Viešieji pirkimai - Mokslai.lt

Įvadas

Viešasis darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba kartu atlikti ir suprojektuoti darbus arba bet kokiomis priemonėmis atlikti darbus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus. Darbas yra tam tikrų statybos darbų kaip visumos rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas 1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491)

Viešasis prekių pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra prekių (žaliavų, gaminių, įrenginių, statinių ir kitų visokio pavidalo daiktų)

pirkimas, nuoma, lizingas (finansinė nuoma), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant, taip pat perkamų prekių montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Kiekviena įstaiga ar organizacija vykdydama viešąjį pirkimą vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu 1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491.

Viešųjų pirkimų įstatymas yra tobulinamas pakeitimais bei papildymais, siekiant viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo ir viešumo, numatytos efektyvesnės viešųjų pirkimų procedūros, pašalinami kai kurie nereikalingi teisiniai suvaržymai. Šių pakeitimų bei papildymų rengėjai teigia, kad tokiu būdu praktikoje bus išspręstos šiuo metu tiek perkančioms organizacijoms, tiek ūkio subjektams aktualiausios viešųjų pirkimų problemos.

Šiuo metu yra du svarbūs įstatymai, kuriuos svarsto Ekonomikos komitetas tai: Viešųjų pirkimų įstatymas ir Konkurencijos įstatymas.

Tinkamai priimti Viešųjų pirkimų įstatymą svarbu ir dėl to, kad juo vadovaujantis bus leidžiami valstybės biudžeto pinigai, o šioje srityje pasitaiko daug piktnaudžiavimo. Reikia pasiekti, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos efektyviai.

Mano darbo tikslas – viešųjų pirkimų vykdymas.

Darbo uždavinys – išnagrinėti viešųjų pirkimų organizavimą.

Viešųjų pirkimų įstatymų reguliavimai

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais bei papildymais, siekiant viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo ir viešumo, numatytos efektyvesnės viešųjų pirkimų procedūros, pašalinti kai kurie nereikalingi teisiniai suvaržymai. Šių pakeitimų bei papildymų rengėjai teigia, kad tokiu būdu praktikoje bus išspręstos šiuo metu tiek perkančioms organizacijoms, tiek ūkio subjektams aktualiausios viešųjų pirkimų problemos.

Siekiant suderinimo su ES direktyvų reikalavimais, nustatyta, kad

Viešųjų pirkimų įstatymas nėra taikomas, pvz., įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ir kuro, skirtų elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimams (paliekant teisę ir pareigą Vyriausybei patvirtinti nurodytų įmonių, veikiančių energetikos srityje, minėtų pirkimų tvarką) ir kt.

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais ir papildymais atsisakyta privalomojo pasiūlytos kainos diskontavimo, taip pat nustatyta, kad pasiūlymai gali būti vertinami arba pagal pasiūlymo mažiausios kainos, arba pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus. Tais pirkimo atvejais, kai norima vertinti ne tik pasiūlymo kainą, bet ir kitus kriterijus, tokius kaip: sutarties įvykdymo terminai, techniniai privalumai, eksploatavimo išlaidos, garantinis aptarnavimas ir kt., perkančioji organizacija gali taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimą.

Pakeitimais bei pasiūlymais taip pat nustatyta, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose gali pareikalauti, jog tiekėjai (rangovai) pateiktų jų teisę užsiimti su pirkimu susijusia veikla (tiekti siūlomas prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus) patvirtinančius dokumentus (atestatus, licencijas (leidimus) ir pan.). Patikslinta ir nuostata, kad visiems tiekėjams (rangovams) turi būti taikomi ne tik vienodi, bet ir pagrįsti kvalifikacijos reikalavimai.

Įstatymu patvirtinti ir kiti ne mažiau svarbūs pakeitimai bei papildymai (Įstatymas Nr. IX-865; Valstybės žinios Nr. 49).

(http://www.jsm.lt/lithuanian/aktai_nr6_19.htm#1 2004-02-26)

Viešųjų pirkimų vykdymas molėtų darbo biržoje perkant mokymo

Perkvalifikavimo paslaugas

Viešieji pirkimai vykdomi vadovaujantis Lietuvos respublikos viešųjų pirkimų įstatymu1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491 bei jo pakeitimais ir papildymais. Taip pat Lietuvos darbo biržos nurodymais. Viešiesiems pirkimams organizuoti sudaroma komisija.

1 Darbo reglamento bendrosios nuostatatos

1. Viešojo pirkimo komisija (toliau vadinama – Komisija) sudaroma viešiesiems pirkimams, atliekamiems Molėtų darbo biržoje

Lietuvos trespublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau vadinama – Viešųjų pirkimų įstatymas) nustatyta tvarka, organizuoti ir vykdyti.

2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos

Konstitucija, Viešųjų pirkimų įstatymu, kitais įstatymais, kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu.

3. Komisijos narys, prieš pradėdamas darbą komisijoje, turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir kofidencialumo pasižadėjimą.

4. Komisija veikia Molėtų darbo biržos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus.

5. Komisija vykdo tik raštiškas užduotis, susijusias su pirkimų organizavimu ir jų atlikimu, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo bei Molėtų darbo biržos suteiktus įgaliojimus Komisija yra atsakinga Molėtų darbo biržai.

3.2 Komisijos funkcijos

1. Komisija vykdo tik Molėtų darbo biržos užduotis, susijusias su pirkimo procedūrų atlikimu.

2. Komisija organizuodama pirkimus ir juos atlikdama:

1. vertina tiekėjų (rangovų) kvalifikacinius duomenis, priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką pateikusio tiekėj (rangovo) kvalifikacinių duomenų ir praneša apie jį tiekėjui (rangovui);

2. vertina, ar pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas atitinka reikalavimus;

3. atplėšia vokus su pasiūlymais;

4. nagrinėja, vertina, palygina pateiktus pasiūlymus;

5. vykdant pirkimą konkurencinių derybų būdu, atlieka tiekėjų (rangovų)

atranką dalyvavimui derybose, kviečia juos deryboms, derasi dėl pasiūlymų turinio;

6. nustato preliminarią pasiūlymų eilę, ją patvirtina ir priima sprendimą apie laimėjusį pasiūlymą;

7. parengia pirkimo sutarties projektą;

8. vykdant pirkimą iš vienintelio šaltinio, nustato, ar tiekėjo (rangovo)

pasiūlymas atitinka perkančios organizacijos sąlygas, kainų pagrįstumą ir priimtinumą, priima sprendimą apie laimėjusį pasiūlymą;

9. atlieka kitus veiksmus, numatytus Viešųjų pirkimų įstatyme, reikalingus pirkimams organizuoti ir vykdyti;

3. Komisija nuo jos sudarymo dienos gauna įgaliojimus šio reglamento 2

punkte nurodytoms funkcijoms vykdyti.

3.3 Komisijos teisės ir pareigos

1. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas turi teisę:

2. Gauti iš Molėtų darbo biržos paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminus lėšų, skirtų paslaugų pirkimui, sumą, pageidaujamą pirkimo atlikimo terminą bei kitą informaciją, reikalingą pirkimams organizuoti ir vykdyti;

3. Ggavusi organizacijos sutikimą, kviesti ekspertus tiekėjų (rangovų)

pateiktiems pasiūlymams nagrinėti;

4. Pprašyti, kad tiekėjai (rangovai) paaiškintų pasiūlymus;

5. Ggavusi Molėtų darbo biržos įgaliojimą, atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jei paaiškėja, kad pasiūlymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar nevykdė įsipareigojimų perkančiąjai organizacijai ar kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos vykdė;

6. Susipažinti su informacija susijusia su konkurso pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu.

7. Komisija turi ir kitų teisių, numatytų Viešųjų pirkimų įstatyme ir suteiktų perkančios organizacijos užduotims vykdyti.

8. Komisija privalo:

9. vykdyti šiame reglamente nurodytas funkcijas ir Molėtų darbo biržos nustatytas užduotis;

10. Vykdyti funkcijas ir užduotis, laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;

11. Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir perkančiąjai organizacijai pareikalavus, teikti savo veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimais, paaiškinimus;

12. Neatskleisti informacijos, susijusios su stliktomis pirkimo procedūromis, jeigu jos neatskleidimas prieštarauja įstatymams, daro nuostolių teisėtiems perkančiosios organizacijos ir tiekėjų (rangovų)

komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

3.4 Mokymo paslaugų tiekėjams keliami reikalavimai

Konkurse dalyvaujantiems paslaugų teikėjams, siūlantiems mokymą pagal formalias ir dvigubas profesinio mokymo programas, keliami kvalifikacijos reikalavimai:

1. Paslaugos teikėjas turi darbo rinkos profesinio mokymo leidimą mokyti (licenciją) pagal siūlomą(-as) programą (-as).

2. Paslaugos teikėjas turi suaugusiųjų mokymo padalinį.

3. Paslaugos teikėjas per pastaruosius 3 metus (2001, 2002 ir 2003 m.) bent vieną kartą vykdė suaugusiųjų profesinį mokymą.

4. Konkurso dalyvis, siūlantis mokymą pagal prioritetinę (Žr. Mokymo programų sąrašą pridėtą prie Konkurso dokumentų) mokymo programą, turi per 3 paskutiniuosius metus nepertraukiamą patirtį vykdant darbo rinkos profesinį mokymą pagal šią programą, t.y. 2001, 2002 ir 2003 m. vykdė darbo rinkos profesinį mokymą pagal šią programą.

4a. Konkurso dalyvis, siūlantis mokymą pagal dvigubą prioritetinę programą (t.y. programa, sudaryta iš dvejų formalių mokymo programų), turi per 3

paskutiniuosius metus nepertraukiamą patirtį vykdant darbo rinkos profesinį mokymą pagal abejas formalias programas.

5. Paslaugos teikėjas pagal siūlomą mokymo programą gali apmokyti visą

Pirkėjo nurodytą asmenų skaičių per metus.

6. Paslaugos teikėjas turi pažymą, (forma patvirtinta LDRMT direktoriaus

2003-12-22 įsakymu Nr. V(8)-130; Žin., 2003, Nr.124-5658) išduotą teritorinės darbo rinkos mokymo tarnybos, liudijančią, kad jo nustatyta mokymo tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus.

7. Paslaugos teikėjas turi pažymą, (forma patvirtinta LDRMT direktoriaus

2003-12-22 įsakymu Nr. V(8)-130; Žin., 2003, Nr.124-5658) išduotą teritorinės darbo rinkos mokymo tarnybos, liudijančią, kad jo mokymo materialinė bazė pagal siūlomą programą atitinka programos reikalavimus.

8. Mokymo paslaugų teikėjas gali vykdyti mokymą dienine forma bet kuriuo metų laiku pagal Pirkėjo užsakymą.

Konkurse dalyvaujantiems paslaugų teikėjams, siūlantiems mokymą pagal neformalias profesinio mokymo programas, keliami kvalifikacijos reikalavimai:

1. Paslaugos teikėjas turi suaugusiųjų mokymo padalinį.

2. Paslaugos teikėjas per pastaruosius 3 metus (2001, 2002 ir 2003 m.) bent vieną kartą vykdė suaugusiųjų profesinį mokymą.

3. Paslaugos teikėjo siūloma neformalaus profesinio mokymo programa įregistruota Darbo rinkos neformaliojo profesinio mokymo programų sąvade.

(Molėtų darbo biržos Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentas).

4. PREKIŲ, PASLAUGŲ IR DARBŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TAIKANT ĮPRASTINĘ KOMERCINĘ

PRAKTIKĄ VYKDYMAS

Molėtų darbo birža prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklėmis (toliau – taisyklės) vadovaujasi, vykdydama prekių, paslaugų ar darbų viešąjį pirkimą (toliau – pirkimą)

taikant įprastą komercinę praktiką.

Pirkimą taikant įprastą komercinę praktiką gali vykdyti 2002-12-03

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. IX-1217 65 straipsnio 11

dalyje nustatytais atvejais (kai prekių ar paslaugų vertė mažesnė kaip 75

tūkst. Lt, o darbų – 300 tūkst. Lt be pridėtinės vertės mokesčio, kai dėl susidariusių ypatingų aplinkybių (avarija, stichinė nelaimė, epidemija ar kitoks nenugalimos jėgos poveikis) pirkimo neįmanoma įvykdyti kitais

Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytais supaprastinto pirkimo būdais, nepažeidžiant nustatytų procedūrų atlikimo tvarkos, kai perkamos valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos, kai prekės ir paslaugos yra perkamos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas).

Pirkimas atliekamas laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų siekiant sudaryti pirkimo sutartį, o jeigu pirkimo vertė maža – žodžiu sudaromą sandorį, leidžiančius racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti administracijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.

Pirkimų vykdytojai turi skatinti tiekėjų konkurenciją siekdami kuo naudingesnių administracijai tiekėjų siūlymų.

Šiose taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme.

Numatomi šių darbų vykdytojai:

1. Pirkimų vertes, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 8

straipsnio nuostatomis, apskaičiuoja administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo (toliau tekste – pirkimų verčių apskaitą tvarkantis asmuo).

Šis asmuo pirkimų vertes apskaičiuoja kartu su pirkimų organizatoriumi, remdamasis sudarytų sutarčių faktinėmis ir numatomų sudaryti sutarčių planuojamomis vertėmis.

2. Pirkimą gali vykdyti tik pirkimų organizatorius ar įprastos komercinės praktikos pirkimo komisija (toliau – komisija). Pirkimų organizatorių skiria ir komisiją sudaro savivaldybės administracijos direktorius. Tuo pačiu metu atliekamiems keliems pirkimams gali būti paskirti keli pirkimų organizatoriai.

3. Pirkimų organizatorius pirkimą gali atlikti tik tuomet, kai numatomos sudaryti prekių ar paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vertė be pridėtinės vertės mokesčio neviršija 15000 (penkiolikos tūkstančių) litų, arba darbų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vertė be pridėtinės vertės mokesčio neviršija 30000 (trisdešimties tūkstančių) litų.

Jeigu nurodytos sumos viršijamos, pirkimą atlieka komisija. Administracijos direktorius turi teisę priimti sprendimą pavesti pirkimą atlikti pirkimų organizatoriui arba komisijai, neatsižvelgdamas į šiame punkte nustatytas vertes.

4. Pirkimų organizatorius ir komisijos narys prieš pradėdamas pirkimus turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.

5. Komisija veikia pagal administracijos direktoriaus patvirtintą darbo reglamentą.

Pirkimų organizavimas:

1. Pirkimas vykdomas šiais etapais:

1.1. pirkimų organizatorius išsiaiškina reikalingas pirkti prekės, paslaugas ar darbus, jų technines, eksploatacines ir kt. savybes, nusprendžia dėl pasiūlymų vertinimo tik pagal kainą arba pagal pasiūlymų ekonomiškumą;

1.2. pirkimų organizatorius parengia paraišką, kurioje nurodomos reikalingos pirkti prekes, paslaugos ar darbai, kodėl reikia vykdyti pirkimą, kokios lėšos bus naudojamos pirkimui ir kitos svarbios aplinkybės.

Pirkimų organizatorius suderina numatomą sutarties vertę su pirkimų verčių apskaitą tvarkančiu asmeniu (nustatoma, ar pirkimas gali būti vykdomas taikant įprastos komercinės praktikos taisykles), buhalterija ir asignavimų valdytoju (nustatoma, kokiomis lėšomis bus apmokamos nupirktos prekės, paslaugos ar darbai);

1.3. paraiška pateikiama savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui. Susipažinęs su paraiškoje pateikta informacija, administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo pirkimų organizatoriui arba komisijai įsakymu arba rezoliucija paveda vykdyti pirkimą;

1.4. pirkimų organizatorius arba komisija suformuluoja pirkimo sąlygas ir atlieka tiekėjų apklausą;

1.5. pirkimų organizatorius arba komisija išrenka geriausią siūlymą pateikusį tiekėją, su kuriuo bus sudaroma sutartis (sutartys);

1.6. administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo patvirtina (įsakymu, rezoliucija ar kt.) pirkimų organizatoriaus ar komisijos sprendimą;

1.7. su geriausią siūlymą pateikusiu tiekėju sudaroma sutartis;

1.8. pirkimų organizatorius ar komisija perduoda mokėjimų dokumentų originalus administracijos buhalterijai, pasirašytas pirkimo sutartis — už sutarčių registravimą ir saugojimą atsakingam asmeniui, visus su pirkimu susijusius dokumentus arba jų kopijas sega į bylą. Pasibaigus kalendoriniams metams, pirkimų organizatoriai ir komisijos administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui pateikia per metus įvykdytų pirkimų ataskaitą. Ataskaitos pateikiamos iki sausio 15 dienos. Kai perkami savivaldybės tarybos narių, administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymai arba pirkimus, finansuojamus savivaldybės lėšomis, atlieka kitos organizacijos, dokumentus sega į bylą ir pirkimų ataskaitą rengia administracijos buhalterija;

1.9. kai pirkimą reikia įvykdyti labai skubiai arba esant kitoms objektyvioms aplinkybėms, 1.2 punkte nurodyta paraiška ir tiekėjų apklausos pažyma nepildoma. Tokiu atveju pirkimų organizatorius turi gauti žodinį administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens leidimą bei buhalterijos ir asignavimų valdytojo derinimą. Pirkimą įvykdžius, prie mokėjimo dokumentų pridedamas paaiškinimas, kuriame nurodomos pirkimo aplinkybės;

1.10. kai vadovaujantis kvalifikacijos kėlimo institucijų kvietimais perkami savivaldybės tarybos narių, administracijos valstybės tarnautojų ir/ar darbuotojų mokymai arba vadovaujantis reklamos paslaugas teikiančių įmonių pasiūlymais perkamos specifinės reklamos paslaugos, 11.2 punkte nurodyta paraiška ir tiekėjų apklausos pažyma nepildoma. Šiuo atveju administracijos direktorius savo rezoliucija paveda vykdyti pirkimą, apie pirkimą nedelsiant informuojama buhalterija (informuoja pirkimą vykdantis asmuo).

5. Prekių, paslaugų ar darbų poreikio išsiaiškinimas

Pirkimų organizatorius prieš pradėdamas pirkimą turi išsiaiškinti, kokias prekes, paslaugas ar darbus reikės pirkti, taip pat reikalingus šių prekių, paslaugų ar darbų kiekius. Tuo tikslu pirkimų organizatorius gali apklausti administracijos valstybės tarnautojus ar darbuotojus, remdamasis defektiniais aktais, naudojimo instrukcijomis, administracijos planais ar kompetentingų valstybės tarnautojų arba darbuotojų sprendimais.

Taip pat pirkimų organizatorius turi nustatyti perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybes. Nustatydamas šias savybes pirkimų organizatorius remiasi administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų pateiktais pasiūlymais, turimais techniniais aprašymais, savo patirtimi. Jeigu reikia, pirkimų organizatorius gali konsultuotis su atitinkamos srities specialistais. Jeigu pirkimą atlieka komisija, pirkimų organizatorius perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybes praneša komisijai. Pirkimų organizatorius taip pat apibrėžia ir svarbiausias sutarties sąlygas:

prekių, paslaugų ar darbų vykdymo terminus, atsiskaitymo ir apmokėjimo laikotarpius, kokybės ir specifikacijų kontrolę, netesybas ir pan.

Tiekėjams nurodant perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybes, neturi būti dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija (nurodant savybes neturi būti sudaroma situacija, kad tik konkretus tiekėjas galėtų pateikti prekes, atlikti paslaugas ar darbus, išskyrus atvejį, kai tai būtina siekiant patenkinti administracijos perkamų prekių, paslaugų ar darbų poreikius ir nėra kitos alternatyvos).

Apibūdinant pirkimo objekto savybes negali būti nurodyta konkreti prekė, gamintojas ar tiekimo šaltinis, gamybos procesas, prekės ženklas, patentas, kilmės šalis, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objekto arba reikalingą pirkimo objektą gali pasiūlyti tik vienintelis tiekėjas. Šiuo atveju tiekėjams būtina nurodyti, kad priimtini ir savo savybėmis lygiaverčiai objektai.

Pirkimo objekto savybės turi būti apibūdintos taip, kad jas glaustai ir aiškiai būtų galima pateikti apklausiamiems tiekėjams. Jeigu pirkimą atlieka komisija, suderintą dokumentaciją pirkimų organizatorius perduoda jai.

Jeigu pirkimo objektui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti parengta projektinė dokumentacija, šios dokumentacijos parengimą, tvirtinimą ir suderinimą organizuoja pirkimų organizatorius.

Nustatytos pirkimo objekto savybės turi būti suderintos su pirkimo iniciatoriumi – Administracijos valstybės tarnautoju arba darbuotoju, kuris nurodė reikalingas prekes, paslaugas arba darbus, taip pat su administracijos direktoriumi, jeigu jis priima atskirą sprendimą derinti pirkimo objekto savybes.

Jeigu numatomos sudaryti sutarties vertė neviršija nustatytų verčių, pirkimo objekto savybės tiekėjams gali būti nurodomos žodžiu arba raštu, o jeigu vertė didesnė – raštu. Perkant darbus objekto savybės visada nurodomos raštu.

6. Pirkimų verčių derinimas

Pirkimų organizatorius prieš pradėdamas pirkimą numatomą pirkimo sutarties vertę privalo suderinti su pirkimų verčių apskaitą tvarkančiu asmeniu, kuris vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis dėl pirkimų verčių nusprendžia, ar pirkimas gali būti vykdomas taikant įprastą komercinę praktiką.

7. Tiekėjų apklausa

Siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis, apklausiami potencialūs tiekėjai. Tiekėjus apklausia pirkimų organizatorius arba komisija. Tiekėjai apklausiami žodžiu arba raštu.

Sprendimą dėl apklausos formos priima pirkimų organizatorius arba komisija.

Tame pačiame pirkime dalyvaujantys tiekėjai turi būti apklausiami ta pačia forma. Apklausiant žodžiu su tiekėjais bendraujama asmeniškai arba telefonu. Apklausiant raštu paklausimai tiekėjams pateikiami paštu, faksu, elektroniniu paštu arba asmeniškai. Apklausos metu tiekėjams turi būti pateikiama bent jau ši informacija:

1. pageidaujamos pirkimo objekto savybės ir svarbiausios pirkimo sutarties sąlygos;

2. kokiais kriterijais vadovaujantis bus pasirenkamas tiekėjas, su kuriuo sudaroma sutartis;

3. kokius dalykus turi nurodyti siūlantis savo prekes, paslaugas ar darbus tiekėjas, kokia forma (rašytine ar žodine) ir iki kada jis tai turi padaryti;

4. kaip administracija informuos apklausiamą tiekėją apie sprendimą su juo sudaryti pirkimo sutartį.

Administracija turi įsitikinti, kad siūlymą pateikęs tiekėjas yra pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Tam pirkimų organizatorius arba komisija gali kelti reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir prašyti informacijos apie kvalifikaciją. Visiems tiekėjams turi būti keliami vienodi reikalavimai ir prašoma pateikti to paties pobūdžio informaciją. Nei keliami reikalavimai, nei prašoma informacija negali dirbtinai diskriminuoti tiekėjų.

Apklausiant tiekėją ar tiekėjui atskirai kreipiantis, pirkimų organizatorius arba komisija turi atsakyti į visus tiekėjo klausimus, kurie susiję su pirkimu ir tiekėjui reikalingi geriau suprasti administracijos poreikius ir galimybes, tačiau tiekėjui negali būti pateikta tokia informacija, kuri pažeistų administracijos įsipareigojimus neatskleisti komercine, tarnybos ar valstybės paslaptimi laikomos informacijos arba informacijos, kurios atskleidimas pakenktų viešiesiems interesams.

Tame pačiame pirkime apklausiamiems tiekėjams turi būti pateikta tokia pati informacija.

Apklausiant tiekėjus, jeigu tai nesukelia pernelyg didelių organizacinių sunkumų, reikia derėtis dėl palankesnių tiekėjo siūlomų sąlygų. Bet jeigu apklausiant tiekėjus paaiškėja, kad reikia pakeisti administracijos pageidaujamas pirkimo objekto savybes arba kitas pirkimo sąlygas, pirkimų organizatorius arba komisija turi tai padaryti, esant reikalui derindama su šiose taisyklėse nustatytais asmenimis, iš naujo apklausti jau anksčiau apklaustus tiekėjus.

Žodžiu pateikti tiekėjų atsakymai fiksuojami apklausos pažymoje.

Apklausti reikia tokį tiekėjų skaičių, kad būtų galima palyginti ir įvertinti bent 3 tiekėjų siūlymus. Jeigu siūlymus pateikia mažiau nei 3

tiekėjai, administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo gali pavesti pirkimų organizatoriui arba komisijai atlikti apklausą iš naujo. Mažiau tiekėjų gali būti apklausiama šiais atvejais:

1. pirkimų organizatorius arba komisija normaliomis priemonėmis sužino, kad yra mažiau tiekėjų, kurie gali patiekti reikalingas prekes, atlikti paslaugas ar darbus;

2. didesnio tiekėjų skaičiaus apklausa reikalautų neproporcingai didelių pirkimų organizatoriaus arba komisijos pastangų, laiko ir/ar lėšų sąnaudų (paprastai kai perkama prekių, paslaugų ar darbų, kurių vertė yra iki 100 litų);

3. pirkimą būtina atlikti labai greitai;

4. kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai. Tokiu atveju apklausiamas tik tas tiekėjas, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis. Papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės, o bendra visų šių sutarčių kaina — Viešųjų pirkimų įstatymo 65 straipsnio 11 dalies 1 punkte numatytų verčių;

5. esant kitoms objektyviai pateisinamoms aplinkybėms, dėl kurių neįmanoma apklausti daugiau tiekėjų; šios aplinkybės negali priklausyti nuo administracijos delsimo arba neveiklumo;

6. kai prekės, paslaugos arba darbai perkami iš įkalinimo įstaigų, valstybės įmonių, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ar Teisingumo ministerija ir kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų invalidų, bei įmonių prie sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip

50 procentų pacientų, perkamos jų pagamintos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai.

8. Tiekėjų siūlymų tikrinimas ir vertinimas

Tiekėjo siūlymo tikrinimo tikslas – įsitikinti, ar siūlymas atitinka administracijos poreikius ir iškeltus reikalavimus, o tiekėjų siūlymų vertinimo tikslas – išrinkti geriausią siūlymą, kurį pateikusiam tiekėjui administracija siūlys sudaryti pirkimo sutartį.

Vertinami tik administracijos poreikius ir iškeltus reikalavimus atitinkantys tiekėjų siūlymai. Vertinama tik pagal tiekėjams apklausos metu nurodytus kriterijus. Geriausiu laikomas ekonomiškiausias siūlymas arba tas siūlymas, kuriame nurodyta mažiausia kaina. Kai pasiūlymai vertinami pagal jų ekonomiškumą, vadovaujamasi Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-

25 „Dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymo metodika.

Tiekėjų siūlymus vertina pirkimų organizatorius arba komisija.

9. Pirkimo sutartis

Pirkimo sutartis sudaroma su geriausią siūlymą pateikusiu tiekėju.

Pirkimo sutartis, kurios vertė mažesnė kaip 10 000 Lt, gali būti sudaroma žodine forma.

Perkant darbus visada sudaroma rašytinė sutartis. Rašytinė sutartis turi būti sudaroma, kai dėl perkamų prekių ir/ar paslaugų specifikos turi būti nustatomi papildomi reikalavimai perkamų objektų kokybei, pateikimo ir atsiskaitymo terminams, kai nustatomos netesybos bei panašiais atvejais, taip pat administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui pavedus.

Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta:

1. sutarties šalių teisės ir pareigos;

2. perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma – tikslūs jų kiekiai;

3. kaina arba kainodaros taisyklės;

4. kainos ar įkainių indeksavimas dėl infliacijos, jeigu sutarties trukmė ilgesnė kaip 1 metai;

5. kainos ar įkainių keitimas dėl pasikeitusių mokesčių;

6. atsiskaitymų ir apmokėjimo tvarka;

7. prievolių įvykdymo terminai;

8. prievolių įvykdymo užtikrinimas;

9. ginčų sprendimo tvarka;

10. sutarties nutraukimo tvarka;

11. sutarties galiojimas.

Pirkimų vykdytojai turi stengtis sudaryti ilgalaikes sutartis su tiekėjais. Sutarties terminas ir vertė turi skatinti tiekėjus siūlyti kuo geresnes sąlygas, tačiau kartu neturi būti administracijai nepriimtinos rizikos (pvz., kainų, valiutų kursų, sutartimi tiekėjų prisiimamų įsipareigojimų neįvykdymo sukeliamų pasekmių) šaltinis.

Sutartis su teikėju neturi būti sudaroma tol, kol nėra užtikrintas administracijos įsipareigojimų pagal šią sutartį finansavimas.

10. Pirkimų dokumentavimas

Pirkimo atlikimo metu sudaromi dokumentai turi leisti administracijai pagrįsti priimtų sprendimų, Viešųjų pirkimų įstatymo ir šių taisyklių nustatytų reikalavimų atitikimą.

Visus su pirkimu susijusius dokumentus pirkimų organizatorius, komisija sega į bylą ir nustatytais terminais perduoda už archyvų tvarkymą atsakingam administracijos padaliniui.

Byloje turi būti bent jau ši informacija:

1. paraiška, nurodyta taisyklių punkte, arba jos kopija;

2. tiekėjų apklausos pažyma;

3. jeigu paraiška ir tiekėjų apklausos pažyma nepildoma —pateikiamas paaiškinimas arba jo kopija;

4. tiekėjų siūlymai (jeigu jie pateikti raštu);

5. komisijos posėdžių protokolai;

6. pirkimo sutarties arba sąskaitos-faktūros kopija;

7. kvietimas dalyvauti mokymuose, pasiūlymas teikti reklamos paslaugas (arba jo kopija).

Su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

11. Ginčų nagrinėjimas

Administracijos gautos tiekėjų pretenzijos dėl administracijos vykdomų pirkimų nagrinėjamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Tiekėjų pretenzijas nagrinėja administracijos direktoriaus paskirtas administracijos valstybės tarnautojas. Šis asmuo neturi būti susijęs su pirkimą vykdančiu pirkimų organizatoriumi ar komisija. Sprendimą dėl pretenzijos remdamasis paskirto valstybės tarnautojo išvadomis ir pirkimų organizatoriaus ar komisijos pirmininko paaiškinimais, priima administracijos direktorius. (Prekių ir paslaugų pirkimo Molėtų darbo biržoje taisyklės).

Molėtų darbo birža savo praktikoje negavo jokių skundų iš prekių ir paslaugų tiekėjų.

12. Viešųjų pirkimų organizavimo efektyvumas

Organizuojant Viešuosius pirkimus mokymui-perkvalifikavimui bedarbių

Molėtų darbo biržoje kainos žymiai sumažėjo, todėl, kad kiekviena mokymo įstaiga stengiasi laimėti konkursą mažindama siūlomas paslaugas. Pvz.

„Alantos verslo ir technologijų mokykla“ stalių mokymo – pervalifikavimo programai kainas sumažino iki 20 procentų. „Lelijos“ siuvimo įmonėje siuvėjų paruošimui kainos sumažėjo iki 25 procentų. Kiekviena mokymo įstaiga stengiasi su minimaliomis išlaidomis suteikti kvalifikuotas paslaugas. Ateityje planuojamas mokymo kainų stabilumas.

Molėtų darbo biržoje organizuojamas ir mažos vertės prekių pirkimas. Jo dėka parenkami prekių tiekėjai, kurie gali pasiūlyti organizacijai nuolaidas ir teikti kokybiškas prekes. Atsirenkant tiekėjus atliekama:

1. Kvalifikacijos tikrinimas – tikslu išsiaiškinti ar tiekėjas pajėgus įvykdyti sutartį;

2. Ekonominė ir finansinė būklė;

3. Techninis ir gamybinis pajėgumas.

Metinės sutarties pagalba stengiamasi išreikalauti patogias prekių pristatymo ir atsiskaitymo su tiekėjais sąlygas. Išaugo prekių tiekėjų paslaugų kokybė, bei sumažėjo įsigyjamų prekių kainos.

Seimui svarstant Viešųjų pirkimų įstatymo projektą, LLRI ekspertai pateikė siūlymą praplėsti viešuosius pirkimus apibrėžiančias įstatymo nuostatas, nes, ekspertų nuomone, Lietuvoje šiuo įstatymu aktualu ir naudinga reglamentuoti daugiau pirkimų, nei kad juos reglamentuoja ES (ES

griežtai reglamentuoja dalį viešųjų pirkimų (tarptautinius pirkimus), o ES

institucijos dalyvauja jų procese). LLRI taip pat pateikė siūlymų, kaip tiksliau reglamentuoti viešuosius pirkimus siekiant jų skaidrumo ir efektyvumo.

Efektyvios konkurencijos nėra ten, kur visa paklausa yra koncentruota valdžioje. Jei valdžia tampa vieninteliu (arba pagrindiniu) pirkėju, tai reiškia, jog konkuruojama tik dėl jos vienos palankumo. „Geriausiu” tampa tik tas, kas įtinka valdžiai, o ne vartotojams. Tokiu atveju egzistuoja ne tik pirkėjo monopolijos, bet ir korupcijos problema, nes valdžia kaip pirkėjas disponuoja ne savo pinigais ir neišvengiamai nesielgia su jais labai skrupulingai. Todėl, nepaisant griežto viešųjų pirkimų reglamentavimo, nuolat iškyla skandalai susiję su viešais pirkimais , o privačių pirkimų atveju piktnaudžiavimai visai nėra paplitę.

(http://www.lrinka.lt/Leidinys/reguliavimas/2001.1.isknygos.phtml 2004-03-

29).

13. Išvados

Turi būti sveika viešųjų pirkimų sistema. Reikėtų atsižvelgti, jog

Viešieji pirkimai – tai ko reikia verslui? (brangiai parduoti)

• Paprastumo

• Sąžiningumo

• Nediskriminavimo

• Operatyvumo

• Verslo taisyklių gerbimo

Viešieji pirkimai – ko reikia valdžiai? (pigiai nusipirkti)

• Paprastumo

• Sąžiningumo

• Konkurencijos

• Operatyvumo

Iškreipta viešųjų pirkimų sistema

Viešieji pirkimai – ko reikia verslui? (brangiai parduoti)

• Sudėtingumo

• Voliuntarizmo

• Protekcionizmo

Viešieji pirkimai – ko reikia valdžiai? (brangiai nusipirkti, pasiliekant asmeninę “maržą”)

• Sudėtingumo

• Voliuntarizmo

Viešieji pirkimai – giluminės problemos

• Perkama kitų naudai už kitų pinigus.

• “Verslo” modelio viešuosiuose pirkimuose pavojai – favoritizmas ir korupcija.

• “Biurokratijos” modelio viešuosiuose pirkimuose pavojai –

nelankstumas.

• Ar gali būti sėkmingas bandymas suderinti šiuos modelius – naujoji viešoji vadyba?

Viešieji pirkimai – problemos verslui ir valdžiai

• Viešojo pirkimo kaina: formaliai teisėta, realiai per didelė.

• Viešojo pirkimo kaina: formaliai suderėta, realiai ne galutinė.

• Reikalavimai statytojui: formaliai objektyvūs, realiai subjektyvūs ir ribojantys.

• Reikalavimai objektui: formaliai objektyvūs, realiai subjektyvūs ir netikslingi.

• Konkurencija: formaliai atvira, realiai – pagal pasirinkimą.

Viešieji pirkimai – problemos verslui ir valdžiai

Pirkimo objektas (darbai ar patalpos): formaliai skirtinga, realiai tas pats.

• Įsipareigojimų vykdymas: formaliai užtikrinamas, realiai sunkiai išreikalaujamas.

Viešųjų pirkimų reguliavimo perspektyvos

• Su ES teise jau suderinta

• Laukia rinkų atvėrimas

• Tikėtinas tolesnis procedūrų detalizavimas

• Galima didesnė orientacija į tikslą

• Tikėtinas artėjimas prie normalių civilinių sandorių

Konkurencija stiprės. Viešųjų pirkimų reguliavimo perspektyvos

• Su ES teise jau suderinta

• Laukia rinkų atvėrimas

• Tikėtinas tolesnis procedūrų detalizavimas

• Galima didesnė orientacija į tikslą

• Tikėtinas artėjimas prie normalių civilinių sandorių. („Lietuvos laisvosios rinkos institutas“ 2003 06 19).

Literatūra

1. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas Nr.I-1491, 1996m;

2. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas Nr. IX-1217, 2002-12-03;

3. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-25 „Dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymo metodikos patvirtinimo“;

4. Molėtų darbo biržos Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentas;

5. Prekių ir paslaugų pirkimo Molėtų darbo biržoje taisyklės;

6. „Lietuvos laisvosios rinkos institutas“ 2003 06 19;

7. www.jsm.lt/lithuanian/aktai;

8. www.lrinka.lt/Leidinys/reguliavimas/2001;

[pic]