TURINYS
ĮVADAS 31. JURIDINIO ASMENS SAMPRATA 52. JURIDINIŲ ASMENŲ PABAIGA 72.1. LIKVIDAVIMAS 82.1.1. LIKVIDATORIUS 112.2. REORGANIZAVIMAS 142.2.1. JURIDINIŲ ASMENŲ REORGANIZAVIMO BŪDAI IR SĄLYGOS 163. JURIDINIŲ ASMENŲ PERTVARKYMAS 20IŠVADOS 22LITERATŪROS SĄRAŠAS 23ĮVADAS„Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme.“ Senovės Romoje Hamurabio teisyne jau minimas juridinio asmens, kaip teisinių santykių objekto, institutas. Romėnų teisė savarankiškais teisės subjektais laikė įvairius kolektyvinius junginius. Kanonų teisės doktrina yra laikoma fikcijos teorijos pradininke, pagal kurią juridinis asmuo yra dirbtinai sukurtas teisės subjektas – fikcija arba susitarimo rezultatas, nes juridinio asmens nei pamatyti, nei paliesti nėra galimybės, juk visos juridinio asmens teisės ir pareigos iš tikrųjų priklauso fiziniams asmenims, t.y. juridinio asmens nariams. Koncepcijos teorija, panašiai kaip ir fikcijos teorija, teigia, kad juridinis asmuo yra tik dirbtinis subjektas, kuriam valstybė teisės pagalba suteikia tam tikrą subjektiškumą, o teises ir pareigas gali turėti tik fiziniai asmenys.Šiuo metu daugelyje valstybių vyrauja realistinė juridinio asmens aiškinimo teorija. Ji teigia, kad juridinis asmuo yra iš tikrųjų egzistuojantis subjektas ir nėra fikcija. Juridinis asmuo, kaip ir fizinis asmuo gali turėti savo subjektines teises ir pareigas. Juridinio asmens esmė – fizinių asmenų, suvienijusių savo pastangas tam tikram tikslui pasiekti, sąjunga, kuri nėra tapatinama su šios sąjungos nariais. Juridiniais asmenimis civilinėje teisėje vadinami kolektyviniai žmonių junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą ir gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir atsakovai teisme, arbitraže arba trečiųjų teisme. Darbo tikslas – išanalizuoti juridinių asmenų pabaigos ir pertvarkymo ypatumus, naudojant literatūros analizės metodą. Uždaviniai :1. Išnagrinėti juridinio asmens sampratą.2. Išanalizuoti juridinių asmenų pabaigos atvejus: likvidavimą ir reorganizavimą.3. Pateikti juridinių asmenų pertvarkymo analizę.Objektas – darbo tyrimas nukreiptas į juridinių asmenų pabaigos ir pertvarkymo analizę civilinėje teisėje.Dalykas – juridinių asmenų pabaigos ir pertvarkymo ypatumai.Literatūros juridinių asmenų pabaigos ir pertvarkymo tema yra pakankamai daug, pagrindiniai šaltiniai – Civilinis kodeksas, jo komentaras, civilinės teisės vadovėliai bei teisės aktai, reglamentuojantys atkirų juridinių asmenų veiklą.1. JURIDINIO ASMENS SAMPRATA„Juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmonių junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme, arbitraže ar trečiųjų teisme.“ Juridiniai asmenys yra ūkio subjektai, tokie kaip įmonės, bankai ir kredito įstaigos, draudimo organizacijos, kitos įstaigos (valstybinės valdžios ir valdymo, mokslo ir kt.), visuomeninės organizacijos, partijos. Jie vykdo labai įvairią ūkinę komercinę, kultūrinę, visuomeninę, politinę veiklą.Civilinės teisės vadovėlyje nurodomi 4 požymiai:• organizacinis vieningumas;• atskiras turtas;• turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų įsigijimas savo vardu;• savarankiška atsakomybė už prievoles. Juridinių asmenų požymiai yra šie:1. Organizacinis vieningumas.2. Civilinis procesinis teisnumas.3. Civilinis procesinis veiksnumas. Tai pirminiai juridinio asmens požymiai, bet kuris juridinis asmuo turi turėti šiuos požymius.Yra ir antriniai požymiai, kurie detalizuoja pirminius. Juos nulemia juridinio asmens teisinė forma. Asociacija, susivienijimas, kurie neturi pirminių požymių, negali būti laikoma juridiniu asmeniu. Yra juridinių asmenų, kurie neturi visų pirminių požymių. Pvz.: advokatų kontora. Ji turi organizacinę struktūrą. Advokatų kontora turi pavadinimą (antrinis požymis). Advokatų kontora gali būti civilinio proceso dalyviu t.y. ji turi civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą. Advokatūros įstatyme nurodyta, kad sutartis sudaro advokatas, t.y. ne kontora. Advokatų kontora neturi civilinio teisnumo ir veiksnumo, vieno iš požymių. Toks asmuo, kuris turi dalinį požymį- vadinamas kvazijuridiniu asmeniu. Tokiam juridiniam asmeniui gali būti taikomos Civilinio kodekso II knygos normos. Advokatų kontora nėra juridinis asmuo pagal įstatymą. Tas pats yra ir su notarų biurais, ūkininkų ūkiais. Civilinis kodeksas įtvirtina uždarą juridinių asmenų sistemą- tik įstatymų valia gali būti sukurta nauja juridinio asmens forma. Kai kuriose šalyse gali būti atidaryta įmonė nenustatant juridinio asmens formos.
Organizacinis vieningumas kaip požymis pasireiškia šiais aspektais :• Vidinė struktūra.• Struktūrinių dalių sujungimas į visumą.• Kiekvienas juridinis asmuo turi organizacinius organus.• Valdymo, kontrolės organai, skyriai, filialai- šie padaliniai tarpusavyje bendradarbiauja- tai nustatyta reglamentuose.• Atskiras turtas. Tam kad būtų pasiektas juridinio asmens tikslas- būtinos materialinės vertybės. Atskiras turtas nebūtinai turi būti juridinio asmens, bet yra naudojamas dėl tam tikrų susitarimų.• Pavadinimas- tai organizacinio vieningumo antrinis požymis. Pavadinimo sudarymo tvarką reglamentuoja CK ii firmų vardų įstatymas, kol pradės veikti registras.Civilinis teisnumas ir veiksnumas vienas nuo kito skiriasi savo veiksmais. Civilinis teisnumas- galėjimas turėti teises ir pareigas, o veiksnumas- savo veiksmais galėjimas įgyti teises ir pareigas. Civilinis teisnumas ir veiksnumas juridiniam asmeniui atsiranda tuo metu, kai jis susikuria.Pagal CK juridiniai asmenys gali būti ieškovais ir atsakovais teisme, arbitraže, pareiškėjais administraciniame teisme. Civilinis kodeksas neįvardija ribotos civilinės atsakomybės. Ji nėra juridinio asmens požymis. Ji yra preziumuojama juridinio asmens atžvilgiu, jei įstatymas nenustato kitaip. Ribota civilinė atsakomybė- juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Atsakomybė ribojama akcijomis. Juridinis asmuo atsako savo turtu. Jei juridinis asmuo priskiriamas neribotos atsakomybės juridiniams asmenims- tai atsakomybė atsiranda ir dalyviui.2. JURIDINIŲ ASMENŲ PABAIGA„Svarbūs bendrovės raidos etapai yra bendrovės veiklos pertvarkymas ir nutraukimas.“ Nors kai kurie juridiniai asmenys dali daugybę metų sėkmingai gyvuoti nesusidurdami su minėtomis procedūromis, didelė dalis juridinių asmenų anksčiau ar vėliau yra pertvarkomi ir vienaip ar kitaip nutraukia savo veiklą. Faktiškai juridiniai asmenys savo veiklą gali nutraukti dėl įvairių priežasčių ir įvairiais būdais, pvz.: nutraukus vykdytą gamybą ar prekybą, pardavus visą verslą ar esminę jo dalį, bankrutuojant. „Juridinio asmens pasibaigimas – tai susivienijimo nustojimas egzistuoti kaip juridinio asmens.“ Juridinio asmens pabaiga – juridinio asmens veiklos nutraukimas, kuris pasireiškia organizacinės struktūros panaikinimu, registracijos, prievolių nutraukimu ir atskiro turto panaikinimu. Juridinio asmens teisinės formos pakeitimas nėra laikomas juridinio asmens pasibaigimu. Juridinis asmuo gali pasibaigti savo valia arba prievartos būdu. Juridinio asmens pasibaigimas savo valia reiškia, kad tokį sprendimą priėmė juridinio asmens organai. Juridinis asmuo gali pasibaigti prievarta tik tada, kai jis yra likviduojamas.Savo valia juridinis asmuo pasibaigia, jei tokį sprendimą priima juridinio asmens dalyviai. Kvalifikuota balsų dauguma priimamas sprendimas, ir už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančiųjų balsų, bet juridinio asmens steigimo dokumentai gali numatyti ir didesnę nei 2/3 balsų kvalifikacinę daugumą.Juridinis asmuo gali pasibaigti dviem būdais1. Likvidavimo.2. Reorganizavimo.Taigi, yra du juridinių asmenų pasibaigimo būdai. Pirmasis būdas yra likvidavimas, antrasis – reorganizavimas. Likvidavimą ir reorganizavimą reikėtų skirti vieną nuo kito, nes jų teisinės pasekmės yra skirtingos. Likvidavimas yra visiškas juridinio asmens pasibaigimas, nutraukiant visas jo prievolines ir nuosavybės teises. O reorganizavimas yra “švelnesnis” juridinio asmens pasibaigimo būdas, nes reorganizavimas yra juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Reorganizavimas yra tik sąlyginis iki jo buvusio juridinio asmens prievolinių ir nuosavybės teisių nutraukimas. Likvidavimo atveju atlikus likvidavimo procedūrą ar reorganizavi¬mo atveju perdavus teises ir pareigas kitiems juridiniams asmenims, ju¬ridinis asmuo yra išregistruojamas iš juridinių asmenų registro ir nuo to mo¬mento nustoja egzistuoti – jis pasibaigia.Taigi, juridiniai asmenys pasibaigia reorganizavimo arba likvidavimo būdu, tačiau juridinio asmens pasibaigimu jokiu būdu nelaikoma juridinio asmens teisinės formos pakeitimas.2.1. LIKVIDAVIMASLikvidavimas – tai juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims. Likvidavimo procedūra ar teisių ir pareigų perdavimas gali būti at¬naujinta teismo sprendimu, kreditorių ar dalyvių prašymu, jeigu atlikus šiuos veiksmus išaiškėjo prieš tai nežinomos ar niekieno neperimtos teisės ir pareigos arba turtas bei jeigu dėl tokio turto turi būti atlikti likvida¬toriaus, o reorganizavimo atveju – juridinio asmens organo veiksmai. „Tokiu atveju juridinio asmens išregistravimas nepanaikinamas, tačiau likvidatorius ar kitas juridinio asmens organas teismo sprendimu įgyja teisę atlikti su išaiškėjusiu turtu susijusius veiksmus.“ Tokie veiksmai gali būti: pvz.: baigus likvidavimo procedūrą ir išregistravus juri¬dinį asmenį išaiškėjusio turto perdavimas kreditoriams ar dalyviams, dėl perduodant turtą padarytų klaidų turto neįregistravimas registre ir tokio turto perdavimas bei įregistravimas iš naujo ir pan.Atskirų juridinių asmenų rūšių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose yra numatyta, kad likvidavimo procedūra vykdoma vadovaujantis tų įstatymų bei Civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl nagrinėsiu bendrąsias CK nuostatas, susijusias su likvidavimo procedūra.Likvidavimas yra toks juridinio asmens pasibaigimas, kai jo veikla nu¬trūksta, o tai lemia specialų likviduojamo juridinio asmens statusą ir likvi¬datoriaus uždavinį – veiksmingai per kiek įmanoma trumpesnį laiką nu¬traukti juridinio asmens veiklą.Juridinio asmuo gali būti likviduojamas tik šiais pagrindais:1. Kai yra juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą;2. Kai priimamas teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį;3. Kai teismo priimamas sprendimas likviduoti juridinį asmenį;4. Kai pasibaigia laikotarpis, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo;5. Kai juridinio asmens dalyvių skaičius sumažėja mažiau nei įstaty¬mų leidžiamas minimumas ir jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorga¬ nizuoti ar pertvarkyti;6. Juridinio asmens steigimas pripažįstamas negaliojančiu. Baigtinio pagrindų sąrašo tikslas — įgyvendinti nesikišimo į privačius santykius principą (kuris reikalauja sudaryti sąlygas patiems privačių santykių dalyviams priimti sprendimus, kaip ir kada dalyvauti civiliniuose santykiuose) juridinio asmens veiklos atžvilgiu. Taip sukuriamos prielaidos tinkamam asociacijų teisės, kuri reikalauja užtikrinti laisvę steigti asociacijas ir riboti jų priverstinio likvidavimo pagrindus, įgyvendinimui ga¬rantuoti. Pagrindinis juridinio asmens likvidavimo pagrindas yra juridinio asmens dalyvių sprendimas. Juridiniai asmenys gali būti likviduojami ir esant bet kokioms kitoms steigimo dokumen¬tuose numatytoms, tačiau kituose punktuose nenurody¬toms aplinkybėms, kurios lemia juridinio asmens likvidavimą. Tokios aplinkybės gali būti numatytos tik steigimo dokumentuose ir joms at¬siradus juridinio asmens dalyviai privalo priimti sprendimą likviduotijuridinį asmenį, o jeigu sprendimas likviduoti juridinį asmenį nepriimamas, bet kuris juridinio asmens dalyvis vadovaujantis atitinkamu LR CK straipsniu turi teisę kreiptis įteismą dėl juridinio asmens pripažinimo likviduojamu Juridinio asmens likvidavimo pagrindas taip pat yra ir LR Įmonių ban¬kroto įstatymo nustatyta teisė likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį. Sprendimą gali priimti teismas arba kreditorių susirinkimas. Teismas taip pat gali priimti sprendimą likviduoti juridinį asmenį, kai atliekamas juridinio asmens veiklos tyrimas ir taikomos atitinkamos priemonės, kai juridinis as¬muo nebevykdo veiklos ir kai likviduojamas neteisėtai įsteigtas juridinis as¬muo. „Juridinis asmuo taip pat turi būti likviduojamas pasibaigus laikotarpiui, kuriam jis buvo įsteigtas, ar juridinio asmens dalyvių skaičiui sumažėjus daugiau nei įstatymo leidžiamas minimumas.“ Kai atsira¬nda šios aplinkybės juridinis asmuo turi būti …laikomas likviduoja¬mu, o juridinio asmens dalyviai privalo skirti likvidatorių. Juridinis asmuo gali būti likviduojamas dėl jo dalyvių skaičiaus su¬mažėjimo tik tada, kai nuo sumažėjimo laiko praeina ne mažiau kaip šešimėnesiai ir per tą laikotarpį nepriimamas sprendimas reorganizuoti arba pertvarkyti juridinį asmenį. Jeigu toks sprendimas nepriimamas – juridinis asmuo laikomas likviduojamu pasibaigus šešių mėnesių ter¬minui. Juridinis asmuo gali būti pripažintas neteisėtai įsteigtu tik teismo ir tik tais atvejais, jei visi steigėjai buvo neveiksnūs arba nebuvo įstatymų nustatyto stei¬gėjų minimumo, nebuvo sudaryti įstatymuose nustatyti steigimo dokumentai arba buvo pažeistos įstatymų nustatytos imperatyviosios juridinio as¬mens steigimo taisyklės, tikrieji juridinio asmens steigimo tikslai yra neteisėti arba prieštarau¬ja viešajai tvarkai, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo suformuotas mini¬malus įstatinis kapitalas ar juridinio asmens dokumentuose nenumatytas jo pavadinimas, tiks¬lai, įstatinio kapitalo ar dalyvių asmeninių įnašų dydis, jei to reika¬lauja atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojan¬čių įstatymų imperatyviosios normos. Ieškinį teismui gali paduoti juridinio asmens dalyvis, valdymo organai ar proku¬roras. Teismui pripažinus juridinio asmens įsteigimą neteisėtu, juridi¬nis asmuo turi būti likviduojamas įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau prieš tai teismas dar privalo suteikti protingumo kriterijų atitinkantį laiko tarpą ištaisyti klaidoms, dėl kurių juridinio asmens įsteigi¬mas pripažintinas neteisėtu. Teismas priimdamas sprendimą privalo atsižvelgti į juridinio asmens darbuotojų ir jodalyvių, nedalyvavusių įsteigiant juridinį asmenį, interesus. Juri¬dinio asmens likvidavimo pagrindus taip pat galima būtų klasifikuoti pagalinstitucijas, priimančias sprendimą j į likviduoti. Institucijos, turinčios teisę primti sprendimą likviduoti juridinį asmenį:• juridinio asmens dalyviai,• teismas, • kreditorių susirinkimas. Yra nustatyta likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka:1. Iš pradžių tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto įkeiti¬mu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės.2. Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, fizinių asmenų reikalavimai ap¬mokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.3. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir pri-valomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl užsienio paskolų, kurioms suteikta valstybės arba Vyriausybės garantija.4. Trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.Civilinio kodekso 2.111 straipsnyje teigiama, kad likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, ku¬rie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numa¬tyti sprendime likviduoti juridinį asmenį. Tai reiškia, kad likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie skirti turtui ap¬skaityti, atsiskaityti su kreditoriais ir dalyviais, baigti vykdyti sandorius ir veiksmingai per kiek įmanoma trumpesnį laiką nutraukti juridinio asmens veiklą. Tačiau priimant sprendimą likviduoti juridinį asmenį gali būti nu¬statyti konkretūs veiksmai, kuriuos turi atlikti likvidatorius, ar nustatoma speciali likvidavimo procedūrų atlikimo tvarka arba kitokios juridinio as¬mens veiklos taisyklės, iki galutinai nutraukiama veikla. Ši tvarka taikoma neatsi¬žvelgiant į tai, kuo remiantis likviduojamas juridinis asmuo, išskyrus bankroto atvejus, be to, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visų pirma iš likviduojamo juridinio asmens turto tenkinami įkeitimu užtikrinti reikalavimai. „Kai įkeisto turto vertės ne¬pakanka reikalavimui patenkinti, likusi dalis tenkinama trečiąja eile, jeigu toks reikalavimas neati…tinka pirmajai ir antrajai eilėms keliamų reikala¬vimų.“ Taigi, visi kiti reikalavimai turi būti suskirstyti į tris grupes ir tenkinami paeiliui. Kai patenkinami visų kreditorių reikalavimai, likęs likviduojamo juridinio asmens turtas paskirstomas dalyviams. Yra nustatyta taisyklė, kad pirmiau¬sia visiškai patenkinami pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai, o juos patenkinus, tenkinami kitos eilės kreditorių reikalavimai. Visi vienos eilės kreditorių reikalavimai, kuriems patenkinti neužtenka lėšų, tenki¬nami proporcingai.2.1.1. LIKVIDATORIUS„Juridinių asmenų dalyviai, kreditorių susirinkimas, juridinių as¬menų registro tvarkytojas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti ju¬ridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių.“ Gali būti nustatytas konkretus likvi¬datorius arba juridinio asmens steigimo dokumentai ar įstatymai gali nustatyti kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles, kurios nesaisto teismo, kreditorių susirinkimo ar juridinių asmenų registro tvarkytojo. Likvidatoriumi turi būti turintis reikiamą kvalifikaciją asmuo. Galima skirti ir keletą likvidatorių – tokiu atveju sudaroma likvidacinė komisija ir vienas iš likvidatorių skiriamas likvi¬dacinės komisijos pirmininku. Tam tikrais atvejais juridi¬nio asmens valdymo organai ar juridinio asmens dalyviai, turintys ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, taip pat juridinių asmenų registro tvarky¬tojas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis paskirtų likvidatorių. Kitais atvejais kol juridinio asmens dalyvis paskirs likvida¬torių, likvidatoriaus pareigas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar jos įgaliotas amuo.Tai priklauso nuo to, kokiais pagrindais juridinis asmuo yra likviduojamas. Likvidatorių skyrimo tvarkos, likvidatoriaus kompetencijos ir jam keliamų reikalavimų nustatymas sudaro prielaidą įgyvendinti nesikišimo į privačius santykius principą. Vadovaujantsi šiuo pricipu, net kai juridinis asmuo likviduojamas pri¬verstinai, esant galimybei, likvidatorius turi būti skiriamas juridinio as¬mens dalyvių. Likvidatorių skiria teismas arba kreditorių susirinkimas, juridinio asmens dalyviai, juridi¬nių asmenų registro tarnyba taip pat priklausomai nuo to, kuriuo pagrindu juridinis asmuo yra likviduojamas. Subjektas, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinių asmenų nuostatų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams. Jeigu likviduojamo juridinio asmens likvidatorių skiria dalyvių su¬sirinkimas, steigimo dokumentuose gali būti numatytos likvidatoriaus skyrimo taisyklės, nurodomas konkretus likvidatorius. Likvidatoriaus sky¬rimo taisyklės netaikomos, kai likvidatorių skiria teismas, kreditorių su¬sirinkimas ar juridinių asmenų registro tvarkytojas. Juridinio asmens dalyvių paskirtas juridinio asmens likvidatorius gali būti atšauktas. Tam užtenka paprastos juridinio asmens dalyvių, dalyvaujančių susirinkime, balsų daugumos. Tai netaikoma, kai juridinio asmens likvidatorių skyrė ne juridinio asmens dalyviai. Į teismą prašydami pakeisti likvidatorių turi teisę kreiptis:1. Juridinio asmens dalyviai, kurių balsai sudaro ne mažiau kaip 1/10 visų balsų;2. Kreditorius, turintis ne mažesnę kaip penkiasdešimt tūks¬tančių litų vertės reikalavimo teisę;3. Ne mažiau kaip 1/5 visų juridi¬nio asmens darbuotojų. Šie subjektai turi teisę kreiptis į teismą dėl likvidatoriaus pakeitimo, jei šis veikia netinkamai, taip pat nesąžiningai atsiskaito su kreditoriais, juridinio asmens dalyviais, nesąžiningai atlieka kitas pareigas arba pažeidžia juridinio asmens dalyvių, kreditorių ar juridi¬nio asmens darbuotojų teises. Ši nuostata yra taikoma neatsižvelgiant į tai, kas skyrė juridinio asmens likvidatorių. „Juridinio asmens steigimo dokumentuose gali būti nustatyti pa¬pildomi juridinio asmens likvidatoriaus atšaukimo pagrindai, taip pat išplėstas ratas asmenų, turinčių teisę kreiptis dėl likvidatoriaus atšau¬kimo.“ Likvidatorius privalo veikti tinka¬mai. Tinkamo veikimo sąvoka reiškia, kad likvidatorius privalo vykdyti bendrąsias juridinio as¬mens valdymo organo narių pareigas. Būtina atsižvelgti į likvidatoriaus veiklos tikslus, kurie skiriasi nuo valdymo organobendrųjų tikslų. Teismui priėmus sprendimą likviduoti juridinį asmenį arba kai sprendimas steigti juridinį asmenį yra pripažintas negaliojančiu įstatymo nurodytas likvidatorius bet kuriuo atveju gali būti pakeistas be atšaukimo procedūros. Dalyvių susirinkimas tokiu atveju skiria savo lik…vidatorių, o įstatymo nurodytas likvidatorius nuo tokio likvidatoriaus paskyrimo netenka sa¬vo teisių. Juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų ir juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo pereina likvida¬toriui nuo likvidatoriaus paskyrimo, o tam tikrais atvejais – nuo sprendimo dėl juridinio asmens likvida¬vimo įsigaliojimo. Likvidatoriui taip pat pereina juridinio asmens dalyvių kompe¬tencija dėl sandorių sudarymo, tokiais atvejaislikvidatoriui nereikia akcininkų susirinkimo pritarimo. Nors ir juridinio asmens likvidatorius perima juridinio asmens valdymo organų teises ir pareigas, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad juridinio asmens likvidatoriaus tikslas yra vykdyti juridinio asmens likvidavimo procedūras, t. y. nutraukti jo veiklą. „Likvidatorius vykdo tiek vidines, tiek išorines juridinio asmens valdymo organo funkcijas.“ Joks kitas fizinis ar juridinis asmuo, be likvidatoriaus arba jo pa¬skirtų asmenų, negali sudaryti sandorių juridinio asmens vardu. Likvi¬datorius, vykdydamas likvidavimo procedūras, privalo:• nustatyti juridi¬nio asmens turtą (taip pat įsipareigojimus);• informuoti apie likvidavimą kreditorius ir baigti su jais sandorius; • padalyti juridinio asmens likvi¬duojamą turtą. Likvidatoriaus pareigos taip pat gali būti apibrėžtos stei¬gimo dokumentuose ar likvidavimo sprendime bei įstaty¬muose.2.2. REORGANIZAVIMAS„Reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros.“ Tokiu atveju juridinio asmens veikla nesibaigia, o pereina kitam juridiniam asmeniui, o pats juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių as¬menų registro. „Viešosios įstaigos gali būti reorganizuojamos Civilinio kodekso nustatytais jungimo ir skaidymo būdais.“ „.Bendrovės reorganizuojamos Civilinio kodekso nustatytais būdais.” “Finansų įstaiga gali būti likviduojama jos dalyvių iniciatyva arba priverstinai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą bei atitinkamos teisinės formos, kurios pagrindu veikia finansų įstaiga, juridinio asmens veiklą, nustatyta tvarka.” Kaip matome išanalizavus keleto atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstaymų nuostatas juridiniai asmenys reorganizuojami Civilinio kodekso nustatyta tvarka, taigi nagrinėsime bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Civiliniame kodekse. Veiklos perėjimas kitam asmeniui reiškia, kad minėtam kitam asmeniui pereina teisės ir pareigos bei turtas. Veiklos perėjimas nėra pagrindas nutraukti sutartį ar reikalauti įvykdyti prievolę prieš terminą, jeigu ki¬taip nenumato sutartis, kuri reglamentuoja reikalavimo teisės perleidimą ir skolos perkėlimą. Reorganizuojant juridinį asmenį dalyvauja ne mažiau kaip du juridiniai asmenys. Juridinis asmuo, kuriam pereina reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir parei¬gos, vadinamas juridiniu asmeniu, prie kurio prijungiamas reorganizuo¬jamas juridinis asmuo. Sprendimą reorganizuoti turi priimti visi reorganizuojant dalyvaujantys juridiniai asmenys, nesvarbu, jie yra reorganizuojami ar prie jų prijungiamas kitas juridinis asmuo. Sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį turi teisę priimti juridinio asmens dalyviai arba teismas įstatymų nustatytais atvejais. Juridinio asmens, prie kurio yra jungiamas kitas juridinis asmuo, sprendimą dėl reorganizavimo prijungimo būdu gali priimti ir juridi¬nio asmens valdymo organai, jei yra šios aplinkybės:1) juridinių asmenų reorganizavimo sąlygos yra paskelbtos ne vėliau kaip likus trisde¬šimčiai dienų iki prijungiamo juridinio asmens dalyvių susirinkimo;2) bet kuris juridinio asmens dalyvis turi teisę susipažinti su su reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo tęsiančių veiklą ar naujai kuriamų juridinių asmenų steigimo dokumentais arba jų projektais ir visų reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų valdymo organų parengtomis ataskaitomis, ekspertų vertinimais bei pra¬ėjusių trejų finansinių metų finansinėmis atskaitomybėmis;3) vienas ar keli juridinio asmens dalyviai, turintys ne mažiau kaip 1/20 balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi teisę reika¬lauti, kad būtų sušauktas juridinio asmens dalyvių susirinkimas dėl reorganizavimo prijungimo būdu. Sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo yra priimamas kvali¬fikuota balsų dauguma. Ją nustato steigimo dokumentai ir ji negali būti mažesnė nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalyvių balsų. Spren¬dimu dėl juridinio asmens reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti ar priimti nauji steigimo dokumentai. Juridinių asmenų valdymo organai privalo juridinių asmenų daly¬viams pranešti apie visus esminius pasikeitimus, įvykusius po reorgani¬zavimo sąlygų sudarymo ir iki sprendimo dėl reorganizavimo priėmi¬mo. Pakeitimai gali būti susiję tiek su vidine juridinių asmenų veikla, tiek su veiklos aplinkos pasikeitimu. Informaciją apie pasikeitimus tu¬ri parengti juridinio asmens valdymo organai ir ji turi būti pridedama prie do¬kumentų, su kuriais turi susipažinti juridinio asmens dalyviai, bei apie juos pranešama žodžiu artimiausiame juridinių asmenų dalyvių susirinkime. Išskiriami tokie reorganizavimo etapai: • reorganizuojant dalyvaujančių juridinių asmenų valdymo organai parengia juridinio as¬mens reorganizavimo sąlygas, o kartu su sąlygomis parengiami steigimo dokumentai ir finansinė… atskaitomybė;• kiekvienas reorganizuojant dalyvaujan¬tis juridinio asmens organas parengia reorganizavimo ataskaitas;• reorganizavimo sąlygas įvertina ekspertai;• reorganizavimo sąlygos paskelbiamos vie¬šai;• iki dalyvių susirinkimo praneša¬ma apie visus esminius pasikeitimus;• reorganizuojami juridiniai asmenys šaukia juridinio asmens dalyvių susirinkimą, kuriame patvirtina reorganizavimo sąlygas ir priima arba pa¬keičia steigimo dokumentus;• perduodamos teisės ir pareigos;• juridinių asmenų registrui pateikiami do¬kumentai, reikalingi reorganizuojamam juridiniam asmeniui iš registro išbraukti ir naujajam įregistruoti (jeigu toks steigiamas). Reorganizavimas gali būti pripažintas negaliojančiu. Tokią teisę turi tik teismas ir tik tuo atveju, kai yra šios aplinkybės:1. Tam tikri reorganizavimo procedūros dokumentai nebuvo paskelb¬ti ar pateikti juridinių asmenų registrui.2. Juridinių asmenų dalyvių ar kito valdymo organo sprendimai dėl reorganizavimo negalioja.3. Neįvykdyti visi įstatymų imperatyviųjų teisės normų nustatyti re¬organizavimo reikalavimai. Jei nuo juridi¬nio asmens pasibaigimo iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei šeši mėnesiai – reorganizavimo pripažinti negaliojančiu negalima.Esant galimybei teismas visada privalo suteikti protingą terminą ištaisyti klai¬doms, dėl kurių reorganizavimas pripažintinas negaliojančiu. Juridinis asmuo, ištaisęs klai¬das, privalo informuoti teismą, o teismas pripažindamas, kad klaidos ištaisytos, priima nutartį.„Teismo sprendimas pripažinti juridinio asmens reorganizavimą ne¬galiojančiu nedaro negaliojančio tęsiančio veiklą po reorganizavimo ar naujai įkurto juridinio asmens iki atitinkamų duomenų juridinių asme¬nų registre pakeitimo.“ Taigi, jeigu teismas pripažįsta juridinio asmens reorganizavimą negaliojančiu, padėtis, jei buvo įsteigtas naujas juridinis asmuo, turi būti atkuriama per likvidavimo procedūrą, o turtas grąžinamas ne juridinio asmens dalyviams, bet naujo juridinio asmens steigėjams, t. y. reorganizuotiems juridiniams asmenims. Reorganizuoti juridiniai asmenys, kurie yra pasibaigę ir išbraukti iš juridinių asmenų registro, savo veik¬lą atnaujina įsigaliojus teismo sprendimui ir jie veikia taip, kaip veikė savo pabaigos dieną, be to, atnaujina veiklą ir tokio juridinio asmens val¬dymo organai. Pagal prievoles, kurio kyla iš tokių juridinių asmenų sandorių, solidariai atsakingi visi reorganizavime dalyvavę juridi¬niai asmenys.2.2.1. JURIDINIŲ ASMENŲ REORGANIZAVIMO BŪDAI IR SĄLYGOS„Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu.“ Juridinius asmenis galima jungti prijungimo ir sujun¬gim būdu. Prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juri¬dinio asmens teisės ir pareigos, o sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridi¬nių asmenų teisės ir pareigos. Reorganizuojant prijungimo būdu dalyvauja vienas arba keletas juridinių asmenų (reorganizuojami juridiniai asmenys), kurių veikla pasibaigia, ir esamas juridinis asmuo (reorganizuojant dalyvaujantis juridinis asmuo), kuriam pereina visos reorganizuojamo asmens teisės. Sujungiant dalyvauja du ar daugiau juridinių asmenų (reorganizuojami juridiniai asmenys), kurie pasibaigia susivienydami į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos. Juridinius asmenis galima skaidyti išdalijimo ir padali¬jimo būdu. Išdalijimas – tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir parei¬gų išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims, o padalijimas – tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrin¬du įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikro¬mis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos. Išdalijant dalyvauja vienas juridinis asmuo (reorganizuojamas juridinis asmuo), kuris pasibaigia, ir du ar daugiau esamų juridinių asmenų, kuriems pereina reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos (reorganizuojant dalyvaujantys juridiniai asmenys). Padalijant dalyvauja vienas juridinis asmuo (reorganizuoja¬mas juridinis asmuo), kuris pasibaigia ir kurio pagrindu įsteigiami du ar daugiau naujų juridinių asmenų. LR CK komentaras pabrėžia, kad esminiai prijungimo ir išdalijimo požymiai, kad nauji juridiniai asmenys neįsteigiami, o sujungimo ir padalijimo – nauji juridiniai asmenys įsteigiami. Reorganizuojant gali dalyvauti tik tos pačios teisinės formos juridiniai asmenys, tačiau įstaty¬mai gali nustatyti ir šios taisyklės išimtis, pavyzdžiui, gali dalyvauti tiek uždaroji akcinė bendrovė, tiek akcinė bendrovė. LR CK numatyta, kad negalima reorganizuoti likviduojamo juridinio asmens, kuris likviduojamas ne juridinio asmens dalyvių sprendimu, arba kai bent vie¬nam juridinio asmens dalyviui yra perduota dalis likviduojamo juridi¬nio asmens turto. Yra numatyta galimybė įstatymuose, reglamentuojančiuose konkrečias juridinių asmenų teisines formas, nustatyti tam tikrus reorganizavimo ypatumus. Laikantis pagrindinių principų galima numatyti kai ku¬riuos papildomus juridinio asmens reorganizavimo reikalavimus, taippat atsisakyti ir pakeisti kai kurias reorganizavimo taisykles, jeigu tai numatyta CK arba susiję su juridinio asmens teisinės formos specifika. Tačiau neleidžiama nustatyti naujų juri¬dinio asmens reorganizavimo būdų, procedūrų, kurios iš esmės skirtųsi nuo išdėstytų CK, nebent tai įtvirtinta konkrečiuose CK straipsniuose, vienok konkrečias teisines formas reg¬lamentuojantys įstatymai gali išplėsti supaprastintos juridinio asmens reorganizavimo tvarkos taikymą. Kai kurie juridinio asmens dalyviai po reorganizavimo netampa naujų arba esamų juridinių asmenų dalyviais. Reorganizuojamo neribotos ci¬vilinės atsakomybės juridinio asmens arba juridinio asmens, kurio daly¬viai atsako pagal juridinio asmens prievoles, dalyviai neatsižvelgiant į reorganizavimo sąlygas ir kitus dokumentus, trejus metus yra subsidiariai atsakingi su tęsiančiu veiklą juridiniu asmeniu pagal pasibaigusio juridinio asmens prievoles. Yra nustatomas supaprastintas juridinių asmenų reorganizavimas. Jis reiškia, kad nėra rengiama reorganizavimo ataskaita ir juridi¬nio asmens reorganizavimo sąlygų nevertina ekspertai. Tokia procedūra gali būti taikoma, kai reorganizuojama prijungimo būdu ir prie juridinio asmens prijungiamas toks juridinis asmuo, kurio vienintelis dalyvis yra juridinis asmuo, prie kur…io yra prijungiamas reorganizuojamas juridinis asmuo, taip pat, kai reorganizuojantdalyvauja viešieji juridiniai asmenys (tokiu atveju negali atsirasti esminių neigiamų padarinių juridinio asmens dalyviams ar kreditoriams. Reorganizavimo sąlygos yra toks dokumentas, ku¬riuo remiantis reorganizuojami juridiniai asmenys. Jose turi būti nurodyta informacija apie visus juridinius asmenis, dalyvaujančius reorganizuojant, reor¬ganizavimo būdai, pasibaigiantys ir tęsiantys veiklą juri¬diniai asmenys, sąlygos, kuriomis tampama kito juridinio as¬mens dalyviu ir terminai bei išmokos juridi¬nio asmens dalyviams. taip pat nurodomas momentas, nuo ku¬rio pasibaigusio juridinio asmens teisės ir pareigos pereina tęsiantiems veiklą pasibaigus reorganizavimui juridiniams asmenims, turi būti numato¬mos ir papildomos teisės, suteikiamos valdymo organo nariams, kitiems organams ar administracijos darbuotojams. Juridinio asmens reorganizavimo sąlygas įvertina turintis reikia¬mą kvalifikaciją nepriklausomas ekspertas, kurį skiria kiekvienas reorganizavime daly¬vaujantis juridinis asmuo, o jei norima paskirti visiems reorganizuoja¬miems juridiniams asmenims bendrą ekspertą, tokiam ekspertui turi pritarti juridinių asmenų registro tvarkytojas. Reikalaujama, kad reorganizuojant dalyvaujančių ir reorganizuojamų juridinių asmenų valdymo orga¬nui parengtų rašytinę ataskaitą, kurios tikslas — suteikti išsamesnę informaciją apie reorganizavimą kreditoriams, juridinio as¬mens dalyviams ar kitiems suinteresuotiems asmenims. „Ataskaita rašoma, jeigu reorganizuojant dalyvauja ar yra reorganizuojama akcinė bendrovė arba šito reikalauja bet kurio juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/20 visų balsų dalyvių susirinkime.“ Tačiau jei reorganizuojant dalyvauja ar yra reor¬ganizuojama uždaroji akcinė bendrovė, ataskaita rašoma tik esant nuro¬dytiems dalyvių reikalavimams, kurie turi būti pateik¬ti per protingą laiką nuo viešo reorganizavimo sąlygų paskelbimo. Ataskaita pateikiama ir juridi¬nių asmenų registrui.„Apie reorganizavimo sąlygų sudarymą turi būti paskelbta viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba pa¬skelbta viešai vieną kartą ir pranešta visiems juridinio asmens kredito¬riams raštu.“ Reorganizuojamo juridinio asmens kreditorius turi teisę reikalauti nutraukti ar įvykdyti prieš terminą prievolę, taip pat atlyginti nuosto¬lius, jei tai numatyta sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės, ir jei kreditoriui pareikalavus ju¬ridinis asmuo nesuteikė papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo. Šios teisės galioja tik reorganizuojamam, t. y. Pasibaigiančiam juridiniam asmeniui ir kreditorius turi teisę šito reikalauti tik jeigu prieš tai kreipėsi į juridinį asmenį ir šis nesuteikė papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo ir tik jeigu tokie veiksmai yra numatyti sandoryje ar yra pa¬grindo manyti, kad dėl reorganizavimo bus sunkiau įvykdyti prievolę.Juridinio asmens kreditoriams suteikta teisė įvertinti reorganizavimo padarinius, susipažinti su dokumentais ir gauti jų kopijas ta pačia tvarka kaip ir juridinio asmens dalyviams. Tačiau kreditoriams nesuteikta teisė reikalauti sustabdyti reorganizavimą.3. JURIDINIŲ ASMENŲ PERTVARKYMAS„Pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas.“ Keičiant teisinę formą gali keistis ir juridinio asmens teisinis statusas, todėl būtina nustatyti taisykles, kurios galėtų užtikrinti juridinio asmens kreditoriaus, dalyvių ir kitų suintere¬suotų asmenų teises ir teisėtus interesus. Yra numatyta svarbi pertvarkomo juridinio asmens ypatybė, kai pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsa¬ ko pagal juridinio asmens prievoles (neribotos civilinės atsakomybės ju¬ridinis asmuo). LR CK reglamentuoja šią ypatybę – jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įre¬gistravimo juridinių asmenų registre. Pertvarkomo juridinio asmens dalyviui, kuris netapo pertvarkyto juridinio asmens dalyviu, vis tiek trejus metus išlieka subsidiarioji atsakomybė pagal pertvarkyto juridinio asmens prievoles. Draudžiama pertvarkyti viešuo¬sius juridinius asmenis į privačiuosius juridinius asmenis. CK numatyta, kad viešasis juridinis asmuo, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmo¬nes, negali būti pertvarkomas į privatųjį juridinį asmenį. Taigi, viešasis juri¬dinis asmuo, norėdamas pakeisti savo teisinę formą į privačiojo juridi¬nio asmens teisinę formą, turi būti likviduojamas, o privatusis juridinis asmuo steigiamas iš naujo todėl, kad juridinio asmens dalyviai pertvarkius negautų naudos, atsiradusios šiam dar veikiant kaip viešajam juridiniam asmeniui. Nėra draudžiama viešojo juridinio asmens pertvarkyti į kitos teisinės formos viešąjį juridinį asmenį ar privatųjį juridinį asmenį – į viešąjį juridinį asmenį. Taip pat nedraudžiama valstybės ir savivaldybės įmonės pertvarkyti į privatųjį juridinį asmenį Juridinių asmenų pertvarkymo ypatumus taip pat gali nustatyti ir atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai. Sprendimas per¬tvarkyti juridinį asmenį turi būti priimamas juridinio asmens dalyviųsusirinkime kvalifikuota balsų dauguma, o apie sprendimą pertvarkyti juridinį asmenį turi būti pranešama tris kartus ne trumpesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba pa¬skelbta viešai vieną kartą ir pranešta visiems kreditoriams. „Juridinio asmens dalyvių susirinkimas pri¬imdamas sprendimą pertvarkyti juridinį asmenį taip pat turi patvirtinti naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentus arba juos sudaryti.“ Kitaip nei reorganizavimo atveju per¬tvarkyto juridinio asmens steigėjais laikomi pertvarkyto juridinio as¬mens dalyviai, nebent dalyvis atsisako tapti pertvarkyto juridinio as¬mens steigėju. Steigimo dokumentai nuo jų patvirtinimo dalyvių susirinki¬me (arba kita tvarka, jeigu tai numato juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantys įstatymai) per šešis mėnesius turi būti pateikti juridi¬nių asmenų registrui. Be to, apie priimtą sprendimą pertvarkyti juridinį asme¬nį taip pat turi būti pranešama juridinių asmenų registro tvarkytojui. Informacija apie tai įtraukiama į juridinių asmenų registrą. Pertvarkant juridinį asmenį jo kredi¬toriams suteikiamos tokios pačios garantijos kaip ir jau anksčiau minėtos reorganizuojamo juridinio asmens kreditorių teisės. Juridinių asmenų pertvarkymo pripažinimas negaliojančiu galimas tik išimtiniais atvejais ir tai gali nuspręsti tik teismas. Įstatymai taip pat gali numatyti aplinkybes, kuriomis juridinis asmuo pri¬valo pakeisti teisinę formą. Be to, įstatymuose taip pat turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip de¬vynių mėnesių terminas, per kurį juridinio asmens dalyviai turi priimti sprendimą pakeisti juridinio asmens teisinę formą, t. y. jį pertvarkyti. Tokiu atveju keičiami ir registro duomenys, tačiau jame turi būti nurodyta, kad… juridinio asmens teisinė forma yra pakeista. Jei per šį įstatymų nustatytą terminą juridinio asmens dalyviai nepriima sprendimo pa¬keisti juridinio asmens teisinę formą, laikoma, kad juridinio asmens teisinė forma jau yra pakeista ir juridinis asmuo gali veikti pagal steigimo doku¬mentus tiek, kiek jie neprieštarauja įstatymams, reglamentuojantiems juridinių asmenų, turinčių teisinę formą, į kurią juridinis asmuo priva¬lėjo persitvarkyti, veiklą. Ši nuostata netaikoma, jei per įstatymų pertvarkymui nu¬statytą terminą juridinis asmuo priėmė sprendimą likviduoti juridinį asmenį, o likvidavimo procedūros trukmė neturi jokios įtakos. Jeigu juridinio asmens dalyviai priėmė sprendimą pertvarkyti juri¬dinį asmenį ir parengė steigimo dokumentus, tačiau per šešis mėnesius nepateikė jų juridinių asmenų registrui, bus laikomasi nuostatos, kad juridinis asmuo teisinę formą pakeitė po šešių mėnesių, kai priimtas sprendimas.IŠVADOS1. Juridinio asmens veiklos pabaiga tai juridinio asmens veiklos nutraukimas, kuris turi pasireikšti registracijos, organizacinės struktūros panaikinimu, atskiro turto panaikinimu ir prievolių nutraukimu.2. Teisiniu požiūriu juridinio asmens pasibaigimas suprantamas kaip jo nustojimas egzistuoti kaip juridinio asmens. Tai reiškia, kad juridinis asmuo ne tik faktiškai nutraukia savo veiklą, bet ir išnyksta juridinio asmens statusas, t.y. juridinis asmuo išregistruojamas iš juridinių asmenų registro.
3. Reorganizavimas yra juridinio asmens pabaigos būdas. Yra du juridinių asmenų reorganizavimo būdai: jungimas, kuris skirstomas į sujungimo ir prijungimo būdus ir skaidymas – tai išdalijimas ir padalijimas. Esminis reorganizavimo būdų skirtumas yra tas, kad reorganizuojant sujungimo ir padalijimo būdu nauji juridiniai asmenys įsteigiami, o reorganizuojant prijungimo ir išdalijimo būdu – nauji juridiniai asmenys neįsteigiami.
4. Tikroji juridinio asmens pabaiga yra jo likvidavimas, kadangi tik likviduojant nutraukiamos visos juridinio asmens prievolinės ir nuosavybės teisės.
5. Kasdieninėje kalboje juridinio asmens pertvarkymas gali būti suprantamas įvairiai – kaip verslo organizavimo pertvarka, bendrovės skolų restruktūrizavimas ir pan. Teisiniu požiūriu pertvarkymas suprantamas kaip juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kuris neturi įtakos bendrovės turtui, teisėms ir pareigoms – jie išlieka naujosios teisinės formos juridiniam asmeniui.LITERATŪROS SĄRAŠAS1. LR civilinis kodeksas. Poligrafija ir informatika. 2001. 2. LR civilinio kodekso komentaras. II knyga. Asmenys. Justitia. Vilnius. 2002. 3. Bendrovės valdymas. Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai. Vilnius. 2003 (11). 4. Kiršienė J. ir kiti. Civilinė teisė. Bendroji dalis. I tomas. Vilnius.20045. Vasarienė D.Civilinė teisė. Vilnius. 2002.6. LR akcinių bendrovių įstaymas (www.litlex.lt, prieiga per internetą, žiūrėta 2004-12-28). 7. LR finansų įstaigų įstaymas (www.litlex.lt, prieiga per internetą, žiūrėta 2004-12-28).
8. LR viešųjų įstaigų įstatymas. (www.litlex.lt, prieiga per internetą, žiūrėta 2004-12-28).