvejų, kai iš Kaliningrado srities į Kybartų geležinkeliopostą atvyksta nusikalstamos grupuotės perimti vagonų, skirtų Kaliningradosričiai. Nusikalstamos grupuotės nariai įvažiuoja į Lietuvą lokomotyvu irįveža didelį kiekį kontrabandinės degtinės, kurią parduoda Kybartųgyventojams. Lokomotyvas netikrinamas nei muitinės, nei pasienio policijospareigūnų. Tranzitu per Lietuvą važiuojantys traukiniai iš NVS šalių įKaliningrado sritį Kybartų geležinkelio stotyje stovi apie 20 min. Per tąlaiką kontrabandininkai gali iškrauti daugiau kaip 200 but. Degtinės 10. Norminiuose aktuose nėra reglamentuota krovinio pervežėjo(vairuotojo) atsakomybė už autotransportu ir geležinkeliu pervežamąkontrabandą. Iškyla sunkumų, inkriminuojant kontrabandą krovinio gavėjui arvežėjui, ypač kai krovinių siuntėjai būna vienų šalių ūkio subjektai, okrovinio vežėjai būna net iš kelių šalių (pvz., Rusijos, Baltarusijos,Lietuvos). Gavėjas, kuris yra Lietuvos ūkio subjektas, neatsako užduomenis, įrašytus važtaraščiuose, o neįrodžius, kad jis žinojo apiegabenamą kontrabandą (nors tai beveik neįmanoma), negalima jo trauktiatsakomybėn. Išanalizavus padėtį Lietuvos geležinkeliuose, galima išskirti tokiuskontrabandos gabenimo geležinkelio transportu būdus:1. Krovinio antsvorio gabenimas. Šis būdas naudojamas vežant krovinius,kuriuos
galima patikrinti tik sveriant vagonus.2. Krovinio dokumentų klastojimas. Šiuo atveju gali būti nurodyta ne tosprekės
kodas, svoris, skirtingi kokybės parametrai, vertė. Suklastojus sąskaitas-faktūras ir su
mažinus prekių muitinę vertę, išvengiama mokesčių.3. Kontrabandos slėpimas vagonuose ir bagažo skyriuose. Pavyzdžiui,baltarusišką
degtinę traukinio personalas gali gabenti slėpdamas bagaže, lokomotyve,šilumvežyje, tuščiuose vagonuose, kitose traukinio ertmėse. Be to, yradidelė tikimybė, kad
pasienio geležinkelio postuose tušti vagonai bus nepatikrinti. Net ir tuoatveju, kai
tokie kroviniai aptinkami, tikimybė, kad bus nustatytas paslėpto kroviniosavininkas,
yra minimali. Tačiau, muitininkų teigimu, prekes, gabenamas geležinkeliobagažo
skyriuose, tikrina Geležinkelio posto bagažo skyriaus pareigūnai tiekpakraunant prekes į bagažo vagoną, tiek iškraunant iš jo. Bagažo vagonas,išvykstant traukiniui iš
Vilniaus geležinkelio stoties, yra užplombuojamas. Todėl tokia kontrabandaturėtų
būti užkardyta.4. Kontrabandiniai kroviniai įvežami pakrauti taip, kad jų patikrintipraktiškai ne
įmanoma. Dažnai kontrabanda paslepiama biriuose (pvz., skaldoje),„nemaloniuose”
(pvz., žaliose odose) kroviniuose arba kroviniais užkraunant vagono duris.Vėliau ji
gali būti iškraunama susitarus su geležinkelio ar muitinės pareigūnais arbavisiškai be
muitinės žinios.5. Kroviniai nukreipiami į muitinės sandėlius ar terminalus perkrauti.Perkraunant
muitinės pareigūnas ne visada gali dalyvauti, be to, neatmetama galimybė,kad galima paveikti muitininką, kad jis nedalyvautų. Taip susidaro galimybėdalį krovinio
iškrauti ar pakrauti taip, kaip to pageidauja kontrabandos organizatoriai.Kontrabanda
(pav., anglies) taip pat įvežama atviruose vagonuose, o esant galimybeisusitarti su
geležinkelininkais, gali būti iškraunama ir kitose šalyse.6. Kontrabandos prekės ne tik pagal tranzito, bet ir pagal eksportodokumentus
neišvežamos iš Lietuvos. Pavyzdžiui, taikomas fiktyvus eksportas, kaikrovinio siuntėjas, susitaręs su muitinės pareigūnais, pakrauna tik dalįeksportuojamo krovinio.
Dažniausiai vidinėje muitinėje užplombuoti kroviniai pasienio postuoseneatidarinėjami, jeigu nėra nustatyta juos privalomai patikrinti. Šiuoatveju eksportuotojas turi
galimybę ne tik realizuoti neišvežtą produkciją, bet ir atsiimti už ją PVM.Jei kyla
pavojus, kad šis pažeidimas išaiškės, krovinio siuntėjas gali nutrauktipervežimo su
tartį su geležinkeliu, kadangi pagal geležinkelio norminius aktus kroviniosiuntėjas,
nutraukęs pervežimo sutartį, gali atsiimti krovinį net ir tuo atveju, jeikrovinio muitinės dokumentai jau įforminti. Taip pat galimas fiktyvuseksportas, kai krovinio siuntėjas, susitaręs su užsienio firma, siunčiakrovinį, kuris, nepasiekęs gavėjo, grąžinamas
atgal nurodant padėti krovinį į sandėlį ar terminalą. Vėliau keičiantis
gavėjui, atliekant perkrovimo ar krovinio tvarkymo darbus, dalis kroviniogali būti „nusodinta”.Kontrabanda gabenama ir vagonais ar cisternomis (pvz., naftos produktų),kai produktai išvežami į kaimynines šalis, po to prie grąžinamų tuščiųvagonų ar cisternų sąstato
prikabinami 1-2 pilni. Tokius vagonus ar cisternas patogiausia grąžinti išKaliningrado srities. Norint užtikrinti geležinkeliu vežamų krovinių kontrolę, būtina:maksimaliai išnaudoti turimas policijos pajėgas, sustiprinti operatyvinįdarbą, tikslinga nuolat tikrinti krovinius ir keleivinius traukinius,lokomotyvus, krovinių dokumentus, pasitelkiant muitinę, geležinkelioapsaugos tarnybą; organizuoti trumpalaikes netikėtas operacijas, tikrintisvorius, atlikti skystų produktų ekspertizes; kaupti ir keistis operatyvineinformacija; įvesti naujos sistemos plombas – užraktus; patvirtinti naujusgeležinkelio važtos dokumentus su papildomais apsaugos ženklais,holograminiu ženklinimu bei griežta apskaita; suderinti ir skubiau įdiegtioperatyvią vežamų krovinių sekimo kompiuterinės informacijos sistemą tarpMuitinės departamento ir SPAB „Lietuvos geležinkeliai”; kaupti informacinęduomenų bazę apie nepatikimus ūkio subjektus, krovinių vežėjus. Ne mažiausvarbus yra muitinių ir operatyvinių tarnybų materialinis techninisaprūpinimas, operatyvinių darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimas.Gabenamos geležinkelio transportu kontrabandos, užkardymas turi būtivykdomas plečiant infrastruktūrą. Prie jos galėtų prisidėti ir prekiųimporto bei eksporto terminalų steigėjai.
IŠVADOS
• Vidutiniškai per metus 1990 –2004 m. Lietuvoje buvo užregistruota 114 kontrabandos nusikaltimai. Dėl nevisiškai pavykusios ekonomikos, žemės ūkio ir kitų sričių reformos, kontrabandos nusikaltimų, kaip ir kitų nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai, ypač padaugėjo. • Pagrindinės kontrabandos priežastys yra šios: rinkos pusiausvyros nebuvimas; strateginės politikos nebuvimas; kainų kitimas; darbo rinkos nesuderinamumas; dažnas kovos su kontrabanda funkcijų perdavinėjimas iš vienos institucijos į kitą; nepakankamas pareigūnų, kovojančių su kontrabanda, techninis aprūpinimas; ne visada operatyvi muitinio tranzito procedūrų kontrolė; nesuderintos teisės norminių aktų nuostatos; skurdas, bei noras greitai praturtėti; nepakankamas visuomenės pilietiškumo ugdymas ir švietimas. • Lietuvoje kontrabandos atvejų užregistruota daugiau nei kaimyninėse Baltijos valstybėse. Pagrindinės to priežastys yra šios: Lietuvos geopolitinė padėtis yra palankesnė kontrabandos gabenimui; skirtingas veiklų kriminalizmas; Lietuvos teisėsaugos institucijos geriau vykdo kontrabandos kontrolę ir prevenciją. • Lietuvoje daugiausia kontrabandos nusikaltimų 1990 –2004 m. užregistruota 1995m. ir 1996 m. (atitinkamai 230 –225). Tokį didelį užregistruotų kontrabandos nusikaltimų skaičių lėmė: efektyvūs teisėsaugos institucijų veiksmai; įĮsigaliojo teisės norminiai aktai, leidžiantys geriau užkardyti kontrabandos nusikaltimus. • Dažniausios kontrabandos pasekmės yra šios: mažėja valstybės biudžeto pajamos; prarandama informacija apie realų užimtumą, gyventojų pajamas, prekių srautus, kainas. dėl tikslios informacijos stokos prarandama galimybė realiai kontroliuoti ekonominius procesus. didėjant kontrabandos mastui, iš dalies mažėja ir pasitikėjimas valdžios institucijomis, o tai gali skatinti kitus asmenis užsiimti nelegalia veikla. didžiuliai kontrabandos srautai iškreipia konkurencijos sąlygas. • Dažniausiai neteisėti daiktai gabenami per muitinės kontrolės postus šiais būdais: klastojami muitinės dokumentai.; manipuliuojama prekių svėrimu. ; prekės užkraunamos sunkiai patikrinamais kroviniais, paslepiamos specialiai įrengtose slėptuvėse, tarp kitų deklaruojamų prekių ir panašiai. ;paperkami muitinės ir kitų pasienio tarnybų pareigūnai. • Dažniausiai per Lietuvos sieną gabenamos šios kontrabandinės prekės: alkoholiniai gėrimai, naftos produktai, tabako gaminiai, maisto produktai, spalvotieji ir juodieji metalai, narkotinės medžiagos ir t.t. • Aktualiausias yra alkoholio įvežimas iš Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities. Alkoholį vietos gyventojai gabena neviršydami leistinų normų, todėl yra sudėtinga patraukti šiuos asmenis administracinėn atsakomybėn už akcizais apmokestinamų prekių realizavimo tvarkos pažeidimus. • Kontrabandinis alkoholis į Lietuvą dažniausiai patenka: gabenamas per muitinės kontrolės postus automobilių slėptuvėse, perdirbtų konstrukcijų automobiliuose; gabenamas per pasienio kontrolės postus, suklastojus dokumentus arba net susitarus su muitinės pareigūnais; gabenamas per „žaliąją sieną“, plukdomas valtimis per upes, tokiu būdu dažniausiai nedideliais kiekiais gabena pavieniai asmenys, negalintys tinkamai sutvarkyti krovinio dokumentų; gabenamas traukiniai, autobusais arba pėsčiomis. • 1999m. palyginti labai sumažėjo sulaikomų tabako gaminių. 2000 m. Padidinus akcizo tarifus tabako gaminiams, sulaikytos tabako kontrabandos atvejų vėl padaugėjo. Tabako kontrabanda dažniausiai būna sulaikoma, kai ji gabenama stambiu mastu. Realizuojant kontrabandos būdu įvežtas cigaretes, jos dažnai įmaišomos tarp cigarečių su galiojančiomis banderolėmis ir realizuojamos mažmenine prekyba besiverčiančioms įmonėms. • Neteisėtai gabenamų per valstybės sieną narkotinių medžiagų 2000 m. Sulaikyta mažiau nei ankstesniais metais, vėliau šis skaičius smarkiai išaugo, tačiau per paskutinius du metus sulaikytų narkotinių medžiagų skaičius ypač sumažėjo. Šių medžiagų transportavimas ir realizavimas vis labiau kontroliuojamas organizuotų nusikalstamų grupuočių, kurios narkotikus gabena gerai įrengtose slėptuvėse. Apklausos rodo, kad narkotines medžiagas yra vartoję net iki dešimtadalio Lietuvos nepilnamečių, todėl akivaizdu, kad sulaikomų neteisėtai gabenamų narkotinių medžiagų kiekis neparodo tikrosios padėties. • Daugiausiai sulaikomos kontrabandos atvejų nustatoma valstybės sienos ruožuose su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija. • Daugiausia problemų, užkardant kontrabandą Klaipėdos jūrų uoste kelia pasenusi krovinių tikrinimo ir jūros stebėjimo sistema. Klaipėdos jūrų uoste kontrabandos užkardymas turi būti vykdomas kompleksiškai su valstybės sienos apsauga, darant organizacinius pertvarkymus bei diegiant naujas technologijas. • Lietuvos geležinkeliuose palankias sąlygas kontrabandos gabenimui sudaro tai, kad jais gabenama daug krovinių ir dideliu kiekiu, muitinis patikrinimas atliekamas toli nuo valstybės sienos, trumpi keleivinių traukinių stovėjimo terminai ir t.t. Būtina tobulinti geležinkelio muitinės postuose esančią techninės kontrolės priemonių sistemą.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
1. Malinauskaitė, Jolita; Šulija, Gintautas; Šulija, Vytautas. Kontrabanda. Kontrolė ir prevencija Lietuvoje“ –Vilnius, 2002. –146 p. 2. Nusikalstamumas ir teisėsaugos institucijų veikla. –Vilnius: Statistikos departamentas, 2003. –79 p. 3. Informatikos ir ryšių departamento duomenys [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 m. balandis 2 d.]. Prieiga per internetą:< http://www.pasienis.lt/statistika/ > 4. Lingys, Andrius. Frontas ties Nemunu –Lietuva pasmerkta pralaimėti. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 m. kovas 25 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.lrytas.lt/ekstra/archyvas/2004/0510/ >. 5. Oficialus vidaus reikalų ministerijos puslapis [interaktyvus]. [Žiūrėta 2005 m. balandis 2 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.vrm.lt >.
[pic]———————–[1] Grafikas sudarytas naudojant [1, 2 ir 3] šaltiniais.[2] Diagrama sudaryta remiantis [2 ir 3] šaltiniu.[3] Diagrama sudaryta remiantis [3] šaltiniu.[4] Diagrama sudaryta remiantis [3] šaltiniu.[5] Diagrama sudaryta remiantis [3] šaltiniu.