TURINYS
1. ĮVADAS 22. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMŲ REGULIAVIMAI 33. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS MOLĖTŲ DARBO BIRŽOJE PERKANT MOKYMO- PERKVALIFIKAVIMO PASLAUGAS 43.1 Darbo reglamento bendrosios nuostatatos 43.2 Komisijos funkcijos 43.3 Komisijos teisės ir pareigos 53.4 Mokymo paslaugų tiekėjams keliami reikalavimai 64. PREKIŲ, PASLAUGŲ IR DARBŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TAIKANT ĮPRASTINĘ KOMERCINĘ PRAKTIKĄ VYKDYMAS 75. Prekių, paslaugų ar darbų poreikio išsiaiškinimas 106. Pirkimų verčių derinimas 117. Tiekėjų apklausa 118. Tiekėjų siūlymų tikrinimas ir vertinimas 139. Pirkimo sutartis 1410. Pirkimų dokumentavimas 1511. Ginčų nagrinėjimas 1512. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ORGANIZAVIMO EFEKTYVUMAS 1613. IŠVADOS 1714. LITERATŪRA 19
ĮVADAS
Viešasis darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atliktiarba kartu atlikti ir suprojektuoti darbus arba bet kokiomis priemonėmisatlikti darbus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytusreikalavimus. Darbas yra tam tikrų statybos darbų kaip visumos rezultatas,kuris gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Pirkimotikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. (Lietuvos Respublikosviešųjų pirkimų įstatymas 1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491) Viešasis prekių pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra prekių(žaliavų, gaminių, įrenginių, statinių ir kitų visokio pavidalo daiktų)pirkimas, nuoma, lizingas (finansinė nuoma), pirkimas išsimokėtinai,numatant jas įsigyti ar to nenumatant, taip pat perkamų prekių montavimo,diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos. Pirkimo tikslas – sudarytiviešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Kiekviena įstaiga ar organizacijavykdydama viešąjį pirkimą vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimųįstatymu 1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491. Viešųjų pirkimų įstatymas yratobulinamas pakeitimais bei papildymais, siekiant viešųjų pirkimų procedūrųskaidrumo ir viešumo, numatytos efektyvesnės viešųjų pirkimų procedūros,pašalinami kai kurie nereikalingi teisiniai suvaržymai. Šių pakeitimų beipapildymų rengėjai teigia, kad tokiu būdu praktikoje bus išspręstos šiuometu tiek perkančioms organizacijoms, tiek ūkio subjektams aktualiausiosviešųjų pirkimų problemos. Šiuo metu yra du svarbūs įstatymai, kuriuos svarsto Ekonomikoskomitetas tai: Viešųjų pirkimų įstatymas ir Konkurencijos įstatymas.Tinkamai priimti Viešųjų pirkimų įstatymą svarbu ir dėl to, kad juovadovaujantis bus leidžiami valstybės biudžeto pinigai, o šioje srityjepasitaiko daug piktnaudžiavimo. Reikia pasiekti, kad biudžeto lėšos būtųnaudojamos efektyviai. Mano darbo tikslas – viešųjų pirkimų vykdymas. Darbo uždavinys – išnagrinėti viešųjų pirkimų organizavimą.
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMŲ REGULIAVIMAI
Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais bei papildymais, siekiantviešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo ir viešumo, numatytos efektyvesnėsviešųjų pirkimų procedūros, pašalinti kai kurie nereikalingi teisiniaisuvaržymai. Šių pakeitimų bei papildymų rengėjai teigia, kad tokiu būdupraktikoje bus išspręstos šiuo metu tiek perkančioms organizacijoms, tiekūkio subjektams aktualiausios viešųjų pirkimų problemos. Siekiant suderinimo su ES direktyvų reikalavimais, nustatyta, kadViešųjų pirkimų įstatymas nėra taikomas, pvz., įmonių, veikiančiųenergetikos srityje, energijos ir kuro, skirtų elektros ir šilumosenergijai gaminti, pirkimams (paliekant teisę ir pareigą Vyriausybeipatvirtinti nurodytų įmonių, veikiančių energetikos srityje, minėtų pirkimųtvarką) ir kt. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais ir papildymais atsisakytaprivalomojo pasiūlytos kainos diskontavimo, taip pat nustatyta, kadpasiūlymai gali būti vertinami arba pagal pasiūlymo mažiausios kainos, arbapagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus. Tais pirkimoatvejais, kai norima vertinti ne tik pasiūlymo kainą, bet ir kituskriterijus, tokius kaip: sutarties įvykdymo terminai, techniniaiprivalumai, eksploatavimo išlaidos, garantinis aptarnavimas ir kt.,
perkančioji organizacija gali taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymovertinimą. Pakeitimais bei pasiūlymais taip pat nustatyta, kad perkančiosiosorganizacijos pirkimo dokumentuose gali pareikalauti, jog tiekėjai(rangovai) pateiktų jų teisę užsiimti su pirkimu susijusia veikla (tiektisiūlomas prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus) patvirtinančiusdokumentus (atestatus, licencijas (leidimus) ir pan.). Patikslinta irnuostata, kad visiems tiekėjams (rangovams) turi būti taikomi ne tikvienodi, bet ir pagrįsti kvalifikacijos reikalavimai. Įstatymu patvirtinti ir kiti ne mažiau svarbūs pakeitimai beipapildymai (Įstatymas Nr. IX-865; Valstybės žinios Nr. 49). (http://www.jsm.lt/lithuanian/aktai_nr6_19.htm#1 2004-02-26)VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS MOLĖTŲ DARBO BIRŽOJE PERKANT MOKYMO- PERKVALIFIKAVIMO PASLAUGAS
Viešieji pirkimai vykdomi vadovaujantis Lietuvos respublikos viešųjųpirkimų įstatymu1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491 bei jo pakeitimais irpapildymais. Taip pat Lietuvos darbo biržos nurodymais. Viešiesiemspirkimams organizuoti sudaroma komisija.
1 Darbo reglamento bendrosios nuostatatos
1. Viešojo pirkimo komisija (toliau vadinama – Komisija) sudaroma viešiesiems pirkimams, atliekamiems Molėtų darbo biržoje Lietuvos trespublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau vadinama – Viešųjų pirkimų įstatymas) nustatyta tvarka, organizuoti ir vykdyti. 2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Viešųjų pirkimų įstatymu, kitais įstatymais, kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu. 3. Komisijos narys, prieš pradėdamas darbą komisijoje, turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir kofidencialumo pasižadėjimą. 4. Komisija veikia Molėtų darbo biržos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. 5. Komisija vykdo tik raštiškas užduotis, susijusias su pirkimų organizavimu ir jų atlikimu, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo bei Molėtų darbo biržos suteiktus įgaliojimus Komisija yra atsakinga Molėtų darbo biržai.
3.2 Komisijos funkcijos
1. Komisija vykdo tik Molėtų darbo biržos užduotis, susijusias su pirkimo procedūrų atlikimu.2. Komisija organizuodama pirkimus ir juos atlikdama:1. vertina tiekėjų (rangovų) kvalifikacinius duomenis, priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką pateikusio tiekėj (rangovo) kvalifikacinių duomenų ir praneša apie jį tiekėjui (rangovui);2. vertina, ar pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas atitinka reikalavimus;3. atplėšia vokus su pasiūlymais;4. nagrinėja, vertina, palygina pateiktus pasiūlymus;
5. vykdant pirkimą konkurencinių derybų būdu, atlieka tiekėjų (rangovų) atranką dalyvavimui derybose, kviečia juos deryboms, derasi dėl pasiūlymų turinio;6. nustato preliminarią pasiūlymų eilę, ją patvirtina ir priima sprendimą apie laimėjusį pasiūlymą;7. parengia pirkimo sutarties projektą;8. vykdant pirkimą iš vienintelio šaltinio, nustato, ar tiekėjo (rangovo) pasiūlymas atitinka perkančios organizacijos sąlygas, kainų pagrįstumą ir priimtinumą, priima sprendimą apie laimėjusį pasiūlymą;9. atlieka kitus veiksmus, numatytus Viešųjų pirkimų įstatyme, reikalingus pirkimams organizuoti ir vykdyti;3. Komisija nuo jos sudarymo dienos gauna įgaliojimus šio reglamento 2 punkte nurodytoms funkcijoms vykdyti.
3.3 Komisijos teisės ir pareigos
1. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas turi teisę:2. Gauti iš Molėtų darbo biržos paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminus lėšų, skirtų paslaugų pirkimui, sumą, pageidaujamą pirkimo atlikimo terminą bei kitą informaciją, reikalingą pirkimams organizuoti ir vykdyti;3. Ggavusi organizacijos sutikimą, kviesti ekspertus tiekėjų (rangovų) pateiktiems pasiūlymams nagrinėti;4. Pprašyti, kad tiekėjai (rangovai) paaiškintų pasiūlymus;5. Ggavusi Molėtų darbo biržos įgaliojimą, atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jei paaiškėja, kad pasiūlymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar nevykdė įsipareigojimų perkančiąjai
organizacijai ar kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos vykdė;6. Susipažinti su informacija susijusia su konkurso pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu.7. Komisija turi ir kitų teisių, numatytų Viešųjų pirkimų įstatyme ir suteiktų perkančios organizacijos užduotims vykdyti.8. Komisija privalo:9. vykdyti šiame reglamente nurodytas funkcijas ir Molėtų darbo biržos nustatytas užduotis;10. Vykdyti funkcijas ir užduotis, laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;11. Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir perkančiąjai organizacijai pareikalavus, teikti savo veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimais, paaiškinimus;12. Neatskleisti informacijos, susijusios su stliktomis pirkimo procedūromis, jeigu jos neatskleidimas prieštarauja įstatymams, daro nuostolių teisėtiems perkančiosios organizacijos ir tiekėjų (rangovų) komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
3.4 Mokymo paslaugų tiekėjams keliami reikalavimai
Konkurse dalyvaujantiems paslaugų teikėjams, siūlantiems mokymą pagalformalias ir dvigubas profesinio mokymo programas, keliami kvalifikacijosreikalavimai:
1. Paslaugos teikėjas turi darbo rinkos profesinio mokymo leidimą mokyti (licenciją) pagal siūlomą(-as) programą (-as).
2. Paslaugos teikėjas turi suaugusiųjų mokymo padalinį.
3. Paslaugos teikėjas per pastaruosius 3 metus (2001, 2002 ir 2003 m.) bent vieną kartą vykdė suaugusiųjų profesinį mokymą.
4. Konkurso dalyvis, siūlantis mokymą pagal prioritetinę (Žr. Mokymo programų sąrašą pridėtą prie Konkurso dokumentų) mokymo programą, turi per 3 paskutiniuosius metus nepertraukiamą patirtį vykdant darbo rinkos profesinį mokymą pagal šią programą, t.y. 2001, 2002 ir 2003 m. vykdė darbo rinkos profesinį mokymą pagal šią programą.
4a. Konkurso dalyvis, siūlantis mokymą pagal dvigubą prioritetinę programą(t.y. programa, sudaryta iš dvejų formalių mokymo programų), turi per 3 paskutiniuosius metus nepertraukiamą patirtį vykdant darbo rinkos profesinį mokymą pagal abejas formalias programas.5. Paslaugos teikėjas pagal siūlomą mokymo programą gali apmokyti visą Pirkėjo nurodytą asmenų skaičių per metus.
6. Paslaugos teikėjas turi pažymą, (forma patvirtinta LDRMT direktoriaus 2003-12-22 įsakymu Nr. V(8)-130; Žin., 2003, Nr.124-5658) išduotą teritorinės darbo rinkos mokymo tarnybos, liudijančią, kad jo nustatyta mokymo tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus.
7. Paslaugos teikėjas turi pažymą, (forma patvirtinta LDRMT direktoriaus 2003-12-22 įsakymu Nr. V(8)-130; Žin., 2003, Nr.124-5658) išduotą teritorinės darbo rinkos mokymo tarnybos, liudijančią, kad jo mokymo materialinė bazė pagal siūlomą programą atitinka programos reikalavimus.
8. Mokymo paslaugų teikėjas gali vykdyti mokymą dienine forma bet kuriuo metų laiku pagal Pirkėjo užsakymą.Konkurse dalyvaujantiems paslaugų teikėjams, siūlantiems mokymą pagalneformalias profesinio mokymo programas, keliami kvalifikacijosreikalavimai:1. Paslaugos teikėjas turi suaugusiųjų mokymo padalinį.
2. Paslaugos teikėjas per pastaruosius 3 metus (2001, 2002 ir 2003 m.) bent vieną kartą vykdė suaugusiųjų profesinį mokymą.
3. Paslaugos teikėjo siūloma neformalaus profesinio mokymo programa įregistruota Darbo rinkos neformaliojo profesinio mokymo programų sąvade.(Molėtų darbo biržos Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentas).
4. PREKIŲ, PASLAUGŲ IR DARBŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TAIKANT ĮPRASTINĘ KOMERCINĘ PRAKTIKĄ VYKDYMAS
Molėtų darbo birža prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų taikantįprastą komercinę praktiką taisyklėmis (toliau – taisyklės) vadovaujasi,vykdydama prekių, paslaugų ar darbų viešąjį pirkimą (toliau – pirkimą)taikant įprastą komercinę praktiką. Pirkimą taikant įprastą komercinę praktiką gali vykdyti 2002-12-03Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. IX-1217 65 straipsnio 11dalyje nustatytais atvejais (kai prekių ar paslaugų vertė mažesnė kaip 75tūkst. Lt, o darbų – 300 tūkst. Lt be pridėtinės vertės mokesčio, kai dėl
susidariusių ypatingų aplinkybių (avarija, stichinė nelaimė, epidemija arkitoks nenugalimos jėgos poveikis) pirkimo neįmanoma įvykdyti kitaisViešųjų pirkimų įstatyme nustatytais supaprastinto pirkimo būdais,nepažeidžiant nustatytų procedūrų atlikimo tvarkos, kai perkamos valstybėstarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos,kai prekės ir paslaugos yra perkamos naudojant reprezentacinėms išlaidomsskirtas lėšas). Pirkimas atliekamas laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo,skaidrumo principų siekiant sudaryti pirkimo sutartį, o jeigu pirkimo vertėmaža – žodžiu sudaromą sandorį, leidžiančius racionaliai naudojant tamskirtas lėšas įsigyti administracijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Pirkimų vykdytojai turi skatinti tiekėjų konkurenciją siekdami kuonaudingesnių administracijai tiekėjų siūlymų. Šiose taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos apibrėžtos Viešųjųpirkimų įstatyme. Numatomi šių darbų vykdytojai: 1. Pirkimų vertes, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 8straipsnio nuostatomis, apskaičiuoja administracijos direktoriaus įsakymupaskirtas asmuo (toliau tekste – pirkimų verčių apskaitą tvarkantis asmuo).Šis asmuo pirkimų vertes apskaičiuoja kartu su pirkimų organizatoriumi,remdamasis sudarytų sutarčių faktinėmis ir numatomų sudaryti sutarčiųplanuojamomis vertėmis. 2. Pirkimą gali vykdyti tik pirkimų organizatorius ar įprastoskomercinės praktikos pirkimo komisija (toliau – komisija). Pirkimųorganizatorių skiria ir komisiją sudaro savivaldybės administracijosdirektorius. Tuo pačiu metu atliekamiems keliems pirkimams gali būtipaskirti keli pirkimų organizatoriai. 3. Pirkimų organizatorius pirkimą gali atlikti tik tuomet, kainumatomos sudaryti prekių ar paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartiesvertė be pridėtinės vertės mokesčio neviršija 15000 (penkiolikostūkstančių) litų, arba darbų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vertė bepridėtinės vertės mokesčio neviršija 30000 (trisdešimties tūkstančių) litų.Jeigu nurodytos sumos viršijamos, pirkimą atlieka komisija. Administracijosdirektorius turi teisę priimti sprendimą pavesti pirkimą atlikti pirkimųorganizatoriui arba komisijai, neatsižvelgdamas į šiame punkte nustatytasvertes. 4. Pirkimų organizatorius ir komisijos narys prieš pradėdamaspirkimus turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumopasižadėjimą. 5. Komisija veikia pagal administracijos direktoriaus patvirtintądarbo reglamentą.Pirkimų organizavimas: 1. Pirkimas vykdomas šiais etapais: 1.1. pirkimų organizatorius išsiaiškina reikalingas pirkti prekės,paslaugas ar darbus, jų technines, eksploatacines ir kt. savybes,nusprendžia dėl pasiūlymų vertinimo tik pagal kainą arba pagal pasiūlymųekonomiškumą; 1.2. pirkimų organizatorius parengia paraišką, kurioje nurodomosreikalingos pirkti prekes, paslaugos ar darbai, kodėl reikia vykdytipirkimą, kokios lėšos bus naudojamos pirkimui ir kitos svarbios aplinkybės.Pirkimų organizatorius suderina numatomą sutarties vertę su pirkimų verčiųapskaitą tvarkančiu asmeniu (nustatoma, ar pirkimas gali būti vykdomastaikant įprastos komercinės praktikos taisykles), buhalterija ir asignavimųvaldytoju (nustatoma, kokiomis lėšomis bus apmokamos nupirktos prekės,paslaugos ar darbai); 1.3. paraiška pateikiama savivaldybės administracijos direktoriuiarba jo įgaliotam asmeniui. Susipažinęs su paraiškoje pateikta informacija,administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo pirkimų organizatoriuiarba komisijai įsakymu arba rezoliucija paveda vykdyti pirkimą; 1.4. pirkimų organizatorius arba komisija suformuluoja pirkimosąlygas ir atlieka tiekėjų apklausą; 1.5. pirkimų organizatorius arba komisija išrenka geriausią siūlymąpateikusį tiekėją, su kuriuo bus sudaroma sutartis (sutartys); 1.6. administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo patvirtina(įsakymu, rezoliucija ar kt.) pirkimų organizatoriaus ar komisijossprendimą; 1.7. su geriausią siūlymą pateikusiu tiekėju sudaroma sutartis; 1.8. pirkimų organizatorius ar komisija perduoda mokėjimų dokumentųoriginalus administracijos buhalterijai, pasirašytas pirkimo sutartis — už
sutarčių registravimą ir saugojimą atsakingam asmeniui, visus su pirkimususijusius dokumentus arba jų kopijas sega į bylą. Pasibaiguskalendoriniams metams, pirkimų organizatoriai ir komisijos administracijosdirektoriui arba jo įgaliotam asmeniui pateikia per metus įvykdytų pirkimųataskaitą. Ataskaitos pateikiamos iki sausio 15 dienos. Kai perkamisavivaldybės tarybos narių, administracijos valstybės tarnautojų irdarbuotojų mokymai arba pirkimus, finansuojamus savivaldybės lėšomis,atlieka kitos organizacijos, dokumentus sega į bylą ir pirkimų ataskaitąrengia administracijos buhalterija; 1.9. kai pirkimą reikia įvykdyti labai skubiai arba esant kitomsobjektyvioms aplinkybėms, 1.2 punkte nurodyta paraiška ir tiekėjų apklausospažyma nepildoma. Tokiu atveju pirkimų organizatorius turi gauti žodinįadministracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens leidimą beibuhalterijos ir asignavimų valdytojo derinimą. Pirkimą įvykdžius, priemokėjimo dokumentų pridedamas paaiškinimas, kuriame nurodomos pirkimoaplinkybės; 1.10. kai vadovaujantis kvalifikacijos kėlimo institucijų kvietimaisperkami savivaldybės tarybos narių, administracijos valstybės tarnautojųir/ar darbuotojų mokymai arba vadovaujantis reklamos paslaugas teikiančiųįmonių pasiūlymais perkamos specifinės reklamos paslaugos, 11.2 punktenurodyta paraiška ir tiekėjų apklausos pažyma nepildoma. Šiuo atvejuadministracijos direktorius savo rezoliucija paveda vykdyti pirkimą, apiepirkimą nedelsiant informuojama buhalterija (informuoja pirkimą vykdantisasmuo).5. Prekių, paslaugų ar darbų poreikio išsiaiškinimas
Pirkimų organizatorius prieš pradėdamas pirkimą turi išsiaiškinti,kokias prekes, paslaugas ar darbus reikės pirkti, taip pat reikalingus šiųprekių, paslaugų ar darbų kiekius. Tuo tikslu pirkimų organizatorius galiapklausti administracijos valstybės tarnautojus ar darbuotojus, remdamasisdefektiniais aktais, naudojimo instrukcijomis, administracijos planais arkompetentingų valstybės tarnautojų arba darbuotojų sprendimais. Taip pat pirkimų organizatorius turi nustatyti perkamų prekių,paslaugų ar darbų savybes. Nustatydamas šias savybes pirkimų organizatoriusremiasi administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų pateiktaispasiūlymais, turimais techniniais aprašymais, savo patirtimi. Jeigu reikia,pirkimų organizatorius gali konsultuotis su atitinkamos sritiesspecialistais. Jeigu pirkimą atlieka komisija, pirkimų organizatoriusperkamų prekių, paslaugų ar darbų savybes praneša komisijai. Pirkimųorganizatorius taip pat apibrėžia ir svarbiausias sutarties sąlygas:prekių, paslaugų ar darbų vykdymo terminus, atsiskaitymo ir apmokėjimolaikotarpius, kokybės ir specifikacijų kontrolę, netesybas ir pan. Tiekėjams nurodant perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybes,neturi būti dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija (nurodant savybes neturi būti sudaroma situacija, kad tik konkretus tiekėjas galėtųpateikti prekes, atlikti paslaugas ar darbus, išskyrus atvejį, kai taibūtina siekiant patenkinti administracijos perkamų prekių, paslaugų ardarbų poreikius ir nėra kitos alternatyvos). Apibūdinant pirkimo objekto savybes negali būti nurodyta konkretiprekė, gamintojas ar tiekimo šaltinis, gamybos procesas, prekės ženklas,patentas, kilmės šalis, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai irsuprantamai apibūdinti pirkimo objekto arba reikalingą pirkimo objektą galipasiūlyti tik vienintelis tiekėjas. Šiuo atveju tiekėjams būtina nurodyti,kad priimtini ir savo savybėmis lygiaverčiai objektai. Pirkimo objekto savybės turi būti apibūdintos taip, kad jas glaustaiir aiškiai būtų galima pateikti apklausiamiems tiekėjams. Jeigu pirkimąatlieka komisija, suderintą dokumentaciją pirkimų organizatorius perduodajai. Jeigu pirkimo objektui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi būtiparengta projektinė dokumentacija, šios dokumentacijos parengimą,tvirtinimą ir suderinimą organizuoja pirkimų organizatorius. Nustatytos pirkimo objekto savybės turi būti suderintos su pirkimoiniciatoriumi – Administracijos valstybės tarnautoju arba darbuotoju, kurisnurodė reikalingas prekes, paslaugas arba darbus, taip pat suadministracijos direktoriumi, jeigu jis priima atskirą sprendimą derinti
pirkimo objekto savybes. Jeigu numatomos sudaryti sutarties vertė neviršija nustatytų verčių,pirkimo objekto savybės tiekėjams gali būti nurodomos žodžiu arba raštu, ojeigu vertė didesnė – raštu. Perkant darbus objekto savybės visadanurodomos raštu.6. Pirkimų verčių derinimas
Pirkimų organizatorius prieš pradėdamas pirkimą numatomą pirkimosutarties vertę privalo suderinti su pirkimų verčių apskaitą tvarkančiuasmeniu, kuris vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis dėlpirkimų verčių nusprendžia, ar pirkimas gali būti vykdomas taikant įprastąkomercinę praktiką.
7. Tiekėjų apklausa
Siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis,apklausiami potencialūs tiekėjai. Tiekėjus apklausia pirkimųorganizatorius arba komisija. Tiekėjai apklausiami žodžiu arba raštu.Sprendimą dėl apklausos formos priima pirkimų organizatorius arba komisija.Tame pačiame pirkime dalyvaujantys tiekėjai turi būti apklausiami ta pačiaforma. Apklausiant žodžiu su tiekėjais bendraujama asmeniškai arbatelefonu. Apklausiant raštu paklausimai tiekėjams pateikiami paštu, faksu,elektroniniu paštu arba asmeniškai. Apklausos metu tiekėjams turi būtipateikiama bent jau ši informacija: 1. pageidaujamos pirkimo objekto savybės ir svarbiausios pirkimosutarties sąlygos; 2. kokiais kriterijais vadovaujantis bus pasirenkamas tiekėjas, sukuriuo sudaroma sutartis; 3. kokius dalykus turi nurodyti siūlantis savo prekes, paslaugas ardarbus tiekėjas, kokia forma (rašytine ar žodine) ir iki kada jis tai turipadaryti; 4. kaip administracija informuos apklausiamą tiekėją apie sprendimąsu juo sudaryti pirkimo sutartį. Administracija turi įsitikinti, kad siūlymą pateikęs tiekėjas yrapajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Tam pirkimų organizatorius arba komisijagali kelti reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir prašyti informacijos apiekvalifikaciją. Visiems tiekėjams turi būti keliami vienodi reikalavimai irprašoma pateikti to paties pobūdžio informaciją. Nei keliami reikalavimai,nei prašoma informacija negali dirbtinai diskriminuoti tiekėjų. Apklausiant tiekėją ar tiekėjui atskirai kreipiantis, pirkimųorganizatorius arba komisija turi atsakyti į visus tiekėjo klausimus, kuriesusiję su pirkimu ir tiekėjui reikalingi geriau suprasti administracijosporeikius ir galimybes, tačiau tiekėjui negali būti pateikta tokiainformacija, kuri pažeistų administracijos įsipareigojimus neatskleistikomercine, tarnybos ar valstybės paslaptimi laikomos informacijos arbainformacijos, kurios atskleidimas pakenktų viešiesiems interesams. Tame pačiame pirkime apklausiamiems tiekėjams turi būti pateiktatokia pati informacija. Apklausiant tiekėjus, jeigu tai nesukelia pernelyg dideliųorganizacinių sunkumų, reikia derėtis dėl palankesnių tiekėjo siūlomųsąlygų. Bet jeigu apklausiant tiekėjus paaiškėja, kad reikia pakeistiadministracijos pageidaujamas pirkimo objekto savybes arba kitas pirkimosąlygas, pirkimų organizatorius arba komisija turi tai padaryti, esantreikalui derindama su šiose taisyklėse nustatytais asmenimis, iš naujoapklausti jau anksčiau apklaustus tiekėjus. Žodžiu pateikti tiekėjų atsakymai fiksuojami apklausos pažymoje.Apklausti reikia tokį tiekėjų skaičių, kad būtų galima palyginti irįvertinti bent 3 tiekėjų siūlymus. Jeigu siūlymus pateikia mažiau nei 3tiekėjai, administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo gali pavestipirkimų organizatoriui arba komisijai atlikti apklausą iš naujo. Mažiautiekėjų gali būti apklausiama šiais atvejais: 1. pirkimų organizatorius arba komisija normaliomis priemonėmissužino, kad yra mažiau tiekėjų, kurie gali patiekti reikalingas prekes,atlikti paslaugas ar darbus; 2. didesnio tiekėjų skaičiaus apklausa reikalautų neproporcingai
didelių pirkimų organizatoriaus arba komisijos pastangų, laiko ir/ar lėšųsąnaudų (paprastai kai perkama prekių, paslaugų ar darbų, kurių vertė yraiki 100 litų); 3. pirkimą būtina atlikti labai greitai; 4. kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kadyra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti įanksčiau sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškaineįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant dideliųnepatogumų perkančiajai organizacijai. Tokiu atveju apklausiamas tik tastiekėjas, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis. Papildomaisudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pagrindinėspirkimo sutarties vertės, o bendra visų šių sutarčių kaina — Viešųjųpirkimų įstatymo 65 straipsnio 11 dalies 1 punkte numatytų verčių; 5. esant kitoms objektyviai pateisinamoms aplinkybėms, dėl kuriųneįmanoma apklausti daugiau tiekėjų; šios aplinkybės negali priklausyti nuoadministracijos delsimo arba neveiklumo; 6. kai prekės, paslaugos arba darbai perkami iš įkalinimo įstaigų,valstybės įmonių, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ar Teisingumoministerija ir kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, įmonių,kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų invalidų, bei įmonių prie sveikatospriežiūros įstaigų, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip50 procentų pacientų, perkamos jų pagamintos prekės, teikiamos paslaugos aratliekami darbai.8. Tiekėjų siūlymų tikrinimas ir vertinimas
Tiekėjo siūlymo tikrinimo tikslas – įsitikinti, ar siūlymas atitinkaadministracijos poreikius ir iškeltus reikalavimus, o tiekėjų siūlymųvertinimo tikslas – išrinkti geriausią siūlymą, kurį pateikusiam tiekėjuiadministracija siūlys sudaryti pirkimo sutartį. Vertinami tik administracijos poreikius ir iškeltus reikalavimusatitinkantys tiekėjų siūlymai. Vertinama tik pagal tiekėjams apklausos metunurodytus kriterijus. Geriausiu laikomas ekonomiškiausias siūlymas arba tassiūlymas, kuriame nurodyta mažiausia kaina. Kai pasiūlymai vertinami pagaljų ekonomiškumą, vadovaujamasi Viešųjų pirkimų tarnybos prie LietuvosRespublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-25 „Dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymometodikos patvirtinimo“ patvirtinta Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymovertinimo kriterijų nustatymo metodika. Tiekėjų siūlymus vertina pirkimų organizatorius arba komisija.
9. Pirkimo sutartis
Pirkimo sutartis sudaroma su geriausią siūlymą pateikusiu tiekėju.Pirkimo sutartis, kurios vertė mažesnė kaip 10 000 Lt, gali būti sudaromažodine forma. Perkant darbus visada sudaroma rašytinė sutartis. Rašytinė sutartisturi būti sudaroma, kai dėl perkamų prekių ir/ar paslaugų specifikos turibūti nustatomi papildomi reikalavimai perkamų objektų kokybei, pateikimo iratsiskaitymo terminams, kai nustatomos netesybos bei panašiais atvejais,taip pat administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui pavedus. Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta: 1. sutarties šalių teisės ir pareigos; 2. perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma – tikslūs jųkiekiai; 3. kaina arba kainodaros taisyklės; 4. kainos ar įkainių indeksavimas dėl infliacijos, jeigu sutartiestrukmė ilgesnė kaip 1 metai; 5. kainos ar įkainių keitimas dėl pasikeitusių mokesčių; 6. atsiskaitymų ir apmokėjimo tvarka; 7. prievolių įvykdymo terminai; 8. prievolių įvykdymo užtikrinimas; 9. ginčų sprendimo tvarka; 10. sutarties nutraukimo tvarka; 11. sutarties galiojimas. Pirkimų vykdytojai turi stengtis sudaryti ilgalaikes sutartis sutiekėjais. Sutarties terminas ir vertė turi skatinti tiekėjus siūlyti kuogeresnes sąlygas, tačiau kartu neturi būti administracijai nepriimtinosrizikos (pvz., kainų, valiutų kursų, sutartimi tiekėjų prisiimamųįsipareigojimų neįvykdymo sukeliamų pasekmių) šaltinis.
Sutartis su teikėju neturi būti sudaroma tol, kol nėra užtikrintasadministracijos įsipareigojimų pagal šią sutartį finansavimas.10. Pirkimų dokumentavimas
Pirkimo atlikimo metu sudaromi dokumentai turi leisti administracijai pagrįsti priimtų sprendimų, Viešųjų pirkimų įstatymo ir šių taisykliųnustatytų reikalavimų atitikimą. Visus su pirkimu susijusius dokumentus pirkimų organizatorius,komisija sega į bylą ir nustatytais terminais perduoda už archyvų tvarkymąatsakingam administracijos padaliniui. Byloje turi būti bent jau ši informacija: 1. paraiška, nurodyta taisyklių punkte, arba jos kopija; 2. tiekėjų apklausos pažyma; 3. jeigu paraiška ir tiekėjų apklausos pažyma nepildoma —pateikiamaspaaiškinimas arba jo kopija; 4. tiekėjų siūlymai (jeigu jie pateikti raštu); 5. komisijos posėdžių protokolai; 6. pirkimo sutarties arba sąskaitos-faktūros kopija; 7. kvietimas dalyvauti mokymuose, pasiūlymas teikti reklamospaslaugas (arba jo kopija). Su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos archyvųįstatymo nustatyta tvarka.
11. Ginčų nagrinėjimas
Administracijos gautos tiekėjų pretenzijos dėl administracijosvykdomų pirkimų nagrinėjamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Tiekėjų pretenzijas nagrinėja administracijos direktoriaus paskirtasadministracijos valstybės tarnautojas. Šis asmuo neturi būti susijęs supirkimą vykdančiu pirkimų organizatoriumi ar komisija. Sprendimą dėlpretenzijos remdamasis paskirto valstybės tarnautojo išvadomis ir pirkimųorganizatoriaus ar komisijos pirmininko paaiškinimais, priimaadministracijos direktorius. (Prekių ir paslaugų pirkimo Molėtų darbobiržoje taisyklės). Molėtų darbo birža savo praktikoje negavo jokių skundų iš prekių irpaslaugų tiekėjų.
12. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ORGANIZAVIMO EFEKTYVUMAS
Organizuojant Viešuosius pirkimus mokymui-perkvalifikavimui bedarbiųMolėtų darbo biržoje kainos žymiai sumažėjo, todėl, kad kiekviena mokymoįstaiga stengiasi laimėti konkursą mažindama siūlomas paslaugas. Pvz.„Alantos verslo ir technologijų mokykla“ stalių mokymo – pervalifikavimoprogramai kainas sumažino iki 20 procentų. „Lelijos“ siuvimo įmonėjesiuvėjų paruošimui kainos sumažėjo iki 25 procentų. Kiekviena mokymoįstaiga stengiasi su minimaliomis išlaidomis suteikti kvalifikuotaspaslaugas. Ateityje planuojamas mokymo kainų stabilumas. Molėtų darbo biržoje organizuojamas ir mažos vertės prekių pirkimas. Jodėka parenkami prekių tiekėjai, kurie gali pasiūlyti organizacijainuolaidas ir teikti kokybiškas prekes. Atsirenkant tiekėjus atliekama: 1. Kvalifikacijos tikrinimas – tikslu išsiaiškinti ar tiekėjas pajėgus įvykdyti sutartį; 2. Ekonominė ir finansinė būklė; 3. Techninis ir gamybinis pajėgumas. Metinės sutarties pagalba stengiamasi išreikalauti patogias prekiųpristatymo ir atsiskaitymo su tiekėjais sąlygas. Išaugo prekių tiekėjųpaslaugų kokybė, bei sumažėjo įsigyjamų prekių kainos. Seimui svarstant Viešųjų pirkimų įstatymo projektą, LLRI ekspertaipateikė siūlymą praplėsti viešuosius pirkimus apibrėžiančias įstatymonuostatas, nes, ekspertų nuomone, Lietuvoje šiuo įstatymu aktualu irnaudinga reglamentuoti daugiau pirkimų, nei kad juos reglamentuoja ES (ESgriežtai reglamentuoja dalį viešųjų pirkimų (tarptautinius pirkimus), o ESinstitucijos dalyvauja jų procese). LLRI taip pat pateikė siūlymų, kaiptiksliau reglamentuoti viešuosius pirkimus siekiant jų skaidrumo irefektyvumo. Efektyvios konkurencijos nėra ten, kur visa paklausa yra koncentruotavaldžioje. Jei valdžia tampa vieninteliu (arba pagrindiniu) pirkėju, taireiškia, jog konkuruojama tik dėl jos vienos palankumo. “Geriausiu” tampatik tas, kas įtinka valdžiai, o ne vartotojams. Tokiu atveju egzistuoja netik pirkėjo monopolijos, bet ir korupcijos problema, nes valdžia kaippirkėjas disponuoja ne savo pinigais ir neišvengiamai nesielgia su jais
labai skrupulingai. Todėl, nepaisant griežto viešųjų pirkimųreglamentavimo, nuolat iškyla skandalai susiję su viešais pirkimais , oprivačių pirkimų atveju piktnaudžiavimai visai nėra paplitę.(http://www.lrinka.lt/Leidinys/reguliavimas/2001.1.isknygos.phtml 2004-03-29).13. IŠVADOS
Turi būti sveika viešųjų pirkimų sistema. Reikėtų atsižvelgti, jogViešieji pirkimai – tai ko reikia verslui? (brangiai parduoti) • Paprastumo • Sąžiningumo • Nediskriminavimo • Operatyvumo • Verslo taisyklių gerbimoViešieji pirkimai – ko reikia valdžiai? (pigiai nusipirkti) • Paprastumo • Sąžiningumo • Konkurencijos • OperatyvumoIškreipta viešųjų pirkimų sistemaViešieji pirkimai – ko reikia verslui? (brangiai parduoti) • Sudėtingumo • Voliuntarizmo • ProtekcionizmoViešieji pirkimai – ko reikia valdžiai? (brangiai nusipirkti, pasiliekantasmeninę “maržą”) • Sudėtingumo • VoliuntarizmoViešieji pirkimai – giluminės problemos • Perkama kitų naudai už kitų pinigus. • “Verslo” modelio viešuosiuose pirkimuose pavojai – favoritizmas ir korupcija. • “Biurokratijos” modelio viešuosiuose pirkimuose pavojai – nelankstumas. • Ar gali būti sėkmingas bandymas suderinti šiuos modelius – naujoji viešoji vadyba?Viešieji pirkimai – problemos verslui ir valdžiai • Viešojo pirkimo kaina: formaliai teisėta, realiai per didelė. • Viešojo pirkimo kaina: formaliai suderėta, realiai ne galutinė. • Reikalavimai statytojui: formaliai objektyvūs, realiai subjektyvūs ir ribojantys. • Reikalavimai objektui: formaliai objektyvūs, realiai subjektyvūs ir netikslingi. • Konkurencija: formaliai atvira, realiai – pagal pasirinkimą.Viešieji pirkimai – problemos verslui ir valdžiaiPirkimo objektas (darbai ar patalpos): formaliai skirtinga, realiai taspats. • Įsipareigojimų vykdymas: formaliai užtikrinamas, realiai sunkiai išreikalaujamas.Viešųjų pirkimų reguliavimo perspektyvos • Su ES teise jau suderinta • Laukia rinkų atvėrimas • Tikėtinas tolesnis procedūrų detalizavimas • Galima didesnė orientacija į tikslą • Tikėtinas artėjimas prie normalių civilinių sandoriųKonkurencija stiprės. Viešųjų pirkimų reguliavimo perspektyvos • Su ES teise jau suderinta • Laukia rinkų atvėrimas • Tikėtinas tolesnis procedūrų detalizavimas • Galima didesnė orientacija į tikslą • Tikėtinas artėjimas prie normalių civilinių sandorių. („Lietuvos laisvosios rinkos institutas“ 2003 06 19).
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas Nr.I-1491, 1996m;2. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas Nr. IX-1217, 2002-12-03;3. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-25 „Dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymo metodikos patvirtinimo“;4. Molėtų darbo biržos Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentas;5. Prekių ir paslaugų pirkimo Molėtų darbo biržoje taisyklės;6. „Lietuvos laisvosios rinkos institutas“ 2003 06 19;7. www.jsm.lt/lithuanian/aktai;8. www.lrinka.lt/Leidinys/reguliavimas/2001;
[pic]