Konstitucines teises kursinis

Įvadas

Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pats svarbiausias šaltinis visų įstatymų hierarchijoje,joje įtvirtintos teisės normos yra aukščiausios galios.Konstitucijos aiškinimas yra Konstitucinio Teismo nagrinėtose bylose tam tikrais aspektais aiškinama Konstitucija.Būtent Konstitucinio Teismo paskirtis yra užtikrinti konstitucijos viršenybę teisės sistemoje,garantuoti normų bei institutų apsaugą.Konstitucinis teismas šiuos uždavinius įgyvendina tirdamas ir vertindamas,ar teisės aktas,jo normos neprieštarauja Konstitucijai.Žinodama,kad Konstitucinis Teimas aiškina Konstituciją šiame darbe stengiuosi apžvelgti Konstitucinio Teismo veiklos principus,kompetenciją,Konstitucinio Teismo leidžiamus aktus,jų rūšis,bei aptarti kokie asmenys turi teisę kreiptis į Teismą.Nagrinėjami klausimai darbe iliustruojami pavyzdžiais,t.y. remiamasi koonkrečiomis Konstitucinio Teismo bylomis,priimtais jose nutarimais,sprendimais,išvadomis.

1.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pagrindiniai bruožai

Konstitucija-pagrindinis ir svarbiausias,aukščiausios galios teisės normų aktas.Ji nustato valstybės valdžios organizavimo ir veiklos,taip pat asmens ir valstybės santykių pagrindus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta,kad Konstitucinis Teismas sprendžia,ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai,o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai ar neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.( LR Konstitucija 8 skirsnis, 102 str.)Konstitucijoje bei Konstitucinio teismo įstatyme nurodoma teismo sudarymo tvarka ir kas turi teisę kreiptis į teismą.Konstitucinis teismas užtikrina Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje,nustatyta tvarka spręsdamas,ar teisės akktai yra teisėti,ar jie atitinka Konstituciją.Be paminėtų Konstitucinio teismo funkcijų būtų galima paminėti ir kitas atliekamas funkcijas:
1)konstitucinių teisinių vertybių įvertinimas
2) taikdarystės socialiniame politiniame gyvenime
3) teisinis politinių konfliktų sprendimas
4) pilitinio proceso nepertraukiamumo arba politinės kaitos užtikrinimas
5) pedagoginė
6) žmogaus teisių apsauga
7) demokratijos užtikrinimas ir visuomenės demokratinės kultūros ugdymas
8) konstitucijos ev

voliucijos užtikrinimas
9) teisminės praktikos standartų tarptautinė sklaida
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 1 str.,kurio pavadinime įtvirtinta,kad Konstitucinis Teismas yra teisminė institucija,galima daryti išvada,jog Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas,kuris teisminę valdžią įgyvendina Konstitucijos ir įstatymo nustatyta tvarka.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Tesimo veiklos principai

Galima būtų paminėti šiuos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklos principus:
1) Nepriklausomumas
2) Viešumas
3) Kolegialumas
4) Žodiškumas
5) Teisminio posėdžio nepertraukiamumas
6) Rungtyniškumas ir byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumas.
7) Teismo kalba
Nepriklausomumas- tai vienas svarbiausių Konstitucinio tesimo veiklos principų.Jis reiškia,kad Konstitucinis Teismas,taip pat jo teisėjai,eidami savo pareigas,yra nepriklausomi nuo jokios valstybės institucijos,asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos respublikos Konstitucija.Teimas klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų.Valtybės ir valdymo institucijų ,Seimo narių ir kitų pareigūnų,politinių partijų,politinių bei visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar Konstitucinio Teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę.

Teismo irr teisėjų nepriklausomumą laiduoja įvairios kitos garantijos. Konstitucinio Teismo vidaus klausimus, teisėjų profesinio elgesio taisykles, aparato struktūrą, raštvedybą ir kitus klausimus reguliuoja Konstitucinio Teismo reglamentas.Konstitucinio Teismo reglamentą tvirtina ir keičia Konstitucinis Teismas sprendimu, kuris priimamas ne mažiau kaip 2/3 visų Konstitucinio Teismo teisėjų balsų dauguma.

Įstatyme numatytos finansinės,materialinės-techninės garantijos,t.y. teismas tvirtina išlaidų sąmatą ,savarankiškai disponuoja jam paskirtomis lėšomis,be Teismo sutikimo jam priklausančio turto negalima paimti,perduoti.Teismo nepriklausomumą reiškia ir įstatymo norma,kad draudžiama riboti teisines,organizacines,finansines,informacines,materialine-technines ir kitas Teismo veiklos sąlygas.

Kišimasis į teisėjo arba Teismo veiklą ta

aip pat yra mitingai,piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 75 metrai iki Konstitucinio Teismo pastato,taip pat Teisme,jei jais siekiama paveikti teisėją arba Teismą.

Viešumas-taip pat labai svarbus Konstitucinio Teismo veiklos principas.Šis principas numatytas Konstitucinio teismo įstatymo 18 str. Šiame straipsnyje numatyta,kad Konstitucinio Teismo teisminius posėdžius paskelbiama Konstitucinio Teismo patalpose ir pranešama visuomenės informavimo priemonėms per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA).
Konstitucinio Teismo posėdžiai yra vieši, juos gali stebėti pilnamečiai asmenys bei spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių atstovai. Esantys posėdžių salėje asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį. Fotografuoti ir filmuoti, daryti videoįrašus, transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik Konstituciniam Teismui leidus.Konstitucinis Teismas gali paskirti uždarus posėdžius, jeigu tai būtina valstybės, profesinei, komercinei ar kitai įstatymų saugomai paslapčiai arba piliečių saugumui ar visuomenės dorovei garantuoti.Jei yra pagrindo manyti, kad posėdžio metu gali kilti grėsmė Teismo ar jo dalyvių saugumui, Konstitucinio Teismo pirmininkas gali duoti nurodymą policijai ar kitiems valstybinės apsaugos darbuotojams tikrinti įeinančių į salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.Konstitucinis Teismas gali pašalinti iš salės asmenis, kliudančius normaliam Teismo darbui.

Konstitucinio Teismo teisėjų pasitarimai ir balsavimai, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, vyksta neviešai.Pasitarimo ir nutarimo ar išvados priėmimo metu pasitarimų kambaryje gali būti tik Teismo teisėjai.Kai pasitarimas baigtas,Teismas į pasitarimų kambarį ga
ali pakviesti Teismo tarnautoją,kad šis užrašytų jam diktuojamą Teismo nutarimą ar išvadą.Nei Konstitucinio Teismo teisėjai,nei posėdyje dalyvavęs tarnautojas neturi teisės paskelbti nei nuomonių,pareikštų pasitarimų kambaryje,nei kas kaip balsavo.Konstitucinio Teismo teisėjui nenumatyta nei konstitucinė,nei įstatyminė galimybė pareikšti savo atskirą nuomonę dėl priimto Teismo akto.

Konstitucinio Teismo nutarimas visada skelbiamas posėdžių salėje viešai.Nutarimai ir svarbiausieji sprendimai skelbiami ‚Valstybės žiniose“ ir kituose leidiniuose,pvz. Konstitucinio Teismo nutarimus,sprendimus,išvadas galima rasti ir Konstitucinio Teismo internetiniame tinklapyje adresu http://www.lrkt.lt Su Teismo priimtais aktais visuomenė supažindinama įvairiais būdais,apie juos paprastai plačiai diskutuojame spaudoje,televizijoje ir radijo laidose.Geriausias pavyzdys būtų nesenai praėjusių įvykių dėl LR prezidento Rolando Pakso veiksmų priimta Konstitucinio Teismo išvada.
Kolegialumas.Šio principo turinio pagrindiniai bruožai įtvirtinti Konstitucinio Teismo įstatyme ir reiškia,kad iš esmės visi pagrindiniai Teismo veiklos klausimai sprendžiami kolegialiai dalyvaujant teisėjams.Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 19 str. Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir išvadas priima kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų.Tvirtinant Konstitucinio Teismo reglamentą, keičiant jį bei sprendžiant kitus vidaus klausimus, Konstitucinio Teismo posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų jo teisėjų.Sprendimai priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

Dalyvavimas teismo posėdžiuose yra ne tik teisėjo teisė,bet ir pareiga.Šios teisėjų pareigos esmė yra bū
ūtent siekimas užtikrinti maksimalų kolegialumą priimant visus teismo aktus.Išimtys yra numatytos įstatyme.Pavyzdžiui teisėjas gali nušalinti ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo,jeigu jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis ar yra viešai pareiškęs,kaip tai turi būti išspręsta teisme nagrinėjama byla.(Konstitucinio Teismo įstatymo 48 str.)Teisėjas gali nedalyvauti Teismo posėdžiuose ir dėl kitų priežasčių,pvz., dėl ligos,įvairių asmeninių aplinkybių ir pan. Konstituciniame teisminiame procese egzistuoja ir dar viena taisužyklė,tai yra jeigu teisėjas dėl įvairių priežasčių nedalyvavo parengiamojoje teisminio posėdžio dalyje,jis nebegali dalyvauti ir tolimesniame teisminiame bylos nagrinėjime.
Žodiškumas.Šio principo laikomasi konstituciniame teisminiame procese.Įrodymų tyrimas bei teisminiai ginčai remiasi žodiškumu.Parengiamojoje teisminio posėdžio dalyje Teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimus.Bylą pradedama nagrinėti iš esmės nuo teisėjo pranešėjo pasisakymo.Jis išdėsto bylos esmę,jos nagrinėjimo vadą ir pagrindą,turimos medžiagos turinį.Po to išklausoma dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų.Jie turi teisę užduoti vienas kitam klausimų,pasakyti savo nuomonę.Posėdžio pirmininkas privalo garsiai perskaityti rašytinius paaiškinimus tų dalyvaujančių byloje asmenų,kurie neatvyko į posėdį.Liudytojai savo parodymus išdėsto žodžiu,o jeigu jie posėdyje nedalyvauja,jų rašytiniai parodymai garsiai perskaitomi.Tokia pačia tvarka yra išklausomi ir ekspertų bei specialistų išvados ar nuomonės.

Visi dokumentai,kuriuos pateikė Teismui byloj pareiškėjas ar jo atstovai,suinteresuotas asmuo ar jo atstovai,taip pat dokumentai,kurie buvo gauti išankstinio bylos tyrimo metu turi būti perskaitomi.Jie gali būti perskaitomi tik tada,kaikai byloje dalyvaujantys asmenys yra susipažinę su šiais dokumentais ir sutinka,kad jie būtų perskaitomi.

Žodiškumo principo gali būti nesilaikoma tik keliais atvejais.Vienas iš jų tai,kai yra skelbiamas uždaras posėdis,ar posėdžio uždara dalis.Kitu atveju dokumentų,esančių byloje liudytojų parodymų,ekspertizės aktų,specialistų išvadų galima garsiai neperskaityti,kai į teisminį posėdį neatvyko byloje dalyvaujantys asmenys-pareiškėjas,suinteresuotas asmuo ir jų atstovai.
Teisminio posėdžio nepertraukiamumas.Šio principo esmę galime pamatyti Konstitucinio teismo įstatymo 44 str. Jame nurodyta,kad kol pradėtoji nagrinėti byla bus baigta nagrinėti arba jos svarstymas bus atidėtas,Teismas neturi teisės nagrinėti kitų bylų,išskyrus procesinių sprendimų dėl kitos bylos skyrimo nagrinėti teisminiame posėdyje ar dėl bylos nagrinėjimo termino pratęsimo prėmimą.šiuo principo laikymosi stengiamasi užtikrinti kokybišką visų įrodymų ištyrimą ir įvertinimą bei Teismo akto priėmimą.Konstitucinio teismo įstatyme taip pat yra nurodyti terminai reikalingi bylos išankstiniam tyrimui ,ir teisminiam nagrinėjimui.Yra nustatyta,kad Konstitucinis Teismas,gavęs žinybingą prašymą ar paklausimą,turi ne vėliau kaip per 7 dienas pradėti tyrimą.t.t. pavesti konkrečiam Teismo teisėjui pradėti išankstinį tyrimą.(Konstitucinio įstatymo 29 str.) Konstitucinio Teismo pirmininkas, pavesdamas vienam arba keliems teisėjams atlikti išankstinį kreipimosi tyrimą, nustato šio darbo terminą, kuris paprastai yra ne ilgesnis kaip 10 darbo dienų. Atlikęs išankstinį tyrimą teisėjas surašo pažymą.(LR Konstitucinio teismo reglamento 3 skirsnis) Bylos nagrinėjimas turi būti užbaigtas ir galutinis nutarimas ar išvada priimti ne vėliau kaip per 4 mėnėsius nuo prašymo ar paklausimo gavimo Teisme dienos,tačiau nuo pradėtų rengti bylų gausumo ,beveik visose byolse priimami sprendimai pratęsti bylos nagrinėjimo terminą.

Įstatyme nėra nustatyta,kokia turi būti teisminio posėdžio,kuriame pradėta nagrinėti konkreti byla,trukmė.Tai priklauso nuo bylos sudėtingumo,dalyvaujančių byloje asmenų skaičiaus bei kitų aplinkybių.Tačiau pradėjus teisminį nagrinėjimą,negali būti daromos nemotyvuotos pertraukos.Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas dėl įvairių priežasčių,tačiau svarbiausios yra tokios,kai pvz. klausimas nepakankamai parengtas ir reikia papildomo tyrimo arba būtina išreikalauti naujus įrodymus.Nagrinėjiams gali būti atidėtas tiek teismo iniciatyva tiek ir dalyvaujančių asmenų prašymu.

Teisminio posėdžio metu daromos pertraukos pasibaigus darbo dienai,periodinės poilsio pertraukos,pietų pertrauka.Pertrauka taip pat adroma pasibaigus teisminiams ginčams iki teismo nutarimo ar išvados paskebimo.įstatyme yra nurodyta,kad nutarimas turi būti priimtas ve vėliau kaip per 1 mėnėsį baigus nagrinėti bylą.Įstatyme yra nurodyta,kad nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 1 mėėnsį baigus nagrinėti bylą.paklausimas dėl rinkimų pažeidimo turi būti išnagrinėtas konstituciniame Teisme ne vėlaiu kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo Teismui.(Konstitucinio Teismo įstatymo 77 str.)
Rungtyniškumas ir byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumas.Konstitucijos 29 str. nustato,kad įstatymui,teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi įstatymai lygūs.Būtent šiuo konstituciniu principu remiamasi Konstituciniame Teisme nagrinėjamose bylose dalyvaujančių asmenų atžvilgiu.Konstitucinio teismo įstatymo 31 str. skelbia ,kad „Dalyvaujantys byloje asmenys turi lygias procesines teises. Jie turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti iš jos išrašus, nuorašus, kopijas, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams.“Teismas negali nustatyti kuriems nors asmenims išimčių nepasisant to,kokiai valstybės institucijai jie atstovauja.Teisminiame procese jie visi turi lygias teises ir pareigas prieš Konstitucinį Teismą.Šis lygiateisiškumo principas privalomas ir kitiems proceso dalyviams,t.y. liudytojams,ekspertams ir t.t.

Rungtyniškumo turinį sudaro ne tik byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumas tačiau ir kitos svarbios teisinės aplinkybės,kurios susijusios su valstybės valdžios padalijimo principu.teismo procesinės funkcijos yra atskiros nuo tų funkcijų,kurias įgyvendina institucijos,besikreipiančios i Teismą: Seimo,Respublikos Prezidento,Seimo narių grupės,Vyriausybės,bendrosios jurisdikcijos teismų.Konstitucinis Teismas bei Konstitucinio Teismo teisėjai neturi teisės iniciajuoti bylos ir tik užtikrina visų klausimų,kuriuos iškėlė byloje dalyvaujantys asmenys,tinkamą išnagrinėjimą ir išsprendimą.Toks Konstitucinio Teismo preocesinių funkcijų atskyrimas nuo tų funkcijų,kurias pagal konstotuciją įgyvendina Seimas,Respublikos Prezidentas,Vyriausybė ir bendrosios jurisdikcijos teismai,sudaro prielaidas objektyviam ir visapusiam konstitucinio ginčo išsprendimui.

Teismo kalba.Konstitucinio įstatymo 20 str. nustato,kad teisena Konstituciniame Teisme vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba. Dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir notaro patvirtinti.Posėdžio dalyviams, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.Kalbos principas remiasi Konstitucijos nuostatomis,kad valstybinė kalba-lietuvių kalba (LR Konstitucija 14str.) ir kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba(LR Konstitucija 117 str.)

3.Konstitucinio teismo sudarymas ir Konstitucinio Teismo teisėjų statusas.

Skirtingose šalyse Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka skiriasi.Lietuvoje Konstitucinio teismo įstatymo 4 str. Numato,kad Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.Konstitucinis Teismas yra kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat ir atnaujinant Teismo sudėtį, skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. Valstybės pareigūnai, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teikiantys Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki eilinės teisėjų kadencijos pabaigos pateikti Seimui naujų teisėjų kandidatūras. Naujai paskirti Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia paskutinę iki jų kadencijos pradžios darbo dieną. Nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas.

Kai Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta pirma laiko, į laisvą vietą likusiam kadencijos laikui nustatyta bendra tvarka skiriamas naujas teisėjas. Jeigu toks teisėjas šias pareigas ėjo ne ilgiau kaip šešerius metus, tai jis po ne mažesnės kaip trejų metų pertraukos gali eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas dar vieną kadenciją.

Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka užtkrina nuolatinį Konstitucinio Teismo teisėjų sudėties atnaujinimą,Konstitucijoje įtvirtintą Konstitucinio Teismo teisėjų rotacijos principą.Šis principas taip pat patvirtina Konstitucinio Teismo išskirtinumą valstybės valdžios institucijų sistemoje.Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus pavardės iki svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje.Seimui teikiamas teisėjų kandidatūras svarsto Seimo Valstybės ir teisės komitetas uždarame posėdyje ir po to savo išvadą praneša Seimui. ( Konstitucinio teismo įstatymo 5 str.)

Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.Beto,kad Konstitucinio Teismo pirmininkas vadovauja Konstitucinio Teismo darbui jis atlieka ir kitas įstatymo priskirtas funkcijas.Jo kompetenciją numato Konstitucinio teismo įstatymas.

Konstitucinio Teismo teisėjams taikomos garantijos,kurios sudaro prielaidas tinkamai ir nepriklausomai nuo kitų valstybės institucijų ir pareigūnų vykdyti savo konstitucines prerogatyvas.Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Konstitucinio Teismo teisėjai,eidami savo pareigas,yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos,asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija.Siekiant užtikrinti reikiamą pareigų ir teisių įgyvendinimą nustatyta,kad Konstitucinio Teismo asmuo yra neliečiamas. Konstitucinio Teismo teisėjas be Konstitucinio Teismo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Klausimas dėl sutikimo patraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojon atsakomybėn svarstomas pagal generalinio prokuroro teikimą.Konstitucinio Teismo teisėjas, sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos įstaigas be asmens dokumentų, turi būti nedelsiant paleidžiamas, kai nustatoma jo asmenybė.Įeiti į gyvenamąsias ar tarnybines Konstitucinio Teismo teisėjo patalpas, daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą arba poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų bei dokumentų apžiūrą ar poėmį leidžiama tik tada, kai nustatyta tvarka Konstitucinio Teismo teisėjui yra iškelta baudžiamoji byla.Baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas Konstitucinio Teismo teisėjas, nagrinėja Aukščiausiasis Teismas.Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn,tačiau už pareigų nevykdymą,nedalyvavimą posėdžiuose be pateisinamos priežasties konstitucinio Teismo sprendimu gali būti taikomos materialinės sankcijos.(Konstitucinio Teismo įstatymo 12 str.)Be to Konstitucinio Teismo teisėjas už kalbas ar balsavimus Konstituciniame Teisme negali būti persekiojamas.Konstitucinio Teismo įstatymo 10str. ir 11 str. taip pat numato atvejus,kuriems esant nutrūksta arba sustabdomi teisėjų įgaliojimai.Net ir sustabdžius teisėjo įgaliojimus,jam išlieka asmens neliečiamumo,taip pat socialinės ir materialinės garantijos.Kai nebelieka motyvų teisėjo įgaliojimams sustabdyti,Konstitucinis Teismas ne veliau kaip per 3 dienas priima sprendimą dėl teisėjo įgaliojimų atstatymo.

Be Konstitucinio Teismo teisių ir veiklos garantijų,kurių visuma yra labai svarbi statuso turinio dalis,teisėjams yra nustatyti kai kurie darbinės veiklos ir kiti apribojimai.Vienas pagrindinių apribojimų yar tas,kad teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų,dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį ir kūrybinį darbą. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.Konstitucinio Teismo teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje.Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti jokių kitų įmonių, įstaigų, organizacijų arba asmenų gynėju ar atstovu. (Konstitcinio Teismo įstatymo 6 str.) Be to Konstitucinio Teismo teisėjai privalo laikytis etikos taisyklių.Viena pagrindinių šių taisyklių yra viešai nereikšti savo nuomonės klausimu,kuris yra svarstomas arba priimtas svarstyti Konstituciniame Teisme.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo kompetencija.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija yra įtvirtinta Konstitucijos 105 str.Šiame straipsnyje nustatyta,kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimus ,ar neprieštarauja konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai,tapogi nagrinėja,ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai, Respublikos Vyriausybės aktai. Konstitucinis Teismas teikia išvadas:
1)ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;
2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;
4) as Seimo narių ir valstybės pareigūnų,kuriems pradėta apkaltos byla,konkretūs veiksmai prieštarauja Konsitucijai.

Konstituciniam Teismui nepriklauso ministerijų,kitų valdymo insitucijų ,tarp jų apskričių administracijų,teisės aktų teisėtumo tikrinimas.Konstitucinis Teismas taip pat nevertina,ar savivaldybių aktai derinasi su Konstitucija ir įstatymais.Šiuos klausimus sprendžia atitinkamai bendrosios ir adminstracinės jurisdikcijos teismai.

Pagrindinė Konstitucinio Teismo funkcija yra tikrinti,ar teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.Įgyvendindamas šią funkciją,Konstitucinis Teismas užtikrina Konstitucijos viršenybę Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje.

Teisės akto atitikimą Konstitucijai Konstitucinis Teismas tikrina pagal kelis parametrus-normų turinį,reguliavimo apimtį,formą,Konstitucijoje nustatytą priėmimo,pasirašymo,paskeklbimo ar įsigaliojimo tvarką.taigi Konstitucinis Teimas įgyvendina ir formaliąją,ir materialiąją teisminę kontrolę.

Teisės akto konsticingumo vertinimas pagal normų turinį reiškia tai,kad teismas turi išaiškinti,ar teisės normoje nustatytos teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos atitinka Konstitucijoje išreikštą poziciją šiuo klausimu.Teisės akto ar jo dalies teisėtumas pagal reguliavimo apimtį išreiškia tai,kad teisės mormos kūrėjas negalėjo priimti tokių taisyklių,kurių nustatymas neprikaluso jo kompetencijai.

Jeigu buvo pažeistas bent vienas iš teisės aktų teisėtumo parametrų Konstitucinis Teismas gali pripažinti teisės aktą( ar jo dalį) prieštaraujančiu Konstitucijai.

Kiekvieno teisės akto vertinimas,ar jis atitinka Konstituciją,turi būdingų bruožų ir ypatumų,todėl tikslinga juos apžvelgti atskirai.

4.1.Įstatymų teisėtumas.Įstatymais reguliuojami patys svarbiausi visuomeniniai santykiai,todėl jais gali būti padaryti sunkiausi Konstitucijos pažeidimai.Taigi įstatymo teisėtumo užtikrinimas yra viena svarbiausių Konstitucinio teisėtumo įtvirtinimo prielaidų.Bet reikia nepamiršti,kad įstatymas laikomas atitinkančiu Konstituciją iki tol,kol nebus pareikšta oficiali Konstitucinio Teismo pozicija šiuo klausimu.

Konstitucijoje yra nustatyta,kokie klausimai reguliuojami būtent įstatymu(pvz.,Lietuvos Respublikos Konstitucinjos 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta,kad politinių partijų,kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas).Taigi Konstitucija neretai nustato reguliavimo objektą.

Konstituciniais įstatymais pagal Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 168 str., laikytini:
1) Konstitucijos 150 str. Nurodyti įstatymai,taip pat Konstitucijos pataisos;
2) Tiesiogiai Konstitucijoje įvardyti įstatymai ir kiti konstitucines normas sukonkretinantys įstatymai,nurodyti įstatyme dėl konstitucinių įstatymo sąrašo.

Kartais Konstitucijoje fiksuojama,koks konkretus įstatymas turi būti priimtas.Pavyzdžiui,Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111straipsnio 4 dalyje nustatyta,kad teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas,Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta,kad Konstitucinio Teismo statutą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.Taigi,įvairių rūšių konstituciniai įstatymai priimami ir keičiami skirtinga tvarka.Pavyzdžiui konstitucinio įsatymo “dėl Lietuvos valstybės” teiginys “Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika” gali būti pakeistas tik Lietuvos tautos visuotinės apklasuos būdu,jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip ¾ piliečių,turinčių aktyviąją rinkimų teisę.,o štai Konstitucijos keitimo įstatymas gali būti priimtas ne mažesne kaip 2/3 visų Seimo narių balsų dauguma. Taigi ,visi naujai priimami konstituciniai įstatymai gali būti tikrinami pagal šių teisės aktų formą,taip pat pagal Konstitucijoje nustatytą priėmimo,pasirašymo,paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką.Tokie pažeidimai gali sudaryti prielaidą pripažinti konstitucinį įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai.

4.2.Kitų Seimo priimtų aktų teisėtumas.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta,kad be įstatymų Seimas priima nutarimus ir tvirtina Seimo statutą,kuris turi įstatymo galią.Seimo statute yra numatyta,kad Seimas taip pat priima rezoliucijas,kreipimusis,deklaracijas.
Konstitucinio Teismo galios tikrinti kitų Seimo priimtų aktų teisėtumą visų pirma remiasi Konstitucijos viršenybės principu,kuris yra privalomas Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui-Seimui.Seimas neturi konstitucinių galimybių pažeisti savo paties priimtų įstatymų.Taigi,tai suponuoja konstitucines prielaidas tikrinti ir kitų Seimo priimtų aktų teisėtumą.
4.3.Respublikos Prezidento teisės aktų teisėtumas.Yra žinoma,kad Respublikos Prezidento aktai yra poįstatyminiai aktai.Jais realizuojamos įstatymų nuostatos,todėl jie priskirtini valdymo aktams.Respublikos Prezidento aktai-dekretai begali prieštarauti nei Konstitucijai,nei įstatymams.Konstitucinio Teismo patyrimas vertinant,ar Respublikos Prezidento dekretai atitinka Konstituciją,yra nedidelis.Žinomas atvejis kuomet Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Respublikos Prezidento dekreto,kuriuo,pažeidžiant Konstitucijos 141 str., vidaus reiklaų ministru buvo paslirtas vidaus tarnybos karininkas,neišėjęs į atsargą.
4.4.Vyriausybės teisės aktų teisėtumas.Šių teisės aktų atitikimas Konstitucijai taip pat gali būti tikrinamas formaliąja ir materialiąja konstitucinės kontrolės prasme.Kaip ir Respublikos Prezidento dekretai,Vyriausybės aktai turi atitikti ne tik Konstituciją,bet ir įstatymus.Konstitucijos 94 str. 2p., nustato,kad Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo,taip pat Respublikos Prezidento dekretus.
4.5.Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimų teisėtumas.Konstitucijos 105 str. įtvirtinta,kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas teikia išvadas,ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus,konkrečiau tai apibrėžta rinkimų įstatymusoe bei Konstitucinio Teismo įstatyme.Konstitusinis Teismas tiria Vyriausiosios komisijos akto teisėtumą.t.y ar Vyriausioji rinkimų komisija nepažeidė rinkimų įstatymų.

1996m. lapkričio 23d. Vilniuje Konstitucinis Teismas priėmė išvadą dėl Respublikos Prezidento paklausimų, ar per Seimo narių rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio antrąja dalimi, Konstitucinis Teismas nusprendė pradėtą teiseną dėl Respublikos Prezidento paklausimo, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas nutraukti,remdamasis tuom ,kad skunde nebuvo nurodytas konkretus Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas ar veiksmas,tai yra nėra nagrinėjimo dalyko.

4.6.Išvada,ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas.Konsitucinis teismas turėdamas prerogatyvą teikti išvadą,ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas, dar neteko praktiškai teikti tokios išvados.Tokį paklausimą turi teisę pateikti tik Seimas.Paklausimas turi būti patvirtintas nutarimu,priimtu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.Prie paklausimo turi būti pridėta Seimo patvirtintos gydytojų komisisjos išvada.Esant būtinybei,pridedami kiti sveikatos būklę apibūdinantys įrodymai.Kaip ir kitais atvejais,Seimas savo paklausimą gali atšaukti iki nagrinėjimo Konstitucinio Teismo posėdyje pradžios.

4.7.Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių teisėtumas.Konstitucijos 106 str. numato,kad,prašyti Konstitucinio Teismo išvados dėl tarptautinių sutarčių atitikimo Konstitucijai gali Seimas ir Respublikos Prezidentas.

Nei Konstitucijoje,nei Konstitucinio Teismo įstatyme nėra patikslinta,kokio pobūdžio tarptautinių sutarčių konstitucingumą gali tikrinti Konstitucinis Teismas.Remiantis Tarptautinių sutačių įstatymo 1 str. galima teigti,kad Teismas gali tikrinti konstituncingumą tų tarptautinių sutarčių,kurias raštu sudaro Lietuvos Respublika su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis,nesvarbu,koks sutarties pavadinimas ir ar sutartį sudaro vienas,du ar keli tarpusavyje susiję dokumentai.Taip pat remiantis Tarptautinių sutarčių įstatymu galime teigti,kad Teisme nėra vertinami Lietuvos Respublikos ministerijų ar Vyriausybės įstaigų bei kitų valstybės institucijų vardu ir pagal jų kompetenciją sudaromi su atitinkamomis užsienio valstybių ar organizacijų institucijomis susitarimai,nes šie aktai nėra Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.Teismas gali nagrinėti ne tik tam tikros tarptautinės sutarties normų teisėtumą materialiąja prasme,tačiau ir tai,ar sudarant šią sutartį,teikiant Seimui ratifikuoti,nebuvo pažeistos procedūrų taisyklės(formalioji konstitucinė kontrolė).

5.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir apkaltos procesas.

Konstitucinis Teismas teikia išvadą ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų,kuriems pradėta apkaltos byla,konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. (Konstitucija-105 str.)
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra numatyta,kad Respublikos Prezidentą,Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus,Aukščiausiojo tesimo pirmininką ir teisėjus,Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus,Seimo narius,paaiškėjus,jog padarytas nusikaltimas,Seimas 3/5 visų narių dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą.tai atliekama apkaltos proceso tvarka,kurią nustato Seimo statutas.Konstitucinis Teismas į apkaltos procesą gali įsitraukti po to,kai Seimas patvirtina specialiosios tyrimo komisijos išvadą,kad yra motyvų pradėti apkaltos procesą ir po to,kai pradedama atlikti tam tikrus tvarkomuosius veiksmus.šioje stadijoje seimas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašyti išvados,ar pareigūnų konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Pavyzdžiu viso to galėtų būti nesenai pasibaigusi prezidento Rolando Pakso apkalta.Seimas kreipėsi i Konstitucinį Teismą prašydamas nustatyti ar prezidento Rolando Pakso veiksmai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Konstitucinis Teismas 2004 kovo 31 dieną Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 73 ir 83 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas teikė išvadą:
„1. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikus Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už šio suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.
2. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai,kuriais jis sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.
3. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai,kuriais jis, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB”Žemaitijos keliai” vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB “Žemaitijos keliai” vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims,prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.
4. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso vieši pasisakymai per susitikimus su gyventojais 2003 m. lapkričio 26 d. Kretingoje, 2003 m. gruodžio 1 d. Alytuje, 2003 m. Gruodžio 15 d. Telšiuose apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Ši Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvada yra galutinė ir neskundžiama.“(Konstitucinis Teismas,byla Nr.14/04)

Kai apkalta taikoma Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ar šio teismo teisėjui Seimas gali kviesti Konstitucinio Teismo pirmininką ar kitą šio Teismo teisėją pirmininkauti apkaltos procedūros posėdžiams.

6.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai.

Lietuvos Konstitucinis Teismas leidžia trijų rūšių aktus:
· Nutarimus
· Išvadas
· Sprendimus.
Apibendrintai šie aktai dažnai vadinami sprendimais.Kiekvienos rūšies aktas turi savo paskirtį,teisinę reikšmę ir sukuria skirtingas teisines pasekmes.

Konstitucinio Teismo aktai susideda iš penkių pagrindinių dalių :
· Pavadinimo (su data)
· Įvadinės
· Nustatomosios
· Konstatuojamosios
· Rezoliucinės

Svarbiausiomis laikytinos paskutinės dalystai konstatuojamoji ir rezoliucinė,nes būtent jose yra užfiksuota priimto sprendimo esmė,formuluojami teismo motyvai bei argumentai. Pavadinime,įvadinėje ir nustatomojoje dalyse yra fiksuojama teismo sudėtis,posėdžio laikas,bylos dalyviai,kitos aplinkybės ir ginčo šalių pateikti argumentai.Konstitucinio Teismo akto rezoliucija yra kaip galutinis atsakymas į byloje keliamą klausimą ,o konstatuojamoji dalis yra pagrindžianti galutinį Teismo sprendimą,atskleidžianti motyvus bei argumentus.Konstitucinio Teismo nutarimų konstatuojamojoje dalyje būna aiškinami ir įstatymai. Dažniausiai tai būnai tais atvejais,kai ginčijamo teisės akto normos būna suformuluotos nepakankamai tiksliai ir aiškiai,kartais ir dviprasmiškai,ir jos praktikoje taikomos nevienodai.

6.1.Nutarimai.Nutarimas priimamas išnagrinėjus bylą dėl ginčijamo teisės akto(t.y. įstatymo ar kito Seimo akto,Respublikos Prezidento arba Vyriausybės akto) teisėtumo. Pagal rezoliucijos turinį nutarimai būna dviejų rūšių:
1) pripažįstantys,kad teisės aktas neprieštrauja Konstitucijai ar įstatymams;
2) pripažįstamas,kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams.

Nutarimai pagal sukeliamus teisinius padarinius yra nevienodos teisinės reikšmės.Jeigu Konstitucinis Teismas išnagrinėjęs bylą priima sprendimą,kad ginčijamas įstatymas (jo dalis) arba kitas aktas prieštarauja Konstitucijai,nuo tokio nutarimo oficialaus paskelbimo dienos ginčijamas teisės aktas (ar jo dalis) faktiškai visiškai praranda teisinę galią,jis nebegali toliau būti taikomas.Tos pačios pasekmės atsiranda ,kai Konstitucinis Teismas priima nutarimą,kad Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja įstatymams.Tokie Teismo nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms,teismams, įmonėms,įstaigoms,organizacijoms,pareigūnams,piliečiams.

Pagal Konstitucinio teismo įstatymo 71 str. Teismas nutarime privalo nurodyti,kuriems konkretiems Konstitucijos straipsniams ar jų nuostatoms,arba kuriems konkretiems įsatymams teisės aktas prieštarauja. Priėmus nutarimą ,byloje dalyvavę asmenys bei kitos institucijos ir asmenys nebegali iš naujo kelti Teisme klausimo išnagrinėto teisės akto atitikimo Konstitucijai ar įstatymams arba ginčyti Teismo išvados ar jo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Kitokią teisinę reikšmę turi tie Konstitucinio Teismo nutarimai,kuriais pripažįstama,kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai,o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai taip pat neprieštarauja įstatymams. Priimant tokius nutarimus Teismui neprivaloma nurodyti,kuriems konkretiems Konstitucijos straipsniams ar jų nuostatoms teisės aktas neprieštarauja.Tuo jie ir skiriasi nuo jau minėtų nutarimų. Pavyzdžiu galėtų būti 1999m. spalio 6d.priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas,kurioje Konstitucinis Teismas pripažino,kad Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys bei 16 straipsnio 7, 8 ir 9 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Neprieštaraujančiu Konstitucijai buvo pripažintas ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 13 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas ir šio straipsnio antroji dalis.Nutarimas dėl to buvo priimtas 1998m. Spalio 9 d. Konstituciniame Teisme.

Visi nutarimai yra skelbiami Lietuvos Respublikos vardu.Jie yra galutiniai ir neskundžiami.Konstitucinio Teismo nutarimams taikoma ir speciali ištaisymo,peržiūrėjimo ir aiškinimo tvarka.

Konstitucinis Teismas paskelbęs nutarimą gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ištaisyti jame esančius netikslumus bei aiškias redakcines klaidas,jeigu tai nekeičia nutarimo esmės.Dėl to Konstitucinis Teismas priima atitinkamą sprendimą,jį išsiunčia ir paskelbia įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimą peržiūrėti gali tik Konstitucinis Teismas ir tik savo iniciatyva.Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnį nutarimas gali būti peržiūrėtas šiais atvejais:
1) paaiškėja naujų esminių aplinkybių,kurios buvo nežinomos Konstituciniam Teismui nutarimo priėmimo metu;
2)pasikeičia Konstitucijos norma,kurios pagrindu nutarimas priimtas.
Atsiradus bent vienam iš minėtų pagrindų,Konstitucinis Teismas priima sprendimą peržiūrėti atitinkamą nutarimą ir pradeda iš naujo nagrinėti bylą.Gali būti peržiūrėtas ir Konstitucinio Teismo sprendimas išaiškinti savo nutarimą,jeigu nutarimas buvo išaiškintas ne pagal tikrąjį turinį.

Priėmus nutarimą ,kartais būtina jį aiškinti.Dažniausiai tai būna dėl to,kad taikant nutarimą,iškyla neiaškumų dėl teisinių motyvų neapibrėžtumo.Nutarimą gali aiškinti tik pats Teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvavusių asmenų,taip pat kitų institucijų as asmenų,kuriems nutarimas išsiųstas,prašymu.Sprendime ,kuriuo aiškinamas nutarimas negali būti suformuluoti nauji argumentai ir motyvai bei peržengtos bylos esmės ribos.

6.2.Išvada.Išvadą,kaip baigiamąjį aktą,Konstitucinis Teismas priima išnagrinėjęs bylą dėl paklausimo,kai prašoma pareikšti nuomonę vienu iš šių klausimų:
1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; ( pvz. 1996m. Lapkričio 23 d. Konstitucinis teismas priėmė išvadą ,kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl Baltijos rinkimų apygardos Nr.20 rinkimų rezultatų atitinka Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą ir kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl Pasvalio-Panevėžio rinkimų apygardos Nr.47 rinkimų rezultatų atitinka Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą.)
2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;
4) ar seimo narių ir valstybės pareigūnų,kuriems pradėta apkaltos byla,konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai; ( pavyzdžiu galėtų būti 2003m. Kovo 31 d. Konstitucinio Teismo priimta išvada dėl Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso,kuriam pradėta apkaltos byla,veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai).

Išvados yra taip pat galutiniai ir neskundžiami aktai.Tačiau Konstitucijos 107 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta,kad „remdamasis Kosntitucinio teismo išvadomis,Konstitucijos 105 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas“.Išvados skirtingai nuo nutarimų skelbiamos ne Lietuvos Respublikos vardu,bet išreiškia tik Teismo nuomonę,poziciją svarstytinu klausimu.Tokiu atveju jei Seimas priima kitokį galutinį sprendimą nesutampančia su Konstitucinio Teismo išvada,dėl to Konstitucinio Teismo išvada nesikeičia ir nepanaikinama.

Dėl išvadų į Teismą gali kreiptis tik Seimas,o dėl tarptautinių sutarčių atitikimo Konstitucijai-Respublikos Prezidentas.Rengiant išvadas,svarbų vaidmenį gali atlikti ir liudytojai,ekspertai,specialistai.

6.3.Sprendimai.Konstitucinio Teismo sprendimai paprastai yra procesiniai dokumentai,kuriais pažymimi svarbesni procesiniai veiksmai(sujungti prašymus į vieną bylą,skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje,atidėti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą,dėl dalyvaujančių byloje asmenų prašymų ir pan.)Dažniausiai tai būna vienkarčio taikymo aktai,fiksuojantys svarbesnių procesinių veiksmų seką ar išreiškinatys teismo valią proceso dalyvių prašymų atžvilgiu.

Be jau minėtųjų paprastųjų procesinių sprendimų,kaip atskirą grupę galima išskirti sprendimus,kurie savo reikšme ir teisinėmis pasekmėmis priartėja prie baigiamųjų aktų,o kartais jiems beveik prilygsta.Tokie sprendimai dažnai turi ir savitą įsigaliojimo bei veikimo mechanizmą.Tokie Konstituciniai aktai yra:
1). Sprendimas priimti Respublikos Prezidento teikimą Konstituciniam teismui ar Seimo nutarimą,kuriuose prašoma ištirti,ar teisės aktas atitinka Konstituciją.Konstitucinio teismo įstatyme ( 26str.) yra nustatytos specialios tokių sprendimų priėmimo taisyklės.Taigi, tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas gauna Respublikos Prezidento teikimą ištirti, ar Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją, arba kai jis gauna Seimo nutarimą, kuriame prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymas, kitas Seimo priimtas aktas atitinka Konstituciją, ar Respublikos Prezidento dekretas, Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus, ne vėliau kaip per 3 dienas turi būti atliktas išankstinis tos medžiagos tyrimas ir tvarkomajame Konstitucinio Teismo posėdyje išspręstas klausimas, ar priimti prašymą nagrinėti Konstituciniame Teisme.

Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą priimti nagrinėti prašymą, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia “Valstybės žiniose” arba specialiame Seimo leidinyje, arba laikraščiuose per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA). Šiame pirmininko pranešime turi būti nurodytas tikslus ginčijamo akto pavadinimas, jo priėmimo data ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnį minėto akto galiojimas sustabdomas nuo šio oficialaus paskelbimo dienos iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl šios bylos paskelbimo.

Konstitucinio Teismo sprendimo galiojimas toje dalyje,kuri sąlygoja ginčijamo teisės akto galios laikiną sustabdymą,baigiasi dviem būdais.Pirma,jeigu Konstitucinis Teismasišnagrinėjęs bylą priima sprendimą,kad ginčijamas aktas prieštarauja Konstitucijai,nuo tokio nutarimo oficialaus paskelbimo dienos ginčijamas teisės aktas (ar jo dalis) faktiškai visiškai praranda teisinę galią,nes jis nebegali būti taikomas.Tai reiškia,kad tą pačią dieną baigiasi laikinas tokio akto galios sustabdymas.Antra,tais atvejais,kai Konstitucinis Teismas išnagrinėjęs bylą priima nutarimą,kad ginčijamas aktas neprieštarauja Konstitucijai,Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat oficialiai paskelbia jau minėtuose leidiniuose.Pranešime nurodoma,kad nuo nutarimo paskelbimo dienos sustabdytas aktas vėl galioja.
2). Sprendimas atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą.Toks sprendimas priimamas tik Konstitucinio Teismo įstatymo 69 ir 80 straipsniuose nurodytais pagrindais:
1) prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą; 2) prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui;
3) prašyme nurodyto teisės akto atitikimas Konstitucijai jau buvo tirtas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas;
4) Konstitucinis Teismas yra pradėjęs nagrinėti bylą dėl to paties dalyko;
5) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.
Sprendimas turi būti motyvuotas,jo nuorašas įteikiamas pareiškėjui.Pavyzdžiu galėtų būti 2002m. Balandžio 24dieną Konstitucinio Teismo sprendimas atsisakyti nagrinėti prašymą dėl Seimo narių grupės prašymo ištirti Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų,karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymo atatiktį Konstitucijai. Konstitucinis teismas priimdamas tokį sprendimą motyvavo tuom,kad Konstituciniam Teismui 2002 m. balandžio 19 d. paduotame prašyme valią kreiptis į Konstitucinį Teismą aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė tik 28 Seimo nariai, t. y. mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių. Tai neatitinka Konstitucijos 106 straipsnyje nustatyto reikalavimo. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą tai, kad prašymą pasirašė ir padavė mažiau kaip 1/5 Seimo narių, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti tokį prašymą.
3).Sprendimas nutraukti pradėtą teiseną.Sprendimas nutraukti pradėtą teiseną priskirtinas prie baigiamųjų aktų.Pagrindinė priežastis dėl kurios Teismas gali nutraukti pradėtą teiseną,yra aplinkybė,kad panaikinamas ginčijamas teisės aktas.Jeigu tai paaiškėja iki teisminio posėdžio pradžios,Konstitucinis Teismas šį klaismą išsprendžia pasitarimų kambaryje.Sprendimas nutraukti pradėtą teiseną gali būti priimtas ir tada,kai paeriškėjas atšaukia prašymą ar paklausimą dar prieš teisminį posėdį .Šiuo atveju Konstitucinio Teismo pirmininkas savo sutikimą išreiškia potvarkiu. Sprendimas nutraukti pradėtą teiseną gali būti priimtas ir tuo atveju,kai Teismas pradėjo nagrinėti bylą teisminiame posėdyje ir paaiškėjo iki tol nežinomos aplinkybės,dėl kurių turėjo būti atsisakyta nagrinėti prašymą ar paklausimą. Pavyzdžiu gali būti 2000m. Birželio 30 dieną Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės

prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalį ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtą teiseną nutraukti.2000 m. balandžio 13 d. įsigaliojus naujam Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymui pareiškėjo ginčijamas įstatymas neteko galios.Atsižvelgiant į tai Konstitucinis Teismas konstatavo,kad pradėta teisena šioje byloje nutrauktina.
4).Sprendimas ištaisyti Konstitucinio Teismo nutarimą.
5).Sprendimas išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą.
6).Sprendimas peržiūrėti Konstitucinio Teismo nutarimą.
Galima apžvelgti ir dar vieną Konstitucinio Teismo sprendimų rūšį.tai sprendimai esminiais Teismo vidaus darbo organizavimo klausimais.Teismo sprendimais tvirtinamas Teismo reglamentas,pagalbinio aparato struktūra ir nuostatai,išlaidų sąmata,teisėjų mantijų pavyzdžiai.Tik kolegialiai priimtu Teismo sprndimu gali būti taikomos materialinės sankcijos teisėjui už pareigų nevykdymą,nedalyvavimą posedžiuose be pateisinamos priežasties.Konstitucinio Teismo sprendimai priimami ir tuo atveju,kai reikia spręsti klausimą dėl sutikimo traukti teisėją baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn,taip pat tada,kai sprendžiamas sustabdytų teisėjo įgaliojimų atstatymo klausimais.

Konstitucinio Teismo aktams priskirtini ir Teismo pirmininko potvarkiai,kuriais sprendžiami procesiniai klausimai.

7.Asmenys turintys teisę kreiptis i Konstitucinį Teismą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnyje nustatyta,kas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą.Reikia pažymėti tai,kad ne kiekvienas asmuo gali kreiptis į Teismą visais klausimais,taigi tikslinga trumpai apibūdinti kiekvieno asmens galias inicijuojant bylą Konstituciniame Teisme.

Remiantis Konstitucijos 106 straipsniu Seimas gali prašyti Konstitucinio Teismo išvados šiais atvejais:
· Ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;
· Ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
· Ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;
· Ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų,kuriems pradėta apkaltos byla,konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Be Seimo ,labai plačias galimybes kreiptis į Konstitucinį teismą turi Seimo narių grupė.Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme yra nustatyta,kad tokią grupę gali sudaryti ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.t.y ne mažiau ,kaip 28 Seimo nariai.

Seimo narių grupė į Konstitucinį Teismą gali kreiptis dėl šių klausimų:
· Ar Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai; (pavyzdžiui Konstitucinis Teismas 1999m. Gegužės 11d. priėmė nutarimą pagal kurį pareiškėjas- Lietuvos Respublikos Seimo ir Seimo narių grupė prašymė ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 259 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniui.)
· Ar Respublikos Prezidento aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais;
· Ar Vyriausybės aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais.

Be Seimo bei Seimo narių galimybės kreiptis į Konstitucinį teismą šią teisę turi ir Respublikos Prezidentas.

Pagal Konstitucijos 106 str. 3 d. Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais.

Konstitucijoje numatyta,kad Respublikos Prezidentas gali kreiptis su paklausimu į Konstitucinį Teismą,ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus.

Konstitucijoje taip pat numatyta,kad Respublikos Prezidentas gali prašyti Konstitucinio Teismo išvados,ar Lietuvos respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai.Pavyzdžiui 1994 m. Respublikos Prezidentas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti,ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kai kurie straipsniai neprieštarauja Konstitucijai.

Dar viena institucija turinti teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą yra Respublikos Vyriausybė.Ji gali kreiptis į Konstitucinį teismą dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų atitikimo Konstitucijai.

Labai plačias teises inicijuoti konstitucinį ginčą Konstituciniame Teisme turi teismai.Teismai gali kreiptis į Konstitucinį Teismą šiais klausmais:
· Ar Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai;
· Ar Respublikos Prezidento aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais;
· Ar Vyriausybės aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais. (pavyzdžiui 2003m. Spalio 29 d. Konstitucinis teismas priėmė sprendimą,kuriame Pareiškėjas – Vilniaus apygardos teismas nutartimi sustabdė civilinę bylą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m.lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 “Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo” neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 95 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” 8 straipsnio 1 daliai.)

Visų grandžių teismuose nagrinėjant administracines,civilines,baudžiamąsias bylas,šalims,jų atstovams,taip pat ir pačiam teismui gali iškilti abejonių dėl teismo normos,kuri turi būti taikoma konkrečioje byloje,teisėtumo.t.y. ar ji neprieštarauja Konstitucijai.Tokiu atveju teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo kompetenciją,kreiptis į jį su prašymu spręsti,ar tam tikras teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai.

Teismai kreipiasi į Konstitucinį Teismą nutartimi,kurioje būna trumpai nurodoma bylos esmė ir kokiais įstatymais dalyvaujantys byloje asmenys grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus taip pat pažymimos teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai bei suformuluotas teismo prašymas Konstituciniam Teismui.

8.Byloje dalyvaujantys asmenys.

Dalyvaujantys byloje asmenimis laikomi pareiškėjas –tai valstybės institucija,Seimo narių grupė,kuriai įstatymai suteikia teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai ar įstatymams,arba duoti išvadą;bei jų atstovai; suinteresuotas asmuo-tai valstybės institucija ,priėmusi teisės aktą,kurio atitikimą Konstitucijai ar įstatymams reikia ištirti,bei jos atstovas;Seimo narys ar kitas valstybės pareigūnas,kurio veiksmų atitikimą Konstitucijai reikia ištirti dėl jam pradėtos Seime apkaltos bylos,bei jo atstovas;Respublikos Prezidentas,kai teikiama išvada dėl jo sveikatos būklės,bei jo atstovas.

Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas Konstituciniame Teisme gali vesti patys arba per atstovus.Atstovai gali būti įstatyminiai ir įgalioti atstovai(pagal pavedimą).Įstatyminiais atstovais laikomi tam tikrų institucijų vadovai,veikiantys pagal įstatymo jiems suteiktus įgaliojimus.Įstatyminiu atstovu laikomas ir Seimo narių grupei atstovaujantis Seimo narys(nariai),kurį(kuriuos) savo prašyme nurodo pasirašydami po juo visi besikreipiantieji Seimo nariai,jeigu jų parašai patvirtinti Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo.Teismui,kuris kreipėsi į Konstitucinį Teismą,atstovauja nutartį priėmęs teisėjas.

Dalyvaujančių byloje įgaliotais atstovais(pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme gali būti advokatai,mokslo laipsnius turintys teisininkai,taip pat teisinio darbo aukščiausiose valstybės institucijose patirtį turintys asmens.

Kiti asmenys dalyvaujantys byloje,jų atstovai,liudytojai,ekspertai,pakviesti specialistai ir vertėjai vadinami proceso dalyviais.

Išvados

Žinant,kad Konstitucija yra pats svarbiausias šaltinis visų įstatymų hierarchijoje,jos poveikis visoms gyvenimo sritims darosi vis stipresnis.Konstitucinis Teismas atlieka Konstitucijos oficialaus interpretuotojo ir saugotojo funkcijas.Konstitucinio Teismo nutarimai,kuriuose sprendžiami įstatymo ar kito teisės akto atitikties konstitucijai klausimai,yra tiesioginė praktika.Konstitucinio Teismo nutarimuose interpretuojant Konstitucijos normas ir principus išaiškinama jų prasmė ir turinys,išaiškinami svarbiausi teisėkūros įgyvendinimo principai,pavyzdžiui,valdžių padalinimas,pareiga laikytis nustatytos teisės akto priėmimo procedūros,draudimas įgyvendinant savo įgaliojimus pažeisti Konstitucijos normas ir principus.Konstitucinis Teismas,nagrinėdamas bylas,ne tik užtikrina Konstitucijoje įtvirtintų pagrindinių teisių apsaugą,ne tik saugo valstybės institucijų Konstitucijoje nustatytas galių ribas,bet ir daro įtaką teisės normų kūrimui bei teisės praktikai.Konstitucinis Teismas savo nutarimais šalina Konstitucijos neatitinkančias teisės normas taipogi lyg atkreipia įstatymų leidėjų dėmėsį,kokių yra teisės spragų ,kurios teisės normos yra ydingos.

Taigi,Lietuvoje iškilus naujoms teisėtumo problemoms,aišku kad Konstitucinio Teismo nutarimų turinys nuolatos plėsis,juose atsispindės patys aktualiausi visuomenės demokratinės raidos klausimai.,o šie Konstitucinio Teismo nutarimai,išvados ir sprendimai ne tik darys įtaką valstybės institucijų praktikai,bet ir toliau bus studentų darbuose tiriamu,analizuojamu objektu.

Naudota literatūra

1.Lietuvos Respublikos Konstitucija.Vilnius,2003
2.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas //Valstybės žinios.1993,Nr.6-120
3.Lietuvos Konstitucinė teisė.Lietuvos teisės universitetas,2001
4.Konstitucingumas ir pilietinė visuomenė.Lietuvos teisės universitetas,2001
5.Konstitucinio teismo aktai 1 knyga (1993-1995)
6.Valtybės valdžios institucijų santykiai ir Konstitucinis Teismas. Egidijus Jarašiūnas. Vilnius,2003

Leave a Comment