Viešieji pirkimai

TURINYS

1. ĮVADAS 2
2. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMŲ REGULIAVIMAI 3
3. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS MOLĖTŲ DARBO BIRŽOJE PERKANT MOKYMO-

PERKVALIFIKAVIMO PASLAUGAS 4
3.1 Darbo reglamento bendrosios nuostatatos 4
3.2 Komisijos funkcijos 4
3.3 Komisijos teisės ir pareigos 5
3.4 Mokymo paslaugų tiekėjams keliami reikalavimai 6
4. PREKIŲ, PASLAUGŲ IR DARBŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TAIKANT ĮPRASTINĘ

KOMERCINĘ PRAKTIKĄ VYKDYMAS 7
5. Prekių, paslaugų ar darbų poreikio išsiaiškinimas 10
6. Pirkimų verčių derinimas 11
7. Tiekėjų apklausa 11
8. Tiekėjų siūlymų tikrinimas ir vertinimas 13
9. Pirkimo sutartis 14
10. Pirkimų dokumentavimas 15
11.  Ginčų nagrinėjimas 15
12. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ORGANIZAVIMO EFEKTYVUMAS 16
13. IŠVADOS 17
14. LITERATŪRA 19

ĮVADAS

Viešasis darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti
arba kartu atlikti ir suprojektuoti daarbus arba bet kokiomis priemonėmis
atlikti darbus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus
reikalavimus. Darbas yra tam tikrų statybos darbų kaip visumos rezultatas,
kuris gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Pirkimo
tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. (Lietuvos Respublikos
viešųjų pirkimų įstatymas 1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491)

Viešasis prekių pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra prekių
(žaliavų, gaminių, įrenginių, statinių ir kitų visokio pavidalo daiktų)
pirkimas, nuoma, lizingas (finansinė nuoma), pirkimas išsimokėtinai,
numatant jas įsigyti ar to nenumatant, taip pat perkamų prekių montavimo,
diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos. Pirkimo tikslas – sudaryti
viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Kiekviena įstaiga ar organizacija
vykdydama viešąjį pirkimą vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų
įstatymu 1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491. Viešųjų pirkimų įstatymas yra
tobulinamas pakeitimais bei papildymais, siekiant viešųjų pirkimų procedūrų
skaidrumo ir viešumo, numatytos efektyvesnės viešųjų pirkimų procedūros,
pašalinami kai kurie nereikalingi te

eisiniai suvaržymai. Šių pakeitimų bei
papildymų rengėjai teigia, kad tokiu būdu praktikoje bus išspręstos šiuo
metu tiek perkančioms organizacijoms, tiek ūkio subjektams aktualiausios
viešųjų pirkimų problemos.

Šiuo metu yra du svarbūs įstatymai, kuriuos svarsto Ekonomikos
komitetas tai: Viešųjų pirkimų įstatymas ir Konkurencijos įstatymas.
Tinkamai priimti Viešųjų pirkimų įstatymą svarbu ir dėl to, kad juo
vadovaujantis bus leidžiami valstybės biudžeto pinigai, o šioje srityje
pasitaiko daug piktnaudžiavimo. Reikia pasiekti, kad biudžeto lėšos būtų
naudojamos efektyviai.

Mano darbo tikslas – viešųjų pirkimų vykdymas.

Darbo uždavinys – išnagrinėti viešųjų pirkimų organizavimą.

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMŲ REGULIAVIMAI

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais bei papildymais, siekiant
viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo ir viešumo, numatytos efektyvesnės
viešųjų pirkimų procedūros, pašalinti kai kurie nereikalingi teisiniai
suvaržymai. Šių pakeitimų bei papildymų rengėjai teigia, kad tokiu būdu
praktikoje bus išspręstos šiuo metu tiek perkančioms organizacijoms, tiek
ūkio subjektams aktualiausios viešųjų pirkimų problemos.

Siekiant suuderinimo su ES direktyvų reikalavimais, nustatyta, kad
Viešųjų pirkimų įstatymas nėra taikomas, pvz., įmonių, veikiančių
energetikos srityje, energijos ir kuro, skirtų elektros ir šilumos
energijai gaminti, pirkimams (paliekant teisę ir pareigą Vyriausybei
patvirtinti nurodytų įmonių, veikiančių energetikos srityje, minėtų pirkimų
tvarką) ir kt.

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais ir papildymais atsisakyta
privalomojo pasiūlytos kainos diskontavimo, taip pat nustatyta, kad
pasiūlymai gali būti vertinami arba pagal pasiūlymo mažiausios kainos, arba
pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus. Tais pirkimo
atvejais, kai norima vertinti ne tik pasiūlymo kainą, bet ir kitus
kriterijus, tokius kaip: sutarties įvykdymo

terminai, techniniai
privalumai, eksploatavimo išlaidos, garantinis aptarnavimas ir kt.,
perkančioji organizacija gali taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo
vertinimą.

Pakeitimais bei pasiūlymais taip pat nustatyta, kad perkančiosios
organizacijos pirkimo dokumentuose gali pareikalauti, jog tiekėjai
(rangovai) pateiktų jų teisę užsiimti su pirkimu susijusia veikla (tiekti
siūlomas prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus) patvirtinančius
dokumentus (atestatus, licencijas (leidimus) ir pan.). Patikslinta ir
nuostata, kad visiems tiekėjams (rangovams) turi būti taikomi ne tik
vienodi, bet ir pagrįsti kvalifikacijos reikalavimai.

Įstatymu patvirtinti ir kiti ne mažiau svarbūs pakeitimai bei
papildymai (Įstatymas Nr. IX-865; Valstybės žinios Nr. 49).

(http://www.jsm.lt/lithuanian/aktai_nr6_19.htm#1 2004-02-26)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS MOLĖTŲ DARBO BIRŽOJE PERKANT MOKYMO-

PERKVALIFIKAVIMO PASLAUGAS

Viešieji pirkimai vykdomi vadovaujantis Lietuvos respublikos viešųjų
pirkimų įstatymu1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491 bei jo pakeitimais ir
papildymais. Taip pat Lietuvos darbo biržos nurodymais. Viešiesiems
pirkimams organizuoti sudaroma komisija.

1 Darbo reglamento bendrosios nuostatatos

1. Viešojo pirkimo komisija (toliau vadinama – Komisija) sudaroma

viešiesiems pirkimams, atliekamiems Molėtų darbo biržoje

Lietuvos trespublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau

vadinama – Viešųjų pirkimų įstatymas) nustatyta tvarka,

organizuoti ir vykdyti.

2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos

Konstitucija, Viešųjų pirkimų įstatymu, kitais įstatymais,

kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu.

3. Komisijos narys, prieš pradėdamas darbą komisijoje, turi

pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir kofidencialumo

pasižadėjimą.

4. Komisija veikia Molėtų darbo biržos vardu pagal jai suteiktus

įgaliojimus.

5. Komisija vykdo tik raštiškas užduotis, susijusias su pirkimų

organizavimu ir jų atlikimu, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo

bei Molėtų darbo biržos suteiktus įgaliojimus Komisija yra

atsakinga Molėtų darbo biržai.

3.2 Komisijos funkcijos

1. Komisija vykdo tik Mo

olėtų darbo biržos užduotis, susijusias su pirkimo

procedūrų atlikimu.
2. Komisija organizuodama pirkimus ir juos atlikdama:
1. vertina tiekėjų (rangovų) kvalifikacinius duomenis, priima sprendimą dėl

kiekvieno paraišką pateikusio tiekėj (rangovo) kvalifikacinių duomenų ir

praneša apie jį tiekėjui (rangovui);
2. vertina, ar pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo

užtikrinimas atitinka reikalavimus;
3. atplėšia vokus su pasiūlymais;
4. nagrinėja, vertina, palygina pateiktus pasiūlymus;

5. vykdant pirkimą konkurencinių derybų būdu, atlieka tiekėjų (rangovų)

atranką dalyvavimui derybose, kviečia juos deryboms, derasi dėl

pasiūlymų turinio;
6. nustato preliminarią pasiūlymų eilę, ją patvirtina ir priima sprendimą

apie laimėjusį pasiūlymą;
7. parengia pirkimo sutarties projektą;
8. vykdant pirkimą iš vienintelio šaltinio, nustato, ar tiekėjo (rangovo)

pasiūlymas atitinka perkančios organizacijos sąlygas, kainų pagrįstumą

ir priimtinumą, priima sprendimą apie laimėjusį pasiūlymą;
9. atlieka kitus veiksmus, numatytus Viešųjų pirkimų įstatyme, reikalingus

pirkimams organizuoti ir vykdyti;
3. Komisija nuo jos sudarymo dienos gauna įgaliojimus šio reglamento 2

punkte nurodytoms funkcijoms vykdyti.

3.3 Komisijos teisės ir pareigos

1. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas turi teisę:
2. Gauti iš Molėtų darbo biržos paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminus

lėšų, skirtų paslaugų pirkimui, sumą, pageidaujamą pirkimo atlikimo

terminą bei kitą informaciją, reikalingą pirkimams organizuoti ir

vykdyti;
3. Ggavusi organizacijos sutikimą, kviesti ekspertus tiekėjų (rangovų)

pateiktiems pasiūlymams nagrinėti;
4. Pprašyti, kad tiekėjai (rangovai) paaiškintų pasiūlymus;
5. Ggavusi Molėtų darbo biržos įgaliojimą, atmesti pasiūlymo galiojimo

užtikrinimą, jei paaiškėja, kad pasiūlymą užtikrinantis ūkio

subjektas tapo nemokus ar nevykdė įsipareigojimų perkančiąjai

organizacijai ar kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos vykdė;
6. Susipažinti su informacija susijusia su konkurso pasiūlymų nagrinėjimu,

aiškinimu, vertinimu ir palyginimu.
7. Komisija tu

uri ir kitų teisių, numatytų Viešųjų pirkimų įstatyme ir

suteiktų perkančios organizacijos užduotims vykdyti.
8. Komisija privalo:
9. vykdyti šiame reglamente nurodytas funkcijas ir Molėtų darbo biržos

nustatytas užduotis;

10. Vykdyti funkcijas ir užduotis, laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo ir

kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;
11. Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir

perkančiąjai organizacijai pareikalavus, teikti savo veiksmų ir

sprendimų, susijusių su pirkimais, paaiškinimus;
12. Neatskleisti informacijos, susijusios su stliktomis pirkimo

procedūromis, jeigu jos neatskleidimas prieštarauja įstatymams, daro

nuostolių teisėtiems perkančiosios organizacijos ir tiekėjų (rangovų)

komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

3.4 Mokymo paslaugų tiekėjams keliami reikalavimai

Konkurse dalyvaujantiems paslaugų teikėjams, siūlantiems mokymą pagal
formalias ir dvigubas profesinio mokymo programas, keliami kvalifikacijos
reikalavimai:

1. Paslaugos teikėjas turi darbo rinkos profesinio mokymo leidimą mokyti

(licenciją) pagal siūlomą(-as) programą (-as).

2. Paslaugos teikėjas turi suaugusiųjų mokymo padalinį.

3. Paslaugos teikėjas per pastaruosius 3 metus (2001, 2002 ir 2003 m.) bent

vieną kartą vykdė suaugusiųjų profesinį mokymą.

4. Konkurso dalyvis, siūlantis mokymą pagal prioritetinę (Žr. Mokymo

programų sąrašą pridėtą prie Konkurso dokumentų) mokymo programą, turi

per 3 paskutiniuosius metus nepertraukiamą patirtį vykdant darbo rinkos

profesinį mokymą pagal šią programą, t.y. 2001, 2002 ir 2003 m. vykdė

darbo rinkos profesinį mokymą pagal šią programą.

4a. Konkurso dalyvis, siūlantis mokymą pagal dvigubą prioritetinę programą
(t.y. programa,

sudaryta iš dvejų formalių mokymo programų), turi per 3

paskutiniuosius metus nepertraukiamą patirtį vykdant darbo rinkos

profesinį mokymą pagal abejas formalias programas.
5. Paslaugos teikėjas pagal siūlomą mokymo programą gali apmokyti visą

Pirkėjo nurodytą asmenų skaičių per metus.

6. Paslaugos teikėjas turi pažymą, (forma patvirtinta LDRMT direktoriaus

2003-12-22 įsakymu Nr. V(8)-130; Žin., 2003, Nr.124-5658) išduotą

teritorinės darbo rinkos mokymo tarnybos, liudijančią, kad jo nustatyta

mokymo tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus.

7. Paslaugos teikėjas turi pažymą, (forma patvirtinta LDRMT direktoriaus

2003-12-22 įsakymu Nr. V(8)-130; Žin., 2003, Nr.124-5658) išduotą

teritorinės darbo rinkos mokymo tarnybos, liudijančią, kad jo mokymo

materialinė bazė pagal siūlomą programą atitinka programos reikalavimus.

8. Mokymo paslaugų teikėjas gali vykdyti mokymą dienine forma bet kuriuo

metų laiku pagal Pirkėjo užsakymą.
Konkurse dalyvaujantiems paslaugų teikėjams, siūlantiems mokymą pagal
neformalias profesinio mokymo programas, keliami kvalifikacijos
reikalavimai:
1. Paslaugos teikėjas turi suaugusiųjų mokymo padalinį.

2. Paslaugos teikėjas per pastaruosius 3 metus (2001, 2002 ir 2003 m.) bent

vieną kartą vykdė suaugusiųjų profesinį mokymą.

3. Paslaugos teikėjo siūloma neformalaus profesinio mokymo programa

įregistruota Darbo rinkos neformaliojo profesinio mokymo programų sąvade.
(Molėtų darbo biržos Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentas).

4. PREKIŲ, PASLAUGŲ IR DARBŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TAIKANT ĮPRASTINĘ KOMERCINĘ

PRAKTIKĄ VYKDYMAS

Molėtų darbo birža prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų taikant
įprastą komercinę praktiką taisyklėmis (toliau – taisyklės) vadovaujasi,
vykdydama prekių, paslaugų ar darbų viešąjį pirkimą (toliau – pirkimą)
taikant įprastą komercinę praktiką.

Pirkimą taikant įprastą komercinę praktiką gali vykdyti 2002-12-03
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. IX-1217 65 straipsnio 11
dalyje nustatytais atvejais (kai prekių ar paslaugų vertė mažesnė kaip 75
tūkst. Lt, o darbų – 300 tūkst. Lt be pridėtinės vertės mokesčio, kai dėl
susidariusių ypatingų aplinkybių (avarija, stichinė nelaimė, epidemija ar
kitoks nenugalimos jėgos poveikis) pirkimo neįmanoma įvykdyti kitais
Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytais supaprastinto pirkimo būdais,
nepažeidžiant nustatytų procedūrų atlikimo tvarkos, kai perkamos valstybės
tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos,
kai prekės ir paslaugos yra perkamos naudojant reprezentacinėms išlaidoms
skirtas lėšas).

Pirkimas atliekamas laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo,
skaidrumo principų siekiant sudaryti pirkimo sutartį, o jeigu pirkimo vertė
maža – žodžiu sudaromą sandorį, leidžiančius racionaliai naudojant tam
skirtas lėšas įsigyti administracijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.

Pirkimų vykdytojai turi skatinti tiekėjų konkurenciją siekdami kuo
naudingesnių administracijai tiekėjų siūlymų.

Šiose taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos apibrėžtos Viešųjų
pirkimų įstatyme.

Numatomi šių darbų vykdytojai:

1. Pirkimų vertes, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 8
straipsnio nuostatomis, apskaičiuoja administracijos direktoriaus įsakymu
paskirtas asmuo (toliau tekste – pirkimų verčių apskaitą tvarkantis asmuo).
Šis asmuo pirkimų vertes apskaičiuoja kartu su pirkimų organizatoriumi,
remdamasis sudarytų sutarčių faktinėmis ir numatomų sudaryti sutarčių
planuojamomis vertėmis.

2. Pirkimą gali vykdyti tik pirkimų organizatorius ar įprastos
komercinės praktikos pirkimo komisija (toliau – komisija). Pirkimų
organizatorių skiria ir komisiją sudaro savivaldybės administracijos
direktorius. Tuo pačiu metu atliekamiems keliems pirkimams gali būti
paskirti keli pirkimų organizatoriai.

3. Pirkimų organizatorius pirkimą gali atlikti tik tuomet, kai
numatomos sudaryti prekių ar paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties
vertė be pridėtinės vertės mokesčio neviršija 15000 (penkiolikos
tūkstančių) litų, arba darbų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vertė be
pridėtinės vertės mokesčio neviršija 30000 (trisdešimties tūkstančių) litų.
Jeigu nurodytos sumos viršijamos, pirkimą atlieka komisija. Administracijos
direktorius turi teisę priimti sprendimą pavesti pirkimą atlikti pirkimų
organizatoriui arba komisijai, neatsižvelgdamas į šiame punkte nustatytas
vertes.

4. Pirkimų organizatorius ir komisijos narys prieš pradėdamas
pirkimus turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo
pasižadėjimą.

5. Komisija veikia pagal administracijos direktoriaus patvirtintą
darbo reglamentą.

Pirkimų organizavimas:

1. Pirkimas vykdomas šiais etapais:

1.1. pirkimų organizatorius išsiaiškina reikalingas pirkti prekės,
paslaugas ar darbus, jų technines, eksploatacines ir kt. savybes,
nusprendžia dėl pasiūlymų vertinimo tik pagal kainą arba pagal pasiūlymų
ekonomiškumą;

1.2. pirkimų organizatorius parengia paraišką, kurioje nurodomos
reikalingos pirkti prekes, paslaugos ar darbai, kodėl reikia vykdyti
pirkimą, kokios lėšos bus naudojamos pirkimui ir kitos svarbios aplinkybės.
Pirkimų organizatorius suderina numatomą sutarties vertę su pirkimų verčių
apskaitą tvarkančiu asmeniu (nustatoma, ar pirkimas gali būti vykdomas
taikant įprastos komercinės praktikos taisykles), buhalterija ir asignavimų
valdytoju (nustatoma, kokiomis lėšomis bus apmokamos nupirktos prekės,
paslaugos ar darbai);

1.3. paraiška pateikiama savivaldybės administracijos direktoriui
arba jo įgaliotam asmeniui. Susipažinęs su paraiškoje pateikta informacija,
administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo pirkimų organizatoriui
arba komisijai įsakymu arba rezoliucija paveda vykdyti pirkimą;

1.4. pirkimų organizatorius arba komisija suformuluoja pirkimo
sąlygas ir atlieka tiekėjų apklausą;

1.5. pirkimų organizatorius arba komisija išrenka geriausią siūlymą
pateikusį tiekėją, su kuriuo bus sudaroma sutartis (sutartys);

1.6. administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo patvirtina
(įsakymu, rezoliucija ar kt.) pirkimų organizatoriaus ar komisijos
sprendimą;

1.7. su geriausią siūlymą pateikusiu tiekėju sudaroma sutartis;

1.8. pirkimų organizatorius ar komisija perduoda mokėjimų dokumentų
originalus administracijos buhalterijai, pasirašytas pirkimo sutartis — už
sutarčių registravimą ir saugojimą atsakingam asmeniui, visus su pirkimu
susijusius dokumentus arba jų kopijas sega į bylą. Pasibaigus
kalendoriniams metams, pirkimų organizatoriai ir komisijos administracijos
direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui pateikia per metus įvykdytų pirkimų
ataskaitą. Ataskaitos pateikiamos iki sausio 15 dienos. Kai perkami
savivaldybės tarybos narių, administracijos valstybės tarnautojų ir
darbuotojų mokymai arba pirkimus, finansuojamus savivaldybės lėšomis,
atlieka kitos organizacijos, dokumentus sega į bylą ir pirkimų ataskaitą
rengia administracijos buhalterija;

1.9. kai pirkimą reikia įvykdyti labai skubiai arba esant kitoms
objektyvioms aplinkybėms, 1.2 punkte nurodyta paraiška ir tiekėjų apklausos
pažyma nepildoma. Tokiu atveju pirkimų organizatorius turi gauti žodinį
administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens leidimą bei
buhalterijos ir asignavimų valdytojo derinimą. Pirkimą įvykdžius, prie
mokėjimo dokumentų pridedamas paaiškinimas, kuriame nurodomos pirkimo
aplinkybės;

1.10. kai vadovaujantis kvalifikacijos kėlimo institucijų kvietimais
perkami savivaldybės tarybos narių, administracijos valstybės tarnautojų
ir/ar darbuotojų mokymai arba vadovaujantis reklamos paslaugas teikiančių
įmonių pasiūlymais perkamos specifinės reklamos paslaugos, 11.2 punkte
nurodyta paraiška ir tiekėjų apklausos pažyma nepildoma. Šiuo atveju
administracijos direktorius savo rezoliucija paveda vykdyti pirkimą, apie
pirkimą nedelsiant informuojama buhalterija (informuoja pirkimą vykdantis
asmuo).

5. Prekių, paslaugų ar darbų poreikio išsiaiškinimas

Pirkimų organizatorius prieš pradėdamas pirkimą turi išsiaiškinti,
kokias prekes, paslaugas ar darbus reikės pirkti, taip pat reikalingus šių
prekių, paslaugų ar darbų kiekius. Tuo tikslu pirkimų organizatorius gali
apklausti administracijos valstybės tarnautojus ar darbuotojus, remdamasis
defektiniais aktais, naudojimo instrukcijomis, administracijos planais ar
kompetentingų valstybės tarnautojų arba darbuotojų sprendimais.

Taip pat pirkimų organizatorius turi nustatyti perkamų prekių,
paslaugų ar darbų savybes. Nustatydamas šias savybes pirkimų organizatorius
remiasi administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų pateiktais
pasiūlymais, turimais techniniais aprašymais, savo patirtimi. Jeigu reikia,
pirkimų organizatorius gali konsultuotis su atitinkamos srities
specialistais. Jeigu pirkimą atlieka komisija, pirkimų organizatorius
perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybes praneša komisijai. Pirkimų
organizatorius taip pat apibrėžia ir svarbiausias sutarties sąlygas:
prekių, paslaugų ar darbų vykdymo terminus, atsiskaitymo ir apmokėjimo
laikotarpius, kokybės ir specifikacijų kontrolę, netesybas ir pan.

Tiekėjams nurodant perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybes,
neturi būti dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija (nurodant savybes

neturi būti sudaroma situacija, kad tik konkretus tiekėjas galėtų
pateikti prekes, atlikti paslaugas ar darbus, išskyrus atvejį, kai tai
būtina siekiant patenkinti administracijos perkamų prekių, paslaugų ar
darbų poreikius ir nėra kitos alternatyvos).

Apibūdinant pirkimo objekto savybes negali būti nurodyta konkreti
prekė, gamintojas ar tiekimo šaltinis, gamybos procesas, prekės ženklas,
patentas, kilmės šalis, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir
suprantamai apibūdinti pirkimo objekto arba reikalingą pirkimo objektą gali
pasiūlyti tik vienintelis tiekėjas. Šiuo atveju tiekėjams būtina nurodyti,
kad priimtini ir savo savybėmis lygiaverčiai objektai.

Pirkimo objekto savybės turi būti apibūdintos taip, kad jas glaustai
ir aiškiai būtų galima pateikti apklausiamiems tiekėjams. Jeigu pirkimą
atlieka komisija, suderintą dokumentaciją pirkimų organizatorius perduoda
jai.

Jeigu pirkimo objektui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti
parengta projektinė dokumentacija, šios dokumentacijos parengimą,
tvirtinimą ir suderinimą organizuoja pirkimų organizatorius.

Nustatytos pirkimo objekto savybės turi būti suderintos su pirkimo
iniciatoriumi – Administracijos valstybės tarnautoju arba darbuotoju, kuris
nurodė reikalingas prekes, paslaugas arba darbus, taip pat su
administracijos direktoriumi, jeigu jis priima atskirą sprendimą derinti
pirkimo objekto savybes.

Jeigu numatomos sudaryti sutarties vertė neviršija nustatytų verčių,
pirkimo objekto savybės tiekėjams gali būti nurodomos žodžiu arba raštu, o
jeigu vertė didesnė – raštu. Perkant darbus objekto savybės visada
nurodomos raštu.

6. Pirkimų verčių derinimas

Pirkimų organizatorius prieš pradėdamas pirkimą numatomą pirkimo
sutarties vertę privalo suderinti su pirkimų verčių apskaitą tvarkančiu
asmeniu, kuris vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis dėl
pirkimų verčių nusprendžia, ar pirkimas gali būti vykdomas taikant įprastą
komercinę praktiką.

7. Tiekėjų apklausa

Siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis,
apklausiami potencialūs tiekėjai. Tiekėjus apklausia pirkimų
organizatorius arba komisija. Tiekėjai apklausiami žodžiu arba raštu.
Sprendimą dėl apklausos formos priima pirkimų organizatorius arba komisija.
Tame pačiame pirkime dalyvaujantys tiekėjai turi būti apklausiami ta pačia
forma. Apklausiant žodžiu su tiekėjais bendraujama asmeniškai arba
telefonu. Apklausiant raštu paklausimai tiekėjams pateikiami paštu, faksu,
elektroniniu paštu arba asmeniškai. Apklausos metu tiekėjams turi būti
pateikiama bent jau ši informacija:

1. pageidaujamos pirkimo objekto savybės ir svarbiausios pirkimo
sutarties sąlygos;

2. kokiais kriterijais vadovaujantis bus pasirenkamas tiekėjas, su
kuriuo sudaroma sutartis;

3. kokius dalykus turi nurodyti siūlantis savo prekes, paslaugas ar
darbus tiekėjas, kokia forma (rašytine ar žodine) ir iki kada jis tai turi
padaryti;

4. kaip administracija informuos apklausiamą tiekėją apie sprendimą
su juo sudaryti pirkimo sutartį.

Administracija turi įsitikinti, kad siūlymą pateikęs tiekėjas yra
pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Tam pirkimų organizatorius arba komisija
gali kelti reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir prašyti informacijos apie
kvalifikaciją. Visiems tiekėjams turi būti keliami vienodi reikalavimai ir
prašoma pateikti to paties pobūdžio informaciją. Nei keliami reikalavimai,
nei prašoma informacija negali dirbtinai diskriminuoti tiekėjų.

Apklausiant tiekėją ar tiekėjui atskirai kreipiantis, pirkimų
organizatorius arba komisija turi atsakyti į visus tiekėjo klausimus, kurie
susiję su pirkimu ir tiekėjui reikalingi geriau suprasti administracijos
poreikius ir galimybes, tačiau tiekėjui negali būti pateikta tokia
informacija, kuri pažeistų administracijos įsipareigojimus neatskleisti
komercine, tarnybos ar valstybės paslaptimi laikomos informacijos arba
informacijos, kurios atskleidimas pakenktų viešiesiems interesams.

Tame pačiame pirkime apklausiamiems tiekėjams turi būti pateikta
tokia pati informacija.

Apklausiant tiekėjus, jeigu tai nesukelia pernelyg didelių
organizacinių sunkumų, reikia derėtis dėl palankesnių tiekėjo siūlomų
sąlygų. Bet jeigu apklausiant tiekėjus paaiškėja, kad reikia pakeisti
administracijos pageidaujamas pirkimo objekto savybes arba kitas pirkimo
sąlygas, pirkimų organizatorius arba komisija turi tai padaryti, esant
reikalui derindama su šiose taisyklėse nustatytais asmenimis, iš naujo
apklausti jau anksčiau apklaustus tiekėjus.

Žodžiu pateikti tiekėjų atsakymai fiksuojami apklausos pažymoje.
Apklausti reikia tokį tiekėjų skaičių, kad būtų galima palyginti ir
įvertinti bent 3 tiekėjų siūlymus. Jeigu siūlymus pateikia mažiau nei 3
tiekėjai, administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo gali pavesti
pirkimų organizatoriui arba komisijai atlikti apklausą iš naujo. Mažiau
tiekėjų gali būti apklausiama šiais atvejais:

1. pirkimų organizatorius arba komisija normaliomis priemonėmis
sužino, kad yra mažiau tiekėjų, kurie gali patiekti reikalingas prekes,
atlikti paslaugas ar darbus;

2. didesnio tiekėjų skaičiaus apklausa reikalautų neproporcingai
didelių pirkimų organizatoriaus arba komisijos pastangų, laiko ir/ar lėšų
sąnaudų (paprastai kai perkama prekių, paslaugų ar darbų, kurių vertė yra
iki 100 litų);

3. pirkimą būtina atlikti labai greitai;

4. kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad
yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į
anksčiau sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai
neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių
nepatogumų perkančiajai organizacijai. Tokiu atveju apklausiamas tik tas
tiekėjas, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis. Papildomai
sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pagrindinės
pirkimo sutarties vertės, o bendra visų šių sutarčių kaina — Viešųjų
pirkimų įstatymo 65 straipsnio 11 dalies 1 punkte numatytų verčių;

5. esant kitoms objektyviai pateisinamoms aplinkybėms, dėl kurių
neįmanoma apklausti daugiau tiekėjų; šios aplinkybės negali priklausyti nuo
administracijos delsimo arba neveiklumo;

6. kai prekės, paslaugos arba darbai perkami iš įkalinimo įstaigų,
valstybės įmonių, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ar Teisingumo
ministerija ir kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, įmonių,
kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų invalidų, bei įmonių prie sveikatos
priežiūros įstaigų, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip
50 procentų pacientų, perkamos jų pagamintos prekės, teikiamos paslaugos ar
atliekami darbai.

8. Tiekėjų siūlymų tikrinimas ir vertinimas

Tiekėjo siūlymo tikrinimo tikslas – įsitikinti, ar siūlymas atitinka
administracijos poreikius ir iškeltus reikalavimus, o tiekėjų siūlymų
vertinimo tikslas – išrinkti geriausią siūlymą, kurį pateikusiam tiekėjui
administracija siūlys sudaryti pirkimo sutartį.

Vertinami tik administracijos poreikius ir iškeltus reikalavimus
atitinkantys tiekėjų siūlymai. Vertinama tik pagal tiekėjams apklausos metu
nurodytus kriterijus. Geriausiu laikomas ekonomiškiausias siūlymas arba tas
siūlymas, kuriame nurodyta mažiausia kaina. Kai pasiūlymai vertinami pagal
jų ekonomiškumą, vadovaujamasi Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-
25 „Dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymo
metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo
vertinimo kriterijų nustatymo metodika.

Tiekėjų siūlymus vertina pirkimų organizatorius arba komisija.

9. Pirkimo sutartis

Pirkimo sutartis sudaroma su geriausią siūlymą pateikusiu tiekėju.
Pirkimo sutartis, kurios vertė mažesnė kaip 10 000 Lt, gali būti sudaroma
žodine forma.

Perkant darbus visada sudaroma rašytinė sutartis. Rašytinė sutartis
turi būti sudaroma, kai dėl perkamų prekių ir/ar paslaugų specifikos turi
būti nustatomi papildomi reikalavimai perkamų objektų kokybei, pateikimo ir
atsiskaitymo terminams, kai nustatomos netesybos bei panašiais atvejais,
taip pat administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui pavedus.

Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta:

1. sutarties šalių teisės ir pareigos;

2. perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma – tikslūs jų
kiekiai;

3. kaina arba kainodaros taisyklės;

4. kainos ar įkainių indeksavimas dėl infliacijos, jeigu sutarties
trukmė ilgesnė kaip 1 metai;

5. kainos ar įkainių keitimas dėl pasikeitusių mokesčių;

6. atsiskaitymų ir apmokėjimo tvarka;

7. prievolių įvykdymo terminai;

8. prievolių įvykdymo užtikrinimas;

9. ginčų sprendimo tvarka;

10. sutarties nutraukimo tvarka;

11. sutarties galiojimas.

Pirkimų vykdytojai turi stengtis sudaryti ilgalaikes sutartis su
tiekėjais. Sutarties terminas ir vertė turi skatinti tiekėjus siūlyti kuo
geresnes sąlygas, tačiau kartu neturi būti administracijai nepriimtinos
rizikos (pvz., kainų, valiutų kursų, sutartimi tiekėjų prisiimamų
įsipareigojimų neįvykdymo sukeliamų pasekmių) šaltinis.

Sutartis su teikėju neturi būti sudaroma tol, kol nėra užtikrintas
administracijos įsipareigojimų pagal šią sutartį finansavimas.

10. Pirkimų dokumentavimas

Pirkimo atlikimo metu sudaromi dokumentai turi leisti administracijai

pagrįsti priimtų sprendimų, Viešųjų pirkimų įstatymo ir šių taisyklių
nustatytų reikalavimų atitikimą.

Visus su pirkimu susijusius dokumentus pirkimų organizatorius,
komisija sega į bylą ir nustatytais terminais perduoda už archyvų tvarkymą
atsakingam administracijos padaliniui.

Byloje turi būti bent jau ši informacija:

1. paraiška, nurodyta taisyklių punkte, arba jos kopija;

2. tiekėjų apklausos pažyma;

3. jeigu paraiška ir tiekėjų apklausos pažyma nepildoma —pateikiamas
paaiškinimas arba jo kopija;

4. tiekėjų siūlymai (jeigu jie pateikti raštu);

5. komisijos posėdžių protokolai;

6. pirkimo sutarties arba sąskaitos-faktūros kopija;

7. kvietimas dalyvauti mokymuose, pasiūlymas teikti reklamos
paslaugas (arba jo kopija).

Su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos archyvų
įstatymo nustatyta tvarka.

11. Ginčų nagrinėjimas

Administracijos gautos tiekėjų pretenzijos dėl administracijos
vykdomų pirkimų nagrinėjamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Tiekėjų pretenzijas nagrinėja administracijos direktoriaus paskirtas
administracijos valstybės tarnautojas. Šis asmuo neturi būti susijęs su
pirkimą vykdančiu pirkimų organizatoriumi ar komisija. Sprendimą dėl
pretenzijos remdamasis paskirto valstybės tarnautojo išvadomis ir pirkimų
organizatoriaus ar komisijos pirmininko paaiškinimais, priima
administracijos direktorius. (Prekių ir paslaugų pirkimo Molėtų darbo
biržoje taisyklės).

Molėtų darbo birža savo praktikoje negavo jokių skundų iš prekių ir
paslaugų tiekėjų.

12. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ORGANIZAVIMO EFEKTYVUMAS

Organizuojant Viešuosius pirkimus mokymui-perkvalifikavimui bedarbių
Molėtų darbo biržoje kainos žymiai sumažėjo, todėl, kad kiekviena mokymo
įstaiga stengiasi laimėti konkursą mažindama siūlomas paslaugas. Pvz.
„Alantos verslo ir technologijų mokykla“ stalių mokymo – pervalifikavimo
programai kainas sumažino iki 20 procentų. „Lelijos“ siuvimo įmonėje
siuvėjų paruošimui kainos sumažėjo iki 25 procentų. Kiekviena mokymo
įstaiga stengiasi su minimaliomis išlaidomis suteikti kvalifikuotas
paslaugas. Ateityje planuojamas mokymo kainų stabilumas.

Molėtų darbo biržoje organizuojamas ir mažos vertės prekių pirkimas. Jo
dėka parenkami prekių tiekėjai, kurie gali pasiūlyti organizacijai
nuolaidas ir teikti kokybiškas prekes. Atsirenkant tiekėjus atliekama:

1. Kvalifikacijos tikrinimas – tikslu išsiaiškinti ar tiekėjas pajėgus

įvykdyti sutartį;

2. Ekonominė ir finansinė būklė;

3. Techninis ir gamybinis pajėgumas.

Metinės sutarties pagalba stengiamasi išreikalauti patogias prekių
pristatymo ir atsiskaitymo su tiekėjais sąlygas. Išaugo prekių tiekėjų
paslaugų kokybė, bei sumažėjo įsigyjamų prekių kainos.

Seimui svarstant Viešųjų pirkimų įstatymo projektą, LLRI ekspertai
pateikė siūlymą praplėsti viešuosius pirkimus apibrėžiančias įstatymo
nuostatas, nes, ekspertų nuomone, Lietuvoje šiuo įstatymu aktualu ir
naudinga reglamentuoti daugiau pirkimų, nei kad juos reglamentuoja ES (ES
griežtai reglamentuoja dalį viešųjų pirkimų (tarptautinius pirkimus), o ES
institucijos dalyvauja jų procese). LLRI taip pat pateikė siūlymų, kaip
tiksliau reglamentuoti viešuosius pirkimus siekiant jų skaidrumo ir
efektyvumo.

Efektyvios konkurencijos nėra ten, kur visa paklausa yra koncentruota
valdžioje. Jei valdžia tampa vieninteliu (arba pagrindiniu) pirkėju, tai
reiškia, jog konkuruojama tik dėl jos vienos palankumo. “Geriausiu” tampa
tik tas, kas įtinka valdžiai, o ne vartotojams. Tokiu atveju egzistuoja ne
tik pirkėjo monopolijos, bet ir korupcijos problema, nes valdžia kaip
pirkėjas disponuoja ne savo pinigais ir neišvengiamai nesielgia su jais
labai skrupulingai. Todėl, nepaisant griežto viešųjų pirkimų
reglamentavimo, nuolat iškyla skandalai susiję su viešais pirkimais , o
privačių pirkimų atveju piktnaudžiavimai visai nėra paplitę.
(http://www.lrinka.lt/Leidinys/reguliavimas/2001.1.isknygos.phtml 2004-03-
29).

13. IŠVADOS

Turi būti sveika viešųjų pirkimų sistema. Reikėtų atsižvelgti, jog
Viešieji pirkimai – tai ko reikia verslui? (brangiai parduoti)

• Paprastumo

• Sąžiningumo

• Nediskriminavimo

• Operatyvumo

• Verslo taisyklių gerbimo
Viešieji pirkimai – ko reikia valdžiai? (pigiai nusipirkti)

• Paprastumo

• Sąžiningumo

• Konkurencijos

• Operatyvumo
Iškreipta viešųjų pirkimų sistema
Viešieji pirkimai – ko reikia verslui? (brangiai parduoti)

• Sudėtingumo

• Voliuntarizmo

• Protekcionizmo
Viešieji pirkimai – ko reikia valdžiai? (brangiai nusipirkti, pasiliekant
asmeninę “maržą”)

• Sudėtingumo

• Voliuntarizmo
Viešieji pirkimai – giluminės problemos

• Perkama kitų naudai už kitų pinigus.

• “Verslo” modelio viešuosiuose pirkimuose pavojai – favoritizmas ir

korupcija.

• “Biurokratijos” modelio viešuosiuose pirkimuose pavojai –

nelankstumas.

• Ar gali būti sėkmingas bandymas suderinti šiuos modelius – naujoji

viešoji vadyba?
Viešieji pirkimai – problemos verslui ir valdžiai

• Viešojo pirkimo kaina: formaliai teisėta, realiai per didelė.

• Viešojo pirkimo kaina: formaliai suderėta, realiai ne galutinė.

• Reikalavimai statytojui: formaliai objektyvūs, realiai subjektyvūs

ir ribojantys.

• Reikalavimai objektui: formaliai objektyvūs, realiai subjektyvūs ir

netikslingi.

• Konkurencija: formaliai atvira, realiai – pagal pasirinkimą.
Viešieji pirkimai – problemos verslui ir valdžiai
Pirkimo objektas (darbai ar patalpos): formaliai skirtinga, realiai tas
pats.

• Įsipareigojimų vykdymas: formaliai užtikrinamas, realiai sunkiai

išreikalaujamas.
Viešųjų pirkimų reguliavimo perspektyvos

• Su ES teise jau suderinta

• Laukia rinkų atvėrimas

• Tikėtinas tolesnis procedūrų detalizavimas

• Galima didesnė orientacija į tikslą

• Tikėtinas artėjimas prie normalių civilinių sandorių
Konkurencija stiprės. Viešųjų pirkimų reguliavimo perspektyvos

• Su ES teise jau suderinta

• Laukia rinkų atvėrimas

• Tikėtinas tolesnis procedūrų detalizavimas

• Galima didesnė orientacija į tikslą

• Tikėtinas artėjimas prie normalių civilinių sandorių. („Lietuvos

laisvosios rinkos institutas“ 2003 06 19).

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas Nr.I-1491, 1996m;
2. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas Nr. IX-1217, 2002-12-03;
3. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-25 „Dėl ekonomiškai

naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymo metodikos

patvirtinimo“;
4. Molėtų darbo biržos Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentas;
5. Prekių ir paslaugų pirkimo Molėtų darbo biržoje taisyklės;
6. „Lietuvos laisvosios rinkos institutas“ 2003 06 19;
7. www.jsm.lt/lithuanian/aktai;
8. www.lrinka.lt/Leidinys/reguliavimas/2001;

[pic]

Leave a Comment