20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė
1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė.
2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai arba juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:
1) atstovauti juridiniam asmeniui arba
2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba
3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, je
eigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas arba įgaliotas asmuo dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės.
4. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės.
5. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, valstybės ir savivaldybės institucija bei tarptautinė viešoji organizacija.
1. Komentuojamas straipsnis įtvirtina naują institutą Lietuvos baudžiamojoje teisėje – tai juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės įteisinimas siejamas su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais bei siekiu tapti pilnateise Europos Sąjungos nare. Pareigą va
alstybėms – tarptautinių sutarčių dalyvėms numatyti nacionaliniuose baudžiamuosiuose įstatymuose juridinių asmenų atsakomybę nustato tokios Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys kaip Europos Tarybos 1999 m. Europos baudžiamosios teisės konvencija prieš korupciją (VŽ, 2002, Nr.23-851; 853) bei Jungtinių Tautų 2000 m. Konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (VŽ, 20
2. Juridinių asmenų samprata ir rūšys apibrėžiamos CK 2.33 str. – 2.35 str. bei 2.50 str. 4 d. Taigi, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn įmonę, įstaigą ar organizaciją, būtina remtis nurodytų CK straipsnių nuostatomis, nustatančiomis juridinių asmenų požymius ir rūšis, taip pat specialių įstatymų, taikomų atskirų įmonių veikslai, normomis.
3. CK 2.33 str. 1 d. nurodyta, kad j
u r i d i n i u a s m e n i u laikoma savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teise bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Siaurai aiškinant minėtą CK normą, galima būtų konstatuoti, kad joje numatyti tokie juridinio asmens požymiai, kaip juridinio asmens organizuotumas, identitetas, galėjimas būti ieškovu ar atsakovu teisme bei įgyti tam tikras teise ir pareigas. Plačiai aiškinant minėtą CK normą, galima išskirti ir ki
itus juridinio asmens požymius, t.y. juridinio asmens turto atskirumą nuo jo dalyvio turto, galėjimą sudaryti savo vardu sandorius, savarankiškų tikslų ir interesų turėjimą ir t.t. Galiojantis CK nustato, jog juridiniai asmenys gali būti viešieji ir privatieji (CK 2.34 str.) bei ribotos ir neribotos turtinės atsakomybės (CK 2.50 str. 4 d.). V i e š i e j i j u r i d i n i a i a s m e n y s yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (CK 2.34 str. 2 d.). Tuo tarpu p r i v a t i e j i j u r i d i n i a i a s m e n y s yra juridiniai asmenys, kurių tikslas yra tenkinti privačius interesus ir siekti komercinės – materialinės naudos (CK 2.34 str. 3 d.). Juridinio asmens rūšis yra svarbi aplinkybė svarstant galimybę patraukti juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kadangi ne visi juridiniai asmenys gali būti nusikaltimo subjektais (apie tai plačiau žr. šio straipsnio komentaro 15 p.). Tuo tarpu juridinių asmenų skirstymas į ribotos ir neribotos turtinės atsakomybės įmones įtvirtina bendrąją nuostatą Lietuvos civilinėje teisėje, kad kiekviena įmonė yra juridinis asmuo. Todėl pagal galiojantį CK tiek uždaroji akcinė be4. Komentuojamo straipsnio 1 d. įtvirtina nuostata, kad juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Taigi, BK yra nustatytas išsamus ir tikslus nusikalstamų veikų, kurių nusikaltimo subjektas gali būti juridinis asmuo, ratas. Tai, kad už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas juridinis asmuo, yra nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio vienoje iš dalių (pvz., BK 132 str. 4 d.; 179 str. 4 d. ir t.t.). Juridinis asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje nėra nurodyta, jog už šios veikos padarymą gali atsakyti ir juridinis asmuo.
5. BK 20 str. antrojoje dalyje nustatytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Juridinis asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu: pirma, fizinis asmuo padaro nusikalstamą veiką ir, antra, fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu, ir trečia, jeigu šis fizinis asmuo eina tam tikras vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniams asmeniui arba priimti įmonės vardu sprendimus, arba gali kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
6. V e i k i m a s j u r i d i n i o a s m e n
7. Darydamas nusikalstamą veiką, fizinis asmuo gali veikti tiek individualiai, t.y. nenurodydamas tretiesiems asmenims, ką jis atstovauja ir kieno interesais veikia, tiek ir juridinio asmens vardu, t.y. nurodydamas tiesiogiai atstovaujamą juridinį asmenį, tačiau bet kuriuo atveju toks asmuo turi veikti juridinio asmens naudai arba interesams.
8. V a d o v a u j a n č i o m i s p a r e i g o m i s laikytinos tokios asmens pareigos, kurios suteikia teisę duoti privalomus kitiems juridinio asmens darbuotojams nurodymus ar įsakymus, taip pat teisė formuoti juridinio asmens ar jo struktūrinės dalies (filialo, atstovybės, departamento, skyriaus ir pan.) veiklos ar funkcionavimo kryptis bei atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu arba kontroliuoti veiklą. T e i s ė a t s t o v a u t i j u r i d i n į a s m e n į reiškia teisę veikti juridinio asmens vardu teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis tiek privatinės, tiek viešosios teisės srityje. T e i s ė p r i i m t i s p r e n d i m u s j u r i d i n i o a s m e n s v a r d u reiškia teisę nuspręsti dėl juridinio asmens veikos, jo dalyvavimo privatinių ar viešųjų teisinių santykių apyvartoje ir pan. T e i s ė k o n t r o l i u o t i a s m e n s v e i k l ą reiškia teisę prižiūrėti, ar tinkamai vykdoma juridinio asmens veikla, taip pat teisė imtis atitinkamų priemonių, jeigu paaiškėja, kad juridinio asmens veikla nėra vykdoma tinkamai arba pakankamai, kad būtų pasiekti maksimalūs veiklos rodikliai. Prie vadovaujančias pareigas užimančių asmenų pirmiausia priskirtinas juridinio asmens valdymo organas – įmonės ir pan. direktorius, prezidentas arba juridinio asmens valdymo organą atstovaujantis narys, pvz. valdybos pirmininkas, jeigu jis turi paminėtus įgaliojimus, ir pan. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs fizinis asmuo neturi baudžiamajame įstatyme nurodytų požymių, tai juridinis asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
9. Tais atvejais, kai juridinis asmuo pasižymi sudėtinga struktūra, vadovaujančias pareigas užimančiu asmeniu gali būti pripažinti juridinio asmens struktūrinių padalinių, pvz., filialo, atstovybės, departamento ir pan., vadovai. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina tiksliai nustatyti juridinio asmens struktūrą, juridinio asmens organų bei jo valdymo organų hierarchiją ir teisinius ryšius, juridinio asmens valdymo organų bei atskirų darbuotojų kompetencijos ribas, nes nuo šių aplinkybių priklausys ir juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas.
10. BK 20 str. trečiojoje dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant juridinis asmuo taip pat g a l i b ū t i traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo atveju būtina, kad: pirma, nusikalstamą veiką padarytų fizinis asmuo, kuris yra juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas, antra, nusikalstamą veiką asmuo turi padaryti juridinio asmens naudai ir trečia, nusikalstamos veikos padarymas turi būti nepakankamos kaltininko priežiūros ar kontrolės, kuria privalėjo užtikrinti vadovaujančias pareigas einantis asmuo, rezultatas.
11. D a r b u o t o j u pagal Darbo kodeksą (VŽ, 2002, Nr.64-2569) yra fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Galėjimą turėti darbo teises ir pareigas (darbinis teisnumas) pripažįstamas lygus visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turi Lietuvos Respublikoje tokį patį darbinį teisnumą, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis, kaip ir Lietuvos piliečiai. Visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam 16 metų (išimtis gali nustatyti Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai). J u r i d i n i o a s m e n s į g a l i o t u a t s t o v u laikytinas asmuo, veikiantis pagal įgaliojimą, prokūrą, pavedimo sutartį ar kitais pagrindais, teisėtai suteikiančiais teisę asmeniui atstovauti juridinį asmenį ir veikti jo interesais. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar tarp asmens, padariusio nusikalstamą veiką, ir juridinio asmens yra atstovavimo teisiniai santykiai. Šiais atvejais reikia vadovautis CK ar kitais įstatymais, nustatančiais atstovavimo juridiniam asmeniui pagrindus ir tvarką.
12. Juridinio asmens darbuotojas arba įgaliotas atstovas nusikalstamą veiką turi padaryti juridinio asmens naudai (apie tai žr. šio str. komentaro 6 p.).
13. Nusikalstamos veikos padarymas turi būti nepakankamos kaltininko priežiūros ar kontrolės, kurią privalėjo užtikrinti vadovaujančias pareigas einantis asmuo, rezultatas. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata reiškia, kad vadovaujančias pareigas einantis asmuo (apie tai žr. šio str. komentaro 8 ir 9 punktus) nevykdė arba netinkamai vykdė jam pavestas priežiūros arba kontrolės funkcijas ir tai sąlygojo nusikalstamos veikos padarymą. N e p a k a n k a m a p r i e ž i ū r a a r
k o n t r o l ė gali pasireikšti darbuotojo ar įgalioto asmens nesupažindinimu su privalomais žinoti teisės aktais, juridinio asmens taisyklėmis ar instrukcijomis, vidinės organizacinės netvarkos juridiniame asmenyje toleravimu ir pan. Baudžiamasis įstatymas tiesiogiai nenustato reikalavimų juridinio asmens darbuotojo ar įgalioto asmens priežiūros ar kontrolės intensyvumui, tačiau manytina, jog baudžiamąją atsakomybę juridiniam asmeniui šiuo pagrindu užtraukia tik akivaizdžiai nepakankama priežiūra ar kontrolė. Jeigu juridinio asmens vadovaujančias pareigas einantis asmuo vykdė priežiūros ir kontrolės funkcijas, juridinis asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo atveju iškyla tik fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės klausimas.
14. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką ( apie tai žr. BK 24 str. komentarą), baudžiamosios atsakomybės.
15. Baudžiamojon atsakomybėn negali būti patraukti valstybė, valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga bei viešoji tarptautinė organizacija. V i e š ą j a t a r p t a u t i n e o r g a n i z a c i j a laikoma tarpvalstybinė ar tarpvyriausybinė tarptautinė organizacija, pvz. NATO, Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Taryba ir pan. Tokių tarptautinių organizacijų grupei priskirtinos ir tos organizacijos, kurių veiklos teisiniame pagrinde (įstatuose, nuostatuose ir pan.) įtvirtinti privilegijos ir imunitetai nuo valstybės jurisdikcijos, pvz. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas ir pan.
16. Juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos bausmės, numatytos BK 43 str. , ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas .
