ieškinio pareiškimas,įgaliojimas,perigaliojimas

NAMŲ DARBŲ UŽDUOTIS

1. IEŠKINIO PAREIŠKIMAS

Prieš rašant ieškinio pareiškimą būtina išsiaiškinti, kokiam teismui ši byla bus teisminga. Tam būtina išanalizuoti LR Civilinio proceso kodekso IV skyrių. Tarkime, kad turime atvejį, kai žmona noriišsiskirti su vyru dėl jo kaltės. Šeima kartu negyvena, žmona gyvena Kaune, vyras – Jonavoje. LR CPK 29 straipsnyje teigiama, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o 30 str. 4 dalyje minima, kad „ieškinys dėl išlaikymo priteisimo . gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą“. Vadovaujantis bendruoju teritoriniu teismingumu byla bus teisminga Joonavos rajono apylinkės teismui.
Toliau turime išsiaiškinti, koks yra ieškinio turinys. Tai reglamentuoja LR CPK 135 straipsnis, tačiau dar jame yra paminėta, kad „teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.“ Todėl būtina vadovautis ir LR CPK 111 straipsniu.
Būtinai turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes.
Po to turėtumėme pereiti prie situacijos analizės ir tam reikia remtis jau Civiliniu kodeksu. Civiliniame kodekse turime rasti teisės normas, pagal kurias turime teisę reikalauti apginti pažeistą teisę, įvykdyti pareigą ar pan. CKK 3.60 straipsnyje teigiama, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, o sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK, ir dėl to

o bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Kaip žinome, daugelis ieškinių apmokestinami žyminiu mokesčiu. Turime išsiaiškinti, ar paduodant į teismą šį ieškinį reikės mokėti, ar ne. LR CPK 83 str. Ištuokos dėl vieno iš sutuoktinio kaltės atveju atleidimas nuo žyminio mokesčio nepaminėtas, todėl žyminį mokestį mokėti reikės.
Atlikus šiuos veiksmus jau galima rašyti ieškinį:

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMUI

IEŠKOVĖ: Lina Adomaitienė
gim. 1974-05-12, Kaune

a/k 47405121148

gyv. Pramonės pr. 89-27,
Kaunas

ATSAKOVAS: Linas Adomaitis gim. 1967-02-17, Kaspariškių km.,
Palomenės sen., Kaišiadorių raj. sav.

a/k 36702171468

gyv. Žeimių takas5-45,

Jonava

TRETYSIS ASMUO: Kauno m. Vaikų teisių apsaugos tarnyba

Donelaičio g. 6, Kaunas

IEŠKINYS
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

2004-12-21
Kaunas

Su atsakovu susituokėme 2004 m. balandžio 29 d. Kauno m. CMB, akto įrašo Nr.540. Gyvenant santuokoje jokio bendro turto neįgijome. Santuokoje gimusių bendrų vaikų nėra. Aš auginu sūnų Tomą Kukį, a/k 50001210596, iš pirmosios santuokos. Mano sūnus nėra įvaikintas atsakovo, todėl jookių ginčų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo nėra.
Šiuo metu santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi per trumpą laiką paaiškėjo, kad mūsų su atsakovu kaip sutuoktinių bendras gyvenimas yra neįmanomas – atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio pareigų – neišlaiko šeimos, piktnaudžaiuja alkoholiu, tarp mūsų dėl atsakovo kaltės nebuvo sukurti šeimos santykiai ir nėra jokios vilties, kad šie santykiai ateityje tarp mūsų atsiras ir pradėsime gyventi bendrą gyvenimą.
Po santuokos sudarymo paaiškėjo, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jis nekontroliuoja savo ve

eiksmų – įžeidinėja mane. 2004 m. birželio 13 d. atsakovas mane sumušė mano mažamečio sūnaus akivaizdoje, to pasekmės – nežymus sveikatos sutrikdymas, tai įrodo išvada dėl mano sužalojimo.
Konfliktai tarp manęs ir atsakovo kyla viską matant mano mažamečiam sūnui, o tai daro didelę žalą normaliam vaiko psichiniam vystymuisi. Atsakovas mano sūnaus negerbia, jį nuolat žemina, vadina jį „nieko nemokančiu durniumi“.
Nors aš ir dirbu, tačiau negaliu pakankamai prisidėti prie šeimos bendrų poreikių tenkinimo. Dėl to atsakovas man nuolat priekaištauja, teigdamas, kad aš ir mano sūnus „pravalgom visus jo (atsakovo) pinigus“, o jis negali mums skirti tiek daug pinigų, nors pats netaupydamas išleidžia pinigus alkoholiui.
Paskutinis konfliktas tarp manęs ir atsakovo įvyko 2004 m. spalio 7 d. Nuo tada aš ir atsakovas gyvename atskirai – aš su savo sūnumi gyvenu pas savo motiną, pensininkę, 2 grupės invalidę. Atsakovas šeima nesirūpina visiškai. Konfliktų įrodymus pateikiu – tai pažymos iš policijos.
Dar prieš susituokiant su atsakovu jam paaiškinau, kad sergu depresija (pažyma pridedama) po ankstesnės santuokos nutraukimo, todėl nervinė įtampa man yra žalinga ir gali apsunkinti gydymą. Atsakovas teigė viską supratęs, žadėjo rūpintis manimi ir mano vaiku bei jo auklėjimu. Tačiau dėl man nesuvokiamų priežasčių netrukus po santuokos sudarymo atsakovas mano ir mano sūnaus atžvilgiu pradėjo naudoti psichologinį smurtą, mano atžvilgiu buvo panaudotas ir fizinis sm
murtas. Dėl to man pasikartojo depresija, o pasikartojanti depresija labai sunkiai gydoma – gydymas gali užtrukti iki 24 mėnesių.
Mūsų santuoka šiuo metu yra iširusi. Santuoka iširo dėl to, kad mūsų santykiuose atsirado nuolatiniai kivirčai, nesutarimai dėl sutuoktinio piktnaudžiavimo alkoholiu, naudojamo smurto prieš mane, nesirūpinimu šeima. Manau, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Šeimyninių santykių kaip bendro gyvenimo pagrindo tarp mūsų nebėra. Manau, kad bendras gyvenimas kartu yra neįmanomas ir mūsų santuoka yra iširusi galutinai ir jokių terminų susitaikymui skirti nėra prasmės, be to, tai pakenktų mano ir mano nepilnamečio sūnaus interesams.

Būnant santuokoje jokio turto, kurį reikėtų dalintis, neįgijome. Mano turimomis žiniomis nei vienas iš mūsų turtinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturime. Kreditorių neturime. Aš turiu butą adresu Valančiaus g. 12-10, Kaune, tačiau tai nedalintinas turtas, nes jį man dovanojo sesuo dar prieš sudarant santuoką su atsakovu.
Atsakovas nesutinka skirtis, nenori pateikti teismui pažymų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, todėl remdamasi LR CPK 135 str. 2 d. prašau teismo gauti minėtus duomenis, kadangi, kaip minėjau, atsakovas vengia bent kokios kalbos apie mūsų skyrybas. Aš nežinau, ar atsakovas įsigijo kokio nors nekilnojamojo turto nuo tada, kai negyvename kartu ir ar jis dirba. Mano turimomis žiniomis atsakovas pastaruoju metu nedirbo, turėjo individualią įmonę.

Po santuokos nutraukimo pageidauju pasilikti ikisantuokinę Kromskienės pa
avardę. Atsakovui palieku teisę rinktis, kokios pavardės sau jis pageidauja po santuokos nutraukimo.

Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš buvusio sutuoktinio nereikalauju.
Byla bus vedama ne per advokatą.
Jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį, prašau sprendimą priimti už akių.

Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str., 3.62 str., 3.69 str., 3.70 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., Jonavos rajono apylinkės teismo prašau:
1. Santuoką, sudarytą 2004 m. balandžio 29 d. tarp manęs, ieškovėsLinos Adomaitienės, gim. 1974-05-12 ir atsakovo Lino Adomaičio, gim. 1967-02-17, nutraukti dėl atsakovo kaltės, paliekant ieškovei ikisantuokinę Kukienės pavardę.
2. Priteisti iš atsakovo Lino Adomaičio, a/k 36702171468, bylinėjimosi išlaidas.

PRIDEDAMA:
1. Ieškinio 2 nuorašai;
2. Linos Adomaitienės paso (psl.32-33) 3 kopijos;
3. Santuokos liudijimas ir 2 jo kopijos;
4. Tomo Kukio gimimo liudijimo, įrašo Nr., 3 kopijos;
5. Pažyma apie Linos Adomaitienės gaunamas pajamas ir 2 kopijos;
6. Valstybės įmonės registrų centro pažyma „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo“ ir 2 jos kopijos;
7. Valstybės įmonės „Regitra“ pažyma apie registruotas transporto priemones ir 2 jos kopijos;
8. Pažyma iš psichologo ir 2 jos kopijos;
9. Specialisto išvada dėl sveikatos sutrikdymo ir 2 jos kopijos;
10. Pažyma iš policijos ir 2 jos kopijos;
11. Žyminio mokesčio kvitas.

Lina Adomaitienė

2. ĮGALIOJIMAS

Įgaliojimą, jo patvirtinimą, pasibaigimą ir kitus su tuo susijusius klausimus reglamentuoja LR Civilinio kodekso II knygos III dalies normos.
Įgaliojimas – tai rašytinis įgalinimas vieno asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui santykius su trečiaisiais asmenimis.
Įgaliojimų rūšys:
1. Vienkartinis (vienam konkrečiam veiksmui atlikti- pvz: paimti darbo užmokestį, sudaryti žemės nuomos mokestį).
2. Specialus (atlikti tam tikros rūšies veiksmams per tam tikrą laikotarpį).
3. Bendrasis ar generalinis įgaliojimas (sudaryti įvairius sandorius, atlikti įvairius teisinius veiksmus).
Įgaliojimas yra visuomet rašytinės formos. Tam tikri įgaliojimai turi būti patvirtinti notariškai – pvz. sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma, pvz.: fizinio asmens duodamas įgaliojimas nekilnojamam turtui tvarkyti.
Įgaliojimas yra susietas su galiojimo terminu. Jis negali būti ilgesnis nei 3 metai. Jei terminas nenurodomas, tai jis galioja 1 metus nuo sudarymo dienos. Įgaliojimas praėjus tam tikram laikui pasibaigia, bet gali pasibaigti ir nepraėjus tam terminui, pvz. vienkartiniai įgaliojimai – atlikus veiksmą galiojimas baigiasi, be to įgaliojimai sudaromi susitarimo pagrindu, todėl gali baigtis atsisakius įgaliojimo.
Pasibaigus įgaliojimui yra tam tikros teisinės pasekmės:
1. Įgaliotojas turi pranešti įgaliotiniui ir tretiesiems asmenims kuriuos tai liečia, jei pasibaigia įgaliojimas.
2. Tokią pat pareigą turi ir įgaliotojo teisių perėmėjas, t.y. jis turi informuoti įgaliotoją ir trečiuosius asmenis.

Tarkime, kad mums reikia parašyti patį paprasčiausią įgaliojimą vienkartiniam veiksmui atlikti – paimti diplomą per įteikimo ceremoniją, nes asmuo išvyksta ir pats paimti savo diplomo negalės.

Rašydami įgaliojimą turime remtis LR CK 2.137 str., taigi matome, kad tai bus rašytinis dokumentas, išnagrinėjus 2.138 str. matome, kad jam nebūtinas notarinis patvirtinimas. Po to nagrinėjame 2.142 str., pagal kurį turi būti nurodyta įgaliojimo sudarymo data, kitaip jis negalios.

Dabar jau galime rašyti įgaliojimą.

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO
ADMINISTRAVIMO FAKULTETO
NAD-4/3 GR. STUDENTAS
LINAS ADOMAITIS

Neakivaizdinių studijų
prodekanei
Onai Onaitienei

ĮGALIOJIMAS
DĖL DIPLOMO PAĖMIMO

2004-12-27
Kaunas

Įgalioju Liną Petrauskaitę, asmens kodas 47305150779, paimti mano aukštojo mokslo diplomą.

Įgaliojimas galioja iki 2005-06-10.

Linas Adomaitis

3. PERĮGALIOJIMAS

Pergaliojimą reglamentuoja LR civilinio kodekso 2.145 straipsnis.
Tarkime mūsų atveju įgaliotojo sutuoktinė staiga susirgo ir negalės paimti diplomo, o praleidus paėmimo terminą jis bus perduotas į archyvą ir bus sunku jį paimti, todėl ji nori pergalioti diplomo paėmimą savo draugei.
Ji gali perįgalioti diplomą paimti kitą asmenį tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas (tokios teisės nesuteikia) arba kai jis dėl susidariusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus (būtent šis atvejis mums ir tinka). Perįgaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas tiek atstovaujamajam, tiek ir tretiesiems asmenims.
Įgaliojimo, duodamo perįgaliojant, forma turi atitikti duoto įgaliojimo formą.
Perįgaliojant duodamo įgaliojimo terminas negali būti ilgesnis už įgaliojimo, kuriuo remiantis jis duodamas, terminą, todėl pergaliojimas turės galioti ilgiau nei iki 2004-11-10.
Asmuo, kuris perduoda įgaliojimus kitam asmeniui, turi apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti jam reikiamus duomenis apie asmenį, kuriam perduodami įgaliojimai (ji turės pranešti savo vyrui, kad įgalioja draugę paimti diplomą).
Jeigu draugė šios pareigos neįvykdys, žmona atsako už draugės, kuriai įgaliojimus perdavė, veiksmus kaip už savo veiksmus.
Taigi, rašome pergaliojimą:

LINA PETRAUSKAITĖ
A/K 47305150779
GYV. SAVANORIŲ PR. 320-28, KAUNAS

Neakivaizdinių studijų
prodekanei
Onai Onaitienei

PERĮGALIOJIMAS
DĖL DIPLOMO PAĖMIMO

2005-04-02

Perįgalioju Kristiną Jonaitytę, asmens kodas 47412140683, paimti mano vyro Lino Adomaičio diplomą.

Perįgaliojimas galioja iki 2004-07-01.

PRIDEDAMA. Lino Adomaičio įgaliojimas dėl diplomo paėmimo.

Leave a Comment